Dėl rizikų, susijusių su AB “Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas” veikla, įvertinimo
Thomas Murray (Specializuota VP atsiskaitymų analizės ir centriniųdepozitoriumų katalogų leidimo agentūra) ir Standard & Poor’s (kreditoreitingo agentūra) vykdo bendrą projektą “Depozitoriumo paslaugų rizikosvertinimo programa”. Šio projekto tikslas – kompleksiškai išanalizuoti irįvertinti pasaulio centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklojeiškylančias rizikas. Žemiau pateikiamos minėtoje programoje įvardintųrizikų charakteristikos ir savarankiškai atliktas preliminarus AB “LCVPD”įvertinimas pagal pateiktus rizikos kriterijus.
Rizikos vertinimo kriterijų apibūdinimas
1. Turto perdavimo rizika
Turto perdavimo rizika atsižvelgia į laiko tarpą, nuo kada prarandamateisė naudotis vertybiniais popieriais ar pinigais (atsisakoma jųkontrolės) iki neatšaukiamo (angl. irrevocable) kitos vertybės gavimo.Sutelkiamas dėmesys į turto perdavimo laikotarpį. Tai laiko trukmė nuo,kada dalyvio turtas (pinigai ar vertybiniai popieriai) yra užšaldomas CVPD,laukiant atsiskaitymo už atitinkamus sandorius, iki neatšaukiamo kitosvertybės gavimo. Po pradinio atsiskaitymo proceso, rizikos laikotarpistęsiasi tol, kol lėšų ir vertybinių popierių pervedimas tampa neatšaukiamu.Jis neapima laikotarpio, kada turtas (pinigai ar vertybiniai popieriai) yraperduodamas rinkos dalyviui, įskaitant maklerius, bankus ir investicijųsaugotojus, nesinaudojant CVPD paslaugomis. Turto perdavimo rizika – tai rizikos, kurią patiria tiesioginiaidalyviai ir jų klientai atsiskaitymo ciklo metu, laikotarpis. Norint pilnaiįvertinti šią riziką, reikia išnagrinėti vietinius teisės aktus, kad būtųgautas tikslus “galutinumo” apibrėžimas kiekvienoje rinkoje ir kiekvienomisaplinkybėmis. Kadangi “neatšaukiamumas” ir “galutinumas” gali skirtis,esant nepaprastoms aplinkybėmis, “Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimoprograma” sutelks savo dėmesį tik į rizikos įvertinimą normaliomisaplinkybėmis. Žemiau parodyta turto perdavimo rizika tiek vertybinių popierių, tiekpiniginių lėšų atžvilgiu: 1.1. Vertybiniai popieriai – Vienų šalių vertybinių popieriųkliringinių atsiskaitymų infrastruktūroje, nurodymai dėl prekybos betkuriai nurodytai atsiskaitymo datai yra priimami 3-5 dienos priešatsiskaitymo dieną (S-5 – S-3). Dieną prieš atsiskaitymų dieną (S-1) 12
valandą nacionalinis vertybinių popierių depozitoriumas blokuojavertybinius popierius, kuriuos reikia pateikti kitą dieną, kiekvienodalyvio sąskaitoje, veiksmingai pašalindamas dalyvių galimybę panaudotivertybinius popierius vienos nakties skolinimui, užstatui, ar kuriuo norskitu tikslu. Dalyviai mato iš depozitoriumo gautų informacinių pranešimų,kad tie vertybiniai popieriai pakeitė savo statusą iš normalaus “TURIMŲ” į“PARDUODAMŲ” vertybinių popierių statusą, ir neberodomi tarp jų sąskaitųlikučių. Įtaka vertybinių popierių perdavimui – Šiuo atveju, kadangi bendrasiskliringinis atsiskaitymas už vertybinius popierius vyksta 12 valandąatsiskaitymų dieną (S), mes laikome, kad turto perdavimo laikotarpis trunkavieną dieną, t.y. nuo S-1 12 valandos iki S 12 valandos. Šio laikotarpiopabaigoje vertybiniai popieriai neatšaukiamai yra įrašomi į perkančiojodalyvio sąskaitą, o pinigai negrąžinamai (pagal galutinumo principą)įrašomi taip pat 12 valandą į parduodančio dalyvio sąskaitą. Norsapsikeitimas yra laikomas galutiniu šiuo momentu, tačiau per praėjusį 24valandų laikotarpį pardavėjas nebuvo apsaugotas nuo pasekmių, kurios galėjoatsirasti dėl sistemos gedimo ar operacinių problemų, tuo metu, kai jis jaunebekontroliavo savo vertybinių popierių ar negalėjo jų pasiekti, bet darnebuvo gavęs atitinkamų piniginių lėšų iš pardavimo. AB “LCVPD” atveju nurodymai dėl prekybos priimami 1-4 dienos priešatsiskaitymų dieną (S-4 – S-1). Atsiskaitymų dieną S 11 valandą LCVPDblokuoja vertybinius popierius, kuriuos S dieną 15 valandą galutinai irneatšaukiamai perveda tarp sąskaitų tvarkytojų bendrųjų sąskaitų. Tokiubūdu VP kaip turto perdavimo rizika dėl LCVPD vykdomų atsiskaitymų trunka 4val. (nuo 11 iki 15 val.).1.2. Pinigai – Kitų šalių vertybinių popierių rinkos infrastruktūrojenurodymai dėl prekybos yra priimami tik tris dienos prieš atsiskaitymųdieną (S-3) visiems mokestiniams atsiskaitymams. Vieną dieną priešatsiskaitymų dieną (S-1) 9 val. pinigų suma, lygi bendrai kiekvieno dalyviopirkimų sumai, yra užšaldoma dalyvio centrinio banko piniginėje sąskaitoje,tikintis ją nurašyti kitą dieną (S) 12 val. Per šias 27 valandas šios
blokuotos pinigų sumos yra neprieinamos nei pirkėjui, nei pardavėjui.Išrašuose iš vienos nakties piniginės sąskaitos parodomos tos pinigų sumoskaip turinčios “užšaldytų” pinigų statusą. Įtaka pinigų perdavimui – Šiuo atveju mes laikome, kad priešatsiskaitymą pinigų perdavimo laikotarpis trunka 27 valandas nuo 9 val.ryto S-1 iki 12 val. S. Šio laikotarpio pabaigoje vertybiniai popieriaineatšaukiamai yra įrašomi į perkančiojo dalyvio sąskaitą, o pinigainegrąžinamai (pagal galutinumo principą) įrašomi taip pat 12 valandą įparduodančio dalyvio sąskaitą. Nors apsikeitimas yra laikomas galutiniušiuo momentu, tačiau per praėjusį 27 valandų laikotarpį pirkėjas nebuvoapsaugotas nuo pasekmių, kurios galėjo atsirasti dėl sistemos gedimo aroperacinių problemų, tuo metu, kai jis jau nebekontroliavo savo piniginiųlėšų ar negalėjo jų pasiekti, bet dar nebuvo gavęs tų pirktų vertybiniųpopierių. AB “LCVPD” atveju pinigai sąskaitų tvarkytojų kliringinėse sąskaitoseturi būti sukaupiami S dieną 11 val., o galutinai ir neatšaukiamaipervedami depozitoriumo nurodymu tarp atitinkamų kliringinių sąskaitųLietuvos banko Atsiskaitymų centre S dieną 15 val. Tokiu būdu pinigų kaipturto perdavimo rizika dėl LCVPD tvarkomų atsiskaitymų trunka 4 val. (nuo11 iki 15 val.).2. Sandorio šalies rizika
Sandorio šalies rizika – tai rizika, kad sandorio šalis (t.y. asmuo)kuriuo nors laiku neįvykdys savo įsipareigojimų pilna verte. Ši rizikaatsiranda, kai dalyvis nesugeba įvykdyti savo finansinių įsipareigojimųcentriniam vertybinių popierių depozitoriumui ir, galbūt, kitiemskreditoriams. Sandorio šalies rizika priklauso nuo to, kas yra kitidalyviai, ir nuo tų dalyvių kontrolės veiksmingumo. Esant veiksmingaisandorio šalies kontrolei, CVPD turėtų neteikti paslaugų dalyviui, kurisnevykdo finansinio įsipareigojimo kitai organizacijai, tiesiogiainesusijusiai su CVPD. Reikėtų nagrinėti dalyvius, jų koncentraciją,finansinių įsipareigojimų vykdymą ir instrumentų/vertybinių popieriųskolinimą, garantinį fondą, CVPD garantijas ir atliktų sandorių apskaitostvarkymą. Pavyzdys
Dviejų krypčių veikla: A parduoda vertybinius popierius B, atliekantmokėjimą vėliau (ar anksčiau) Darykime prielaidą, kad mokėjimas atliekamas 5 dienos po VPpristatymo. Per 5 dienas A patirs sandorio šalies riziką dėl B (kadangi Anegaus pinigų, jeigu B nevykdys savo įsipareigojimų). Kada sandorio šalis yra CVPD ar atitinkama kliringo įstaiga,įsipareigojimų nevykdymo atveju reikės likviduoti atitinkamą organizacijąir iškils abejonių dėl atsiskaitymo už visus neapmokėtus prekybossandorius. Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimo programos tikslais širizika liečia tik tiesioginius CVPD dalyvius ir neliečia tiesioginiųdalyvių klientų, kurie nevykdo įsipareigojimų tokiems dalyviams, net jeigutoks įsipareigojimų nevykdymas sistemiškai sąlygotų tolesnį tiesioginiodalyvio įsipareigojimų nevykdymą. AB “LCVPD” atsiskaitymuose niekada nėra centrinė sandorio šalis,neskolina atsiskaitymų dalyviams nei vertybinių popierių, nei piniginiųlėšų. Todėl sandorio šalies riziką sudaro sąskaitų tvarkytojųįsipareigojimų nevykdymo atvejai, kai nustatytu laiku nesukaupiami pinigaiar vertybiniai popieriai. Pastarųjų atvejų mastą charakterizuoja sudarytųsandorių atsiskaitymų nustatytu laiku rodikliai. Pagal FIBV ir ISSA2000rekomendacijas toleruotinas sustabdytų ir perkeltų terminų atsiskaitymųnormatyvas yra 1% nuo bendros sandorių vertės ir 2,5% nuo bendro sandoriųskaičiaus. 2000 m. gegužės 1 d. LCVPD perėmus kliringinių sąskaitų tvarkymą išNVPB, šie rodikliai iki 2000 metų pabaigos atitinkamai sudarė 0,13% ir0,61%.3. CVPD kredito rizika kito CVPD atžvilgiu
CVPD kredito rizika kito CVPD atžvilgiu įvertina kredito riziką, kuriąpatiria CVPD, kuomet jis naudojasi ryšiais su CVPD grupės nariu, t.y.riziką, kurią CVPD patiria arba teikdamas paslaugas kitam CVPD arpasinaudodamas kitu CVPD kaip vietinių paslaugų tiekėju (VP išleidusiosšalies CVPD /angl.- Host CSD/). Šiandien ši rizika santykinai neįprasta,bet rinkai vystantis, ypač Eurozonoje, ši rizika įgaus potencialią svarbą.Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimo programa šiais metais apsiriboskredito rizika, susijusia su šiais ryšiais, taip pat duomenų, susijusių su
šiais ryšiais, rinkimu, įskaitant galiojančias taisykles,reglamentuojančias šį ryšį, bei pradinio ir dabar vykstančio nuodugnaustyrimo, siekiant palaikyti tą ryšį, aprašymu. Šiais metais ryšių poveikissaugiai kiekvieno CVPD veiklai nebus laikomas rizikos vertinimo programosdalimi. Vienintelė išimtis bus taikoma tuo atveju, kai egzistuoja ryšiaitarp dviejų CVPD toje pačioje šalyje, kurie vykdo atsiskaitymus su taispačiais vertybiniais popieriais. Reikės tolimesnės analizės, jeigu busžymios apimtys. LCVPD kol kas vykdo tarptautinius atsiskaitymus tik su Latvijoscentriniu depozitoriumu. Jų mastai, o tuo pačiu ir rizika nėra reikšmingi:2000 m. gruodžio 29 d. būklei LCVPD saugojo Latvijos CD vardu 4,3 mln. Ltvertės vertybinių popierių, t.y. tik 0,02% nuo bendros sąskaitųkapitalizacijos. 2001 m. rugsėjo pabaigoje LCVPD dalyvių vertybiniaipopieriai, saugomi Latvijos CD bei Clearstream Banking sąskaitose, sudarė67,7 mln. Lt (17 mln. USD).4. Finansinė rizika
Ši rizika yra susijusi su finansiniu depozitoriumo pajėgumu dirbtikaip veikianti įmonė. Nagrinėjami klausimai apimtų tokius, ar pakankakapitalo organizacijos vykdomoms operacijoms, kokios yra pajamos, pinigųsrautai ir pelningumas. Tai nėra nagrinėjama, kada CVPD yra sandorio šalis,kadangi tuomet nagrinėjama sandorio šalies rizika. Finansinės rizikosįvertinimo aspektai apima CVPD kapitalo struktūrą ir jo finansiniusrodiklius, jo nuosavybę, dividendus ir nuolaidų politiką, finansavimoklausimus, įskaitant sugebėjimą sukaupti papildomą kapitalą. Busįvertinamas produktų įvairumas ir nustatomos kiekvieno iš jų apimtys perpenkerių metų laikotarpį, išsiaiškinant, ar egzistuoja jų koncentracijosproblemos. CVPD nuosavybė gali turėti daug skirtingų formų, kurios galiturėti skirtingą poveikį vertinimui. Šis vertinimas domėsis finansiniaisištekliais ir savininkų bei dalyvių finansinėmis paskatomis paremti CVPDesant reikalui. AB “LCVPD” steigėju ir pagrindiniu akcininku yra Lietuvos bankas(valdo 60% akcinio kapitalo), kuris yra pagal įstatymus nepriklausoma irdidžiausią turtą valdanti Lietuvos institucija. LCVPD nuo pat įsteigimo (7½
metų) dirba pelningai, daugiau kaip 50% jo turto sudaro likvidūs,nerizikingi aktyvai – investicijos į LR Vyriausybės vertybinius popierius.2000 metų gale depozitoriumo akcininkų nuosavybę sudarė 2,7 mln. USD.Palyginimui, t.y. 7 kartus daugiau nei Estijos CD ir 11 kartų daugiau neiLatvijos CD savininkų kapitalas. Pilną LCVPD valdybos 1999 m. ir 2000 m.veiklos ataskaitą ir tarptautinio audito išvadą galite rasti Internetopuslapyje www.csdl.lt.5. Likvidumo rizika
Likvidumo rizika – tai rizika, kad nepakaks VP ir/ar piniginių lėšųįsipareigojimams įvykdyti, tačiau jie bus įvykdyti tam tikru laiku vėliau.Tai atsitinka tada, kai dėl tam tikrų techninių priežasčių (pvz.,vertybiniai popieriai yra paskolinti; VP registracijos procese; neįmanomaatsiimti neseniai padėtų saugoti VP) vienai ar abiem prekybos sandoriošalims trūksta arba lėšų (kredito linijos) ar be disponavimo apribojimų(neapsunkintų) vertybinių popierių, kuriais galėtų laiku atsiskaityti.Tokie trūkumai gali sąlygoti laikiną atsiskaitymų nevykdymą, tačiaupaprastai nereiškia įsipareigojimų nevykdymo. CVPD aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, esant šiai rizikai,-tai atsiskaitymų ciklas, kredito ir VP skolinimo mechanizmų buvimas beiregistravimo modelis, pateiktų saugoti VP rūšys ir VP pateikimo saugoti beiatsiėmimo tvarka. Įvertinant riziką, bus atsižvelgta į ryšį tarp biržosprekybos atsiskaitymo procesų ir tarpbankinių pervedimo procesų ir/aružbiržinių atsiskaitymų procesų, kurie nustato, ar VP, gaunami iš biržos,gali ar negali nedelsiant būti pervedami toliau į galutinio savininkosąskaitą. Taip pat bus nagrinėjama tos pačios dienos apyvartos atsiskaitymotvarka, siekiant nustatyti, ar gali atsitikti taip, kad ši tvarka nesugebėsaptarnauti vienos dienos prekybos apyvartos (t.y. kompensacinės prekybos –angl.back to back), o tuo atveju, kai pagal sandorį atsiskaitymai gali būtivykdomi, ar bus atliekamas “techninis” vertybinių popierių skolinimasstringant vertybinių popierių gavimui. AB “LCVPD” užtikrina kol kas tik tiesioginį VP skolinimą tarp sąskaitų
tvarkytojų, tame tarpe ypatingais atvejais netgi atsiskaitymo ciklo metu. VP registravimas papildomų problemų nesudaro, nes Lietuvoje nėraišskirtinių registrų tvarkytojų (angl. transfer agents, Registrars).Registravimą, t.y. asmeninių sąskaitų tvarkymą, vykdo tie patys sąskaitųtvarkytojai, kurie gali vykdyti prekybines ir kitas įprastas FMĮ funkcijas.6. Operacinė rizika
Operacinė rizika – tai nuostolio rizika dėl tarnautojų klaidų,organizacinių trūkumų, uždelsimų, sukčiavimo, sistemos gedimo, artrečiosios šalies paslaugų tiekėjo neveiklumo. Tai ir vidiniai, irišoriniai veiksniai, kurie turi poveikį saugiam depozitoriumo darbui.Įvertinant vidinius veiksnius reikėtų nagrinėti, ar CVPD turi nustatęsoficialias procedūras visoms savo paslaugoms. CVPD turėtų būti nustatęskontrolės tikslus ir atitinkamus pagrindinius kontrolės mechanizmus,užtikrinančius veiklą ir tinkamą nustatytų veiklos procedūrų kontrolę.Sistemos ir veiklos procedūros turėtų būti periodiškai tikrinamos. Turėtųbūti nustatyti išorinio audito procesai, kurie pateiktų nepriklausomoaudito patvirtinimą dėl kontrolės pakankamumo. Kontroliuojamos šiospaslaugos: nurodymų apdorojimas, skolinimo programa (jei taikoma), pinigai(jei taikoma), atsiskaitymai, registracija, atskaitomybė, saugojimas,esminiai įvykiai, rinkos sąsajos, sistemos: sistemos programinės įrangospakeitimai, duomenų saugumas/sistemos, patekimo kontrolė; duomenų centrosaugumas, nenumatytų atvejų planavimas, trečios šalies paslaugos,išankstinis pozicijų sugretinimas, turto atskyrimas (segregation) beiapmokymas ir priežiūra, nustatytos procedūros. Išorinė operacinė rizikaegzistuoja tada, kai CVPD naudojasi vietinės infrastruktūros paslaugomis(pvz., mokėjimų sistemos), ar yra perdavęs tam tikras funkcijas, tokiaskaip dalyvio turto saugojimas, trečiajai šaliai. AB “LCVPD” yra nustačiusi šias oficialias procedūras: – yra patvirtinti depozitoriumo padalinių nuostatai, vidaus darbo taisyklės, administracijos darbo reglamentas ir pagrindinių vadovų pareiginiai nuostatai; – pakankamai išsamiai yra aprašytos IT ir VP apskaitos darbuotojų veiklos procedūros bei jų veiksmai stichinių nelaimių atveju.
– minėtų atvejų aptarnavimui bei duomenų archyvų saugojimui už pagrindinio pastato ribų yra eksploatuojama rezervinė techninė ir programinė įranga bei darbo vietos. Depozitoriumo vidaus kontrolę vykdo vidaus auditorius, operacinę –teisinę kontrolę vykdo Vertybinių popierių komisija, finansinės veikloskontrolę – tarptautinė audito firma. Vidaus saugumo priemones sudaro patikima pranešimų pateikimo ir jųsutikrinimo sistema, slaptažodžių suteikimo ir identifikavimo beiprograminio duomenų sutikrinimo tvarka, dalyvių apmokymas ir jųinspektavimas.———————–[pic]