Vandens telkinio irengimas

TURINYS

ĮVADAS 3
DEKORATYVINIAI VANDENS BASEINAI 4
BASEINŲ FORMA, DYDIS IR VIETA 4
GELŽBETONINIS BASEINAS 5
GRUNTINIS PLĖVELE IŠKLOTAS BASEINAS 6
GELŽBETONIO ŽIEDO BASEINO SU FONTANU ĮRENGIMAS 7
BETONINIO BASEINO RESTAURAVIMAS 8
BASEINŲ VALYMAS IR APSAUGA 8
Trumpi patarimai 9
MAUDYMOSI IR PLAUKIMO BASEINAI 10
BASEINO FORMA IR DYDIS 10
BASEINO SANDARA 11
ELEKTROS STANDARTAI 13
GARSO IR APŠVIETIMO SISTEMA 14
PLAUKYMO BASEINŲ PRIEDAI 15
PLAUKYMO BASEINO ĮRENGIMAS 17
DUGNO GRINDŲ ĮRENGIMAS 17
KONSTRUKCIJOS MONTAVIMAS 18
BETONAVIMAS 19
KONSTRUKCIJOS APDAILA 19
NERŪDIJANTYS LAIPTAI 20
PLAUKYMO BASEINO PAMUŠALO KLOJIMAS 20
BRIAUNOS IR PLYTELĖS 21
OPERACIJOS, KURIAS REIKIA ATLIKTI PRIEŠ KLOJANT PLYTELES PLAUKYMO BASEINUOSE 22
SIENŲ IR GRINDŲ PLYTELIŲ KLOJIMAS 23
IŠVADOS 24
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 25
LITERATŪROS ŠALTINIAI 26ĮVADAS
Vanduo sodybos kompozicijoje yra nuostabiai dekoratyvus elementas. Jo dinamiškumas ir žaismingumas išryškėja šalti¬niuose, upeliuose, kaskadose bei fontanuose: krintančios ar besiveržiančios į viršų vandens srovės žėrėdamos saulėje pažadina jausmus, o jų emocinį poveikį dar labiau sustiprina krintančio vandens garsai. Ne mažiau įspūdingas ir ramaus vandens veidrodis, kuriame atsispindi aplinka. Vertikalūs aplin¬kos elementai, kontrastuodami su idealiai horizontaliu vandens paviršiumi, gražiai išryškina vandens telkinio estetinę įtaką sodybai. Vanduo – tai stichija, kupina dinamikos, garsų ir šviesos blyksnių, todėl jis nuo seno buvo ir ateityje išliks pačiu gražiausiu ir įdomiausiu aplinkos elementu.
Šio referato tikslas:
 Išsaiškinti dekoratyvinių ir maudymosi baiseinų dydžius, formas, jų vietų parinkimus ir išplanavimus.
Uždaviniai:
 Išanalizuoti kokie yrra dekoratyvinių baseinų tipai ir įrengimo sistemos;
 Baseinų įrengimas;
 Baseinų techninė įranga;
 Baseinų valymas ir apsauga;
 Sužinoti svarbiausius patarimus, norint įsirengti baseiną savo sodyboje.DEKORATYVINIAI VANDENS BASEINAI
Gražiausioje sodybos dalyje įsirenkite dekoratyvinį baseiną ir apsodinkite vandens augalais. Vanduo, kaip estetinis sody¬bos elementas, atspindėdamas savo veidrodiniame paviršiuje jį

į supančią aplinką, labai sustiprina jos emocinį poveikį, vlioja ne tik žmogų, bet ir kitą sodo gyvastį – įvairius vabalus, paukščius bei žvėrelius ir roplius. Vandens baseinas tikrai bus dekoratyvus ir viliojantis, jeigu jame įveisite žuvelių ir varly¬čių.BASEINŲ FORMA, DYDIS IR VIETA
Dekoratyvinių baseinų forma gali būti geometrinė arba laisva. Nepatartina trikampė arba kita forma, kurios kampas būtų mažesnis kaip 90°. Pirma – smailiame kampe bangos susikerta ir slopina viena kitą. Antra – kuo smailesnis kam¬pas, tuo lengviau jį ardo šaldamas vanduo, ir trečia – sunkiau prižiūrėti baseiną.
Dekoratyviniai baseinai sodybai teikia puošnumo, iškilmin¬gumo arba atvirkščiai – intymumo ir maloniai nuteikia veidro¬dinio paviršiaus atspindžiai. Baseino dydį lemia jo paskirtis ir supanti erdvė. Optimalus dydis – 1/5 ar 1/6 dalis erdvės. Dekoratyvinis baseinas turėtų būti nesudėtingos formos, aprėmintas neaukštu borteliu ar akmenimis.
Dekoratyviniai baaseinai rengiami žemesnėje vietoje, jie turi būti apšviečiami pietryčių, pietvaka¬rių ar vakarą saulės. Pietinės saulės apšvietimas nerekomen¬duotinas, nes per daug įšilęs vanduo kenkia vandens auga¬lams, įleistoms žuvelėms ir greitai genda. Būtų gerai, jeigu vidurdienį baseiną dengtų kokio nors augalo šešėlis.
Statydami dekoratyvinį vandens baseiną, parinkite jam vie¬tą, numatykite dydį, gylį, apmąstykite statybos darbus, parin¬kite tinkamas medžiagas, sodinamus augalus ir apgyvendina¬mus gyvius.

1 pav. Dekoratyvinių vandens baseinų formos. A – geometrinės, B – laisvos, C – nerekomenduojamos.GELŽBETONINIS BASEINAS
Jeigu jūsų sodyba nedidelė ir negalite baseinui skirti daug vietos, o

gruntas laidus vandeniui, paprasto tvenkinio jums išsikasti nepavyks. Teks lieti iš betono. Pasirinkite nesudėtin¬gą geometrinę ar laisvą formą, kuri užimtų nuo 2 iki 5 kv. m. Tokio dydžio dekoratyviniai baseinai įrengiami vejoje, prie poilsio aikštelių, šalia pavėsinių, jungiami su alpinariumu ir kt.
Paprastai dekoratyviniam baseinui pakanka 40 cm gylio. Jeigu norėsite auginti vandens lelijas, teks vietomis pagilinti 20-30 cm. Dugnas turi būti su nuolydžiu, o giliausioje vietoje įrenkite išleidimo angą ir sujunkite ją su lietaus kanalizacijos ar sausinimo sistema, esančia jūsų sklype.
Betonas baseinui maišomas iš žvyro ir cemento santykiu 1:4 ir įrengiami šalčiui atsparūs pamatai. Pirmiausia baseino dugną ir sieneles išklokite 10 cm storio betonu, ant jo paklokite vielos armatūros groteles ir vėl uždėkite 10 cm betono sluoksnį.
Baseino kraštus apdėkite betono plytelėmis ar natūralaus akmens plokštėmis taip, kad jie 3-5 cm užeitų ant krašto į baseino vidinę pusę ir truputį pridengtų sienelę. Po šia atbraila įtaisykite vandens lygio reguliavimo angą. Baseine galima įrengti specialią lentynėlę-lovelį pelkių augalams.
Baseino kraštams apdėti ant betono skiedinio geriausiai naudoti tą medžiagą, iš kurios yra nutiestas takas, vedantis prie baseino arba , igrįsta terasa ar aikštelė. Sukietėjus baseino sienelėms ir dugnui, ištinkuokite ir gerai pritrinkite smėlio ir cemento skiediniu (1:1), kad gelžbetonis kuo mažiau būtų laidus vandeniui. Pripildžius baseiną vandeniu, reikia palalikti, 1-2 sav., kol betonas nusikenksmins. Tik tu
uomet, pakeitus vandenį, galima sodinti vandens augalus.
Jeigu norite įsirengti vandens baseiną alpinariume arba šalia jo, darbai atliekami analogiškai, tik dugnas, sienelės ir kraštai mūrijami iš akmenų, kurie panaudoti alpinariumo sta¬tyboje. Šiuo atveju baseinas turi kuo natūraliau įsilieti į alpinariumo aplinką.

2 pav. Gelžbetoninio baseino konstrukcijos schema. 1 – vandens lygio reguliavimo vamzdis, 2 – vandens išleidimo angos kamštis, 3 – pirmasis betono sluoksnis, 4 – vielos armatūros grotelės, 5 – antrasis betono sluoksnis, 6 – lovelis pelkių augalams, 7 – stambaus žvyro drenažinis sluoksnis, 8 – betono trinkelių apvadas.GRUNTINIS PLĖVELE IŠKLOTAS BASEINAS
Pirmiausia, kaip ir prieš visų baseinų įrengimą, reikia pasirinkti vietą, formą, dydį ir gylį. Vieta turėtų būti saulėta, o gylis priklauso nuo baseino dydžio, nes krantus reikia rengti lėkštesnius (25-30 laipsnių), kitaip sunku bus pridengti plėvele. Pažymėję baseino kontūrus, iškaskite ir išvežkite gruntą. Dugną ir krantus gerai sutankinkite, užberkite 3-5 cm smėlio išlyginamąjį sluoksnį ir vėl sutankinkite. Dabar paskaičiuokite polietileno plėvelės dydį. Rekomenduojama daryti taip. Prie baseino ilgio ir pločio reikia pridėti maksimalų dvigubą gylį bei 15 cm kraštams užlenkti. Prisiminkime, kad plačiausia plėvelė būna šešių metrų. Ją reikėtų kloti trijų sluoksnių. Plėvelei apsaugoti nuo saulės poveikio ir mechaninių pažeidimų ant jos užpilkite 3-5 cm storio švaraus žvyro. Šį darbą galima atlikti dviem būdais. Išklojus plėvelę, prileidžiama vandens, kuris ją prispaudžia prie smėlio ir išlygina. Išsėmus vandenį, pilamas žvyras ir vėl atsargiai leidžiamas va

anduo. Kitu atveju – ant paklotos plėvelės pilamas žvyras, pradedant nuo giliausios vietos ir pilant kraštų link. Užpylus žvyro, atsargiai prileidžia¬ma vandens. Dabar galima tvarkyti krantų liniją paslepiant plėveIę, kad jos nesimatytų. Belieka pasirinkti ir pasodinti vandens ir pakrančių augalus.

3 pav. Baseino įrengimo schema. A – kontūrų žymėjimas, B – polietileno plėvelės klojimas ir jos kraštų prispaudimas akmenimis, C – baseino plūvis.

Vietoje politieleninės plėvelės galima naudoti hidroizoliacinę plėvelę baseinams. Ji yra gerokai brangesnė, bet storesnė ir patvaresnė.GELŽBETONIO ŽIEDO BASEINO SU FONTANU ĮRENGIMAS
Jeigu jūsų aplinka jau įrengta ir sutvarkyta, įveista veja ir tik trūksta dekoratyvinio basei¬no su fontanu, ilgai nesvarstę imkitės darbo. Pirmiausia įsigykite 2 m skersmens ir 50 – 60 cm aukščio gelžbetoninį žiedą. Jeigu nėra bitumuotas, aptepkite jo išorę karštu bitumu, nuridenkite į pasirinktą vietą, ir paguldykite ant vejos. Per penkis centimetrus nuo žiedo išorės pusės kastuvu atkirskite velėną. Įlipę į žiedo vidų, per kastuvo gylį iškaskite ir pašalinkite gruntą. Tuomet žiedą leiskite gilyn, iš po jo briaunos ratu kasdami 8-10 cm storio grunto sluoksnį (tarsi kasdami šulinį). Baseino duobė už žiedo skersmenį turi būti platesnė 10 cm, kad gelžbetoninis žiedas laisvai leistųsi stat¬menai žemyn. Pastebėjus per didelį žiedo pasvirimą į vieną pusę, gruntą iš po briaunos dera pradėti kasti iš priešingos pusės. Susilyginus žiedo viršutinei briaunai su že¬mės paviršiumi, jo horizontalumas tikrinamas gulsčiuku, uždėtu ant tašo, siekiančio priešingas viršutines žiedo briaunas. Žiedo horizontalumą nustatykite labai kruopščiai.
Dabar pats laikas kloti vandens padavimo fontanui polieti¬lenini vamzdi ir irengti išleidimo bei vandens lygio palaikymo sistemą. Šiam tikslui isigykite reikiamo ilgio 15-18 mm skersmens polietile¬ninio vamzdžio fontanui ir dvigubo skersmens – vandeniui išleisti bei lygiui palaikyti. Juos galima kloti atskirai arba sujungti. Tam reikia nusipirkti atitinkamo skersmens polietile¬ninių fasoninių detalių – dvi alkūnes ir trišaki.
Vandens išleidimo vamzdžiui pakloti iškaskite atitinkamo gylio griovį su nuolydžiu į lietaus kanalizaciją. Jeigu jos nėra į gilesnį griovį ar į atvirą vandens telkinį. Geriausia būtų vandens išleidimo ir padavimo vamzdžius, paklojus į vieną iškastą griovį, nuvesti į namo rūsį ir ten atitinkamai prijungti. Vandens padavimo vamzdį prijunkite prie vandentiekio sklen¬dės, kuria galima bus reguliuoti fontano čiurkšlių aukštį. Atšalus orams vandens padavimo vamzdį reikės atjungti ir iš jo savitaka turės ištekėti vanduo. Tokiu būdu apsaugosite vamzdį nuo peršalimo. Išleidimo vamzdyje taip pati neturi likti vandens. Vandens lygiui palaikyti prie viršutinės žiedo briau¬nos iškalkite atitinkamo skersmens angą, įstatykite vamzdį. Žemiausioje baseino dugno vietoje įtaisykite vandens išleidimo vamzdį ir trišakiu sujunkite su vandens lygio palaikymo vamz¬džiu. Atveskite vandens padavimo vamzdį ir pririškite prie žiedo centre įkalto kuolo. Dabar imkitės formuoti baseino dugną. Ant jo reikia užpilti skaldos, smėlio ar žvyro ir suformuoti tokį nuolydį, kad užpylus 8-10 cm betono sluoksnį ir ištraukus dugne kamštį visas vanduo ište¬kėtų iš baseino.
Sutvirtėjus betoniniam baseino dugnui, ištraukite medinį kuolą, užbetonuokite likusią angą ir iš lauko arba skaldytų akmenų betonu mūrykite fontano pagrindą. Apmū¬rijant galima palikti skersinių angų, pro kurias galėtų plaukioti žuvelės.

Svarbu, kad vandens paduodamojo vamzdžio viršutinis ga¬las, į kurį įstatysite ištekintą metalinį antgalį su skylutėmis, būtų patikimai įtvirtintas. Nepatrumpinkite paduodamojo vamz¬džio, nes fontano antgalis turi būti iškilęs virš vandens, o sutrumpinti visada suspėsite. Fontano čiurkšlių aukštis neturi viršyti pusės baseino skersmens. Kitaip galimi vandens nuostoliai.
Jeigu gelžbetoninis baseino žiedas iš lauko pusės nebuvo apteptas bitumu, tarpą tarp žiedo išorės ir grunto būtina pripildyti plakto tirštos masės molio, pasluoksniui sutankinant. Jeigu pastebėsite, kad vanduo senka, išleidę vandenį žiedo sieneles iš vidaus gerai įtrinkite cementiniu skiediniu, paga¬mintu iš vienodo kiekio cemento ir smulkaus smėlio. Griovį, kuriame pakloti vamzdžiai, užpilkite gruntu pasluoksniui sutan¬kindami, o viršų užklokite ta pačia velėna, kurią išsaugojote šiam tikslui.BETONINIO BASEINO RESTAURAVIMAS
Įskilusius betoninius vandens baseinus sunku atrestauruoti taip, kad nebeleistų vandens. Kartais geriau išleisti vandenį, išvalyti ir visą baseiną iškloti geresnės kokybės juoda hidroi¬zoliacine gumuota plėvele, kurią būtina tinkamai paruošti. Ištieskite plėvelę taip, kad baseinas atsidurtų po jos centru, ir įleiskite ją į vidų, sulankstydami ir suglausdami kampuose. Atliekamas klostes glauskite prie sienelių taip, kad iš išorės matytųsi tik kampinė siūlė. Į baseiną prileiskite vandens, kad plėvelę vanduo gerai prispaustų, prie dugno ir šonų. Dabar iš viršaus įkirpkite plėvelės kampus iki baseino briaunos ir užlenkite jos kraštus prie kraštų viršutinės plokštumos. Kraštus apklokite betoninėmis ar akmens plokštėmis, paslėpdami hidroizoliacinės gumuotos plėvelės užlaidas.BASEINŲ VALYMAS IR APSAUGA
Sodo baseinas su švariu vandeniu yra gerai subalansuoto augalų, žuvų, vabzdžių, amfibijų gražaus sugyvenimo rezulta¬tas. Dėl to baseinas gali būti keletą metų nevalomas. Tačiau ilgesnį laiką be valymo neapsieisite. Rudens lapai ir kitos vėjo atneštos šiukšlės, patekusios į vandenį, užteršia jį puviniais, jų baseino biologinė bendrija nepajėgia neutralizuoti.
Tinklu ar grotelėmis pridengtas baseinas atrodo neišvaiz¬džiai. Jeigu jūsų baseinas yra stačiakampio formos, galite tinklą panardinti, prikaldami jį prie rėmų keliais centimetrais žemiau vandens paviršiaus. Jeigu iš po lapuočių medžių apsupties negalite ar neturite kur iškelti baseino, teks rudenį jį apdengti tinklu, kad į vandenį nepatektų lapų, ir taip išvengti užteršimo. Bet jeigu vanduo jau užterštas galime naudoti ir sudėtingesnius valymo įrenginius.Trumpi patarimai
 Toliau nuo pastatų, natūralesnės aplinkos apsuptyje, van¬dens baseino forma turėtų būti daugiau asimetrinė. Šalia jo įsirenkite baseino vandeniu maitinamą dirbtinę pelkutę, kurioje galėsite auginti įvairių įdomių pelkių augalų. Nuolat stebėkite baseino vandens lygį, kad jam nusekus pelkių augalai nežūtų.
 Dekoratyvinis vandėns telkinys sode neturi atrodyti kaip svetimkūnis. Jo apdailai naudokite natūralias ir kokybiškas medžiagas bei kruopščiai parinkite augalus.
 Nepaisant to, ar vandens telkinys skirtas maudytis, ar auginti augalus, jis yra potencialiai pavojingas vaikams. Todėl jo įrengti ten, kur dažniausiai žaidžia vaikai, nereikėtų. Be to, vandens telkinį visada reikia laikyti pridengtą medinėmis ar metalinėmis grotelėmis.
 Prie ypatingesnių šiuolaikinio sodo elementų, be abejo, priskiriame vandenį ir vandens įrenginius. Kiek bus puošnus ir patrauklus vandens baseinas, priklausys ne tik nuo vandens ir pelkių floros, bet ir nuo netoliese augančių augalų ir jų derinių.
 Maloniu dekoratyviniu akcentu šalia poilsio vietos gali tapti žemas medinis kubiliukas ar gelda, sumaniai įkomponuo¬ta prie gražiai žydinčio gėlių krūmo, kurio žiedai įspūdingai atrodys atsispindėdami vandens veidrodyje.MAUDYMOSI IR PLAUKIMO BASEINAI
Vandens kaip dekoratyvaus elemento panaudojimas ir jo įtraukimas į sodybos aplinkos kompoziciją yra sena tradicija. Tačiau dirbtinių vanhdens šaltinių, upelių ir dekoratyvinių baseinų įrengimas šiuolaikinėse sodybose tik pastaruoju metu įgavo didesnį mastą. Maudymosu baseinaa sodyboje – dar retas reiškinys. Jeigu norite tokį vandens įrenginį pasistatyti, pir¬miausia susipažinkite su pačiu įrenginiu, jo konstrukcija, priva¬lumais, minusais ir kitais pagrindiniais reikalavimais.
Baseinui parinkite nuošalesnę ir saulės apšviečiamą vietą, kad joks pastatas, medis ar krūmas nemestų šešėlio ant vandens ir netrukdytų įšilti vandeniui. Nuo šiaurės, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusės baseiną apsaugokite nuo vėjų. Tam galėtų pasitarnauti aklinos mūrinės ar medinės sienos ir net pats pastatas. Galite panaudoti stiklo ar plastiko skydus. Gyvatvorės šiam tikslui netinka, nes lapai nuolat terš vandenį, o šaknys gadins betoną.
Šalia baseino turi likti vietos kietos dangos aikštelei ir žalios vejos plotui, ant kurios galima būtų pagulėti, pasideginti ir pažaisti vaikams.
Maudymosi baseinas visuomet turi būti pripildytas vandens, kad jame galėtų atsispindėti jį supanti sodo aplinka.BASEINO FORMA IR DYDIS
Parinkite jūsų sodo planui tinkančią baseino formą. Nemanykite, kad kuo ji imantresnė, tuo gražiau atrodys sodo aplinkoje. Rinkitės kuo paprastesnę ir suderinkite su šalia esančios terasos ar aikštelės forma, nes šių elementų formų derinys turi tikti prie jūsų sodo aplinkos.
Paprastos formos baseinuose geriau įšyla vanduo, nes povandeninės konvekcinės srovės lengviau išlygina vandens sluoksnių temperatūros skirtumus. Kuo paprastesnė forma, tuo pigiau įrengti, eksploatuoti ir pridengti žiemai. Pailga forma geriau nei kvadratinė ar apvali.

Geriausia, kai ilgis du kartus viršija plotį. Išilginė baseino ašis turėtų būti nukreipta vyraujančių vėjų kryptimi, tuomet vandenį teršiančios šiukšle¬lės rinksis viename gale ir jas bus lengviau surinkus pašalinti.
Siauriausias maudymosi baseino minimalus plotis turėtų būti 2,5 m. Gylis – nuo 0,8 iki 1,4 m. Optimalūs baseino, skirto vienai šeimai, matmenys yra šie: ilgis – 6 m, plotis – 3 m ir gylis 1,2 m. Galima įrengti dugną su nuolydžiu į vieną galą, tuomet viename gale galėtų būti 0,8 m, o kitame – 1,4 m gylio. Nepadarykite per didelio nuolydžio, kad maudantis nepaslystu¬mėte. Viename gale gąlės maudytis vaikai, kitame – suaugusieji ir tie, kurie moka plaukti.

4 pav. Maudymosi baseinų ir kietos dangos aikštelių formų deriniai.BASEINO SANDARA
1. APATINIS FILTRO ĮRENGINYS
Tai svarbi baseino įrangos dalis. Ekonomiškiausia įrengti jį statant baseiną, be to, jo veikimas žymiai pa¬prastesnis už bet kurio modelio automatinio filtro vei¬kimą.
2. SIURBLYS
Jis gali būti laikomas baseino širdimi. Filtravimo siurblys laiduoja baseino vandens tekėjimą per visą fil¬travimo sistemą: nuo aspiratorių (putų rinktuvo, tekė¬jimo angų apatinių filtrų jungiamųjų elementų) iki fil¬trų, paskui per šildymo ir dezinfekavimo įrenginius iki grąžinimo vamzdžiais į baseiną.
3. DAUGIAKANALIS VOŽTUVAS
Tai yra baseino kontrolinis blokas. Valdant ranki¬niu būdu (filtravimo siurblys turi būti sustabdomas prieš kiekvieną reguliavimą) galima atlikti šias filtra¬vimo sistemos funkcijas:
 Filtravimas: filtras veikia tekant vandeniui aukštyn ir žemyn per silicio dioksido elementą.
 Vandens išleidimas: norint ištuštinti baseiną, vanduo išleidžiamas drenažo vamzdžiais.
 Uždarymas: vožtuvas uždaromas ir filtravimo apytaka nutraukiama.
 Plovimas: filtras veikia ir atvirkščiai: vanduo, tekėdamas žemyn ir aukštyn per silicio dioksido elementą, išneša į drenažo vamzdį visus nešvarumus, kurie buvo susikaupę filtre.
 Cirkuliacija: filtras išlieka išjungtas: vanduo cirkuliuoja filtravimo sistema, nepatekdamas į filtrą.
 Skalavimas: filtras veikia vandeniui tekant aukštyn ir žemyn, tačiau vanduo nuvedamas į drenažą.
4. PADAVIMO VAMZDIS
Juo į baseiną grąžinamas filtruotas, dezinfekuotas ir, jei reikia, pašildytas vanduo. Jo valdoma tūta įgali¬na nukreipti vandenį taip, kad būtų pasiekiamas opti¬malus filtravimas.
5. ŠILDYMO SISTEMA
Čia yra įvairios galimybės nuo tradicinių energijos šaltinių naudojimo (naftos, gamtiniių arba suskystintų dujų) arba elektrinių šildytuvų iki naujausių saulės ele¬mentų.
6. FILTRAS
Jį galima laikyti baseino plaučiais. Iš vandens, te¬kančio pro filtrą, išvalomi nuo nešvarumai, didesni ne¬gu 20 mikronų. Fillravimui naudojamos įvairios prie¬monės:
 Smėlis: vanduo teka pro kruopščiai kalibruoto ir išvalyto silicio dioksido sluoksnį. Tai dažniausiai naudojamas ir ekonomiškiausias fillravimo būdas.
 Diatomitas: filtravimo elementas yra balti ir lengvi milteliai, pagaminti iš suakmenėjusių akytų vie¬naląsčių jūros dumblių. Baseino vanduo turi praeiti pro ploną diatomito sluoksnį, vadinamą “filtravimo kek¬su”. Šio tipo filtras garantuoja neturinti sau lygaus va¬lymą, bet jo naudojimas yra labai sudėtingas ir kaina žymiai aukštesnė.
 Filtrai ritės: jie yra gerai žinomų automobilių oro filtrų kopija. Šio filtro įrengimas yra labai ekono¬miškas ir gali būti įvairiai taikomas. Tačiau sunkumai pakeičiant šiuos filtrus gali sumažinti šių dviejų pri¬valumų patrauklumą.
7. APATINIS DRENAVIMO VAMZDIS
Retkarčiais jis gali būti naudojamas baseinui ištuš¬tinti. Jo pagrindinė paskirtis, kaip ir putų rinktuvo, iš¬leisti baseino vandeni ir nuvesti jį į filtravimo įrengi¬nius.
8. PUTŲ RINKTUVAS
Putų rinktuvas, sujungtas su filtravimo įrenginių siurbliu, valo vandens paviršių. Visi plaukiojantys ne¬švarumai (lapai, vabzdžiai ir kt.) įsiurbiami putų rink¬tuvo ir kaupiami lengvai prieinamuose krepšiuose.

9. VANDENS SROVĖS ĮRENGINYS “BELLOW – JET/BADUJET”
Tai yra turbina, kurios našumas nuo 30 iki 75 m3/h.
Šis įrenginys naudojamas:
 plaukiant prieš srovę;
 kūno masažui (su specialiu vamzdžiu arba be jo); – baseino vandeniui maišyti.

5 pav. Plaukymo baseino sandaraELEKTROS STANDARTAI
BENDRA DALIS
Standartas C 15-100 nustato rekomendacijas bei technines sąlygas, jų vykdymą, tikrinimą bei eksploa¬tavimą elektros instaliacijos, maitinamos 1000 V kinta¬ma arba 1500 V pastovia srove. Šie standartai taikomi plaukymo baseinų įrangai, kuri naudoja 220 ir 380 V itampos srovę. Standartai pateikia taisykles, kurios taikomos vienodai, įskaitant kojų vonią ir aplinkinę zoną, kurioje padidėja elektros smūgio pavojus dėl žmogaus kūno elektrinės varžos ir jo kontakto su žeme.
Šiuo tikslu standartas nurodo tris skirtingas baseino erdves:
1. Nulinė erdvė: ji apima baseino vidų, specialias angas sienose ir dugne, vietas, prieinamas žmonėms, esantiems baseine.
2. 1 – oji erdvė: iš vienos pusės ji ribojama vertikalios plokštumos, esančios 2 m atstumu nuo baseino kraštų; iš kitos pusės grindų (ar kito paviršiaus, kur gali būti žmonės) ir horizontalios plokštumos, esančios 3,50 m aukštyje nuo grindų lygio. Jei baseinas turi tramplyną, starto bokštelius ir kt., 1-oji erdvė apima erdvę, esančią 1,50 m atstumu nuo tramplyno ir pakylos, taip pat horizontalią plokštu¬mą, esančią 2,50 m aukščiau paviršiaus, kur gali būti žmonės.

3. 2-oji erdvė: iš vienos pusės apribota išorinio 1-os¬ios erdvės paviršiaus ir jam lygiagretaus paviršiaus, esančio 1,50 m atstumu nuo pirmojo; iš kitos pusės ¬– grindų ir paviršiaus, kur žmonės gali būti, taip pat ho¬rizontalios plokštumos, esančios 2.50 m nuo grindų ar¬ba minėtų paviršių.
ELEKTROS MEDŽIAGŲ PARINKIMAS IR IŠDĖSTYMAS
Baseino elektros įrengimai yra kištukiniai lizdai, jungikliai, dėžutės ir visa, kas sudaro elektros insta¬liaciją. Taip pat naudojami prietaisai. Kurie būtini ba¬seinui: ref1ektoriai, siurbliai, šviestuvai ir t.t.
Nulinė erdvė: nei elektros irengimai, nei naudojami prietaisai neleistini nulinėje erdvėje, nebent jie naudo¬ja labai žemą itampą (12 V kintamą srovę arba 30 V pastovią srovę). 300 W ir 12 V baseino ref1ektorius lei¬džiama naudoti. Šiuo atveju saugos šaltinis (transfor¬matorius) turi būti matomai irengtas už nulinės, 1-osios ir 2-osios erdvių.
1-oji erdvė: elektros įrengimai draudžiami šioje erd¬vėje, nebent jie maitinami labai žemos itampos srove. Jungiklius, apsaugotus 30 Ma saugikliais, leidžiama naudoti 1.25 m atstumu nuo baseino. Draudžiama nau¬doti elektrinius prietaisus šioje erdvėje, nebent jie mai¬tinami labai žemos itampos srove.
2-oji erdvė: visus elektros irengimus leidžiama nau¬doti šioje erdvėje, jei jie maitinami labai žemos įtam¬pos srove ir apsaugoti 30 Ma saugikliais arba skyrimo transformatoriumi. Naudoti prietaisus leidžiama šioje erdvėje esant toms pačioms sąlygoms, kaip elektros iren¬giniams. Apšvietimas būtinai turi būti II kategorijos.GARSO IR APŠVIETIMO SISTEMA
Povandeninė garso ir apšvietimo sistema paįvairi¬na baseiną spalviniais efektais ir sensacingu bei pa¬slaptingu garsu. Elektros įrangos valdymas leidžia keisti statišką, ne visada įdomų apšvietimą į patrauklų mirksinčių spalvų krioklį, naujos plaukiojimo ir sve¬čių priėmimo baseine vakaro metu koncepcijos kūri¬mą. Ši sistema gali būti taikoma mažiems šeimyniniams bei didesniems bendriems baseinams ir netgi olimpi¬niams baseinams.

6 pav. 7 pav.
6 pav. Plano detalės. 7 pav. Standartinė įranga.

8 pav. 9 pav.

8 pav. Šviestuvo modelis PU 9L (plaukymo baseinams su įdėklu). 9 pav. Šviestuvo modelis PU 9CL (surenkamoms betono arba PVC plokščių sienoms.)PLAUKYMO BASEINŲ PRIEDAI
DRENAŽO RINKTUVAS
Paprastai žemiausiame plaukymo baseino taške įren¬giamas drenažo rinktuvas. Jei baseinas turi automatinį uždangalą, rinktuvas turi būti įrengtas ir technikos pa¬talpoje. Maksimalus vandens debitas per rinktuvą, su¬jungtą su 15 cm diametro vamzdynu, yra 8 m3/h.

10 pav. Drenažo rinktuvas

PERSIPILDYMO VAMZDŽIAI

Jie turi būti išdėstyti taip, kad padėtų vyraujan¬tiems vėjams sunešti nešvarumus ir drumzles putų rinktuvo link. Didžiausias leistinas debitas per persi¬pildymo antgalį, esant PVC 15 cm skerspjūvio vamz¬džiams, yra 6 m3/h.

DUGNO VALYMO SISTEMOS – JUNGIAMASIS ELEMENTAS

Jis palengvina automatinės dugno valymo sistemos darbą išsiurbdamas drėgmę. Tai svarbu, kai naudoja¬mi aukšto slėgio siurbliai, tokie kaip Polaris arba Po¬olsweep modeliai. Jungiamasis elementas turi būti įrengtas vienoje iš išilginių baseino sienų.

PROŽEKTORIAI

25 m2 vandens paviršiui pakanka vieno prožekto¬riaus. Jis turi būti įrengiamas taip, kad nebūtų mato¬mas iš namo pusės. Sujungti su kontroline dėžute būti¬na parinkti kabelius, turinčius ne mažesnį skerspjūvį kaip 2×6 mm2. Mes turime ne užmiršti, kad kabeliai tu¬ri būti pakankamai ilgi, kad lempas galima būtų keisti virš vandens.

PUTŲ RINKTUVAI

Jie turi būti įrengiami vyraujančių vėjų kryptimi ir jų skaičius kinta atsižvelgiant į baseino paviršiaus dy¬di ir filtravimo sistemos našumą. Putų rinktuvas, pri¬jungtas prie 15 cm skersmens vamzdyno, išsiurbia van¬dens ne daugiau kaip 6 m3/h.

VANDENS SROVĖS ĮRENGINYS “BADUJET”

Įrengimas gali būti atliekamas dviem etapais: pirmiausia įrengiamos įtvirtinamos dalys ir vamzdy¬nai. Kita įranga gali būti padaryta vėliau. Ši sistema puikiai valo plaukymo baseino vandenį.PLAUKYMO BASEINO ĮRENGIMAS
Privataus plaukymo basei¬no vieta turi būti apsaugota nuo vėjo, nematoma praei¬viams, būti saulėtoje vietoje, būti kuo toliau nuo lapuočių ir nesiekti gruntinio vandens. Jei baseinas turi būti įrengtas ant kalvos, pirmiausia reikia nukasti dirvožemį ir įrengti baseino dugną ant kietojo grunto. Reikia vengti žemu¬mų: baseino dugnas turi būti klojamas aukštesnėje vietoje. Negalima pamiršti privažiavi¬mo technikos vietos. Vyrau¬jantys vėjai lemia, kur įrengti putų rinktuvą.
NUŽYMĖJIMAS
Nužymėti reikalingi šie įrankiai: ilga lygi gairė, 4 metaliniai strypai, 4 mediniai kuolai, virvė, matavimo juosta, plaktukas, kalkės ir mūrininko gulsčiukas. Na¬mo sienos arba nejudami sodo elementai paimami kaip atskaitos taškai. Lygio kuoliukas, rodantis nulinę alti¬tudę, įkalamas į gruntą šalia darbo vietos. Jis visos plaukymo baseino statybos metu tarnauja kaip tikslus atskaitos taškas (šis kuoliukas turi būti apsaugotas). Keturi metaliniai strypai įkalami į gruntą nužymint ba¬seino matmenis, 4 kuoliukai įkalami į gruntą nužymint iškasos matmenis, t. y. pridedant 1 m pločio (pavyz¬džiui, plaukymo baseinui 5x 10m reikalinga ne mažes¬nė kaip 6x 11m iškasa). Galutinai stygų linijos pažy¬mimos kalkėmis.DUGNO GRINDŲ ĮRENGIMAS
Kai pagrindas grindims (kuris turi būti 0,5 m pla¬tesnis už išorinius duobės matmenis) yra paruoštas, rei¬kia atlikti šiuos darbus:
 Pakloti labai plačią polietileno juostą.
 Suvirinti erdvinį strypyną, kuris bus užbetonuo¬jamas.
 Suvirinti vertikalius kampuočius.
 Įrengti apatinį rinktuvą ir jį atitinkantį vamzdį. Rinktuvo vidus ir jo kontūras turi būti apsaugoti lip¬nia juosta.
Grindų išorė yra aprėminama su iš anksto sužymė¬tais 0,l0x0,40 m mediniais elementais, įtvirtintais ver¬tikalių kampuočių, išdėstomų kas 0,50 m.
DARBO PRADŽIA:
Polietileno plėvele išklojamas visas baseino duo¬bės plotas (taip išvengiama sutrūkinėjimo). Nuoly¬džiai formuojami pleišto formos. Vertikalūs kampuo¬čiai sujungiami su suvirintu strypynu pagal ankstes¬nes žymes, esančias ant klojinių, 10 cm nuojų vidi¬nio krašto taip, kad vertikalūs kampuočiai sutaptų su išoriniu sienų paviršiumi (ši padėtis leidžia formuoti baseino kraštus prieš iškasos užpylimą).
Grindys užliejamos betonu (dedant 350 kg cemento 1m3 beto¬no), neužmirštant įspausti strypyną į betoną. Betonas sutankinamas ir išlyginamas. Norint gauti lygią 1,50 m gylio prieduobę, ji yra aprėminama 10 cm aukščio rėmu. Siekiant gauti prieduobę su nedideliu nuoly¬džiu, blokai, sudarantys dugno formą, turi būti pa¬ruošti gamykloje. Kad būtų garantuotas stabilumas, jie klojami ant betoninio pagrindo.KONSTRUKCIJOS MONTAVIMAS
Konstrukcijos elementai turi būti išdėstomi atsižvel¬giant į pridedamas diagramas ir šiuos reikalavimus:
 Įvertinti montavimo eiliškumą.
 Kampus montuoti surišant elementus kas 0,25 m (t. y. per elemento stori).
 Įdėti viršutinį ir apatinį spaustelį į vietą elementų galuose, kad betono klojimo metu nepatektų vandens.
Sienų kampai reikalauja tvarkingo montavimo, kad užtikrintų vientisumą ir vienodumą betono, klojamo ant konstrukcijos.
 Sumontuokite pirmą eilę pradėdami nuo kam¬po ir neužmiršdami spraustelių kampų išorinėje pu¬sėje.
 Padėkite pirmą išilginį kampuotį, sujunkite jį su vertikaliais kampuočiais, stengdamiesi, kad horizon¬taIūs kampuočiai liktų ant išorinio blokų paviršiaus.
 Sumontuokite antrą eilę surišdami kampus.
 Sudėkite vertikalius kampuočius (prieš tai gamyk¬loje sulenktus) ant dantyto paviršiaus ir pritvirtinkite juos prie horizontalių kampuočių (jei nebūtina sujungti vertikalių kampuočių tarpusavyje).
 Šioje darbo fazėje patikrinkite istrižainių simet¬riją, taip pat ilgį ir plotį įvairiose vietose.
 Tęskite konstrukcijos montavimą iki paskutinės eilės.
Prieš užpildami konstrukciją, būtinai dar kartą pa¬tikrinkite aukščius, taip pat sienų užtaisymą ir ypač kopėčias ar automatinį vožtuvą. Norint išvengti kon¬strukcijos deformacijų, ji turi būti sutvirtinta iš vidaus (tašais) ir iš išorės (smėliu).

11 pav. Blokų surišimas baseino kampuose, angų sandarinimas sprausteliais, konstrukcijos surišimas siekiant vienalytiškumo.BETONAVIMAS
Sienos iki 1,50 m aukščio yra betonuojamos vienodai. Sienos virš 1,50 m aukščio, ypač kai ruošiami nuo¬lydžiai, kampai yra sustiprinami atramomis ir betona¬vimas atliekamas dviem etapais. Ypač patartina nau¬doti betono maišyklę su padavimo vamzdžiu, iš kurio betonas patenka i bunkerį. Bunkeris įrengiamas ant be¬tonuojamos sienos ir slenka ja betonavimo metu. Be¬tonuojant iš bunkerio betonas tolygiai klojamas sluoks¬niais. Betonuoti pradedama nuo kampų slenkant bun¬kerį sienos perimetru.
Baigus betonavimą galutinis sienos aukštis bei ver¬tikalumas turi būti atidžiai patikrintas.KONSTRUKCIJOS APDAILA
Apsauginis lakštas pirma supjaustomas į l,04x 1,34 m dydžio plokštes ir suklojamas prieš įrengiant aptai¬są. Atliekant šią operaciją, prie lakšto pirma priklijuo¬jama lipni juosta, kaip nurodyta schemoje. Turi būti paliekamas tarpas viršutinėje ir apatinėje lakšto daly¬je ir 2 – 3 mm tarpai tarp lakštų. Prie sienų kampinių briaunų visame jų aukštyje dvipuse lipnia juosta tvir¬tinami polistirolo profiliai. Betono dugne klojama au¬deklo danga, įrengiamas grindų ir sienų aptaisas ir pa¬galiau užpildoma vandeniu.NERŪDIJANTYS LAIPTAI
NERŪDIJANČIOS KOPĖČIOS SU PLASTIKO ARBA NERŪDIJANČIO PLIENO PAKOPOMIS
Šios kopėčios pagamintos iš 304L nerūdijančio plie¬no 40 mm diametro vamzdžių. Pakopos pagamintos iš presuotų sintetinių dervų arba iš nerūdijančio plieno lakštų.
DVIEJŲ PAKOPŲ LAIPTAI, KAI ĮRENGIAMAS AUTOMATINIS BASEINO APDANGALAS
Šios kopėčios būna dviejų dalių:
 du strypai arba rankenos, pritvirtintos prie grin¬dų specialiais metalo laikikIiais;
 komplektas išilginių strypų ir pakopų, pritvir¬tintų prie plaukymo baseino sienos.
Atstumas, paliekamas tarp dviejų kopėčių dalių, lei¬džia lengvai uždėti ir nuimti automatinĮ baseino ap¬dangalą. Šios kopėčios taip pat gaminamos iš nerūdi¬jančio plieno 304L 40 mm diametro vamzdžių. Pako¬pos padarytos iš lieto nerūdijančio plieno plokščių.
KOPĖČIOS SU PLASTMASINĖMIS PAKOPOMIS
Jos laiduoja didesnę saugą, kadangi pakopos paga¬mintos iš sintetinės dervos neslidžiu paviršiumi. 20 cm plotis ir anatominė nuolaidumo forma suteikia dides¬nę saugą laipiojant. Kopėčioms naudojami 304L nerū¬dijančio plieno 40 mm diametro vamzdžiai.PLAUKYMO BASEINO PAMUŠALO KLOJIMAS
Alkorplanas yra lanksti PVC membrana, gamina¬ma karšto presavimo būdu. Ji garantuoja plaukymo ba¬seino dugno vandens nelaidumą, kad ir kokios formos, dydžio ar konstrukcijos jis būtų. Alkorplano membra¬na sudaryta iš dviejų sujungtų PVC lakštų ir tarp jų esančio poliesterinio tinklo. Tai 1,5 mm storio armuo¬ta membrana, turinti ypatingą atsparumą ir gerą mat¬menų stabilumą. Ši membrana gali bilti naudojama ant bet kokio pagrindo, naujo ar seno, ir iš bet kokios me¬džiagos: betoninio, keraminio, plieno lakštų, aliumi¬nio, medienos, polietileno. Kai kuriais atvejais būtina naudoti skiriamąjį sluoksnį.
Alkorplano membranos parduodamos rulonais ir pritaikytos iškloti bet kokiam plaukymo baseinui, ne¬priklausomai nuo dydžio ir formos: stačiakampiui, ova¬ liam, apvaliam, trapeciniam, L formos ir t. t.BRIAUNOS IR PLYTELĖS
BRIAUNOS
Briaunos yra labiausiai matomos baseino dalys, todėl jas reikia padaryti ypač kruopščiai ir naudoti tam tikras atsargumo priemones, norint gauti gerų rezultatų.
 Ypač atkreipkite dėmesį į betono lygumą ir aukš¬tį, nes tai yra plaukymo baseino briaunų klojimo pa¬grindas.
 Suklokite briaunas prieš įrengdami hidroizolia¬cinį pamušalą. Neužmirškite prieš tai sudėti tvirtini¬mo profilius.
 Sandūras darykite ne didesnes, kaip 1 cm pločio, stengdamiesi briaunas pjauti per viduri, o ne prie kraštų.
Galimi trys skirtingi briaunų variantai:
 Surenkamosios: briaunos gaunamos galutinai ap¬dailintos, iš tiesių elementų 50×33 cm su 4 cm kampu.
 Briaunos, liejamos formose: formos pagamintos iš tankaus polistirolo. Kiekvienoje iš jų galima paga¬minti iki 12 elementų. Logiška, kad tai yra ekonomiš¬kiausias būdas, bet reikalaujantis daugiau laiko sąnau¬dų. Visi norimi spalviniai niuansai gali būti pasiekia¬mi naudojant betono dažus.
 Briaunos iš aliuminio: tai yra štampuotas, lakuo¬tas aliuminis smėlio spalvos profilis. tvirtinamas prie plaukymo baseino viršutinio krašto.
PLYTELIŲ KLOJIMAS
Plytelių parinkimas priklauso nuo individualių es¬tetinių vertybių ir skonio. Tačiau keletą techninių re¬komendacijų galima būtų pasiūlyti:
 Nenaudokite medžiagų, kurios yra linkusios trū¬kinėti arba nėra pakankamai atsparios žiemos sezono poveikiams.
 Nenaudokite slidžių dangų.
 Numatykite 1 cm/m nuolydi nuo baseino krašto, kad natūraliai nutekėtų lietaus ar plovimo vanduo.
 Jei plytelių klojimas turi būti ant naujai įrengto pylimo, mes turime keletą pasiūlymų šiam darbui at¬likti.
Plytelės gali būti klojamos ant smėlio, leidžiant tam tikrą laiką pagrindui sėsti, ir tada plyteles perkloti iš naujo pridedant smėlio; plytelės gali būti klojamos ant akmeninių atramų, sudėtų ant kieto grunto; plytelės klojamos 2 m atstumu nuo plaukymo baseino perimet¬ro: jų plėtimosi pjūviai gali būti numatyti kiekvienam 25 m2 plytelių plotui.OPERACIJOS, KURIAS REIKIA ATLIKTI PRIEŠ KLOJANT PLYTELES PLAUKYMO BASEINUOSE
1. Baseino matmenų tikrinimas: plytelių klojėjas tu¬ri prieš darbo pradžią atidžiai patikrinti neapdailinto baseino matmenis. Ypač reikia atkreipti dėmesį į sie¬nų vertikalumą. Grindys turi turėti tinkamą nuolydį, betonavimo darbai turi būti geros kokybės.
2. Gelžbetonio konstrukcijų tikrinimas: kai ke¬valas yra užbaigtas, jis turi būti patikrintas, ne tik kaip atitinka projektą, bet ir kaip laiko vandenį. Kai betonas išlaikomas 28 dienas, baseinas užpildomas vandeniu iki perpildymo kanalų ir paliekamas sto¬vėti mažiausiai 14 parų. Jei nustatėte pralaidumą ar¬ba pačios konstrukcijos trūkumus, defektai turi būti ištaisyti.
3. Pagrindo plytelėms kloti paruošimas: baseino ke¬valo ir plytelių pagrindo brėžinių tikrinimą atlieka spe¬cializuota baseinų įrengimo firma. Ji privalo informuo¬ti, jei reikalinga ir raštiškai, apie bet kokias abejones dėl kevalo statybos. Čia pateikiamos kelios tipinės si¬tuacijos, kurios gali sukelti abejonių plytelių klojėjui dėl kevalo kokybės:
 plyšiai dėl kevalo nusėdimo;
 kevalo paviršiuje matoma plieninė armatūra;
 medinių klojinių likučiai;
 nėra baseino grindų nuolydžio arba jis per mažas;
 sienų arba grindų paviršiai pažeisti šalčio arba matomos tepalų dėmės;
 nesutankinto betono zonos arba išsikišę betono gabalai;
 išblukusio betono dėmės.
4. Sandūros: tradicinės keraminės baseino plytelės tarptautiniu mastu įprastų matmenų 240x 115 mm turi būti tvirtinamos paliekant 8-10 mm tarpus. Ertmė tarp plytelių turi būti išvalyta taip, kad jungiamasis miši¬nys gerai užpildytų sandūrą.SIENŲ IR GRINDŲ PLYTELIŲ KLOJIMAS
Mes galime rinktis: arba tiršto skiedinio sluoksnis, arba tam tikras sluoksnis klijų. “Sire” lietos kerami¬nės plytelės su grioveliais apatinėje pusėje gali būti klojamos bet kuriuo iš šių dviejų būdų, pasiekiant pui¬kių rezultatų. Tačiau turime pastebėti, kad naujos pa¬ruoštos tvirtinimo medžiagos (miltelių pavidalo klijai, kaučiuko lateksas, skysti skiediniai ir pan.), jei nau¬dojamos pagal gamintojo instrukcijas, taip pat duoda puikių rezultatų, palengvina klojimą ir sutrumpina dar¬bo laiką beveik pusiau.
KLOJIMAS ANT TIRŠTO SKIEDINIO
Sudėtis:
 1 tūrio dalis portlandcemento;
 ¾ dalys plauto 0,2-1 mm stambumo smėlio;
 ⅓ dalis kaučiuko latekso, kad mišinys būtų pa¬slankesnis.
Dėmesio: niekada nedėkite kalkių.
Plytelės turi būti klojamos mentele, uždedant apie 1 cm skiedinio sluoksnį ant jos apatinio paviršiaus. Pra¬dedama nuo grindų. Jei grindys nėra visiškai lygios, po plytelėmis dėkite storesni klijų pagrindą.
KLOJIMAS ANT PLONO MILTELIŲ PAVIDALO KLIJŲ PAGRINDO
Sudėtis: miltelių pavidalo klijai, pagaminti iš ce¬mento ir tam tikro dydžio grūdelių ir sintetinių dervų. Jie sumaišomi su specialiais skysčiais, kaučiuko latek¬su pagal gamintojo nurodytas proporcijas. Klijai klo¬jami ant sienų (prieš tai nuvalius tepalus, purvą ir dul¬kes) specialia dantyta mentele, kuri nustato sluoksnio stori. Užteptas sluoksnis turi tikslaus gylio įrantas, ku¬rios nužymi pirmo kontakto plotą tarp plytelių ir klijų. Tada plytelės dedamos ant sienos ir įspaudžiamos į kli¬jus lengvais sukamaisiais judesiais taip, kad visas ply¬telės paviršius kontaktuotų su klijais. Kai naudojate klijus, neklokite iš karto didesnio kaip 2 m2 plotą, ¬tai padės išvengti plytelių slinkimo. Miltelių tipo kli¬jai gali būti naudojami baseino dugnui ir sienoms.
San¬dūros turi būti užpildomos atitinkamomis medžiago¬mis. Siūlėms nesiūloma naudoti šviesių spalvų medžia¬gos, nes veikiant saulei ar baseine esančioms cheminėms me¬džiagoms, jos gali pa¬gelsti. Pui¬kius spalvų kontrastus galima gau¬ti naudo¬jant tam¬sias tarpų užtaisymo medžiagas.IŠVADOS
Tema: Baseino dydžio, formos parinkimas ir išplanavimas. Baseino techninė įranga.
Įvairūs dekoratyviniai vandens baseinai ir paprasti ar sudėtingesni maudymosi baseinai turėtų rasti sau vietą kiekvienoje sodyboje. Pačių įvairiausių dydžių ir formų baseinai – yra pageidautinas sodybos aplinkos architektūrinis elementas, o vandens flora praturtina ir paįvairina sodo augalų asortimentą, spalvų gamą, lapų kontūrais bei augalų siluetais. Kartu pagerėja ir artimiausios aplinkos mikroklimatas. Žodžiu, vanduo – tai vienas iš gamtos stebuklų, kurį galima persikelti į savo sodybą.
Šiame referate tai ir buvo išsamiai išsiaiškinta ir įgyvendinti pradžioje užsiduoti tikslai. Susipažinome su baseinų dydžiais ir formomis, sužinojome kokie jie būtų mums tinkamesni, jeigu mes norėtume įsirengti dekoratyvinį baseiną savo sodyboje. Žinome ir jų įvairiausius išplanavimus. Labai aiškiai aprašyta visa techninė basienų įranga, jų įsirengimo reikalavimai ir keletas svarbesnių patarimų.PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Dekoratyvinių vandens baseinų formos. A – geometrinės, B – laisvos, C – nerekomenduojamos;
2 pav. Gelžbetoninio baseino konstrukcijos schema. 1 – vandens lygio reguliavimo vamzdis, 2 – vandens išleidimo angos kamštis, 3 – pirmasis betono sluoksnis, 4 – vielos armatūros grotelės, 5 – antrasis betono sluoksnis, 6 – lovelis pelkių augalams, 7 – stambaus žvyro drenažinis sluoksnis, 8 – betono trinkelių apvadas;
3 pav. Baseino įrengimo schema. A – kontūrų žymėjimas, B – polietileno plėvelės klojimas ir jos kraštų prispaudimas akmenimis, C – baseino plūvis;
4 pav. Maudymosi baseinų ir kietos dangos aikštelių formų deriniai;
5 pav. Plaukymo baseino sandara;

6 pav. Plano detalės;
7 pav. Standartinė įranga;
8 pav. Šviestuvo modelis PU 9L (plaukymo baseinams su įdėklu);
9 pav. Šviestuvo modelis PU 9CL (surenkamoms betono arba PVC plokščių sienoms.);
10 pav. Drenažo rinktuvas;
11 pav. Blokų surišimas baseino kampuose, angų sandarinimas sprausteliais, konstrukcijos surišimas siekiant vienalytiškumo.LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. ПРАКТИЧЕСКАЯ ЭНЦИКЛОПЕДИЯ, “ЛАНДШАФТИНЫЙ ДИЗАИН”, Питер Мак – Кой, Тесса Ивелей; Москва “РОСМЭН”, 2001 (119 – 174);
2. Statybos enciklopedija: šiuolaikiniai statiniai ir naujos technologijos, – Kaunas: Tyrai, 1999 – T.5 Apdaila ir puošyba. Plaukymo baseinai ir židiniai – 2001; Vertimas iš anglų kalbos Algirdas Baltrušaitis, 1999.
3. Romualdas Misius, “Maži vandens stebūklai sodyboje”, “Ūkininko patarėjas”, 2003. Kaunas; psl., 13 – 24 ir 32 – 38.
4. Internetas: www.rojaussodai.lt

Leave a Comment