Projektų rizikos valdymas

PROJEKTŲ RIZIKOS VALDYMAS
Visi projektai planuojami ateičiai daugeliu atvejų orientuojasi į pasikeitimus, todėl jie neišvengiamai sąlygojami neapibrėžtumo ir rizikos. Projekto vadovas susiduria su rizika, gresiančia kiekvienam projekto procesui. Projekto rizika yra dažnai neištirta, todėl vadovui sunku ją valdyti. Net ir žinomos rizikos pasireiškimo tikimybė toli gražu neatitinka tikimybės, kuri būdinga normalaus darbo situacijoje.

Rizikos supratimas projektuose neaptsiriboja vien tik netikėtais atsitikimais, technologinėmis klaidomis ar nepakankama komercinės veiklos arba valdymo patritimi. Skirtingai riziką suvokia atskiri projekto komandos nariai: užsakovas, kreditoriai ar projekto vadovas.

Projekto rizika – tai neapibrėžtumas, susijęs su galimybe projektą įgyvendinant pasireikšti nenumatytomis situacijomis ir su tuo susijusioms pasekmėms atsirasti.
Siekiant geriau suprasti, vertinti, prognozuoti riziką, ir parengti priemones jos padariniams sumažinti ar visai išvengti, rizikos rūšis bandoma sisteminti ir klasifikuoti.
Išorinei nenuspėjamai rizikai priskiriama:
• nenumatyti vyriausybiniai reguliavimo sprendimai;
• gamtos reiškiniai;
• nusikaltimai;
• netikėti išoriniai, ekologiniai ar socialiniai efektai.
Išorinei nuspėjamai, bet nenumatytai rizikai priskiriama:
• rinkos pasikeitimai;
• neigiamos socialinės pasekmės;
• valiutų kursų pasikeitimai;
• neapskaičiuota infliacija;
• mokesčių sistemos pasikeitimai.
Vidinei netechninei rizikai priskiriama:
• nukrypimai nuo planinių užduočių dėl darbo jėgos;
• medžiagų trūkumai;
• vėluojantis tiekimas;
• lėšų limito viršijimas.
Vidinei teisiniai rizikai priskiriama:
• licenzijos ir paartneriai;
• kontraktų nevykdymas;
• teisminiai procesai su išoriniais partneriais;
• vidiniai teisminiai procesai.
Vidinei draužiamai rizikai priskiriama:
• tiesioginis kenkimas turtui;
• netiesioginiai nuostoliai, susiję su įrengimų perstatymu;
• rizika, draudžiama pagal normatyvinius dokumentus kitiems asmenims;
• bendradarbių draudimas.
Pagal galimą poveikį projektui rizika gali būti:
1. dinaminė – tai rizika, kurios poveikis projektui gali būti ir nuostolingas, i

ir pelningas. Prie tokios rizikos galima priskirti rinkos kainų pasikeitimą.
2. statinė – tai rizika, kurios poveikis projektui yra nuostolingas (pvz. Įrengimų gedimai).

Patys rizikingiausi tai inovaciniai projektai, kuriuose naudojamos naujausios įvairių mokslo sričių žinio.
Projektų rizika
Išorinė
• nenuspėjama
• nuspėjama, bet nenumatyta Vidinė
• techninė
• netechninė
• teisinė
• apdraudžiamoji
1 pav. Projekto rizikos klasifikavimas
RIZIKOS VALDYMO PROCESAS
Rizikos valdymo procesas susideda iš rizikos identifikavimo, analizės ir atsakomųjų veiksmų pritaikymo bei kontrolės.

2 pav. Rizikos valdymo procesų rūšys

Rizikos identifikavimas – padeda nustatyti ir apibūdinti rizikos rūšis, galinčias pasireikšti projekte.
Kiekybinio galimos rizikos poveikio nustatymo metu kokybiškai ir kiekybiškai įvertinamas galimasatsiradusios rizikos poveikis projektui.
Atsakomųjų veiksmų nustatymo metu sudaromas atsakomųjų veiksmų, kurie sumažintų rizikos faktorių poveikį projektui, išsamus planas.
Atsakomųjų veiksmų kontrolės metu analizuoujama, ar plane numatyti atsakomieji veiksmai yra pakankami rizikos poveikiui pašalinti, ar sumažinti iki minimalaus lygio.
Šie procesai glaudžiai susiję vienas su kitu. Todėl kaartais išskiriamos tik dvi rizikos vadlymo proceso dalys:
• Rizikos analizė – ji apima rizikos identifikavimo ir kiekinio rizikos poveikio nustatymo procesus.
• Rizikos valdymas susideda iš atsakomųjų veiksmų nustatymo ir jų vykdymo kontrolės.
RIZIKOS IDENTIFIKAVIMAS
Rizikos identifikavimas yra pirmasis projekto rizikos valdymo proceso žingsnis. Rizikos identifikavimo tikslai:
• Numatyti, kokios rizikos gali pasitaikyti įgyvendinant projektą;
• Kokybiškai ir kiekybiškai apibūdinti potencialias projekto rizikas.
Identifikuojant projekto riziką, orientuojamasi tiek į vidinės, tiek į išorinės rizikos numatymą. Vidinė rizika gali būti kontroliuojama arba paveikta projekto komandos sprendimų, išorinė rizika nėra projekto komandos kontrolės ir įtakos sf

fera.
Rizikos numatymas gali būti atliekmas dviem kryptimis:
1. priežastis – rezultatas (kai nustatoma, kas gali įvykti ir kokios bus to įvikio pasekmės).
2. rezultatas-priežastis (kai nustatoma, kokios gali būti pasekmės ir titiama kas tai sukėlė).
Riziką numatant naudojama ši informacija:
• gaminio aprašymas – nuo projekto metu kuriamo gaminio priklauso ir galima rizika, ir pasireiškimo tikimybė.
• išorinių šaltinių informacija – tai informacija gaunama iš skirtingų duomenų bazių.
• archyvinė informacija apie projektus analogus – tokią informaciją būna sukaupę ekspertai, todėl naudojant jų žinias galimoms rizikos zonoms ir jų pasireiškimo pasekmėms numatyti, kompensuojamas reikiamos informacijos apie nagrinėjamą projektą trūkumas.
Projekto rizikos atpažinimo procesas turėtų prasidėti nuo projekto bendrojo rizikingumo įvertinimo, t.y. išaiškinant, kokio tipo rizikos apskritai galimos projekte, nevertinant atskirų projekto dalių rizikingumo.
Projento rizikų inentifikavimas gali vykti taip:
• pagal atskiras projekto ciklo fazes sudaromas potencialių rizikos faktorių sąrašas;
• potenciali rizika išdėstoma pagal reikšmingumą – nurodoma rizikos oareiškimo tikimybė ir rizikos pavojingumas.
Rizikos požymiai netiesiogiai parodo konkrečios rizikos įvykį. Pavyzdžiui, nekruopštus numatomų išlaidų apskaičiavimas gali būti grėsmingas projekto sąmatinės vertės padidėjimo ir net jo įvykdymui reikalingų lėšų stygiaus signalas.
RIZIKOS ANALIZĖ
Rizikos analizė apima rizikos numatymą ir jos poveikio projekto kaštams įvertinimą. Ji kreikiama į atsakomųjų žingsnių komplekso kūrimą. Rizikos analizės tikslas – potencialiems partneriams suteikti reikiamą informaciją, kuri padėtų apsispręsti dėl dalyvavimo projeke.
Rizikos analizės metu naudojama:
• Jautrumo analizė – ji turi tiksliai įvertinti, kauip pasikeis pr
rojekto efektyvumas, pasikeitus vienam pardiniam parametrui.
• Atsparumas – numato projekto vystymosi scenarijus baziniu ir pavojingiausi variantu atskiriems projekto dalyviams, nustatoma kokie bus nuostoliai ar pelnas, numatomi efektyvumo rodikliai atskiriems projekto dalyviams.
• Nenuostolingumo taškas – nustato pardavimų apimtį, kuriai esant realizacijos pajamos padengia gamybos kaštus, t.y. ar skirtumas tarp pajamų ir išlaidų bus didesnis, ar lygus 0.
• Sprendimų medis – naudojamas rizikos analizei projektų, turinčių ribotą skaičių vystymosi scenarijų. Šio metodo žingsnis – informacijos rinkimas ir sprendimų sudarymas;
• Monte Karlo metodas – pasirenkamas sunkiausiai prognozuojamuose projektuose. Jis paremtas imitacinių modelių naudojimu, o tai leidžia sudaryti daugybę scenarijų, kuriuose pradiniai paramentrai kinta iki numatytų apribojimų.
Žinodamas galimas projekto rizikas bei įvertinęs jų poveikį, vadovas turi priimti vieną ar kelis šių sprendimų laukiamų rizikų atžvilgiu:
• Perkelti riziką. Rizika mažinama, perleidžiant ją asmeniui, kuris efektyviau sugebės išspręsti šią problemą.
• Atidėti riziką. Rizika gali būti atidedama, darbų atlikimą nukeliant vėlesnei projekto datai, kai neigiami efektai galės būti pašalinti.
• Sumažinti riziką. Tai apima rizikos pasireiškimo galimybes ir galimo poveikio sumažinimą.
• Prisiimti riziką. Kai kurios rizikos gali būti įsisavinamos. Tokiu atveju tolimesnis darbų atlikimo planas sudaromas įvertinant rizikos poveikio padarytus pasikeitimus.
• Išvengti rizikos. Išaiškinus rizikas sukeliančias priežastis, jos gali būti panaikinamos. Toks veiksmas reikalauja papildomų išlaidų, tačiau palyginti su visa projekto verte, jos nėra didelės.

Leave a Comment