PREKIŲ IR PASLAUGŲ KOKYBĖS SĄSAJOS SU ORGANIZACIJOS VEIKLOS REZULTATYVUMU (EFEKTYVUMU). PRODUKTŲ IR ORGANIZACIJOS KOKYBĖS BENDRUMAI IR SKIRTUMAI

PREKIŲ IR PASLAUGŲ KOKYBĖS SĄSAJOS SU ORGANIZACIJOS VEIKLOS REZULTATYVUMU (EFEKTYVUMU). PRODUKTŲ IR ORGANIZACIJOS KOKYBĖS BENDRUMAI IR SKIRTUMAI

Recenzija

Autorių darbe literatūros sąrašas sudarytas ne pagal abėcėle bei visiškai nesilaikant raštvedybos taisyklių, lentelės bei grafikai pateikti nenurodant šaltinio, o kai kur net ir pavadinimo, lapų numeracija turi būti lapo viršuje, o ne apačioje. Norėtumėme patarti autorėms: vis gi reikėtų pasižiūrėti konspektus ar kitą medžiagą ir žinoti, kokie yra reikalavimai rengiant tokio pobūdžio darbus. O dėl gramatinių klaidų – tai jums turi būti gėda tokį daarbą kam nors rodyti, jei nesate stiprios lietuvių kalboje, reikėjo paprašyti grupiokų, kad pataisytų. Bet aišku, klaidos – tai ne esmė, nes ir apie patį darbą turim ką pasakyti.
Pirmiausia, įvade jus apibrėžėte savo darbo tikslus, norėtumėme sustoti ties trečiu: „surasti jų skirtumus bei panašumus“, kyla klausimas: kieno „jų“? Mes supratome, kad jus turėjote omeny produkcijos kokybę ir organizacijos efektyvumą, tačiau jei jus šį tikslą išskiriate, reikia jį ir apibrėžti tiksliai, arba tiesiog pridėti jį prie antro. Ir dar, ar nemanote, kad šio daarbo tikslai turi būti kiek kitokie? Pirmas jūsų tikslas netinka pagal darbo temą, o antras turėtų būti ne tik „išsiaiškinti, kas yra gaminio kokybė ir organizacijos efektyvumas“, bet ir surasti jų sąsajas, vis gi tema tokia.
Pereiname prie darbo turinio, 4 psl. ju

us sakote, kad vartotojų poreikius gaminio kokybei nulemia daugelis techninių, ekonominių, organizacinių ir kitų veiksnių, toliau kalbate apie gamybą bei jos sudedamąsias dalis. O kur dingo veiksniai? Gamyba tik vienas iš jūsų įvardytų, o kitų mes neradome. Ir dar, laikant gamybą kaip veiksnį, lemiantį gaminio kokybę, reikėjo, kalbant apie sudedamąsias dalis, parodyti jų ryšį su kokybę, kaip būtent kiekvienas iš jų ją įtakoja. Taip pat jus skirstote gamybos procesą pagal 7 principus, o aprašote tik 2, aiškinate, kas yra darbo vieta, bet neužsiminate kas yra universalios ir specializuotos darbo vietos ir t.t. Darbe tokių niuansų gana daug, todėl juos visus nevardysime.
6 psl. pateiktos dvi lentelės, bet jų paaiškinimo nors ir trumpo mes neradome, bet ir patys pataisyti ir papildyti negalime, nes nežinome iš kuur jos buvo paimtos.
7-9 psl. pateikiate schemą „Organizacijos tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkos“, tačiau paskui aprašote tik tiesioginio, t.y. vidinius ir išorinius įtaką darančius asmenys, o kur netiesioginė aplinka? Taip pat jus parodate, kokie veiksniai įtakoja, net nepasakote kaip jie tą daro. Beje, kas yra „lanksti atviros sistemos riba“?
10 psl. 2 eilutė: „Kiekvieno gaminio kokybė vertinama remiantis kokybės rodikliais, šiems rodikliams yra nustatyti įvairūs metodai“. Paaiškinkite, ką jus norėjote tuo pasakyti, nes turbūt praleidote kažkokį žodį, dėl ko sakinys neteko prasmės.
11 psl. organizacijos ir pr
rodukto sąveikos schemoje neaišku, kur eina strėlytė nuo pinigų į viršų.
Išvadose jus rašote, kad gerai išanalizavote prekių ir paslaugų kokybę bei organizacijos efektyvumą, tiesą sakant mes to nepastebėjome. Manome atvirkščiai: tema neišvystyta, nepasiekti šios temos tikslai (tokie, kurie turėjo būti pagal temos pavadinimą).
O renkant literatūra reikėjo daugiau kreipti dėmesio į kokybės vadybą, o ne į įmonės valdymą, iš pastarojo galimą būtų paimti tik konkrečius pavyzdžius, kaip vis gi įtakoja produkto kokybė organizacijos efektyvesnę veiklą.
Kas dėl papildymų, jų daug nebus, kad recenzija nepakeistų darbo, bet kai ką mes norėtumėme paminėti.
Amerikiečių pramonininkų kokybės ir gamybos efektyvumo gerinimo paieškos nėra paprastas atradimų vartojimas, o kokybiškai naujas požiūris į problemų sprendimą. Nei statistiniai kontrolės metodai, nei kokybės būreliai, nei racionalizacinių pasiūlymų skatinimo sistemos, nei programos ar bet kuri priemonė, vartojama atskirai neišspręs kokybės ir organizacijos efektyvumo gerinimo problemų. Šioms problemoms spręsti reikia visų šių priemonių kartu.
Visuotinė kokybės vadyba yra tokia vadybos filosofija ir metodai, kuriais vadovaudamasi, organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, tuo pačių gerindama produktų arba paslaugų kokybę ir mažindama kaštus (Vanagas P). Barczyk C. teigia, jog VKV kartais vadinama nuolatiniu kokybės gerinimu.
Svarbiausia VKV dalis yra vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas kuo mažesniais ištekliais, kurie sudaro sąlygas mažinti produktų kainas. Jeigu va
artotojai nebus patenkinti organizacijos produktais (materialiais, intelektualias, paslaugomis ar perdirbamosiomis medžiagomis), tai sąlygos organizacijos žūtį, t.y. pelno siekiančios organizacijos bankrutuos, o nepelno organizacijos patirs visus neigiamus nepatenkintų organizacijos veikla piliečių įtakos aspektus.
Įvairiose šalyse per keletą pastarųjų metų atlikti tyrimai patvirtino didėjančią kokybės svarbą ir jos įtaką pelningumui. Tyrimais įrodyta, kad:
 produktų ir paslaugų kokybė yra esminis verslo pelningumo veiksnys;
 verslininkai, siūlantys geresnės kokybės produktus, užima didesnę rinkos dalį ir turi galimybių ją plėsti;
 kokybė tiesiogiai gerina investicijų efektyvumą, ir yra pamatas aukštesnei kainai nustatyti. (Vanagas P.).
Daugelis ankstyvųjų pastangų gerinti kokybę dažnai nepavykdavo būtent todėl, kad vadovai susižavėdavo kokybės priemonėmis. Daug laiko jie sugaišdavo kurdami diagramas, atlikdami statistinę proceso kontrolę bei įsivesdami etalonus. Tačiau, jei išeities taškas nebus vartotojo poreikiai, kokybės priemonių naudojimas gali baigtis tuo, kad produktų ir paslaugų niekas nenorės. J.Juran apibrėžė kokybę kaip „tinkamumą vartoti“ – produkto ar paslaugos gebėjimą patenkinti tikruosius vartotojo poreikius. Jis mano, jog dėmesį kreipdami į tikruosius vartotojo poreikius, vadovai ir darbininkai gali savo pastangas sutelkti ten, kur tikrai svarbu.
VKV sąlygomis produktų pagaminimas pagal specifikacijų reikalavimus nėra tikslas, o tik priemonė tikslui pasiekti. Tuo tarpu produkto tikslas – išorinių ir vidinių vartotojų poreikių patenkinimas mažiausia kaina. Kiekviena organizacija turi siekti poreikius patenkinti ir net juos viršyti. Organizacija praradusi vartotojus taps ne
ereikalinga.
Maloniausia gamintojui ir pirkėjui, jog kokybės gerinimas sutaupo pinigus ir laiką. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Atidžiau paanalizavus, jie tampa vienas kitą papildantys ir akivaizdūs. Jei kiekvienas darbas bus gerai padarytas iš karto, nereikės leisti pinigų kokybės tikrinimui ir kompensuoti pirkėjui padarytą žalą. Tai leis sumažinti kainas. Nebebus nuostolių dėl broko: nereikės išmesti sugadintų žaliavų ir dalių, keisti nekokybiškas dalis ir sugrąžinti gaminį pirkėjui. Visa tai sumažins gamybos laiką ir kainą (Bučiūnienė I., Tiknevičius P.).
Nuomonė, kad geros prekės gali būti pagamintos tik didelių kaštų sąskaita, o tuo pačiu ir yra brangios, yra tradicinės vadybos mitas. Pažangiausia pasaulio patirtis paneigė šį mitą. Ateitis priklauso toms įmonėms, kurios sugebės patenkinti išrankiausių klientų esamus ir numatomus poreikius gera produkto kokybe mažiausia kaina. Tai pasiekiama, įgyvendinus šiuolaikinės kokybės vadybos metodus.
Natūraliai atrodo siekis – tik 100 procentų kokybės. Akivaizdžiu pavyzdžiu galėtų būti aviaciją, kur taikstytis su mažesne nei 100 procentų kokybe būtų tikrai pavojinga.
Būtent dėl viso to organizacijos efektyvumas (dažniausiai matuojamas pelnu) tiesiogiai priklauso nuo produkto kokybės, bet aišku, kad be tam tikrų sąlygų to būti negali, todėl reikia kokybės ne tik produktui, bet ir organizacijai apskritai.
Vietoj išvadų:
1. Prekių bei paslaugų kokybė padeda organizacijoms įsitvirtinti rinkoje, įgyti tvirtą konkurencinį pranašumą, užtikrinti pelningumą ir sėkmę ateityje.
2. Įdiegta visuotinė kokybės vadyba įmonėje stiprina partnerių, klientų, tarpininkų pasitikėjimą bei lojalumą.
3. VKV diegti bei prižiūrėti produktų kokybę naudinga visoms įmonėms, nes panaudotos lėšos tam, grįžta su kaupu: geras vardas, pasitikėjimas, pelnas, lyderio pozicijos.

LITERATŪRA

1. BARCZYK C. Casimir. Visuotinė kokybės vadyba. Vilnius, 1999. 255 p.
2. BUČIŪNIENĖ Ilona, TIKNEVIČIUS Petras. Visuotinės kokybės vadybos įmonei teikiami privalumai // Inžinerinė ekonomika. 1997. Nr. 2 (9).
3. PAULAUSKAITĖ N., VANAGAS P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant Visuotinę kokybės vadybą. Kaunas 1998 m. 105 p.
4. Respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas, 2001. 241 p. (Vanagas P. Visuotinės kokybės vadybos vaidmuo, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą).

Leave a Comment