SMULKAUS VERSLO ĮMONIŲ TIPAI, JŲ VEIKLOS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

TURINYS

Įvadas 2psl.I. Įmonių tipai jų privalumai ir trūkumai 2 1.1 Įmonių tipai: 2 1.1 Individuali įmonė 3 1.2 Ūkinės bendrijos 3 1.3Akcinė bendrovė ir uždara akcinė bendrovė 4 1.4 Kooperatinės bendrovės 5 1.5 Ne pelno organizacijos 5II. Parama pradedantiems verslininkams 5 2.1 Konsultacijos ir apmokymai 5 2.2Lietuvos darbo biržos 7 2.3 Savivaldybių parama organizuojant savo verslą 7III. Regioniniai smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondai 9IV. Inovacijos 14V. Lizingas 15VI. Verslo inkubatoriai 17VII. Smulkaus verslo rėmimo programa JAV 197.1 SBA apžvalga JAV 20VIII. Didžiosiso Britanijos smulkaus verslo patirtis ir skatinimas 20IX. Išvados 21X Naudota literatūra 22

ĮVADAS

Šiame kursiniame darbe apžvelgsime Lietuvos smulkų ir vidutinį verslą, jo formas, vystymosi tendencijas. Lietuvoje stengiamasi skatinti smulkaus ir vidutinio verslo vystymąs yra planuojamos ir sudaromos įvairios lengvatos naujai besikuriančioms įsmulkioms ir vidutinėms įmonėms suteikiant mokymą, konsultacija spaskolas, mažinant mokesčius. Kiekvienas verslininkas, pradėjęs ar ketinantis pradėti savo verslą susiduria su įvairiais sunkumais. Verslo sėkmė priklauso nuo daugelio įvairių faktorių t. y. pirmiausia nuo pačios pradinės verslo idėjos, finansinių ,materialinių, darbo išteklių, verslininko sugebėjimų, žinių ir turimos verslo informacijos. Vis didesnį dėmesį smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrai pradėjo skirti miestų bei rajonų savivaldos institucijos. Apžvelgsime valstybės paramą ir lengvatas suteikiamas smulkiems ir vidutiniams verslininkams.

I. SMULKAUS VERSLO ĮMONIŲ TIPAI, JŲ VEIKLOS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Norint steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokia įmonės rūšis tinkamiausia numatomiems tikslams įgyvendinti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia veikla įmonė užsiims, kiek turės darbuotojų, kiek pradinio kapitalo reikės verslo pradžiai.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių rūšių įmones bei organizacijas: individualias (personalines) įmones; tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas; akcines, uždarąsias akcines, specialios paskirties, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones; ne pelno organizacijas.

Pagal turtinę atsakomybę šios įmonės skirstomos į visiškos turtinės atsakomybės ir ribotos turtinės atsakomybės įmones. Individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos yra visiškos turtinės atsakomybės ūkio subjektai, o likusios – ribotos turtinės atsakomybės įmonės.

I 1.1 Individuali (personalinė) įmonė

Jeigu planuojate teikti paslaugas ar užsiimti kita ūkine-komercine veikla, kuriai atlikti pakanka šeimos narių ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią (personalinę) įmonę (IĮ). Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja IĮ steigimą, likvidavimą ir veiklą. 1998 m. lapkričio 24 d. priimtas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo nuostatos reglamentuoja, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių (sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų įvaikių), jiems sutikus, pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai.IĮ turi daug privalumų: nereikia kas ketvirtį daryti balanso, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. IĮ gali plėtoti savo veiklą, išsipirkdama patentą. IĮ savininkas gali remtis savo šeimos narių darbu, jam nebūtina darbo santykiais susirišti su kitais žmonėmis. Įstatymai IĮ numato mažesnį – 24 proc. pajamų mokestį.Tačiau, turint IĮ, negalima rizikuoti. IĮ neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles visiškai atsako įmonės savininkas visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei ar socialinio draudimo įstaigai, prievolėms įvykdyti reikalinga pinigų suma gali būti išieškota iš savininko, parduodant jo turtą. IĮ privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomas jos savininkas. Dažniausiai IĮ savininkas yra vienas fizinis asmuo. Keliems fiziniams asmenims IĮ gali priklausyti tik, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šie asmenys bendrą turtą gali valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tai tokia bendrosios nuosavybės rūšis, kai bendrasavininkių nuosavybės dalys nėra iš anksto nustatytos. Paprastai tokie nuosavybės santykiai susiklosto tarp šeimos narių. IĮ taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita.

1.2 Ūkinės bendrijos

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų rūšių: tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB). Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. TŪB nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės.

TŪB ir KŪB tinka steigti laikiniems projektams vykdyti, nes vieno jos nario asmeninis turtas priklauso nuo kito nario veiksmų.

TŪB yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. TŪB turtas jos nariams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad iš anksto yra žinoma kiekvieno TŪB nario bendrosios nuosavybės dalis. Ši dalis išreiškiama procentais arba trupmena. TŪB, kaip ir IĮ, neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu.

Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą. Ši nuostata gali turėti išimčių. Ūkinės bendrijos nariai savo susitarimu kai kuriuos bendrijos narius gali atleisti nuo atsakomybės už bendrijos prievoles. Tai esminis požymis, skiriantis TŪB nuo KŪB. TŪB turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto, t.y. visi TŪB nariai yra atsakingi už bendrijos įsipareigojimus. KŪB narių turtas yra atskirtas nuo bendrijos turto, tačiau bent vienas KŪB narys turi būti tikrasis, t.y. visiškai atsakingas už bendrijos įsipareigojimus. KŪB sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. KŪB nėra juridinis asmuo, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai KŪB veiklai. KŪB nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Ūkinių bendrijų steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB. Bendrosios jungtinės veiklos sutartis tvirtinama notaro. Ūkinėms bendrijoms taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita.

1.3 Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės

Norint užsiimti veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, parankiau steigti ribotos turtinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu ir neatsako akcininkų turtu. Kiekvienas akcininkas, tarp jų ir steigėjai, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę, tiksliau, už kurį įsigijo bendrovės akcijų, o kitas akcininko turtas visiškai nesiejamas su bendrovės reikalais. Tai verta dėmesio nuostata, nes joks verslas negali turėti šimtaprocentinių garantijų. Ši ypatybė išskiria AB ir UAB iš kitų rūšių įmonių.

AB ir UAB veikia pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, kuris nustato šių įmonių rūšių bendrus ir skiriamuosius požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Akcinių bendrovių įstatymas neriboja steigėjų skaičiaus ir leidžia pasirinkti šiuo požiūriu tinkamiausią variantą: steigti bendrovę vienam ar su bendraminčiais. Bendrovės steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Jeigu bent vienas bendrovės steigėjas – užsienio asmuo, tai bendrovei taikomi ir užsienio investicijas reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai. AB ir UAB steigimas grindžiamas asmenų kapitalo (lėšų) sujungimu bendrai veiklai. Šiuo požiūriu AB ir UAB labai skiriasi. Steigiant AB ir UAB, jų įstatinis kapitalas formuojamas išleidžiant akcijas. AB akcijos gali būti platinamos uždaruoju būdu (kai akcijas įsigyja tik steigėjai) arba atviruoju būdu (kai tam tikrą dalį akcijų įsigyja steigėjai, o likusios akcijos platinamos kitiems asmenims). AB viešai gali platinti akcijas tik įregistravusi akcijų emisiją Vertybinių popierių komisijoje. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei valstybinio turto (akcijų) pardavimą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitaip. Kaip matome, steigiama AB pagal įstatymą turi teisę platinti akcijas viešai, t.y. naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis, ir parduoti jas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kai tuo tarpu steigiamai UAB įstatymas akcijų platinimą griežtai riboja, susiaurindamas potencialių kapitalo šaltinių spektrą. Ši įstatymo nuostata turi savo privalumų ir leidžia UAB steigėjams suburti akcininkų kolektyvą iš gerai pažįstamų, patikimų narių. Tai praktiškai neįmanoma, kuriant AB, t.y. platinant akcijas viešai.

AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 000 litų, o UAB įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 10 000 litų ir UAB negali būti daugiau kaip 50 akcininkų.

UAB veikla reikalauja išsamesnių buhalterijos žinių. UAB moka 29 proc. pelno mokestį. Jeigu numatoma UAB plėsti, nulinis tarifas investicijoms sudaro galimybes iš viso nemokėti pelno mokesčio.

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto. Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos investicinės bendrovės, bankai, draudimo įmonės. Steigėjai, norintys steigti investicines bendroves, bankus ar draudimo įmones, turi laikytis reikalavimų, nustatytų tam tikruose įstatymuose (Investicinių bendrovių įstatyme, Komercinių bankų įstatyme, Draudimo įstatyme).

1.4 Kooperatinės bendrovės

Kooperatinės bendrovės (KB) yra fizinių ar/ir juridinių asmenų įsteigtas juridinis asmuo, kurio pagrindinė paskirtis tenkinti KB narių ūkinius, ekonominius ir socialinius poreikius. KB gali būti pelno nesiekiančios ir pelno siekiančios. KB turi nuosavą turtą, kuris sudaromas iš KB narių įnašų (stojamojo mokesčio, pajaus, kurį sudaro KB nario piniginiai ir kitokie turtiniai įnašai į KB), KB ūkinės veiklos ir kitokios pajamos.

Kooperatinės bendrovės gali:•verstis įstatuose nurodyta ūkine-komercine ir kitokia nekomercine veikla; •sudaryti su šia veikla susijusius sandorius; •jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas.KB steigėjai gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai arba Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. KB gali steigti ne mažiau kaip 3 fiziniai ar/ir juridiniai asmenys sudarydami notariškai patvirtintą KB steigimo sutartį. Sutartyje turi būti nurodyta: steigėjai, pavadinimas (pavadinime turi būti žodis “kooperatyvas” arba “kooperatinė bendrovė”), steigėjų teisės ir pareigos, jų įnašai (pajai) ir t.t. KB steigimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas.

1.5 Ne pelno organizacijos (įmonės)

Jeigu asmuo ar jų grupė pageidauja dirbti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir jei jų veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti vieną iš ne pelno organizacijų – viešąją įstaigą. Galimi ir kiti ne pelno organizacijų steiginiai: asociacijos, labdaros ir paramos fondai visuomeninės organizacijos, žemės ūkio rūmai, tačiau jų veikla yra ribota. Viešoji įstaiga (VšĮ) vienintelė ne pelno organizacija, galinti užsiimti komercine veikla. VšĮ pajamos, gaunamos iš komercinės veiklos, turi būti investuojamos į nepelningą veiklą, t.y. pelno negalima išsidalyti kaip dividendų. VšĮ moka tik 5 proc. pajamų mokestį. VšĮ yra juridinio asmens teises turintis subjektas. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais. Kai kurie išskirtiniai VšĮ bruožai: •įstaigos turi veikti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, verslo rėmimo ar kitose panašiose srityse; •įstaiga gali gauti pajamas už veiklą, numatytą viešosios įstaigos įstatuose, tačiau ji gauto pelno negali skirstyti savo dalininkams (savininkui), todėl didžioji dalis pajamų naudojama pagrindinei veiklai plėtoti; •įstaiga gali gauti labdaros forma materialinę ir finansinę paramą.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato VšĮ steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką.

II. PARAMA PRADEDANTIESIEMS VERSLININKAMS 2.1 Konsultacijos ir apmokymai

Kiekvienas verslininkas, pradėjęs ar ketinantis pradėti savo verslą susiduria su įvairiais sunkumais. Verslo sėkmė priklauso nuo verslo idėjos, materialinių, darbo ir finansinių išteklių, verslininko sugebėjimų ir verslo informacijos. Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus gali padėti konsultacinės įmonės. Beto, Lietuvoje veikia Verslo konsultacinių centrų tinklas, kurį sudaro:

* Alytaus verslo konsultacinis centras; * Kauno verslo konsultacinis centras; * Klaipėdos verslo konsultacinis centras; * Panevėžio verslo konsultacinis centras; * Šiaulių verslo konsultacinis centras; * Vilniaus verslo konsultacinis centras.

Valstybės subsidijuojamas smulkaus ir vidutinio verslo atstovų konsultavimas bei mokymas

Š.m. kovo 1d. pradėti įgyvendinti “Smulkaus ir vidutinio verslo atstovų konsultavimo bei mokymo” projektai Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Kauno apskrityse. Valstybės subsidijuojamas konsultavimo bei mokymo paslaugas pradedantiems verslininkams, naujai įsteigtoms įmonėms ir verslą plėtojančioms įmonėms teikia:

* Panevėžio VKC (Panevėžyje, Ramygaloje, Kupiškyje, Pasvalyje, Biržuose, Rokiškyje); * Šiaulių VKC (Šiauliuose, Akmenėje, Kelmėje, Joniškyje, Pakruojyje, Radviliškyje); * Alytaus aukštesnioji verslo mokykla (Alytuje, Druskininkuose, Varėnoje, Lazdijuose, Veisiejuose); * Kauno VKC (Kaune, Birštone, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Prienuose, Raseiniuose).

Konsultavimo bei mokymo paslaugos teikiamos šiose srityse:

Pradedantiems verslininkams – verslo pradžia (įmonės rūšies pasirinkimas, įmonės steigimas, veiklos reguliavimas, mokesčiai, buhalterinė apskaita, darbdavio atsakomybė, bankiniai atsiskaitymai ir kt.); – rinkos tyrimai; – verslo planavimas; – finansų valdymas; – finansavimo šaltinių paieška.

Naujai įsteigtoms įmonėms:

– įmonės valdymas; – verslo planavimas bei planų tikslinimas; – marketingas (rinkos tyrimai, reklama, darbo su klientais įgūdžiųformavimas ir kt.); – buhalterinė apskaita; – finansų analizė, kontrolė ir valdymas; – finansavimo šaltinių paieška; – darbo teisė; – informacijos paieška ir jos valdymas; – partnerių paieška; – tarptautinė prekyba (užsienio rinkos paieška, sutarčių sudarymas ir kt.).

Verslą plėtojančioms įmonėms:

– įmonės valdymas; – verslo planavimas bei planų tikslinimas; – marketingas (rinkos tyrimai, reklama, darbo su klientais įgūdžių formavimas ir kt.) – buhalterinė apskaita; – finansų analizė, kontrolė ir valdymas; – finansavimo šaltinių paieška; – darbo teisė; – informacijos paieška ir jos valdymas; – partnerių paieška;- tarptautinė prekyba (užsienio rinkos paieška, sutarčių sudarymas ir kt.); – įmonės strategijos planavimas; – kokybės valdymas; – žmogiškųjų resursų valdymas; – ūkinė teisė.

Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšomis subsidijuojama:

* 90% pradedančiųjų verslininkų konsultavimo ir mokymo kainos;* 60% naujai įsteigtų įmonių atstovų konsultavimo ir mokymo kaino * 40% verslą plėtojančių įmonių atstovų konsultavimo ir mokymo kainos.

2.2 Lietuvos darbo biržos.

Lietuvos darbo birža yra parengusi Smulkaus verslo plėtojimo programą, kurios tikslas yra supažindinti bedarbius bei pradedančiuosius verslininkus su pagrindiniais rinkos ekonomikos principais ir padėti jiems įgyti efektyviam verslo organizavimui reikalingų įgūdžių. Įgyvendindamos šią programą, teritorinės darbo biržos organizuoja nemokamus mokymus bei teikia nemokamas konsultacijas verslo klausimais bedarbiams ir asmenims, norintiems pradėti verslą. Mokymai dažniausiai vyksta 2 savaites, kurių metu mokoma verslo pradmenų (įmonės rūšies pasirinkimas, įmonės steigimas, veiklos reguliavimas, mokesčiai, buhalterinė apskaita ir pan.), analizuojamos verslo idėjos, padedama organizuoti bei planuoti verslą, parengti verslo bei marketingo planus, suteikiama informacija apie verslo plėtojimo kryptis, atsižvelgiant į vietos poreikius, ir kt. Baigus mokymus yra galimybė gauti beprocentę paskolą verslui pradėti, kuri suteikiama ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

2.3 Savivaldybių parama organizuojantiems savo verslą

Didelę įtaką SVV plėtrai turi ir miestų bei rajonų savivaldos institucijų iniciatyvos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybių sprendimu tvirtinama specializuotų (tikslinių, nebiudžetinių) fondų sudarymo tvarka, įstatymų numatyta tvarka nustatomos vietinės rinkliavos, teikiamos finansinės lengvatos savo sąskaita įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius ir t.t.

Savivaldybės viena ar kita forma gali veikti visų į jų biudžetą patenkančių mokesčių dydį. Lietuvos mokesčių įstatymuose ir kituose mokesčių teisės aktuose nustatytos savivaldybių teisės:

1. Fizinių asmenų pajamų mokestis: * savivaldybių tarybos turi teisę paskirtiems mokėtojams mažinti pajamų mokestį arba iš viso nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita;

* savivaldybių tarybos turi teisę mažinti mokestį arba atleisti nuo pajamų mokesčio mokėjimo paskiras individualias (personalines įmones), neturinčias juridinio asmens teisių, ir ūkines bendrijas, savo biudžeto sąskaita;

* savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita mažinti pajamų mokestį arba iš viso nuo jo atleisti paskirus asmenis, gavusius kitų pajamų.

2. Patento mokestis juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms:

* miestų (rajonų) savivaldybės turi teisę savo biudžeto sąskaita mažinti ar didinti vidutinius patento mokesčio tarifus iki 50%.

3. Privalomasis patento mokestis juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) įmonėms ir ūkinėms bendrijoms:

* miestų (rajonų) savivaldybės turi nustatyti konkrečius privalomojo patento mokesčio tarifus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalius ir maksimalius šio mokesčio tarifus.

4. Privalomasis patento mokestis fiziniams asmenims:

5. Žemės mokestis: * savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. 6. Valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo telkinių, išnuomotų verslinei ir mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis: * miestų (rajonų) tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita mažinti valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

7. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis: * savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti nekilnojamojo turto teisę arba visai nuo jo atleisti.

8. Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis: * savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po turto teisinės registracijos, paveldėjimo teisės dokumentų išdavimo ar dovanijimo sandorių sudarymo.

9. Žyminis mokestis: * savivaldybių tarybos, į kurių biudžetus įskaitomas žyminismokestis, valdybos turi teisę sumažinti arba atleisti nuo mokesčio kai kuriuos juridinius ir fizinius asmenis, o tarybos – jų grupes; * savivaldybių tarybos turi nustatyti kai kurių mokesčio tarifų konkrečius dydžius, atsižvelgiant į Lietuvos Respubliko Vyriausybės nustatytus maksimalius ir minimalius dydžius.

10. Prekyviečių mokestis: * miestų ir rajonų valdybos, atsižvelgdamos į prekyviečių darbo laiką, prekių struktūrą, prekybos intensyvumą bei kitus veiksnius, gali mokesčio tarifą didinti arba mažinti iki 70%.

11. Vietinės rinkliavos: * savivaldybių tarybos turi nustatyti vietinę rinkliavą, vietinės rinkliavos dydžius ir lengvatas.

Vis didesnį dėmesį savivaldos institucijos skiria finansinei SVV paramai iš vietinių SVV skatinimo fondų.

III. REGIONINIAI SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO RĖMIMO FONDAI

Vis didesnį dėmesį smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrai pradėjo skirti miestų bei rajonų savivaldos institucijos. Jeigu 1998 m. buvo įsteigti 26 (iš 56) SVV rėmimo fondai, tai 1999 m. jau 33 savivaldybės iš savo biudžetų skyrė lėšų, kurių suma svyruoja nuo 15 000 iki 400 000 litų, SVV rėmimo fondų (žr. lentelę) formavimui. Minėtų fondų lėšos skirtos plėtoti SVV miestuose ar rajonuose, steigti naujas darbo vietas ir pan.

EilNr. Rajono/ miesto savivaldybė SVV rėmimo fondui skirtos lėšos (Lt.) Fondo lėšų naudojimo kryptys Skatintinos veiklos

1 Alytaus r 45 000 teikti lengvatinius kreditus bedarbiams;iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas SVV subjektams, kuriantiems darbo vietas;mokymų ir konsultacijų išlaidoms padengti nėra išskirtos.

2 Alytaus m 30 000 •verslo programoms rengti ir įgyvendinti;•iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas;•kompensuoti mokymų ir konsultacijų išlaidas. nėra išskirtos.

3 Anykščių raj 58 000 •iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas;•rengti seminarus, mokymus;•įsigyti ir leisti informacinius leidinius.. nėra išskirtos.

4 Birštono m, 58 000 teikti beprocentes paskolas;•iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas;•techninei paramai teikti (rengti bei organizuoti seminarus, mokymus, konferencijas, konsultacijų išlaidoms padengti ir pan.). nėra išskirtos.

5 Druskininkų m 70 000 teikti paskolas; •subsidijuoti verslo projektus. •naujos paslaugų formos;•įmonėms kuriančioms darbo vietas. nėra išskirtos.

6 Jonavos r. 100 000 •teikti beprocentes paskolas;•pilnai kompensuoti paskolų palūkanas. nėra išskirtos.

7 Jurbarko r 70 000 •iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas;•iš dalies finansuoti verslo švietimo priemones; •iš dalies finansuoti leidinių verslo temomis leidybą;

•iš dalies kompensuoti naujų darbo vietų kūrimo išlaidas. •gamyba; •paslaugos.

8 Kaišiadorių r. 15 000 •teikti techninę pagalbą (rengti mokymus, organizuoti muges ir pan.). nėra išskirtos.

9. Kėdainių r. 34 000 iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas;•verslui plėtoti;•lengvatinėms paskoloms teikti. nėra išskirtos.

10 Kelmės r. 20 000 •iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas; •iš dalies finansuoti verslo švietimo priemones. nėra išskirtos.

11 Kupiškio r. 150 000 •iš dalies arba pilnai kompensuoti paskolų palūkanas; •iš dalies kompensuoti naujų darbo vietų kūrimo išlaidas. •gamyba; •paslaugos;•statyba;•prekyba.. 12 Marijampolės m 110 000 •iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas; •teikti garantijas bankui. nėra išskirtos.

13 Marijampolės r. 100 000 •iš dalies arba pilnai kompensuoti paskolų palūkanas. nėra išskirtos.

14 Mažeikių r. 20 000 •teikti beprocentes paskolas. •ž. ūkio produkcijos perdirbimas; •paslaugų teikimas gyventojams;•antrinių žaliavų ir atliekų surinkimas bei perdirbimas;•dirbinių iš medžio, metalo ir kitų medžiagų gamyba;•statyba, remontas ir aplinkos tvarkymas;•plataus vartojimo prekių ir įrenginių gamyba;•pramoginė veikla;•verslas, susijęs su su ekologinių problemų sprendimu. 15 Pakruojo r. 90 000 •kredito palūkanų dalinis padengimas; •teikti techninę pagalbą. nėra išskirtos.

16 Panevėžio m. 50 000 •plataus vartojimo prekių gamyba;•buitinės paslaugos;•ž. ūkio produkcijos perdirbimas;•medicinos priemonių bei paslaugų, buitinės įrangos invalidams gamyba;•prietaisų ir įrengimų, taupančių energetikos išteklius, gamyba bei diegimas;•statybos, montavimo darbai, termoizoliacinių medžiagų ir konstrukcijų gamyba;•turizmas;•antrinių žaliavų ir atliekų surinkimas bei perdirbimas (išskyrus juoduosius ir spalvotuosius metalus);•medžio apdirbimas;•vandens, maisto produktų, atmosferos užterštumo chemikalais bei radioaktyviomis medžiagomis matavimo prietaisų gamyba;•darbo saugos priemonių gamyba;•maisto mišinių kūdikiams bei vaikams gamyba.17 Panevėžio r. 150 000 •teikti paskolas lengvatinėmis palūkanomis; •iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas;•mokestinėms lengvatoms padengti bei mokestinėms paskoloms teikti.

•buitinės paslaugos gyventojams;•mėsos ir mėsos produktų gfamyba, perdirbimas;•turizmas;•buitinių atliekų surinkimas ir perdirbimas;•ž. ūkį aptarnaujanti veikla;•augalininkystės produkcijos supirkimas, saugojimas ir perdirbimas;•bufetų ir valgyklų paslaugos;•baldų gamyba;•krovinių vežimas;•konditerijos gaminių gamyba;•bendroji pastatų statyba ir civiliniai inžinieriniai statybos darbai;•medžio apdorojimas bei medžio gaminių gamyba;•kompiuteriniai žaidimai;•keraminių gaminių gamyba;•vandens objektų staty

18 Pasvalio r. 100 000 •teikti paskolas lengvatinėmis palūkanomis. •visos, išskyrus prekybą.

19 Plungės r 32 000 •iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas. nėra išskirtos.20 Raseinių r. 100 000 •iš dalies arba pilnai kompensuoti paskolų palūkanas;•kompensuoti turto mokestį įmonei, įkūrusiai ne mažiau 10 darbo vietų (iki 1 metų)•kompensuoti žemės arba žemės nuomos mokestį (iki 1 metų);•iš dalies arba pilnai kompensuoti patento mokestį;•teikti pašalpas iki 50% nuostolio dydžio, bet ne daugiau 2 000 litų, ištikus stichinei nelaimei, vagystei •maisto produktų gamyba; •medienos perdirbimas; •buitinių paslaugų teikimas; •mokymai;•turizmas;•socialinių paslaugų teikimas;•žmonių su negalia verslų steigimas.21 Skuodo r. 50 000 •iš dalies kompensuoti paskolų palūkanas;•kompensuoti verslininkų švietimo ir mokymų išlaidas;•iš dalies kompensuoti dalyvavimo parodose bei mugėse išlaidas. nėra išskirtos.

22 šakių r. 17 000 nėra išskirtos. nėra išskirtos.23 Šiaulių m. 150 000 teikti paskolas lengvatinėmis palūkanomis. •gamyba; •paslaugos.24 Šilalės r. 70 000 •teikti paskolas lengvatinėmis palūkanomis. paslaugos; •gamyba.25 Širvintų r. 80 000 •iš dalies arba pilnai kompensuoti paskolų palūkanas;•iš dalies kompensuoti verslo švietimo priemonėms;•iš dalies kompensuoti naujų darbo vietų kūrimo išlaidas. •agroserviso paslaugos; •buitinės paslaugos kaimo gyventojams; •veikla, padedanti taupyti energiją; •socialinės paslaugos;•ž. ūkio produkcijos perdirbimas;•turizmas. 26 Tauragės r. 100 000 •iš dalies arba pilnai kompensuoti paskolų palūkanas;•iš dalies kompensuoti verslo švietimo priemonėms;•kompensuoti sumokėtą įmonės registravimo mokestį ir kitas registravimo išlaidas, bet ne daugiau kaip 500 Lt vienam verslo subjektui;•pateikus įsigijimo dokumentus, kompensuoti įrangos ir įvairių darbui reikalingų medžiagų išlaidas, (bet ne daugiau kaip 2000 Lt vienam verslo subjektui) jeigu sukuriama nauja darbo vieta. •visos, išskyrus prekybą.

27 Ukmergės r. 70 000 •iš dalies arba pilnai kompensuoti paskolų palūkanas;•kompensuoti patento mokestį. •visos, išskyrus prekybą.

28 Utenos r. 100 000 •teikti beprocentes paskolas.

•žmonių su fizine negalia verslai; •vietinių žaliavų panaudojimas; •namudinis verslas;•ūkininkavimas;•naujų darbo vietų kūrimas;•agroturizmas. 29 Varėnos r. 100 000 •iš dalies arba pilnai kompensuoti paskolų palūkanas;•iš dalies kompensuoti naujų darbo vietų kūrimo išlaidas •maisto produktų gamyba; •medienos dirbinių gamyba•turizmas ir agroturizmas; •leidyba; •netradiciniai verslai; •žemės ūkis. 30 Vilniaus r. 400 000 nėra išskirtos. •žemės ūkio paslaugų gyventojams teikimas;•žemės ūkio produkcijos perdirbimas;•gyventojų buitinis aptarnavimas;•atliekų surinkimas, perdirbimas, utilizavimas;•turizmo ir kaimo turizmo paslaugų teikimas.31 Visagino m. 100 000 nėra išskirtos.

•plataus vartojimo prekių gamyba;•antrinių žaliavų bei atliekų surinkimas ir perdirbimas;•žemės ūkio produkcijos perdirbimas; •buitinės paslaugos;•buitinių reikmenų iš medžio, plastmasės, metalo gamyba;•buitinės įrangos neįgaliesiems gamyba;•prietaisų, įrengimų ir medžiagų, taupančių energetinius išteklius, gamyba ir diegimas32 Zarasų r. 55 000 •teikti beprocentes tikslines paskolas;

•iš dalies kompensuoti naujų darbo vietų kūrimo išlaidas. nėra išskirtos.

Iš pateiktų lentelėje duomenų matome kiek ir kokioms verslo sritim buvo skiriamos lėšos iš smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo.

IV. INOVACIJOS

Lietuvos inovacijų centro tikslas – skatinti mokslinių ir technologinių pasiekimų komercializavimą ir jų pateikimą tarptautinėje bei Lietuvos rinkose.Kauno technologijos universiteto Inovacijų diegimo centras Inovacijų diegimo centro tikslas – sukurti smulkaus verslo rėmimo infrastruktūrą, analogišką Europos šalių verslą remiančioms struktūroms: smulkaus verslo inkubatorius, verslo rėmimo fondus, technologinius centrus ir parkus.Mokslo ir technologijų parkasMokslo ir technologijų parko tikslas – sutelkti inovacines įmones, padėti joms augti ir plėtoti verslą, teikiant informacines, administracines ir konsultavimo paslaugas.Kauno mokslinis technologinis parkas “NOVA”Pagrindinė Kauno mokslinio technologinio parko “NOVA” (KMTP “NOVA”) darbo veikla 1998 metais buvo naujų technologijų kūrimas ir diegimas šiose srityse:•energetikos (alternatyvi energetika – biomasės ir atliekų panaudojimas, gazifikacija, elektros energijos gamyba); •transporto (biokuro – etanolio, metanolio, DME, biodyzelinio kuro gamyba); •lazerinių technologijų; •naujų medžiagų; •biotechnologijos aplinkosaugos; •naujų informacinių technologijų.

Iš Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skatinimo fondo teikiama valstybės finansinė parama:•Darbuotojų kvalifikacijos kėlimui (perkvalifikavimui) smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ), įgyvendinančioms naujas gamybos, tiekimo, planavimo idėjas ir metodus, pateikiančios šalies ir tarptautinei rinkai naujus ar tobulinančioms anksčiau sukurtus produktus ar paslaugas; •Inovacinių projektų įgyvendinimui.

V. LIZINGAS

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Ekonominiu požiūriu, lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.

Lizingas, palyginti su kreditu, verslininkui suteikia geresnes galimybes: prekės įsigijimo ir finansavimo klausimai sprendžiami iš karto, prekę galima eksploatuoti dar nesumokėjus visos jos vertės, nereikalaujama užstato ir t.t.

Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas (nuomotojas), lizingo gavėjas (nuomininkas) ir lizingo objekto tiekėjas. Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, nuomotojas perka įrangą, transporto priemones, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Lizingo davėju gali būti:

•finansinės lizingo bendrovės (UAB “Hanza lizingas”, UAB “Hermis lizingas”, UAB “Lietuvos taupomojo banko lizingas”, UAB “Lietuvos žemės ūkio banko lizingas”, UAB “Litimpeks lizingas”, UAB “Medicinos banko lizingas”, UAB “Parex lizingas”, UAB “Snoro lizingas”, UAB “Šiaulių banko lizingas”, UAB “Tallinna Pank Leasing Vilnius”, UAB “Ūkio banko lizingas”, UAB “Vilniaus banko lizingas”); •specializuotos lizingo kompanijos (UAB “Baltijos autolizingas” ir kt.), kurios be finansinių paslaugų prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais ir kt. ar palaiko ryšius su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais; •firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas. Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti.

Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas. Nuomininku gali būti juridinis ar fizinis asmuo. Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo – realizavimo ar prekybos įmonė.

Lizingo operacijose gali dalyvauti ir brokerinės lizingo įmonės. Jos tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu ir atstovauja lizingo gavėjo interesams.

Pagal materialiojo turto visiškos ir dalinės amortizacijos požymius skiriamas finansinis lizingas ir veiklos lizingas. Visiškos amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio laiką vartotojas numatytais mokėjimais padengia visą nuomojamojo turto vertę. Dalinės amortizacijos lizingas – kai per visą lizingo sandorio laiką padengiama tik dalis nuomojamojo turto vertės.

Finansinis lizingas (išperkamoji nuoma)

Svarbiausias finansinio lizingo požymis – pagal lizingo sutartį išnuomoto turto terminas sutampa su visiška jo amortizacija. Lizingo sutartis garantuoja lizingo davėjui investuotų į šį turtą lėšų grąžinimą, taip pat pelno iš lizingo operacijos gavimą. Pasibaigus sutarties terminui, turto nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui. Finansinio lizingo sutartyje gali būti numatyta galimybė nutraukti sutartį anksčiau laiko. Sutartyje nėra numatoma, kad perduotą turtą aptarnautų nuomotojas. Finansinio lizingo atveju nuomojamos priemonės savininkas perleidžia visą riziką ir naudą, susijusią su nuomojama nuosavybe, lizingo gavėjui.

Finansinio lizingo sutarties sąlygos leidžia nuomininkui:

•užpajamuoti išnuomotą turtą ir parodyti apskaitoje kaip ilgalaikį materialųjį turtą; •skaičiuoti išnuomoto turto susidėvėjimą; •mokėti lizingo davėjui numatytus mokėjimus; •pasibaigus sutarties terminui, perimti nemokamai arba pirkti pagal likutinę vertę išnuomotą turtą savo nuosavybėn.

Išnuomotos priemonės savininkas (lizingo kompanija): •įsigaliojus lizingo sutarčiai, nurašo į išlaidas išnuomoto turto vertę; •gauna sutartyje numatytas mokėjimų sumas; •pasibaigus sutarčiai, perduoda turtą nuomininko nuosavybėn.

Veiklos lizingas

Svarbiausioji veiklos lizingo sutarties ypatybė ta, kad jos terminas yra trumpesnis negu nuomojamojo turto naudojimo laikas. Numatyti lizingo mokėjimai nepadengia viso turto vertės. Nuomojamo turto savininkas gali nuomoti tą patį turtą daugelį kartų, tačiau neperleidžia nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamą priemonę. Visą riziką ir naudą, susijusią su nuosavybės teisėmis, savininkas pasilieka sau.

Veiklos lizingo sutartyje numatoma, kad nuomotojas privalo aptarnauti išnuomotą turtą. Išlaidos aptarnavimo paslaugoms įtraukiamos į lizingo mokėjimų sumą, kurią nuomotojui moka nuomininkas. Pasibaigus sutarties terminui, turtas grąžinamas nuomotojui arba abi šalys pratęsia lizingo sutartį. Joje taip pat gali būti numatyta galimybė įsigyti turtą likutine verte.

Veiklos lizingo sutartyse dažniausiai numatoma teisė nuomininkui pirma laiko nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu, nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno, tapo nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu ir technologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę.

VI.VERSLO INKUBATORIAI

Inkubatoriaus terminas ir koncepcija atsirado 1959 m.JAV, kai atsidarė Batavijos industrinis centras Batavia N. Y. valstijoje. Viena iš firmų – inkubavimo pradininkių buvo JAV kompanija “Fairchild corporation”, 1957-1970 m. paskatinusi 35 firmų steigimą, tarp jų tokių žymių, kaip kompiuterinės įrangos lyderė “Intel” ir puslaidininkių gigantas “National Semiconductor”. Garsi kompanija “NOKIA” savo kelią taip pat pradėjo viename iš Suomijos inkubatorių. 1964 m. inkubatoriais buvo vadinamos firmos, užsiimančios technologijų komercializavimu. 8-tąjį dešimtmetįpastebėjus, kad mažos ir vidutinės įmonės pagamina didžiąją dalį nacionalinio produkto ir sukuria daugiausia darbo vietų, naujai steigiamų inkubatorių tikslas tapo remti į augimą ir pelną orientuotas įmones. 1997m. Lenkijoje 10% naujų darbo vietų sukūrė inkubatoriuose įsikūrusios firmos.

Lietuvoje verslo inkubatoriai pradėjo steigtis 1998 m., norint valstybės lėšomis paremti veiklą pradedančias smulkias įmones ir paskatinti naujų darbo vietų kūrimą.

Verslo inkubatorius – tai viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymą ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Savo veikloje verslo inkubatorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.

Verslo inkubatoriuje gali būti inkubuojami ūkio subjektai, įsigiję patentą (verslo liudijimą) bei smulkios ir vidutinės įmonės.

Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, padėti veikiančioms įmonėms plėtoti savo veiklą.

Pagrindinės verslo inkubatorių rūšys: – gamybinis-paslaugų inkubatorius – tai verslo inkubatorius, kuriame inkubuojami ūkio subjektai, vykdantys gamybinę veiklą, mažmeninę prekybą, teikiantys paslaugas;– technologinis inkubatorius – tai verslo inkubatorius, kuriame inkubuojami ūkio subjektai, teikiantys taikomųjų tyrimų ir naujų produktų kūrimo paslaugas, konsultacijas bei vykdantys intelektinės produkcijos komercializavimą.

Pagrindinės verslo inkubatorių veiklos sritys: •turto išnuomojimas;•verslo ir valdymo konsultacijų teikimas;•buhalterinės apskaitos, sąskaitybos ir jų tikrinimo veikla, mokesčių konsultacijos;•juridinė veikla;•verslo informacijos paieška ir pateikimas;•finansinės konsultacijos;•profesijos tobulinimas;•reklama;•sekretoriavimas ir vertimas.

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra parengė “Bendrą verslo inkubatorių steigimo ir plėtojimo schemą bei valstybės finansinės paramos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti teikimo tvarką” bei “Viešosios įstaigos “xxx verslo inkubatorius” tipinius įstatus”.

Valstybės remiami gamybiniai-paslaugų inkubatoriai steigiami ir plėtojami vertinant:•nedarbo lygį mieste ir/ar rajone, prioritetą teikiant miestams ir/ar rajonams su didžiausiu ir vidutiniu nedarbo lygiu; •savivaldybės ir kitų gamybinio-paslaugų inkubatoriaus steigėjų suinteresuotumą ir finansines galimybes remti gamybinio-paslaugų inkubatoriaus steigimą ir plėtojimą mieste ir/ar rajone; •gamybinio-paslaugų inkubatoriaus verslo planą; •miesto ir/ar rajono ekonominio-socialinio vystymo planą.

Verslo plėtojimo taryba 1999 m. sausio 19 d. patvirtino “Lėšų, skirtų verslo inkubatorių steigimo, įsikūrimo ir veiklos išlaidoms iš dalies finansuoti tvarką”. Ši tvarka reglamentuoja lėšų, skirtų iš SVV skatinimo fondo verslo inkubatorių steigimo, įsikūrimo ir veiklos išlaidoms iš dalies finansuoti, naudojimą.

Iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų 1998 m. skirtas dalinis finansavimas pirmųjų verslo inkubatorių Kaune, Telšiuose, Naujojoje Vilnioje, Šiauliuose ir Alytuje steigimui, taip pat Žmonių su regėjimo negalia verslo inkubatoriaus Vilniuje steigimui.

Pirmajame pradėjusiame veikti Kauno technologijos universiteto verslo inkubatoriuje teikiamos šios paslaugos:

1. Patalpos įmonių veiklai:•kabinetai įmonių biurams bei laboratorijoms (18.5 bei 37 kv.metrų ploto);•konferencijų salė (86 kv. metrų ploto), transformuojama į 2 posėdžių kambarius.

2. Techninės/administracinės paslaugos:•sekretoriatas bei priimamasis;•telefonas ir faksas;•kopijavimo ir skanavimo paslaugos;•kompiuteriai bei spausdintuvai;Internetinio ryšio paslaugos;•mokslinės – techninės literatūros biblioteka.

3. Konsultacijos:•nemokamos pradinės konsultacijos verslo plano paruošimo bei verslo plėtojimo klausimais;•marketingo konsultacijos, rinkos tyrimai;•konsultacijos vadybos klausimais;•teisinės bei patentavimo paslaugos;•finansų valdymo ir buhalterinės apskaitos paslaugos;•techninės konsultacijos.

Pas mus Lietuvoje verslo inkubatoriai dar naujiena, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse jie egistuoja jau keturiasdešimt metų , įrodė savo naudingumą ir yra populiarūs.

Pavyzdžiui JAV veikia 900 verslo inkubatorių, Suomijoje 56, Lenkijoje 40. Jų yra kitose Skandinavijos valstybėse,Estijoje bei Latvijoje, o kai kuriuose Vokietijos miestuose net po kelis. Vokietijos inkubatorių modeliui būdinga technologinė orintacija , parama iš federalinės ir vietinės valdžios, svari universitetų įtaka. Statistikos duomenimis, pradedantiems verslą, rinka negailestinga – per 5 metus savo veiklą nutraukia 70-80% firmų. Inkubatorius joms lyg šiltnamis, kuriame galima gyvuoti 3 m. kol firma sutvirtės. Lietuvoje inkubuojamoms firmoms iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo padengiama dalis patalpų nuomos lėšų – pirmaisiais metais 75% , antraisiais 50%, trečiaisiais 25% . Be to inkubatoriuose lengvatinėmis sąlygomis teikiamos konsultacinės, biuro, buhalterinės, komunalinės ir kt. Paslaugos. Lietuvoje inkubatoriuose gali įsikurti ne ilgiau kaip tris metus gyvuojančios firmos. Pagrindinis inkubatorių tikslas- padėti į verslą įgyvendinti naujas technologines idėjas. Todėl visame pasaulyje jie neapsieina be valstybės paramos. Pasaulyje inkubatoriai vidutiniškai per 5 metus padengia į jį įdėtus pinigus, technologinaii parkai per 6-8 metus. Tikimasi, kad Lietuvoje investuotos lėšos atsipirks po keleto metų ir inkubatoriai po kiek laiko sugebės išsilaikyti be valstybės paramos, nors pasaulio praktika rodo, kad valstybės subsidijų reikėtų ir toliau. Tiesa užsienyje yra ir privačių inkubatorių, kurių veikla pelninga.

VII. SMULKAUS VERSLO RĖMIMO PROGRAMA JAV

Smulkaus verslo rėmimo programa JAV yra vadinama SBA (“Small business administration”), kurios administratorius yra p. Aida Alvaras, o pavaduotojas Fred Hochberg. Pagrindinę pagalbą, pradedant savo verslą JAV galima gauti verslo informacojos centruose (VIC). Juose yra suteikiamos paslaugos pradedantiems bei būsimiems verslininkams, ir juose galma gauti pagalbą bei patarimus. VIC turi naujausią kompiuterinėę technologiją, taip pat plačią verslo knygų biblioteką, o taip pat įvairių leidinių bei video įrašų , padedančių verslininkams planuoti savo verslą, išplėsti esantį verslą ar įmonę į naujas zonas. Naudojantis programine įranga galima rasti viską, kas reikalinga pagal kliento pareikalavimus. Negana tos programinės įrangos , bei kitos medžiagos VIC turi taip vadinamą “gyvą” paslaugą – “Service Corps of Reire Executives”. Joje buvę verslininkai, vyrai ir moterys, kurie šiuo metu yra pensijoje dalinasi savo patirtimi su klientais, turinčiais problemų, liečiančių verslo pradžią, vadovavimą ir smulkaus verslo išvystymą. Asistavimo esmė yra tame, kad vykdomaq asmeninė “vienas prie vieno” pagalba smulkaus verslo savininkams, kad padėti išvystyti atitinkamus veiksmų planus, atitinkančius teisingus tam tikros veiklos krypties pasirinkimus. Kai kurie VIC yra nustatę bendradarbiavimą su Smulkaus Verslo Išvystym centrais ir kartu jie siūlo ne tik pagrindinę, bet ir specializuotą pagalbą, įskaitant konsultacijas bei apmokymus. Individualūs asmenys, kurie yra versle ar domisi verslo pradėjimo galimybėmis, gali nemokamai naudotis VIC paslaugomis, kada tik reikalinga. Perspektyviems verslo savininkams vizitai į VIC gali būti dažni, tokiu būdu, kad juose atliekami pagrindiniai tyrimai, reikalingi priimti atitinkamus savo verslo sprendimus. Jau egzistuojančių verslų savininkai gali naudoti VIC rečiau, bet jie gali rasti daug šaltinių , kas padeda spręti jų augančio verslo problemas. Kiekvienas VIC papildo savo duomenų bazę metų laikotarpyje, kada būna aišku, kad tai reikalingajų smulkau verslo visuomenėje. VIC taip pat informuoja apie naujas iniciatyvas ir programas siūlomas SBA ir taip stengiasi pasiekti verslininkus, kurie galbūt negali pasinaudoti SBA programomis ir paslaugomis. Kikvienas VIC turi priėjimą prie “SBA- online” agentūros nacionalinės pranešimų lentos ir taip pat išėjimą į internetą. Nauji VIC numatomi atidaryti 1999 metais -tai Klivlende, Indianapolyje, Las vegase, Fenikse, Richmonde, Džaksonvilyje, Portlande, Naująjame Orleane, Santa Anojeir t.t.

7.1 SBA Apžvalga JAV

SBA Verslo Iniciatyvų biuras (VIB) administruoja programas ir veiklą, reikalingą informacijai, išsilavinimui, o taip pat apmokymui perspektyvių arba esamų verslininkų. VIB turi ryšius su privataus sektoriaus partneriais , kurie yra įpareigoti teikti smulkiems verslininkams informaciją, išsilavinimą ir apmokymus už nedidelią kainą, bet aukšta kokybe, atspindinčia pagrindines verslo išvystymo kryptis. Kaip rezultatyvų bendradarbiavimą, smulkūs verslininkai gali gauti labai platų išsilavinimo bei apmokym galimybių spektrą, spausdintinę literatūrą, tai pat kitas pagalbines formas, kurios pateikiamos nemokamai arba išskirtinai maža kaina. VIB administruoja aukščiai minėta “Service Corps of Retired Executives” programą bei kitus šaltinius su tikslu maksimizuoti klientų skaičių, kurie teiktų konsultacijas bei apmokymus per SBA. VIB integruoja šių šaltinių partnerių veiklas su kitais , kad užtikrinti, kad bet kuris smulkus verslas gaunantis paslaugas iš kurio nors SBA partnerio, taip pat gautų informaciją apie visus SBA siūlomus finansinius ir verslo išvystymo produktus arba paslaugas.

VIB vysto atitinkamas priogramas, kad pasiekti smulkius verslininkus, kuriems reikalinga asistavimo pagalba verslo pradžioje, valdyme ir taip pat augime. Šie šaltiniai gali įtraukti tokias įstaigas kaip Verslo Informacijos centrai, spausdintinė medžiaga . elektrononių pranešimų lentos, programinė įranga ir taip pat kitos priemonės padedančios išvystyti verslą, suteikiančios pagalbą verslo vadovavimui, bei pateikiančios informaciją verslo augimui. VIB turi partnerystės ryšius su kitomis federalinėmis agentūromis, kad pasiūlyti atitinkamą išsilavinimą, apmokymus bei informaciją pagal atitinkamus smaulkaus smulkaus verslo atstovų poreikius. VIB tarnauja kaip SBA šaltinisatitinkamuose bizniuose, dirbantis tiesiogiai su šaltinių partneriais, sponsoriais ir kitomis įstaigomis ir organizacijomis, pateikiančiomis informaciją, išsilavinimą ir apmokymus smulkiems verslams jų veikimo zonoje.

Laikas nuo laiko VIB pateikia atitinkamas temas darninančias smukius verslininku. Kaip rezultatą Federalinės valdžios pavertimą iš popierinių į elektroninius, VIB pateikia atitinkamą išsilavinimo bei apmokymo medžiagą, kas liečia Elektroninę komerciją, bei Elekrtroninius Duomenų mainus, kas padėtų smulkiems verslininkams parduoti prekes bei pasalugas Federalinei Vyriausybei. VIB taip pat padeda SBA kaip kontaktinis EK/EDM panaudojimo taškus smulkiame versle.

VIII. DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SMULKAUS VERSLO PATIRTIS IR SKATINIMAS

Tokios plačiai išvystytos programos kaip SBA (JAV), didžiojoje Britanijoje dar nėra. Tačiau tuo užsiima Britų pramonės ir prekybos rūmai Stephen Byers, prekybos ir pramonės ministerijos atstovai ir taip pat Chris Humphries. Britų pramonės ir prekybos rūmų direktorius š. m. spalio 3 dieną padarė tokį pranešimą: “Britų pramonėa ir prekybos rūmai laukia pasiūlymų sumodeliuoti panašią agentūrą attinkamai SBA (JAV) ir mes esame labai sužavėti tuo, kad Didžiosios Britanijos valdžia tam pritaria”. “ Smulkūs verslininkai iš visos širdies pripažins, akd valdžios siūlomas SBS (Small Bisiness Service ) tikrai bus efektingas, tačiau jis turi gauti valstybinę paramą.” Britų pramonės ir prekybos rūmai atstovauja atitinkamą nacionalinį pripažintų narių tinklą, kuris apjungia 120 000 įvairių dydžių firmų visuose ekonomikos sektoriuose. Jie siekia atstovauti savo interesus, savo rajonuose ir bendruomenėse. Britų prekybos ir pramonės rūmai taip pat koordinuoja spacialias Didžiosios Britanijos pramonininkų programas, į kurias įtrauktos įvairios kitos agentūros. Palyginus su JAV – Didžiojoje Britanijoje egzistuoja panaši organizacija į SBA (JAV)- ji yra vadinama ACCA (“The Associacion of Chartered Certified Accountant”). ACCA pripažįsta, kad smulkios ir vidutinės įmonės yra labai svarbi ekonomikos dalis. 1994 metais ACCA išleido parnešimą, kuriame pažymėjo, kad ji parems smulkaus verslo augimą. ACCA tęsia savo veiklą, bandydama paveikti Didžiosios Britanijos ir Airijos vyriausybes, kad gauti paramą smulkiam verslui pradėti ir vystyti. Stipresnių ryšių su pramonininkais išvystymas pradeda ACCA savo nariams remti smulkų verslą. ACCA išvystė glaudų bendradarbiavimą su tokiomis organizacijomis kaip: Nepriklausomo verslo asociacija; Verslo kryptys; Smulkaus verslo reikalų institutas; Verslo patarėjų institutas;ACCA taip pat turi ryšius su Pramoniniu Licenzijų komitetu. Bendradarbiavimo tikslai yra: -nustatyti bendarbiavimo galimybes; pravesti įvairius kursus bei bendrus susirinkimus; vykdyti įvairias prezentacijas; surasti atitinkamus savanorius, remiančius tam tikras verslo programas ir idėjas. dalyvauti profesionalų pasitarimuose, kurie išklausytų smulkių verslininkų planus

ACCA taip pat įvertina ir finansuoja smulkaus verslo tyrimo projektus.

IX. IŠVADOS

Išvadoje matome, kad smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje vystyti šiuo laikotarpiu jau yra suformuotos pagrindinės nuostatos. Priimti atitinkami įstatymai, reglamentuojantys įmonių veiklą, suformuota mokesčių sistema, taikomos kai kurios lengvatos, kuriamos atskiros verslo vystymo ir plėtros programos, tačiau viso to dar neužtenka. Reikia supaprastinti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą, ieškoti paskolų teikimo alternatyvių būdų. Turėtų būti įsteigtos valstybinės smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo institucijos -kreditų korporacijos, kreditavimo įstaigos. Joms atsiradus ir bankai kitaip pradėtų žiūrėti į šio verslo atstovus. O šiuo metu bankai mieliau dirba su stambiojo verslo atstovais.Smulkaus verslo kreditavimas nėra toks aktyvus dar ir dėl to, kad smulkieji verslininkai banką įsivaizduoja kitaip nei stambaus verslo atstovai. Pastarųjų vadybos lygis yra aukštesnis. Todėl reikėtų supaprastinti reikalavimus, paraiškų formas, kad paskolas būtų galima gauti lengviau. Reikėtų plačiau organizuoti apmokymus, finansuojamus iš smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų, tam, kad smulkūs ir vidutiniai verslininkai turėtų pakankamai įvairiapusiškų žinių vadovauti sukurtai įmonei, gaudytųsi painioje mokesčių sistemoje. Skatintina tai , kad ir Lietuvoje atsirado verslo inkubatoriai. Tačiau ir čia reikėtų mokintis iš pasaulinės praktikos ir nedaryti klaidų. Kuriant verslo inkubatorius reikėtų pasirinkti strategiškai tinkamas vietas, kur tikrai atsiras žmonių norinčių kurti savo verslą. Tačiau dėl specifinio žmonių mentalitato, sunkios ekonominės padėties inkubatorių ateitis yra sunkiai prognozuojama. Reikėtų perimti smulkaus ir vidutinio verslo vystymo patirtį iš aukšto lygio išsivystymo valstybių – būtent kaip ir aptarėme labai didelis dėmesyssmulkaus ir vidutinio verslo vystymui yra skiriamas JAV.

X.NAUDOTA LITERATŪRA

1. www.svv.lt/verslo_zinynas2. www.sbaonline.sba.gov3. www.chamber.co.uk4. www.acca.co.uk/technical/business/5. “Verslo žinios” 1999 lapkričio 8d. Sigita Migonytė “Verslo inkubatorių nerimas dėl rytojaus” ;6. “Verslo žinios” 1999 lapkričio 4 d. Sigita Migonytė “ Miglota lengvatos ateitis”;7. “Verslo žinios” 1999 lapkričio 12 d. Mindaugas Majauskas “Smulkiojo verslo neapleis”;