3 tema. Planavimas ir strateginis valdymas. Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas.
Be plano vadovai: – nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius; – negali aiškiai įsivaizduoti, ko reikia organizacijai.
Priežastys, dėl kurių planuoti būtina
1. Būtinybė laiku susidoroti su permainomis.
2. Neplanuodami darbuotojai atlieka savo darbą nematydami rezultato vertės.
3. Planas disciplinuoja vadybininką.
4. Planavimas yra svarbus kaip socialinis veiksnys.
Planavimo stiliai
1. Konservatyvusis – planuoja tik vadovas;
2. Demokratinis – įtraukti į planavimo procesą kuo daugiau žmonių;3. Liberalusis – apibrėžtas chaosas; planuoja kiekvienas savo supratimo ribose, vadovas nesugeba koordinuoti atskiru planu.
Planavimo horizontai
Pagal laiko tarpą, kurio metu vykdoma plane
Numatyta veikla, skiriami tokie planavimo horizontai:• ilgalaikis; • vidutinis; • trumpalaikis;
• nenumatytų atvejų planavimas
Vienkartiniai planai
Programos – tai tikslų, uždavinių, procedūrų, taisyklių visuma. Pagal apimtį jos gali būti stambios ir smulkios, pagal laiką – trumpalaikės ir ilgalaikės.
Projektai. Projektas yra vienkartinio naudojimo planas, kuris masteliu daug mažesnis nei programa.
Biudžetai. Biudžetas – tai vienkartinio naudojimo planas, kuris numato finansiniu ištekliu, reikalingu specifinei veiklai, paskirstymą nurodytu laiko tarpu.
Pastovieji planai
Situacijose, kai planuojama organizacijos veikla, kuri nuolat atsinaujina, sudaromi pastovieji planai. Politika nurodo rėmus arba ribas, kurių turi laikytis vadovai, darydami sprendimus. Taip atkreipiamas dėmesys į problemas ir situacijas, kurios yra svarbios organizacijai.
Standartinių operacijų procedūros nurodo konkrečius veiksmus, kuriuos organizacijos nariai turi vykdyti tam tikromis sąlygomis.
Taisyklės yra labiausiai apibrėžta ir specifine pastovių planų forma. Tai yra direktyvos, kurios leidžia ar uždraudžia tam tikrą veiksmą.
Planavimo barjerai: * Aplinka
* Nenoras nustatyti tikslus * Nepasisekimo baimė
* Organizacinių žinių trūkumas * Pasitikėjimo
Trukumai * Neadekvati atlyginimo sistema
* Pasipriešinimas pokyčiams
* Laikas ir išlaidos.
Strategija kaip koncepcija:
Plan, Play, Pattern, Position, Perspective
• Strategija kaip planas. • Strategija kaip gudrybe.
• Strategija kaip tam tikras veiklos modelis.
• Strategija kaip pozicija. • Strategija kaip perspektyva.
Strategijos kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos/misijos bei ateities uždavinių apibrėžimų, dabartines situacijos įvertinimų, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą.
Strateginis planas yra atsakymas į tris pagrindinius klausimus:
• Kas mes esame?
• Kokių mes tikslų norime pasiekti?
• Ką ir kokiomis priemonėmis mes privalome tai padaryti, kad pasiektume pagrindinį tikslą?
Galima išskirti tokius strateginio planavimo etapus:
1. Organizacijos misijos formulavimas. 2. Organizacijos tikslų iškėlimas. 3. Išorines aplinkos analize ir įvertinimas.
4. Vidines aplinkos analize ir įvertinimas. 5. Strateginių alternatyvų paieška. 6. Strategijos parinkimas.
7. Strategijos realizavimas.8. Kontrole.9. Strategijos įvertinimas.
Misija
– tai organizacijų visuomenei pristatantis pranešimas, kuris nusako jos veiklos prasmę ir tikslus. Misija skirta paaiškinti kokiu verslu organizacija užsiima, kodėl tai turėtų būti priimtina visuomenei.
John Pearce ir Fred David išskiria šiuos misijos elementus: • vartotojus ir segmentus, kuriuos įmone stengiasi aptarnauti;• gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas; • geografinę įmones orientaciją;
• esmines įmones technologijas; • dėmesį išgyvenimui, augimui ar pelnui; • trokštamą visuomeninį įmones įvaizdį;
• laikytinas svarbiausiomis įmones charakteristikas.
Strategijoje formuluojami tikslai turi tenkinti keturis reikalavimus: 1. turi nurodyti veikimo krypt (padidinti, išplesti) 2. nusakyti rezultatą (pelningumas, našumas),
3. būti išmatuojamais (1000 lt, 5 kg),
4. būti terminuotais (10 d., 5 m.).
Išorinės aplinkos analize
PEST analize Politinis – teisinis aspektas: vyriausybes stabilumas, įstatymai, konkurencijos politika ir k.t.;
Ekonominis aspektas: infliacija, bedarbyste,
Palūkanų norma, ekonomikos augimas, valiutos kursas, mokesčiai, atlyginimas; Socialinis – kultūrinis aspektas: demografinis tendencijos, pajamų paskirstymas, išsimokslinimo lygis, gyvenimo būdas;Technologinis aspektas: nauji išradimai, technologijos plėtra, moralinio nusidėvėjimo norma.
Konkurentu analize:
• pagrindinių konkurentų įėjimas į rinką;
• pagrindinių konkurentų pasitraukimas;
• prekių pakaitalų buvimas;
• pagrindinių konkurentų strategines politikos keitimas.
Strategines alternatyvos
1. Ribotas augimas – tai strategine alternatyva, kuria naudojasi dauguma organizacijų. Jai būdingas tikslų nustatymas remiantis tuo, kas pasiekta, t.y. atsižvelgiant į esamą padėtį.2. Augimo strategija. Organizacija įgyvendina padidintus ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus.
Ji pasirenkama ir taikoma sparčiai besivystančiose šakose, kur kinta technologija ir asortimentas.
3. Mažinimo (paskutinio šanso) strategija – tai siekimas optimaliai perorientuoti gamybą ir paslaugas. Ji baigiasi organizacijos likvidavimu arba atsisakymu to, kas nebereikalinga ir esamų pajėgumų perorientavimu. 4. Visas tris minėtas strategijas derina tos organizacijos, kurios dirba srityse ar šakose, kurios apima ir gamyba, ir paslaugas arba kelias gamybos ir paslaugų šakas. Visais atvejais organizacija, išsamiai apsvarsčiusi visas alternatyvas, pasirenka tą, kuri gali užtikrinti jos ilgalaikį būvį, efektyvų gyvavimą.
Kuo strateginiai planai skiriasi nuo operatyvinių planu? 1. Laiko horizontu 2. Apimtimi
3. Detalumo laipsniu
2 paskaita:
Organizacija – tai grupe žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtų tikslų, ir kurią sudaro
2 ar daugiau žmonių.
Tradicine organizacija:
– Stabilumas – Nelanksti struktūra – Darbo pobūdis nustatomas pagal pareigas – Orientacija į individualų žmogų – Orientavimas į nurodymus „iš viršaus“.
– Sprendimus prima tik vadovai. – Darbo diena nuo 8 iki 17 val.
– Hierarchiniai santykiai tarp organizacijos narių.
-Darbas organizacijos patalpose.
Šiuolaikine organizacija:
– Dinamiškumas – Lanksti struktūra – Darbo charakteris apibrėžiamas užduotimis kurias reikia atlikti – Orientacija į kolektyvą.
– Darbuotojai dalyvauja priimant sprendimus. – Darbo diena neribojama – Santykiai neribojami griežtos hierarchijos.
– Darbas atliekamas bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku.
Vadovai gyvendina organizacijų tikslus, ne patys tiesiogiai dalyvaudami darbo procese, bet vadovaudami ir derindami, kitų, jiems pavaldžių_ žmonių pastangas.Valdymo lygiai:
1. Aukščiausiasis valdymo lygis.
2.Vidurinysis valdymo lygis.
3. Žemiausiasis valdymo lygis
Valdymo įgūdžiai:
1.Techniniai įgūdžiai – sugebėjimas panaudoti specializuotos srities procedūras, metodus ir žinias. 2.Darbo su žmonėmis įgūdžiai –
sugebėjimas dirbti su žmonėmis,juos suprasti, skatinti tiek pavienius asmenis, tiek ir visą grupę. 3.Koncepciniai įgūdžiai – sugebėjimas koordinuoti ir integruoti visus organizacijos interesus bei veiklas. Tai sugebėjimas suvokti organizaciją kaip visumą, suprasti, kaip atskiros jos dalys yra tarpusavyje susiję, ir numatyti, kaip kurios nors dalies pakitimas paveiks visumą.
Vadovo vaidmenys:
1. Derybininkas 2,Ištekliu skirstytojas 3.Pažeidimų šalintojas
4.Sprendėjas 5.Atstovas 6.Informacijos priėmėjas ir skleidėjas
7.Jungiančioji grandis 8.Lyderis 9.Simbolinis vadovas.
Vadovo sėkmę lemiančios savybes • Kompetentingumas
• Asmeninis patrauklumas • Atsidavimas • Lankstumas
• Iškalbos menas.
Kas būdinga blogai iškalbai?
padrikai desto; neturi humoro jausmo; neturi vaizdinių priemonių; nepaiso laiko; neaiškiai taria žodžius;
nežiūri akis; nesigirdi, k sako; Kokios priežastys lemia vadovo nesekme? 80 % – neefektyvūs komunikavimo įgūdžiai
79 % – tarpasmeninio bendravimo sunkumai.
61 % – nesugebėjimas paaiškinti rezultatų kurių tikisi.
56 % – nesugebėjimas deleguoti įgaliojimų.
Tikslai yra norimi, užsibrėžti, geidžiami, kuriuos bendru darbu, sutelktomis pastangomis stengiamasi įgyvendinti organizacijos veikloje.
Organizacijos struktūra yra atskirų padalinių skaičius, tarpusavio ryšys. Užduotimi vadinama žmogui paskirtas darbas, kur_ reikia atlikti iš anksto nustatytu b_du ir nurodytu laiku. Technologija yra įrengimų, įrankių ir atitinkamų techninių žinių derinys, kurį turi žinoti žmones, dirbantys savo darbo vietose.
Svarbiausias organizacijos vidines aplinkos elementas yra žmogus.
Vadyboje žmones vertinami pagal 3 požymius:
1. Pagal asmeninį žmogaus elgesį.
2. Pagal žmonių grupes elgesį.
3. Pagal vadovo elgesį su pavaldiniais ir jo įtaką.
Organizacinė kultūra
Apibrėžimai: • vertybes ir nuostatos, kurios nulemia organizacijos santykių su aplinka turinį;• dideles, plačiai išplitusios vertybes;
• organizacijos narių priimta filosofija, ideologija, vertybes, normos, kurios jungia organizacijų į vieningą visumą;
• simboliai, tradicijos, istorijos, sukuriančios organizacijos vertybes bei normas.
Organizacines kultūros charakteristikos
1) Individo autonomija 2) Taisyklių struktūra
3) Parama 4) Identifikacija5) Rezultatai – apdovanojimas
6) Konfliktų toleravimas 7) Rizikos toleravimas.
Organizacijos kultūros auditas
Esmines vertybes (ypač jeigu jos neapibrėžtos misijoje):
– rūpinimasis žmonėmis; – rūpinimasis pirkėjais;
– konkurencingumas; – iniciatyva; – meistriškumas;
– augimas; – inovacijos;
Organizacijos kultūros auditas:
Normos: – vadovų elgesys su pavaldiniais;
– pavaldinių reakcija; – vyraujanti darbo etika;
– statusas ir požiūris į jį; – aukščiausiojo lygmens vadovų prieinamumas; – formalumo laipsnis.
Organizacijos kultūros auditas:
Organizacijos klimatas: – lankstus ar biurokratinis;
– formalus ar neformalus; – hierarchinis ar mažiau struktūrizuotas; – draugiškas ar oficialus;
– priklausomas nuo statuso ar laisvas ir paprastas;
– reaktyvus ar iniciatyvus;- inovacinis ar senamadiškas.
Vadovavimo stilius: – autokratinis ar demokratinis.
Organizacines kultūros tipologijos
Biurokratinė kultūra: pabrėžiami vaidmenys ir procedūros;
dažnai atmetamos naujos idėjos; vaidmenys aiškiai apibrėžiami; vyrauja hierarchinė struktūra;
pabrėžiamas problemų sprendimas; labai vertinamas stabilumas ir patirtis; beveik neįmanoma pakeisti kolektyvines mąstysenos; vyrauja įsakinėjimas ir kontrole.
Organizacines kultūros tipologijos
Linkusi į riziką kultūra
_ naujų galimybių akcentavimas;
_ naujų idėjų siekis; _ vertinama motyvacija ir inovacija;
_ personalas savarankiškas ir pajėgūs rodyti iniciatyvą;
_ plokšią ir lanksti struktūra;
_ politika dažnai keičiasi priklausomai nuo aplinkybių.
Išoriniai tiesioginio poveikio elementai
1. Vartotojai. 2. Tiekejai. 3. Vyriausybe.
4. Specialiosios interesu grupes. 5. Žiniasklaida.
6. Finansų institucijos. 7. Konkurentai.
Išoriniai netiesioginio poveikio elementai
1. Socialiniai kintamieji
2. Ekonominiai kintamieji
3. Politiniai kintamieji
4. Technologiniai kintamieji