Sėkmės svertai versle

TURINYS

ANOTACIJA.............................. 2 psl.
TURINYS.............................. 3 psl.
ĮVADAS.............................. 4 psl.
1. SĖKMĖ.............................. 5 psl.

1.1. Žmogaus, kuris žino, kas tai yra sėkmė, asmenybės bruožai............. 5 psl.

1.2. Žmogus, kuriam nesiseka, asmenybės bruožai (nevykėlio bruožai)........ 6 psl.
2. SĖKMĘ, LEMIANTYS KRITERIJAI IR POŽIŪRIAI................ 8 psl.

2.1. Mokymasis.............................. 9 psl.

2.2. Optimizmas.............................. 10 psl.

2.3. Atkaklumas.............................. 10 psl.

2.4. Savikontrolė.............................. 11 psl.

2.5. Gera nuotaika.............................. 11 psl.

2.6. Pasitikėjimas.............................. 12 psl.

2.7. Ekstraversija.............................. 13 psl.
3. ŽMOGUS IR KITI.............................. 13 psl.
4. ŽMOGUS IR DARBAS.............................. 17 psl.

4.1. Kelias į profesiją.............................. 17 psl.

4.2. Užsibrėžti tikslai ir uždaviniai............................ 18 psl.

4.3. Darbas.............................. 19 psl.

4.4. Karjeros laiptai.............................. 21 psl.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI.............................. 23 psl.
LITERATŪRA.............................. 24 psl.

ĮVADAS

„Sėkmės reikia siekti taip pat kaip sporto laimėjimų, nes likimas, nors ir aklas, jos aklai nedalija. Už savo sėkmę gyvenime esame atsakingi tik patys.“ (ANNE VON BLOMBERG)

Šiuolaikiniai tyyrimai rodo, kad sėkmę pasiekti nėra jau taip sunku, kaip tvirtina viskuo nepatenkinti žmonės. Gebėjimą džiaugtis gyvenimu galima išsiugdyti. Tai vienas svarbiausių atradimų žengiant į naująjį tūkstantmetį. Tikslo siekiantys žmonės yra energingesni, geriau dirba, lengviau bendrauja.
Geriau, gražiau, visavertiškiau gyventi trokšta visi, kaip to pasiekti, kokie kriterijai lemia sėkmę, kaip siekti tobulėjimo, pabandysime išsiaiškinti. Kad žmogui sektųsi, neužtenka daug žinoti. Reikia savo žinias gyvenime kiekvienoje situacijoje mokėti pritaikyti. Neužtenka tik šypsotis, reikia mokėti valdyti savo asmenines savybes, jas tobulinti ir siekti kuo auukštesnių rezultatų. Reikia sugebėti visa tai paversti gyvenimo būdu. O tai ir yra sudėtingiausia.
Juk visi siekiame, kad mūsų troškimams būtų lemta išsipildyti. Iš dalies šį troškimą galima įgyvendinti, paėmę jį į savo rankas, jį ugdydami ir puoselėdami tarsi ginklą, kuriuo galėtume atremti vi

isus likimo smūgius.
Darbo tikslas: atskleisti ir išsiaiškinti kriterijus, kurie lemia sėkmę versle.
Uždaviniai:
1. Perskaityti ir išanalizuoti literatūrą.
2. Pasirinkti tinkamą medžiagą.
3. Išanalizuoti surinktą medžiagą.
4. Padaryti išvadas.

1. SĖKMĖ

„Sunkumai, neturtas bei trūkumai yra pats geriausias paskatinimas ir žmogaus sėkmės pagrindas.“ (BREDFORDAS MERILAS)

Sėkmė – nuostabus žodis. Visi jos trokštame, bet tik keli pasiekia. Visi jos trokšta, bet tik keli pasiekia. Daugelis neturi jokio supratimo, ką jiems reiškia sėkmė. Vis dėlto ji glaudžiai susijusi su laime. Sėkmė dažnai matuojama pinigais, tačiau ji neturi nieko bendro su prestižiniais dalykais, tokiais kaip pinigais, galia ar šlove. Bandymai pasigauti sėkmę jų vaikantis veda į nusivylimą, vilčių žlugimą ir tikrai nepadaro žmogaus laimingesnio. Tik tai, ką pasieki darbu ir ypač per dideles pastangas, suteikia ilgalaikį pasitenkinimą, o jis ir yra tikros sėkmės ženklas.
Sėkmę galima appibrėžti kaip „vertingo siekio progresyvų įgyvendinimą“ (Earl Nightingale). Tai kažkas, ko nuolatos siekiama, išmėginimas, kažkas reikalaujantis meistriškumo. Taigi sėkmė yra keliavimas, o ne atvykimo vieta.
Kad pastangos vestų į sėkmę, reikės žinias paversti gyvenimo būdu. Reikės suformuoti sėkmę sąlygojančias mintis, požiūrius bei išsiugdyti įpročius.

1.1. Žmogus, kuris žino, kas tai yra sėkmė, asmenybės bruožai

„Išmoksiu bėgioti su dideliais berniokais. Išmoksiu skęsti ir plaukti.“ (IŠ ŠINID O’KONOR DAINOS)
„Turinti pasisekimą asmenybė“ veiksmingai tvarko gyvenimą ir jaučia pasitenkinimą, siekdama savo tikslų (Wolfe J. Rinke, 1992). Jai būdingi trys br

ruožai: ji jaučia, kuria kryptimi veikti, mėgsta veikti ir yra subrendusi.
Žinoti kryptį – reiškia turėti tikslą ir žinoti, kokiais veiksmais kasdien jo siekti; sugebėti nuspręsti, ką daryti pirmiausia, supaprastinti, racionalizuoti darbą, daryti tik tai, kas reikalinga, .ir visuomet aiškiai įsivaizduoti kiekvieną žingsnį, artinantį prie tikslo. Neatidėlioti. Siekiant sėkmės, labai svarbu tvirtai žinoti kryptį.
Sekanti sėkmės sąlyga yra veiklos meilė. Turi būtinai atlikti ką reikia, būti smalsus ir paslankus, prisitaikyti prie kintančios situacijos ir imtis tinkamų veiksmų. Darbe mums paprastai moka už veiklą, už jos vertę, už įgūdžius. Jeigu vien tik atsėdėsi darbo valandas ir būsi įsitikinęs, kad šito visiškai pakanka, galų gale teks nustebti, kai tave pakeis kuo nors kitu, trokštančiu veiklos bei rezultatų. Sėkmės lydimas žmogus yra veiklus, užsiėmęs, susitelkęs ir tuo patenkintas.
Subrendimas – trečias būdingas bruožas žmonių, kuriems sekasi, Subrendęs žmogus turi drąsos surizikuoti, kai verta, tačiau atsižvelgia ir į kitus žmones (Stephen R. Covey, 1989). Pirmaisiais karjeros metais būna žmogus labai savimi pasitikintis ir narsus, bet nelabai jautrus kitiems. Jaučia, kad jei nebūsi tvirtas, kiti jo negerbs arba pasinaudos. Nėra subrendimo. Vėliau pradeda labai gerbti kitų orumą ir vertę. Sužino, kad galima būti narsiam nieko neįžeidžiant. Tampa malonesniu, pakantesniu ir tikrai laimingesniu. Vertinti kitus žmones – reiškia būti subrendusiam.
Trumpai tariant, sėkmei reikalingi as
smenybės bruožai yra krypties žinojimas, veiklos meilė ir subrendimas. Tuos bruožus turėdamas gali drąsiai pradėti. Jų reikia kiekvienai profesijai kiekvienam tikslui pasiekti. O geriausia yra tai, kad šie bruožai nėra įgimti, juos galima išsiugdyti.

1.2. Žmogus, kuriam nesiseka, asmenybės bruožai (nevykėlio bruožai)

„Šiais laikais pasaulis juda taip greitai, kad žmogų, sakantį, jog ko nors padaryti negalima, pertraukia kas nors šitai bedarantis.“ (HARIS EMERSONAS FOSDIKAS)

„Neturinti pasisekimo asmenybė“ pati sau trukdo tinkamai ir efektyviai tvarkyti gyvenimą (Wolfe J. Rinke, 1992). Nusivylimas, nedraugiškumas, pagieža, vienišumas, nerimas, baimė, depresija ir bejėgiškumas – nevykėlio bruožai, ir jei tokių turi, reikia jų atsikratyti. Niekas atsisėdęs nenusprendžia išsiugdyti šitokius bruožus. Bet vis dėlto yra žmonių, kurių gyvenimo būdą jie lemia.
Nusivylimas žmogų apima, kai tikslo nepavyksta – įgyvendinti taip, kaip buvo tikėtasi. Kiekvienas kartais kuo nors nusivilia. Nusivylimas mus tarsi suluošiną – kliudo eiti pirmyn, mes nusimename ir pasidarome tokie nekantrūs, kad metame bet kokią pradėtą veiklą. Dažniausiai nusivilia tobulybės siekėjai. Tokios asmenybės pasižymi ambicingumu ir sumanumu, bet jos niekada nieko nepabaigia iki galo. Kai, kas nors nepavyksta, tai imasi kito darbo. Tokie darbuotojai praranda ne tik kolegų pagarbą, bet ir patį darbą. Kad ir ką darytume gyvenime, kelias neišvengiamai bus – duobėtas. Turime neleisti nusivylimą išmušti savęs iš vėžių.
Kita problema — nedraugiškumus. Yra žmonių, kurie pr

riešiški visam pasauliui, kiti – tik nepažįstamiems. Bet ypatingai žalingas yra neteisingos krypties draugiškumas, kai žmogus būna šaltas ir nejautrus tiems, kurie juo rūpinasi ir pernelyg nuoširdus ir mielas su tais, kuriems jis visai nerūpi. Tai tikrai pražūtinga, nes patys vertingiausi santykiai sugadinami, o nauji neužmezgami. Geriausia su visais būti mandagiam ir draugiškam, bet ypač su tais, kuriems tu, rūpi.
Pagiežingas žmogus nuolat ieško dingsčių kaltinti kitus, patį gyvenimą. Laimės nebeįmanoma pasiekti, pagieža iščiulpia kiekvieno ja „susirgusio“ energiją. Tokie žmonės, nors ir būtų gabūs, būna visada nepatenkinti, mėgėjai skųstis, pyktis, mėgsta apkalbas, jaučiasi viską išmanantys, kitus laiko kvailais ar nesąžiningais. Pavydi, jei kam pasiseka. Dėl savo likimo kaltina kitus. Pagieža lyg kokia užkrečiama liga lengvai išplinta, todėl geriausia neturėti jokių reikalų – su pagiežingaisiais.
Kiekvienas kartais pasijunta vienišas. Ilgimės tų kuriuos mylime, be jų jaučiamės vieniši. Tai normalu. Problema iškyla, kai vienatvė tampa žmogaus gyvenimo būdu, asmenybės būdinguoju bruožu. Vienišas žmogus vengia kitų nes yra pernelyg įsigilinęs į save. Net ir pasiekęs kokį savo tikslą, dėl vienišumo negalės pasidžiaugti pergale, nes neturės su kuo džiaugsmu pasidalyti. „Išeiti iš savęs“ galima, prisivertus būti su kitais žmonėmis. Padėdamas kitiems, prisidėdamas prie jų laimės, išguisi vienišumą už durų.
Dažnai žmonės ištisas valandas praleidžia paskendę nerimastingose mintyse ir nesusimąstę, ar tikrai yra ko jaudintis. Jie tiesiog nerimauja. Daug nerimo yra dėl to, kas niekados neatsitiks, arba dėl to, kas jau įvyko. Rūpinamės, ar užteks pinigų mokesčiams, nors kiekvieną mėnesį juos sumokame. Užuot krimtęsis, nukreipk energiją situacijai pataisyti. Toks nerimas ne tik sugaišina daugybę laiko, bet ir gali tarsi išpranašauti nelaimę, paruošti Jai dirvą (M. Scott Peck, 1978): dalykus, kurių baiminamės, tarsi patys prisišaukiame. Jei būgštaujame, kad sutuoktinis neištikimas ir nuolat nerimaudami galime pastūmėti partnerį į neištikimybę. Jei nenori, kad atsitiktų kas nors bloga, kuo mažiau apie tai galvok. Siekdamas sėkmės, tikriausiai susidursi su daug kuo, kąs kels nerimą. Šito niekaip neišvengsi. Jeigu susirūpinai dėl tokio dalyko, kurį gali kontroliuoti, nedelsk.
Visi žinome, kas yra baimė. Kaip ir nerimas, ji tėra tai, ką baugaus patys įsivaizduojame, – kas dar neatsitiko ir galbūt: iš viso neatsitiks. Tai stipresnė ir intensyvesnė nerimo forma (Peter McWilliams). Numatome nelaimę. Manome, jog atsitiks kažkas blogo, o ne gero. Jeigu bijais dėl fizinio saugumo, vertėtų atsižvelgti į šį jausmą. Bet jeigu bijai, kad nepavyks ko padaryti, geriau nekreipk į tą „baimę“ dėmesio. Kuo dažniau pasiryžę padarysime tai, ko bijome, tuo mažiau bijosime. Kai tik įsitikinsime, kad fizinio pavojaus nėra, imkim ir veikim. Jausimės nejaukiai, bet žingsnis po žingsnio – pirmyn! Būti drąsiam reiškia daryti tą, ko bijai. Štai kodėl drąsa taip labai vertinama. Jeigu nebūtų nieko baisaus, nereikė tų būti drąsiam.
Kiekvienas bent kartą gyvenime tikrai patiria lengvą depresiją. Dažnai patys galime ją įveikti – pasistenkime pakeisti niūrias mintis maloniomis, būti tvirtesni, daugiau bendrauti, išeiti į gamtą, mažiau gerti alkoholio ar visiškai jo atsisakyti, siekti vertingų tikslų, reguliariai mankštintis. Nežiūrėk pro pirštus į mankštą, ypač kai aptinka blogos mintys. Depresija neturi tapti gyvenimo būdu. Jeigu stengsies ją nugalėti, ji bus tik laikina kliūtis.
Bejėgiškumas. Žmonės išmoksta bejėgiškumo. Galbūt kas nors pasakė, kad va šito neįmanoma pasiekti. Galbūt patys be entuziazmo pabandėme siekti, nepavyko, ir nusprendėme, kad vilties nėra. Ilgainiui toks elgesys virsta blogu įpročiu. Patenkame į savo mąstymo spąstus. Nebepastebime atsiradusių progų. Tiesiog įprantame nekreipti į jas dėmesio.
Siekiant sėkmės įpročiai yra daug svarbesni nei žinios. Yra gerų ir blogų įpročių. Blogųjų greit įgyja mes, jų sunku atsikratyti, reikia daug pasiryžimo. Gerieji įpročiai gali nepaprastai pakeisti tavo gyvenimą. Trumpai tariant, siekdamas sėkmės, turi užkirsti kelią nusivylimui nedraugiškumui, pagiežingumui, vienišumui, nerimui, baimei, depresijai ir bejėgiškumui. Šie bruožai dažniausiai yra blogo elgesio pagrindas. Jie gali ir nebūti tokie ryškūs, kaip aprašyta. Jų turintys žmonės gali galvoti, kad toks elgesys visai normalus ir net pageidautinas. Tačiau ilgainiui šitie bruožai tampa pražūtingais. Negeros mintys ir jausmai gali paskatinti nesaikingą rūkymą, girtavimą; persivalgymą, sukelti ligas; dėl jų gali įvykti nelaimingų atsitikimų. Turi suprasti, kokios jėgos veikia prieš tave asmeniškai ir suplanuoti, kaip jų atsikratyti.

2. SĖKMĘ, LEMIANTYS KRITERIJAI IR POŽIŪRIAI

„Tobulumą pasieksi, jeigu: domėsiesi labiau negu kiti manys esant išmintinga, rizikuosi labiau negu kiti manys esant saugu, svajosi daugiau negu kiti manys esant praktiška, tikėsies daugiau negu kiti manys esant neįmanoma.“ (ANONIMAS)

Kiek iki šiol esi pasiekęs – daug priklauso nuo tavo įpročių bei požiūrių, kuriuos, be abejo, diktuoja mintys. Kartais įpročius ir požiūrius sunku atskirti vienus nuo kitų. Įpročiai iš esmės yra veiksmai, kuriuos kartojame. Požiūriai yra tai, kaip tuos veiksmus atliekame. Vienodai svarbu ir ką, ir kaip darome.
Geras būdas patikrinti savo įpročius bei požiūrius – paklausti savęs: „Ar norėčiau, kad mano geriausias draugas būtų toks kaip aš?“ Paprastai geriausias, draugas turi būti gerbtinas, sąžiningas, linksmas, mėgstantis veikti, toks, iš kurio gal net galėtum pasimokyti. Jeigu tavo įpročiai ir požiūriai tokie, kokiais tave sužavėtų jų turintis kitas žmogus, ir norėtumei nuolatos su juo būti, – puiku. Jeigu ne – pagalvok, kokios geriausio draugo savybės tave labiausiai erzintų ir pabandyk pats jų atsikratyti.
Galbūt jau manai, kad reikia labai daug žinoti, kad iš tavęs tikimasi, jog pasidarysi tobulas. Taip, sėkmė ir laimė nėra lengvi uždaviniai. Štai, kodėl tokiai daugybei žmonių nesiseka, jie nelaimingi. Ne, tu neprivalai būti tobulas. Tiesiog turi stengtis išsiugdyti, kuo daugiau gerų įpročių bei požiūrių. Žmonės, kuriems sekasi, yra patenkinti savimi, tinkamai save vertina, jų elgesys tvirtai motyvuotas, jie, trokšta žinių, yra nepaprastai atkaklūs ir garbingi.

2.1. Mokymasis

„Kas dieną išmoksta daugiau negu mokau pati. Sužinau, kad gauname ko tikėjomės. Sužinau, kad šiame pasaulyje gėrio daugiau negu blogio. Sužinau, kiek daug reikia sužinoti.“ (VIRDŽINIJA ČERČ)

Baigę mokyklą toli gražu nebaigiame mokytis. Svarbi sėkmės sąlyga – pasiryžimas mokytis visą gyvenimą. Investuok į save ir tobulink įgūdžius. Esi vertingiausias savo turtas.
Žmogus išnaudoja mažiau negu dešimt procentų smegenų potencialo. Galime sukaupti daugybę informacijos. Mokindamiesi stipriname protą, veikiame savo gyvenimą. Paimkime pavyzdį iš pasakos apie tris paršelius. Protą – žinių buveinę – palyginkime su namu. Žmogus, kurio proto konstrukcijos šiaudinės, sulinks nuo menkiausio spustelėjimo. Tas, kurio protas suręstas iš rąstų, turi pakankamai jėgų atlaikyti nemažą.spaudimą, ne vieną nelaimę bei abejonę. O tas, kurio protas sumūrytas iš plytų, turi pakankamai žinių, patirties, gyvumo, nusistatymo ir pasiryžimo sutikti daugiausia iššūkių.
Siekdamas savo tikslų, pirmiausia pagalvok, kuo esi stiprus ir kokie tavo trūkumai. Surašyk viską ant popieriaus lapo. Trūkumus, kurie trukdo pasiekti tikslą, reikia įveikti remiantis patirtim ir žiniomis. Į kitus galima nekreipti dėmesio. Viskam nepakanka laiko. Laiką, pinigus ir energiją reikia investuoti mokymuisi jo, ko reikia tikslams pasiekti.
Kai kas mano, kad yra gera bet ko mokytis. „Kaip gali būti bloga ko nors mokytis?“ – klausia jie. Kai kurios mus pasiekiančios informacijos verčiau reikėtų vengti. Pernelyg nesigilink į skausmingas, kupinas pavojų, žiaurias istorijas, kurių apstu laikraščiuose ir televizijos laidose. Tose istorijose slypi neigiama energija, tau jos niekuo nepadės, tik sukels niūrias mintis, imsi teisti kitus, tiesiog iššvaistysi daug laiko.
Gyvenimas – puikiausias mokytojas. Geriausiai tave pamokys patirtis. Mokykis iš tų įvykių, kurie labiausiai tave suglumino ar supykdė. Būtinai ką nors sužinosi. Neužtenka vien ištverti išbandymus bei sukrėtimus – reikia suprasti priežastį, kodėl taip atsitiko.
Įsivaizduok, kad tavo gyvenimas – knyga. Jeigu neperskaitysi joje jokio moralo, gali tekti vėl pradėti viską iš pradžių arba tik stebėtis – apie ką gi ten skaičiau? Žmonės, nesimokantys iš savo gyvenimo, pasmerkti vėl ir vėl kartoti tas pačias klaidas (Brian Tracy, 1987). Jie tikriausiai vėl susirgs, vėl susituoks ne su tuo žmogum, vėl padarys avariją, juos vėl atleis iš darbo. Gyvenimo pabaigoje juos ims kamuoti vienas negailestingas klausimas: „Kaip, velniai rautų, viskas šitaip susiklostė?!” Mokykis iš kiekvienos klaidos, kad galėtum sėkmingai žengti pirmyn.
Visi norime, kad pasisektų, bet tik keletas yra pasiryžę už tai sumokėti. Jei kas nors pasiekia savo, sakome, jog jam tiesiog sekasi. Kaip jau sakiau, nebūna sėkmės be vargo ir prakaito. Amerikietiški filmai rodo nepaprastą prabangą ir lengvai gaunamus pinigus. Žinai, kad gyvenimas toli gražu ne toks. Sėkmė visuomet reikalauja žinių bei darbo. Lyg sodui turi įdirbti jai dirvą. Turi viską suplanuoti, suarti žemę, pasodinti gėles, reguliariai laistyti, naikinti kenkėjus, ravėti piktžoles. Prireiks daug laiko. Ką pasėsi, tą ir pjausi.
Stengdamasis kuo daugiau išmokti, nepamiršk, kad ateityje daugiau pelno duos ne naujos produkcijos gamyba, o kaip tik keitimasis informacija, duomenimis bei žiniomis (Robert B. Reich, 1992). Jei tau patinka tapyti, – turi mokėti kitus šito. išmokyti. Jei mėgsti gaminti valgį, – išmok pasidalyti savo patirtim su kitais. Jei išmoksi mokyti kitus, šitai pravers tau ateityje.
Įsigydamas vis naujų įgūdžių, nepamiršk ir senų.

2.2. Optimizmas

Optimistai dažniau džiaugiasi sėkme nei pesimistai. Nepasisekimus jie vertina ne kaip savo netobulumo požymį, o kaip ženklą, kad reikia išbandyti naujus kelius. Tie, kurie dažniau sako „taip“ kitiems žmonėms ar naujoms galimybėms, patiria daugiau džiaugsmo. Tačiau kyla pavojus, kuomet optimistai atitrūksta nuo tikrovės. Nerealistiški optimistai kartais būna nepakankamai atsargūs ir supranta tai, kada svajonė žlunga.

2.3. Atkaklumas

„Daugelis nevykėlių – tai tokie žmonės, kurie nesupranta, kaip arti sėkmės buvo tuomet, kai nuleido rankas.“ (TOMAS EDISONAS)

Visos pastangos susilaukti sėkmės yra bevertės, jei nesi atkaklus. Nepakanka paverkšlenti: „Aš bandžiau, bet man nepavyko“. Ir sėkmės lydimų žmonių gyvenimuose pakanka nesėkmių. Daugybę valandų jie skiria ilgam ir nepatraukliam darbui bei treniruotėms, bet nė iš tolo neprisileidžia minties viską mesti. Tokie žmonės žino, jog tiesesnio kelio į sėkmę būti negali. Patys pagrindiniai sėkmės garantai – turėti svajonę, susiplanuoti, kokiais būdais galėsi ją pasiekti, ir ilgai nepasiduoti (Wolfe J. Rinke, 1992).
Taip, gyvenimas kartais atrodo neteisingas. Sieki ko nors nuostabaus, o viskas ir visi, rodos, stovi tau skersai kelio. Dažnai norisi viską mesti, Jei imsi savimi abejoti, apgalvok, ką laimėtum, dabar nuleisdamas rankas, ir ką prarastum (David Driscoll, 1989). Neatsisakyk savo svajonės be kovos.
Bus dienų, kai atrodys, jog nenori nieko siekti. Gal pamanysi: „Būtų puiku, jei svajonė išsipildytų, bet nieko neatsitiks, jei ir neišsipildys“. Net didžiausias alkis ilgainiui ima rimti. Pradėsi abejoti. Na, bet dar nenuleisk rankų. Galbūt rytoj viskas atrodys kitaip. Negalima visuomet pasikliauti jausmais, jie tokie nepastovūs. Turi verčiau įžvelgti, kas įuos sukelia. Kartais suabejoti savimi skatina mūsų pačių baimės ir kitų žmonių kritika,kartais iš kelio išveda tingumas ar nuovargis. Reikėtų pasikliauti tik tais jausmais, kurie veda tikslo link, ir skeptiškai vertinti tuos, kurie kužda pasiduoti.
Atkaklumas – būtina sėkmės sąlyga. Kils problemų, atsiras žmonių, norinčių tau sukliudyti, turėsi kovoti su savo paties jausmais, bus nemažai netikėtumų. Lyg būtumei koks laivas, kuris nuolat išmeta inkarą. Pakelk jį ir judėk pirmyn. Jei padarysi viską, kad nenukryptum nuo kurso – gailėtis nebus ko. Kartais teks pralaimėti, taip būna visiems. Tačiau nugalėsi greičiau negu tas, kuris paprasčiausiai nuleidžia rankas.

2.4. Savikontrolė

Žmonės, kurie tiki, kad tai, kas jums atsitinka priklauso nuo jų pačių, dažniau patiria sėkmę, lengviau išgyvena stresines situacijas ir jaučiasi laimingesni. Savikontrolė – tai jausmas, kad gali kontroliuoti savo gyvenimą, nulemia gerą savijautą žymiai labiau, negu bet kokios objektyvios gyvenimo sąlygos.

2.5. Gera nuotaika

„Turime išmokti būti savo pačių geriausiais draugais, nes labai lengvai tampame savo priešais.“ (RODERIKAS TORPAS)

Būname geros arba blogos nuotaikos priklausomai nuo to, ką pastebime ir kaip reaguojame į tai, kas mums nutinka. Sėkmės lydimi žmonės įpratę savyje, kituose ir gyvenime įžvelgti ką nors gražaus. Gera nuotaika yra tapusi jų įpročiu.
Užuot gėdijęsis ir slėpęs savo trūkumus, pripažink juos. Galbūt galėtum pakeisti tai, kas nepatinka, – pavyzdžiui, plaukų spalvą, svorį ar balsą. Tačiau ne viską. Ūgis, plikumas, akcentas liks visam gyvenimui. Nėra jokios prasmės verkti dėl to, ko pakeisti negali. Pripažink šitai, susitaikyk su savo trūkumais ir verčiau pasidžiauk, tuo, ką turi gero.
Pamatyk daugiau spalvų. Labai retai gyvenimas būna visiškai juodas arba visiškai baltas. Daugumos žmonių gyvenimas – gero ir blogo mišinys. Laisvė Lietuvai atnešė ir gero, ir blogo. Viskas turi dvi puses. Netikėtai susirgęs negali dirbti, bet daugiau laiko praleidi su šeima. Negavęs laukto paaukštinimo, neturėsi dirbti keletu valandų ilgiau. Tai, kas ką tik smarkiai nuvylė, po kiek laiko gal pasirodys tikra palaima. Prieš keletą metų kreipiausi į vieną kompaniją prašydama priimti mane į darbą ir labai nusivyliau, kai nepriėmė. Tačiau paskui gavau geresnę vietą su didesniu atlyginimu ir stipresnėje organizacijoje. Nelaikyk kliūčių katastrofomis. Bus geriau, jei sugebėsi jose įžvelgti ką nors gero.
Nustok lyginti save su kitais. Visai normalu, kai vaikai lygins save su kitu vaiku, bet suaugusieji tai darydami visam gyvenimui įstumia save į nusivylimą. Visada bus žmonių, kažkuo geresnių už tave. Tai jiems duota. Tu taip pat turi gabumų. Nesi nei žemiau, nei aukščiau už juos. Tu esi tu. Vienintelis. Iš Žemėje gyvenančių žmonių tu, esi tiktai vienas. Stebėk kitus nelygindamas su savimi. Kaip jie gyvena? Ką yra patyrę? Kaip mąsto? Kokia jų kasdienybė? Sutelkęs dėmesį į kitus, tampi mielas, įdomus ir atsipalaiduoji. Taip lengviausia susirasti draugų, pakelti nuotaiką ir maloniai praleisti laiką. Patarinėk sau lyg geriausiam draugui. Kai susiduri akis į akį su kliūtimi, įsivaizduok, kad tai tavo draugas pateko į bėdą ir klausia, kaip pasielgti. Kaip dažnai patys nesielgiame taip, kaip patarinėjame kitiems.
Žmonės, kuriems sekasi, gerai moka valdyti savo emocijas. Šie žmonės yra įsitikinę, kad norint sustiprėti emociškai reikia dviejų dalykų – įgyti daugiau patirties ir neimti visko giliai į širdį. Jie pataria nesigraužti, jei darbdavys sukritikuos tavo ataskaitą, o tiesiog imti ir pataisyti ką reikia. Išsiaiškink, kiek pasiseks ir judėk pirmyn.
Kuo greičiau susitaikysime su tuo, ko vis tiek nepakeisi, išmoksime gyvenime matyti ne vien blogybes, stebėti žmones neteisdami, nekritikuodami ir tapsime gerais draugais patys sau, tuo būsime emociškai stipresni ir geresnės nuotaikos. Kuo greičiau pasitaisys nuotaika, – tuo geriau būsime pasiruošę sėkmingai spręsti visokiausias problemas.

2.6. Pasitikėjimas

Pasitikėjimas – tai, kai žmogus žino, kad viskas priklauso nuo jo ir kaip jis gali kontroliuoti padėtį. Pasitenkinimą gyvenimu labiausiai nulemia ne tai, kiek esi patenkintas savo šeimyniniu gyvenimu, draugystės ryšiais ar pajamomis, o tai, kiek esi patenkintas pats savimi. Žmonės, kurie myli ir priima save, apskritai jaučia pasitenkinimą savimi.
Žinoma, yra situacijų, kuriose pasijuntame menkaverčiais – ypač lygindami save su kitais, laipteliu aukščiau. Todėl lengviau gyventi, turint nuosaikias savęs pastiprinimo iliuzijas. Sveikas pasitikėjimas savimi, savo bendradarbiais ar pavaldiniais, šeima ir t.t. yra pozityvus ir realistiškas. Jis remiasi tikrais pasiekimais, siekiančiais realistiškų tikslų, ir pojūčių, kad esi priimamas kitų toks, koks esi. Ir tai yra svarbi geros savijautos prielaida.

2.7. Ekstraversija

Ekstravertai – tai žmonės, sugebantys, pasikeitus sąlygom, greitai prisitaikyti, yra labiau budresni, pakilesnės nuotaikos, labiau patenkinti savo gyvenimu. Dauguma tyrimų įrodo, kad tokie žmonės yra laimingesni ir gali daug ko pasiekti. Ekstravertai patiria daugiau pozityvių įvykių ir tai sustiprina jų pasitikėjimą. Jų gyvenimas dažniau susiklosto sėkmingiau.

3. ŽMOGUS IR KITI

„Draugystė yra menas, tik nedaugeliui jis įgimtas.“ (KETLIN NORIS)

Geri santykiai su kitais žmonėmis – sveikatos ir laimės sąlyga. Kai žmogui rodoma pagarba ir draugiškumas, jis pražysta lyg gėlė. Jis nepaprastai greitai supranta, ar patinka kitiems, ar ne. Kad mūsų santykiai su žmonėmis būtų geri ir veiksmingi, pirmiausia turime apsispręsti, su kuo bendrausime, mokytis vengti konfliktų, o jei koks konfliktas kilo – išspręsti jį, atleisti priešininkui, bendrauti su visokių tipų žmonėmis.
Santykiai su žmonėmis. Tavo santykiai su žmonėmis yra tarsi banko sąskaita. Pirmiausia pats turi įdėti į banką pinigų, o tik paskui gali jų pasiimti. Taip ir su žmonėmis – turi būti su jais malonus, atiduoti dalį savęs, visada būti pasiruošęs padėti, tik tuomet galėsi pats tikėtis kitų paramos bei pagalbos. Kai kurie asmenys nuolat viršija savo kreditus – mažai daro kitų labui, o patys laukia labai daug. Komplimentų nesako, o kritikos negaili. Neskiria laiko užmegzti ir puoselėti tarpusavio santykiams, o paskui stebisi, kodėl neturi draugų.
Pasitikėjimas žmonėmis, sąžiningumas, noras įžvelgti kituose ką nors gero, malonus elgesys ir sugebėjimas atsiprašyti padarius klaidą – tarpusavio santykių, tų banko sąskaitų, kertiniai akmenys. Visa tai galima pavadinti vienu žodžiu – pagarba žmogui. O jeigu gerbi kitus, – daugiau negu tikėtina, kad ir jie gerbs tave. Pažvelkime iš arčiau į tuos kertinius akmenis.
Pasitikėk kitais nuo pat pirmojo susitikimo, net jei ir žinai, kad tokio pat atsako gali nesulauksi. Gal tau atrodys keistas toks patarimas, bet pamėgink. Pasitikėjimas – būtina gerų santykių sąlyga. Kas nors turi padaryti pradžią. Jeigu tiesiog tikėsiesi iš sutiktų žmonių gero elgesio, jie šitai pajus ir tikriausiai pasistengs tavęs nenuvilti. Gali padaryti eksperimentą su dviem pirmąkart sutiktais žmonėmis: vienu pasitikėk,kitu ne. Pamatysi, su kuriuo lengviau ir smagiau kalbėtis, kuris taps draugu. Viskas prasideda nuo tavęs.
Bendraudamas su žmonėmis, būk sąžiningas. Vieną kartą gali ką nors apkvailinti, bet kitąkart tikriausiai nepavyks. Žmonės, susidūrę akis į akį su nesąžiningu elgesiu ar melagingomis kalbomis, paprastai sugeba juos atpažinti. Vykdyk susitarimus. Tesėk pažadus ir nežadėk to, ko neplanuoji padaryti. Šitai tinka asmeniniame gyvenime, mokykloje, versle. Pažadų laužymas gadina santykius ne tik su kitais, bet ir su savimi, – nebegalėsi pasitikėti savimi pačiu.
Geram būti reikėtų ne tik šeimoje ar su draugais, bet ir su atnešusia kavą padavėja, kirpėja, žmogumi, sėdinčiu šalimais autobuse, su kiekvienu, su kuo tenka susidurti gyvenime. Kitam pasakytas geras Žodis tavęs nepažemins, o tik paaukštins. Kuo dažniau būk mandagus, malonus ir supratingas. Atverk duris nepažįstamiems, šypsokis, pasakyk komplimentą tam, kuriam pavydi, susitaikyk su priešais. Imsi savimi pasitikėti ir puikiai jausiesi.
Pirmas įspūdis susiformuoja per pirmąją minutę susitikus nepažįstamą žmogų. Niekas neturės antros progos padaryti pirmą įspūdį. Jei jis nepavyko, prireiks gal septynis kartus pasielgti kitaip, taip, kaip reikėjo. Taigi kuo geriau suplanuok tą pirmąją minutę. Paprasčiausia bus tinkamai apsirengti, linksmai nusiteikti (nebent jei ruošiesi į laidotuves) ir elgtis su žmogumi taip, kaip jis norėtų.
Per visus susitikimus, o ypač per pirmuosius,. svarbu „nevogti“ asmens laiko. Niekam taip nepavyksta sukurti egoisto ir nuobodybės įspūdžio, kaip tam, kuris per daug kalba ar per ilgai užsisėdi. Žinok, kada baigti pokalbį. Nelauk, kol kitas pasakys, kad jam jau metas kur nors eiti. Laikas visiems brangus, Mandagiai atsiprašyk ir leisk žmogui susitikti su kitais.
Jausmus sunku paslėpti. Kad ir ką darydami, mes kartu pasakojame kitiems apie savo jausmus. Negalime jų paslėpti. Jausmai visada mus išduos. Daug dažniau pasitaiko, kai kas nors jaučiasi esąs viršesnis už tave. Argi negali iš karto šito suprasti iš balso, manierų, laikysenos, kalbos? Taip pat suprasi, ir kas už tave jaučiasi žemesnis, ant tavęs pyksta, tau pavydi ir t.t. Jausmų nepaslėpsi, neverta nė bandyti.
Atkreipk dėmesį, kad aš nepatariu tau apsimesti, jog mėgsti tą žmogų, kuris tau nepatinka. Jeigu jūsų santykiai yra svarbūs ir tau reikia su juo sugyventi, labai pasistengęs tikrai surasi kokį nors to žmogaus bruožą, kuris tau patiks. Apsimetinėjamas tik įžeistų tavo garbės jausmą ir būtų visiems matomas. Suradęs, kas tau tikrai patinka, pakeisk blogas mintis geromis.
Norint sėkmingai su žmogum bendrauti, pravartu šiek tiek žinoti jo kultūrą ir tradicijas. Daug nesusipratimų kyla dėl to, kad kažkas vieniems yra priimtina, o kitiems ne. Amerikoje, pavyzdžiui, šeimininkai primygtinai nesiūlo svečiams dar užvalgyti. Lietuvoje – atvirkščiai. Tradicijos ir įsitikinimai tokie įvairūs, kad sunku juos iki galo suprasti ir išsamiai aprašyti.
Bendraudami su žmonėmis galime išskirti socialinius elgsenos tipus. Ilgainiui pasidaro sunku susiformavusį tipą pakeisti. Žinodami žmogaus elgsenos tipą, dažniausiai galime numatyti, ką jis mėgsta, o ko ne, suprasti, kaip jis reaguotų į vienus ar kitus įvykius. Kai siekdami tikslų atsižvelgiame į tuos tipus, mums ima labiau sektis bendrauti su žmonėmis.
Štai pagrindiniai keturi tipai: tiesmukiškas, ekspresyvus, kooperatyvus ir analitinis. Kai kurių žmonių elgsena gali būti dviejų tipų kombinacija, bet dažniausiai dominuoja ir labiausiai pastebimas vienas kuris. Asmens tipą pajusi iš pirmų jo pasakytų frazių bei elgesio.
Tiesmukiško tipo žmogus vertina rezultatus ir mėgsta kontroliuoti. Turėdamas reikalų su šiais žmonėmis turi būti pasiruošęs padaryti ką reikia ir negaišinti jų laiko. Būk oficialus, tiesus, atidžiai klausyk.
Ekspresyvaus tipo žmonės vertina pripažinimą ir mėgsta būti visuomeniški. Bendraujant su jais negalima apsnūsti, Pasakok istorijas, nepulk ginčytis, įvertint jų humorą. Konfliktinėse situacijose ekspresyvieji linkę atremti ataką. Jei pats esi toks, dažniau sustok ir patikrink, kaip į tave reaguoja kiti. Ar jiems nuobodu, ar jie patenkinti, o gal pavargę, pyktį ar skuba? Ar jau pakankamai esi pasakęs?
Kooperatyvusis tipas vertina dėmesį ir mėgsta paremti kitus. Šios elgsenos tipo žmonės brangina susitarimus ir kompromisus, mėgsta turėti garantijas ir išsaugoti santykius. Parodyk, kaip juos vertini, papasakok apie savo jausmus, neskubink, būk kantrus. Kilus konfliktui tokie žmonės dažniausiai pasiduos, sutiks su viskuo, ką pasakysi, bet padarys priešingai. Jei esi kooperatyvaus tipo, stenkis dažniau pats pradėti pokalbį ir imtis veiklos. Nelauk, kol kas nors kitas tai padarys.
Analitinio tipo žmonės vertina tikslumą, mėgsta būti techniški. Bendraujant su jais, neblogai būtų pateikti kiek įmanoma daugiau specifinių detalių. Jiems reikia turėti įrodymų; ir laiko viskam apmąstyti. Paklausk jų patarimo, nepasiduok emocijoms ir netvarkai. Šie žmonės stengsis išvengti konflikto. Ras būdą pasitraukti. Jeigu pats esi analitinio tipo, turėdamas pakankamai informacijos, gali drąsiai spręsti. Nesikask vis gilyn ir gilyn, taip ir nerasdamas ką pasirinkti. Tai labai erzina. Juk yra riba, kai informacijos visiškai užtenka.
Taigi kas atsitinka, kai tau reikia išdėstyti mintį? Kad ir kokie būtų tavo troškimai, turi mokėti efektyviai bendrauti. Galbūt reikės užmegzti kontaktą, nupasakoti būsimą gaminį, ką nors parduoti ar tiesiog užimti netikėtą lankytoją. Daugelyje situacijų tavo mintis turi būti išgirsta.
Turėk galvoje, kad atidžiau klausomasi tų, kurie mažiau kalba. Kas labiau patraukia dėmesį – nuolatinis laikrodžio tiksėjimas ar telefono skambutis?
Gyvenime sutinki daugybę žmonių. Niekada nežinai, kokie svarbūs jie gali tau tapti. Suskaičiavus gimines, kolegas, draugus ir draugų draugus, kiekvienas žmogus pasirodo turįs nuo 250 iki 1000 pažįstamų. Padarydamas blogą įspūdį ar ne pačiu tinkamiausiu būdu nutraukdamas santykius prarandi ne vieną, o daugybę žmonių.
Stenkis užmegzti kuo daugiau kontaktų – su kolegomis, kaimynais. Visur įsigyk draugų. Neatsisakyk žmogaus, sakydamas, kad tarp jūsų nėra nieko bendra ar kad jis negali tau padėti. Niekada negali žinoti, į ką išsirutulios jūsų santykiai. O priežastis, dėl kurios sutikome vieną ar kitą žmogų, iš pradžių gali būti neaiški.
Žmonių konfliktai – įprastas dalykas. Sugebėti juos, spręsti reiškia mokėti valdyti savo žodžius. Žinoma, jei nė viena pusė nepaleis į darbą kumščių. Jei norime elgtis kaip rimti suaugę žmonės, konfliktus turime išspręsti žodžiais. Pastarieji gali būti švelnūs kaip rožių žiedlapiai arba aštrūs kaip peiliai. Pasirinkti žodžiai lems, ar tau pasiseks išspręsti konfliktą ir kartu nenutraukti santykių. Kokia prasmė juos užmegzti, jei nesugebi išsaugoti? Tik jei problema lengvai išsprendžiama, tada gali pamėginti pataisyti kitą žmogų, tačiau niekada nedaryk šito jūsų santykių kaina. „Auklėjimas“ turi vykti nedalyvaujant pašaliniams, be to, prieš kritikuodamas pasakyk ką nors malonaus. Kitaip sakant, sušvelnink smūgį. Geras būdas užsitikrinti, kad tavo mintį išgirstų, yra pakartoti kai kuriuos pašnekovo žodžius.
Neprivalai nei sutikti su kitų nuomone, nei pasiduoti. Tik bus daug naudingiau, jei išliksi garbingas, mandagus, malonus. Nemanyk, jog kitas būtinai turi pralaimėti, kad tu kažką laimėtum. Nusiteik, kad laimėti galite abu, ir būtinai rasite kompromisą.
Žmonės klysta. Šitaip bus visada. Bendrauti – tai nuolatos atleisti. Atsisakydamas atleisti, atsisakai laimės. Atleisti – tai apsispręsti prisiminti apie žmogų tik gerus dalykus. Šitai labai sunku, ypač kai mus įžeidžia, tačiau vardan mūsų santykių ir sielos ramybės privalome pasistengti.
Atleidimas toks naudingas pačiam atleidžiančiajam, kad reikėtų kiekvienam to nepamiršti. Tačiau jeigu suvoki, kad pernelyg dažnai turi kam nors atleisti už tas pačias klaidas, privalai, nors tai ir sunku, savęs paklausti, kodėl leidi su juo laiką. Kas tau iŠ to, kad atlieki aukos vaidmenį? Ar aiškiai jam pasakai, kad esi įžeistas? Niekas nepadarys iš tavęs ,,kilimėlio priedurų”, nebent pats leisiesi, kad tave mindžiotų. Pagaliau pats esi atsakingas už tai, kiek įžeidimų pakęsi savo gyvenime.

4. ŽMOGUS IR DARBAS

„Darbas padeda atsikratyti trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir neturto.“ (VOLTERAS)

Dauguma žmonių praleidžia daugiau laiko planuodami atostogas negu savo gyvenimą. Prieš vykdamas atostogauti žmogus susitaupo pinigų, nusprendžia, kur norėtų važiuoti, ką pamatyti, pasikalba su kitais, kurie ten jau buvo, susitvarko dokumentus, iš anksto užsisako vietas, perskaito turistinius žinynus, rūpestingai susikrauna daiktus ir dar pasitikrina, ar nieko nepamiršo.
Kodėl šitaip nesirūpiname savo gyvenimu? Galbūt atsakysi, kad sunku ko nors tikėtis, kad pats nežinai, ką nori daryti, kad tiek daug nuo tavęs nepriklauso. Argi nebūtų protinga pagalvoti, ką norėtum dirbti? Neturi pamiršti, kas toks esi, numoti ranka į savo sugebėjimus, išduoti savo asmenybę. Darbas gali būti apmokamas arba ne namuose arba kur nors kitur. Jis tiesiog turi skatinti tave augti ir tobulėti. Darbas turi išpildyti tavo planus, o pats turėtum labiau jaudintis dėl pačio proceso, o ne dėl galimų titulų (Richard N. Bolles, 1993).

4.1. Kelias į profesiją

Jaunystėje kiekvienam tenka rinktis. Vilioja daugybė specialybių. Daugelis jų labiausiai atitinkančią asmenybės polinkius ir individualybę. Ir tai padaryti nėra lengva.
Profesijos pasirinkimą lemia daug veiksnių: populiarumas, prestižas visuomenėje, asmeniniai žmogaus polinkiai, noras dirbti pasirinktoje srityje, kūrybinės galimybės, uždarbio dydis ir t.t. Tačiau profesijos pasirinkimui gali turėti įtakos ir kitos aplinkybės: artimųjų patarimai, draugų pavyzdys, specialybės madingumas, pagaliau noras turėti bet kokį diplomą ir pan.

Netikusį profesijos pasirinkimą, profesinę nesėkmę jaunuoliai kartais išgyvena kaip gyvenimo katastrofą. Atsiranda menkavertiškumo kompleksas, nelaimingasis ima neapkęsti savęs, jaučiasi nevykėliu. Atsitinka ir taip, kad pagal gabumus pasirinkęs profesiją, studentas jos atsisako, vos susidūręs su pirmaisiais sunkumais.
Jei reiktų atsakyti į klausimą: „Jeigu reiktų rinktis profesiją iš naujo, ar ji būtų ta pati?“. Dauguma atsako, kad nesvarbu kokia profesija, svarbu aukštojo išsilavinimo diplomas. Kai kurie studentai po keleto studijų metų supranta, kad suklydo pasirinkdami profesiją, ir renkasi iš naujo.
Mūsų ir užsienio šalyse atviri visi keliai. Studentai gali rinktis studentauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gali siekti aukštų įvertinimų ir pasiekimų, tik svarbu pasirinkti teisingą kelią ir nenuleisti rankų, susidūrus su kai kuriais sunkumais.

4.2. Užsibrėžti tikslai ir uždaviniai

Tikslas visuomet bus tas švyturys, kuris padės tau apsispręsti darbo klausimais. Jis pagelbės susidaryti tinkamą darbo planą. Žmogus, nesuvokiantis savo tikslo, panašus į turistą, išlipusį iš traukinio ne toje stotyje. Jis visuomet kažkur atvyksta, bet ne ten, kur reikia. Tavo tikslas tau turi būtį akivaizdus. Jei taip nėra, reikia Šiek tiek pagalvoti, paanalizuoti.

Pasirinkęs gyvenimo sferą, jau esi labiau pasiruošęs rasti tikrą tikslą. Atsargiai – nepasiduok blogiems ketinimams. Turi pažinti slapčiausias savo kerteles.
Suradęs gyvenimo tikslą, brandink jį savyje. Neišsiplepėk. Jis šventas ir neliečiamas. Tegul įsišaknija giliai tavyje. Tai tavo gyvenimo kompasas. Jei pasirinkai tinkamą tikslą, mažai tikėtina, kad jį pakeisi. Gali keistis svajonės, bet ne tikslas. Jei, pavyzdžiui, sieki „malšinti žmonių skausmą“, gali svajoti apie pačias įvairiausias specialybes – medicinos sesers, vidaus ligų gydytojo, fizioterapeuto, slaugės, neurochirurgo ir t.t. Gali tekti išbandyti keletą variantų, kol surasi tinkamą svajonę. Tikslas nėra toks nepastovus. Jis lyg centrinė ašis, apie kurią sukasi visos galimos svajonės.
Iki svajonės, o vėliau tikslo tave nuves veikla – protinė ir fizinė. Žinai, koks tavo tikslas, turi svajonę, metas veikti. Geriausias būdas pradėti – tai susirašyti viską, ką privalai padaryti, nuo pradžios iki galo. Tada suskirstyk veiksmus pagal svarbą. Šis sąrašas – sudedamieji sėkmės uždaviniai. O dabar pradėk nuo pirmojo – imk ir įvykdyk jį. Pasistenk. Nuveik daugiau, negu iš tavęs tikimasi. Kartais gal bus baisu, kartais nesiseks, reikalai kryps ne į tą pusę, tačiau kiekvienas veiksmas artins tave prie svajonės, prie sėkmės.
Dabar, kai jau turi tikslą ir svajonę, atitinkančią tavo gyvenimo tikslą, uždavinių užsibrėžimas bus ta sistema, kuri padės ją įgyvendinti. Jei neturėsi konkrečių uždavinių, svajonė išgaruos kaip miražas. Jeigu nori paversti ją realybe, tie uždaviniai – tai tavo žingsnis sėkmės link.
Turėtum susiplanuoti darbą mažais „kąsneliais“ ir juos susirašyti. Štai keletas uždavinių, kuriuos užsibrėžiau, rašydama šią knygą: 1) surinkti medžiagą, konspektuoti; 2} atrinkti, kokias temas įtraukti į knygą; 3) rašyti kasdien po valandą; 4) sužinoti apie leidybos pramonę; 5) susitaupyti pinigų. Vykdant šiuos uždavinius darbas turėjo būti tvarkingas ir kryptingas. Žingsnis po žingsnio, puslapis po puslapio, diena po dienos mano knyga ėmė įgauti pavidalą.
Geriausia numatyti labai konkrečius uždavinius, net aprašyti, ką reikia nuveikti fiziškai, protiškai, kokius socialinius ir finansinius klausimus išspręsti. Uždavinius pravartu vis peržiūrėti, jei reikia – pakoreguoti. Didžiai rekomenduotina už kiekvieno uždavinio įvykdymą kaip nors save apdovanoti. Tokie nedideli apdovanojimai labai skatina.
Susirašyk uždavinius. Išdėstyk pagal svarbumą. Vienu metu vykdyk vieną uždavinį. Apdovanok save. Užbėk už akių kliūtims. Kartais reikalai gali susijaukti, pasidaryti nebekontroliuojami, bet tu būsi pasiruošęs ir rasi išeitį.

4.3. Darbas

„Tingumas – tai ne kas kita, kaip įprotis ilsėtis, dar nespėjus pavargti.“ (ŽIULIS RENARAS)

Sėkmę lemia ne tai, ką žmogus planuoja nuveikti, o tai, ką jis iš tikrųjų daro. Kasdien padaryk ką nors savo svajonės labui. Netgi jei turi kitą darbą ir daugybę įsipareigojimų, skirk jai bent septynias valandas per savaitę. Pagal užsibrėžtus uždavinius skirk laiko tiems mažiems veiksmų žingsneliams. Gali sistemingai, reguliariai ir entuziastingai žengti po žingsnį.
Viena iš priežasčių, kodėl ilgai vis nesiimame veiklos, yra ta, kad norime būti tikri, jog pajėgsime iš pat pirmo karto viską padaryti tobulai. Ruošiamės, analizuojame, galvojame ir pergalvojame. Nesuk sau galvos dėl tobulumo. Tai tave supančios. Turi savo svajonę. Pasistenk, kiek pats išgali. Nenorėk būtinai būti pats geriausias. Pasitikėk savimi ir tiesiog pradėk veikti. Rezultatai patys atsiras.
Sėkmės lydimi žmonės žino savo darbo įpročius bei ypatybes: vieniems geria ir sekasi dirbti ryte, kiti mėgsta vėlią naktį. Kai kurie jaukiau jaučiasi už uždarų durų. Kai kurie susikaupia tik žingsniuodami pirmyn atgal. Kai kas mėgsta dirbdamas klausytis muzikos. Kada esi kūrybiškiausias, energingiausias? Išnaudok ŠĮ brangų laiką, susikurk tinkamą aplinką, kad darbas būtų kuo produktyvesnis (Benjamin J. Stein, 1994).
Padaryk viską, ką žinai esant reikalinga. Būk atkaklus, Nenuleisk rankų. Jei reikia, pasinaudok kitų pagalba. Dirbdamas savo svajonės vardan patirsi didžiausią pasitenkinimą.
Pats naudingiausias darbo įprotis – padaryti daugiau, negu iš tavęs tikimasi. Nesvarbu, ar dirbi sau, ar kam nors kitam. Susikursi reputaciją žmogaus, nesitenkinančio vidutinybės pozicijomis. Kaip kiti visuomet galvos apie tave, priklausys nuo tavęs.
Yra žmonių, kurie nudirba mažiau, negu iš jų laukiama, nes nenori gauti papildomų užduočių. Galbūt iki šiol tai būdavo pravartu. Tačiau šiais sparčiai besikeičiančiais laikais tokie žmonės bus paaukštinti paskutiniai arba juos pirmus atleis iš darbo. Ir tikriausiai jie niekuomet neįgyvendins savo svajonių.
Yra daug būdų, kaip nuveikti daugiau, negu iš tavęs tikimasi. Kokiam žmogui tu dirbi? Kas jam labiau patiks – ar kad darbą atliksi nelabai rūpestingai, bet greičiau, ar geriau ir tvarkingiau, bet lėčiau? Lengviausia padaryti daugiau, negu tikimasi, kai dirbi su šypsena. Stenkis kiek gali ir šypsokis. Žmonės tą pastebės. Darbas pavyks geriau.
Štai ir vėl mūsų senas palydovas – baime, Būk pasirengęs bijoti. Tikriausiai teks rizikuoti. Baimė visuomet bus greta. Tačiau tas, kuris apskaičiuoja pavojų ir surizikuoja, bijosi lygiai taip pat kaip ir tas, kuris nerizikuoja visai, bet kuriuo atveju baimės neišvengsi. Bet kuriuo atveju jausiesi nejaukiai. Jam suprasti, kad baimė – būtina pasisekimo dalis, ir neleisti jai tavęs sugniuždyti.
Kelias į sėkmę gali daug pareikalauti – gal atsiras daugybė kliūčių, gal daug kuo nusivilsi, patirsi nemažai stresų, Ir didžiausią pasisekimą turintys žmonės besiekdami svajonių suklumpa ir klysta. Tačiau atsikelia ir eina toliau.
Pakliuvęs į bėdą, išanalizuok, kas atsitiko. Ar tavo ketinimai buvo garbingi? Ar buvai tinkamai pasiruošęs? Pagalvok, galbūt pats padarei ką nors negerai ir todėl atsirado rūpesčių. Jeigu jie kilo dėl tavo svajonės, kitas asmuo vargu ar bus vienintelis dėl jų kaltas. Pagaliau tu pats prisileidai jį pernelyg arti. Ne kaltink nei savęs, nei ko nors kito. Tai nepadės. Verčiau ramiai ir greitai pasimokyk iš savo klaidų, pataisyk ką gali ir judėk pirmyn.
Jeigu turi kokį ypatingą talentą ar pomėgį, kuris tave labai džiugina, galbūt sugebėsi paversti jį darbu. Kitiems juk tai pavyko, kodėl negali pavykti tau? Dar kartą prisimink keturias pačias didžiausias savo vertybes, Ar tai ne savininko vertybės – kūrybiškumas, nepriklausomybė, darbas vienatvėje bei nauda? Jei taip, jau galbūt pasisektų, jei užsiimtum savo verslu. Būk kūrybiškas, paslankus, pradėk nuo mažo. Nuo savo namų. Nereikia prašmatnios įstaigos. Taupyk pinigus. Kurį laiką nesitikėk jokių pajamų. Pradėk pardavinėti savo gaminius draugams bei pažįstamiems. Auk po truputį. Susirask žmonių, kurie galėtų pamokyti tave to, ko nežinai.
Vienas iš nerašytų verslo įstatymų, į kurį dažniausiai žiūrima pro pirštus – nuolatinės kaitos įstatymas. Kai tik viskas pradeda sektis, žmonės pradeda pirkti, ateina laikas iš naujo įvertinti, ką ir kaip darai. Kas sekasi dabar, kitą mėnesį gali nebeapsimokėti. Žmonės ir jų skoniai keičiasi, kartais labai sparčiai. Nesužlunga tos kompanijos, kurios išlieka naujos, jaunos ir žvalios. Aš vadinu tai ,,Madonos principu”. Garsi dainininkė sukelia naują ginčą, pakeičia šukuoseną, šokio stilių, drabužius ir muziką, kai tik žmonės būna beįprantą prie jos eilinio stiliaus.

4.4. Karjeros laiptai

Pats svarbiausias žingsnis karjeros link – tai žmogaus poreikius tenkinančio darbo pasirinkimas. Renkantis darbą, kuriame nori dirbti, svarbu pasistengti surinkti kuo daugiau informacijos apie dominančią organizaciją ar firmą: būsimo darbo pobūdį, vertinamas darbuotojų savybes ir t.t.
Antras laiptelis – tai pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu. Reikia parodyti, kad domiesi būsimuoju darbu. Gyvenimo aprašyme turi atspindėti būtent tam darbui reikalingos asmeninės savybės ir profesiniai įgūdžiai.
Pokalbiu metu svarbu firmos ar organizacijos vadovui padaryti teigiamą įspūdį. Pokalbio metu būsimasis darbuotojas turi elgtis natūraliai ir pasitikėti savo jėgomis, mokėti kontroliuoti savo kūno kalbą.
Gavus darbą labai svarbu nenuvilti vadovo, o savo poelgiais, darbais ir pasiekimais įrodyti, kad esi būtent tas žmogus, kurio šiai firmai reikia. Reikia stengtis savo darbu kiek įmanoma padidinti firmos pajamas, ieškoti naujų galimybių bei technologijų, kurios ypatingai sumažintų organizacijos išlaidas ir padidinti prekybos ar gamybos apimtis. Taip elgiantis gali tapti biznio žmogumi, siekiančiu didinti pelną. To pasekmė gali būti paaukštinimas. Tai pasiekus, negalima sustoti, reikia kilti toliau. Keičiasi technologijos, keičiasi žmonių poreikiai, reikia gilinti toliau savo įgūdžius, žinias, todėl ir reikia domėtis tuo, kas gali būti naudinga firmai, kurioje dirbi. Toliau galima sekti verslo laikraščius, dalyvauti rengiamuose seminaruose, konferencijose, kvalifikaciniuose kursuose. Taip tobulėdami galime pagerinti darbo našumą, tuo pačiu darbuotojas paspartins žingsnius karjeros link.
Mokykimės bendrauti. Karjera priklauso taip pat nuo to kaip mokame bendrauti kolektyve. Naujovių paieška ir atkaklus darbas turi būti kasdieninis įprotis. Turime savo darbu, tobulėjimu pritraukti kuo daugiau savo kolegų, prisijungti prie verslo gerinimo. Reikia sustiprinti savo įtaką komandoje, jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už aplinkinius. Norint pelnyti vadovo palankumą, svarbu skatinti komandinį darbą.
Kitas laiptelis yra suformuoti teigiamą savo įvaizdį. Reikia profesionaliai rengtis, vaikščioti, kalbėti, sekti kitus, kurie jau yra kažką daugiau pasiekti toje firmoje. Domėtis ir gilintis į naujausias technologijas, dalyvauti kultūriniame gyvenime, dalyvauti visuomeninėje veikloje, imtis įsipareigojimų, kurie teikia pasitenkinimo. Kuo daugiau domėsimės, tuo būsime įdomesnė asmenybė ir taip įgysime patrauklumo galią.
Svarbu niekada nevėluoti į darbą – tai teigiamas kriterijus, norint palipti dar vienu karjeros laipteliu. Kuo dažniau atvyksi į darbą anksčiau, tuo dažniau vadovas ir bendradarbiai užtiks darbe pirmąjį, tuo stropesnis jiems darbuotojas atrodysi.
Gerai išnaudokime laiką. Nebijokime įgalioti kitus, kad kažką atliktų. Nebūtina viską daryti pačiam. Nieko neatidėliokime. Pačius nemaloniausius dalykus darykime pirmiausia, jeigu jie yra svarbūs, didelius tikslus skaidykime į mažus. Apdovanok save, kai ką nors pasieki.
Naudoti gerą patirtį. Kaip sakoma, kad neprotingas mokosi iš savo klaidų, o protingas – iš svetimų. Reikia pasidomėti kas gal ne taip buvo daroma ir to išvengti. Mokėti išklausyti kitus ir pasirinkti tai kas mums naudinga, o tų pačių klaidų stengtis išvengti.
Darbe reikia elgtis taip su kitais bendradarbiais, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi. Labai svarbu mokėti dirbti su kitais žmonėmis. Bendraujant elgiamasi skirtingai: vieni būna kuklūs, atsargūs, kiti priešingai – griežti ir kategoriški. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Reikia visada būti pasiruošus padėti kolegai, būti įdomiai, nepakeičiamam, supratingam, niekada nebambėti dėl smulkmenų.
Rūpintis savo sveikata. Gera sveikata – vienas iš svarbiausių reikalavimų darbuotojui ar vadovui. Reikia išmokti tvarkytis taip, kad galėtume reguliariai pailsėti ir išsiblaškyti. Dirbant nereikia užmiršti ir humoro, nevengti kalbėti „išlieti širdį“, nekelti nerealių tikslų, nesistengti vienu metu atlikti kelis darbus, nesijaudinti dėl smulkmenų. Jei prieš veikdami, viską kuo kruopščiau išanalizuosime, tai išvengsime streso, nerimo ir kitų neigiamų savybių darbe.
Jei visą tai sudėtume, tai ir kiltume karjeros laipteliais. Karjeros laipteliais greitai nepalipsime, tik žengdami laiptelį po laiptelio galime daug ką pasiekti. Niekada nėra vėlu žmogui keistis ir tobulėti. Tobulumas neturi ribų, nes keičiasi laikas, atsiranda naujos technologijos, naujos galimybės. Reikia būti atviriems įvairioms naujovėms.
Jeigu įvertinus savo žinias, sugebėjimus, mūsų netenkina darbo pobūdis, tuomet nereikia su tuo ne taikytis, o keisti darbą. Galbūt tik pakeitus darbo pobūdį galėsime siekti kažko aukštesnio.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Tai, kokie tie sėkmės svertai versle? Manau, į šį klausimą galiu atsakyti. Svarbiausia – pasirinkti tinkamiausią tolesnės veiklos sritį. Pasirinkus tinkamą tikslą, reikia jo siekti. Nepasiduoti pasitaikiusioms pirmoms kliūtims, o rasti išeitį nugalėti visas nesėkmes ir siekti užsibrėžto tikslo toliau.
Svarbiausia pažinti save, išsiugdyti tokius įpročius ir požiūrius, su kuriais galėsime drąsiai siekti tikslo. Tinkamai elgiantis sėkmę mes pažinsime ir pasieksime.
Svarbūs žmonės, su kuriais bendraujame. Kad ir kokie būtų tarpusavio santykiai – asmeniniai, socialiniai ar verslo – galime juos lyginti kaip banko sąskaita, tuo pačiu keliausime sėkmės link. Naujų pažinčių bei draugysčių užmezgimas taps nuolatiniu hobiu. Tobulėdami kaip asmenybės, pažindami kitas asmenybes, sugebėsime pasirinkti, kas mums tinka, ir tie pasirinkimai bus sėkmingi.
Svajonių įgyvendinimas – tai ne mažiau svarbus kriterijus. Teisingas darbo pasirinkimas eis pasiekti tikslą. Reikia mokėti nustatyti savo įgūdžius ir sugebėjimus, tai padarę sužinosime, koks darbas tinka mums labiausiai. Išsirinkę svajonę turime užsibrėžti konkrečių uždavinių. Jei imsimės už svajonę atsakomybės, sužinosime, ko reikia jai įgyvendinti, jei reiks sunkiai dirbsime, prireikus ieškosime pagalbos.
Taigi, darbe buvo nagrinėjamas pats žmogus, jo ryšys su kitais, su darbu – tai ir yra iš esmės visos subalansuoto gyvenimo sferos. Turime siekti sėkmės ne tik vienoje sferoje, bet ir neužmiršti kitų. Tačiau negalima pamiršti, kad pasiekti galima ką nori, bet negalima visko iškart. Kuomet viena svajonė išsipildys, tuomet išsirinkime kitą.
Kaip minėjau tobulumui nėra ribų. Jeigu mokėsime gražiai ir nuoširdžiai bendrauti su kitais, sugebėsime analizuoti ir pažinti save, nevengsime įveikti atsiradusių kliūčių, turėsime poreikį keistis, tai ir pasieksime sėkmę. Šie pagrindiniai sėkmės kriterijai yra ne tik gyvenime, bet ir versle.

LITERATŪRA

1. A. Anzenbacher. Etikos įvadas. – Vilnius, 1995m., 144 psl.
2. A. Dildienė. Savęs vertinimas ir savikūra. – Vilnius, 1995m., 6 – 7 psl.
3. Dorovinis asmenybės tobulėjimas. – Vilnius, 1976m.
4. L. Juozaitienė, J. Staponkienė. Verslo ir vadybos įvadas. – ŠU, 2003, 34 – 38; 20 – 30 psl.
5. D. Karnegis. Kaip įveikti stresą ir pradėti gyventi. – Vilnius, 1989m., 10 – 11 psl.
6. V. Lisovskis. Ką reiškia būti šiuolaikiniam. – Vilnius, 1986m., 18 – 21 psl.
7. R. Mikatavage. Tavo kelias į sėkmę. – Kaunas, 1996m., 34 – 126 psl.
8. V. Pekelis. Žmogaus galimybės. – Vilnius, 1988m., 87 – 113; 156 – 179 psl.
9. A. Svijašas. Kas jums trukdo praturtėti. – Kaunas, 2000m., 44 – 45 psl.
10. Vadybos ABC. Kaip spręsti problemas. – Kaunas, 1998m., 6 – 59 psl.
11. V. Žemaitis. Dorovinis savęs vertinimas. – Vilnius, 1995m., 7 – 8 psl.
12. Žurnalas. Psichologija tau. – 1996m. Nr.2, 36 – 37 psl.
13. http://www.senukai.lt/verslumas

ANOTACIJA

Das Thema dieser Kursarbeit leutet „Erfolgskriterien im Geschäft“. Viele von uns fragen, was für Lebensweg man aussuchen sollte, wie kann ich reich werden, wie sollte man mit anderen verkehren u.a. Im Laufe solchen Gedanken gemachte Schlussvolgerungen und Lösungen bedingen unsere Zukunft.
In dem ganzen Welt kann man alle Menschen in zwei verschiedene Typen vorstellen. Eine verlassen sich nur auf einen Zufall und andere streben sich noch einem Ziel.
In dieser Kursarbeit beweise ich, dass die richtige Gedanken, Entscheidungen und Gewohnheiten einen bestimmten Nutzen bringen. Nur wir selbst sind für die gute Kontakte mit anderen, Erfolg in der Arbeit und Qualität unseres Lebensverantwortlich. Die Gewinner streben sich nach einem Ziel und verlassen sich nicht auf einen Zufall.

Leave a Comment