Sandėlių logistika

TURINYS

ĮVADAS 3
1. SANDĖLIŲ LOGISTIKOS SAMPRATA IR REIKŠMĖ 4
2. SANDĖLIŲ STRATEGIJA 5
3. SANDĖLIŲ FUNKCIJOS 8
IŠVADOS 10
LITERATŪROS SĄRAŠAS 11ĮVADAS
Logistika yra mokslo sritis, kuri pastaraisiais metais turėjo didžiulę reikšmę įmonių ekonomikai. Verslo įmonės dirba dinamiškoje aplinkoje, sukuriančioje įvairias konfliktines situacijas, kurias reikia efektyviai ir greitai išsiaiškinti. Didelę šių situacijų dalį sudaro medžiagų, įvairių materialinių vertybių bei informacijos srautai, kuriuos būtina optimaliai planuoti, organizuoti, valdyti ir kontroliuoti, todėl į pagalbą verslo įmonėms ateina logistika.
Logistika – tai su įmonės tikslais susijusios planavimo ir vykdymo priemonės optimaliam medžiagų, lėšų ir informacijos srautui užtikrinti vykdant produkcijos gamybą, kuri prrasideda gamybos veiksnių ir informacijos rinkimu, apdorojimu, perdavimu ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu. (R. Minalga 2001).

Pagrindinės logistikos panaudojimo sritys yra:
 Aprūpinimo logistika
 Sandėliavimo logistika
 Paskirstymo logistika
 Gamybos logistika
 Atliekų šalinimo logistika
 Transportavimo logistika
 Atsarginių detalių logistika
 Remonto darbų logistika
 Informacijos logistika
Šiame darbe aš pasirinkau nagrinėti vieną iš logistikos sričių – sandėliavimo logistiką.
Šiuolaiknės įmonės neišsiverčia be didesnio ar mažesnio sandėlių ūkio, taigi sandėliavimo logistika šiuo metu pakankamai aktuali tema, suteikianti daug informacijos apie sandėlių ūkio organizavimą.
Pagrindinis šio darbo tikslas – pateikti išsamią informaciją apie sandėliavimo logistikos sampratą, strategiją bei funkcijas.
Darbo tikslui įgyvendinti buuvo suformuluoti šie uždaviniai:
• surinkti, susisteminti, išanalizuoti ir pateikti teorinę medžiagą;
• apibrėžti sandėliavimo logistikos sampratą ir reikšmę;
• įvertinti sandėlių strategijos ir funkcijų svarbą;1. SANDĖLIŲ LOGISTIKOS SAMPRATA IR REIKŠMĖ
Esant dideliam darbo pasidalijimui bei įmonių tarpusavio kooperavimui, gaunama daug plačios nomenklatūros medžiagų, žaliavų, komplektuojamųjų gaminių. Kadangi ga

amybos procesas dažnai gana ilgas ir sudėtingas, susidaro daug negalutinai apdirbtų gaminių, todėl ir jie turi būti tinkamai laikomi bei saugomi. Įmonėje esančios materialinės vertybės paprastai laikomos sandėliuose.
Sandėliai yra reikšmingas savarankiškas logistikos komplekso padalinys.
Sandėlis suprantamas kaip vieta medžiagų, kurios nedaro tiesioginės įtakos gamybai, atsargoms laikyti.
Sandėliavimą galima apibrėžti, kaip firmos logistikos sistemos dalį, apimančią produkcijos sandėliavimą (žaliavos, atsarginės dalys, gamybos stadijoje esančios ir jau pagamintos prekės) pagaminimo vietoje, taip pat produktų saugojimą tarp pagaminimo ir vartojimo vietų bei informacijos teikimą vadybininkams apie sandėliuojamų produktų būklę ir išdėstymą (R. Palšaitis, 2003).
Sandėlių logistikos uždavinys – sukurti visų sandėliavimo rūšių atrinkimo, taip pat krovinių gabenimo sistemą iki pat prekių išdavimo.
Sandėliai yra vieni iš svarbiausių logistikos sistemos sudėtinių dalių ir turi nemažą reikšmę visoje logistikos sistemos grrandinėje. Tai yra atsargų laikymo ir saugojimo vieta, ir nuo to, kaip efektyviai yra organizuojamas sandėlių darbas labai priklauso klientų aptarnavimo lygis, savalaikis žaliavų patekimas į gamybos cechus, sandėlio išlaidų lygis, klientų pasitenkinimas užsakymų atlikimu, užsakymų atlikimo greitis.
Po žaliavų pirkimo iki jų panaudojimo gamyboje reikia tinkamai kontroliuoti žaliavas, t.y. parinkti tinkamą atsargų kontrolės metodą bei sėkmingai jį vykdyti, nuvežti atsargas į sandėliavimo vietas ir jas sandėliuoti. Kontroliuojamos ir sandėliuojamos yra ne tik žaliavos, bet ir kitos gamybai reikalingos medžiagos, t.y. atskiros detalės be
ei pusgaminiai. Pagaminus suplanuotą produkciją bei ją supakavus, ji vežama į paskirstymo centrą – gatavos produkcijos sandėlį, kuriame galutinė produkcija sandėliuojama, kontroliuojama ir vykdomi klientų užsakymai.
Taigi, kaip matome sandėlių reikšmė yra labai didelė, nes sandėliavimas apima atsargų saugojimą, laikymą visų logistikos proceso fazių metu.2. SANDĖLIŲ STRATEGIJA
Sandėlių strategijos nustatymas yra pagrindinis sprendimas, apimantis daugelį poreikių ir veikiantis įmonės sričių procesus.

Kartu su pagrindine įmonės strategija, kuri turi įtaką sandėlio funkcijų visumai, yra rengiama speciali sandėlių strategija, kuri turi įtaką sandėlių sistemai, organizavimui bei kaštams. Į ją įeina pagrindinės svarbiausių sričių kryptys:
Sandėlių centralizavimo laipsnis. Centralizavimas yra atsargų koncentravimas vienoje vietoje, kuri priklauso vienai struktūrai. Žemiausias centralizavimo laipsnis yra decentralizuotame sandėlyje, aukščiausias – centriniame sandėlyje. Yra ir mišrių centralizavimo formų.
Centrinio sandėlio privalumai:
 mažesnis žemės sklypų ir pastatų poreikis;
 geras plotų panaudojimas;
 dėl didelio sandėliuojamo kiekio naudojimo ekonomiškesnis sandėliavimas;
 mažesni patalpų kaštai;
 geras sandėlio įrenginių panaudojimas;
 panaudojus elektroninio duomenų apdorojimo įrenginį sumažinami personalo kaštai;
 paprastesnis automatizuotas priėmimas į sandėlį ir išdavimas iš sandėlio;
 mažesnės atsargos dėl turimų garantinių atsargų, geresnio apžvelgiamumo, lengvai valdomo informacijos srauto;
 geras atsargų tvarkymas ir laikymas;
 trumpesnė pristatymo trukmė.
Centrinio sandėlio trūkumai:
 ilgesni gabenimo maršrutai;
 dideli kaštai netinkamai panaudojant gamybinį pajėgumą;
 blogesni ryšiai su klientais;
 sunkumai dėl dažnai besikeičiančių sąlygų.

Nuosavi arba svetimi sandėliai. Nuosavo arba svetimo sandėlio klausimas keliamas aprūpinimo ir panaudojimo logistikoje. Šiai problemai spręsti turi įtaką tokie kriterijai:
 investicijos;
 kintamieji įmonės ka

aštai;
 personalo poreikis ir specialistų žinios bei sugebėjimai;
 priklausomybės laipsnis;
 apkrovos pikas ir gamybinio pajėgumo poreikių svyravimas.
Esant ekspedicinio sandėlio modeliui, tiekėjas į ekspedicinį sandėlį pristato prekes, kurių reikalauja gavėjas. Ekspeditorius atrenka trumpalaikio panaudojimo dalis pagal gavėjo pareikalavimą ir pristato jas pagal pristatymo kaip tik laiku modelį. Ekspeditorius įsipareigoja atlikti prekių priėmimo, sandėliavimo, atsargų tvarkymo, atrinkimo bei gabenimo darbus ir pagal sutartinius susitarimus nustatyti netekties, nepristatymo, pavėluoto pristatymo riziką.

Sandėlių automatizavimo laipsnis. Yra skiriami rankų darbo sandėliai, mechanizuoti sandėliai ir automatizuoti sandėliai.
Automatizuotame sandėlyje daugiapakopius darbo procesus atlieka distancinio valdymo mašinos, kurias žmonės vien tiktai valdo ir kontroliuoja.
Visiškai automatizuotame sandėlyje priėmimo ir išdavimo procesai vykdomi panaudojant elektroninį duomenų apdorojimo įrenginį. Aukštas stelažinis sandėlis yra labiausiai automatizuotas. Sandėlio automatizavimo laipsnis turi įtaką:
 sandėlio kaštams;
 personalo poreikiui;
 darbo greičiui;
 darbo patikimumui;
 investicijų poreikiui;
 visos įmonės darbo organizavimui.

Sandėliuojamų krovinių talpinimas. Kroviniai sandėlyje gali būti talpinami pagal kaupimo ir lokalizavimo principus. Pagal kaupimo principą sandėliuojami kroviniai turi tikslią sandėliavimo vietą. Lokalizavimo principu sandėliuojant krovinius, sandėliavimo vieta pasirenkama laisvai – kiekvienam naujam kroviniui gali būti parinkta nauja vieta. Tokiu būdu atsiranda vadinamasis chaotiškas sandėlis. Pagal talpinimo principus yra nustatoma sandėlio ploto sistema. Šios sistemos tęsinys yra kompiuterizuotas sandėlio valdymas. Minėtas chaotiško sandėlio tipas yra aukštas stelažinis sandėlis.
Sandėlio krovinių rūšis turi įtaką plotui, kuris chaotiškame sandėlyje yra mažesnis. Ši įtaka tu

uri reikšmę ir parengiamiesiems darbams, kurių apimtis naudojant kaupimo principą yra mažesnė. Kaupimo principas turi įtaką patalpų ir sandėliavimo išlaidoms.
Lokalizavimo principas reiškia didelę priklausomybę nuo neklystamai funkcionuojančios kompiuterinės paieškos sistemos.
Sandėlių apskaitos sistema. Į sandėlių apskaitos sistemą įeina:
 atsargų apskaita;
 sunaudojimo apskaita;
 priėmim.as, išdavimas ir atsargų įvertinimas.
Sistemos parinkimas turi įtaką:
 sandėlio tvarkymo, kitų medžiagas laikančių vietų ir buhalterinės apskaitos informacijos būklei;
 personalo poreikiui;
 pagalbinių skaičiavimo technikos priemonių poreikiui.3. SANDĖLIŲ FUNKCIJOS
Sandėlis yra tam tikra vieta ar mazgas logistikos sistemoje, kur žaliavos, pusfabrikačiai ar galutinė produkcija laikoma ir saugojama tam tikrą laiko tarpą. Ilgalaikis ar trumpalaikis prekių laikymas sandėlyje atitinkamai padidina jų kainą.
Svarbiausios sandėlių funkcijos yra šios:

Medžiagų poreikiu ir medžiagų gavimo neatitikimo šalinimu rūpinasi išlyginamosios sandėlio funkcijos. Šios funkcijos užtikrina kokybišką klientų aptarnavimą. Prekių pakankamumas sandėlyje yra labai svarbu, kai reikia aprūpinti klientą reikiamais produktais, reikiamu kiekiu.

Tačiau gali pasitaikyti medžiagų gavimo trukmės ir kiekio neatitikimų. Trukmės neatitikimų pasitaiko tada, kai atitinkamos medžiagos yra reikalingos per metus, o aprūpinimas jomis galimas tik atitinkamais momentais arba ribotais laikotarpiais. Čia, kaip pavyzdį, būtų galima pateikti vaisių perdirbimo procesą. Kaip žinome jie perdirbami ištisus metus, o jų pristatymas vykdomas derliaus nuėmimo laikotarpiu, todėl vaisius reikia sandėliuoti.

Kiekio neatitikimų pasitaiko tada, kai pagal periodinės gamybos procesą dėl technologijos savybių galima gaminti tik nedidelį produktų kiekį. Mažas periodinės gamybos kiekis dažnai neatitinka reikalingo kiekio, todėl toks neatitikimas kompensuojamas per sandėlį. Kiekio neatitikimus taip pat gali sukelti ir sutartiniai įsipareigojimai priimti mažesnį kiekį.

Garantinės funkcijos. Verslo vadyba visada reikalauja savalaikės ir tikslios informacijos, teikiančios galimybę gerai valdyti atsargas. Informacija apie atsargas, tolygus tiekimas, sandėlių vieta arba išdėstymas, eksporto ir importo siuntos, duomenys apie vartotoją, turimų patalpų naudojimas ir žinios apie personalą yra labai svarbi informacija, kad būtų sėkmingai realizuojami visi sandėliavimo veiksmai.

Įmonėse labai dažnai pastebima informacijos stoka apie:
 tikslų būsimųjų laikotarpių poreikį;
 pristatymų kiekį;
 poreikių laiką;
 pristatymų laiką;
 sandėlių nuostolius.
Žinoma, šios informacijos nepatikimumas turi didelę įtaką sandėliavimui.
Spekuliatyvinės funkcijos. Jeigu atsargų poreikis nėra labai aktualus, tai yra jeigu trūkumas nėra labai didelis, reikia labai apdairiai didinti atsargų kiekį, ypač didėjant aprūpinimo rinkos kainoms, nes tai daro tiesioginę įtaką sandėliavimui.
Didelę įtaką sandėliavimui daro ir sandėliuojamų atsargų kokybė. Kokybės blogėjimas gali labai neigiamai atsiliepti sandėlių veiklai, kaip ir palankūs pasiūlymai pigiau pirkti medžiagas.
Pagerinimo funkcijos. Šios funkcijos vadinamos taip pat gamybos operacijomis, kadangi gerinama sandėliuojamų medžiagų kokybė. Sandėliavimas yra gamybinių operacijų dalis. Tokioms operacijoms priskiriamas sendinimas, džiovinimas, brandinimas arba fermentavimas ir panašiai. Šie procesai atliekami sandėliuojant tokius gaminius ir medžiagas, kaip konjakas, medis, sūris, vynas ir panašiai.IŠVADOS
Iš šio darbo galima daryti tokias išvadas:
1. Sandėliai yra reikšmingas, savarankiškas logistikos komplekso padalinys;
2. Sandėlių reikšmė yra labai didelė, nes sandėliavimas apima atsargų saugojimą, laikymą visų logistikos proceso fazių metu;
3. Sandėlių darbas turi būti efektyviai organizuojamas, kad nenukentėtų daugybė su sandėliavimo veikla susijusių procesų;
4. Speciali sandėlių strategija įtakoja visą sandėlių sistemą, organizavimą bei kaštus;
5. Žemiausias centralizavimo laipsnis yra decentralizuotame sandėlyje, aukščiausias – centriniame sandėlyje;
6. Labiausiai automatizuotas sandėlis yra aukštas stelažinis sandėlis;
7. Talpinant krovinius lokalizavimo principu atsiranda chaotiškas sandėlis;
8. Išlyginamosios sandėlio funkcijos privalo pašalinti medžiagų gavimo trukmės bei kiekio neatitikimus;
9. Sandėliavimo veiklos efektyvumui kenkia įvairios informacijos nepatikimumas;
10. Didėjant aprūpinimo rinkos kainoms, reikia labai apgalvotai didinti atsargų kiekį;
11. Sandėliavimas yra ne tik atsargų laikymo bei saugojimo vieta, bet ir gamybinių operacijų dalis.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lukaševičius, K., Martinkus, B. (2001). Verslo vadyba: vadovėlis. Kaunas: Technologija;
2. Minalga, R. (2001). Logistika. Vilnius: Petro Ofsetas;
3. Palšaitis, R. (2003). Logistikos pagrindai: mokomoji knyga. Vilnius: Technika;
4. Palšaitis, R. (1994). Operatyvinis ir strateginis transporto veiklos planavimas biznio logistikos sistemoje. Vilnius: Technika.

Leave a Comment