Socialinė verslo atsakomybė darbuotojų atžvilgiu

TURINYS

ĮVADAS 2
1. BENDROSIOS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ESMĖ IR ATPAŽINIMO MODELIAI 3
1.1. Bendrosios socialinės atsakomybės esmė 3
1.2. Bendrosios socialinės atsakomybės atpažinimo modeliai 4
2. ĮMONĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ DARBUOTOJŲ ATŽVILGIU 9
2.1. Įmonės atsakomybės darbuotojams įgyvendinimo būdai 9
2.2. Atsakomybės darbuotojams įvertinimas ir nauda įmonei 12
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15ĮVADAS
Visame pasaulyje verslas išgyvena evoliucijos procesą, kuris keičią nusistovėjusią tvarką bei įpročius. Šiuos pokyčius labiausiai įtakoja nauji ir vis augantis visuomenės lūkesčiai bei reikalavimai. Tradicinei pelno siekiančiai organizacijai jau nebepakanka rūpintis tik savo tikslų įgyvendinimu, norėdama atsilaikyti konkurencinėje kovoje ji turi būti socialiai atsakinga t.y. reaguoti ir atsakyti į visuomenės poreikius.
Kaip viena svarbiausių socialinės attsakomybės rūšių yra išskiriama įmonės atsakomybė savo darbuotojams. Pastaruoju metu viena didžiausių problemų su kuriomis susiduria įmonės yra naujų darbuotojų pritraukimas bei jau turimų išlaikymas. Socialinės verslo atsakomybės svarba pasireiškia ne tik nauda darbuotojams, bet ir pačiai įmonei, kuri rūpinasi savo verslo sėkme bei įvaizdžiu.
Lietuvos padėtis tapus Europos Sąjungos nare verčia ir mūsų šalies įmones keisti požiūrį į socialinę atsakomybę. Viena iš priežasčių ta, kad įmonės turi prisiderinti prie Europos Sąjungos reikalavimų bei verslo etikos normų. Tačiau net ir laikymasis įstatymu neegarantuoja įmonei ilgalaikės sėkmės. Pavyzdžiui, Lietuvos darbo rinkoje susiklosčiusi situacija – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, sąlygoja tai, kad verslas, norėdamas išlaikyti darbuotojus, turi imtis socialinės atsakomybės už juos bei jų šeimas.
Šio referato tikslas – apibrėžti verslo bendrosios socialinės atsakomybės esmę, jos at

tpažinimo modelius, motyvus bei išsamiau aptarti atsakomybės darbuotojams rūšį, išanalizuoti jos veiksnius ir įgyvendinimo sprendimus bei jų teikiamą naudą.1. BENDROSIOS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ESMĖ IR ATPAŽINIMO MODELIAI
1.1. Bendrosios socialinės atsakomybės esmė
Verslo bendrosios atsakomybės arba bendrosios socialinės atsakomybės (angl. Corporate Social Responsibility) (toliau – BSA) apibrėžimų yra tiek kiek yra su šia sritimi susijusių ir joje dirbančių suinteresuotų šalių. BSA galima apibūdinti kaip sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūrų formą; pasirengimą atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimą atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms .

Plačiąja prasme BSA apibrėžia kaip įmonė integruoja savo bei suinteresuotų grupių pagrindines vertybes ir etikos normas, į verslo politiką, strategijas ir praktiką.
Yra išskiriami du poožiūriai į BSA (Slatkevičienė G. Strategija ir vadovavimas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2004, p. 2):
1. BSA – tai kompanijos elgsena pagal įstatymus ir minimalias etikos normas.
2. BSA – tai nuostatų, veiksmų ir priemonių sistema, kuria besiremiančios organizacijos savo veikloje ir santykiuose su suinteresuotomis šalimis laisvanoriškai integruoja ir prioritetais laiko socialinius interesus bei etikos normų ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Pirmuoju atveju požiūris BSA apibrėžiamas vyriausybės nustatytais ir įdiegtais įstatymais, etikos normomis, kurie nurodo atitinkamas finansines, gamtos apsaugos taisykles bei elgesį su darbuotojais. Remdamasi šiuo požiūriu įmonė tik paklūsta teisės ak
ktams, gerbia savo darbuotojus ir siekia pelno.
Tačiau pokyčiai darbo rinkoje, globalinis atšilimas, ligos ir globalizacija išplėtė požiūrį į bendrąją socialinę atsakomybę, į kurią buvo įtraukti ne tik aplinkos apsaugos, partnerių ar tiekėjų, bet net ir ateities kartų poreikiai bei reikalavimai. 2001 m. liepos mėn. Europos komisijos parengtame dokumente Green paper išskiriami tokie BSA įtakojantis veiksniai:
• Nauji piliečių, vartotojų, viešojo sektoriaus vadovų ir investuotojų lūkesčiai. Vartotojų apklausų rezultatai rodo (šaltinis – MORI 2000), jog dauguma vartotojų norėtų pirkti produktus tų kompanijų, kurios yra socialiai atsakingos. Pavyzdžiui, Europoje vis labiau populiarėja eko-ženklinimas. Jaučiamas ir socialiai atsakingo investavimo (t.y. investavimas į tas kompanijas, kurios yra įdiegusios BSA) augimas, nes yra tikima, jog investicijų į BSA organizacijas rizika yra mažesnė, t.y. jų prestižas, kaip tikima, ateityje tik augs.
• Kitų suinteresuotų kompanijos veikla grupių skatinimas diegti BSA. Tarkim, sektorių, kuriuose jau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, kompanijos yra priverstos diegti ir viešai skelbti gerą įdarbinimo bei darbo sąlygų kūrimo praktiką.
• Didėjantis susirūpinimas dėl ekonominės veiklos žalos aplinkai.
• Didėjantis poreikis verslo veiklos skaidrumui naudojant visuomenės informavimo priemones ir komunikacijos technologijas.
Taigi BSA apibrėžiama kaip etiškas ar atsakingas įmonės požiūris į suinteresuotas šalis. Kompanijų vadovai yra skatinami (o gal netgi verčiami) priimant strateginius sprendimus vadovautis ne tik ekonominiais, bet ir socialiniais kriterijais. Juos spaudžia valstybiniai, tarptautiniai, suinteresuotų kompanijos veikla gr
rupių reikalavimai.1.2. Bendrosios socialinės atsakomybės atpažinimo modeliai
Mokslinėje literatūroje aprašyti BSA modeliai apima įvairias socialinio atsakingumo sritis, tačiau jie kol kas teikia veikiau teorinę nei praktinę naudą. Tačiau juos nagrinėjant galima geriau suprasti BSA taikymo sritį bei apimtis.
Vienas iš siūlomų BSA modelių buvo sukurtas Lantos (2002), kuriame išskiriamos trys BSA rūšys:
– Etinė BSA;
– Altruistinė BSA;
– Strateginė BSA.
Etinė bendroji socialinė atsakomybė reikalauja įmonių prisiimti moralinę atsakomybę už žalos ar sužalojimų prevenciją, kurie gali atsirasti jų veiklos pasekoje. Ši atsakomybės rūšis yra laukiama iš visų įmonių ir yra mažiausiai ko iš jų tikimasi. Altruistinė BSA anot autoriaus yra „tikras bendras rūpestis, pasireiškiantis net asmeniniu ar organizaciniu pasiaukojimu“. Strateginė BSA pasireiškia kai įmonė įsipareigoja įsitraukti ir rūpintis konkrečiomis bendruomenės veiklomis, kurios apima strateginius verslo tikslus.
Nors autorius ir išskiria tris BSA veiksnius, tačiau siūlo koncentruotis ties dviem aspektais:
• Užkirsti kelią žalai ir sužalojimams, kuri gali atsirasti įmonės veiklos pasekoje;
• Įgyvendinti strateginius verslo tikslus.
Lantos idėja išplėtojo Carroll, kuris sukūrė bendrosios atsakomybės modelį, kuriame BSA apibrėžiama 4 hierarchiniais lygmenimis1 pav. Aukščiausias – filantropinis lygmuo. Jo visuomenė labiausiai trokšta iš socialiai atsakingos kompanijos. Kai kurie autoriai, pavyzdžiui, Reidenbach ir Robin (1991), Carroll modelį pritaikė kompanijos moralinės brandos teorijai, kuri teigia, jog kompanija plečiasi keliomis brandos stadijomis. Jos atitinka Carroll modelio ekonominę, juridinę, etinę ir filantropinę lygmenis.

1 pav. Ca

arroll (1991) bendrosios socialinės atsakomybės modelis

Esanti pirmojoje brandos (ekonominėje) stadijoje, kompanija, siekia gauti kuo didesnį pelną ir yra naudinga visuomenei ekonomiškai. Ji moka valstybei mokesčius, taip papildo jos iždą, kurio dalis naudojama socialinėms reikmėms tenkinti, yra darbdavė, suteikia darbo vietas visuomenės nariams.
Esanti juridinėje brandos stadijoje kompanija veikia pagal visus reglamentuojančius savo šalies įstatymus. Tarkim, kompanija atidaro savo padalinį šalyje, kurioje reglamentuojančių verslą įstatymų normos yra „švelnesnės„ nei Tėvynėje. Juridinę brandą pasiekusios kompanijos savo veikloje taiko savo šalies standartus (pavyzdžiui, netoleruoja vaikų darbo, nors tos šalies, kurioje padalinys veikia, įstatymai tai leidžia). Tokios kompanijos įstatymus traktuoja ir taiko savo veikloje pagal jų esmę, o ne pažodžiui. Kompanijų vadovai sąmoningai vengia „apeiti įstatymus„, nors jie tai ir leistų.
Pasiekusi trečiąją, etinę, bei ketvirtąją, filantropinę, brandos stadiją, kompanija priima etines bei moralines visuomenės normas, neišreikštas įstatymuose, remia visuomenines programas, aukoja labdaringoms organizacijoms. Skirtumas tarp šių stadijų nėra ryškus. Anot Schwartz ir Carroll, skiriamoji linija galėtų būti Imanuelio Kanto besąlyginė būtinybė: filantropinė kompanija traktuoja žmones kaip tikslą, o ne kaip priemonę tikslui pasiekti. Tarkim, organizacija labdarą ir paramą teikia dėl reklamos motyvų. Toks veiksmas priskirtinas etinės brandos stadijai.
Dauguma mokslininkų filantropiją priskiria strateginių kompanijos sprendimų sričiai: ilgalaikės investicijos į labdarą ir rėmimą užtikrina gerą kompanijos vardą ir vėliau atsiperka dėl padidėjusios pardavimų apimties.
Tad filantropinė ir etinė brandos stadijos išties susilieja į vieną, nes yra sunku nustatyti, koks kiekvieno filantropinio veiksmo motyvas. Aiškias takoskyras ir tarp kitų Carroll modelio lygmenų nubrėžti taip pat ne ką lengviau.
BSA aiškiau suvokti padeda Schwartz bei Carroll (2003) siūlomas trijų sričių modelis 2 pav.

2 pav. BSA trijų kategorijų modelis

Modelio autoriai pateikia kompanijų elgsenos motyvų pavyzdžių. Vieni motyvai yra tinkami konkrečiai BSA kategorijai, kiti – vadinamosioms sanglaudos kategorijoms.
Taigi ekonomine BSA pasižymėjo kompanijos, kaip, pavyzdžiui, Nestle, parduodančio.s trečiosioms šalims kūdikių mišinius, kurie, kaip paaiškėjo, padidino kūdikių mirtingumą. Šios kategorijos kompanijos pasyviai laikosi įstatymų, bet pažeidžia etines normas, nes priimti sprendimai yra motyvuoti vien ekonominio intereso.
Juridinės BSA pavyzdys – perspėjimai ant tabako gaminių, kad ši produkcija yra kenksminga sveikatai. Kompanijos paklūsta įstatymams, nors tai prieštarauja jų ekonominiams interesams, o kartais ir etinėms normoms.
Etinė kompanijos elgsena yra motyvuojama išskirtinai etinių normų, nepriklausomai nuo to, ar bus gauta ekonominė nauda. Pavyzdžiui, „Chick-fil-A„ restoranų tinklas nedirba sekmadieniais dėl religinių normų, nors dėl to jis netenka papildomų pajamų. 1982 metais „Johnson& Johnson„, atšaukdama visas esančias prekyboje „Tylenol„ pakuotes, kai buvo informuota apie kelias mirtis, pasielgė etiškai, nors šis veiksmas kompanijai kainavo nemažai nuostolių.
Ekonominei/Etinei BSA kategorijai priskiriamos tos kompanijos, kurios teikia labdarą ekonominiais ir etiniais sumetimais. Kitas tinkamas šios kategorijos kompanijos pavyzdys – „The Body Shop“, kuri prekiauja išskirtinai natūralia kosmetika, arba pavyzdys „Malden Mills“ , kuri mokėjo savo darbuotojams atlyginimus bei socialinį draudimą tada, kai gamyklos neveikė ir buvo atstatinėjamos po gaisro. Toks elgsenos motyvas ne tik etinis, bet ir ekonominis – tuo kompanija siekė išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
Ekonomine/Juridine BSA vadovaujasi kompanijos, kurios vadovaujasi įstatymais, bet naudojasi jų spragomis, tenkindamos savo ekonominius interesus. Pavyzdys – kompanija atidaro savo padalinius trečiosiose šalyse ir naudojasi įstatyminių sistemų trūkumais.
Juridinės/Etinės elgsenos pavyzdys – farmacinės kompanijos, kurios parduoda ŽIV/AIDS vaistus Afrikos valstybėms žemesne kaina nei pagaminimo sąnaudos.
Jų elgsenos motyvas ne tik etinis. Taip elgiantis joms teisiškai negalioja įstatymais numatyta patentų galiojimo pabaiga, po kurios ir kitoms, nepatentuotoms kompanijoms leidžiama gaminti identiškus vaistus.
Ekonominė/Teisinė/Etinė BSA pasireiškia tada, kai elgseną nulemia ekonominis motyvas, nesąlygiškas paklusimas įstatymams bei etinės normos kartu. Čia BSA kategorija vadovavosi „Procter&Gamble“, kai iš prekybos atšaukė visus Rely tipo tamponus, dėl galimo toksinio šoko sindromo grėsmės.
Kaip pripažįsta patys šio BSA modelio autoriai, dažnai yra neįmanoma atskirti BSA kategorijų viena nuo kitos. Kai, pavyzdžiui, laikomasi įstatymų, tuo pačiu paisoma ir etinių normų, nes retai kada įstatymai prieštarauja pastarosioms. Aptartieji modeliai nusako BSA kategorijas, kurios padeda įmonei aiškiau suvokti, kurie motyvai lemia vienokius ar kitokius veiksmus, atpažįstant socialinį atsakomybės lygį.
Tačiau siekiant tiksliau suvokti BSA neužtenka žinoti tik įmonės elgesio motyvus. Nemažiau svarbu apibrėžti BSA apimtį. Anot Brown, BSA apima kelias organizacijos veiklos sritis ( Slatkevičienė G. Strategija ir vadovavimas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2004, p. 6):
• Atsakomybė darbuotojams: sąžiningumas ir atvirumas, teisingumas ir veikimas išvien su politika, atsakomybę šeimai, investavimas į kompetencijų didinimą.
• Atsakomybė ekonominei aplinkai: gera reputacija, sąžininga konkurencija, investicijos į tyrimus ir inovacijas.
• Atsakomybė visuomenei: atsidavimas bendruomenei, pastangos aplinkos atkūrimui, konstruktyvi pagalba kuriant gerą valstybinę valdžią.

Sekančiuose skyriuose bus plačiau aptariama atsakomybės darbuotojams sritis kaip vienas svarbiausių veiksnių padedantys įmonei siekti BSA.2. ĮMONĖS SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ DARBUOTOJŲ ATŽVILGIU
Daugelyje įmonių darbuotojai yra pagrindinis veiksnys garantuojantis ilgalaikę verslo sėkmę. Jų žinios, įgūdžiai, talentas, novatoriškas kūrybingumas ir, svarbiausia, motyvacija lemia veiklos produktyvumą, aptarnaujamų klientų pasitenkinimą bei daugelį kitų veiksnių. Plečiantis įmonei bei siekiant sustiprinti verslą reikalingi tokie žmones, kuriais galima pasitikėti ir prireikus paskirti įmonės vadovų atstovais. Nors įmonė laikydamasi įstatymų, numatančių įdarbinimo, darbo medicinos ir saugumo klausimus, užtikrina pagrindinių darbuotojų poreikių tenkinimą, tačiau akivaizdus įsipareigojimas padidinti darbuotoju pasitenkinimą darbu, skatinti siekti karjeros ir asmeninės gerovės leisdžia jai parodyti, kad darbuotojai vertinami kaip asmenybes, o jų indėlis į verslą svarbus. Skatindama darbuotojus dalyvauti versle, įmonė gauna daugiau naudos, t.y. jų idėjų, atsidavimo ir lojalumo, kurie sustiprina ne tik įmonės įvaizdį, bet ir užtikrina verslo sėkmę.2.1. Įmonės atsakomybės darbuotojams įgyvendinimo būdai
Nors darbuotojai ir priklauso nuo darbdavių, kaip vieno iš pragyvenimo šaltinių, apsišvietę ir šiuolaikiškai mąstantis įmonių savininkai/vadovai pripažįsta, kad kvalifikuotą ir motyvuotą darbo jėga ir pastangos būti „darbdavių, kurį išsirenka“, yra lemiantis veiksnys žiniomis grįstoje ekonomikoje, konkuruojančioje įgūdžiais ir talentu (Europos komisija, Atsakinga verslininkystė 2003 angl.).
Europos bendrosios socialinės atsakomybės Žaliojoje knygoje (Green paper, 2001) pateikiamos rekomendacijos, kaip tapti socialiai atsakinga kompanija ir įgyvendinti BSA strategijas bei valdymo sprendimus darbuotojų atžvilgiu:
• Reikia investuoti į žmogiškuosius išteklius. Pastaruoju metu įmonėms vienas didžiausių iššūkių kyla norint pritraukti naujus ir išlaikyti jau esamus geros kvalifikacijos darbuotojus. Tinkamos priemonės galėtų būti:
 atsakingai vykdomas įdarbinimas;
 mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas,
 didesnių įgaliojimų darbuotojams suteikimas,
 geresnis darbuotojų informavimas,
 geresnio balanso tarp darbo, šeimos ir laisvalaikio pasiūlymas,
 didesnis darbo įvairumas, lygios teisės ir vienodas atlyginimas moterims ir vyrams,
 dalyvavimas skirstant pelną bei akcijų suteikimas darbuotojams,
 rūpestis dėl darbingumo bei darbo saugos.

Atsakingai vykdomas įdarbinimas, vadovaujantis nediskriminaciniais principais (lygių galimybių užtikrinimas, įdarbinant etnines mažumas ar socialiai atskirtus žmones) pagerintų socialinę aplinką bei padidintų kompanijos socialinį integruotumą.
Mokymasis visą gyvenimą užtikrinamas geriau apibrėžiant kompanijos poreikius jaunų specialistų kvalifikacijai ir glaudžiai bendradarbiaujant su švietimo organizacijomis, kuriant mokymo programas, padedant jauniems žmonėms po mokyklų integruotis versle (sukuriant pameistrystės darbo vietas), skatinant kvalifikacijos kėlimą, ypač mažiau išsilavinusiems bei vyresniems savo kompanijos darbuotojams.
Gerą darbo ir asmeninio gyvenimo (laisvalaikio, šeimos) balansą galima pasiekti per lankstų darbo valandų grafiką.
Norint, kad darbuotojai jaustųsi gerai darbe reikia daugiau dėmesio skirti jų poreikių išsiaiškinimui, įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą susijusį su darbo organizavimu bei darbo sąlygų pagerinimu.
• Investicija į profesinę saugą ir sveikatos apsaugą darbo vietoje. Paprastai saugos ir sveikatos apsaugos klausimai yra apsprendžiami įstatymų. Vis labiau ryškėjant tendencijai perkelti savo atskiras funkcijas sutarties vykdytojams ir tiekėjams, kompanijos vis labiau tampa priklausomos nuo savo darbuotojų, atsakingų už konkrečių sutarties sąlygų įvykdymą, veiklos rezultatų. Kompanijos, vyriausybės bei viešojo sektoriaus organizacijos vis labiau skatina saugą ir sveikatos apsaugą, naudodamos juos kaip kriterijus savo pirkimų konkursuose bei kaip marketingo elementus reklamuojant savo produktus.
Vis populiaresnis tampa valdymo sistemų atitikimo profesinės saugos ir sveikatos standartams sertifikavimas.
• Prisitaikymas prie pokyčių. Ir darbuotojai, ir kitos suinteresuotos kompanijos veikla grupės yra susirūpinusios dėl Europoje ir pasaulyje vykstančių ekonominių pokyčių, verčiančių restruktūrizuotis. Dažna restruktūrizacija neapsieina be darbuotojų skaičiaus mažinimo, tuo pačiu bloginančio visuomenės ekonominei, socialinei ir politinei gerovę. Kaip rodo tyrimų rezultatai, tik mažiau nei ketvirtadalis visų restruktūrizacijos programą pasiekia užsibrėžtų tikslų: sumažinti sąnaudas, padidinti produktyvumą ar pagerinti kokybę bei klientų aptarnavimą. Didžioji restruktūrizacijos nesėkmių dalis yra nulemta sumažėjusios darbuotojų motyvacijos, lojalumo, kūrybiškumo ir produktyvumo. Vykdant socialiai atsakingą restruktūrizaciją, reikia įvertinti visų, kuriuos ši restruktūrizacija palies, interesus ir priimant sprendimus pasiekti balansą tarp šių interesų. Tokiu atveju restruktūrizacijos procesas yra tiek pat svarbus, kiek ir patys restruktūrizacijos rezultatai. Tai pasiekiama įtraukiant visus, kuriuos liečia restruktūrizacija, j.uos tinkamai informuojant ir konsultuojant. Be to, restruktūrizacijos poreikis turi būti pagrįstas identifikuojant pagrindines rizikas, suskaičiuojant sąnaudas (ir tiesiogines, tiek netiesiogines), susijusias su alternatyviomis strategijomis ir įvertinant visas alternatyvas, kurios sumažintų darbo vietų praradimą. Restruktūrizacijos procese turi aktyviai dalyvauti ne vien kompanija bet ir viešojo sektoriaus bei darbuotojų atstovai. Taip būti maksimaliai apsaugomos darbuotojų teisės, jiems suteikiama galimybė persikvalifikuoti, modernizuojamos darbo priemonės ir procesai, mobilizuojamos privačios ir viešojo sektoriaus pastangos kurti informacinius tinklus bei partnerystes (pavyzdžiui, stambios kompanijos Ispanijoje remia mažųjų įmonių kūrimąsi bei suteikia profesines konsultacijas). Kompanijos turi imtis atsakomybės dėl atleistų savo darbuotojų įdarbinimo.
Dar vienas siūlomas socialinės atsakomybės įgyvendinimo būdas darbuotojų įtraukimas į savanorišką veiklą. Jungtinėje karalystėje egzistuojanti organizacija Verslas bendruomenėje (Business in the Community) pateikė BSA programą, kurios pagrindu kompanija tampa ne tik socialiai atsakinga darbuotojų atžvilgiu, bet ir patenkina kitų suinteresuotų šalių lūkesčius. Šios programos pagrindu darbuotojai kartu su kompaniją įgyvendina bendrąją socialinę atsakomybę 3 pav.
Darbuotojų savanoriškos veiklos programa susideda iš trijų savybių, kurios:
1. Orientuojasi į bendruomenės poreikius. Įmonės gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį padedant bendruomenei spręsti problemas;
2. Atspindi darbuotojų interesus ir įgūdžius. Tai padeda išskirti tai, ką darbuotojai galvoja apie save ir apie darbdavį;
3. Atitinka verslo prioritetus. Programa, kuri atitinka šiuos prioritetus gali duoti apčiuopiamos naudos įmonei ir turėti tęstinę paramą.

3 pav. Darbuotojų savanoriškos veiklos programa. Business in the Community, 2003.
Savanoriškos veiklos programos nauda darbuotojams apima kelis aspektus:
 Darbuotojai turi progą tobulinti asmenines savybes: laiko valdymas, komunikacijos ir prezentaciniai įgūdžiai;
 Galimybė dirbti visiškai naujoje aplinkoje ir plėtoti prisitaikymo įgūdžius;
 Darbas ir susitikimas su žmonėmis iš kitų sričių;
 Nauja gyvenimo patirtis už įprastų darbo ir socialinės aplinkos ribų;
 Galimybė prisidėti prie darbuotojams rūpimos problemos sprendimo paieškos.
Ši programa taip pat naudinga ieškant naujų ir išlaikant esamus darbuotojus. Remiantis Business in the Community organizacijos duomenimis 4 iš 5 britų kompanijų darbuotojų palankiau žiūrėtų į darbdavį, kuris palaiko ar net kartu su darbuotojais įsitraukia į savanorišką veiklą.2.2. Atsakomybės darbuotojams įvertinimas ir nauda įmonei
Įmonės siekis tapti atsakingai darbuotojų atžvilgiu lemia tiesioginė ir netiesioginė naudą tiek darbuotojams, tiek ir pačiai įmonei. Tiesioginė nauda pasireiškia per pagerėjusius darbuotojų veiklos rezultatus, o netiesioginė per įmonės įvaizdžio gerinimą.
Daugumoje įmonių eiliniai darbuotojai greičiau pastebi problemas ir numato jų sprendimo būdus nei savininkai. Užtikrindama, kad darbuotojai suvokia įmonės vertybes ir darbo pobūdį, bei suteikdami jiems galimybę pateikti savo idėjas, įmonė gali efektyviau valdyti pasikeitimus, susijusius su jos plėtrą. Efektyvi partneryste sukuria santykius, kurie pagerina verslo lankstumą, reakcingumą ir galimybę pasikeisti informacija su darbuotojais. Motyvuotas personalas palaipsniui tampa stabilia ir patenkinta darbo jėgą, kuri padeda kompanijai įgyti gerą vardą.
Daugelio įmonių patirtis parodė, kad įmonių socialiniai įsipareigojimai apimantis platesnį požiūrį į teisės aktuose nurodytas normas t.y. investicijos į darbuotojų apmokymus, darbo sąlygų gerinimas, darbuotojų santykių valdymas, tiesiogiai prisideda prie darbo produktyvumo skatinimo bei įmonės pelningumo didinimo (Green paper 2001).
Netiesioginė nauda gaunama tuomet, kai paskelbtos viešai pastangos socialinės atsakomybės srityje pagerina kompanijos įvaizdį. Egzistuoja nemažai tarptautinių organizacijų kurios rūpinasi BSA plėtra ir įgyvendinimu. Šios organizacijos vadovaujasi įvairiais socialinės atsakomybės vertinimo kriterijais, standartais bei indeksais, kuriais siekiama įvertinti ir išskirti socialiai atsakingas įmones ir jų pavyzdžiu paskatinti kitas skirti daugiau dėmesio BSA:
 Europos komisijos inicijuotas Tvarumo (angl. sustainability) įtakos įvertinimas pagal PPO rekomendacijas;
 Danijos Socialinis indeksas, inicijuotas Danijos socialinių reikalų ministerijos;
 Socialinio atsakingumo standartas SA 8000, sukurtas tarptautinės socialinio atsakingumo organizacijos;
 Profesinės sveikatos ir saugos įvertinimo standartai OHSAS 18000;
 Jungtinės Karalystės 50-ties geriausių darbdavių sąrašas;
 Dow Jones harmoningasis indeksas;
 DOMINI 400 socialinis indeksas;

3. SOCIALINĖ VERSLO ATSAKOMYBĖ LIETUVOJE

Lietuvoje Bendroji socialinės atsakomybės (BSA) koncepcija, kuria grindžiamas Pasaulinis susitarimas, dar tik skinasi kelią privačiame sektoriuje. Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, kartu su privataus sektoriaus partneriais, siekia supažindinti Lietuvos įmones su socialiai atsakingo verslo idėja ir nauda.
Šių metų birželio pradžioje apie penkiasdešimt Lietuvos įmonių (žr. Priedas Nr. 1), įteikusių laiškus Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Annanui, tapo pasaulyje žinomos atsakingo verslo iniciatyvos – Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“ (angl. Global Compact) – tinklo narėmis. Šis susitarimas skatina verslo įmones būti socialiai atsakingas – dirbti remiantis žmogaus teisių, darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos principais, ugdyti pilietinę visuomenę, kovoti su korupcija.IŠVADOS
• Bendroji socialinė atsakomybė – tai savanoriška kompanijos taikoma nuostatų bei valdymo priemonių visuma tenkinant ekonominius, juridinius, etinius reikalavimus bei neišreikštus visuomenės lūkesčius
• Kompanijas verčia diegti BSA išoriniai veiksniai: valstybiniai ir tarptautiniai įsipareigojimai, suinteresuotų kompanijos veikla grupių reikalavimai.
• Nors kompanijų vadovybė dar nepripažįsta BSA, kaip konkurencinio veiksnio, bet tyrimais įrodyta, jog socialiai atsakingos kompanijos kuria įvaizdį, jog sugeba efektyviai spręsti valdymo problemas bei gerinti savo finansinius rezultatus. Tokiu būdu BSA yra ne veiklos sąnaudos, o investicijos į ilgalaikę sėkmę.
• Praktikoje yra taikomi įvairūs BSA reglamentuojantys tarptautiniai bei valstybiniai modeliai, tačiau ar kompanija yra socialiai atsakinga, lemia jos valdymo sprendimų motyvai: ekonominiai, juridiniai ar etiniai.LITERATŪRA
1. Slatkevičienė G. Organizacijų bendroji socialinė atsakomybė – naujas konkuravimo veiksnys// Strategija ir vadovavimas. 2004. – 20 p.
2. Žalioji knyga (Green paper) Promoting a European framework for corporate social responsibility [interaktyvus]. Commosion of European communities, Brussels, COM 2001 Prieiga per internetą: .
3. Defining Corporate Social Responsibility Wan Saiful Wan Jan Middlesex University Business School. Prieiga per internetą: .
4. The ethicality of altruistic corporate social responsibility Geoffrey P. Lantos;2002 Journal of Consumer Marketing. Prieiga per Internetą: .
5. Paulavičiūtė A. Verslo etikos būklė Lietuvoje. Vilnius, 1998. – 49 p.
6. Jungtinių Tautų Vystymo programa Lietuvoje. Prieiga per internetą:< http://www.undp.lt>.

United Nations Development Programme
Jungtinių Tautų vystymo programa

Nacionalinio socialiai atsakingo verslo nariai
Members of National Socially Responsible Business
(abėcėlės tvarka/in alphabetic order)

Pavadinimas/Name Pavadinimo vertimas/Translation
ĮMONĖS/ENTERPRISES
1. UAB „Berlin-Chemie Menarini Baltic“ Company „Berlin-Chemie Menarini Baltic“
2. UAB “Commercial Union Lietuva Gyvybės Draudimas” Company “Commercial Union Lietuva Life Insurance”
3. UAB „Constructus“ Company “Constructus”
4. UAB „Danisco Sugar Kėdainiai“ Company “Danisco Sugar Kedainiai“
5. UAB „Ernst&Young“ Company „Ernst&Young“
6. 4. Advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ Law firm „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“
7. UAB „Lietuva Statoil“ “Statoil Lithuania”
8. AB „Mažeikių nafta“ Company “Mazeikiu oil”
ORGANIZACIJOS/ORGANIZATIONS
9. Jungtinių Tautų vystymo programa United Nations Development Programme
10. Asociacija „Investuotojų forumas“ Association „Investors Forum“
11. „Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija “National Association of the Electrical Engineering Business”

United Nations Development Programme
Jungtinių Tautų vystymo programa

Pasaulinio susitarimo nariai Lietuvoje/
Members of the Global Compact
Lithuania
(abėcėlės tvarka/in alphabetic order)

Pavadinimas/Name Pavadinimo vertimas/Translation Pastabos/Comments
ĮMONĖS/ENTERPRISES
12. Koncernas „Achemos grupė“ Concern “Achema group” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
13. Bendrovė „AGA“ Company “AGA” Letter submitted on event/ prisijungė 2005 06 02
14. Akcinė prekybos bendrovė „Apranga“ Trading company “Apranga” Letter submitted on event/ prisijungė 2005 06 02
15. UAB „Baltų žemės“ Company “Baltu zemes” Letter submitted on event/ prisijungė 2005 06 02
16. UAB „Berlin-Chemie Menarini Baltic“ Company „Berlin-Chemie Menarini Baltic“ Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02;
Member of National Network of Responsible Business/Nacionalinio tinklo narys
17. UAB „Bureau Veritas Lit.“ Company “Bureau Veritas Lit.” Letter submitted after the event/prisijungė po 2005 06 02
18. UAB „Constructus“ Company “Constructus” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
Member of National Network of Responsible Business/Nacionalinio tinklo narys
19. UAB „Danisco Sugar Kėdainiai“ Company “Danisco Sugar Kėdainiai“ Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
20. UAB „Danisco Sugar Panevėžys“ Company “Danisco Sugar Panevėžys“ Letter submitted on event /prisijungė 2005 06 02;
Member of National Network of Responsible Business/Nacionalinio tinklo narys
21. UAB „Ekonomines konsultacijos ir tyrimai“ Company “Economic consultations and research” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
22. UAB „Eksponentė“ Company “Eksponente” Letter submitted o.n event/prisijungė 2005 06 02
23. UAB „Ericsson Lietuva“ Company „Ericsson Lietuva“ Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
24. UAB „Ernst&Young“ Company „Ernst&Young“ Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02;
Member of National Network of Responsible Business/Nacionalinio tinklo narys
25. UAB „EURA“ Company “EURA” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
26. UAB „Gyvybės draudimas Bonum Publicum“ Company “Life Insurance Bonum Publicum” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
27. UAB „Invalda Service“ Company„Invalda Service“ Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
28. AB „Klaipėdos kartonas“ Company “Klaipedos cardboad” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
29. 4. Advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ Law firm „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ Global Compact member since August, 2004/Pasaulinio susitarimo narys nuo 2004 rugpjūčio;
Member of National Network of Responsible Business/Nacionalinio tinklo narys
30. UAB „Lietuva Statoil“ “Statoil Lithuania” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02;
Member of National Network of Responsible Business/Nacionalinio tinklo narys
31. AB „Lietuvos telekomas“ “Telecom Lithuania” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
32. AB „Lifosa“ Company “Lifosa” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
33. AB „Mažeikių nafta“ Company “Mazeikiu oil” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02 Member of National Network of Responsible Business/Nacionalinio tinklo narys
34. AB „Medicinos bankas“ “Medicinos bank” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
35. Koncernas „MG Baltic“ Concern “MG Baltic” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
36. UAB „Nestle Baltics“ Company “Nestle Baltics” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
37. UAB „Pakmarkas“ Company “Pakmarkas” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
38. UAB „Pas dobilą“ Company “Pas Dobila” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
39. AB „SEB Vilniaus bankas“ “SEB Vilnius bank” Letter submitted after the event/prisijungė po 2005 06 02
40. AB „Snoras“ “Bank Snoras” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
41. UAB „Traidenis“ Company “Traidenis” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
42. AB „Ūkio bankas“ “Ukio bank” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
43. UAB „Valpirus“ Company “Valpirus” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
ORGANIZACIJOS/ORGANIZATIONS
44. „Baltijos vadybos institutas „ „Baltic Management Institute“ Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
45. Asociacija „Investuotojų forumas“ Association „Investors Forum“ Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02; Member of National Network of Responsible Business/Nacionalinio tinklo narys
46. „Inžinerinės ekologijos asociacija“ “Engineering Ecology Association” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
47. „Jaunųjų vadovų asociacija“ „Association of Young Managers“ Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02
48. „Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga” „Union of Lithuanian Food Producers“ Letter submitted on event.
49. „Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija “National Association of the Electrical Engineering Business” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02; Member of National Network of Responsible Business/Nacionalinio tinklo narys
50. „Respublikinis energetikų mokymo centras” “Centre of Training for Energy Specialists” Letter submitted on event/prisijungė 2005 06 02.

Leave a Comment