SAPARD programa

TURINYS
ĮVADAS 2
1. ESMINIAI SAPARD PROGRAMOS BRUOŽAI 3
2. SAPARD PROGRAMA KONKREČIOMS ŠALIMS 5
3. PROGRAMOS STRUKTŪRA LIETUVOJE 8
3.1. SAPARD lėšų administravimas 8
3.2. SAPARD paramos gavėjams keliami reikalavimai 12
3.3. Rekomendacijos sapard paramai gauti 14
3.3.1. Pasirengimo SAPARD projekto vykdymui rekomendacijos 14
3.3.2. Dokumentacijos surinkimo rekomendacijos 15
3.3.3 Verslo plano rengimo rekomendacijos 16
3.3.4. SAPARD projekto vykdymo gavus paramą rekomendacijos 17
3.4. SAPARD paramai reikalingi dokumentai 17
3.4.1. Paraiška 17
3.4.2. Verslo planas 18
3.4.3. Kiti dokumentai 19
4. REALIOS GALIMYBĖS PASINAUDOTI SAPARD PROGRAMA 21
4.1. Lietuvos ūkininkų susidomėjimas SAPARD programa 21
4.2. Ar sudėtinga gauti paskolą SAPARD-ui? 21
4.3. Svarbiausi SAPARD programos reikalavimai 21
5. SAPARD PARAMA IR KORUPCIJA 22
IŠVADOS 23
LITERATŪRA 24ĮVADAS
Problema. Šalys kandidatės, siekdamos, kad jų žemės ūkis atitiktų Europos Sąjungos standartus dažniausiai neišvengia finansinių išteklių trūkumo. Siekiant išvengti šios problemos ir buvo sukurta speciali žemės ūkkio ir kaimo plėtros programa SAPARD.
Dalyvauti šioje programoje valstybėms kandidatėms naudinga dar ir todėl, kad teikiant paramą sudaromos galimybės gerai susipažinti su Europos Sąjungos (ES) bendrąja žemės ūkio politika bei jos mechanizmais ir taisyklėmis.
Lietuvoje vykstantis žemės restitucijos procesas skatino smulkių žemėvaldų formavimąsi, o tai trukdė kapitalo koncentracijai kaime, ūkių specializacijai ir mechanizacijai.
Vidaus rinkoje vyrauja Lietuvoje pagaminti maisto produktai, todėl perdirbimo pramonė yra labai svarbus ekonomikos elementas. Maisto pramonėje yra keletas didelių įmonių, bet vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės. Kad žeemės ūkio ir maisto perdirbimo įmonės galėtų sėkmingai konkuruoti vidaus bei užsienio rinkose, reikia gerinti produktų kokybę, siekti, kad jie atitiktų ES higienos ir sanitarijos standartus.
Fondas teikia garantijas bankams dėl ūkininkams, jų kooperatyvams bei kitoms įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio bei že

emės ūkiui alternatyvia veikla, teikiamų ilgalaikių paskolų investicinėms išlaidoms bei trumpalaikių paskolų žaliavoms, medžiagoms, prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti.
Šio darbo objektas – tai speciali žemės ūkio ir kaimo plėtros programa SAPARD.
Darbo tikslas – išanalizuoti ir susistemintai pateikti SAPARD programos esmę, struktūrą, gavimo sąlygas bei galimybes.
Darbo uždaviniai:
· Išnagrinėti SAPARD programos tikslus ir uždavinius.
· Pateikti bendrą SAPARD programos finansavimo modelį.
· Nurodyti kaip vyksta programos įgyvendinimas atskirose šalyse.
· Išnagrinėti SAPARD programos administravimo principus Lietuvoje.
· Pateikti programos prioritetines paramos kryptis Lietuvoje.
· Išanalzuoti SAPARD paramos gavėjams Lietuvoje keliamus reikalavimus.
· Pateikti rekomendacijas, padėsiančias sėkmingai gauti ir įsisavinti SAPARD lėšas Lietuvoje.
· Aptarti SAPARD paramai Lietuvoje gauti reikalingą dokumentaciją.
· Įvertinti realias SAPARD paramos gavimo galimybes Lietuvoje.
· Aptarti korupcijos ir sukčiavimo atvejus Lietuvoje, skirstant SAPARD fondo lėšas.1. ESMINIAI SAPARD PROGRAMOS BRUOŽAI
SAPARD pradėjo veikti 2000 m. sausio 1d. ir bus finansuojama iki 2006 m. paabaigos. Nors, šalys kandidatės šios programos parama galės naudotis tik iki jos taps ES narėmis (Eu center. Prieiga per internetą: ).
SAPARD programa tai pirmoji ES programa, kurią administruoti pavesta pačioms valstybėms kandidatėms. Prieš pradėdama naudoti SAPARD paramos lėšas valstybė kandidatė privalo parengti kaimo plėtros planą ir pateikti jį Europos komisijai.
Valstybėms kandidatėms savuose plėtros planuose privalu pirmenybę suteikti toms priemonėms, kurios skatina rinkos augimą, produkcijos ir paslaugų kokybės bei standartų tobulinimą siekiant išsaugoti esamas ir sukurti naujas darbo vietas.
Specialiosios žemės ūkio ir
r kaimo plėtros programos SAPARD (Special Pre-Accession Programme for Agriculture and Rural Development) pagrindinė paskirtis – padėti 10 Centrinės ir Vidurio Europos šalių, besirengiančių stojimui į Europos Sąjungą, pasiruošti dalyvavimui bendroje Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje CAP (Common Agriculture Policy) ir vieningoje Europos Sąjungos rinkoje. Sprendimas teikti finansinę paramą pagal SAPARD programą šalims-kandidatėms patvirtintas Europos Tarybos reglamento Nr. 1268/1999 dėl Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Vidurio ir Rytų Europos šalims-kandidatėms (SAPARD the Special Accession Programme for Agriculture and Rural Development. Prieiga per internetą: ).

Pagrindiniai SAPARD tikslai yra:
· Pagelbėti kiekvienai šaliai-kandidatei nustatyti jos žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetus besirengiant stojimui į Europos Sąjungą.
· Padėti kiekvienai šaliai-kandidatei suderinti jos vykdomą nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką su bendrąja Europos Sąjungos žemės ūkio politika.
· Pagelbėti šalims-kandidatėms išspręsti pagrindines žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas.

SAPARD tapo pirmąja Europos Sąjungos inicijuota išorinės (ne Europos Sąjungos šalims skirtos) paramos programa, kuri yra administruojama visiškai decentralizuotai. Kiekvienoje šalyje-kandidatėje yra (bus) įsteigta ir akredituota atitinkama agentūra, kurios funkcija – administruoti SAPARD programą nacionaliniu mastu.

SAPARD programa vykdoma remiantis kiekvienos šalies-kandidatės nacionalinio biudžeto ir paramos gavėjo (ūkio subjekto) dalyvavimo, finansuojant investicinius projektus, principu.
Investicinio projekto, finansuojamo SAPARD programos lėšomis, bendra finansavimo schema pavaizduota 1 lentelėje.
1 lentelė
Bendra finansavimo schema
Bendra projekto vertė – 100 %
Privačios lėšos 50 % Valstybės parama 50 %

SAPARD 75 % Nacionalinis bi

iudžetas 25 %

Šaltinis: SAPARD Lietuvoje . Prieiga per internetą: .

ES skiriamos lėšos pagal SAPARD yra paramos lėšos, o ne paskola, ir jų grąžinti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai parama panaudojama ne pagal paskirtį. Europos Komisija griežtai kontroliuoja kaip ši parama yra naudojama. ES gali sustabdyti ar net nutraukti programos finansavimą, nustačius netinkamus paramos naudojimo atvejus.
Jeigu projektų tikslas yra ne pajamų didinimas, o, pvz., techninė pagalba priemonėms, kurios nurodytos SAPARD (įskaitant ir studijas, kurios padėtų rengti ir stebėti programas, informacijos skleidimą ir viešų kampanijų rengimą), ir priemonėms, kurių savo iniciatyva ėmėsi Europos Komisija (preliminarios studijos, mainai, vertinimas ir kontrolė), tuomet ES gali finansuoti 100 proc. visų projektų sąnaudų.2. SAPARD PROGRAMA KONKREČIOMS ŠALIMS
Iš viso 10 šalių-kandidačių 2000 – 2006 metų laikotarpyje kasmet skiriama 520 mln. eurų SAPARD lėšų. Metinis SAPARD biudžetas yra paskirstytas tarp šalių-kandidačių taip, kaip parodyta 2 lentelėje.
2 lentelė
Metinis SAPARD biudžetas
Šalis-kandidatė 2000 m. – 2006 m. SAPARD biudžeto paskirstymas, mln. eurų 2000 m. – 2006 m. SAPARD biudžeto paskirstymas, proc.
Bulgarija 52,124 10,0%
Čekija 22,063 4,2%
Estija 12,137 2,3%
Vengrija 38,054 7,3%
Lietuva 29,829 5,7%
Latvija 21,848 4,2%
Lenkija 168,683 32,4%
Rumunija 150,636 29,0%
Slovėnija 6,337 1,2%
Slovakija 18,289 3,5%
Iš viso 520,000 100,0
Šaltinis: SAPARD Lietuvoje . Prieiga per internetą: .

SAPARD paramą iš Europos Sąjungos pretenduoja gauti 10 šalių kandidačių. Kai kurios iš jų jau gavo pirmąją paramos sumą, kitos dar tik laukia akreditacijos. Kasmet Europos Sąjunga SAPARD paramai numato skirti 520 mln. eurų.
Pirmosios šalys, kurioms Europos Komisija suteikė akreditaciją SAPARD paramai gauti, buvo Bulgarija, Estija, Slovėnija ir Lietuva. Bulgarijai akreditacija suteikta 20

001 metų gegužę, Estijai – 2001 metų birželį, Slovėnijai ir Lietuvai – tų pačių metų lapkritį. Akreditacijos artimiausiu metu laukia Latvija, Lenkija ir Čekija.

Bulgarija yra pirmoji šalis, kurioje realiai pradėjo veikti SAPARD. 2001 metų gegužės 28 d. Bulgarija iš SAPARD gavo pirmuosius 13 mln. eurų. 2001 metų birželio 1 d. prasidėjusį pirmąjį investicinių projektų priėmimo etapą pagal 3 kryptis buvo pateikta apie 500 paraiškų, tačiau didžioji dalis projektų buvo atmesta dar priėmimo metu. Projektų vertinimo rezultatai (2001 m. gruodžio mėn.) pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė
Bulgarijos projektų valdymo rezultatai
Paramos kryptis Atmestų projektų kiekis Patvirtintų projektų kiekis
Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą 26 32
Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas 11 7
Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas* 4 2
Viso: 41 41
*Šis punktas įeina į paramos kryptį “Integruotas kaimo vietovių vystymas siekiant sustiprinti ir apsaugoti jų ekonomiką.
Šaltinis: SAPARD Lietuvoje. Prieiga per internetą: .
Per pirmąjį investicinių projektų priėmimo etapą patvirtintų mokėtinų subsidijų bendra suma siekė 8097 tūkst. Eurų (1 pav.).

Šaltinis: SAPARD Lietuvoje. Prieiga per internetą: .
1 pav. Investicinių projektų subsidijavimas

Pagrindiniai projektuose nurodyti investicijų objektai – įvairi žemės ūkio technika, įrengimai, galvijai.

Slovėnijoje akreditacija įvyko 2001 metų lapkričio 15 d. Pirmaisiais metais Slovėnijai numatyta skirti apie 6,337 mln. eurų paramos, iš viso Slovėnija iš ES gaus apie 45,1 mln. eurų, kurie sudarys 28,9 proc. SAPARD programos įgyvendinimui numatytų lėšų. Nacionalinių lėšų įnašas iš valstybės biudžeto sudarys maždaug 15,5 proc., o paramos gavėjų asmeninis įnašas – vidutiniškai apie 55,5 proc. bendros programos sumos. Slovėnijai skiriamos 2000 metų lėšos (6,447 mln. eurų) turės būti panaudotos iki 2002 m. pabaigos. Lentelėje pateikiamas paramos pasiskirstymas pagal atskiras paramos kryptis per visą SAPARD paramos gavimo laikotarpį (tūkst. eurų).
Kitos šalys. SAPARD lėšų panaudojimas kiekvienoje šalyje yra planuojamas remiantis kiekvienos šalies parengta Kaimo plėtros programa (Rural developments plan), kurioje yra numatomos SAPARD paramos panaudojimo kryptys bei joms skiriamos lėšos.3. PROGRAMOS STRUKTŪRA LIETUVOJE
3.1. SAPARD lėšų administravimas
Lietuvoje 2001 metų gruodį pradėjo veikti Europos Sąjungos ir Lietuvos Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa SAPARD. SAPARD parama – negrąžintina parama investiciniams projektams, susijusiems su žemės ūkio gamyba ir jo produktų perdirbimu, alternatyviomis veiklomis kaimo vietovėje, kaimo ir miškų infrastruktūros tobulinimu ir t.t. (Eu center. Prieiga per internetą: ).
Programos tikslas – remti šalies žemės ūkio bei jo produkcijos perdirbimo modernizavimą, Europos Sąjungos aplinkosaugos, veterinarinių ir higienos standartų diegimą, skatinti alternatyvių veiklų kaimuose plėtrą besirengiant stojimui į Europos Sąjungą. Programa bus vykdoma iki 2006 metų. SAPARD programos lėšas Lietuvoje administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Mūsų valstybėje parama pagal SAPARD programą įgyvendinama pagal aštuonias žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetines paramos kryptis (SAPARD Lietuvoje. Prieiga per internetą: ):
· Pirmoji – “Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą”. Ji svarbiausia ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms, kadangi pagal šią kryptį parama bus nukreipta pirmiausiai jiems: investicijoms į pastatus, žemės ūkio techniką ir įrengimus, naujas technologijas.
· Antroji – “Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir marketingo tobulinimas”, ji aktuali produkciją perdirbančioms įmonėms ir skirta finansuoti priemonėms, susijusioms su produkcijos kokybės gerinimu ir rinkų plėtra.
· Trečioji – “Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas” aktuali žemdirbiams, o ypač tiems, kurie ūkininkauja nenašiose žemėse ir negali pragyventi iš tradicinės žemės ūkio veiklos. Mat šios krypties paramos tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas veiklos įvairinimui (verslų, amatų, kaimo turizmo, paslaugų plėtrai) ir suteikti galimybę kaimo žmonėms užsidirbti papildomų pajamų.
· Ketvirtoji – “Kaimo infrastruktūros tobulinimas” svarbi visiems kaimo gyventojams. Pagal šią kryptį bus teikiama parama, tiesiant kelius ir elektros linijas, įrengiant artezinius gręžinius, tvarkant vandentiekio ir kanalizacijos sistemas.
· Penktoji – “Miškų infrastruktūros tobulinimas ir apželdinimas” skirta miško kelių tiesimo, miško sodinimo darbų finansavimui.
· Šeštoji – “Agrarinė aplinkosauga” bus taikoma dviejose bandomose teritorijose: intensyvios žemdirbystės regione ir Rusnės saloje.
· Septintoji – “Profesinis mokymas” skirta paramai švietimo ir mokymo įstaigoms, mokančioms žemdirbius naujų technologijų ir verslo vadybos.
· Aštuntoji -“Techninė parama,informavimas” skiriama institucijoms, administruojančioms SAPARD paramą.

Taigi ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms svarbiausios pirmoji, trečioji ir ketvirtoji kryptys.
Paramai pagal kiekvieną kryptį nustatytos tokios sumos (tūkst. eurų) pateikiamos
4 lentelėje
4 lentelė
Parama pagal kryptis

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
1 kryptis 12.543 16.184 18.612 19.826 20.635 21.444 20.635
2 kryptis 13.352 15.608 10.268 7.934 4.606 3.237 3.237
3 kryptis 2.327 2.446 2.521 2.694 4.055 4.126 4.574
4 kryptis 9.962 3.893 4.703 5.512 6.321 6.321 6.321
5 kryptis 0 0 1.463 1.600 1.949 2.438 2.799
6 kryptis 0 0 566 566 566 566 566
7 kryptis 710 710 710 710 710 710 710
8 kryptis 809 809 809 809 809 809 809
* Lentelėje nurodoma parama, kurią suteiks Europos Sąjunga. Dar 25 procentus nuo šių sumų skirs Lietuva iš biudžeto lėšų.
Šaltinis: SAPARD Lietuvoje. Prieiga per internetą: .

Paramos dydis pagal kiekvieną kryptį yra skirtingas ir pateikiamas 5 lentelėje.

5 lentelė
Paramos dydis pagal kryptis

Kompensuotina investicijų dalis Maksimali paramos suma
1 kryptis 45 % (atskirais atvejais – 50 %) 375.000 EUR
2 kryptis 45 % 5.000.000 EUR
3 kryptis 50 % 350.000 EUR
4 kryptis 50 % arba 90 % 125.000 EUR arba 250.000 EUR
5 kryptis 50 % 200.000 EUR
6 kryptis bus nustatyta bus nustatyta
7 kryptis 100 % 1.200 EUR (vienam kursui)
8 kryptis 100 % 50.000 EUR
Šaltin.is: SAPARD Lietuvoje . Prieiga per internetą: .

2001 metų gruodžio mėn. 6 – 21 dienomis įvyko pirmasis SAPARD paraiškų priėmimo etapas, kurio metu buvo pateiktos 121 paraiškos iš visos Lietuvos pagal penkias paramos kryptis. Bendra pateiktų paraiškų prašomos paramos suma siekė 140 mln. litų. Šiam etapui skiriama maždaug 138 mln. litų paramos suma, iš kurios 75 proc. sudaro ES, o 25 proc. – Lietuvos skiriamos lėšos.

NMA pateikia tokius duomenis apie ūkio subjektų pateiktų paraiškų skaičių (6 lentelė)

6 lentelė
Paraiškų skaičius paramai gauti
Paramos kryptis Pateiktų paraiškų kiekis Prašoma paramos suma, mln. litų
Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą 28 15
Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas 17 96
Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas 22 n.d.*
Kaimo infrastruktūros tobulinimas 20 n.d.*
Profesinis mokymas 34 n.d.*
Viso: 121 140
* n.d. – nėra duomenų.
Šaltinis: SAPARD Lietuvoje . Prieiga per internetą: .

Vasario pabaigoje paaiškėjo projektų, pateiktų pagal kryptį “Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą”, vertinimo rezultatai (7 lentelė). Iš 28 priimtų projektų dėl neatitikimo tinkamumo kriterijams ar pateiktų duomenų netikslumo buvo atmesta 12. Tuo tarpu patvirtinta 16 projektų, kurių bendra paramos suma sudaro 11 mln. litų.

7 lentelė
Paraiškų, pateiktų pagal “Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą”

vertinimo rezultatai ramai gauti
Sektorius pagal pirmąją kryptį Priimtų projektų kiekis Patvirtintų projektų kiekis
Pieno sektorius 16 10
Mėsos sektorius 5 3
Vaisių ir daržovių sektorius 4 1
Grūdinių kultūrų ir linų sektorius 3 2
Viso: 28 16

Šaltinis: SAPARD Lietuvoje . Prieiga per internetą: .

Pagal SAPARD paramos kryptį ,,Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas” buvo pateikta 17 paraiškų, kurių bendra prašomos paramos suma sudarė daugiau nei 96 mln. litų. Iš pateiktų projektų patvirtinta buvo 11, bendra patvirtintų projektų paramos suma – 68,9 mln. litų.
SAPARD paramą pagal trečiąją kryptį “Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas” gavo 10 ūkio subjektų. Projektams įgyvendinti iš SAPARD lėšų skirta virš 7 mln. litų.Kaimo infrastruktūros tobulinimui teko 10,5 mln. litų paramos suma, kuri paskirstyta 19 projektų. Iš viso pagal šią kryptį buvo vertinama 20 paraiškų.
Pagal paramos kryptį “Profesinis mokymas” pritarta visoms 34 pateiktoms paraiškoms, kurioms bendrai suteikiama 1,6 mln. litų paramos.
Parama Lietuvai pagal SAPARD programą bus teikiama iki jos narystės ES. Įstojus parama bus teikiama pagal Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo bei kitų ES struktūrinių fondų programas. Įgyta patirtis mūsų valstybėje bus gera mokykla administruoti visų kitų ES struktūrinių fondų lėšas.
1999 metais buvo įkurta Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai buvo pavesta atsakomybė už Kaimo plėtros plano įgyvendinimą ir ES paramos administravimą (žr. 2 pav.).
Šaltinis: Paulikas, V. Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika ir administravimas, 2002, p. 87.
2 pav. SAPARD programos administravimas

Kaimo plėtros planas buvo rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Lietuvos Vyriausybės paskirtomis atitinkamomis institucijomis. Didžiausią darbą rengiant Kaimo plėtros planą atliko Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras dalyvaujant apskričių ir vietos savivaldos valdžios institucijoms. Kaimo plėtros planas buvo rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Žemės ūkio strategiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, Nacionalinę agroaplinkosaugos programą.
Kaimo vietovių plėtros planai buvo sudaromi nuo 2000 m. sausio 1 d. Juose septynerių metų laikotarpiui turėjo būti pateikta:
· Informacija apie anksčiau gavus ES paramą vykdytų projektų rezultatus, išsamus esamos padėties aprašymas.
· Siūlomo plano aprašymas, išsamus tikslų apib.ūdinimas, pasirinkti kaimo plėtros prioritetai ir geografinės ribos.
· Išankstinis įvertinimas, nurodantis tikėtiną ekonominį, aplinkos apsaugos ir socialini efektą, įtaką naujų darbo vietų kūrimui.
· Finansiniai duomenys apie ES, nacionalinius, privačius ir kaimo bendruomenės interesus bei visus kitus galimus finansavimo šaltinius.
· Informacija apie studijų, mokymo ir techninės pagalbos būtinybę, susijusią su plano įgyvendinimu.
· Už programos vykdymą atsakingų institucijų pavadinimai, taip pat mokėjimų agentūros pavadinimas.
· Detalus numatytų įgyvendinti priemonių aprašymas, kad būtų galima įvertinti konkurencingumą.
· Nuostatos, garantuojančios tinkamą priemonių įgyvendinimą, priežiūrą ir įvertinimą bei visų įvertinimo rodiklių, kontrolės priemonių, sankcijų charakteristikos.
· Kompetentingų institucijų konsultacijų rezultatai.

Sudarant kaimo plėtros planus, turi būti laikomasi šių pagrindinių principų:
· Pateikiama regiono socialinės ir ekonominės padėties charakteristika: aprašomas geografinis regionas, kuriam bus teikiama parama (dydis, gyventojų skaičius, jų tankis, nedarbo lygis, ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius: amžius, lytis, migracijos duomenys ir kt.). Europos Komisija Lietuvą vertina kaip vientisą regioną, todėl Nacionaliniame kaimo plėtros plane pateikti visos Lietuvos duomenys.
· Regiono išsivystymo lygis apibūdinamas pagal 14 rodiklių: bazinė infrastruktūra (transportas, telekomunikacijos, energetika, vandentiekis ir kanalizacija, gamtosaugos infrastruktūra, sveikatos apsaugos infrastruktūra), žmogiškieji ištekliai (išsilavinimas, profesinis mokymas ir perkvalifikavimas, tyrimų ir technologijų lygis), gamybinis sektorius (pramonė ir paslaugos, turizmas, žuvininkystė, žemės ūkio struktūra, kaimiškųjų vietovių išsivystymas).
· Apibūdinami regiono pranašumai ir trūkumai. Ši analizės dalis išryškina plėtros kryptis atsižvelgiant į regiono pranašumus (jau išnaudojamus arba potencialius), siekiant padidinti regiono konkurencingumą. Išryškinus nepalankius veiksnius sudaromos pralaidos juos visiškai ar iš dalies pašalinti.
· Gamtosaugos aspektai. Be socialinių ir ekonominių, gamtosaugos aspektai taip pat svarbūs ne tik plėtojant aplinką, tausojančią veiklą- sveika aplinka padeda siekti ekonominės veiklos efektyvumo (naujos besisteigiančios firmos ieško sveikos aplinkos). Sveika aplinka patraukli firmoms įsikurti, sudaro prielaidas turizmo ir poilsio paslaugoms plėtoti.
· Bendrasis kontekstas. Regiono plėtojimo strategija sudaro dalį bendrosios šalies plėtros strategijos.
· Makroekonominis kontekstas. Pateikiami apibendrinti valstybės makroekonomikos rodikliai: BVP vienam gyventojui, BVP augimas, nedarbo ir darbo rinkos ir kiti.
· Valstybės narės „konvergencijos”programa. Pateikiami pagrindiniai valstybės narės „konvergencijos” metmenys – tai priemonės, kurias taikydama šalis siekia atitikti ekonominės ir monetarinės sąjungos kriterijus, nustatytus Mastrichto ir Amsterdamo sutartyse (kainų stabilumas, viešųjų finansų rodikliai, valiutų keitimo kursas, palūkanų procentai, valstybės skola): struktūrinių reformų projektai, ypač visuomeniniame sektoriuje, privatizavimas, konkurencingumo politika, darbo rinkos restruktūrizavimas ir kitos priemonės.3.2. SAPARD paramos gavėjams keliami reikalavimai
SAPARD programos paramą gaunantys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis Geros žemdirbystės praktikos kodekso, 2000 m. liepos 19 d. Tarptautinio aplinkosaugos ir žemės ūkio projektų priežiūros komiteto patvirtintų rekomendacijų. Pagrindinis šio kodekso tikslas – siekti, kad nekenkiant aplinkai būtų sudaromos geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos.

Geros žemdirbystės praktikos kodekse nurodoma:
· Laikotarpiai, per kuriuos draudžiamos naudoti kai kurių rūšių trąšos.
· Gyvulių skaičius, turintis įtakos mėšlo sankaupoms – maksimali riba 170 kg grynojo azoto per metus vienam dirbamosios žemės hektarui.
· Gyvulių mėšlo laikymo sąlygos.
· Tręšimo apribojimai pagal dirvožemio sąlygas, laukų nuolydį, klimato sąlygas, kritulių kiekį, sėjomainų sistemas.
· Daugiamečių ir vienmečių augalų siektinas santykis.
· Priemonės, neleidžiančios žemės ūkio nuotekoms teršti paviršinių ir gruntinių vandenų.
· Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimas.

SAPARD paramos siekiantys asmenys privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir būti kompetentingi užsiimti tuo verslu, į kurį bus investuojama.
SAPARD paramos gavimui taip pat privaloma pateikti projektą kuris turi atitikti bendruosius visiems projektams keliamus bei specifinius tinkamumo kriterijus.

Prie bendrųjų kriterijų priskiriami:
· Projekte numatyta ūkinė veikla bei su ja susijusi investicija turi būti įgyvendinama kaimo vietovėje.
· Paraiška pateikta asmens ar įmonės, galinčios gauti paramą pagal SAPARD programą (atitinka paramos gavėjo apibūdinimą).
· Projektas turi būti susijęs su ES teisės aktų (accjuis communautaire) įgyvendinimu.
· Projektas turi atitikti bendrosios Lietuvos nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos tikslus.
· Ūkininko ūkis ar įmonė turi atitikti minimalius nacionalinius aplinkos, higienos, veterinarijos, sanitarijos, gyvulių gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus bei standartus. Poveikis aplinkai turi būti įvertintas pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.
· Paraiškos pateikimo metu įsigaliojus naujiems minimaliems aplinkos, higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės standartams, parama suteikiama, jei ūkis ar įmonė, įgyvendinusi projektą, atitiks šiuos reikalavimus.
· Projekte numatytos investicijos negali būti finansuojamos pagal kitas nacionalines programas ir Europos sąjungos struktūrines priemones, pavyzdžiui, ISPA, PHARE.
· Numatomų investicijų (įrangos, technikos, paslaugų) kilmės šalis turi būti Lietuva, viena iš Europos Sąjungos valstybių narių arba valstybių kandidačių.
· Projektuose, kuriuose numatyta didinti gamybos apimtis, turi būti pateikta pakankamai įrodymų apie gaminamos produkcijos realizavimo rinkas (pavyzdžiui, pardavimo sutartys).
· Projekte būtina įrodyti, kad jį įgyvendinus ūkininko ūkis ar įmonė bus ekonomiškai gyvybingi.
· Pareiškėjas buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
· Pareiškėjas negali turėti pradelstų mokestinių įsiskolinimų.
· Pareiškėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją užsiimti produkcijos, į kurią bus investuojama, gamyba. Priimtinas profesinis išsilavinimas žemės ūkio srityje, taip pat kitoks išsilavinimas, susijęs su numatomos produkcijos gamyba. Neturint minėto išsilavinimo, pareiškėjas turi turėti mažiausiai trejų metų ūkininkavimo patirtį.
· Projekte numatoma ne mažiau kaip penkerius metus po paskutinio paramos lėšų išmokėjimo nekeisti veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos bei sąlygų, neparduoti ar kitaip neperleisti už paramos lėšas įsigyto turto.
· Pagal šią kryptį pareiškėjas negalės gauti paramos kitam projektui įgyvendinti nepraėjus trejiems metams nuo pirmos paramos sutarties pasirašymo.3.3. Rekomendacijos sapard paramai gauti
3.3.1. Pasirengimo SAPARD projekto vykdymui rekomendacijos
Neretai gali atrodyti, kad norint gauti SAPARD paramą, užtenka parengti verslo planą, surinkti dokumentus ir pateikti juos NMA. Tačiau dažnai to neužtenka – neretai SAPARD projekto vykdymui tenka pradėti ruoštis iš anksto: tvarkyti apskaitą, kaupti pinigus, stebėti įvairius finansinius rodiklius ir pan. Deja, būna ir tokių atvejų, kai tenka atsisakyti sumanymo imtis verslo plano rengimo dėl įmonės ar ūkio neatitikimo vienam ar kitam reikalavimui.
Siekiant padidinti savo galimybes gauti SAPARD paramą ir nepatirti nereikalingų išlaidų, siūloma pasinaudoti šiomis specialistų rekomendacijomis:
· Neslėpti apyvartos ir pelno. Iš apskaitos duomenų reikia apskaičiuoti ekonominio gyvybingumo kriterijus (grynasis pelningumas, vidutinio turto pelningumas, skolos, paskolų padengimo, bendrojo likvidumo, skubaus padengimo rodikliai), kurie gali neatitikti Agentūros reikalavimų.
· Besirengdami SAPARD projektui reikia stebėti finansinius rodiklius – apskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklius iš anksto ir stebėti jų tendencijas. Jeigu rodiklio reikšmė neatitinka arba blogėja, reikia imtis veiksmų padėčiai taisyti (patarti, kaip pagerinti balansą ir atitikti rodiklius, gali ir konsultantai).
· Tinkamai ir tvarkingai vesti apskaitą, kadangi vienas iš reikalavimų pretendentams gauti paramą – apskaitos tvarkymas pagal LR teisės aktus.
· Planuojant vykdyti SAPARD projektą, reikia palaukti su investicijomis. Taip maksimizuojama tikėtina gauti paramos suma, kadangi jokios iki sutarties dėl paramos pasirašymo atliktos investicijos (išskyrus išlaidas projektavimui, konsultacijoms ir pan.) nebus kompensuotos.
· Reikia kaupti pinigus. Kadangi NMA išlaidas investicijoms kompensuoja tik po to, kai šis turtas įsigytas, reikia įrodyti, kad yra nuosavų ar skolintų pinigų investicijoms atlikti. Jeigu investicijos išskaidomos etapais, tuomet užteks įrodyti, jog turima pinigų pirmajam investicijų (įskaitant PVM) etapui atlikti (pirmojo etapo investicijų suma turėtų būti ne mažesnė kaip 25 proc. visų kompensuotinų investicijų sumos).
· Reikia įvertinti galimybes gauti paramą prieš pradedant ruošti verslo planą – ar atitinkama visus tinkamumo kriterijus; kiek atitinkama prioritetinių kriterijų; ar sugebama įvykdyti visus reikalavimus?
· Reikia įvertinti įsipareigojimus, kuriuos reikia prisiimti ir vykdyti. Būtina nepamirškite, kad SAPARD parama yra tikslinė ir turi būti panaudota griežtai pagal paskirtį, todėl reikia vykdyti verslo plane ir sutartyje prisiimtus įsipareigojimus.3.3.2. Dokumentacijos surinkimo rekomendacijos
Dokumentacijos kokybė ir jos atitikimas NMA keliamiems reikalavimams yra svarbi prielaida Agentūrai priimti teigiamą sprendimą dėl projekto finansavimo. Todėl, siekiant maksimizuoti galimybes gauti SAPARD paramą, rekomenduojama:
· Iš anksto pradėti derybas su galimais prekių ar paslaugų tiekėjais dėl teikimo sąlygų. Agentūrai privaloma pateikti turto ar paslaugų pirkimo komercinius pasiūlymus, pagal kuriuos Agentūra tvirtins projektui skirtą paramos sumą – o šių pasiūlymų gavimas gali užtrukti. Taip pat reikia nepamiršti, kad pirkti turtą ar paslaugą reikia tik iš tų tiekėjų, kurie pasirinkti ir iš kurių yra gautas komercinis pasiūlymas, todėl į komercinių pasiūlymų surinkimą reikia žiūrėti atsakingai.
· Prašant potencialaus prekių ar paslaugų tiekėjo parengti komercinį pasiūlymą, reikia tiksliai nurodyti visus NMA komerciniams pasiūlymams keliamus reikalavimus; o parengto pasiūlymo atitikimą reikalavimams įvertinti iš anksto, nes jeigu apie neatitikimą pasakys NMA darbuotojas dokumentų priėmimo metu, jau gali būti vėlu kažką pataisyti.
· Samdyti vieną ar kelis generalinius rangovus, kuris (kurie) rūpintųsi visų reikalingų darbų atlikimu samdant subrangovus – jeigu projektas reikalauja daug įvairių investicinių išlaidų (jeigu kiekvienam nedideliam darbui bus ieškoma atskiro rangovo, galima sugaišti labai daug laiko paieškai ir deryboms bei labai apsunkinti verslo plano rengimo darbą).
· Samdyti kaime veikiančias įmones ar pagal patentą dirbančius fizinius asmenis darbams atlikti arba prekėms teikti – taip Agentūra netiesiogiai (per įmonę ar ūkį) remtų ir kitus kaimo ūkio subjektus, o įgyvendinamas projektas turėtų prioritetą.
· Iš anksto pasirūpinti statybos projekto parengimu ir suderinimu su visomis valstybinėmis institucijomis (su kuriomis suderinimas yra privalomas), jeigu projekte numatoma nauja statyba. Projekto parengimas ir suderinimas gali užtikrinti net kelis mėnesius.
· Reikia pasirūpinti aplinkos ministerijoje, ar projektui nereikės atlikti poveikio aplinkai įvertinimo – šis įvertinimas gali nemažai užtrukti.3.3.3 Verslo plano rengimo rekomendacijos
Verslo plano parengimas – labai atsakingas darbas, nes plano kokybė nemaža dalimi gali nulemti projekto sėkmę arba nesėkmę. Todėl reikia pasistengti realiai įvertinti galimybes – ar galima savarankiškai parengti verslo planą? Jeigu įmonė ar ūkis vykdo ne vieną, o kelias veiklos rūšis; jeigu projektui įgyvendinti reikia didelių ir įvairiarūšių investicijų; taip pat jeigu įmonės veikla yra gamybinio pobūdžio, ir joje naudojama labai daug įvairių resursų – verslo plano parengimą siūloma patikėti specialistams. Tačiau jeigu projektas nėra sudėtingas ir pasikliaujant savo ar įmonės specialistų jėgomis nusprendžiama savarankiškai rengti verslo planą, siūloma pasinaudoti šiomis ekspertų rekomendacijomis:
· Verslo plane reikia pateikti tik tikrus duomenis apie ūkį ar įmonę. Melagingos informacijos pateikimas gali ne tik užkirsti kelią bet kada gauti paramą iš SAPARD programos ar kito fondo, bet ir sąlygoti kur kas blogesnes pasekmes.
· Realiai prognozuoti įmonės ar ūkio veiklos rezultatus. Agentūra vertins prognozių pagrįstumą ir galės atmesti verslo planą, jeigu manys, jog jame apskaičiuotos pajamos nepagrįstai padidintos, arba jeigu sąnaudos – sumažintos.
· Rengdami verslo planą, reikia kuo tiksliau laikytis reikalavimų verslo planams ir NMA rekomendacijų.
· Atsakingai planuoti verslą. Paramos gavimo atveju, verslo planas taps įsipareigojimu – bus privaloma vykdyti tai, kas buvo numatyta verslo plane.
· Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas verslo plano finansinių skaičiavimų parengimui – ko gero, ši verslo plano dalis yra sudėtingiausia. Kai yra daug tarpusavyje susijusių finansinių lentelių, nesunku padaryti klaidą, kuri gali iš esmės įtakoti prognozių rezultatus, o tokia klaida gali tapti ir verslo plano atmetimo priežastimi. Rengiant prognozes galima paprašyti buhalterio pagalbos.
· Tiksliai aprašyti visas finansinių skaičiavimų prielaidas. Verslo plane neturi būti neaiškumų (bent jau dėl esminių dalykų), kaip apskaičiuotas vienas ar kitas skaičius. Pavyzdžiui, jeigu veikla yra sezoninė, ir todėl prognozuojamos svyruojančios pajamos ir sąnaudos metų bėgyje – aprašoma, kokiomis prielaidomis vadovaujantis paskirstomos pajamos mėnesiais (pvz. visų metų pajamas, kurios sudaro 100 proc., galima procentiškai paskirstyti mėnesiais). Pagrįsti, kodėl tikimasi būtent tokio sezoniškumo.
· Finansiniuose skaičiavimuose siekti paprastumo. Skaičiavimų lentelės turi būti išsamios, aiškios ir suprantamos: lentelės turi pateikti pakankamai duomenų visoms finansinėms ataskaitoms parengti; lentelės turi būti pateiktos logiškai ir nuosekliai; gamybos apimčių, pajamų, savikainos, veiklos sąnaudų ir kitose lentelėse nepamiršti apskaičiuoti suminius stulpelius ar eilutes; nedėti nereikalingų (kartojančių tą pačią informaciją) lentelių.3.3.4. SAPARD projekto vykdymo gavus paramą rekomendacijos
Jeigu gaunamas teigiamas NMA sprendimas dėl projekto finansavimo ir pasirašoma paramos sutartis, reikia laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Būtina nepamiršti, kad paramos sutartis galioja tik tol, kol vykdomi įsipareigojimai – net jeigu parama jau yra sumokėta, NMA, turėdama svarų įrodymą, jog paramos pinigai arba už juos nupirktas turtas panaudojami ne pagal paskirtį, gali nutraukti paramos sutarties galiojimą ir pareikalauti grąžinti jau sumokėtus pinigus.
Siekiant išvengti nesusipratimų vykdant SAPARD projektą po paramos gavimo, rekomenduojama:
· Periodiškai ir laiku rengti bei teikti NMA visas reikalaujamas ataskaitas.
· Pirkti tiksliai tą turtą ar paslaugas, kuris numatytas verslo plane, ir tik iš tų tiekėjų, kuriems įsipareigota. Deja, negalima pasinaudoti net ir patrauklesniu pasiūlymu iš kito tiekėjo.
· Laikytis verslo plane numatytų investicijų terminų, darbo vietų sukūrimo įsipareigojimo ir kitų sąlygų.3.4. SAPARD paramai reikalingi dokumentai
Paramai pagal SAPARD programą gauti pretendentas turi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai užpildytą paraišką, verslo planą ir kitus dokumentus.3.4.1. Paraiška
Paraišką pildo ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai, bendrijos, kiti kaimo verslininkai, pretenduojantys į SAPARD paramą, privalo užpildyti tipinę, Žemės ūkio ministro patvirtintą, paraiškos formą pagal atitinkamą paramos kryptį.
Jeigu paraišką užpildo ne pats pareiškėjas, reikia nurodyti konsultanto vardą, pavardę, darbovietę, telefono ir fakso numerius.
Paraiška pateikiama Nacionalinės mokėjimo agentūros regioniniam skyriui.
Prašoma paramos suma apskaičiuojama pagal verslo planą. Imamos tik kompensuotinos investicinės išlaidos pagal pasirinktąjį prioritetinį sektorių be PVM. Paramos galima prašyti tik pagal vieną prioritetinį sektorių.
Paraiškoje reikia pateikti informaciją apie save, ūkį, turtą, planuojamą veiklą gamybą rinkas, finansavimą) (Naujokienė, D.; Čirenienė, J.; Čukauskienė, D., 2003, p. 5-7).
.3.4.2. Verslo planas
Verslo planas – dokumentas, kuriuo įvertinama dabartinė ūkio ar įmonės būklė ir numatoma būsima ūkio veikla. Tai svarbiausias dokumentas, pridedamas prie paraiškos SAPARD paramai gauti.
Nacionalinė mokėjimo agentūra išleido “Paraiškos ir verslo plano rengimo rekomendacijas SAPARD paramai gauti”, kuriose numatyta tokia plano struktūra ir turinys:
· Santrauka. Trumpai išdėstoma plano esmė, įvertinama dabartinė ūkio veikla ir finansinė būklė, nurodoma investuojamų pinigų suma ir tikslai bei priemonės jiems pasiekti. Taip pat surašomi verslo plane apskaičiuoti investicijų efektyvumo rodikliai, kurie parodo, ar veikla bus pelninga, ar ūkis neprasiskolins, per kiek laiko atsipirks investicija.
· Ūkio subjektas. Šioje dalyje apibūdinamas ūkis, jo teisinis statusas, vieta, dydis, darbuotojai, veiklos pobūdis, gamybiniai ir ekonominiai rezultatai.
· Rinka ir rinkodara. Šioje verslo plano dalyje pateikiama informacija apie rinkas ir kainas. Reikia įrodyti, kad gaminami produktai ir teikiamos paslaugos turės paklausą ir bus konkurencingi rinkoje. Rinkodara suprantama kaip priemonių visuma, užtikrinanti rinką.
· Produkcija (paslaugos). Apibūdinama gaminama ir parduodama produkcija (paslaugos), numatomos apimtys, aprašomi technologiniai procesai, apskaičiuojamas žaliavų, medžiagų, atsargų poreikis.
· Valdymas ir darbuotojai. Šioje dalyje pateikiamas dirbančiųjų skaičius, kvalifikacija, aprašomas įmonės valdymas, pateikiama informacija apie darbo apmokėjimą. Nurodoma, kiek bus sukurta naujų darbo vietų.
· Rizika. Žemės ūkis laikomas rizikingu verslu. Tikimybė išleisti daugiau ir gauti mažiau pinigų negu suplanuota didelė. Todėl reikia įvardinti rizikos veiksnius verslo plane ir numatyti priemones, kaip tą riziką sumažinti (vengti labai siauros specializacijos, apdrausti verslą ir pan.).
· Finansavimas. Apskaičiuojamos išlaidos žemei, pastatams, mašinoms ir įrengimams, gyvuliams ir t.t. Čia pat nurodoma iš kokių šaltinių bus finansuojamos investicijos: nuosavų lėšų, paskolų ar kitų šaltinių.

Verslo plane sudaromas paskolos aptarnavimo grafikas. Jame nurodoma, kada ir kiek skolinama, kaip bus mokamos palūkanos ir grąžinama paskola.
Verslo planas pirmiausiai reikalingas patiems ūkininkams ar įmonės savininkams įsitikinti, kad veikla bus pelninga, kad pakaks pinigų atsiskaityti su tiekėjais, bankais, darbuotojais, kad bus iš ko toliau gerinti veiklą.
Verslo plano nereikia rengti tiems, kurie nori tiesti kelius, įsivesti elektros liniją ar įrengti vandentiekį, artezinį gręžinį.
Jeigu ūkininkai ar žemės ūkio įmonės specialistai turi ekonominį išsilavinimą ir sugeba patys paruošti verslo planą, jie, be abejo, gali tai padaryti. Jeigu ne, gali kreiptis įžemės ūkio konsultacines tarnybas ar kitas institucijas bei asmenis.
SAPARD paramai gauti verslo planą vertins Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai bei ekspertai. Banko paskolai gauti verslo planą vertins atitinkamo banko specialistai. Jeigu iškils turto įkeitimo (užstato) problema ir teks kreiptis į Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, verslo planą vertins ir šios institucijos darbuotojai.
Verslo planas – konfidencialus dokumentas ir jį tikrinantys ir vertinantys darbuotojai neturi atskleisti verslo plano turinio nei konkurentams, nei kitiems pašaliniams asmenims.3.4.3. Kiti dokumentai
Be verslo plano prie kiekvienos paraiškos SAPARD paramai gauti papildomai turi būti pateikiami šie dokumentai:
· Ūkininko ūkio arba įmonės registracijos pažymėjimas ir įstatai.
· Aplinkos apsaugos regioninio departamento patvirtinimas, kad ūkis (įmonė) šiuo metu atitinka minimalius aplinkosaugos reikalavimus.
· Finansinės ataskaitos už praėjusius ir šiuos metus.
· Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės išduotas pažymėjimas.
· Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma.
· Valstybinio socialinio draudimo pažyma.
· Žemės ūkio specialisto diplomo ar kito žemės ūkio išsilavinimą paliudijančio dokumento nuorašas (tik ūkininkams).

Dokumentai, pateikiami prie paraiškos SAPARD paramai gauti, atsižvelgiant į paramos specifiką:
· Apskrities Maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma apie projekto atitikimą nacionalinės veterinarijos, higienos ir gyvulių gerovės reikalavimams (pieno ir mėsos sektorių projektams).
· Apskrities Maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma apie įregistruotų ir identifikuotų galvijų skaičių ūkyje (pieno ir mėsos sektorių projektams).
· Statybos darbų projektinė dokumentacija su projekto vertės apskaičiavimais (jei numatoma statyba ar rekonstrukcija).
· Akcininkų, pajininkų, narių pritarimas projektui (įmonėms).
· Žemės ūkio produkcijos gamintojų asociacijos nario pažymėjimas (ūkininkams).
· Dokumentai, patvirtinantys pajėgumą investuoti savo dalį (bankinės sąskaitos išrašas, paskolos sutartis).
· Jei investicijos vertė viršija 34528 Lt, reikia pateikti ne mažiau kaip 3 tiekėjų komercinius pasiūlymus, iš kurių pasirinkote pigiausią.
· Žemės ūkio produkcijos realizavimo sutartys (įrodyti, kad tu rite rinką, jei didinate gamybos apimtis).
· Dokumentai, patvirtinantys per paskutinius metus pagamintą produkcijos kiekį (žurnalas ar žiniaraštis).
· Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos pažyma (akvakultūros ir žvejybos vidaus vandenyse sektoriaus projektams).
· Savivaldybės turizmo paslaugų komisijos išvada dėl galimybės verstis kaimo turizmu (kaimo turizmo projektams).
· Savivaldybės išduotas pažymėjimas dėl galimybės teikti turizmo paslaugas (kaimo turizmo projektams).
· Projekto aprašymas (vietoje verslo plano) kaimo infrastruktūros projektams.
· Planas su žemės dislokacijos ir būsimų komunikacijų išdėstymu (kaimo infrastruktūros projektams)(Naujokienė, D.; Čirenienė, J.; Čukauskienė, D., 2003, p. 41-55).

4. REALIOS GALIMYBĖS PASINAUDOTI

SAPARD PROGRAMA4.1. Lietuvos ūkininkų susidomėjimas SAPARD programa
Lietuvoje operacinė finansinės pagalbos programa SAPARD veikia nuo 2002 m. liepos 2 d. Mūsų krašto ūkininkai šia programa nelabai susidomėję. Kodėl? Į šį klausimą nelengva atsakyti, kadangi jis susijęs su nemažu reikalavimų ir normatyvų, kuriuos reikia įvykdyti, spektru. Kol kas Seinų apskrityje nėra pateikta nei vieno prašymo dėl paramos iš SAPARD programos. Yra vilčių, kad šiais metais 2 ūkininkai, kuriems biznio planus ruošia Seinų žemės ūkio konsultavimo tarnybos patarėjai, pateiks prašymus Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūrai (ARiMR)(Ar mūsų ūkininkai pasinaudos? Prieiga per internetą: ).4.2. Ar sudėtinga gauti paskolą SAPARD-ui?
Bankai ūkininkams siūlo kreditą, skirtą specialiai SAPARD-ui, kurio palūkanos yra 8 proc. Taigi investiciją galima dalinai arba visiškai finansuoti šiuo kreditu. Kredito palūkanos yra gana aukštos, palyginti su kitais preferenciniais kreditais ūkininkams.4.3. Svarbiausi SAPARD programos reikalavimai
Europos Sąjunga remia tik tuos ūkius, kurie saugo gamtą. Todėl ir SAPARD programa kreipia labai daug dėmesio į gamtos apsaugą. Ūkis, kuris neturės sutvarkyto mėšlo bei srutų sandėliavimo, negalės pasinaudoti pagalba. Visame ūkyje turi būti saugoma gamta. Vadinasi, jeigu ūkyje yra 2 krypčių produkcija (pieno ir kiaulienos), ir jeigu ūkininkas nori pasinaudoti parama tik pieno produkcijai, turi sutvarkyti ne tik karvių, bet ir kiaulių išmatų sandėliavimą. Mėšlo sandėliavimo plokščių paviršių ir kubatūrą nurodo normatyvai, kurių reikia laikytis.
SAPARD turi dar aibę kitų reikalavimų: ūkininkas negali būti daugiau kaip 50 m. amžiaus, turi turėti atitinkamą darbo ūkyje stažą, išsilavinimą, turi mokėti mokestį KRUS ir daug kitų (Nacionalinė mokėjimų agentūra. Vasarį bus skelbiamas paskutinis SAPARD paraiškų priėmimo etapas . Prieiga per internetą: ).5. SAPARD PARAMA IR KORUPCIJA
Įgyvendinant SAPARD projektą Lietuvoje nepavyko išvengti ir skandalingų šio projekto lėšų grobstymo bei korupcijos atvejų.
SAPARD paramos skirstytojai neišvengė skandalų, kurių atgarsiai pasiekė net Briuselio koridorius. Paaiškėjo, kad paramą nesunkiai yra gavę ir aferistai. Sukčiai per jokios veiklos nevykdančią bendrovę Jonavos rajone pasisavino beveik 200 tūkst. litų ir pretendavo gauti dar beveik 800 tūkst. litų SAPARD lėšų. Tik įsikišus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai šita sutartis buvo anuliuota. Dėl to agentūros vadovui Evaldui Čijauskui praėjusių metų rugpjūtį teko pasitraukti iš posto. Šiuo metu NMA vadovaujantis Valentinas Miltienis negalėjo paneigti, kad pernykštis skandalas pakenkė agentūros įvaizdžiui. „Nėra ką slėpti, pačiai agentūrai praėjusių metų skandalas neišėjo į gera. Bet Europos Komisija dėl darbo mums neturi jokių priekaištų. Atvirkščiai, stebimasi, kad taip neblogai mums sekasi“, – sakė V.Miltienis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Tauragės apskrities skyriaus pareigūnai tyrė ir kitą įtariamą daugiau nei milijono litų iš Europos Sąjungos specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) grobstymo atvejį.
Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės “Grimeda” galimo sukčiavimo stambiu mastu.
Šilalės rajone veikianti mėsos produktų gamybos bendrovė “Grimeda” 2002 metų gruodžio 30 dieną pasirašė paramos gavimo sutartį su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA) dėl 3 mln. 327 tūkst. 707 litų iš SAPARD fondo gavimo.
FNTT pranešimu, per pirminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad vykdydama projektą, 2003 metų kovo 21 dieną ši bendrovė iš Klaipėdoje registruotos UAB “Schulte-Lebensmitteltechnik” įsigijo universalią rūkyklą už 380 tūkst. 132 litus ir pateikė NMA duomenis paramai gauti.
Šioms ir kitoms išlaidoms kompensuoti NMA 2003 metų rugsėjo 3 dieną į bendrovės “Grimeda” sąskaitą pervedė 1 mln. 11 tūkst. 706 litus.
Tačiau atlikus UAB “Schulte-Lebensmitteltechnik” pirminį dokumentų patikrinimą, nustatyta, kad ši bendrovė tik 2003 metų gegužės 27 dieną baigė laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, pagal kurią universali rūkykla buvo išmuitinta vidaus vartojimui ir realizuota dar kitai įmonei.
Šiuo metu dėl šių ir kitų sandorių teisėtumo UAB “Grimeda” ir UAB “Schulte-lebensmitteltechnik” vyksta tyrimas (Tauragės kurjeris. Įtarimai dėl lėšų iš SAPARD grobstymo. Prieiga per internetą: IŠVADOS
1. SAPARD programa – tai pirmoji ES programa, kurią administruoti pavesta pačioms valstybėms kandidatėms (visiškai decentralizuotai).
2. SAPARD pagrindinė paskirtis – padėti 10 Centrinės ir Vidurio Europos šalių, besirengiančių stojimui į Europos Sąjungą, pasiruošti dalyvavimui bendroje Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje CAP ir vieningoje Europos Sąjungos rinkoje.
3. SAPARD programa vykdoma remiantis kiekvienos šalies-kandidatės nacionalinio biudžeto ir paramos gavėjo (ūkio subjekto) dalyvavimo, finansuojant investicinius projektus, principu.
4. ES skiriamos lėšos pagal SAPARD yra paramos lėšos, o ne paskola, ir jų grąžinti nereikia.
5. Lietuvoje SAPARD programa vykdoma vadovaujantis Nacionaline žemės ūkio ir kaimo plėtros programa 2000-2006 metams.
6. Parama Lietuvai pagal SAPARD programą bus teikiama iki jos narystės ES.
7. SAPARD programos paramą gaunantys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis Geros žemdirbystės praktikos kodekso, 2000 m. liepos 19 d. Tarptautinio aplinkosaugos ir žemės ūkio projektų priežiūros komiteto patvirtintų rekomendacijų.
8. Paramai pagal SAPARD programą gauti pretendentas turi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai užpildytą paraišką, verslo planą ir kitus dokumentus.
9. Įgyvendinant SAPARD projektą Lietuvoje nepavyko išvengti ir skandalingų šio projekto lėšų grobstymo bei korupcijos atvejų.LITERATŪRA
1. PAULIKAS, Vygandas. Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika ir administravimas, Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2002, p. 87-97.
2. NAUJOKIENĖ, Dalia; ČIRENIENĖ, Jolanta; ČUKAUSKIENĖ, Danguolė. Patarimai ūkininkams SAPARD paramai gauti. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos, Vilnius: Gairės, 2003, p. 5-7, 41-55, Priedai.
3. SAPARD the Special Accession Programme for Agriculture and Rural Development [interaktyvus]. Atnaujinta 2003 lapkričio mėn. [žiūrėta 2004 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą: .
4. SAPARD Lietuvoje [interaktyvus]. Atnaujinta 2004 kovo mėn. [žiūrėta 2004 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą: .
5. Šiaulių kolegija. SAPARD mokymai [interaktyvus]. Atnaujinta 2004 kovo mėn. [žiūrėta 2004 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą: .
6. SAPARD programa [interaktyvus]. Atnaujinta 2004 kovo mėn. [žiūrėta 2004 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą: .
7. Nacionalinė mokėjimų agentūra. Vasarį bus skelbiamas paskutinis SAPARD paraiškų priėmimo etapas [interaktyvus]. Atnaujinta 2004 sausio 8 d. [žiūrėta 2004 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą: .
8. Ar mūsų ūkininkai pasinaudos? [interaktyvus]. Atnaujinta 2004 sausio 8 d. [žiūrėta 2004 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą: .
9. Tauragės kurjeris. Įtarimai dėl lėšų iš SAPARD grobstymo [interaktyvus]. Atnaujinta 2004 sausio 8 d. [žiūrėta 2004 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą: .
10. Eu center [interaktyvus]. Atnaujinta 2004 sausio 8 d. [žiūrėta 2004 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą: .

Leave a Comment