Dėl rizikų, susijusių su AB “Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas” veikla, įvertinimo
Thomas Murray (Specializuota VP atsiskaitymų analizės ir centrinių depozitoriumų katalogų leidimo agentūra) ir Standard & Poor’s (kredito reitingo agentūra) vykdo bendrą projektą “Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimo programa”. Šio projekto tikslas – kompleksiškai išanalizuoti ir įvertinti pasaulio centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veikloje iškylančias rizikas. Žemiau pateikiamos minėtoje programoje įvardintų rizikų charakteristikos ir savarankiškai atliktas preliminarus AB “LCVPD”
įvertinimas pagal pateiktus rizikos kriterijus.
Rizikos vertinimo kriterijų apibūdinimas
1. Turto perdavimo rizika
Turto perdavimo rizika atsižvelgia į laiko tarpą, nuo kada prarandama teisė naudotis vertybiniais popieriais ar pinigais (atsisakoma jų kontrolės) iki neatšaukiamo (angl. irrevocable) kitos vertybės gavimo.
Sutelkiamas dėmesys į turto perdavimo laikotarpį. Tai laiko trukmė nuo, kada dalyvio turtas (pinigai ar vertybiniai popieriai) yra užšaldomas CVPD, laukiant atsiskaitymo už atitinkamus sandorius, iki neatšaukiamo kitos vertybės gavimo. Po pradinio atsiskaitymo proceso, rizikos laikotarpis tęsiasi tol, kol lėšų ir vertybinių popierių pervedimas tampa neatšaukiamu.
Jis neapima laikotarpio, kada turtas (pinigai ar vertybiniai popieriai) yra perduodamas rinkos dalyviui, įskaitant maklerius, bankus ir investicijų saugotojus, nesinaudojant CVPD paslaugomis.
Turto perdavimo rizika – tai rizikos, kurią patiria tiesioginiai dalyviai ir jų klientai atsiskaitymo ciklo metu, laikotarpis. Norint pilnai įvertinti šią riziką, reikia išnagrinėti vietinius teisės aktus, kad būtų gautas tikslus “galutinumo” apibrėžimas kiekvienoje rinkoje ir kiekvienomis aplinkybėmis. Kadangi “neatšaukiamumas” ir “galutinumas” gali skirtis, esant nepaprastoms aplinkybėmis, “Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimo programa” sutelks savo dėmesį tik į rizikos įvertinimą normaliomis aplinkybėmis.
Žemiau parodyta turto perdavimo rizika tiek vertybinių popierių, tiek piniginių lėšų atžvilgiu:
1.1. Vertybiniai popieriai – Vienų šalių vertybinių popierių kliringinių atsiskaitymų infrastruktūroje, nurodymai dėl prekybos bet kuriai nurodytai atsiskaitymo datai yra priimami 3-5 dienos prieš atsiskaitymo dieną (S-5 – S-3). Dieną prieš atsiskaitymų dieną (S-1) 12
valandą nacionalinis vertybinių popierių depozitoriumas blokuoja vertybinius popierius, kuriuos reikia pateikti kitą dieną, kiekvieno dalyvio sąskaitoje, veiksmingai pašalindamas dalyvių galimybę panaudoti vertybinius popierius vienos nakties skolinimui, užstatui, ar kuriuo nors kitu tikslu. Dalyviai mato iš depozitoriumo gautų informacinių pranešimų, kad tie vertybiniai popieriai pakeitė savo statusą iš normalaus “TURIMŲ” į
“PARDUODAMŲ” vertybinių popierių statusą, ir neberodomi tarp jų sąskaitų likučių.
Įtaka vertybinių popierių perdavimui – Šiuo atveju, kadangi bendrasis kliringinis atsiskaitymas už vertybinius popierius vyksta 12 valandą atsiskaitymų dieną (S), mes laikome, kad turto perdavimo laikotarpis trunka vieną dieną, t.y. nuo S-1 12 valandos iki S 12 valandos. Šio laikotarpio pabaigoje vertybiniai popieriai neatšaukiamai yra įrašomi į perkančiojo dalyvio sąskaitą, o pinigai negrąžinamai (pagal galutinumo principą)
įrašomi taip pat 12 valandą į parduodančio dalyvio sąskaitą. Nors apsikeitimas yra laikomas galutiniu šiuo momentu, tačiau per praėjusį 24
valandų laikotarpį pardavėjas nebuvo apsaugotas nuo pasekmių, kurios galėjo atsirasti dėl sistemos gedimo ar operacinių problemų, tuo metu, kai jis jau nebekontroliavo savo vertybinių popierių ar negalėjo jų pasiekti, bet dar nebuvo gavęs atitinkamų piniginių lėšų iš pardavimo.
AB “LCVPD” atveju nurodymai dėl prekybos priimami 1-4 dienos prieš atsiskaitymų dieną (S-4 – S-1). Atsiskaitymų dieną S 11 valandą LCVPD
blokuoja vertybinius popierius, kuriuos S dieną 15 valandą galutinai ir neatšaukiamai perveda tarp sąskaitų tvarkytojų bendrųjų sąskaitų. Tokiu būdu VP kaip turto perdavimo rizika dėl LCVPD vykdomų atsiskaitymų trunka 4
val. (nuo 11 iki 15 val.).
1.2. Pinigai – Kitų šalių vertybinių popierių rinkos infrastruktūroje nurodymai dėl prekybos yra priimami tik tris dienos prieš atsiskaitymų dieną (S-3) visiems mokestiniams atsiskaitymams. Vieną dieną prieš atsiskaitymų dieną (S-1) 9 val. pinigų suma, lygi bendrai kiekvieno dalyvio pirkimų sumai, yra užšaldoma dalyvio centrinio banko piniginėje sąskaitoje, tikintis ją nurašyti kitą dieną (S) 12 val. Per šias 27 valandas šios blokuotos pinigų sumos yra neprieinamos nei pirkėjui, nei pardavėjui.
Išrašuose iš vienos nakties piniginės sąskaitos parodomos tos pinigų sumos kaip turinčios “užšaldytų” pinigų statusą.
Įtaka pinigų perdavimui – Šiuo atveju mes laikome, kad prieš atsiskaitymą pinigų perdavimo laikotarpis trunka 27 valandas nuo 9 val.
ryto S-1 iki 12 val. S. Šio laikotarpio pabaigoje vertybiniai popieriai neatšaukiamai yra įrašomi į perkančiojo dalyvio sąskaitą, o pinigai negrąžinamai (pagal galutinumo principą) įrašomi taip pat 12 valandą į parduodančio dalyvio sąskaitą. Nors apsikeitimas yra laikomas galutiniu šiuo momentu, tačiau per praėjusį 27 valandų laikotarpį pirkėjas nebuvo apsaugotas nuo pasekmių, kurios galėjo atsirasti dėl sistemos gedimo ar operacinių problemų, tuo metu, kai jis jau nebekontroliavo savo piniginių lėšų ar negalėjo jų pasiekti, bet dar nebuvo gavęs tų pirktų vertybinių popierių.
AB “LCVPD” atveju pinigai sąskaitų tvarkytojų kliringinėse sąskaitose turi būti sukaupiami S dieną 11 val., o galutinai ir neatšaukiamai pervedami depozitoriumo nurodymu tarp atitinkamų kliringinių sąskaitų
Lietuvos banko Atsiskaitymų centre S dieną 15 val. Tokiu būdu pinigų kaip turto perdavimo rizika dėl LCVPD tvarkomų atsiskaitymų trunka 4 val. (nuo
11 iki 15 val.).
2. Sandorio šalies rizika
Sandorio šalies rizika – tai rizika, kad sandorio šalis (t.y. asmuo)
kuriuo nors laiku neįvykdys savo įsipareigojimų pilna verte. Ši rizika atsiranda, kai dalyvis nesugeba įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų centriniam vertybinių popierių depozitoriumui ir, galbūt, kitiems kreditoriams. Sandorio šalies rizika priklauso nuo to, kas yra kiti dalyviai, ir nuo tų dalyvių kontrolės veiksmingumo. Esant veiksmingai sandorio šalies kontrolei, CVPD turėtų neteikti paslaugų dalyviui, kuris nevykdo finansinio įsipareigojimo kitai organizacijai, tiesiogiai nesusijusiai su CVPD. Reikėtų nagrinėti dalyvius, jų koncentraciją, finansinių įsipareigojimų vykdymą ir instrumentų/vertybinių popierių skolinimą, garantinį fondą, CVPD garantijas ir atliktų sandorių apskaitos tvarkymą.
Pavyzdys
Dviejų krypčių veikla: A parduoda vertybinius popierius B, atliekant mokėjimą vėliau (ar anksčiau)
Darykime prielaidą, kad mokėjimas atliekamas 5 dienos po VP
pristatymo. Per 5 dienas A patirs sandorio šalies riziką dėl B (kadangi A
negaus pinigų, jeigu B nevykdys savo įsipareigojimų).
Kada sandorio šalis yra CVPD ar atitinkama kliringo įstaiga, įsipareigojimų nevykdymo atveju reikės likviduoti atitinkamą organizaciją ir iškils abejonių dėl atsiskaitymo už visus neapmokėtus prekybos sandorius. Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimo programos tikslais ši rizika liečia tik tiesioginius CVPD dalyvius ir neliečia tiesioginių dalyvių klientų, kurie nevykdo įsipareigojimų tokiems dalyviams, net jeigu toks įsipareigojimų nevykdymas sistemiškai sąlygotų tolesnį tiesioginio dalyvio įsipareigojimų nevykdymą.
AB “LCVPD” atsiskaitymuose niekada nėra centrinė sandorio šalis, neskolina atsiskaitymų dalyviams nei vertybinių popierių, nei piniginių lėšų. Todėl sandorio šalies riziką sudaro sąskaitų tvarkytojų įsipareigojimų nevykdymo atvejai, kai nustatytu laiku nesukaupiami pinigai ar vertybiniai popieriai. Pastarųjų atvejų mastą charakterizuoja sudarytų sandorių atsiskaitymų nustatytu laiku rodikliai. Pagal FIBV ir ISSA2000
rekomendacijas toleruotinas sustabdytų ir perkeltų terminų atsiskaitymų normatyvas yra
1% nuo bendros sandorių vertės ir 2,5% nuo bendro sandorių skaičiaus.
2000 m. gegužės 1 d. LCVPD perėmus kliringinių sąskaitų tvarkymą iš
NVPB, šie rodikliai iki 2000 metų pabaigos atitinkamai sudarė 0,13% ir
0,61%.
3. CVPD kredito rizika kito CVPD atžvilgiu
CVPD kredito rizika kito CVPD atžvilgiu įvertina kredito riziką, kurią patiria CVPD, kuomet jis naudojasi ryšiais su CVPD grupės nariu, t.y.
riziką, kurią CVPD patiria arba teikdamas paslaugas kitam CVPD ar pasinaudodamas kitu CVPD kaip vietinių paslaugų tiekėju (VP išleidusios šalies CVPD /angl.- Host CSD/). Šiandien ši rizika santykinai neįprasta, bet rinkai vystantis, ypač Eurozonoje, ši rizika įgaus potencialią svarbą.
Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimo programa šiais metais apsiribos kredito rizika, susijusia su šiais ryšiais, taip pat duomenų, susijusių su šiais ryšiais, rinkimu, įskaitant galiojančias taisykles, reglamentuojančias šį ryšį, bei pradinio ir dabar vykstančio nuodugnaus tyrimo, siekiant palaikyti tą ryšį, aprašymu. Šiais metais ryšių poveikis saugiai kiekvieno CVPD veiklai nebus laikomas rizikos vertinimo programos dalimi. Vienintelė išimtis bus taikoma tuo atveju, kai egzistuoja ryšiai tarp dviejų CVPD toje pačioje šalyje, kurie vykdo atsiskaitymus su tais pačiais vertybiniais popieriais. Reikės tolimesnės analizės, jeigu bus žymios apimtys.
LCVPD kol kas vykdo tarptautinius atsiskaitymus tik su Latvijos centriniu depozitoriumu. Jų mastai, o tuo pačiu ir rizika nėra reikšmingi:
2000 m. gruodžio 29 d. būklei LCVPD saugojo Latvijos CD vardu 4,3 mln. Lt vertės vertybinių popierių, t.y. tik 0,02% nuo bendros sąskaitų kapitalizacijos. 2001 m. rugsėjo pabaigoje LCVPD dalyvių vertybiniai popieriai, saugomi Latvijos CD bei Clearstream Banking sąskaitose, sudarė
67,7 mln. Lt (17 mln. USD).
4. Finansinė rizika
Ši rizika yra susijusi su finansiniu depozitoriumo pajėgumu dirbti kaip veikianti įmonė. Nagrinėjami klausimai apimtų tokius, ar pakanka kapitalo organizacijos vykdomoms operacijoms, kokios yra pajamos, pinigų srautai ir pelningumas. Tai nėra nagrinėjama, kada CVPD yra sandorio šalis, kadangi tuomet nagrinėjama sandorio šalies rizika.
Finansinės rizikos įvertinimo aspektai apima CVPD kapitalo struktūrą ir jo finansinius rodiklius, jo nuosavybę, dividendus ir nuolaidų politiką, finansavimo klausimus, įskaitant sugebėjimą sukaupti papildomą kapitalą.
Bus įvertinamas produktų įvairumas ir nustatomos kiekvieno iš jų apimtys per penkerių metų laikotarpį, išsiaiškinant, ar egzistuoja jų koncentracijos problemos. CVPD nuosavybė gali turėti daug skirtingų formų, kurios gali turėti skirtingą poveikį vertinimui. Šis vertinimas domėsis finansiniais ištekliais ir savininkų bei dalyvių finansinėmis paskatomis paremti CVPD
esant reikalui.
AB “LCVPD” steigėju ir pagrindiniu akcininku yra Lietuvos bankas (valdo 60% akcinio kapitalo), kuris yra pagal įstatymus nepriklausoma ir didžiausią turtą valdanti Lietuvos institucija. LCVPD nuo pat įsteigimo (7½
metų) dirba pelningai, daugiau kaip 50% jo turto sudaro likvidūs, nerizikingi aktyvai – investicijos į LR Vyriausybės vertybinius popierius.
2000 metų gale depozitoriumo akcininkų nuosavybę sudarė 2,7 mln. USD.
Palyginimui, t.y. 7 kartus daugiau nei Estijos CD ir 11 kartų daugiau nei
Latvijos CD savininkų kapitalas. Pilną LCVPD valdybos 1999 m. ir 2000 m.
veiklos ataskaitą ir tarptautinio audito išvadą galite rasti Interneto puslapyje www.csdl.lt.
5. Likvidumo rizika
Likvidumo rizika – tai rizika, kad nepakaks VP ir/ar piniginių lėšų įsipareigojimams įvykdyti, tačiau jie bus įvykdyti tam tikru laiku vėliau.
Tai atsitinka tada, kai dėl tam tikrų techninių priežasčių (pvz., vertybiniai popieriai yra paskolinti; VP registracijos procese; neįmanoma atsiimti neseniai padėtų saugoti VP) vienai ar abiem prekybos sandorio šalims trūksta arba lėšų (kredito linijos) ar be disponavimo apribojimų (neapsunkintų) vertybinių popierių, kuriais galėtų laiku atsiskaityti.
Tokie trūkumai gali sąlygoti laikiną atsiskaitymų nevykdymą, tačiau paprastai nereiškia įsipareigojimų nevykdymo.
CVPD aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, esant šiai rizikai,-
tai atsiskaitymų ciklas, kredito ir VP skolinimo mechanizmų buvimas bei registravimo modelis, pateiktų saugoti VP rūšys ir VP pateikimo saugoti bei atsiėmimo tvarka. Įvertinant riziką, bus atsižvelgta į ryšį tarp biržos prekybos atsiskaitymo procesų ir tarpbankinių pervedimo procesų ir/ar užbiržinių atsiskaitymų procesų, kurie nustato, ar VP, gaunami iš biržos, gali ar negali nedelsiant būti pervedami toliau į galutinio savininko sąskaitą. Taip pat bus nagrinėjama tos pačios dienos apyvartos atsiskaitymo tvarka, siekiant nustatyti, ar gali atsitikti taip, kad ši tvarka nesugebės aptarnauti vienos dienos prekybos apyvartos (t.y. kompensacinės prekybos –
angl.back to back), o tuo atveju, kai pagal sandorį atsiskaitymai gali būti vykdomi, ar bus atliekamas “techninis” vertybinių popierių skolinimas stringant vertybinių popierių gavimui.
AB “LCVPD” užtikrina kol kas tik tiesioginį VP skolinimą tarp sąskaitų tvarkytojų, tame tarpe ypatingais atvejais netgi atsiskaitymo ciklo metu.
VP registravimas papildomų problemų nesudaro, nes Lietuvoje nėra išskirtinių registrų tvarkytojų (angl. transfer agents, Registrars).
Registravimą, t.y. asmeninių sąskaitų tvarkymą, vykdo tie patys sąskaitų tvarkytojai, kurie gali vykdyti prekybines ir kitas įprastas FMĮ funkcijas.
6. Operacinė rizika
Operacinė rizika – tai nuostolio rizika dėl tarnautojų klaidų, organizacinių trūkumų, uždelsimų, sukčiavimo, sistemos gedimo, ar trečiosios šalies paslaugų tiekėjo neveiklumo. Tai ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai, kurie turi poveikį saugiam depozitoriumo darbui.
Įvertinant vidinius veiksnius reikėtų nagrinėti, ar CVPD turi nustatęs oficialias procedūras visoms savo paslaugoms. CVPD turėtų būti nustatęs kontrolės tikslus ir atitinkamus pagrindinius kontrolės mechanizmus, užtikrinančius veiklą ir tinkamą nustatytų veiklos procedūrų kontrolę.
Sistemos ir veiklos procedūros turėtų būti periodiškai tikrinamos. Turėtų būti nustatyti išorinio audito procesai, kurie pateiktų nepriklausomo audito patvirtinimą dėl kontrolės pakankamumo.
Kontroliuojamos šios paslaugos: nurodymų apdorojimas, skolinimo programa (jei taikoma), pinigai (jei taikoma), atsiskaitymai, registracija, atskaitomybė, saugojimas, esminiai įvykiai, rinkos sąsajos, sistemos: sistemos programinės įrangos pakeitimai, duomenų saugumas/sistemos, patekimo kontrolė; duomenų centro saugumas, nenumatytų atvejų planavimas, trečios šalies paslaugos, išankstinis pozicijų sugretinimas, turto atskyrimas (segregation) bei apmokymas ir priežiūra, nustatytos procedūros. Išorinė operacinė rizika egzistuoja tada, kai CVPD naudojasi vietinės infrastruktūros paslaugomis (pvz., mokėjimų sistemos), ar yra perdavęs tam tikras funkcijas, tokias kaip dalyvio turto saugojimas, trečiajai šaliai.
AB “LCVPD” yra nustačiusi šias oficialias procedūras:
– yra patvirtinti depozitoriumo padalinių nuostatai, vidaus darbo taisyklės, administracijos darbo reglamentas ir pagrindinių vadovų pareiginiai nuostatai;
– pakankamai išsamiai yra aprašytos IT ir VP apskaitos darbuotojų veiklos procedūros bei jų veiksmai stichinių nelaimių atveju.
– minėtų atvejų aptarnavimui bei duomenų archyvų saugojimui už pagrindinio pastato ribų yra eksploatuojama rezervinė techninė ir programinė įranga bei darbo vietos.
Depozitoriumo vidaus kontrolę vykdo vidaus auditorius, operacinę –
teisinę kontrolę vykdo Vertybinių popierių komisija, finansinės veiklos kontrolę – tarptautinė audito firma.
Vidaus saugumo priemones sudaro patikima pranešimų pateikimo ir jų sutikrinimo sistema, slaptažodžių suteikimo ir identifikavimo bei programinio duomenų sutikrinimo tvarka, dalyvių apmokymas ir jų inspektavimas.
[pic]