TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………. 3 psl.1. INTERNETO TINKLALAPIAI IR NARŠYKLĖS………………………………….. 4 psl.2. INFORMACIJOS PAIEŠKA………………………………………………………………….. 5 psl.3. TINKLALAPIO KŪRIMAS……………………………………………………………………. 7 psl.4. ELEKTRONINIS PAŠTAS (QUTLOOK EXPRESS)………………………………. 9 psl.5. PAŠTO PROGRAMOS PARINKTYS IR ADRESŲ KNYGELĖ………………. 12 psl.6. KITOS INTERNETO PASLAUGOS………………………………………………………. 13 psl.LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………… 15 psl.
ĮVADAS
Naujoji visuomenė, kuri dabar pakeičia buvusią industrinę visuomenę išsivysčiusiose šalyse ir kuri dažnai vadinama informacine arba vėlyvąja moderniąja visuomene, yra labai dinamiška, nuolat kintanti. Norint joje gyventi saugiai ir patogiai, būtina mokėti naudotis tokiomis naujausiomis informacijos kaupimo ir perdavimo technologijomis kaip Internetas.Internetas – pasaulinis kompiuterinis tinklas, jungiantis vyriausybines organizacijas, mokslo, mokymo įstaigos, komercines firmas, pavienius kompiuterių vartotojus.Internetas – neišsenkantis informacijos šaltinis, kuris patenkins plačiausios auditorijos poreikius – mokslininko, politiko ar namų šeimininkės. Čia galima rasti politinių įvykių, įvairiausių mokslo sričių pasiekimų apžvalgą, informacinių agentūrų pranešimus, verslo, finansinę informaciją, sporto naujienas, literatūros kūrinius, periodinius leidinius, galima pereiti prie specialių duomenų bazių ar informacijos archyvų, užsisakyti keliones, prekes, susirasti oro prognozę, netgi horoskopus bei valgių receptus.Internetas – tai bendravimo priemonė. Per internetą galima keistis informacija su kitais žmonėmis.Didžioji dalis Interneto paslaugų ir teikiamos informacijos yra nemokamos.Lietuvos Interneto pradžia siejama su LITNET (Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterinis tinklas) veiklos pradžia, kai 1991 metais buvo įrengtas X.25 palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo universiteto ir Matematikos ir informatikos instituto Vilniuje. 1995 metais LITNET Valdymo centre (Kauno technologijos universitetas, skaičiavimo centras) įrengtas tarptautinis duomenų perdavimo kanalas Kaunas – Stokholmas.LITNET jungia didžiuosius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį, taip pat įrengti mazgai Kėdainiuose ir Alytuje. LITNET vartotojai yra visos aukštosios mokyklos, aukštesniosios mokyklos, kolegijos, mokyklos, gimnazijos, mokslo tyrimo institutai, Lietuvos Respublikos Seimas, nacionalinė R. Mažvydo biblioteka, pelno nesiekiančios organizacijos, bibliotekos, muziejai, sveikatos apsaugos organizacijos.
Interneto veiklą koordinuoja Interneto bendrija (Internet Society). Ji leidžia Interneto draugijos naujienas (Internet Society News), informaciją apie Internetą, svarsto techninius ir organizacinius klausimus, nustato Interneto standartus, skirsto IP adresus.1. INTERNETO TINKLALAPIAI IR NARŠYKLĖS
Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Kompiuterių tinklas – tai grupė (du ar daugiau) kompiuterių, sujungtų ryšio linijomis ir galinčių vienas kitam siųsti duomenis, pranešimus, komandos bei naudotis vienas kito resursais.Interneto informacinis tinklas vadinamas WWW (World Wide Web). Išvertus pažodžiui iš anglų kalbos „World Wide Web reiškia „pasaulinį voratinklį“. Iš tikrųjų, WWW informacija talpinama dešimtyse tūkstančių prie interneto prijungtų kompiuterių ir sudaro savotišką informacijos tinklą. WWW sandara pagrįsta hiperteksto organizavimo principais. Hipertekstu vadinamas kompiuterinis dokumentas, kuriame yra nuorodos į kitus dokumentus arba kitas to paties dokumento dalis. Tokio dokumentų rinkinio struktūra iš tiesų primena voratinklį. Pradėjus skaityti vieną dokumentą, per nuorodą galima patekti į kitą dokumentą visai kitame kompiuteryje (gal net kitoje šalyje), po to dar į kitą kompiuterį ir t.t.. Interneto (WWW) dokumentai kuriami specialia hiperteksto kalba HTML (HyperText Markup Language), kuri leidžia aprašyti hiperteksto struktūrą, įterpti paveikslėlius, audio bei video klipus. Taip sukuriama patraukli informacijos peržiūros aplinka, o patys hiperteksto dokumentai vadinami WWW arba interneto tinklalapiais (svetainėmis). Įmonės tokiose svetainėse pateikia savo reklaminius leidinius ir platina juos internete. Interneto tinklalapiai surandami pagal jų adresus (vardus). Istorikai šie vardai vadinami universaliomis išteklių žymėmis (Universal Resource Locators – URL). URL žymės identifikuoja interneto kompiuterį, kuriame yra dokumentas bei kelią iki dokumento kompiuterio duomenų kaupiklyje. Simboliai http URL žymėje nurodo duomenų perdavimo internete protokolą, pabrėžia, kad turi būti naudojamas HTTP taisyklių rinkinys.Dabar internetas yra didžiulė įvairių duomenų saugykla. Jo naudotojai gali matyti ir atsisiųsti milijonuose tinklo kompiuterių saugomus duomenis rasti įvairių šalių laikraščių ir žurnalų, straipsnių, katalogų, knygų ir net laisvai platinamų taikomųjų programų. Leisdamas pasinaudoti šiais duomenimis, internetas teikia informacijos paslaugas.
WWW tinklalapius padeda pasiekti ir skaityti interneto naršyklėmis vadinamos programos. Populiariausios naršyklės yra Netscape Navigator ir MS Internet Explorer. Pastaroji naršyklė yra integruoja į Windows šeimos operacines sistemas. Todėl, įdiegus kompiuteryje bet kurią šios šeimos operacinę sistemą, galima iš karto naudotis šios naršyklės paslaugomis. Ji paleidžiama rodomu darbastalio mygtuku arba pasirenkant jos vardą startiniame meniu. Naršyklė atveria kompiuteriui parinktą pradinį tinklalapį, kurio adresą galima pakeisti naršyklės pagrindinio meniu komandos Tools-Internet Options-General lango lankelyje Home Page. Dažniausiai naudojamų naršyklės komandų valdymo mygtukai sutelkti įrankių juostoje. Įrankių juostoje rodomus mygtukus galima papildyti arba dalį jų paslėpti komandos View-Tollbars-Customize lange. Rodomų mygtukų skaičius taip pat priklauso nuo naršyklės programos versijos ir įdiegtų jos savybių.2. INFORMACIJOS PAIEŠKA
Internetas yra daugelio iš mūsų pagalbininkas ieškant informacijos. Internetą galima laikyti viena didžiausių pasaulyje informacijos saugyklų. Kompiuterių atmintyje, prijungtų prie interneto, saugoma įvairios kilmės informacija: neakivaizdinių konferencijų, naudingos informacijos, hipertekstas. Tačiau internetas iš prigimties nėra valdomas ir tvarkomas centralizuotai. Todėl kuriasi daug kompanijų, kurios teikia informacijos paieškos paslaugas.Dauguma tinklalapių yra hierarchinis hiperteksto dokumentų rinkinys. Atskiri šio rinkinio dokumentai gali būti pasiekiami ir peržiūrimi tiek naršyklės, tiek pačio tinklalapio pateikiamomis priemonėmis. Dažniausiai rodomo tinklalapio kairėje pusėje yra surašyti tinklalapyje pateikiamos informacijos skyrių (temų) pavadinimai. Spragtelėjus tokį pavadinimą, atveriamas jo valdomas skyrius. Perskaičius skyriaus tekstą, į naują skyrių galima pereiti spragtelėdami kitą pavadinimą arba paspausdami įrankių juostos mygtukus Next bei Back (jei skyriai jau buvo atverti).Nuorodos (saitai) į kitus skyrius arba tinklalapius ne visuomet būna išskirtos atskiroje tinklalapio srityje. Jos taip pat gali būti ir pagrindiniame tinklalapio tekste. Tada jos pabraukiamos, rašomos kita spalva, žymimos tipiniais paveikslėliais arba išskiriamos kokiu nors kitu būdu.
Pamatyti, kur yra nuorodos, galima užvedus pelės žymeklį ant paveikslėlio ar kitaip išskirto teksto – žymeklis turi pasikeisti į „rankutės“ pavidalo ženklelį. Tada naršyklės lango apačioje, būsenos juostoje, parodomas nuorodos valdomo tinklalapio adresas. Spragtelėjus pele nuorodą, jos valdomas dokumentas atsiunčiamas į kompiuterį. Kol jis yra siunčiamas, šalia žymeklio rodomas smėlio laikrodis, o naršyklės lango dešiniajame viršutiniame kampe rodomas paveikslėlis juda.Dažnai tinklalapiuose būna įdiegta speciali paieškos sistema. Lankytojas raktinių žodžių (key words) laukelyje įrašo paiešką valdantį žodį arba žodžius, pasirenka sistemos pateikiamame sąraše paieškos katalogą ir paspaudžia paieškos pradžios mygtuką. Atlikus paiešką, rezultatų srityje pateikiamos nuorodos į tinklalapius, kuriuose yra bent vienas raktinis žodis, ir trumpa informacija apie šiuos tinklalapius. Spragtelėjus pele išrinktas nuorodas, į kompiuterį atsiunčiami jų valdomų tinklalapių duomenys. Tokios paieškos sistemos siūlomos lietuviškuose tinklalapiuose www.omnitel.net, www.delfi.lt, www.seklys.lt, www.online.lt, www.search.lt ir daugelyje kitų.Tinklalapiuose siūlomos paieškos sistemos gali nukreipti į tinklalapio savininko sudarytus arba kitus paieškos internete katalogus. Informacijos įvairiomis kalbomis paieškai pasaulio mastu galima naudotis šių populiarių universalių paieškos katalogų paslaugomis: www.altavista.com, www.yahoo.com, www.excite.com, www.infoseek.com. Šių katalogų tinklalapiuose galima naudoti įvairias paieškos sąlygų aprašymo priemones: nurodyti nacionalinę kalbą, vartoti apibendrinančius meta simbolius (* – bet kuri simbolių grupė, ? – bet kuris vienas simbolis), logines išraiškas ir pan. Išsami informacija, kaip naudotis paieškos katalogų paslaugomis, pateikiama jų tinklalapiuose.Taip pat yra gausybė specializuotų katalogų, kuriuose kaupiama išsami informacija apie siaurai specializuotas dalykines sritis. Pavyzdžiui, informaciją apie Lietuvos turizmo agentūrų organizuojamas keliones ir kitas paslaugas galite rasti tinklalapyje www.keliones.com. Dažniausiai paieška pradedama universaliame kataloge, kuriame bandoma surasti specializuotų katalogų adresus. Po to išsamios informacijos konkrečiais klausimais ieškoma surastuose specializuotuose kataloguose.Paspaudus įrankių juostos mygtuką Search, naršyklė savo lango kairiajame krašte atveria sąsajos su jai parinktu tipiniu universaliu paieškos katalogu sritį, kurioje pateikiamos tipinės paieškos valdymo priemonės.Paieškai naudojamus katalogus galima pasirinkti sąsajos srities mygtuko Customize atveriamame lange. Lango viršuje pasirinkimo žyme nurodomas paieškos būdas: Use the Search Assistent for smart search (naudoti paieškos asistentą protingai paieškai) arba Use one search service for all searches (taikyti vienodą paieškos būdą visiems paieškos tipams).Pasirinkus paieškos su asistentu (Use the search Assistent…) būdą, įvairiems paieškos tipams, kurie pasirenkami mygtuko New atveriamoje naujos paieškos sąlygų užklausoje, galima nurodyti įvairius paieškos katalogų rinkinius.Pasirinkus vienodą paieškos būdą visiems paieškos tipams, paieškos katalogų parinkimo sąraše pateikiamas tiktai vienas paieškos katalogų sąrašas, o jame išrinktas katalogas naudojamas visiems paieškos tipams.PAGRINDINIAI PAIEŠKOS TIPAIPAVADINIMAS IEŠKOMŲ DUOMENŲ TIPASFind a Web Page Rasti paieškos sąlygas tenkinantį tinklapį.Find a person‘s address Rasti asmens adresą.Find a business Informacijos apie įmones paieška (JAV ir Kanadoje)Previous searches Atverti anksčiau vartotų paieškos užklausų sąrašą.Find a map Rasti žemėlapį.Look up a word Rasti žodžio paaiškinimą enciklopedijose.Find a picture Rasti paveikslėlį.Jei, peržiūrint lietuviškus tinklalapius, vietoje lietuviškų raidžių yra nesuprantamų simbolių, tai kompiuterio naršyklėje blogai parinkta kodavimo sistema. Lietuviškiems tekstams komandos View-Encoding pateikiamame kodavimo sistemų sąraše reikia išrinkti kodavimo sistemas AutoSelect ir Baltic (Windows).
3. TINKLALAPIO KŪRIMAS
Dauguma WWW informacijos kūrimo programų, skirtų būtent tokios informacijos patalpinimui internete, atskiria vartotoją nuo realaus kuriamos informacijos vaizdo ir iš karto rodo informaciją taip, kaip ji matysis jau patalpinta serveryje.
Visa WWW puslapiuose esanti informacija susideda iš vieno ar daugelio HTML dokumentų – ASCII koduotų tekstinių failų, naudojančių HTML kalbą. Naujausia W3C (World Wide Web Corsorcium arba „Pasaulinis voratinklio konsorciumas“) rekomenduojama HTML versija yra 4.01. anksčiau buvo paskelbtos HTML 4.0, HTML 3.2 ir HTML 2.0 versijos. Paskutinės HTML 4.0 ir HTML 4.01, skirtos HTML kalbai rekomendacijos. W3C nuomone, ją ateityje pakeis XHTML kalba, kurios jau pirmosios versijos pasirodė 1997m. Šios rekomendacijos tikslas – integruoti į WWW tinklapius XML kalbą ir taip pat praplėsti WWW galimybes ir naudojimo sritis. XML kalba yra taisyklių, nuorodų, susitarimų rinkinys, kuris leidžia tekstiniu formatu saugoti ir perduoti struktūrizuotus duomenis: brėžinius, elektronines korteles ir t.t. Jau yra sukurta ir kuriamos galimybės koreguoti išvedamą informacijos HTML dokumente. Tam naudojamos serverių galimybės arba specialios kalbos, naršyklių papildymai ir kt. keletas jų:Server push. Serveris pasiunčia kliento programai duomenų dalį. Naršyklė atvaizduoja duomenis lange, bet nenutraukia ryšio su serveriu. Jei serveris vėl siunčia duomenis programai, ji vėl juos atvaizduoja ir laukia kito paketo. Dokumento atnaujinimą visiškai kontroliuoja serveris.JavaScript – tai lanksti, paprasta ir efektyvi Netscape populiarinama programa objektinė programavimo kalba, skirta HTML dokumentų kūrimui ir kontrolei. Leidžia kontroliuoti HTML dokumento vaizdavimą, išėjimą iš jo, pelės klavišų paspaudimus, kurti išvedamą perspėjimo ir informuojančio pobūdžio informaciją.Java. Sun Microsystems sukurta nepriklausoma nuo operacinės sistemos objektinė programavimo kalba, leidžianti kurti aktyvius intarpus HTML dokumente. Tai C++ besiremianti kalba, kuri nėra tokia lengva, kaip JavaScript, tačiau praktiškai neriboja HTML autoriaus fantazijos. Prognozuojama, kad greitu laiku dauguma programų bus kuriamos būtent šia kalba.ActiveX. Microsoft technologijomis besiremianti kontrolės sistema (anksčiau vadinta OLE). Savo tikslais ir veiksmais artima Java, tačiau kol kas naudojama tik Internet Explorer.Visual Basic Script – nesudėtinga, besiremianti Visual Basic, programavimo kalba, skirta visiškai HTML dokumentų kontrolei. Naudojama tik Internet Explorer. Efektyviausiai išnaudojama kartu su ActiveX. Artima JavaScript.Server Side Includes – tai specialios direktyvos, įterpiamos į HTML dokumentą, naudojantis komentarų komanda ir suteikiančios galimybę vaizduoti dinamišką informaciją: datą, laiką, kliento sistemos ir naršyklės charakteristikas HTML dokumente. Taip pat leidžia naudotis logines operacijas ir pagal jų rezultatus keisti išvedamą informaciją. Realizuoja duomenų bazių peržiūrą, atvaizdavimą, elektroninio pašto siuntimą nurodytu adresu ir panašiai, nenaudojant nei CGI, nei kokio kito programavimo būdo.Flash technologija yra Macromedia kūrinys, kuris paskutiniu metu ypač išpopuliarėjo, nes leidžia kurti nedidelės apimties animacinius tinklapių intarpus. Flash pagalba kadras po kadro sukuriamas filmukas, kuris dar ir „reaguoja“ į lankytojo veiksmus. Flash „apginkluotus“ puslapius korektiškai matys tik naujausias naršyklės versijas arba reikalingus naršyklės priedus turintys interneto lankytojai. Norint Flash animaciją perkelti į vartotojo kompiuterį reikia daugiau laiko nei perkeliant paprastą tekstą, tačiau po to vartotojas patenka į dinamišką vaizdo, garsų ir veiksmų pasaulį, neretai užgožiantį reikalingą informaciją.Paprastą WWW tinklalapį galima sukurti naudojant įvairias programos Microsoft FrontPage versijas. Programa FrontPage Express paleidžiama dvigubu jos ženklelio spragtelėjimu OS Windows, darbastalyje arba išrenkant programos vardą startiniame OS meniu. Tinklalapio kūrimą patogu suskaidyti į du etapus: dokumento teksto rašymą ir jo papildymą nuorodomis bei kitais įterpiamais objektais, kurie parenkami pagrindinio meniu komandos Insert atveriamame sąraše.Dauguma programos FrontPage Express teksto redagavimo priemonės labai panašios į atitinkamas tekstų procesoriaus Word priemones, todėl tekstinė tinklalapio dalis parengiama ir redaguojama visiškai taip pat, kaip tekstų procesoriuje. Keletą priemonių, kurios naudojamos papildant tekstą specialiais tinklalapio elementais.Pagrindinis tinklalapio sandaros kūrimo elementas yra nuorodos, kurios atveria tinklalapio lankytojui kitas dokumento dalis arba kitus tinklalapius. Naują nuorodą galima sukurti pagrindinio meniu komandos Insert-Hyperlink atveriamo lango kortelėje World Wide Web. Šio lango laukelyje URL įrašoma nuoroda į kitą tinklalapį universalios išteklių žymės formatu. Laukelyje Hyperlink Type parenkamas nuorodos tipas į kitą WWW tinklalapį – http:. Įterpiant elektroninio pašto adresą, reikia pasirinkti tipą mailto:. Atlikus šiuos veiksmus, žymeklio rodomoje vietoje įterpiamas URL laukelyje įrašytas adresas. Spragtelėjus tinklalapyje šį adresą, bus atveriamas jo nurodomas tinklalapis.Pasirinkus paveikslėlio, video klipo, garso fono, faile laikomo teksto arba veiksmų sekos aprašymo scenarijaus elementą, atveriamas užklausos langas, kuriame reikia įrašyti nuorodą į objekto aprašymą saugantį failą.Komandos Insert-Form Field atveriamame sąraše pateikiamas interaktyvių tinklalapio objektų, kuriais galima kurti įvairias tinklalapio lankytojo sąsajas, rinkinys. Šio rinkinio elementų paskirtys aprašytos lentelėje. Norint jais naudotis, reikia turėti žinių apie interaktyvių sąsajų sudarymo priemones ir principus. Sukurtą tinklalapį įrašo į failą komanda File-Save As. Tačiau, jeigu norima, kad tinklalapis būtų matomas internete, tai reikia suderinti su lokalaus tinklo administratoriumi arba tinklo paslaugų teikėju. Jis nurodys aptarnaujančios tarnybinės stoties (serverio) vardą ir katalogą, kuriame galima laikyti savo tinklalapį, arba suteiks tokią teisę pasirinktam kompiuteriui. Jei tinklalapis bus įrašytas į bet kurį kompiuterio katalogą, jis internete nebus matomas. Tinklalapio įrašymo vieta tarnybinėje stotyje nurodoma tokia struktūra: http:////4. ELEKTRONINIS PAŠTAS (QUTLOOK EXPRESS)
Elektroninis paštas (e-paštas) yra seniausia ir plačiausiai naudojama interneto ryšio paslauga. Šiame pašte vartojamų adresų sandara yra tokia: @Elektroninio pašto adreso pavyzdys: m.brown@abc-net.com.E-pašto valdymui sukurtos atskiros taisyklės (protokolai), o šio pašto žinutės ir laiškai rašomi, siunčiami arba skaitomi specialiomis pašto naudotojų (klientų) programomis. Rašyti ir skaityti laiškus galima net ir neprisijungus prie interneto. Prie jo prisijungti būtina tada, kai norime pasiųsti laiškus adresatams arba pasiimti mums atsisiųstus. Interneto tinkle e-paštą iš individualių naudotojų priima ir nukreipia į paskirties vietą e-pašto tarnybines stotys. Juose kiekvienam naudotojui paskiriamos atskiros pašto dėžutes, kuriose laiškai saugomi tol, kol savininkas nepasiima jų į savo asmeninį kompiuterį. Adresą suteikia ir jam skirtą pašto dėžutę savo serveryje sukuria pasirinktas interneto paslaugų teikėjas. Jeigu jau prisijungę skirtine linija, galima parengti ir valdyti nuosavą e-pašto serverį vietiniame įmonės tinkle.
Interneto naudotojams siūloma daugybė e-pašto naudotojų programų. Populiariausios iš jų yra MS Outlook Express, Netscape Mail, Pegasus Mail, Eudora Light. Visos šios programos naudoja standartinius bendravimo su pašto serveriais protokolus (POP3 pašto gavimui ir SMTP pašto siuntimui). Tarpusavyje jos skiriasi naudotojo sąsajos sandara ir kai kuriomis paslaugomis, tačiau visos jos turi laiškų rašymo, siuntimo, pasiėmimo iš pašto dėžučių ir skaitymo priemones. Prie laiškų leidžiama prijungti priedus, kuriuose kartu su laišku siunčiami tekstų procesorių parengti dokumentai, paveikslėliai, programos arba dideli duomenų rinkiniai.Norint įsisavinti pašto paslaugų programą, pakanka bent porą kartų pasinaudoti jos paslaugomis. Vienos iš programų MS Outlook Express teikiamos paslaugos. Programos langas yra suskirstytas į tris dalis: viršutinėje matomas atvertos pašto dėžutes laiškų sąrašas, apatinėje – išrinkto laiško turinys, o kairėje – pašto dėžučių pasirinkimo laukas.Kiekvienam naudotojui skiriamos penkios tipinės pašto dėžutės – Inbox (gauti laiškai), Outbox (laiškai išsiuntimui), Sent Items (jau išsiųsti laiškai), Deleted Items (ištrinti laiškai, kur jie saugomi iki galutinio apsisprendimo) ir Drafts (juodraščiai, kur galima išsaugoti nepabaigtus laiškus). Komandos File-Folder-Create lange pateikiamomis priemonėmis galima susikurti ir kitas dėžutes. Peržiūrėti prisiųstus laiškus labai paprasta. Pakanka išrinkti prisiųstų laiškų dėžutę Inbox ir jos laiškų sąraše, kuriame nurodomi siuntėjas, laiško tema ir gavimo data bei laikas, spragtelėti dominantį laišką. Jo tekstas bus laiško skaitymui skirtoje lango dalyje. Naujai gautų ir dar neskaitytų laiškų aprašai dėžutės Inbox sąraše išskiriami pastorintu šriftu. Parinkus meniu komandą Tools-Add Sender to Address Book, siuntėjo adresas įrašomas į adresų knygelę. Kai laiškas nėra labai trumpas, jį patogiau skaityti atskirame lange. Toks langas atveriamas dvigubu pelės spragtelėjimu ties laiško eilute pašto dėžutes sąraše.Jeigu prie laiško yra prijungtas duomenų failas (Attachment), gautų laiškų dėžutės sąraše toks laiškas pažymimas sąvaržėlės simboliu, o laiško skaitymo lange šio failo vardas rodomas atskirame laukelyje. Atvertus dešiniojo pelės klavišo spragtelėjimu šiam failui kontekstinį meniu, ten galima rasti jo peržiūros ir rašymo į diską komandas. Duomenų failo rašymui į diską taip pat galima naudoti komandą File-Save Attachments. Laiškų tvarkymą palengvina jų rikiavimas. Rikiavimo sąlygų parinkimo sąrašą atveria komanda View-Sort By. Galima pasirinkti rikiavimą pagal laiškų gavinio datą, siuntėjus ir kitas laiškų savybes. Tvarkant laiškus, reikia atsiminti, kad pašo dėžutėms skirta atmintinės apimtis yra ribota. Todėl laiškus iš pašto paslaugų teikėjo reikia pasiimti reguliariai.Naujo laiško langas, kuriame pateikiamos tipinės teksto redagavimo priemonės, atveriamas įrankių juostos mygtuku New Mail arba pagrindinio meniu komanda Message-New Message. Senesnėse programos versijose vietoje pagrindinio meniu komandos Message yra komanda Compose. Rašant laišką, svarbu teisingai nurodyti gavėjo elektroninio pašto adresą laukelyje To:. Jei vartotojas yra sudaręs dažnai naudojamų adresų knygelę, jos langą galima atverti greta laukelio esančiu mygtuku To. Atvertame lange rasite adresų sąrašą, paieškos sąraše priemones ir perkėlimo į laišką mygtukus. Adresų knygele tvarkoma komandos Tools-Address Book arba įrankių juostos mygtuko Addreses atvertame lange.Laiško lango laukelyje Cc: galite įrašyti asmenų, kuriems siunčiama laiško kopija adresus (adresai atskiriami kabliataškiais), o laukelyje Subject: pateikiamas trumpas laiško apibūdinimas, jo tema. Laiško tekstas rašomas ir redaguojamas taip pat, kaip ir kituose tekstų redaktoriuose. Piešinukų įterpimui naudojama komanda Insert-Picture. Tai galima daryti tada, kai būna išrinktas meniu elementas Format-Send Pictures with Messages. Siunčiant maketuotus laiškus, reikia išrinkti meniu elementą Format-Rich Text (HTML). Proginių laiškų rašymui jos taip pat galima naudoti laiškų ruošinius, kurių sąrašas atveriamas komanda Message-New Using, šablono – Holiday Letter (atostogų laiškas). Jei prie laiško pageidaujama prijungti duomenų failą, jis nurodomas komandos Insert-File Atachment atveriamoje užklausoje. Nepatariama siųsti didelių failų, kurių duomenų apimtis viršija 5 Mb. Didelius failus prieš siuntimą geriau suspausti arba suskaidyti į kelias dalis, ir šias dalis siųsti atskirais laiškais.Paspaudus įrankių juostos mygtuką Send arba parinkus komandą File-Send, parengtas laiškas padedamas į dėžutę Outbox. Šios dėžutės laiškai išsiunčiami adresatams paspaudus mygtuką Send and Receive arba parinkus komandą Message-Send and Receive. Tokiu pat būdu yra paimami atėję laiškai.Mygtuku Reply to Author atveriamas atsakymo laiško autoriui ruošinys, kuriame jau būna nurodytas adresatas, o laiško teksto srityje pateikiamas parengtas citavimui gautas laiškas, kurio eilutės pažymimos specialiais ženklais išskiriant jas jau parašyto teksto.Norint persiųsti gautą laišką kitam adresatui, reikia paspausti mygtuką Forward. Atsidariusiame laiško rašymo lange tereikia įrašyti gavėjo adresą (laukelis To:) ir, jeigu pageidaujama, papildyti persiunčiamo laiško tekstą.5. PAŠTO PROGRAMOS PARINKTYS IR ADRESŲ KNYGELĖ
Panaudojant programos Outlook Express meniu komandos Tools-Options lange pateikiamas jos savybių parinktų korteles, galima programą geriau pritaikyti savo poreikiams. Dažniausiai tenka nurodyti laiškų siuntimo tvarką, pagrindinę laiškų rašymo kalbą, rašybos kontrolės priemones, automatinio parašo tekstą ir laiškų apsaugos priemones. Bendrųjų parinkčių kortelėje nurodomi pradinio programos lango turinys (sritis General) ir naujų pranešimų išsiuntimo bei pasiėmimo tvarka (Send/Receive Messages). Čia galima nurodyti, kad apie naujus laiškus būtų pranešama garsiniu signalu (raktas Play sound when new messages arrive), kad, paleidžiant programą, būtų automatiškai išsiunčiamas ir pasiimamas paštas (raktas Send and receive messages at startup), kad paštas būtų tikrinamas nustatytu periodiškumu ir kitas savybes.
Siuntimo savybių kortelėje galima nurodyti, kad laiškai būtų išsiunčiami nedelsiant (raktas Send messages immediately), bei atsakymų į laiškus savybes ir laiškų kodavimo būdus. Susirašinėjant lietuvių kalba, reikia kortelės Send mygtuko International Settings atveriamo lango sąraše Default encoding (tipinis kodavimas) parinkti kodavimo būdą Baltic (Windows). Norint matyti lietuviškas raides redaktoriaus lange, dar reikia parinkti kodavimo būdą Baltic ir kortelės Tools-Options-Read mygtuko Fonts atveriamame sąraše Font Settings. Pašto programose, kurios būna integruotos į Lietuvoje realizuojamas OS Windows atmainas, tokios savybės būna parinktos iš anksto.Pašto programa taip pat gali padėti išvengti rašybos klaidų. Jų tikrinimo sąlygos parenkamos kortelėje Spelling taip pat, kaip tekstų procesoriuje Word, o rašybos lietuvių kalba klaidos tikrinamos tiktai tada, kai būna įdiegtas šios kalbos žodynas.Parašų kortelėje Signatures galite aprašyti laiško pabaigoje automatiškai pridedamą informaciją apie siuntėją. Naujo parašo sudarymas pradedamas mygtuko New paspaudimu, o pats parašo tekstas rašomas srities Edit Signature laukelyje Text. Įjungus raktą Add signature to alt outcoming messages, sudarytas parašas papildys visus siunčiamus laiškus. Kai šis raktas išjungtas, parašą lauke įterpia meniu komanda Insert-Signature. Siunčiant laiškus, taip pat patogu naudotis adresų knygelės, kurioje galima sudaryti dažnai naudojamų elektroninio pašto adresų sąrašą, paslaugomis. Tokios paskirties knygeles turi visos pašto programos.Adresų knygelės tvarkymo langas atveriamas pašto programos įrankių juostos mygtuku Addresses. Norint knygelę papildyti naujų adresu, reikia ranka atverkti naujo adreso kūrimo langą (komanda File-New Contact arba elementas New Contact mygtuko New išskleidžiamame sąraše).Komanda File-New Group atveria langą, kuriame galima sukurti naują adresų grupę ir į ją perkelti pasirinkus knygelės adresus. Nebereikalingi adresai, juos išrinkus, trinami mygtuku Delete. Išrinktam adresui naujo laiško rašymo langą atveria komanda Tools-Action-Send Mail. Meniu komandos View atveriamoje lentelėje galima pasirinkti adresų sąrašo rodymo ir rikiavimo būdus. Adresų knygelėje kiekvienam adresatui skiriamas ištisas kortelių, kuriose saugoma išsami informacija apie adresatus, rinkinys. Todėl adresų knygelė gali būti naudojama ne tik laiškų rašymui, bet ir informacijos apie adresatus paieškai. Duomenų paieškos sąlygos nurodomos meniu komandos Find People (surasti žmones) atveriamame lange.Kortelėje Summary pateikiama duomenų suvestinė, o patys duomenys gali būti taisomi ir redaguojami konkrečiam duomenų tipui skirtose kortelėse.6. KITOS INTERNETO PASLAUGOS
Internete teikiama gausybė įvairiausių paslaugų ir jų skaičius nuolat auga. Pavyzdžiui, pradedant naršyklės Internet Explorer 4.0 versija, galima naudotis prenumeruojamų tinklalapių (informacijos kanalų) paslauga. Užsiprenumeravus tokį tinklalapį, naršyklė pagal nustatytą tvarkaraštį tikrina, ar prenumeruojamų tinklalapių informacija nepasikeitė. Kai ji prenumeruojamų tinklalapių serveryje pakinta, naršyklė apie tai informuoja ir persiunčia naujus duomenis į kompiuterį. Atsiųstus tinklalapius galima peržiūrinėti neprisijungę prie tinklo. Kai reikia operatyviai surengti diskusiją arba pasitarimą tarp skirtingose vietose esančių partnerių, galima pasinaudoti interneto konferencijų paslauga arba interneto pokalbiais. Interneto pokalbiai (chats) leidžia dviems tinklo naudotojams susirašinėti realiame laike. Kiekvieno iš susirašinėjančiųjų ekrane atveriami du langai, kurių viename matomos jo paties, o kitame – partnerio parašytos frazės. Tai paprasčiausia interneto konferencijos forma.Norintys dalyvauti grupinėse diskusijose, gali pasinaudoti IRC paslauga. Specializuotos IRC tarnybinės stotys palaiko atskirų kanalų struktūrą skirtingoms diskusijų grupėms, o interneto naudotojas gali laisvai pasirinkti kanalą pagal savo interesus arba net sukurti savo naują kanalą, jei neranda tinkamo, interneto naudotojų interesų įvairovę liudija specialūs kanalai skirti filatelistams, programuotojams, kompiuterinių žaidimų ir kitų sričių mėgėjams. Norint išbandyti interneto pokalbius reikia įsigyti specialią pokalbių paslaugų programą. Lietuvoje populiariausia tokia programa yra mIRC.Dar sudėtingesnis ir patogesnis bendravimo realiame laike būdas yra interneto telefonija, t.y, galimybė perduoti balsą Internetu. Aprūpinus kompiuterį reikalinga audio įranga (garso plokšte, kolonėlėmis arba ausinėmis, mikrofonu), galima paskambinti į bet kurį telefoną pasaulyje. Taip skambinti partneriams užsienio šalyse yra keletą kartų pigiau, negu skambinti įprastu telefonu.
Videokonferencija yra tobuliausias bendravimo realiame laike būdas. Videokonferencija – tai kompiuterinio ryšio seansas, kurio metu du ar daugiau pašnekovų realiame laike gali ne tik kalbėtis, bet ir vienas kitą matyti. Tokios programos pavyzdys yra Microsoft NetMeeting. Norint, kad partneriai mus matytų, reikia turėti prie kompiuterio prijungtą videokamerą. Padedant failus į kitų kompiuterių atmintinę arba iš ten juos paimant, naudojama failų persiuntimo (File Transfer Protocol – FTP) paslauga. Internete yra daugybė FTP tarnybinių stočių su laisvai platinamomis programomis, tad nesunkiai ten galima susirašyti reikiamas ir jas pasiimti. Naudodami interneto naršyklę, FTP paslauga kartais galima pasinaudoti net ir nežinant apie tai, išrinkus laukiamame tinklalapyje kokią nors nuorodą, kreipinį į FTP serverį ir failo persiuntimą gali organizuoti pati naršyklė.Taip pat leidžiama prisijungti prie kito kompiuterio interneto tinkle ir naudoti jo išteklius (diskus, spausdintuvus, magnetinių juostų įrenginius, procesorių). Toks prisijungimas prie nutolusio kompiuterio yra Telnet paslauga. Ji patogi norint atlikti sudėtingus skaičiavimus galingu kompiuteriui, esančiu kažkur kitoje įstaigoje arba net kitoje šalyje. Telnet leidžia tai padaryti tiesiog sėdint savo asmeninio kompiuterio ir laukiant jo ekrane pasirodančių rezultatų.Dauguma naršyklių leidžia naudotis ne tik WWW tinklalapiais, bei ir kitais interneto ištekliais: ftp, gopher ir kt. Pavyzdžiui, naršyklės Internet Explorer laukelyje Address gali būti rašomas tokios sandaros kreipinys į kitų išteklių tarnybines stotis: :///Kreipinio į ftp tarnybinę stotį pavyzdys: ftp://ftp.omnitel.net.LITERATŪRA1. Kuncaitis R., Mimienė M., Muraškienė D., Tamošaitytė I. „Internet galimybės ir panaudojimas“, Lietuvos neakivaizdinio švietimo centras“, 1999.2. Leonavičienė B. „Interneto vartotojo vadovas“, Piketas, 2001.3. „Microsoft Internet Explorer 5 žingsnis po žingsnio“, Smaltijos leidykla, Kaunas, 2001.4. Valavičius E., Našlėnienė A. „Bendravimas internete“, Smaltijos leidykla, Kaunas, 2000.5. Valavičius E., Tamošaitytė I., Našlėnienė A. „Interneto labirintai“, Kaunas, 2000.
6. Vaškevičienė A. „Paieška internete“, Smaltijos leidykla, Kaunas, 2002.