Smegenų šturmas

Vilniaus universitetas

SMEGENŲ ŠTURMAS

Referatas

Tikrino: prof. R.

Vilnius, 2003

Kūrybinio mąstymo strategijos

Kūrybiniai vadybos sprendimai ypač efektyviai gali būti ieškomi panaudojant grupinio protinio darbo technologijas, kadangi tokie darbo metodai pasižymi tokiais pranašumais kaip didesnė žinių visuma, didesnis požiūrių skaičius, priimtinesni bei universalesni sprendimaiKūrybinio mąstymo ugdymui yra taikomos įvairios technikos, strategijos, vadinamosios euristikos.Euristikos – tai taisyklių visuma, kuri taikoma, ieškant kūrybinio uždavinio sprendimo rakto. Svarbesnės jų, taikytinos ir mokymuisi, yra šios:1) asociacijų kūrimo;2) smegenų šturmas;3) analogijos, panašumo ieškojimas;4) hiperbolizavimo euristika;5) agliutinacija (paradoksali integracija ir dezintegracija);6) inversijos euristika (atvirkštinis mąstymas);7) morfologinė analizė.

Nemažai darbo komandų įvairių idėjų prisirenka pasitelkdamos vadinamąjį smegenų šturmą. Kadangi pati smegenų šturmo idėja ir funkcija – gauti nemažą kiekį įvairių minčių arba sprendimų ir iš komandos narių galvų “ištraukti” viską, kas įmanoma ir surasti kuo palankesnį sprendimą susijusį su kokiu nors tikslu ar problema. Darbe aptariama smegenų šturmo strategija. Svarbiausias smegenų šturmo šūkis – kuo daugiau idėjų ir jokios kritikos. Atitinkamai pasirengusi grupė greitai beria įvairias, net fantastines, idėjas, kurios vėliau vertinamos, užduodant klausimą “O kodėl taip nepadarius”.

Smegenų šturmo principai

Pagrindinė smegenų šturmo idėja yra panaudoti smegenų asociacijos galią. Turint kažkokią specifinę idėją, susijusią su tam tikru subjektu, protas dažnai gali pasiūlyti su juo susijusias idėjas. Smegenų šturmas suponuoja du nuoseklius darbo etapus: 1) idėjų siūlymą; 2) pasiūlytų idėjų įvertinimą – kritinį svarstymą. Pradžioje organizuojama idėjų generatorių grupė, kurią paprastai sudaro 5–10 sprendžiamos problemos specialistų ir 2–3 diletantai. Smegenų šturmą reguliuoja vedlys, kuris nustato sesijos struktūrą ir užtikrina, kad grupė aktyviai dalyvautų. Paprastai patalpoje, kurioje vedama sesija, turi būti lenta arba galima naudotis programine įranga. Vietoje to, kad vedlys rašytų visas idėjas lentoje, galima įvesti į PK ir programa sulygins idėjas. Idėjų generavimo sesija trunka 30–50 min. Dalyviai skatinami siūlyti kuo daugiau problemos sprendimo idėjų. Vykstant sesijai reikia laikytis šių principų: 1) idėjų kritika kategoriškai uždrausta – galima išsakyti bet kokią idėją, nebijant, kad ją pripažins bloga; 2) kuo „beprotiškesnė” atrodo idėja, tuo geriau; 3) kuo daugiau pasiūlyta idėjų, tuo geriau; 4) niekas neturi teisės monopolizuoti pasiūlytų idėjų – kiekvienas dalyvis gali jas nustatyti, kombinuoti. Sesija tęsiasi tol, kol baigiasi idėjos. Kartais trumpa pertraukėlė padeda pratęsti idėjų generavimą.

Kritiniame svarstyme gali dalyvauti tiek idėjų generavimo sesijos dalyviai, tiek ir kiti asmenys. Šio etapo tikslas – perspektyviausių idėjų atranka.Parenkant smegenų šturmo dalyvius rekomenduojama vadovautis šiais principais: 1) kuo mažesnė grupės narių patirtis šioje veikloje, tuo didesnė turi būti grupė; 2) specialistai bei problemos žinovai pasiūlo daugiau drąsių ir nestandartinių idėjų; 3) grupės nariai turi mokėti bendrauti; 4) kuo daugiau skiriasi grupės dalyvių pareigos pagal rangą, tuo sunkiau grupės vedančiajam, bet tokiais atvejais galima tikėtis vertingesnių idėjų.Smegenų šturmo plačiau taikomos atmainos: 1) smegenų šturmas, panaudojant grupinę užrašų knygutę; 2) aklas smegenų šturmas; 3) išvirkštinis smegenų šturmas.

Smegenų šturmo žingsniai:Ų Surinkite komandą. Pasistenkite, kad komandos nariai butų kuo skirtingesnių sričių specialistai ir turėtų kuo didesnę patirtį.Ų Trumpai apibūdinkite problemą ar susidariusią situaciją, paminėkite būtinas sąlygas ar išlygas pvz. sprendimo vykdyme, jei tokių būtu.Ų Pasistenkite, kad visiems darbo komandos nariams būtų aiški problema.Ų Jei reikia pasistenkite visus padrąsinti, sukurkite linksmą nuotaiką.Ų Rašykite visas idėjas kokios tik ateina dalyviams į galvą, net pačias juokingiausias ar absurdiškiausias ir neinterpretuokite jų, įmanomas tik žodžių pakeitimas, kad būtų aiškiau.Ų Nevertinkite idėjų kol nepriėjot sprendimų priėmimo stadijos.Ų Pasibaigus idėjų siūlymams apžvelkite visus pasiūlymus. Tai gali būti atliekama vėl naudojant smegenų šturmo principo arba tiesiog diskutuojant.Ų Nekritikuokite nė vienos idėjos, dažnai pati juokingiausi nuveda prie optimaliausio sprendimo.

Sprendimo išrinkimas

Ų Kai pasibaigė idėjų generavimas, pereikite prie sprendimo ieškojimo.Ų Nuosekliai eikite nuo vienos idėjos prie kitos, o komandos nariai įvertina taškais arba paprasčiausiu balsavimu. Prie kiekvienos idėjos žymėkite įvertinimą.Ų Negavusias idėjas balsu nutrinkite.Ų Toliau turėtumėte ieškoti “loginio lūžio” tarp rezultatų. Pavyzdžiui yra keli variantai 5 ir 6 balais, ir 1-2 balais, įvertinimo 3-4 nėra, tada pasilikite tik idėjas įvertintas 5-6 balais. Nuspręsti “loginius lūžius” gali padėti ir komanda.

Ų Dabar vėl visi balsuoja, tačiau kiekvienam komandos nariui skiriama tam tikras balsų kiekis pvz. 10 taškų, kuriuos galima padalinti už likusias idėjas savo nuožiūra.Ų Toks procesas kartojamas kol lieka apie 3-5 idėjos.Ų Tada sudarykite lentelę, kurioje būtų kriterijai pagal kuriuos rinksite optimaliausią sprendimą. Pvz.:

Pagrindinė idėja Pigu Lengva įdiegti, pritaikyti Paspartins kitus procesus RezultatasSamdyti iš šalies 2 2 2 6Įdarbinti nauja darbuotoją 3 1 1 5Skirti papildomas funkcijas jau turimiems darbuotojams 1 3 3 7

Ų Tada paprašykite komandos narių įvertinti kuris pasiūlymas kainuos daugiausi, mažiausiai ir vidutiniškai. Taip pat įvertinamas įdiegimo paprastumas ir teigiama įtaka kitiems procesams. Vertinimas turi vykti stulpelis po stulpelio, o ne eilutėmis.Ų Šiuo atveju iš gautų rezultatų matome kad antroji idėja būtų optimaliausias pasirinkimas. Kai kuriais atvejais neužtenka trijų vertinimo kriterijų ir gali būti sunku nustatyti kategorijas. Tačiau iškristalizavus dvi ar tris idėjas yra lengviau ieškoti sprendimo.

Patarimai darbo grupės vedliui

Norint įvykdyti smegenų šturmo funkcijas, jums reikėtų laikytis kelių paprastų taisyklių bei principų:

Ų Nekritikuokite idėjos. Kiekviena mintis yra priimtina, net jei ji atrodo ir kvaila. Prisiminkite, kad bandote išgauti kiek įmanoma daugiau idėjų. Kritika kai kuriuos žmones užčiaupia. Jūsų, kaip lyderio, pareiga – informuoti grupę apie šią taisyklę ir ją kontroliuoti!Ų Skatinkite kiaulystes. Kiaulystė yra idėjos nusavinimas ir šioks toks jos pakeitimas – ko nors atėmimas, pridėjimas, o gal net visiškas jos papriešinimas. Tikrai nustebsite, kai suprasite, jog pats kvailiausias kada nors girdėtas dalykas, šiek tiek jį pakoregavus, gali virsti nuostabia idėja.Ų Palaikykite judėjimą – kuo greičiau, tuo geriau. Jūs, kaip lyderis, privalote palaikyti smegenų šturmo audrą. Geriausias būdas – savo idėjas palikti kritiškiausiam momentui.Ų Neužmirškite užsirašyti idėjų. Grupės lyderis idėją įtraukia kiek įmanoma greičiau į sąrašą. Uždelstas idėjos užfiksavimas kartais suteikia nepritarimo įspūdį.

Ų Kai drovus arba susikaustęs asmuo reiškia savo mintis, tarkite jiems paskatinamąjį žodį. Šis pozityvus palaikymas užtikrins, jog darbuotojai vėl padės.Ų Vertinkite tik po visos smegenų šturmo audros. Tada grupė peržiūri visą sudarytą sąrašą ir nustato, kurie projektai arba idėjos yra vertingi.

Smegenų šturmas nuo įprasto susirinkimo skiriasi idėjų gausa ir laisvu mąstymu. Griežtų taisyklių kuriant pasiūlymus nėra, tačiau klaidų būna, ir tada graži smegenų šturmo idėja gali virsti chaosu. Blogai suplanuota smegenų šturmo sesija gali būti ne naudinga, o netgi žalinga. Todėl reikėtų laikytis įkvepiančių idėjų kūrimo taisyklių. Kai kurios iš jų labai paprastos: rytiniai susirinkimai yra geriausi; juose turi dalyvauti 3–10 dalyvių; kavos puodelis skatina kūrybiškumą. Vis dėlto elementarios klaidos gali pakenkti smegenų šturmo našumui.Niekas taip nesužlugdo smegenų šturmo kaip dominuojantis viršininkas arba padlaižiai, skubantys pritarti visoms jo idėjoms. Rekomenduojama, kad bosai tokių sesijų metu apskritai nedalyvautų. “Jei tariamasi itin svarbiu klausimu, vadovas dalyvauja. Tačiau jei svarstomi ne itin aktualūs klausimai, paprastai vadovui tik pateikiamos išvados, išsikristalizavusios iš smegenų šturmo metu kilusių idėjų.

Šaltiniai

1) Regina Kirlaitė, Albinas Marčinskas, Vadybos metodai : mokomoji knyga. Vilnius, 2001. 60-70 psl.2) Donald Clark, Brainstorming, 2000. Interaktyvus [žiūrėta 2003 m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą: