Rizikos ivertinimas

Dėl rizikų, susijusių su AB “Lietuvos centrinis vertybinių popierių

depozitoriumas” veikla, įvertinimo

Thomas Murray (Specializuota VP atsiskaitymų analizės ir centrinių
depozitoriumų katalogų leidimo agentūra) ir Standard & Poor’s (kredito
reitingo agentūra) vykdo bendrą projektą “Depozitoriumo paslaugų rizikos
vertinimo programa”. Šio projekto tikslas – kompleksiškai išanalizuoti ir
įvertinti pasaulio centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veikloje
iškylančias rizikas. Žemiau pateikiamos minėtoje programoje įvardintų
rizikų charakteristikos ir savarankiškai atliktas preliminarus AB “LCVPD”
įvertinimas pagal pateiktus rizikos kriterijus.

Rizikos vertinimo kriterijų apibūdinimas

1. Turto perdavimo rizika

Turto perdavimo rizika atsižvelgia į laiko tarpą, nuo kada prarandama
teisė naudotis vertybiniais popieriais ar pinigais (atsisakoma jų
kontrolės) iki neatšaukiamo (angl. irrevocable) kitos vertybės gavimo.
Sutelkiamas dėmesys į turto perdavimo laikotarpį. Tai laiko trukmė nuo,
kada dalyvio turtas (pinigai ar vertybiniai popieriai) yra užšaldomas CVPD,
laukiant atsiskaitymo už atitinkamus sandorius, iki neatšaukiamo kitos
vertybės gavimo. Po pradinio atsiskaitymo proceso, rizikos laikotarpis
tęsiasi tol, kol lėšų ir vertybinių popierių pervedimas tampa neatšaukiamu.
Jis neapima laikotarpio, kada turtas (pinigai ar vertybiniai popieriai) yra
perduodamas rinkos dalyviui, įskaitant maklerius, bankus ir investicijų
saugotojus, nesinaudojant CVPD paslaugomis.

Turto perdavimo rizika – tai rizikos, kurią patiria tiesioginiai
dalyviai ir jų klientai atsiskaitymo ci iklo metu, laikotarpis. Norint pilnai
įvertinti šią riziką, reikia išnagrinėti vietinius teisės aktus, kad būtų
gautas tikslus “galutinumo” apibrėžimas kiekvienoje rinkoje ir kiekvienomis
aplinkybėmis. Kadangi “neatšaukiamumas” ir “galutinumas” gali skirtis,
esant nepaprastoms aplinkybėmis, “Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimo
programa” sutelks savo dėmesį tik į rizikos įvertinimą normaliomis
aplinkybėmis.

Žemiau pa

arodyta turto perdavimo rizika tiek vertybinių popierių, tiek
piniginių lėšų atžvilgiu:

1.1. Vertybiniai popieriai – Vienų šalių vertybinių popierių
kliringinių atsiskaitymų infrastruktūroje, nurodymai dėl prekybos bet
kuriai nurodytai atsiskaitymo datai yra priimami 3-5 dienos prieš
atsiskaitymo dieną (S-5 – S-3). Dieną prieš atsiskaitymų dieną (S-1) 12
valandą nacionalinis vertybinių popierių depozitoriumas blokuoja
vertybinius popierius, kuriuos reikia pateikti kitą dieną, kiekvieno
dalyvio sąskaitoje, veiksmingai pašalindamas dalyvių galimybę panaudoti
vertybinius popierius vienos nakties skolinimui, užstatui, ar kuriuo nors
kitu tikslu. Dalyviai mato iš depozitoriumo gautų informacinių pranešimų,
kad tie vertybiniai popieriai pakeitė savo statusą iš normalaus “TURIMŲ” į
“PARDUODAMŲ” vertybinių popierių statusą, ir neberodomi tarp jų sąskaitų
likučių.

Įtaka vertybinių popierių perdavimui – Šiuo atveju, kadangi bendrasis
kliringinis atsiskaitymas už vertybinius popierius vyksta 12 valandą
atsiskaitymų dieną (S), mes laikome, kad turto perdavimo laikotarpis trunka
vieną dieną, t.y. nuo S-1 12 valandos iki S 12 valandos. Šio l laikotarpio
pabaigoje vertybiniai popieriai neatšaukiamai yra įrašomi į perkančiojo
dalyvio sąskaitą, o pinigai negrąžinamai (pagal galutinumo principą)
įrašomi taip pat 12 valandą į parduodančio dalyvio sąskaitą. Nors
apsikeitimas yra laikomas galutiniu šiuo momentu, tačiau per praėjusį 24
valandų laikotarpį pardavėjas nebuvo apsaugotas nuo pasekmių, kurios galėjo
atsirasti dėl sistemos gedimo ar operacinių problemų, tuo metu, kai jis jau
nebekontroliavo savo vertybinių popierių ar negalėjo jų pasiekti, bet dar
nebuvo gavęs atitinkamų piniginių lėšų iš pardavimo.

AB “LCVPD” atveju nurodymai dėl prekybos priimami 1-4 dienos prieš
atsiskaitymų dieną (S-4 – S-1). Atsiskaitymų dieną S 11 valandą LCVPD
blokuoja ve
ertybinius popierius, kuriuos S dieną 15 valandą galutinai ir
neatšaukiamai perveda tarp sąskaitų tvarkytojų bendrųjų sąskaitų. Tokiu
būdu VP kaip turto perdavimo rizika dėl LCVPD vykdomų atsiskaitymų trunka 4
val. (nuo 11 iki 15 val.).

1.2. Pinigai – Kitų šalių vertybinių popierių rinkos infrastruktūroje
nurodymai dėl prekybos yra priimami tik tris dienos prieš atsiskaitymų
dieną (S-3) visiems mokestiniams atsiskaitymams. Vieną dieną prieš
atsiskaitymų dieną (S-1) 9 val. pinigų suma, lygi bendrai kiekvieno dalyvio
pirkimų sumai, yra užšaldoma dalyvio centrinio banko piniginėje sąskaitoje,
tikintis ją nurašyti kitą dieną (S) 12 val. Per šias 27 valandas šios
blokuotos pinigų sumos yra neprieinamos nei pirkėjui, nei pardavėjui.
Išrašuose iš vienos nakties piniginės sąskaitos parodomos tos pinigų sumos
kaip turinčios “užšaldytų” pinigų statusą.

Įtaka pinigų perdavimui – Šiuo atveju mes laikome, kad prieš
atsiskaitymą pinigų perdavimo laikotarpis trunka 27 valandas nuo 9 val.
ryto S-1 iki 12 val. S. Šio laikotarpio pabaigoje vertybiniai popieriai
neatšaukiamai yra įrašomi į perkančiojo dalyvio sąskaitą, o pinigai
negrąžinamai (pagal galutinumo principą) įrašomi taip pat 12 valandą į
parduodančio dalyvio sąskaitą. Nors apsikeitimas yra laikomas galutiniu
šiuo momentu, tačiau per praėjusį 27 valandų laikotarpį pirkėjas nebuvo
apsaugotas nuo pasekmių, kurios galėjo atsirasti dėl sistemos gedimo ar
operacinių problemų, tuo metu, kai jis jau nebekontroliavo savo piniginių
lėšų ar negalėjo jų pasiekti, bet dar nebuvo gavęs tų pirktų vertybinių
popierių.

AB “LCVPD” atveju pinigai sąskaitų tvarkytojų kliringinėse sąskaitose
turi būti sukaupiami S dieną 11 val., o galutinai ir neatšaukiamai
pervedami depozitoriumo nurodymu t

tarp atitinkamų kliringinių sąskaitų
Lietuvos banko Atsiskaitymų centre S dieną 15 val. Tokiu būdu pinigų kaip
turto perdavimo rizika dėl LCVPD tvarkomų atsiskaitymų trunka 4 val. (nuo
11 iki 15 val.).

2. Sandorio šalies rizika

Sandorio šalies rizika – tai rizika, kad sandorio šalis (t.y. asmuo)
kuriuo nors laiku neįvykdys savo įsipareigojimų pilna verte. Ši rizika
atsiranda, kai dalyvis nesugeba įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų
centriniam vertybinių popierių depozitoriumui ir, galbūt, kitiems
kreditoriams. Sandorio šalies rizika priklauso nuo to, kas yra kiti
dalyviai, ir nuo tų dalyvių kontrolės veiksmingumo. Esant veiksmingai
sandorio šalies kontrolei, CVPD turėtų neteikti paslaugų dalyviui, kuris
nevykdo finansinio įsipareigojimo kitai organizacijai, tiesiogiai
nesusijusiai su CVPD. Reikėtų nagrinėti dalyvius, jų koncentraciją,
finansinių įsipareigojimų vykdymą ir instrumentų/vertybinių popierių
skolinimą, garantinį fondą, CVPD garantijas ir atliktų sandorių apskaitos
tvarkymą.

Pavyzdys

Dviejų krypčių veikla: A parduoda vertybinius popierius B, atliekant
mokėjimą vėliau (ar anksčiau)

Darykime prielaidą, kad mokėjimas atliekamas 5 dienos po VP
pristatymo. Per 5 dienas A patirs sandorio šalies riziką dėl B (kadangi A
negaus pinigų, jeigu B nevykdys savo įsipareigojimų).

Kada sandorio šalis yra CVPD ar atitinkama kliringo įstaiga,
įsipareigojimų nevykdymo atveju reikės likviduoti atitinkamą organizaciją
ir iškils abejonių dėl atsiskaitymo už visus neapmokėtus prekybos
sandorius. Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimo programos tikslais ši
rizika liečia tik tiesioginius CVPD dalyvius ir neliečia tiesioginių
dalyvių klientų, kurie nevykdo įsipareigojimų tokiems dalyviams, net jeigu
toks įsipareigojimų nevykdymas sistemiškai sąlygotų tolesnį tiesioginio
dalyvio įsipareigojimų nevykdymą.

AB “LCVPD” atsiskaitymuose niekada nėra centrinė s

sandorio šalis,
neskolina atsiskaitymų dalyviams nei vertybinių popierių, nei piniginių
lėšų. Todėl sandorio šalies riziką sudaro sąskaitų tvarkytojų
įsipareigojimų nevykdymo atvejai, kai nustatytu laiku nesukaupiami pinigai
ar vertybiniai popieriai. Pastarųjų atvejų mastą charakterizuoja sudarytų
sandorių atsiskaitymų nustatytu laiku rodikliai. Pagal FIBV ir ISSA2000
rekomendacijas toleruotinas sustabdytų ir perkeltų terminų atsiskaitymų
normatyvas yra

1% nuo bendros sandorių vertės ir 2,5% nuo bendro sandorių
skaičiaus.

2000 m. gegužės 1 d. LCVPD perėmus kliringinių sąskaitų tvarkymą iš
NVPB, šie rodikliai iki 2000 metų pabaigos atitinkamai sudarė 0,13% ir
0,61%.

3. CVPD kredito rizika kito CVPD atžvilgiu

CVPD kredito rizika kito CVPD atžvilgiu įvertina kredito riziką, kurią
patiria CVPD, kuomet jis naudojasi ryšiais su CVPD grupės nariu, t.y.
riziką, kurią CVPD patiria arba teikdamas paslaugas kitam CVPD ar
pasinaudodamas kitu CVPD kaip vietinių paslaugų tiekėju (VP išleidusios
šalies CVPD /angl.- Host CSD/). Šiandien ši rizika santykinai neįprasta,
bet rinkai vystantis, ypač Eurozonoje, ši rizika įgaus potencialią svarbą.
Depozitoriumo paslaugų rizikos vertinimo programa šiais metais apsiribos
kredito rizika, susijusia su šiais ryšiais, taip pat duomenų, susijusių su
šiais ryšiais, rinkimu, įskaitant galiojančias taisykles,
reglamentuojančias šį ryšį, bei pradinio ir dabar vykstančio nuodugnaus
tyrimo, siekiant palaikyti tą ryšį, aprašymu. Šiais metais ryšių poveikis
saugiai kiekvieno CVPD veiklai nebus laikomas rizikos vertinimo programos
dalimi. Vienintelė išimtis bus taikoma tuo atveju, kai egzistuoja ryšiai
tarp dviejų CVPD toje pačioje šalyje, kurie vykdo atsiskaitymus su tais
pačiais vertybiniais popieriais. Reikės tolimesnės analizės, jeigu bus
žymios apimtys.

LCVPD kol kas vykdo tarptautinius atsiskaitymus tik su Latvijos
centriniu depozitoriumu. Jų mastai, o tuo pačiu ir rizika nėra reikšmingi:
2000 m. gruodžio 29 d. būklei LCVPD saugojo Latvijos CD vardu 4,3 mln. Lt
vertės vertybinių popierių, t.y. tik 0,02% nuo bendros sąskaitų
kapitalizacijos. 2001 m. rugsėjo pabaigoje LCVPD dalyvių vertybiniai
popieriai, saugomi Latvijos CD bei Clearstream Banking sąskaitose, sudarė
67,7 mln. Lt (17 mln. USD).

4. Finansinė rizika

Ši rizika yra susijusi su finansiniu depozitoriumo pajėgumu dirbti
kaip veikianti įmonė. Nagrinėjami klausimai apimtų tokius, ar pakanka
kapitalo organizacijos vykdomoms operacijoms, kokios yra pajamos, pinigų
srautai ir pelningumas. Tai nėra nagrinėjama, kada CVPD yra sandorio šalis,
kadangi tuomet nagrinėjama sandorio šalies rizika. Finansinės rizikos
įvertinimo aspektai apima CVPD kapitalo struktūrą ir jo finansinius
rodiklius, jo nuosavybę, dividendus ir nuolaidų politiką, finansavimo
klausimus, įskaitant sugebėjimą sukaupti papildomą kapitalą. Bus
įvertinamas produktų įvairumas ir nustatomos kiekvieno iš jų apimtys per
penkerių metų laikotarpį, išsiaiškinant, ar egzistuoja jų koncentracijos
problemos. CVPD nuosavybė gali turėti daug skirtingų formų, kurios gali
turėti skirtingą poveikį vertinimui. Šis vertinimas domėsis finansiniais
ištekliais ir savininkų bei dalyvių finansinėmis paskatomis paremti CVPD
esant reikalui.

AB “LCVPD” steigėju ir pagrindiniu akcininku yra Lietuvos bankas
(valdo 60% akcinio kapitalo), kuris yra pagal įstatymus nepriklausoma ir
didžiausią turtą valdanti Lietuvos institucija. LCVPD nuo pat įsteigimo (7½

metų) dirba pelningai, daugiau kaip 50% jo turto sudaro likvidūs,
nerizikingi aktyvai – investicijos į LR Vyriausybės vertybinius popierius.
2000 metų gale depozitoriumo akcininkų nuosavybę sudarė 2,7 mln. USD.
Palyginimui, t.y. 7 kartus daugiau nei Estijos CD ir 11 kartų daugiau nei
Latvijos CD savininkų kapitalas. Pilną LCVPD valdybos 1999 m. ir 2000 m.
veiklos ataskaitą ir tarptautinio audito išvadą galite rasti Interneto
puslapyje www.csdl.lt.

5. Likvidumo rizika

Likvidumo rizika – tai rizika, kad nepakaks VP ir/ar piniginių lėšų
įsipareigojimams įvykdyti, tačiau jie bus įvykdyti tam tikru laiku vėliau.
Tai atsitinka tada, kai dėl tam tikrų techninių priežasčių (pvz.,
vertybiniai popieriai yra paskolinti; VP registracijos procese; neįmanoma
atsiimti neseniai padėtų saugoti VP) vienai ar abiem prekybos sandorio
šalims trūksta arba lėšų (kredito linijos) ar be disponavimo apribojimų
(neapsunkintų) vertybinių popierių, kuriais galėtų laiku atsiskaityti.
Tokie trūkumai gali sąlygoti laikiną atsiskaitymų nevykdymą, tačiau
paprastai nereiškia įsipareigojimų nevykdymo.

CVPD aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, esant šiai rizikai,-
tai atsiskaitymų ciklas, kredito ir VP skolinimo mechanizmų buvimas bei
registravimo modelis, pateiktų saugoti VP rūšys ir VP pateikimo saugoti bei
atsiėmimo tvarka. Įvertinant riziką, bus atsižvelgta į ryšį tarp biržos
prekybos atsiskaitymo procesų ir tarpbankinių pervedimo procesų ir/ar
užbiržinių atsiskaitymų procesų, kurie nustato, ar VP, gaunami iš biržos,
gali ar negali nedelsiant būti pervedami toliau į galutinio savininko
sąskaitą. Taip pat bus nagrinėjama tos pačios dienos apyvartos atsiskaitymo
tvarka, siekiant nustatyti, ar gali atsitikti taip, kad ši tvarka nesugebės
aptarnauti vienos dienos prekybos apyvartos (t.y. kompensacinės prekybos –
angl.back to back), o tuo atveju, kai pagal sandorį atsiskaitymai gali būti
vykdomi, ar bus atliekamas “techninis” vertybinių popierių skolinimas
stringant vertybinių popierių gavimui.

AB “LCVPD” užtikrina kol kas tik tiesioginį VP skolinimą tarp sąskaitų
tvarkytojų, tame tarpe ypatingais atvejais netgi atsiskaitymo ciklo metu.

VP registravimas papildomų problemų nesudaro, nes Lietuvoje nėra
išskirtinių registrų tvarkytojų (angl. transfer agents, Registrars).
Registravimą, t.y. asmeninių sąskaitų tvarkymą, vykdo tie patys sąskaitų
tvarkytojai, kurie gali vykdyti prekybines ir kitas įprastas FMĮ funkcijas.

6. Operacinė rizika

Operacinė rizika – tai nuostolio rizika dėl tarnautojų klaidų,
organizacinių trūkumų, uždelsimų, sukčiavimo, sistemos gedimo, ar
trečiosios šalies paslaugų tiekėjo neveiklumo. Tai ir vidiniai, ir
išoriniai veiksniai, kurie turi poveikį saugiam depozitoriumo darbui.
Įvertinant vidinius veiksnius reikėtų nagrinėti, ar CVPD turi nustatęs
oficialias procedūras visoms savo paslaugoms. CVPD turėtų būti nustatęs
kontrolės tikslus ir atitinkamus pagrindinius kontrolės mechanizmus,
užtikrinančius veiklą ir tinkamą nustatytų veiklos procedūrų kontrolę.
Sistemos ir veiklos procedūros turėtų būti periodiškai tikrinamos. Turėtų
būti nustatyti išorinio audito procesai, kurie pateiktų nepriklausomo
audito patvirtinimą dėl kontrolės pakankamumo. Kontroliuojamos šios
paslaugos: nurodymų apdorojimas, skolinimo programa (jei taikoma), pinigai
(jei taikoma), atsiskaitymai, registracija, atskaitomybė, saugojimas,
esminiai įvykiai, rinkos sąsajos, sistemos: sistemos programinės įrangos
pakeitimai, duomenų saugumas/sistemos, patekimo kontrolė; duomenų centro
saugumas, nenumatytų atvejų planavimas, trečios šalies paslaugos,
išankstinis pozicijų sugretinimas, turto atskyrimas (segregation) bei
apmokymas ir priežiūra, nustatytos procedūros. Išorinė operacinė rizika
egzistuoja tada, kai CVPD naudojasi vietinės infrastruktūros paslaugomis
(pvz., mokėjimų sistemos), ar yra perdavęs tam tikras funkcijas, tokias
kaip dalyvio turto saugojimas, trečiajai šaliai.

AB “LCVPD” yra nustačiusi šias oficialias procedūras:

– yra patvirtinti depozitoriumo padalinių nuostatai, vidaus darbo

taisyklės, administracijos darbo reglamentas ir pagrindinių vadovų

pareiginiai nuostatai;

– pakankamai išsamiai yra aprašytos IT ir VP apskaitos darbuotojų

veiklos procedūros bei jų veiksmai stichinių nelaimių atveju.

– minėtų atvejų aptarnavimui bei duomenų archyvų saugojimui už

pagrindinio pastato ribų yra eksploatuojama rezervinė techninė ir

programinė įranga bei darbo vietos.

Depozitoriumo vidaus kontrolę vykdo vidaus auditorius, operacinę –
teisinę kontrolę vykdo Vertybinių popierių komisija, finansinės veiklos
kontrolę – tarptautinė audito firma.

Vidaus saugumo priemones sudaro patikima pranešimų pateikimo ir jų
sutikrinimo sistema, slaptažodžių suteikimo ir identifikavimo bei
programinio duomenų sutikrinimo tvarka, dalyvių apmokymas ir jų
inspektavimas.
———————–
[pic]

Leave a Comment