Prekių ženklai

PREKIŲ ŽENKLAI (TRADE MARKS)

1. Prekių ženklai – kas tai?
2. Netradiciniai prekių ženklai
3. Istorijos pėdsakais
4. Ką reiškia: Ф, SM, Т ?
5. Prekių klasifikacija prekių ženklams registruoti
6. Registracija ir įkainiai
7. Statistika
Išvados

Šiame darbe pateikiama informacija, kurią rasti specialiai tuo nesidominčiam žmogui sudėtinga. Todėl čia tik trumpai apžvelgiami esminiai prekių ženklų ypatumai, jų žymėjimas, registravimo tvarka, įkainiai. Šiame darbe ypatingas dėmesys skiriamas netradiciniams prekių ženklams.

1. Prekių ženklai – kas tai?

Mūsų visuomenėje, esant didžiuliams informacijos srautams darosi vis sudėtingiau viską žinoti ir pažinti, todėl kaip vartotojai vis labiau linkstame vartoti apibrėžtą ir įrėmintą informaciją, kurią dažnai gauname viienokia ar kitokia forma – ženklų pavidalu. Todėl, šiandieną daugelis iš mūsų dažnai yra tik inertiški ženklų vartotojai, nesigilinantys į produkto ar paslaugos esmę.
Taigi, susiklosčius tokioms aplinkybėms, darosi svarbu apibrėžti prekių ženklą, nubrėžti jo vartojimo ar pateikimo visuomenei ribas, užtikrinti patikimumą ir suverenumą, pagaliau nustatyti ženklo savininką. Šią situaciją šiandieną mums padeda valdyti prekių ženklų įstatymai.
Pateikiu prekių ženklo apibrėžimo lietuviškąją versiją, naudojamą LR prekių ženklų registracijos įstatyme (tarptautinės versijos skiriasi ne daug).

u PREKIŲ ŽENKLAS – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno assmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

Ženklą sudarantys žymenys

1. Žodžiai, asmenų pavardės, vardai, meniniai pseudonimai, firmų vardai, šūkiai,
Pvz.: Mano namas-žodžiais pavadintas žurnalas, Opel-asmens pavarde pavadinti automobiliai, T-Market – firmos-tinklo pavadinimu pavadintos prekės.
2. Raidės, skaitmenys,
Pvz.: BMW- Vo

okietijoje esanti Bavarijos automobilių gamyklos sutrumpintas pavadinimu žymimi BMW markės automobiliai, 1,2,3 – žymimos Statoil kompanijai priklausančios automatinės degalinės.
3. Piešiniai, emblemos,
Pvz.: Automobilius Ferarri žymi žirgo galva,
4. Erdvinės formos (gaminių išorinis vaizdas, jų pakuotė)
Pvz.: Coca-cola turi užsiregistravusi atatinkamos formos buteli kaip prekybinį ženklą.
5. Spalvos ar spalvų derinys, jų kompozicija
Pvz.: UPS kompanija užsiregistravusi ruda spalvą paslaugų klasėje.

2. Netradiciniai prekių ženklai
Taigi, kas yra tie netradiciniai prekių ženklai? Mes visi įpratę manyti, kad prekių ženklas yra būtinai koks nors prekės pavadinimas, užrašas, toks kaip Nike ar Coca-Cola, na dar ženklu gali būti paveikslėlis, koks nors simbolis, kaip Audi keturi sunerti žiedai. Tačiau tikrai nėra įprasta laikyti prekių ženklais tokius simbolius kaip pavienė spalva, spalva pati savaime, be jokios formos ar piešinio, arba netgi pojūčius, tokius kaip melodija, kvapas, gal neetgi skonis ar tekstūros pajutimas. O tai būtent ir yra netradiciniai prekių ženklai.
Pati tradiciškiausia, jei taip galima pasakyti, iš visų netradicinių ženklų tikriausiai yra spalva. Spalvos, kaip prekių ženklo, naudojimas yra ypač naudingos tose teritorijose kur tradiciniai ženklai vidutiniam vartotojui yra menkai suprantami, pvz. mažo raštingumo kraštuose. Gamintojams spalvos itin svarbios ir dėl to, kad jos yra greičiau suvokiamos nei žodiniai užrašai. Spalva yra maždaug 200 kartų greičiau suvokiama negu tekstas ir paveikslai, todėl tinkamai susiejus spalvą su tam tikra preke ne

et probėgšmais jos pastebėjimas asocijuosis su ta preke ir skatina vartotojus jos įsigyti. Kaip pavyzdį galiu pateikti tarkim Statoil degalines. Kai važiuojate mašina iš tolo dar nematote užrašo, bet geltonai-mėlynos spalvos kombinacija leidžia spėti, kad ten tikriausiai Statoil. Taigi nėra nuostabus daugelio pasaulio šalių gamintojų siekis įgyti išskirtines teises ir apsaugoti savo sukurtą ir įdiegtą į rinką, kaip atitinkamos prekės skiriamąjį elementą, tam tikrą spalvą.
Tačiau norint registruoti spalvą kaip prekių ženklą, neužtenka tik sugalvoti: “ai nuo šiol mano prekių ženklu bus žalia spalva”. Dauguma vartotojų pamatę Jūsų prekę galvos, kad čia paprasčiausias žalias įpakavimas ar sienų dažai ir nieko daugiau. Jūsų spalva pirmiausia turi atlikti prekių ženklo funkciją, t.y. informuoti vartotoją apie prekių kilmės šaltinį. Taip pat ji turi atitikti ir kitus reikalavimus prekių ženklui, tokius kaip turėti skiriamąjį požymį. LR Prekių ženklų įstatymas, kaip ir daugelio užsienio šalių įstatymai taiko tokias sąlygas registruojamai spalvai – ji turi įgyti antrinę reikšmę ir nebūti funkcionali.

Antrinės reikšmės sąvoka ir kriterijai yra kilę iš JAV prekių ženklų teisės. Ženklo įgyta antrinė reikšmė reiškia, kad vartotojai ženklą, tarkim spalvą, pradeda suvokti ne paprasčiausia, tradicine jo reikšme, o kaip žymenį nurodantį prekių kilmę, indikuojantį, kad juo pažymėtos prekės yra atitinkamos rūšies ar atitinkamo gamintojo. Prieš įgydamas an
ntrinę reikšmę žymuo daugelio vartotojų yra suvokiamas ir suprantamas jo kasdiene, visų įprastai vartojama reikšme. Jei tai žodinis žymuo jis suprantamas paprasčiausia žodynine jo reikšme, jei spalva, ji suvokiama tik kaip spalva ir niekas daugiau. Bet ilgą laiką tokiu ženklu žymint tam tikras prekes vartotojai atitinkamą žymenį pradeda asocijuoti su tomis prekėmis ir priklausomai nuo jų žinomumo, apyvartos, reklamos intensyvumo ir kitų faktorių, ilgainiui išgirdę ar pamatę tokį žymenį pirmiausiai jį susieja su tam tikromis prekėmis, o ne su tradicine tokio žymens reikšme. Tokiu atveju teigiama, kad žymuo įgijo antrinę reikšmę – be savo įprastos prasmės jis tapo suvokiamas ir kaip prekių ženklas. Kaip pavyzdį galima pateikti gerai žinomą prekių ženklą “Mars”. Tie kas jau išalko greičiausiai pagalvojo apie šokoladinį batonėlį ir tik retas astronomijos mėgėjas pamanė, kad kalbu apie planetą. Tai ir parodo, kad žodis Mars įgijo antrinę reikšmę. Tokiu pat būdu galima įdiegti antrinę reikšmę ir spalvai.
Vienas iš pavyzdžių gali būti MILKA šokolado prekių ženklas, kurį sudaro išskirtinai alyvinė spalva (tarptautinės Reg. Nr. 644464). Jei pamenate dabar jau retai rodomą MILKA reklamą joje net karvės buvo alyvinės. Ši spalva, bent jau užsienyje, yra taip aktyviai reklamuojama, kad Bavarijos vaikų darželiuose išdalinus karvių plakatus spalvojimui kas trečias vaikas karves nuspalvino al
lyvine spalva. Toks intensyvus spalvos ir ja pažymėtų produktų populiarinimas stipriai vartotojų sąmonėje įtvirtina asociacijas ir kitą kartą rinkdamasis prekes jis gali savo pasirinkimą paremti vien tik pastebėta spalva, net nepažiūrėjęs į užrašą.
Kitas reikalavimas pavienei spalvai, kad ji galėtų būti prekių ženklu yra reikalavimas nebūti funkcionaliai. Funkcionalumas egzistuoja tuo atveju, jei spalva yra tokia ypatinga lyginant su galimomis alternatyvomis, kad suteikus jai apsaugą, kitų gamintojų galimybės efektyviai konkuruoti smarkiai sumažėtų. Norint nustatyti ar žymuo yra funkcionalus reikia nustatyti ar suteikus jam, kaip prekių ženklui apsaugą, jo savininkas neįgis aiškaus pranašumo konkurencinėje kovoje būtent ir tik dėl to žymens naudojimo ir uždraudimo jį naudoti kitiems, o ne dėl jo gaminamos produkcijos ypatybių, kokybės ir kitų charakteristikų. Funkcionalus yra toks žymuo, kurį turi kopijuoti ir kiti gamintojai, kad galėtų deramai konkuruoti. Funkcionaliomis gali būti laikomos pavyzdžiui žydra spalva azoto trąšoms žymėti, nes mokslo sferoje ši spalva naudojama azotui žymėti arba raudona spalva gesintuvams žymėti, nes raudona yra labai ryški ir greitai pastebima spalva ir pan. Reikia pastebėti, kad funkcionalumo klausimas turi būti sprendžiamas net jei spalva įgijo antrinę reikšmę ir padeda išskirti tam tikro gamintojo prekes iš kitų tarpo (tarkim ilgą laiką toje sferoje nebuvo konkurencijos), nes bet kuriuo atveju funkcionali spalva turi būti palikta “laisva” naudoti kiekvienam gamintojui, nes kitaip būtų ribojama konkurencija.

Taigi, kaip matome spalva, skirtingai nei kiti įprasti žymenys, turi peržengti nemažus barjerus, kad būtų pripažinta ir registruota prekių ženklu. Ir tik neseniai daugelis valstybių pakeitė nuo seno nusistovėjusias taisykles ir jomis paremtą praktiką ir pradėjo registruoti spalvas kaip savarankiškus prekių ženklus. Pavyzdžiui Lietuvoje jau apie dešimtmetį įstatymai numato galimybę registruoti spalvą, tačiau pirma pavienė spalva buvo registruota tik 2001m. liepą – tai UPS siuntų gabenimo paslaugoms žymėti skirta ruda spalva. Taip pat yra registruota dviejų spalvų žalia-balta kombinacija – tikriausiai atspėjote, tai Žalgirio klubo spalvos. Tačiau nereikia galvoti, kad mes velkamės bendrai tendencija iš paskos, pavyzdžiui Kanadoje irgi tik šįmet buvo registruota pirma spalva, yra tik trys spalvos registruotos kaip Europos Bendrijos prekių ženklai. Taigi, čia tik kylanti mada ir net neaišku ar ji įsitvirtins. Neseniai Danijos teismas kreipėsi į Europos teisingumo teismą su prašymu išaiškinti kada ir kaip jei iš vis spalva gali įgyti skiriamąjį požymį ir būti registruojama. Sprendimas, kuris turėtų būti gal tik po metų, ir apspręs tolesnį spalvų kaip prekių ženklų likimą.
Atrodo tiek pasakiau apie spalvų kaip prekių ženklų naudą tai kokia gi problema su jų registravimu gali būti? Pagrinde kritikai nurodo kelias priežastis:
Pirmiausia, neaišku kaip vieną spalvą be formos galima pavaizduoti grafiškai, kad būtų aišku koks tai yra ženklas ir kaip aprašyti pačią spalvą. Juk žinia, kad ženklais gali būti tik pavaizduojami žymenys. Dažniausiai spalvos yra vaizduojamos kvadrate, bet šiuo atveju galima ginčyti, kad būtent spalvotas kvadratas ir yra ženklas, o ne spalva. Iš kitos pusės jei parašysi “žalia” mažai kam bus aišku kokią būtent žalią turėta omenyje. Yra bandoma spalvas apibūdinti remiantis tam tikromis sistemomis. Galiu persiųsti Bendrijos ženklo paraiškos kopiją, kurioje ir matyti kaip bandoma apibūdinti spalva. Bet tikriausiai mažai kam iš to aišku kokia ten spalva.
Antras kritikų argumentas yra taip pat susijęs su tuo, kad spalva yra toks dalykas, kuris turi daug atspalvių ir kilus ginčui dėl padirbinėjimo, panašių spalvų naudojimo bus labai sunku nustatyti tą ribą kada spalvos jau yra pakankamai nepanašios. Iš kitos pusės tikrai skirtingų spalvų nėra taip ir daug, tai jei leisi vienam gamintojui registruoti vieną, kitam kitą, ilgainiui nebeliks laisvų spalvų.
Tačiau kaip ir kiekvienas argumentas jis turi kontra-argumentų ir panašu, kad kol kas registracijų šalininkai laimi.
Kita mažiau priimtina o ir ištirta netradicinių prekių ženklų rūšis yra garsiniai, akustiniai arba paprasčiausiai muzikiniai prekių ženklai, tokie kaip “always Coca Cola” arba “mm danon” ir panašiai. Akustiniai prekių ženklai objektyviai egzistuoja jau ne vienerius metus, tačiau nėra jokios vieningos nuomonės kas link tokių ženklų apsaugos pasaulinėje praktikoje. Garsinių ženklų teisinė apsauga ir pripažinimas prekių ženklu sukelia dar didesnes diskusijas ir nuomonių įvairovę, nei pavienėse spalvos. Daugelio valstybių teisė ir įstatymai tokių ženklų nenumato, bet ir jų registracija nėra tiesiogiai uždrausta, o tai reiškia turėtų būti galima.
Didžiausias akustinių žymenų registracijos prekių ženklu barjeras yra jų grafinio atvaizdavimo reikalavimas. Žymens grafinio atvaizdavimo reikalavimas skirtingose valstybėse vyraujančioje ženklų registravimo praktikoje yra skirtingai aiškinamas ir traktuojamas. Vienose valstybėse minėtas reikalavimas priimamas kaip tiesioginis draudimas registruoti juslinius prekių ženklus, nes tarkim melodiją pavaizdavus natomis apsauga pagal valstybėje vyraujančią praktiką būtų suteikiama tam grafiniam atvaizdavimui, būtent natoms, o ne tai ką jis simbolizuoja ar išreiškia, būtent melodijai. Kitose gi valstybėse, toks reikalavimas nelaikomas absoliučiu pagrindu neregistruoti garsinių prekių ženklų, tik reikalaujama bet kokio suprantamo tokių ženklų grafinio atvaizdavimo.
Olandijos teismas spręsdamas klausimą dėl garsinio ženklo, sudaryto iš pirmų devynių Bethoveno “Elizai” natų, registravimo kreipėsi į Europos teisingumo teismą, kad jis pateiktų savo nuomonę klausimu kaip turi būti grafiškai atvaizduoti garsiniai ženklai, jei jų registracija iš vis galima. Kaip pavyzdžius teismas nurodė žodinį aprašymą, natas, pridėtą diskelį, sonagramą, elektroninį garso užšifravimą ir kitus. Sprendimas vėlgi, kaip ir spalvų atveju, nulems tolesnę garsinių ženklų registravimo galimybę. Kol kas dažniausiai melodijos užrašomos natomis. Galiu parodyti vieną iš tokių ženklų tarptautinių registracijų. Beje ši registracija yra išplėsta ir į Lietuvą ir priklausomai nuo eksperto sprendimo gali būti pirmas akustinis ženklas Lietuvoje.
Tačiau jei kažkaip išspręsti problemą dėl grafinio tokių ženklų atvaizdavimo didesnių problemų jų registravimui neturėtų kilti. Muzika vargu ar gali neturėti skiriamojo požymio, na nebent viena nata ar žymusis Harley Devidson bandymas registruoti savo motociklų variklio gaudesį. Aš vargiai atskirčiau, kad ten iš vis motociklas, o ne kateris ar lėktuvas. O patys akustiniai ženklai yra labai reikšmingi ir dažni. Juk jei išgirstumėte Coca Cola melodiją japoniškai vis vien suprastumėte, kad ten apie ją, ir kaip graudu būtų vietoj to įsipylus puslitrį anyžių sirupo, ar ne?
Taigi, skirtingai nei spalva, jei ne grafinis atvaizdavimas, melodija turi daugiau galimybių tapti prekių ženklu. Pavyzdžiui JAV jau 1978m. buvo registruota serija varpo dūžių radijo transliacijų paslaugoms žymėti (NBC jei kas žiūri). Jungtinėje Karalystėje taip pat yra registruota keletas garsinių ženklų tai pavyzdžiui “Direct Line” šaukinys registruotas draudimo ir finansų paslaugoms žymėti, šuns lojimas pareikštas žymėti dažams, medienos lakui. ES yra registruoti net 6 garsiniai ženklai (net, nes dukart daugiau nei spalvų).
Prekių ženklai sudaryti iš kvapo tikriausiai yra patys neįprasčiausi ir problematiškiausi. Be to, kad jie sukelia nemažai problemų norint juo apibūdinti, jų registravimo ir gynimo klausimu praktiškai nėra jokios teisinės teorijos ir praktikos. Kvapas kaip prekių ženklas pirmą kartą buvo pripažintas 1990 metais JAV, kai kvapas, apibūdintas kaip gaivus, gėlių aromatas primanantis žydinčias slyvas, pareikštas siuvimo siūlams žymėti, buvo pripažintas “registrabiliu” prekių ženklu. Tuo tarpu daugelio valstybių nacionaliniai įstatymai tokių prekių ženklų atžvilgiu yra pakankamai skeptiški.

Registruojant prekių ženklą, sudarytą iš kvapo didžiausia kliūtis yra grafinis tokio žymens atvaizdavimas. Atvaizdavimo esmė yra ta, kad iš jo vidutinis, statistinis pilietis suprastų kas tai per ženklas, o jei aprašymas skambėtų kaip “švelnus ką tik pražydusių rododendrų aromatas sumišęs su klevo sulos kvapu, kuris lėtai pereina į cinamono ir muskato kvapų mišinį su lengvu sandalmedžio šaknies dvelksmu” retas kuris suprastų kas čia per kvapas. Daugumai nelengviau būtų ir pamačius tokį kvapo apibūdinimą kaip “C6H5-CH = CHCOOCH3”. Taigi, geriausia galimybę būti užregistruoti prekių ženklai turi visiem žinomi kvapai, tokie kaip citrina, pakalnutė, alyva ir pan.
Tačiau klausimas ar tokie ženklai iš vis bus registruojami, bent jau ES, greitai bus galutinai išspręsta Europos teisingumo teismo. Šį kart Vokietijos teismas kreipėsi su paklausimu dėl to ar gali būti registruojami kvapiniai ženklai ir kaip jie turi būti pavaizduoti, kad tai būtų pakankamas grafinis atvaizdavimas, ar tai turi būti žodinis aprašymas, ar cheminė formulė, ar kvapo pavyzdys ar kita? Sprendimas turėtų pasirodyti jau neužilgo nes jau yra priimta Advocate General nuomonė. Šiaip jau tai yra tik pagalbinė nuomonė, kuri teismui neprivaloma, bet didžiąja dalimi teismas jai pritaria, o šiuo atveju nuomonė yra ta, kad kol nebus sugalvotas pakankamas kvapinių ženklų grafinis atvaizdavimas, jie negali būti registruojami.
Nepaisant to ES yra užregistruotas vienas prekių ženklas, apibūdintas kaip “šviežiai nupjautos žolės kvapas” ir skirtas teniso kamuoliukams žymėti. Apeliacinis Skyrius nustatė, kad ženklo apibūdinimas kaip “šviežiai nupjautos žolės kvapas” yra pakankamas laikyti, kad ženklas atitinka jo grafinio atvaizdavimo reikalavimą. Esmė čia yra ar informacija, kurią pateikia toks ženklo aprašymas, yra pakankamai aiški, kad skaitovas iškart ir vienareikšmiškai įsivaizduotų tokį kvapą ir juo kvepiančias pažymėtas prekes ir buvo nuspręsta, kad taip. Galite pažiūrėti į paraišką ir pamatysite, kad grafinis ženklo apibūdinimas pats labiau primena žodinį ženklą, o ne kvapo aprašymą.
Keletas paraiškų registruoti kvapą kaip prekių ženklą yra ir Jungtinėse Karalystėse, tai yra žymuo sudarytas iš cinamono kvapo skirtas farmacinėms priemonėms žymėti, žymuo sudarytas iš stipraus kartaus alaus kvapo – strėlyčių žaidimui (beje šį ženklą buvo atsisakyta registruoti ES, nes alaus kvapas yra įprastas dartams, kurie dažniausiai žaidžiami aludėse).
Tokie ženklai kaip skonis ar tekstūra yra greičiau egzotika, nei teisinis reiškinys, nors pavyzdžiui ES yra pateiktos dvi paraiškos registruoti skonio ženklams. Bet jos greičiausiai tik ir liks paraiškomis. Šie ženklai vėlgi susiduria su grafinio atvaizdavimo problema, reikalavimu turėti antrinę reikšmę, funkcionalumo klausimu ir kitais barjerais. Todėl galimybė, kad jie taps įprastu reiškiniu yra itin maža.
Apibendrinant galima pastebėti, kad tarptautiniai standartai, nustatant kokie žymenys turi pakankamą skiriamąjį požymį ir gali būti registruojami ir ginami kaip prekių ženklai yra labai skirtingi, tačiau jau ne tokie konservatyvūs kaip seniau. Ekonomikos ir teisės raida atvėrė duris naujo pobūdžio, juslinių prekių ženklų atsiradimui ir pripažinimui. Tačiau daugelyje valstybių tai kol kas lieka teoriniame lygmenyje, o praktiniam šių ženklų registravimui ir gynimui sudarytos nemažos kliūtys. Taigi nors apeliuoti į pirkėjų jausmus, pojūčius atrodo ir yra nebloga mintis, bent jau marketingo požiūriu, prekių ženklų teisėje tai lieka ateities vizija. (informacija apie netradicinius ženklus pateikta UAB Metida)

Trumpai norėčiau paminėti kelius absoliutaus atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia atvejus, t.y. :
1) ženklas neturi jokio skiriamojo požymio;
2) dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu;
3) žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;
4) gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės;
5) prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, etinėms visuomenės normoms, žmoniškumo principams;
6) yra arba vien forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekėms esminę vertę;
7) yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo) valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle;
8) sudarytas iš žymenų, kuriems registruoti nėra gauta kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingų institucijų sutikimo ir kuriuos turi būti atsisakyta registruoti arba kurių registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal Paryžiaus konvencijos 6(ter) straipsnį;
9) yra didelės vertės simbolis, ypač religinis simbolis;
10) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti prekėms, kilusioms iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, jeigu šios nuorodos naudojimas tokių prekių ženkle Lietuvos Respublikoje gali klaidinti visuomenę dėl tikrosios prekių kilmės vietos. Ši nuostata taikoma ir ženklams su geografine nuoroda, kuri, nors ir teisingai nurodo prekių kilmės vietą, tačiau gali klaidinti visuomenę neteisingai informuodama, kad prekės kilusios iš kitos vietos;
11) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti vynui ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kilusiems iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, net ir tada, kai jis nurodo tikrąją prekių kilmės vietą, arba kai ta geografinė nuoroda pateikiama išversta į kitą kalbą, ar kai ji vartojama su papildomais apibūdinamaisiais žodžiais, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „stilius“, „imitacija“ ar panašiai. (LR prekių ženklų įstatymas)

3. Istorijos pėdsakais

u Pirmasis prekių ženklas registruotas 1876 m. Londone.
u Madrido sutartis dėl prekių ženklų pasirašyta1891 m.,o 1989 m. pasirašytas papildomas protokolas
u Lietuvoje prekių ženklai pradėia registruoti prieš 75 metus.

4. Ką reiškia: Ф, SM, Т ?

Ф – žymi neregistruoto ženklo priklausomybę asmeniui. Šis ženklas paprastai naudojamas, kai ženklas yra naudojamas ir yra pateiktas registracijai. Tuo būdu vartotojai ar konkurentai yra informuojami apie pirmumo teisę į šį ženklą.
SM – žymi neregistruotos paslaugos ženklo priklausomybę asmeniui. Šis ženklas paprastai naudojamas, kai ženklas yra naudojamas paslaugų sektoriuje ir yra pateiktas registracijai. Tuo būdu vartotojai ar konkurentai yra informuojami apie pirmumo teisę į šį ženklą
Т – žymi registruotą prekinį ženklą. Reiškia ženklas yra registruotas ir jam suteikta apsauga nuo šio ženklo vartojimo be savininko leidimo.
Kur dedamas Т ženklas?
Ženklas Т dedamas šalia prekės ženklo, jo dešinėje pusėje, viršutinėje arba apatinėje dalyje.

5. Prekių klasifikacija prekių ženklams registruoti

Prekių ženklams bei paslaugoms atskirti buvo sudaryta klasifikacija, kuri patvirtinta 1957 m. Nicos sutartimi. Ji dar vadinama tarptautine Nicos klasifikacija.

n prekėms skirta 34 klasės (1 – 34 klasė, pvz., 2 klasė – dažai, 8 – įrankiai, 9 – kompiuteriai, 12 – transporto priemonės, 25 – drabužiai, avalynė, 30 – kava, arbata, cukrus, 32 – alus, 34 – tabakas);

n paslaugoms skirta 8 klasės (35 – 42 klasė, pvz., 35 – reklama, verslo vadyba,
36 – draudimas, 37 – statyba, 39 – transportavimo paslaugos, 41 – švietimas, mokymas,
42 – aprūpinimas maistu, gėrimais).

Šios klasės yra dar skirstomos į susmulkintus pogrupius tam, kad būtų galima tiksliau nustatyti ženklo priskyrimą vienai ar kitai klasei.

Registruojant prekių ženklą reikia nurodyti, kurių prekių ar/ir paslaugų klasių produktams bus naudojamas šis ženklas

6. Registracija ir įkainiai

Norint ženklą registruoti tik Lietuvoje (nacionalinė registracija), tai galima atlikti Valstybiniame patentų biure, pagal LR prekių ženklų įstatymą (įregistruojama LR prekių ženklų registre).
Norint ženklą registruoti UŽSIENYJE (tarptautinė registracija), tai galima atlikti sekančiais būdais:
n Per Valstybinį patentų biurą
n Tiesiogiai perduodant paraišką registruojamos šalies patentų biurui
n Per tarptautines patentų organizacijas

Prekių ženklų registravimas yra pakankamai brangus reikalas gamintojams ar prekybininkams turintiems platų asortimentą ar nuosavų vadinamų BRAND NAME kiekį.

PAVYZDŽIUI :

Lietuvoje vieno ženklo paraiškos padavimas vienoje klasėje, kainuoja apie 480 Litai;
Kiekvienos papildomos klasės įrašymas – 173 Litai
Ženklo identiškumo tyrimas – 40 Litų;
Ženklo paieška ir išvados dėl registracijos galimybių- 85 Litai (jei nepaduodama paraiška ženklo registracijai);

Latvijoje
· ženklo tyrimas vienoje klasėje kainuoja – 150 USD (konvertuojant litais ir pridedant 18% PVM);

kiekviena papildoma klasė – 30 USD;
· Ženklo paraiškos padavimas registracijai vienoje klasėje- 350 USD
Kiekvienos papildomos klasės įrašymas – 80 USD;

Estijoje
· ženklo tyrimas vienoje klasėje kainuoja – 90 EUR (konvertuojant litais ir pridedant 18% PVM);

kiekviena papildoma klasė – 15 EUR;
· ženklo paraiškos padavimas registracijai vienoje klasėje- 1840 Litų;

Kiekvienos papildomos klasės įrašymas – 470 Litų;

Rusijoje
· ženklo tyrimas vienoje klasėje kainuoja – 300-500 USD konvertuojant litais ir pridedant 18% PVM. Kaina priklauso nuo skubumo ir sudėtingumo);
· Ženklo paraiškos padavimas registracijai vienoje klasėje- 650 USD
Kiekvienos papildomos klasės įrašymas – 70 USD;

Prekių ir paslaugų ženklą užsienio šalyse galima registruoti:
· nacionaliniu keliu, tai yra, pateikiant dokumentus tiesiai į tam tikros šalies patentų žinybą. Mokesčius sudaro paraiškos ženklui registruoti padavimo į pvz.: Rusijos patentų žinybą kaina, kuri yra 2500 Litų ir registracijos mokestis, kuris mokamas po 1,5 metų – apie 1800 Litų (kainos apytikslės);
Procedūra: nuo paraiškos padavimo iki registracijos trunka apie 2 metus. Nuo paraiškos padavimo registracijai patvirtinama prioritetinė data, t.y. data, įrodanti pirmumo teisę į ženklo registraciją. Išduodama pažyma apie ženklo paraiškos priėmimą ekspertizei, tai ir yra laikinas ženklo dokumentas;
· arba registruojant ženklą tarptautiniame ženklų registre pagal Madrido sutarties protokolą, nurodant dominančias ženklo apsaugos šalis, šio susitarimo nares. Jei tarptautinis ženklas būtų registruojamas nurodant apsaugą tik Rusijoje, kaina siektų apie 4000 Litų plius 18%PVM (skaičiuojant Lito ir Šveicarijos franko buhalterinių atsiskaitymų kursu 2,3532, kai registruojamas ženklas yra nespalvotas).Spalvoto ženklo registracijos oficialusis mokestis didesnis 250 Šveicarijos frankų-558 Litai. Į ženklo apsaugos sritį įtraukiant Rusiją, Latviją, Baltarusiją ar Lenkiją ir kt.šalis, prisidėtų už vienos šalies nurodymą po 220 Litų.
Tarptautinio ženklo registracijos procedūra: Pateikus prekių ženklo dokumentus tarptautiniam registravimui, atliekama dokumentų ekspertizė ir paraiška išsiunčiama į Tarptautinį ženklų registracijos biurą. Sumokami oficialūs mokesčiai už paraiškos padavimą ir šalių nurodymą ir ženklas įtraukiamas į registrą.

Į apsaugos šalis išsiunčiami pranešimai apie registraciją ir per 18 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos atliekama ženklo ekspertizė pagal tose šalyse galiojančius įstatymus. 18 mėnesių yra rizikos laikotarpis, kadangi atsiradus priežastims, gali būti atsisakyta ženklo registracijos kai kuriose šalyse, apsauga apribojama ir.t.t. Tačiau su tomis pačiomis kliūtimis susidurtume, registruodami prekių ženklą nacionaliniu keliu.

Ši registracija ekonomiškesnė (nes mokamas tik vienas mokestis), greitesnė (ženklas įregistruojamas per 2-3 mėnesius), ir patogesnė, nes vėliau galima išplėsti apsaugą į kitas šalis.

Registracijos galiojimo terminai:

1) Galioja 10 metų (iki 1989 m. galiojimas buvo 20 metų).
2) Galima pratęsti registraciją kiekvieną kartą ne ilgiau 10 metų (reikia mokėti).

3) Nenaudojamo prekių ženklo registracija galioja 5 metus.

7. Statistika

a. Lietuvoje, 2001 m. turėjome įregistruota apie 40 000 prekių ir paslaugų ženklų.
b. 2001 m. tarptautinės (WIPO) registracijų registre buvo registruota apie 4100 Lietuviškų prekių ženklų.

Išvados

1. Prekių ženklus tikslinga registruoti,siekiant juos apsaugoti nuo padirbinėjimo ar plagijavimo ;
2. Prekių ženklų registravimas yra svarbi kiekvieno gamintojo ar prekybininko veiklos sritis, didinanti prekių ar paslaugų atpažįstamumą;
3. Prekių ženklų kūrimas ir plėtojimas užtikrina vartotojo ir gamintojo ryšį, tuo būdu padeda vartotojui pažinti nuolat vartojamus ženklus ir įgyti pasitikėjimą jais;
4. Prekių ženklų registravimas apsaugo gamintoją, prekybininką ar paslaugos tiekėją nuo galimo neteisėto priklausančių ženklų panaudojimo;
5. Auganti vidaus rinka ir Lietuvos integravimas į Europos Sąjungą įpareigoja Lietuvos gamintojus, prekybininkus ir paslaugų tiekėjus registruoti ženklus tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje;
6. Galimybė registruoti ženklus užsienyje tarptautiniu būdu yra greitesnė bei pigesnė;
7. Norint nuolatos sekti panašių ženklų registravimą ir užsitikrinti, kad turintys tapatybių ženklai nebūtų registruoti, rekomenduotina bendradarbiauti su patentų agentūromis, kurios nuolatos tobulinasi ir turi nuolatinę galimybę domėtis bei

Leave a Comment