Spaudos konferencija

TURINYS

ĮVADAS 3
1. KONFERENCIJŲ RŪŠYS IR TIKSLAI 4
1.1. Probleminė konferencija 4
1.2. Tikslo (teminė) konferencija 4
1.3. Informacinė konferencija 5
1.4. Motyvacinė konrefencija 5
1.5. Mokymo konferencija 5
1.6. Mokslinė konferencija 6
1.7. Tarptautinės konferencijos 6
1.7.1. Procedūros taisyklės 7
1.7.2. Darbotvarkė 7
1.7.3. Viešumas 8
2. KONFERENCIJŲ VEDIMO YPATYBĖS 8
2.1. Tema ir darbotvarkė 9
2.2. Dalyviai 9
2.3. Konferencijos eiga 10
3. SPAUDOS KONFERENCIJA 11
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14ĮVADAS
Konferencijos – tai pasitarimas su pranešimais ir diskusijomis – vienas populiariausių sukauptos informacijos pateikimo būdų. Į konferencijas kviečiami specialistai, kad būtų galima perimti jų patirtį ir kūrybiškai ją taikyti savo darbe. Jei konferencijoje dalyvauja svečių iš užsienio, ji vertinama kaip aukšto lygio renginys.
Konferencijų metu jos dalyviai gauna įvairios informacijos nagrinėjama tema, tai įgalina rasti naujų idėjų, išsiaiškinti nagrinėjamų reiškinių vertingumą. Konferencijos yra svarbūs mokslinio beendradarbiavimo bei nuomonių apsikeitimo būdai. Konferencijų metu lengviau užmegzti kontaktus su bendraminčiais, išsiaiškinti problemą ir su ja susijusius klausimus.
Dažniausiai rengiamos probleminės, teminės ir spaudos konferencijos.

Darbo tikslas:
Išanalizuoti konferencijų rūšis, jų tikslus, vedimo ypatybes. Apžvelgti spaudos konferenciją.

Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti konferencijų rūšis.
2. Išanalizuoti konferencijų tikslus, vedimo ypatybes.
3. Apžvelgti spaudos konferenciją.

Darbo objektas:
Konferencijų rūšys, tikslai, vedimo ypatybės.

Darbo metodai:
Mokslinės literatūros analizė, konferencijų medžiaga.1. KONFERENCIJŲ RŪŠYS IR TIKSLAI
1.1. Probleminė konferencija
Probleminės konferencijos tikslas – kartu su grupe žinovų išspręsti iškilusią problemą arba nustatyti prioritetines kryptis. (Biuro administravimas, 2004). Konferencijos metu gali būti prieita išvados, kad prroblema dar negali būti išspręsta, nes reikia papildomo dalyvių pasirengimo, kruopštesnių tyrinėjimų, naujos informacijos ir kt. Probleminė konferencija leidžia išsakyti įvairias nuomones, pateikti naujų idėjų ir minčių, naujos informacijos.
Probleminių konferencijų pavyzdžių galima rasti daugelyje sričių. Pavyzdžiui įmonės rinkodaros skyriaus da

arbuotojai ieško būdų kaip pagaminti naują produktą, ar teikti naują paslaugą, nes esamoji paseno, prarado paklausą.
Probleminės konferencijos nėra labai aukšto lygio, joms nekeliami griežti reikalavimai.1.2. Tikslo (teminė) konferencija
Tikslo konferencijai būna parengtas tvirtas sprendimas, bet vadovas leidžia dalyvaujantiems patiems prie jo prieiti. Tokiai konferencijai privalu tvirtai vadovauti. Joje sąmoningai naudojamas grupės pajėgumas, siekiama patenkinti grupės narių poreikius. Įsakymų davimas šiuo atveju reiškia grupės narių „priklausomybę“, galėjimą „klausyti ir pačiam kalbėti“. (Baršauskienė V., 2002).
Tikslo konferencijoje vadovas reikalauja iš grupės darbo našumo, autoriteto ir motyvacijos Tikslo konferencijoje užsimezga tarpusavio kontaktai, bendradarbiavimas, darbas yra produktyvus.
Šiose konferencijose ieškoma optimalaus užduoties sprendimo viena konkrečia tema. Konferencijos pabaigoje parengiamas konkretus sprendimas – rekomendacijos.
Skirtinos trys tikslo konferencijos. Informacinė konferencija turi informuoti grupę apie situaciją, priemones ir naujus sprendimus. Motyvacinė koonferencija turi skatinti dalyvaujančiųjų pasirengimą, darbingumą arba įkvėpimą. Mokymo konferencijoje dalyvaujantiems perteikiama naujų išradimų, naujų mokslo žinių, galimybių ir motyvuojamas praktinis jų naudojimas.1.3. Informacinė konferencija
Informacinėje konferencijoje vadovo tikslas grupės viduje pakreipti informacijos ir nuomonių keitimąsi taip, kad visi grupės nariai būtų supažindinti su platesnėmis žiniomis apie naujus laimėjimus, situacijas arba dalykų tarpusavio ryšį. Tai turi palengvinti jų darbą, praplėsti suvokimą ir padėti rasti naujų veiklos būdų. (Baršauskienė V., 2002).
Informacinė konferencija – tai pasikeitimas paprastomis žiniomis. Šio pobūdžio konferencijos naudingos ieškantiems rezultatyvių savo pr
roblemų sprendimo būdų.1.4. Motyvacinė konrefencija
Motyvacinė konferencija – tai žinios, poreikių suvienodinimas ir patenkinimas. Tokiai konferencijai būtinas tobuliausias vadovavimo menas, nes geras vadovas gali pasiekti, kad grupės nariai „norėtų daryti tai, ką jie privalo daryti“. Taip pasiekiama teigiamų rezultatų. (Baršauskienė V., 2002).
Motyvacinė konferencija yra racionali priemonė rasti problemos sprendimą ir jį įgyvendinti.1.5. Mokymo konferencija
Mokymo konferencija turi du tikslus. Viena, ji perteikia uždavinius, žinias – duoda informacijos. Antra vertus, daro įtaką žmonių elgesiui, kuria elgesio motyvaciją. Mokymo konferencija kartu yra ir informacijos, ir motyvacijos konferencija.1.6. Mokslinė konferencija
Mokslinės konferencijos, seminarai, diskusijos yra svarbios tuo, kad suteikia galimybę keistis mokslinių tyrimų rezultatais, išsiaiškinti jų mokslinį vertingumą, rasti naujų mokslinių idėjų, įvertinti konkrečių pasiūlymų ir rekomendacijų naudingumą. Tai itin svarbūs mokslinio bendradarbiavimo, nuomonių apsikeitimo būdai.
Konferencijų metu svarstomos mokslinės problemos, aptariami tyrimų rezultatai. Mokslinės konferencijos yra ataskaitinės ir probleminės.
Ataskaitines mokslines konferencijas organizuoja mokslo institucijos. Jose aptariami metiniai mokslinių tyrimų rezultatai. Tai yra viena iš atsiskaitymo formų. Konferencijos metu susirinkusieji supažindinami su tyrimų tikslais, uždaviniais, tyrimo objektais, naudotais metodais, gautais rezultatais, prognozuojama tolesnių tyrimų kryptis. Konferencijos dalyviai diskutuoja ir įvertina mokslinio tyrimo rezultatus. Ataskaitinių konferencijų rūšis yra jubiliejinės (proginės) mokslinės konferencijos, skirtos kokiam nors mokslo įvykiui, mokslo institucijos laimėjimams įvertinti, paminėti kurio nors mokslininko nuopelnus. Šios konferencijos yra iškilmingos, siekia įv
vertinti nuopelnus, numatyti perspektyvas. Jose mažiau, ar visai nėra kritikos, klausimų, dalyvių pranešimuose įvairiu požiūriu vertinami laimėjimai ir nuopelnai.
Paplitusios probleminės (teminės) mokslinės konferencijos, skirtos aptarti mokslo problemą, jos sprendimo būdus. Kitaip nei ataskaitinės konferencijos, tai yra konferencijos, įvertinančios tam tikros problemos nagrinėjimo būklę, laimėjimus ir perspektyvas. Jose dalyvauja tyrėjai, pažįstantys, nagrinėjantys tam tikrą ar susietas problemas.
Pradedantieji tyrimus konferencijose patenka į problemos nagrinėjimo sūkurį, jiems lengviau rasti savo vietą, tyrimuose užmegzti kontaktus su bendraminčiais, pasitikrinti pasirinktos tyrimų krypties, objektų, metodų pagrįstumą, perspektyvumą, teisingumą, išsiaiškinti pačią problemą ir su ja susijusius klausimus. Tokios konferencijos taupo tyrėjų laiką, skiriamą įsigilinti į problemą.1.7. Tarptautinės konferencijos
Tarptautinės derybos — tai speciali derybų forma; dvišalės derybos gali būti gana neoficialios, daugiašales paprastai vyksta kaip formali konferencija. (Feltham, 1997).
Konferencijų tikslas — svarstyti problemas ir rasti sprendimus, kuo priimtinesnius visiems dalyviams. Tai daroma įprastais diplomatiniais metodais.
Pastaruoju metu, plečiantis tarptautiniam bendravimui, konferencijų praktika ir procedūra pasidarė tobulesnė ir labiau standartizuota — tai savotiškas mokslas, o konferencijų diplomatija, kuri yra labiau menas, kaip ir visų formų diplomatija, prisilaikė prie pasikeitusių aplinkybių.
Konferencijų praktika ir procedūra vyksta pagal visuotinai priimtas taisykles, kurių paskirtis — užtikrinti kuo sėkmingesnę konferencijos baigtį ir kuo labiau patenkinti jos dalyvius, o konferencijos diplomatija yra kiekvieno delegato sugebėjimas pasiekti kuo daugiau naudos savo šaliai. Galima sa
akyti, kad konferencijos pirmininkas turi parodyti aukšto lygio diplomatiškumą, būtiną konferencijos sėkmei, jis turi būti gerai susipažinęs su praktika ir procedūra.
Tarptautinės konferencijos gali būti klasifikuojamos taip:

dvišalės ar daugiašalės;

vienatemės ar daugiatemės;

laikinos arba reguliarios;

turinčios nuolatinį sekretoriatą ar jo neturinčios. Tarptautines konferencijas galima klasifikuoti ir pagal jų tikslus:

būti forumu bendrai problemai ar problemoms aptarti;

rengti neprivalomas rekomendacijas vyriausybėms ar tarptautinėms organizacijoms;

rengti sprendimus, privalomus vyriausybėms;

aptarti ir rengti sutarties ar kokio kito oficialaus tarptautinio dokumento projektą;

rengti tarptautinį pasikeitimą informacija.1.7.1. Procedūros taisyklės
Pirmasis reikalavimas kiekvienai oficialiai konferencijai — tai raštu pateiktų taisyklių visuma dalyvių veiklai reglamentuoti, jomis vadovaujasi ir pirmininkas, kilus abejonėms ar nesutarimams. Tai gali būti nuolatinės taisyklės, patvirtintos ankstesnėse sesijose ir priimtos kaip standartinė procedūra visoms vėlesnėms sesijoms. Pastaruoju atveju tokios taisyklės išplatinamos kaip projektas iš anksto, jose nurodoma susirinkimo data ir vieta.1.7.2. Darbotvarkė
Konferencijos darbotvarkėje nurodomi visi klausimai, kurie bus pateikti ir kokia tvarka jie bus svarstomi. Išankstinę darbotvarkę ar jos projektą paprastai rengia ir platina konferencijos iniciatoriai arba sekretoriatas. Kai vyksta reguliarūs susitikimai, juose numatoma:
1) privalomi klausimai (pvz., ankstesnio susitikimo protokolo tvirtinimas);
2) praėjusioje sesijoje nebaigti svarstyti klausimai ir
3) nauji svarstymui teikiami klausimai. Darbotvarkė turi būti išsiuntinėta iš anksto, kad konferencijos dalyviai turėtų pakankamai laiko išnagrinėti numatytus klausimus. Taip pat iš anksto sekretoriatas ar iniciatoriai turi gauti ir naujai siūlomus klausimus, kad jie būtų įtraukti į darbotvarkę ir pasiektų konferencijos dalyvius.1.7.3. Viešumas
Konferencijos gali būti trijų kategorijų:
1) visiškai atviros, į jas kviečiama visuomenės ir visuomenės informavimo priemonių atstovai;
2) visiškai uždaros, visuomenė ir visuomenės informavimo priemonės supažindinamos tik su baigiamuoju visų dalyvių priimtu komunikatu;
3) konferencijos, į kurias įleidžiami tik dalyviai, o visuomenę ir visuomenės informavimo priemones informuoja atskiri dalyviai per spaudos konferencijas ar kokiomis kitomis formomis.2. KONFERENCIJŲ VEDIMO YPATYBĖS
Pasiruošimas konferencijai yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių konferencijos sėkmę. Kad konferencijai būtų tinkamai pasiruošta reikia:
1) nustatyti darbotvarkę ir dienotvarkę;
2) parinkti vietą;
3) išsiųsti kvietimus;
4) sutikti, priimti, apgyvendinti ir išlydėti svečius;
5) nustatyti konferencijos dalyvių susodinimo patalpose tvarką, aprūpinti salę garso, vaizdo ir kita technika.;
6) surengti kavos (arbatos) pertraukėles.
Konferencijos dalyvius psichologiškai veikia konferencijos vieta. Labai svarbu sudaryti kuo palankesnes darbo sąlygas ir pašalinti visus veiksnius, galinčius turėti neigiamą įtaką dalyvių elgesiui. Labai kruopščiai dera parinkti ir tinkamas patalpas. Svarbu, kad patalpoje būtų galima išdėstyti stalus taip, kad ši tvarka atitiktų konferencijos rūšį. Būtina parinkti tinkamos formos stalus ir sustatyti juos taip, kad visi dalyviai vienas kitą matytų ir girdėtų, kad būtų optimali komunikacija. 1 paveiksle pateikiamos konferencijos stalų išdėstymo formos.

1 pav. Konferencijos stalų forma ir stalų išdėstymas (Baršauskienė V., 2002)

Konferencijos vieta turi būti puošiama saikingai. Gali tikti skoningas akcentas – tinkamai parinktos gėlės. Jos suteikia renginiui iškilmingumo. Gėlės merkiamos vazose taip, kad neuždengtų dalyvių, sėdinčių vienas prieš kitą, ir netrukdytų jiems bendrauti.

Rengiant konferenciją reikia atkreipti dėmesį į patalpos oro temperatūros faktorių. Optimali patalpos oro temperatūra 18-200 C. Kai salėje šilčiau, mažėja protinio darbo efektyvumas. Svarbu darbotvarkėje laiku numatyti pertraukas, kad dalyviai galėtų pailsėti, atsigerti, užkąsti, o organizatoriai – išvėdinti patalpas. Paprastai pertraukos daromos kas pusantros valandos.2.1. Tema ir darbotvarkė
Konferencijos temas turi rengti ir vadovas, ir dalyviai. Dalyviai galės tinkamai pasiruošti konferencijai tik laiku gavę kvietimus su nurodytąja tema. Laiku gavus kvietimą, konferencijos dalyvis turės laiko susirinkti aktualią informaciją, kad prireikus galėtų dalyvauti diskusijoje.

Solidžių konferencijų tema dažniausiai numatoma prieš metus. (Biuro administravimas, 2004). Apie tai informavus suinteresuotas organizacijas ir specialistus, sudaromas pageidaujančių dalyvauti asmenų bei jų pranemu temų sąrašas. Tada konferencijos organizatoriai aptaria renginio struktūrą: pagrindinių (plenarinių) ir sekcijų posėdžių skaičių, jų dalyvius, stendinių pranemu skaičių ir pan. Atlikus šį darbą, sudaroma konferencijos programa, darbotvarkė ir dienotvarkė (jei konferencja vyksta ne vieną dieną).2.2. Dalyviai
Konferencijos dalyvių skaičius nėra griežtai reglamentuotas, bet dažniausiai konferenciją sudaro nuo 10 iki 20 žmonių. Kuo didesnis dalyvaujančiųjų skaičius, tuo didesnis pavojus, kad pavieniai konferencijos dalyviai neišdrįs natūraliai diskutuoti, iškelti idėjų, kurios galbūt gali nulemti konferencijos sėkmę.

Prieš konferenciją patartina su dalyviais pasikalbėti, susipažinti, tai sąlygotų sėkmingą konferencijos darbą. Reikia stengtis, kad žmonės, turėdami skirtingą žinių lygį ir išsilavinimą, dalyvautų pokalbiuose kartu, nes dažnai labiau išsilavinę, turintys didesnę patirtį netampa aktyvūs pokalbių dalyviai.

Vadovas turėtų su konferencijos darbotvarke supažindinti jos dalyvius, tuomet kiekvienas galėtų apsispręsti, ar konferencijos tema jam aktuali, ar jam tikslinga dalyvauti.2.3. Konferencijos eiga
Konferencijos organizavimas, vedimas priklauso nuo jos vadovo, nuo jo pasirengimo darbui.
Prieš pradedant konferenciją, vestibiulyje užregistruojami renginio dalyviai. Taip patikslinamas į kvietimus teigiamai atsakiusiųjų sąrašas. Paprastai konferencijos organizatoriai dalyviams įteikia renginio programą ir priedus. Komplekte dali būti popierius, rašiklis pastaboms užsirašyti, konferencijos pranešimų medžiaga ir kt.
Didelę reikšmę konferencijoje turi laiko sąnaudos – tai išlaidos, kurios konferencijos dalyviui taps tikslingomis investicijomis, jei bus pasiekta norimų rezultatų.

Konferencijos eigą sudaro trys sudedamosios dalys: 1) įžanga, 2) pagrindinė dalis ir 3) pabaiga.

Įžanga – ji prasideda pasveikinimu, t.y. kreipimusi į grupę. Po kreipimosi eina tiesioginis pasveikinimas, kuris turi būri pritaikytas auditorijai. Įžangos funkciją gali atlikti firmas ar skaidrės. Įžangoje yra pristatoma konferencijos tema.

Pagrindinė dalis – pagrindinę konferencijos dalį sudaro diskusija. Diskusijos pradžia yra svarbus momentas. Nuo to gali priklausyti tolesnių pokalbių kryptis. Paprastai konferencijos vadovas pasako įprastą frazę: „Skelbiu konferencijos pradžią ir prašau žodžio!“ (Baršauskienė V., 2002). Geriausia diskusiją pradėti nuo poros paprastų, bet provokuojančių klausimų, į kuriuos kiekvienas galėtų lengvai atsakyti. Šiuos klausimus vadovas turėtų būti parengęs iš anksto. Vadovas turi įsikišti į diskusiją, jeigu pradedama nukrypti nuo minties eigos, kai iškyla neaiškumų, nesusipratimų. Jei kurio nors kalbetojo samprotavimai pernelyg ilgi, vadovas privalo pateikti trumpą ir tikslią tokios kalbos santrauką.

Kadangi apie 80 proc. Informacijos priimame akimis, konferencijos pranešėjai naudoja vaizdines priemones. Rengėjai privalo pasirūpinti projektoriumi skaidrėms demonstruoti bei kita vaizdo ir garso aparatūra. Būtina turėti lentą informacijai užrašyti diskusijos metu. Joje pranešėjai galėtų geriau paaiškinti savo mintis.

Pabaiga – tai paskutinė konferencijos dalis. Pabaiga susideda iš reziumė su išvadomis, taip pat iš atsisveikinimo. „Mes puikiai padirbėjome ir šio to pasiekėme!“. Tokia pabaiga tinkama prielaida tolesnei konferencijai, į kurią dalyviai noriai eitų.3. SPAUDOS KONFERENCIJA
Spaudos konferencija – tai susirinkimas, į kurį valstybės vadovai ar visuomenėje žinomi asmenys kviečia žurnalistus, norėdami pranešti svarbių naujienų, išreikšti savo nuomonę ir atsakyti į žurnalistų klausimus. Kartais konferencijos rengėjai dalija žurnalistams specialią medžiagą bei dokumentus. Už spaudos konferencijoje pateiktą informaciją ir nuomones atsako rengėjai. Itin svarbiais atvejais radijo ir televizijos stotys spaudos konferencijas transliuoja tiesiogiai. Dažniau apie spaudos konferenciją laikraščiai, savaitraščiai, žurnalai ir radijas bei televizija pateikia informaciją arba ataskaitą. (Žurnalistikos enciklopedija, 1997).
Spaudos konferencijos tikslas – paskelbti ir tokias naujienas, kaip naujo produkto pristatymas, įsisenėjusio konflikto įmonėje tarp darbininkų ir vadovybės eliminavimas, gamybinių patalpų išplėtimas, įmonės reorganizavimas – naujų darbo vietų kūrimas, labdaros fondo įsteigimas ir pan.
Spaudos konferencijos pranašumas – galimybė paskleisti informaciją greitai ir plačiai. Be to, konkuruojantys laikraščiai, TV ar radijo stotys sužino naujieną vienu metu. Ryšių su visuomene požiūriu, tai svarbiausi spaudos konferencijos pranašumai.
Kai reikia spaudos konferenciją sušaukti skubiai, galima:
• asmeniškai paskambinti leidinio naujienų skyriaus redaktoriui;
• kreiptis į informacines agentūras prašant paskelbti konferencijos vietą ir laiką leidiniuose, kurie išsiuntinėjami redakcijoms.
Kai spaudos konferencija kviečiama neskubiai, galima redakcijoms išsiųsti kvietimus. Pakvietime turi būti nurodytas konferencijos tikslas, tema, kalbėtojų vardai ir pavardės, taip pat data, laikas, vieta.
Prieš konferenciją tikslinga suteikti žurnalistams kai kurių papildomų duomenų, lengvinančių jų darbą, tačiau nederėtų tai daryti pernelyg smulkiai, nes tada gali netekti prasmės dalyvavimas spaudos konferencijoje.
Informacija arba pakvietimas turi pasiekti adresatą, likus 7-10 dienų iki spaudos konferencijos. Likus dienai iki renginio, dera dar kartą paskambinti ir priminti. Pakviesti derėtų visų organizacijų, perduodančių naujienas, atstovus.
Svarbu numatyti tinkamą spaudos konferencijos laiką. Paprastai spaudos konferencijoms skiriamas laikas yra 11.00-11.30 arba 14.30-15.00. Rytiniai laikraščiai pasirodo taip anksti, kad organizuoti spaudos konferenciją po 15 val. nėra prasmės, jei tik medžiaga nėra skirta profesiniams techniniams savaitiniams leidimams. Be to, nereikėtų spaudos konferencijos rengti penktadienį.
Žurnalistus dera pakviesti į kokteilį, kurio metu jie gali gauti naujos informacijos arba neoficialioje aplinkoje pabendrauti su įmonės ar organizacijos vadovybe.
Spaudos konferencijos trukmė turi būti paskelbto iš anksto, kad redaktoriai žinotų, kiek turi laiko klausimams.
Spaudos konferencijos pranešėjai sodinami ant pakylos. Prieš juos ant stalų pastatomos lentelės, kuriose stambiu šriftu užrašyta pavardė, pareigos, organizacijos pavadinimas.
Spaudos konferencijos metu komunikacija yra abipusė.

2 pav. Spaudos konferencijos komunikacija.(Baršauskienė V., 2002)

Pagrindinis pranešimas daromas ir į žurnalistų klausimus atsakinėjama po trumpos įžangos. Organizacijos atstovų kalbos turi būti trumpos. Žurnalistų klausimai neturi kartotis. Paskelbiamas paskutinis klausimas, į kurį atsakius konferencija baigia darbą. Pirmininkaujantysis padėkoja žurnalistams už dalyvavimą ir daugiau į klausimus nebeatsakinėja.

Spaudos konferencijos metu nepriimtina palikti neatsakytų klausimų. Spaudos konferencijoje gali būti demonstruojama vaizdinė medžiaga, tačiau tai daroma konferencijai pasibaigus. Po spaudos konferencijos priimta žurnalistus pavaišinti, apie tai derėtų pranešti kvietime.

Kiekviena organizacija bet kuriame veiklos etape gali patekti į keblią padėtį, susidurti su sunkumais. Spauda ir visuomenė gali pareikalauti paaiškinimo, kas gi vyksta. Pranešimai spaudoje dažnai nenutildo kilusio triukšmo. Išeitis iš susidariusios padėties – spaudos konferencijos surengimas. Pran.ešėjams teks iškentėti kandžių klausimų krušą, tačiau atsakymai į šiuos klausimus sušvelnins padėtį ir padės nukreipti ugnį. Visuomenė bus informuota apie padėtį ir užkulisiniai debatai daugiau ar mažiau nuslops.IŠVADOS
Tinkamai organizuota konferencija yra geriausia pokalbio forma, nes ji dalyviams teikia informaciją, sprendimų variantus, leidžia dalyviams būti išgirstiems.

Konferencija gali padėti užkirsti kelią nesusipratimams, išsaugoti pasitikėjimą, skatinti atsakingumą.

Konferencijų metu dalyviai gauna žinių apie tolesnę reikalų eigą. Kiekvienas dalyvis turi teisę pasisakyti, tai sąlygoja gerų ir naudingų idėjų atsiradimą. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau minčių ir idėjų išsakoma, o konferencijos metu, kaip tik ir galima keistis nuomonėmis ir idėjomis.

Konferencijos atlieka informatoriaus vaidmenį, t.y. jų metu keičiamasi informaciniais srautais. Ypač stipriai ši funkcija pasireiškia spaudos konferencijose. Šių konferencijų metu pranešamos svarbios naujienos, atsakoma į klausimus.

Esti situacijų, kuomet konferencijos surengimas – vienintelė išeitis iš keblios padėties.

Kiekviena organizacija gali susidurti su veiklos sunkumais ir kitomis įvairiomis kliūtimis, kas dažnai sukelia visuomenės susidomėjimą. Nereikalingoms diskusijoms ir kebliai padėčiai užkirsti kelią gali surengta spaudos konferencija, kurios metu įnešama aiškumo apie susidariusią padėtį. Informuojama visuomenė ir užkertamas kelias nereikalingoms diskusijoms.LITERATŪRA
Baršauskienė V., Janulevičiūtė B., 1999, Žmogiškieji santykiai. Kaunas. P. 118-124.
Baršauskienė K., 2003, Dalykinė komunikacija. Vilnius. P. 113-146; 230-234.
Fetham R.G., 1997, Diplomatijos vadovas. Vilnius. P. 150-158.
Misevičius V., Konferencijos planavimas ir organizavimas. Biuro administravimas. 2004 m. Nr. 1. P. 13-17
Poviliūnas A., 2003, Moksliniai ekonomikos tyrimai. Vilnius. P. 303.
Žurnalistikos enciklopedija, 1997, Vilnius. P. 461-462.

Leave a Comment