PRAKTIKOS DARBO ATASKAITA (naudoti UAB „………“ duomenys)

PRAKTIKOS DARBO ATASKAITA
(naudoti UAB „.....“ duomenys)

Atliko: ..... grupės studentas
...........
Darbą tikrino: dėstytoja
,......

KAUNAS 2004
I. Turinys
I. Turinys 2
II. Įvadas 3
1) Organizacijos charakteristika 4
2) Rinkos situacija 4
III. Ekonomika 8
1) Įmonės tikslų sistema 8
2) Įmonės išlaidų struktūra, jos kitimo tendencijos 8
3) Bendra ekonominių rodiklių charakteristika 9
4) Gamybos ar paslaugų teikimo procesų apibūdinimas 10
IV. Vadyba 13
1) Organizacijos valdymo schema 13
2) Organizacinės struktūros analizė 13
3) Planavimo procesas įmonėje 14
4) Darbuotojų organizavimo analizė 15
5) Vadovavimo darbuotojams analizė 16
6) Laidavimo sistema 17
V. Marketingas 17
1) Marketingo vieta įmonėje 17
2) Marketingo galimybių įvertinimas 18
3) Paslaugos pateikimas 18
4) UAB „......“ kainų politika 20
5) Alternatyvių marketingo sprendimų analizė 20
6) Paslaugos pasiskirstymo kanalai 21
7) Tiesioginis marketingas 21
8) Marketingo skyriaus plėtra 21
VI. Apskaita 22
1) Apskaitos skyrius įmonėje 22
2) Darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaita 22
3) Finansinių ir ekonominių rodiklių analizė 23
4) Įmonės mokami mokesčiai 24
VII. Išvados 26
VIII. Priedai 27
IX. Literatūra 28

II. Įvadas

Mano praktikos darbo tikslas buvo susipažinti su įmonės veikla, jos aplinka, įvairiomis operacijomis, kurias atlieka įmmonė bei su finansiniais dokumentais, jų apskaita įmonėje.
Praktikos darbo ataskaitą sudaro dvi dalys, pirmoje iš jų aš stengsiuosi apžvelgti bei įvertinti bendrą įmonės valdymo struktūrą, apžvelgsiu kokias paslaugą ji teikia, toliau panagrinėsiu įmonės aplinką bei veiksnius, kurie daro vienokią ar kitokią įtaką bendrai įmonės veiklai.

Antroje dalyje stengsiuosi smulkiau panagrinėti pardavimus, pateiksiu duomenis iš įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų.

1) Organizacijos charakteristika
Kompiuterinė buhalterinės apskaitos sistema “..” skirta įvairaus dydžio ir profilio įmonėms – nuo nedidelių uždarųjų akcinių bendrovių iki stambių įmonių.
UAB „..“ – bendrovės teikiamos paslaugos: koompleksinės kompiuterinės apskaitos sistemos kūrimas, diegimas, tolesnis aptarnavimas ir pritaikymas vartotojo poreikiams, konsultacijos buhalterinės apskaitos vedimo ir programinės bei techninės įrangos eksploatavimo klausimais. Bendrovė dirba nuo 1993 m. balandžio 22 d. nuosekliai plėtojanti ir tobulinanti savo veiklą projektuojant, diegiant, integruojant ir prižiūrint in

nformacines sistemas, tinklus, dokumentų apdorojimo bei pramonines procesų valdymo sistemas. UAB „...“ pagrindinė veikla – teikti Lietuvos įmonėms profesionalias kompleksines informacinių technologijų paslaugas, leidžiančias pasiekti maksimalią investicijų grąžą.
UAB „....“ klientai – vienos perspektyviausių Lietuvos įmonių pvz.: UAB „Arvi cukrus“, BĮ UAB „Italiana Internacional“, UAB „Novaturas“, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, BTI West Express Lietuva ir daugelis kitų (priedas 1).
Kompleksinės buhalterinės apskaitos programos įranga (priedas 2).
Ji gali būti eksploatuojama tiek viename kompiuteryje, tiek įvairių tipų lokaliniuose kompiuterių tinkluose.
Šio kompleksinės buhalterinės apskaitos projekto autorius – habilituotas ekonomikos mokslų daktaras profesorius Kazys Pučinskas.
UAB “.....” nuolat investuodama į darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, sukaupė viename kolektyve giliausias žinias ir turi stiprų specialistų branduolį. Nuolatinis darbuotojai užtikrina aukštą klientams teikiamų paslaugų lygį. Įmonėje dirba 9 darbuotojai.

2) Rinkos situacija
Rinkos situacija. Mikro ir maakro aplinka
Rinka – ekonominė mainų sistema, kuri garantuoja prekių bei paslaugų pirkimą ir pardavimą, tai vieta, kurioje vyksta mainai.
Įmonė, kurioje atlikau praktiką veikia laisvos rinkos principu. Rinka vadinama laisvąja, kada sandoriai tarp pardavėjų ir pirkėjų sudaromi nesikišant valstybei arba jai kišantis nežymiai.
Kiekviena organizacija yra laisva sistema, nes keičiasi ištekliais su išorine aplinka ir yra nuo jos priklausoma.
Organizacijos aplinka skirstoma į mikro ir makro.
Makro aplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji ti

iesiogiai negali daryti įtakos.

• Ekonominė – gamtinė;
• Kultūrinė – socialinė;
• Mokslinė – technologinė;
• Politinė – teisinė;

1 pav. Įmonės (mikro-makro) aplinka

Marketingo makro aplinka daro didelę įtaką įmonės marketingo sprendimams ir veiksmams. Svarbiausia yra ekonominė aplinka, nuo kurios didesniu ar mažesniu mastu priklauso įmonių perkamoji galia, jų elgsena rinkoje, paklausa ir pardavimas.
Makro ekonomikos priemonėmis reguliuojami ne tik nedarbo mastai ir apimtys, bet gerinami visą ekonominę situaciją. Poveikį darbo rinkai, užimtumo situacijai (taip pat ir nedarbo ar bedarbystės situacijai) turi ne tik darbo jėgos profesinis, kvalifikacinis rengimas, permokymas ar perkvalifikavimas, atsiliepiant į darbo rinkos poreikius, juos išsiaiškinus ir numačius jų pokyčius, bet ir informacinis darbo rinkos aprūpinimas, darbo rinkos subjektų informacinis aptarnavimas, prevencinis darbo rinkos subjektų informavimas – profesinis konsultavimas ir orientavimas.
Žymūs pokyčiai technologinėje aplinkoje gali atverti plačias galimybes vienoms pramonės šakoms ir sužlugdyti kitas, todėl stengiamasi prognozuoti mokslinių tyrimų raidą. Nors bendros fundamentalaus mokslo vystimosi tendencijos gana aiškios, šis prognozavimas gana problematiškas. Problemos kyla dėl to, kad daugelis tyrimų vykdoma slaptai, ir jų rezultatas išryškėja tik po įdiegimo. Be to, kartais tyrimas duoda šalutinius, nelauktus rezultatus, kurie sėkmingai pritaikomi praktikoje.
Tačiau ir kiti makro aplinkos elementai taip pat yra labai svarbūs. Makro aplinka daro didelį poveikį mikro aplinkai.
Mikro aplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios veikia įmonės marketingo sprendimus, tačiau kurioms ji gali da

aryti tam tikrą įtaką. Mikro aplinkai priskiriama: konkurentai, pirkėjai, tiekėjai, prekybos tarpininkai, prekybos pagalbininkai.
Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes ar paslaugas.
UAB „......“ konkurentai: UAB „Butenta“, UAB „Rivilė“, UAB „Pragma“, UAB „Prototechnika“.
Visos šios įmonės teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Beveik visi konkurentai didžiąją dalį savo paslaugos siūlo Lietuvos įmonėms, bet yra tokių kurios siūlo paslaugą ir kitoms šalims.
Norėčiau paanalizuoti UAB „....“ ir UAB „Rivilė“ teikiamos paslaugos kokybę.
Įmonės labai panašios, todėl jas galima lyginti trūkumus, pranašumus.
Įmonės pavadinimas Pranašumai Trūkumai
1. UAB „.....“  Viena programa;
 Programa pritaikyta įvairaus dydžio įmonėms ;
 Kvalifikuotas aptarnaujantis personalas (programuotojai, konsultantai);
 Greitas naujų klientų aptarnavimas;  Viena programa gali sukelti sunkumų;
 Programos greito atnaujinimo sunkumai;
 Nėra ISO standartų;
 Konsultantų trūkumas;
 Neturi savo patalpų.
2. UAB „Rivilė“  Dvi programos;
 Viena programa pritaikyta smulkioms įmonėms, kita stambioms;
 Kvalifikuotas aptarnavimas;  Nėra patogi programos atnaujinimo galimybė;
 Nėra ISO standartų;
 Trumpas įmonės gyvavimo laikas;
 Nepatogi strateginė padėtis.
Pirkėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo, norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigojantis už ją sumokėti nustatytą pinigų sumą.
Tiekėjai – tai įmonės ir pavieniai asmenys iš kurių perkamos gamybos priemonės.
„....“ didžiausias išlaidas sudaro Lietuvos įmonių siūlomos prekės ar paslaugos: UAB „Senukai“, UAB „BMS“, UAB „Alnos biuro sistemos“. Išlaidos kompiuteriniai technikai, rašymo priemonėms, makulatūrai sudaro 35 % visų bendrovės išlaidų.

III. Ekonomika
1) Įmonės tikslų sistema
Daugelyje šalių, ne išimtis ir Lietuva, yra daug bendrovių užsiimančių apskaitos sistemų kūrimu, diegimu, atnaujinimu. Ši

iuo metu Lietuvoje yra apie 20 bendrovių siūlančių savo paslaugas. Iš jų 15 lietuviškų ir 5 užsienietiškos. Kiekviena iš jų siūlo geras ir patikimas programas atitinkančias įmonių poreikius.
UAB „...“ neatsilieka ir siūlo viena profesionaliausią apskaitos programą.
Įmonės tikslas:
• Ilgalaikis bendradarbiavimas su dabartiniais klientas, nes tik taip galima gerai pažinti kliento reikmes ir pateikti optimalius sprendimus bei patikimą informacinių sistemų priežiūrą;
• Visiškai patenkinti klientai.
• Didinti klientų skaičių;
• Mes stengiamės būti pirmiau visų naujovių. Kokybiškai bei greitai aptarnauti klientus;
• Kompetentingi darbuotojai;
• Efektyvi ir lanksti valdymo sistema;
• Geri rezultatai:

Veiklos pelno didinimas;

Išlaidų mažinimas;

Misija
Būdami arti kliento – žinosime jo poreikius.
Būdami profesionalai ir nuolat iškeldami savo ir kliento vertę – tobulėsime kartu!

2) Įmonės išlaidų struktūra, jos kitimo tendencijos

Įmonės išlaidų apskaita nėra sudėtinga. Kodėl?
• įmonėje naudojama viena paslauga;
• įmonėje dirba įvairios kvalifikacijos ir įvairių profesijų darbuotojai, tačiau jų nėra daug;
• paprasta įmonės organizacinė struktūra;
• įmonė teikia viena paslauga, tačiau ji susideda iš kelių smulkių.
Dažniausiai išlaidos grupuojamos pagal šiuos kriterijus:
• pagal išlaidų rūšis;
• pagal įmonės padalinius;
• pagal patarnavimo rūšis.
Išlaidos – tai visos piniginės išlaidos susijusios su gaminio pagaminimu ir realizavimu. Nuo išlaidų didžio priklauso gaminio savikaina.
UAB „.......“ išlaidos susidaro:
 Transportas;
 Darbo užmokestis;
 Ryšio, vandens, elektros sąnaudos;
 Reklama;
 Mokesčiai;

Per paskutinius šešis metus išlaidos žymiai išaugo, jos kone padvigubėjo.
Pagrindinės išlaidos priklauso nuo įmonės klientų.

3) Bendra ekonominių rodiklių charakteristika

2 pav. Pardavimų pajamos

3 pav. Veiklos sąnaudos

4 pav. Veiklos pelnas (nuostolis)

Kaip matome iš pateiktų rodiklių įmonės ekonominė būklė – gera. 2002m. buvo šiek tiek didesnis pelnas, tačiau tai lėmė nuo įmonės nepriklausantys veiksniai.
Turiu pastebėti, kad šie metai bus pelningesni už 2003m., todėl darau išvadą – įmonė klestės.

4) Gamybos ar paslaugų teikimo procesų apibūdinimas

Klientas atėjęs į įmonę dažniausiai nelabai dar supranta kaip programa veikia, kaip ji gali padėti ir ką ji pakeis jų organizacijoje.

Šioje sistemoje buhalterinės apskaitos uždavinys sprendžiamas kompleksiškai, tuo išvengiant informacijos dubliavimo ir pasiekiant apskaitos vientisumą. Tai leidžia betarpiškai gauti galutinį apskaitos rezultatą – balansą ir atlikti išsamią ūkinės veiklos analizę.

Sistema atitinka naujausius apskaitos vedimo reikalavimus.

Sistema skirta darbui personalinių kompiuterių tinkle, tačiau, esant norui, gali būti eksploatuojama ir viename kompiuteryje.

UAB “........” platina tiek Windows versiją, tiek DOS versiją, kurios abi gali dirbti ir kartu t.y. senesniuose kompiuteriuose DOS versija, naujesniuose Windows versija.

Vartotojo pasirinkimui siūlomi du skirtingi diegimo variantai:
 taikant valandinį įkainį;
 už fiksuotą sumą (žiur. kainininką ) apmokyti vartotoją jo darbo vietoje, užtikrinant trijų mėnesių balansų gavimą. Tokio diegimo varianto nesiūlo jokia kita buhalterines apskaitas platinanti įmonė. Antrasis variantas yra garantija vartotojui, kad apskaita ne tik bus nupirkta, bet ir įdiegta.

Naudojantis kompleksinės buhalterinės apskaitos sistema, galima vesti tiek sintetinę, tiek analitinę apskaitą. Sistemos programos leidžia vesti ilgalaikio turto, materialinių vertybių, debitorių/kreditorių, ateinančių laikotarpių sąnaudų, darbuotojų uždarbio bei deponentų analitinę apskaitą. Kokia analitinė apskaita bus vedama, o kokia nebus vedama, aprašoma žinynuose pradiniu sistemos paleidimo momentu.

Sistemos programos taip pat užtikrina įvairių valiutų analitinę apskaitą.

Į sistemą įeina šios programos:
 buhalterinės apskaitos žinynai;
 ilgalaikio turto apskaita;
 materialinių vertybių apskaita;
 kasos apskaita;
 banko apskaita;
 darbo užmokesčio apskaita;
 transporto darbų apskaita;
 balansas;
 personalo apskaita;
 filialinis ryšys;
 servisinės programos.

Visos sistemos programos turi vienodą funkcijinę struktūrą:
 dokumentai;
 kortelės;
 peržiūra;
 ataskaitos;
 servisas.

Visose sistemos programose realizuoti vieningi programų valdymo principai bei spalvinis apipavidalinimas, duodantis konkrečią informaciją, vieninga pranešimų apie klaidas sistema. Tai leidžia greitai įsisavinti apskaitos sistemą.

Sistemos programose yra realizuota sudėtinga kontrolės sistema, apsauganti vartotojus nuo galimų klaidų vedant analitinę ir sintetinę apskaitą. Tačiau, jeigu vartotojas “neklausė” sistemos programų ir įvedė pirminius dokumentus su neteisinga buhalterine korespondencija, tai, darant balansines ataskaitas, vartotojas yra automatiškai informuojamas apie neatitikimus analitinėje ir sintetinėje apskaitoje. Sistemos programose yra realizuotas dviejų lygių klaidos paieškos mechanizmas, leidžiantis operatyviai rasti vartotojo klaidas.

Per tris mėnesius įsisavina programa, gauną sutartį, kurią pasirašęs pilnai įgyja programos paketa.

„.....“ įsipareigoją atnaujinti esama programą, kad jie atitiktų įstatymus, jei iškyla problemos jas išspręsti.

IV. Vadyba
1) Organizacijos valdymo schema

5 pav. UAB „....“ įmonė valdymo struktūra

2) Organizacinės struktūros analizė

Kaip matyti, schemoje pavaizduota struktūra yra gana aiški. Pagrindinius įmonės valdymo lygius sudaro vadovai. Vadovai prižiūri 2 padalinių veiklą (programuotojų, konsultantų).

UAB ”.... ” yra toks funkcinis valdymo paskirstymas:

Vadovų funkcijos:
• darbas su personalu,
• marketingas,
• gamybos planavimas,
• veiklos kontrolė;
• operatyvinė ir periodinė buhalterinė apskaita;
• paslaugų tiekimo kokybės kontrolė
• programos kainos nustatymas;
• konsultacijos.

Programuotojų funkcijos:
• programos kūrimas;
• programos koregavimas, supaprastinamas;
• naujų duomenų įvedimas;
• programos aprašymas, aiškus informacijos pateikimas vartotojui.
Konsultantų funkcijos:
• bendravimas su potencialiais klientais;
• senų programos vartotų konsultavimas;
• gedimų registravimas;

Pagrindinis padalinys, kuris vykdo svarbiausią įmonės veiklą vadovai ir programuotojai. Vadovai atsako už pagrindinę įmonės veiklą, o programuotojai – specialistai, jie kuria programa su vadovų ir klientų pagalba.
Kiekvienas vadovas turi galimybę formuoti savo darbo stilių tikslingai.
Vadovai greitai ir racionaliai atlieka sprendimus, atkreipdami dėmesį ir į kitų komandos narių nuomonę, bei pasiūlymus. Vadovai analizuoja rinkos pokyčius. Nustato konkurentų paslaugos kainų pokyčius ir politiką, kiek leidžia informacija analizuoja jų veiklą ir atitinkamai priiminėja sprendimus. Vadovai taip pat bendradarbiauja su senais klientais, derina programos trukumus.
Konsultantai bendrauja su klientais, derina sutartis, konsultuoja.
Įmonėje dirbantis personalas puikiai suvokia savo įsipareigojimus bei atsakomybę už savo atliekamą darbą. Jau keletą metų įmonėje dirba tas pats personalas ir manau tai yra didelė paspirtis sėkmingam tolimesniam veiklos vystymui, kadangi tokie ilgalaikiai darbuotojai ne tik puikiai išmano savo darbą, bet ir sugeba dirbti kolektyviai, o kaip žinome kolektyvinis darbas duoda daug geresnius rezultatus sprendimų priėmime, bei jų įgyvendinime.
Darbuotojai turi teisę:
1. naudotis informacija, reikalinga iškeltiems uždaviniams įvykdyti;
2. dalyvauti bendrovės pasitarimuose, susirinkimuose;
3. teikti pastebėjimus ir siūlymus, susijusius su įmonės veiklos organizavimo tobulinimu;

3) Planavimo procesas įmonėje
UAB „.....“ naudojamų planų rūšys ir jų sudarymo tvarka
Planavimas yra viena iš pirminių bendrovės veiklos organizavimo ir valdymo funkcijų. Nuo jo priklauso įmonės veiklos tikslai ir rezultatai. Proceso planavimas bendrovėje reiškia sėkmingos veiklos pradžią. Tai turi didelę įtaką visam bendrovės darbo rezultatui. Pirmas proceso planavimo etapas – gamybos teikimo procesų parengime ir valdyme dalyvaujančių padalinių vadovų ir jų personalo veiksmų planavimas (tai bendrovės padaliniai, atliekantys paslaugos parengimą, planavimą ir organizavimą). Reikia planuoti ekonominius ir finansinius rodiklius, išlaidas, pajamas, kapitalą, pelną, rentabilumą ir kt. Yra sudaromas metinis įmonės planas, kurio laikomasi, tačiau kiekvienas cechas susidaro atskirus mėnesinius planus.
Antra, planavimas, kaip viena svarbiausių verslo įmonės valdymo funkcijų, mobilizuoja įmonės darbuotojus siekti bendrų tikslų, koordinuoja tarpusavio ryšius. Parenka gamybos, valdymo organizacines struktūras, specialistus, atlieka kontrolės funkcijas. Darbo ir įmonės veiklos planavimu užsiima visų lygių darbuotojai – nuo įmonės vadovų, specialistų iki eilinių darbuotojų – derindami bendrus veiksmus, įgyvendindami tikslus.
Planavimo efektyvumas vertinamas pagal tai, kaip įgyvendinami verslo bendrovės tikslai. Pavyzdžiui, esant gaminamos produkcijos paklausai, būtina didinti gamybos apimtis, perskaičiuoti ir pakeisti įmonės veiklos planinius rodiklius, pakoreguoti tikslus. Todėl galima teigti, kad UAB „...“ veiklos planavimas, yra ne tik valdymo funkcija, bet ir veiklos efektyvumo garantas.
Kiekvienas planas turi ir savo kontrolės tikslą, kuris atspindi tam tikrą dalį bendro įmonės tikslo (bendro arba dalinio).
UAB „..“ planų tikslai paremti šiais principais: realumo, neprieštaringumo, materialiniais ir darbo ištekliais, suderinamumo (kaip organizacinės struktūros, laiko) bei kontrolės. Planų tikslų įgyvendinimas priklauso nuo jų vykdymo, tai yra nuo vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų darbo efektyvumo ir efektyvios informacinės sistemos.
Derinant planus, vadovaujamasi šiais principais: didžiausio ekonominio efektyvumo rinkos ir verslo reguliatoriaus; moksliškumo; kompleksiškumo; mobilumo; planų sudarymo, vykdymo, apskaitos ir kontrolės vienovės, informacijos patikimumo; kolektyvinio dalyvavimo.

4) Darbuotojų organizavimo analizė

Įmonė dirba nuo 1993 m. balandžio 22 d., per 10 metų nebuvo atleistas nei vienas darbuotojas, tačiau buvo įdarbinti 3 konsultantai. Šie konsultantai dirba iki šiol.

Iki šiol UAB „.....“ intensyviai bendradarbiauja su „Žemės ūkio universiteto“ buhalterijos katedra. Prireikus darbuotojo, įmonė pasiūlo savo paslaugas, atlikti ten praktika. Praktikantas susipažįsta su esama situacija, jis įdarbinamas praktikos metu už minimalų atlygį. Praktikos metu vadovai patikrina jo žinias, ir pasiūlo, arba ne jam dirbti.

Nuo įsikūrimo darbuotojų testavimas nebuvo taikytas. Bendrove yra maža, todėl atmosfera visada aiški ir stebima kiekvieno vadavo.

Nebuvo pastebėtas blogai atliekamas darbas, o jei iškildavo koki nors nesklandumai, ar problemos buvo gretai išaiškinta ką reikia tokioje situacijoje daryti. Vadovai gerai pažįsta savo darbuotojus, todėl geri santykiai tik daro darbą tobulu.

Atskirai kiekvienam darbuotojui nėra siūlomi mokymas, ar kvalifikacijos didinimas.

Kiekvienas darbuotojas gauną specializuota spauda, buhalterinį įstatymų sąvada ir internetą. Iki dabar darbuotojams pakakdavo žinių ir kvalifikacijos.
Vadovų manymu to nepakanka ir geranoriškai priimtų kiekvieno darbuotojo norą tobulėti.
5) Vadovavimo darbuotojams analizė
<Įmonės kultūros apibūdinimas>

Darbuotojai laisvai bendrauja su vadovais, teikia pasiūlymus. Įmonės kultūra pakankamai aukštame lygyje, todėl vadovas nenurodinėja kaip ir ką reikia daryti, tai vyksta savaime.

Kaip ir daugelyje įmonių pagrindinė personalo skatinimo priemonė yra materialinis atlygis. Visi darbuotojai gauną pastovų, nustatytą atlyginimą taip pat:
• atlyginimas didinamas 2 kartus per metus;
• lankti atostogų sistema

Stengiamasi vadovautis tokia filosofija – įmonės ir jos darbuotojų sėkmė priklauso nuo kiekvieno iš jų.

Personalo skatinimo priemonė – darbuotojų pripažinimas (vidinis atlyginimas) įmonės vadovai suinteresuoti kuo geresniu ir kokybiškesniu darbu. Kiekvienas darbuotojas dalyvauja kasmetinėse parodose, ten semiasi naujovių bei žinių. Dalyvauja seminaruose, du – tris kartus per metus vyksta visų darbuotojų susibūrimas (ne darbo metu). Tai būna Naujųjų metų karnavalas, pasisėdėjimas po parodų pasidalinami įspūdžiai.

Vykdant personalo skatinimą dažnai bendrovės gauną daug geresnius veiklos rezultatus, nes darbuotojai yra motyvuoti ir suinteresuoti gerai dirbti. Jei darbuotojui patinka jo darbas bei sąlygos sudarytos jo darbdavio, jis stengsis gerai vykdyti savo pareigas. Bendrovės gerovė visuomet bus naudinga ne tik klientams ar įmonei, bet ir kiekvienam darbuotojui: galimybė turėti nuolatinį darbą ir pragyvenimo šaltinį, galimybė kurti ir kilti karjeros laiptais – jausti pasitenkinimą savo darbu ir savimi. Jaunas darbuotojas čia gali išbandyti savo jėgas ir mokydamasis iš savo klaidų tobulėti.

Įmonė vadovaujasi demokratiniais, bei liberaliais principais.

Vadovai vadovaujasi demokratiniais ir liberaliais valdymo principais. Atlieka greitus ir racionalius sprendimus, atkreipdami dėmesį ir į kitų komandos narių nuomonę, bei pasiūlymus.

UAB „....“ turi tikrai puikius darbuotojų santykius. Lygindamas šios ir AB „Senukai“ santykius turiu pastebėti, kad mažesnėje įmonėje įmonės santykių būklė žymiai geresnė, pavaldiniai jaučiasi laisvai, bendravimas paprastas, lankstus darbo grafikas, šilti santykiai tarp vadovų ir darbuotojų. AB „Senukai“ tuo negali girtis, nes ten darbuotojai jaučiasi užguiti aukštesnių vadovų. Mano manymu geras darbas gali būti organizuojamas tik su gera organizacijos infrastruktūra.

Susirinkimai įmonėje kur atlikau praktika nėra dažnas reiškinys. Įmonė yra maža, todėl darbuotojai ir vadovai vienas su kitu susitinka daug kartų dienos metu. Susirinkimai dažniausiai būna po parodų, jų metu aptariamos naujoves, įvertinami konkurentų stendai, pasidalinama įspūdžiais.
6) Laidavimo sistema
Tam, kad programa atitiktų moderniausius šių dienų reikalavimus, reika įsigyti naują kompiuterinę įrangą, neatsilikti nė per žingsnį nuo įmonės vidaus ir išorės tobulinimo.

V. Marketingas
1) Marketingo vieta įmonėje
UAB “.......” turi marketingo skyrių, kuris užima ne itin svarbią vietą įmonėje, tačiau tik šio skyriaus pagalba sugebama išsiaiškinti įmonės galimybes, taip pat nustato tikslus ir uždavinius, rengia strategijas, organizuoja ir orientuoja komercinę veiklą, susijusią su perkamosios galios įvertinimu ir jos pavertimu efektyvia paklausa, siekia numatyto pelno ar kito kompanijos iškelto tikslo. Marketingo skyrius neturi savo konkrečių darbuotojų, čia visą „juoda“ darbą atlieka vadovai. Marketingo skyrius atlieka šias funkcijas:
• Paslaugos atitinkančios užsakovų poreikius sukūrimas;
• Paslaugos pateikimas vartotojui;
• Rėmimo organizavimas;
• Marketingo planavimas ir kontrolė;
• Marketingo tyrimas.

2) Marketingo galimybių įvertinimas
Privalumai
– Konkurencingos kainos
– Tvirtos pozicijos rinkoje
– Stabili finansinė padėtis
– Gera reputacija tarp Lietuvos partnerių
– Kompiuterinis duomenų tinklas ir pažangos technologijos
– Jauni ir energingi darbuotojai.

Įvertinant įmonės galimybes ir pavojus, reikia atsižvelgti ir į makroaplinkos veiksnius, darančius įtaką įmonės veiklai.
• Ekonominiai veiksniai: Vienas tokių nekontroliuojamų veiksnių yra bloga ekonominė valstybės padėtis. Šie veiksniai veikia nagrinėjamos įmonės veiklą, kadangi dėl sunkios ekonominės situacijos ne visos įmonės gali sau leisti naudotis įmonės siūlomomis paslaugomis.
• Socialiniai-kultūriniai veiksniai: Kadangi technologijos nuolat keičiasi, įmonės darbuotojai turi nuolat sekti naujas programų kryptis, kelti kvalifikacijos lygį, lankyti kursus, seminarus, kad teikdami paslaugas kuo geriau patenkintų vartotojų norus.
3) Paslaugos pateikimas
Paslaugos kaina.
Dar ne viskas padaryta, kad pirkėjas jaustųsi visiškai patenkintas. Dabar, kai jis mato aplink save vis naujesnių paslaugų, rinktis tikrai yra iš ko. Todėl įmonė stengiasi dirbti ir nustatyti kainas tokias, kad klientas norėtų pirkti būtent iš „......”. Nepakanka, paslauga būtų tik kokybiška ir pigi (priedas 2).
Stengiamasi, kad kiekvienas pirkėjas būtų dėmesingai sutiktas, greitai ir maloniai aptarnautas, gautų profesionalų firmos patarimą. Tik tuomet jis išeis patenkintas ir gal būt pasirašys sutartį su įmone.
Kliento patogumui – labai lanksti atsiskaitymo sistema – galima atsiskaitinėti pavedimu, iš anksto apmokant sąskaitą, taipogi išsimokėtinai, jei buhalteris jau apmokytas dirbti šia programa taikoma papildoma 10% nuolaida.
Paslaugos pardavimas
Kadangi kliento poreikis auga – auga ir siūlomos paslaugos programų kiekis. Tai labai akivaizdžiai matosi lyginant paslaugų asortimentą bei pardavimų lygį su ankstesniais metais.
Į sistemą įeina šios programos:
 buhalterinės apskaitos žinynai;
 ilgalaikio turto apskaita;
 materialinių vertybių apskaita;
 kasos apskaita;
 banko apskaita; (nebuvo)
 darbo užmokesčio apskaita; (nebuvo)
 transporto darbų apskaita; (nebuvo)
 balansas;
 personalo apskaita;
 filialinis ryšys;
 servisinės programos.

Visos sistemos programos turi vienodą funkcijinę struktūrą:
 dokumentai;
 kortelės;
 peržiūra; (nebuvo)
 ataskaitos;
 servisas.
Rėmimo priemonės
Įmonė apima sprendimus ir veiksmus, siekiančius padaryti įtaką esamų ir potencialių pirkėjų pažiūroms, nuostatoms, elgesiui.
Paslaugų rėmimas
“.....” turi savo internetinį puslapį – www.......lt kuriame pateikta visa informacija apie paslaugą, jos kainą, taikomas nuolaidas.

Įmonė nuolatos naudoja reklamą: leidžiami bukletai, spaudoje („Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ (priedas 3)) kituose specializuotuose leidiniuose, parodų metu („Info balt“, „Info Kaunas“). Visa įmonės reklama, jos simbolika, įvaizdžio formavimu rūpinasi įmonės reklamos skyrus.
Turėčiau pastebėti, kad didesnė dalis klientų (bemaž 90%) ateina ne reklamos dėka, o senų klientų. Pasirodo, kad geriausia reklama geras darbas su esamais klientais. Visa tai leidžia įmonei mažiau investuoti į reklama.
Per paskutinius trejus metus klientų tik didėjo, nebuvo juntamas jų trūkumas.

4) UAB „....“ kainų politika
Įmonės kainų politika gali būti įvairi: siekti didžiausio pelno artimiausiu laikotarpiu; nustatyti konkurencingo lygio kainas, išsaugant vidutinę pelno normą, arba, nustačius žemesnes kainas, siekti minimalaus pelno, išsaugant rinkos pozicijas ir t.t. Įmonė nustato kainas atsižvelgdama į šiuos kainų nustatymo metodus:
1. Siekti kainų lygio, garantuojančio įmonės viršpelnį.
2. Gauti ne maksimalias, o tam tikras tvirtas pajamas (gamybos kaštai + vidutinė pelno norma).
3. Padidinti savo dalį rinkoje arba padidinti savo pajamų augimo spartą netgi tada, kai sumažėja įmonės tiesioginės pajamos.
4. Vengti konfliktų su darbuotojais.
5. Pirmiausia didinti savo prestižą, o ne pajamas.
Galbūt todėl UAB „..“ didina savo apyvarta. Per paskutinius trejus metus „...“ apyvarta siekė 712, o pelnas – bemaž 357 tūkst. litų.

5) Alternatyvių marketingo sprendimų analizė
Marketingo sprendimai, susiję su paslaugų kainomis:
• Įmonei priimtiniausias yra konkurencinių kainų nustatymas. Nors įmonė rinkoje gana senai, ji klientus linkusi pritraukti ne žemomis kainomis, o teikiamų paslaugų kokybe bei maloniu aptarnavimu.
Marketingo sprendimai, susiję su informacijos apie paslaugas skleidimu:
• Labai svarbų vaidmenį nagrinėjamos įmonės paslaugų teikimo procese vaidina asmeniškas paslaugų pardavimas, todėl tam skiriamas didelis dėmesys. Klientai visada maloniai pasitinkami, konsultuojami atsižvelgiant į jų norus bei poreikius, didelis dėmesys skiriamas personalo ir vartotojų kontaktui. Tai skatina vartotojus nuolat naudotis įmonės paslaugomis. Būtina ir ateityje išlaikyti šį įmonės privalumą.
• Nemaža potencialių klientų dalis jau ateina pagal rekomendacijas, todėl reikia skatinti šį procesą, kontakto su vartotojais metu pasiūlant ir toliau naudotis įmonės paslaugomis, bei rekomenduoti įmonę draugams. Tai veiksminga, nes vartotojų tarpe rekomendacijos pakankamai populiarios.

Marketingo sprendimų priėmimas
Remiantis įmonės esama padėtimi, jos tikslais bei uždaviniais ir galimybėmis, galime suformuluoti galutinį marketingo sprendimą:
Ir tolau siekti:
– kad svarbiausia tai – klientų pasitenkinimas. Jį garantuoja kokybiškos paslaugos, dėmesingi ir kompetentingi darbuotojais: klientas turi būti aptarnaujamas taip, kad visuomet su malonumu naudotųsi firmos paslaugomis.
6) Paslaugos pasiskirstymo kanalai
Įmonė tiesiogiai bendrauja su klientu, įmonė per daug maža, kad būtų galima kurti filialus ar turėti tarpininkų parduodant paslaugą.
7) Tiesioginis marketingas
UAB „....“ tiesioginis marketingas yra dažnas reiškinys. Kaip tai yra daroma:
 Tiesioginis pokalbis su klientu
 Aiškus tikslas
 Pranešimas yra su aiškiu tikslu, kad geriau įtikintų tikslinį vartotoją.
 Aktualus
 Pranešimas aktualus ir nusiunčiamas tiesiai tiksliniam klientui.
 Interaktyvus
 Pranešimas, atsižvelgiant į kliento reakciją, yra modifikuojamas, pritaikomas, pakartojamas ar pakeičiamas kitu.
8) Marketingo skyriaus plėtra

Ši įmonė nesenai įsikūrusi, tai marketingo skyrius be abejonės turėtų plėstis. Tačiau UAB „........” visa marketingo skyriaus darbą atlieka įmonės seni klientai, todėl kol kas vadovybė neplanuoja marketingo skyriaus rekonstravimo.

Manau tai nėra geras sprendimas, nes šitoks naujų klientų pritraukimo būdas mažiną galimų klientų apimtį.

VI. Apskaita
1) Apskaitos skyrius įmonėje
Be apskaitos neįmanoma jokia veikla. Įmonė skaičiuoja gamybos išlaidas, pajamas, pelną pagal galiojančius įstatymus ir normatyvinius aktus. Taip pat moka įvairius mokesčius. Todėl būtina vesti įmonės veiklos apskaitą, kad procesai būtų įforminti dokumentuose, o gautoji informacija pasiektų vadovus. Šis uždavinys sprendžiamas įmonės apskaitos sistemoje, kurioje yra ekonominė kiekybinė informacija apie esamą ir planuojamą įmonės veiklą.
UAB „....“ vienas žmogus: vadovas – vyr. buhalteris, ekonomistas. Jis sistemingai ir nuosekliai registruoja visas įvykusias ūkines operacijas ir fiksuoja atitinkamuose dokumentuose. Įmonės veiklos rezultatai atsispindi ataskaitose, kurios rengiamos kas mėnesį, kas ketvirtį ir kas metus. Taip pat apskaitos skyrius rengia palyginimo su praėjusiais metais ataskaitas.
Įmonėje yra naudojami šie registrai:
 Bendrasis žurnalas;
 Sąskaitos;
 Didžioji knyga;

2) Darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaita
Kiekvienas darbuotojas už atliekamą darbą, už savo protines bei fizines pastangas nori, kad būtų atlyginta, gautų darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra darbo jėgos vertės piniginė išraiška arba jos kaina., kurią gali sudaryti pareiginė alga, priemokos, priedai, premijos. Nuo darbo užmokesčio priklauso darbo rezultatai.
Įmonėje taikomos vienos rūšies darbo užmokesčio apskaičiavimo forma: laikinė.
Laikinė darbo apmokėjimo forma taikoma tada, kai paslaugos apimtis ir kokybė daugiausia priklauso ne nuo darbuotojo pastangų, o nuo technologijos ir LR įstatymų.
Buhalteris norėdamas apskaičiuoti laikinį darbo užmokestį nustatyto darbo kainos matavimo vienetą. Toks vienetas yra darbo valandos kaina, kuria remiantis apskaičiuojamas darbo užmokestis už bet kurį darbo valandų skaičių pagal tarifinius atlygius.
Darbo laikui apskaityti naudojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (priedas 4). Visi padalinio darbuotojai sugrupuoti pagal kategorijas. Į tabelį kasdien įrašomas kiekvieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius, nedirbtų valandų skaičius arba neatvykimas į darbą, sutartiniu šifru nurodant priežastį. Įrašai apie neatvykimus ir nedirbtas valandas yra pagrįsti atitinkamais dokumentais. Dirbtas ir nedirbtas laikas apskaitomas naudojant pirminius informacijos šaltinius (vadovo įsakymai, nedarbingumo pažymėjimai, prastovų lapeliai).
Mėnesio gale suskaičiuojamos kiekvieno darbuotojo dirbtos dienos bei valandos ir nedirbtos dienos bei valandos pagal priežastis. Be to, sumuojami visų darbuotojo dirbto ir nedirbto laiko rodikliai.
3) Finansinių ir ekonominių rodiklių analizė
Atliekant finansinių ir ekonominių rodiklių analizę, galime pastebėti tai, kad įmonės bendrasis pelnas lyginant su praėjusiais finansiniais metais sumažėjo 5%. Tai įvyko dėl to, kad pardavimų pajamos sumažėjo didesniu santykiniu dydžiu nei parduotų paslaugų ar atliktų darbų savikaina. (priedas 5).
Pajamų ir išlaidų suvestinė

4) Įmonės mokami mokesčiai
Mokesčiai – tai yra valstybės arba viešosios valdžios nustatyta privaloma įmoka, už kurią jokia specialia paslauga įmonei nėra atlyginama.
Įmonės mokami mokesčiai:
• pelno mokestis;
• kelių mokestis;
• nekilnojamo turto mokestis;
• aplinkos taršos mokestis;
• socialinio draudimo mokestis;
• gyventojų pajamų mokestis;
• pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Pelno mokestis
Šio mokesčio mokėtojai yra juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas. Mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas ir pajamos.
Pelno mokesčio mokėtojai (subjektai) yra Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai.
Lietuvos vienetas yra juridinis asmuo, įregistruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Pelno mokesčio tarifas yra 15% – Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas; pajamos iš paskirstytojo pelno.
Kelių mokestis
Kelių fondo formavimo šaltiniai yra atskaitymai nuo įmonių realizavimo pajamų (įplaukų), transporto priemonių savininkų mokestis už naudojimąsi automobilių keliais, jų infrastruktūra, valstybės biudžeto lėšos, taip pat juridinių ir fizinių asmenų bei kitų valstybių tikslinės lėšos. Daugiausia lėšų (69%) surenkama iš labiausiai visuomenėje ginčijamo šaltinio – atskaitymų nuo įmonių realizavimo pajamų ar įplaukų. Mokėtojai atskaitymus nuo kiekvieno mėnesio pajamų apskaičiuoja patys. Jeigu įmonės pajamos nedidelės, tai keliams pervedama vos keli litai.

Nekilnojamo turto mokestis
Mokesčio mokėtojai – juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Mokesčio objektas – nekilnojamasis turtas pagal teisinę registraciją, išskyrus žemę. Mokesčio šaltinis – mokama iš įmonės bendrųjų pajamų. Apmokestinimo vertė apskaičiuojama pagal vyriausybės patvirtintą metodiką. Mokesčio tarifai: 1% nekilnojamo turto mokestinės vertės už nekilnojamąjį turtą, naudojamą mokėtojo įstatuose numatytai veiklai.
Mokestis už taršą
Lietuvos respublikos mokesčių už aplinkos teršimą priimtu įstatymu siekiama, kad juos mokėtų juridiniai ir fiziniai asmenys, teršiantys aplinką.
Mokesčių tarifų nustatymo tvarką reglamentuoja įstatymas. Mokesčio tarifas nustatytas litais vienai teršalų tonai.

Socialinio draudimo mokestis
Šis mokestis išskaitomas iš darbo užmokesčio, premijų, autorinių atlyginimų ir kitų kompensacijų. Socialinio draudimo mokestį moka ir darbdavys (31% atlyginimo), ir darbuotojas (3 % atlyginimo). Mokestis mokamas Valstybės socialinio draudimo įstaigos (SODRA) fondui, mokančiam pensijas, nedarbingumo pašalpas, už vaistus.

Gyventojų pajamų mokestis
Fizinių asmenų pajamų mokestį moka:
• Asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas.
• Asmenys, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų Lietuvos teritorijoje bei užsienyje, taip pat gaunantys pajamas iš šalies ir užsienio gyventojų bei iš komercinės ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.
• Juridinio asmens teisių neturinčios individualios įmonės ir ūkinės bendrijos.
UAB “....” moka 15% pajamų mokestį.

Pridėtinės vertės mokestis
Pridėtinės vertės mokestį moka kiekviena gamybinio proceso grandis, t.y. prekės (paslaugos) vartotojas.
PVM yra netiesioginis mokestis, imamas valstybės nuo prekės ar paslaugos pridėtinės vertės. Šis mokestis pagrįstas skirtumu tarp produkcijos vertės, didesnės už gamybos išteklių, leidžiamų jai pagaminti, vertę. Galutinis mokesčio kiekis pridedamas prie prekės pardavimo kainos, ir jį moka pirkėjas.

PVM mokesčio tarifas yra toks:
 0% – taikomą iš Lietuvos eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms;
 6% – smulkių ūkininkų pagamintai žemės ūkio produkcijai, kaip kompensacinis tarifas;
 18% – visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.

VII. Išvados
Praktiką UAB „....“ buhalterinės apskaitos įmonėje atlikau sėkmingai, susipažinau su vadovo „duona“ ir įsitikinau, kad vadovo darbas labai įdomus, bet sudėtingas. Teko stebėti direktoriaus darbą, greitus ir tiksliai atliktus darbus. Pamačiau, kad įmonės darbuotojų suinteresuotumas firmos tolimesniu vystimuisi yra didelis, įsitikinau, kad laiku priimtas racionalus sprendimas duoda puikių rezultatų.

Įsitikinau, kad tikrai nuoširdus darbas ir savęs pateikimas gali palikti gerą įspūdį vadovams, ir, manau, dėl to manau ateityje sulauksiu pasiūlymo dirbti šioje įmonėje.
Kadangi pirmąją profesinę praktiką atlikau AB „Senukai“, tai galiu pasakyti, koki esminiai įmonių trukumai.
Įmonės kolektyvas:

UAB „.....“ – suderintas;

AB „Senukai“ – chaotiškas.
Atliekamos paslaugos nepakito:

UAB „....“ – atsakingai, greitai;

AB „Senukai“ – greitai, tačiau atsakingumas tik teorinis.
Šie esminiai skirtumai rodo, kad „Senukų“ komanda visada laikina, ten žmonių kaita didžiulė. UAB „....“ infrastruktūra puiki, todėl darbuotojų kaitos dėl blogų darbo sąlygų nebus.

VIII. Priedai
1. Sutartis su UAB „......“;
2. Įmonės organizacinė struktūra;
3. Įmonės paslaugos;
4. Pagrindiniai įmonės klientai;
5. Balansas;
6. Kiti.

IX. Literatūra
1. www......lt;
2. www.rivile.lt;
3. UAB „....“ įmonės duomenys;
4. E. Buškevičiūtė “Valstybės mokesčių sistema”. Kaunas. Technologija. 2003
5. James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert “Vadyba”. Kaunas. Poligrafija ir informatika. 2001
6. Kita informacija iš www.google.lt ;

Leave a Comment