1.ĮžangaSmulkus ir vidutinis verslas – tai svarbi šalies ekonominio augimo sąlyga, nes būtent mažos bei vidutinės įmonės pagamina didžiąją dalį nacionalinio produkto ir sukuria daugiausia naujų darbo vietų. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo smulkus ir vidutinis verslas tapo svarbus šalies integracijai į pasaulio ekonominę rinką, todėl tokio verslo plėtros skatinimas buvo ir toliau išlieka vienu prioritetinių Vyriausybės tikslų. Skatindama naujų įmonių steigimą ir sudarydama palankias sąlygas joms pradėti veiklą, Ūkio ministerija pagrindinį dėmesį skiria smulkaus ir vidutinio verslo paramos institucijų tinklo plėtrai ir jų teikiamų paslaugų tobulinimui.Diskusijų apie verslo situaciją bei perspektyvą fone kalbos, liečiančios smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje, užima ypatingą “nišą”. Situacija šioje srityje ir šiaip yra trapi, kadangi smulkus verslas jautriau reaguoja į bendrus ekonominius pokyčius, rinkos nepastovumą, yra labai priklausomas nuo valdžios ekonominės politikos. Antra vertus, visi – politikai, valdininkai, ekonomistai – lyg ir supranta, kad sėkminga smulkaus verslo plėtra gali daug prisidėti prie ekonominių, socialinių problemų sprendimo Lietuvoje. Taigi kalbama apie jo skatinamą, vystymą ir t.t., mėginama kurti organizacines struktūras, vis dėl to susidaro įspūdis, kad “skatintojų” pastangos ir gyvenimo tikrovė susitinka nedažnai. Žvelgdami į Europos šalių ir viso pasaulio pirmaujančių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad jų rinkos ekonomikos sistemoje konkurencingumą bei su juo susijusį ekonomikos augimą skatina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Šis ūkio sektorius sugeba greičiausiai pajusti paklausos–pasiūlos pokyčius rinkoje, prisitaikyti prie jų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą.Pasaulinė patirtis taip pat rodo, jog be smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) rinkos ekonomikos sistema negali nei normaliai funkcionuoti, nei tobulėti. Anksčiau SVĮ steigimasis buvo tik atskirų žmonių pastangų išsigelbėti nuo bedarbystės,
2.įgyvendinti savo „hobby“, būti nepriklausomu, pateikti klientams netikėčiausią ir labiausiai paklausų produktą (paslaugą) rezultatas. Dabar SVĮ steigimosi svarbą suprato tiek valstybės institucijos, tiek ir didelės privačios įmonės.Šiuo metu verslininkai įvardina šias tris pagrindines problemas: „Sodros“ mokestis, kontroliuojančios institucijos, kurių Lietuvoje beveik 100, ir kurios dubliuoja viena kitą, taip pat dažna įstatymų kaita bei jų netobulumas. Taip pat finansinių išteklių stoka.3.
SVV ir ESSmulkias ir vidutines įmones ES struktūriniai fondai žada paremti labiau nei didžiąsias, pagalbą paimant šias lėšas mažiesiems teiks ir Lietuvos institucijos. Tačiau sėkmę lems pačių bendrovių idėjos ir įdėtas darbas. Prognozuojama, kad, be tiesioginės pagalbos iš ES struktūrinių fondų, žymiai išaugs ir netiesioginės galimybės: geresnės finansavimo sąlygos, platesnė ir išsamesnė informacinė pagalba bei bendras SVV atstovavimas Briuselyje.Vienas iš didžiausių apribojimų SVV finansavime yra tas, kad planuojama, jog nebus subsidijuojamas tiesioginių paslaugų teikimas gyventojams, išskyrus turizmo sektorių. Iš esmės finansuojami gamybiniai projektai, galintys sukurti įmonėje pastebimą gamybinį šuolį. Finansavimo prioritetas yra investicijos į įmonių modernizavimą, inovacijų diegimą ir technologijos kūrimą, investicijos į sąnaudas mažinančias priemones, energijos naudojimo efektyvumą didinančias ir aplinkosaugos priemones, investicijos į geresnį vietinių išteklių ir antrinių žaliavų naudojimą, prekių kokybės ir konkurencingumo gerinimą.Ūkio miniterija apsisprendė remti mikro- ir mažų įmonių dokumentų ES fondų pagalbai gauti rengimą. Tai mažiau nei 50 daruotojų, ne didesnę kaip 24 mln. Lt metinę apyvartą turinčios arba balansinio turto sukaupusios ne daugiau kaip už 17 mln. Lt bendrovės. Tačiau kai kurios įmnės negalės gauti pagalbos dėl to, kad užsiima ES nefinansuojama veikla, pvz., daugiau nei 40% Lietuvos smulkių įmonių užsiima prekyba, o ji nėra remiama.Mažos ir vidutinės įmonės turi konkrečių pranašumų ES: pirma, panašioms ES įmonėms reikia lygiaverčių partnerių Rytų Europoje, kurie galėtų papildyti jų gamybinius pajėgumus ir būtų arti logistiniu požiūriu. Antra, mažos įmonės gali lanksčiai atlikti mažus užsakymus, tą sunkiau padaryti didelėms įmonėms.
Lietuvos įmonės priklausomai nuo sektoriaus turi kokius 5-7m., kol gamyba pradės keltis dar ryčiau. Dabar joms trūksta mokėjimo prisistatyti 4.partneriams iš ES, kad jos veikia, kad gali atlikti užsakymus. Vėliau joms teks pačioms išnaudoti savo geografinius ir nišinius privalumus.Ilgalaikėje Lietuvos ūkio plėtros iki 2015m. Strategijoje prognozuojama, kad optimistiniu atveju SVV įmonių 1000 gyventojų padaugės 4 kartus, pesimistiniu- dvigubai. Prognozuojama, kad itin padaugės statyba ir prekyba bei paslaugomis besiverčiančių bendrovių. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis 2000-2002 m., proc.Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”Pagal BPD projektą numatytos remiamos veiklos:1. Konsultacinių paslaugų pirkimas2. Smulkaus ir vidutinių įmonių steigimas bei plėtra ;3. Įminių internalizacijos skatinimas ir prieinamumo prie pasaulinių rinkų didinimas ;4. Pramonės ir verslo misijų, parodų organizavimas ir veiklų, skirtų pramonės ir verslo bei prekių ir paslaugų įvaizdžio formavimui ir gerinimui, finansavimas ;5. Pramonės ir verslo bendradarbiavimo tinklų bei mokslo branduolių plėtra ;6. Pramonės ir verslo ryšių su mokslo tyrimo institucijomis formavimas ;7. Modernių informacinių technologijų ir e.verslo plėtra ;8. IT metodų, informacinių sistemų ir duomeų bazių kūrimas ir diegimas įmnėse ;9. Modernių echnologijų ir įrangos diegimas įmonėse ;10. Naujų gaminių ir paslaugų kūrimas, naujų technologijų ir inovacijų diegimas ;11. Kokybės vadybos sistemų ir naujų kokybės gerinimo metodų diegimas ir plėtojimas ;12. Sąnaudas mažinančių priemonių diegimas įmonėse ;13. Standartų diegimas ir gaminių bei paslaugų sertifikavimas ;14. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla pramonei ir verslui ;15. Energijos taupymo priemonių diegimas, atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas įmonėse ;16. Aplinkos vadybos sistemų bei aplinkosauginių priemonių diegimas ;17. Eko- ženklinimo ir švaresnės gamybos technologijų plėtra ;18. Pramonės įmonių perkėlimas į naujas vietas, jei tai reikalinga vykdant aplinkosaugos reikalavimus ;
19. Naujų apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų statybai įrengimas, esamų pastatų, privaių pagalbos objektų pritaikymas turizmui.SVV ir politika
Politinis diskusijų pobūdis, kalbant apie smulkų ir vidutinį verslą, tikrai nėra originalus, panašiai buvo daugelyje pasaulio valstybių. Mūsų šalyje problema pradėta svarstyti seniai, praktiškai nuo Nepriklausomybės atstatymo. Tada priimtame Mažųjų įmonių įstatyme buvo bandoma apibrėžti, kas tai yra maža įmonė, kokios lengvatinės sąlygos jai turi būti sukurtos bendrame santykyje tarp 6.valdžios ir verslo. Taigi tos diskusijos prasidėjo maždaug nuo 1993 ar 1994 m., ginčytasi dėl Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo, kuris priimtas prieš porą metų, taip pat – Smulkaus ir vidutinio verslo programos. Čia, matyt, reikėtų išskirti politinį, socialinį ir ekonominį aspektus. Ekonominiu požiūriu nėra jokio skirtumo, kokio dydžio yra įmonė ar koks kapitalo dydis į ją investuotas – labai maža įmonė gali būti labai pelninga ir atvirkščiai, didelė įmonė – nuostolinga. Taigi ekonominiu požiūriu čia nėra jokios problemos. Problemos prasideda tuomet, kai į smulkų ir vidutinį verslą nukrypsta politikų, valdžios institucijų žvilgsniai. Tiesa yra ta, kad tai, kas Europos šalyse laikoma smulkiu verslu, Lietuvoje tokio tipo verslas vyrauja, daugiau kaip 90% registruotų įmonių pagal europietiškus standartus yra smulkios. Šis faktas tarp kitko parodo ir mūsų šalies ekonomines bei konkurencines galimybes. Taigi jei didelė dalis Lietuvos ekonomikos priklauso nuo smulkaus verslo, matyt, verta kalbėti apie visą verslą, kokios yra bendros jo problemos, Lietuvos kontekste skirstymas į vidutinį, smulkų, smulkiausią ir pan. verslą, ko gero, nėra racionalus. Pirmiausia akivaizdu, kad dabartinėje ekonominėje situacijoje Lietuvoje lengviau yra stambioms įmonėms. Taip yra todėl, kad jos susikūrė sau išskirtines sąlygas, tiesiog dabartinis valdžios santykis su verslu, pasireiškiantis verslo reguliavimu, yra labai intensyvus ir išsiplėtęs. Stambiems ūkio subjektams prie to lengviau prisitaikyti, o labiausiai kenčia smulkūs verslininkai. Įmonės sėkmę apsprendžia jos finansinės galimybės, asmeninė iniciatyva ir sumanumas bei kompetencija. Smulkus verslas daugiausia ir remiasi asmenine iniciatyva, o jeigu ji stabdoma, ribojama, tai yra didžiausias trukdys verslui. Stambiam kapitalui tokioje situacijoje yra kur kas lengviau, kadangi jis disponuoja pinigais, kurie, kaip žinome, išsprendžia viską, padeda prisitaikyti prie vis didėjančio ar besikeičiančio reguliavimo. Be abejo, prisitaikymo pastangos kainuoja, tačiau išlikti padeda. Tuo tarpu smulkiam verslui didėjanti privalomų reikalavimų, dokumentų, kasos aparatų, pakankamai sudėtingo atsiskaitymo ir t.t. sistema labai apriboja pagrindinį jo gyvavimo šaltinį, žmogaus norą dirbti, asmeninę iniciatyvą. Atrodytų, jeigu didžioji dalis verslo šalyje yra smulkus, reikėtų sudaryti jam kuo palankesnes sąlygas, tuomet jis
7.galėtų išnaudoti visus savo privalumus ir būti lygiavertis stambaus kapitalo konkurentas bei partneris. Deja, situacija šiuo metu tokia, kad stambus kapitalas ir smulkus verslas per asocijuotas savo struktūras veikia visiškai atskirai, mėgindami iš valdžios sau išsireikalauti išskirtines sąlygas. Valdžios atstovai, tarsi tampomi už pavadėlio, pasuka į vieną ar kitą pusę, daro išimtis vieniems arba kitiems.Apskritai verslas yra savaiminis, iš kitos pusės, valdžia gali jį paskatinti, pagreitinti jo plėtrą, sukurdama palankias sąlygas. Jeigu daugiau kaip 90% verslo mūsų šalyje yra smulkus, Lietuvos piliečiai nori juo užsiimti.Taip, nori ir siekia, ir daugiau kaip 90% – įspūdingas skaičius. Tik galbūt vertėtų atkreipti dėmesį į tai, ką mūsų Institutui prieš porą metų per apklausą atsakė Lietuvos žmonės, ne tik verslininkai, bet ir paprasti piliečiai, ar jie norėtų užsiimti šiandien. Daugumos žmonių atsakymas buvo neigiamas, tiek tų, kurie niekada nebuvo pradėję verslo, tiek tų, kurie mėgino tuo užsiimti. Pasirodo, sąlygos verslui Lietuvoje blogėja, ir, nepaisant kelių išimčių, sąlygų, kuriomis valdžia lyg ir skatina verslo plėtrą, bendra situacija yra nepalanki. Iš tiesų yra du būdai, kuriais valdžia gali padėti verslininkams: pirmas, dažniausiai pageidaujamas, yra skatinimas, suteikiant lengvatinius kreditus, atleidžiant nuo mokesčių, mažinant tarifus ir t.t.; Kitas būdas yra paprasčiausiai netrukdyti verslui pačiam plėtotis, pabandant tiesiog sutvarkyti esamą ūkio reguliavimo mechanizmą bei sąlygas. Pirmasis Lietuvai visais atžvilgiais nėra tinkamas, nes yra neturtinga ir tokio masto programoms paprasčiausiai neturi pinigų, juolab kad žinome, jog subsidijavimo programos neefektyvios, kadangi apie pinigų panaudojimą sprendžia valdininkai, o ne rinka ir jos dalyviai. Valdžia daugiau pasiektų, mesdama savo pajėgas racionalizuoti esamą tvarką, juolab kad tai paliestų mūsų minėtus daugiau kaip 90% įmonių. Tas lyg ir pradedama daryti, vykdant “Saulėlydžio” programą, mažinant valdininkų, reguliavimo formų, mechanizmų skaičių. Tai nesunku padaryti, o efektas būtų milžiniškas.8.Sprendžiant iš pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų atskirų dokumentų, o ypač iš Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, viena iš svarbiausių sudėtinių jos veiklos krypčių yra SVV plėtros politika. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės iki 2004 m. strateginiuose uždaviniuose SVV plėtros srityje numatyti tokie tikslai:
· Užtikrinti prioritetinę SVV sektoriaus plėtrą;· Skatinti SVV sektoriaus integraciją į Europos Sąjungos ekonominę erdvę;· Didinti SVĮ konkurencingumą, sudarant sąlygas diegti inovacijas ir panaudoti naujas technologijas;· Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, SVĮ produkcijos ir paslaugų eksporto didinimą;· Baigti kurti SVV sektoriaus plėtros sistemos svarbiausias grandis — institucinę, informacinę ir finansinės paramos infrastruktūrą, įgyvendinant SVV plėtros strategiją.
9. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius 1999-2002 m.
Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”
Iš pateiktų paveiksle duomenų galima pastebėti vieną esminį bruožą – SVĮ skaičiaus šuolišką mažėjimą 1999-2000 m. Šios įmonių grupės skaičiaus mažėjimą labiausiai įtakojo smulkių ir mikroįmonių skaičiaus mažėjimas. Vidutinių įmonių skaičius išliko gana stabilus. Galima teigti, kad SVĮ skaičiaus mažėjimą nagrinėjamu laikotarpiu įtakojo šie pagrindiniai veiksniai:
· Patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą Nr.1491 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1398 “Dėl patentų išdavimo tvarkos” dalinio pakeitimo”, kuriuo nustatė, kad patentus gali įsigyti tik fiziniai asmenys);· Įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas (Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 13 d. priėmė “Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo, atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių bei kitų įmokų ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus mokesčių deklaravimo tvarkos pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą”);
· Darbo jėgos kainos augimas (Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. gruodžio 29 d. priėmė “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 m. rodiklių patvirtinimo įstatymą”, kuriuo nustatė draudėjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 3 proc. Šie įmokų tarifai padidino mokesčių naštą ir pabrangino darbo jėgos kainą);· Papildomų mokesčių įvedimas ((Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 12 d. priėmė “Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą”, pagal kurį įregistruotos įmonės buvo priverstos mokėti įmokas į Garantinį fondą);· Mokesčių naštos didėjimas (Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. liepos 4 d. priimto “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo” bei 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio “Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo”) Lietuvos individualių (personalinių) įmonių (IĮ) savininkus paskatino arba likviduoti smulkų verslą, arba IĮ pertvarkyti į uždarąsias akcines bendroves;· Papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje (darbo pažymėjimai, pranešimai apie nemokamų atostogų suteikimą (nutraukimą), pranešimai apie pensininkams per kalendorinį mėnesį priskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir kt.);· Stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje (stambūs prekybos tinklai, naudodamiesi masto ekonomija, minimizavo veiklos sąnaudas bei produkcijos kainas. Prekybinės SVĮ nesugebėjo konkuruoti su tokiomis kainomis ir buvo priverstos nutraukti veiklą).11.Išvados
Apibendrintai galima pasakyti, kad SVĮ veiklos perspektyvos daugeliu atvejų priklausys ne tik nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos, jos pagrindu suformuotų priemonių įgyvendinimo efektyvumo, gebėjimo perimti ir įsisavinti Europos Sąjungos šalių praktinę patirtį administruojant įvairius SVĮ pažangą užtikrinančius instrumentus (mokesčių sistemą, mokesčių administravimą, kovą su korupcija ir biurokratizmu, informacinę, konsultacinę, teisinę paramą SVĮ), bet ir SVĮ aktyvumo pasinaudojant SVV plėtrą skatinančiomis priemonėmis. Pastebimi teigiami poslinkiai: aktyviai veikia Seimo verslo ir užimtumo komisija, nagrinėjanti aktualias verslo problemas, Ūkio ministerijos vykdo verslo paramos infrastruktūros plėtra, kuriamos paramos verslui regionuose programos. Tačiau plačiai valdžios deklaruojama parama verslui dar nevirto realiais veiksmais, bent jau tokiais, kurie iš esmės pagerintų smulkaus verslo sąlygas.
Pernai pavasarį Lietuva pasirašė Europos Mažųjų įmonių Chartija .Jau vien šio dokumento nuostatų įgyvendinimas sudarytų žymiai palankesnes sąlygas smulkiajam verslui Lietuvoje. Tokie esminiai verslo paramos modeliai, kaip mikrofinansų sistemos, taip vadinamų “bussiness angels” ( verslo angelų-sargų ) tinklai, turi pradėti formuotis ir veikti Lietuvoje. Tikime, kad aktyvus Prezidentas gali prisidėti prie šių procesų suaktyvinimo ir pagreitinimo . Tuomet verslininkai ne tik girdėtų gražius pažadus, bet pajustų ir realią pagalbą jų verslui.Turinys1psl. Įžanga.3psl. SVV ir ES5psl. SVV ir politika6psl. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius 1999-2002 m.11psl. Išvados
Naudota literatūra:1. A. Spraunius „Lietuvos ūkis“, 2000. Nr. 1-22. J. Meškauskaitė „Smulkiajam ir vidutiniam verslui dosnesni ES aruodai“. „Verslo žnios“ Nr. 193, 8psl.3. www.smeda.lt4. www.versloasociacija.lt/labas.html5. V. Sūdžius „Smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir vadyba“