3 tema. Planavimas ir strateginisvaldymas. Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas irpriemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas.Be plano vadovai: – nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius; – negali aiškiai įsivaizduoti, ko reikia organizacijai.
Priežastys, dėl kurių planuoti būtina1. Būtinybė laiku susidoroti su permainomis.2. Neplanuodami darbuotojai atlieka savo darbąnematydami rezultato vertės.3. Planas disciplinuoja vadybininką.4. Planavimas yra svarbus kaip socialinis veiksnys.
Planavimo stiliai1. Konservatyvusis – planuoja tik vadovas;2. Demokratinis – įtraukti į planavimo procesą kuodaugiau žmonių;3. Liberalusis – apibrėžtas chaosas; planuoja kiekvienas savo supratimoribose, vadovas nesugeba koordinuoti atskiru planu.
Planavimo horizontaiPagal laiko tarpą, kurio metu vykdoma plane Numatyta veikla, skiriami tokie planavimo horizontai:• ilgalaikis; • vidutinis; • trumpalaikis;• nenumatytų atvejų planavimas
Vienkartiniai planaiProgramos – tai tikslų, uždavinių, procedūrų, taisykliųvisuma. Pagal apimtį jos gali būti stambios ir smulkios,pagal laiką – trumpalaikės ir ilgalaikės.Projektai. Projektas yra vienkartinio naudojimoplanas, kuris masteliu daug mažesnis nei programa.Biudžetai. Biudžetas – tai vienkartinio naudojimoplanas, kuris numato finansiniu ištekliu, reikalinguspecifinei veiklai, paskirstymą nurodytu laiko tarpu.
Pastovieji planaiSituacijose, kai planuojama organizacijos veikla, kurinuolat atsinaujina, sudaromi pastovieji planai. Politika nurodo rėmus arba ribas, kurių turi laikytis vadovai, darydami sprendimus. Taip atkreipiamas dėmesys įproblemas ir situacijas, kurios yra svarbios organizacijai.
Standartinių operacijų procedūros nurodo konkrečius veiksmus, kuriuos organizacijosnariai turi vykdyti tam tikromis sąlygomis.Taisyklės yra labiausiai apibrėžta ir specifine pastovių planų forma. Tai yra direktyvos, kurios leidžia ar uždraudžia tam tikrą veiksmą.
Planavimo barjerai: * Aplinka* Nenoras nustatyti tikslus * Nepasisekimo baimė* Organizacinių žinių trūkumas * Pasitikėjimo Trukumai * Neadekvati atlyginimo sistema* Pasipriešinimas pokyčiams* Laikas ir išlaidos.
Strategija kaip koncepcija:Plan, Play, Pattern, Position, Perspective• Strategija kaip planas. • Strategija kaip gudrybe.• Strategija kaip tam tikras veiklos modelis.• Strategija kaip pozicija. • Strategija kaip perspektyva.
Strategijos kaip proceso samprata apima organizacijosvizijos/misijos bei ateities uždavinių apibrėžimų, dabartinessituacijos įvertinimų, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklosplano parengimą bei jo įgyvendinimą.Strateginis planas yra atsakymas į tris pagrindiniusklausimus:• Kas mes esame?• Kokių mes tikslų norime pasiekti?• Ką ir kokiomis priemonėmis mes privalome taipadaryti, kad pasiektume pagrindinį tikslą?
Galima išskirti tokius strateginio planavimo etapus:1. Organizacijos misijos formulavimas. 2. Organizacijos tikslų iškėlimas. 3. Išorines aplinkos analize ir įvertinimas.4. Vidines aplinkos analize ir įvertinimas. 5. Strateginių alternatyvų paieška. 6. Strategijos parinkimas.7. Strategijos realizavimas.8. Kontrole.9. Strategijos įvertinimas.
Misija– tai organizacijų visuomenei pristatantis pranešimas,kuris nusako jos veiklos prasmę ir tikslus. Misija skirtapaaiškinti kokiu verslu organizacija užsiima, kodėl taiturėtų būti priimtina visuomenei.
John Pearce ir Fred David išskiria šiuos misijoselementus: • vartotojus ir segmentus, kuriuos įmone stengiasi aptarnauti;• gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas; • geografinę įmones orientaciją;• esmines įmones technologijas; • dėmesį išgyvenimui, augimui ar pelnui; • trokštamą visuomeninį įmones įvaizdį;• laikytinas svarbiausiomis įmones charakteristikas.
Strategijoje formuluojami tikslai turi tenkintiketuris reikalavimus: 1. turi nurodyti veikimo krypt (padidinti, išplesti) 2. nusakyti rezultatą (pelningumas, našumas),3. būti išmatuojamais (1000 lt, 5 kg),4. būti terminuotais (10 d., 5 m.).
Išorinės aplinkos analizePEST analize Politinis – teisinis aspektas: vyriausybesstabilumas, įstatymai, konkurencijos politika ir k.t.;Ekonominis aspektas: infliacija, bedarbyste, Palūkanų norma, ekonomikos augimas, valiutos kursas, mokesčiai, atlyginimas; Socialinis – kultūrinis aspektas: demografinis tendencijos, pajamų paskirstymas, išsimokslinimo lygis, gyvenimo būdas;Technologinis aspektas: nauji išradimai, technologijos plėtra, moralinio nusidėvėjimo norma.
Konkurentu analize:• pagrindinių konkurentų įėjimas į rinką;• pagrindinių konkurentų pasitraukimas;• prekių pakaitalų buvimas;• pagrindinių konkurentų strategines politikoskeitimas.
Strategines alternatyvos1. Ribotas augimas – tai strategine alternatyva, kuria naudojasi dauguma organizacijų. Jai būdingas tikslų nustatymas remiantis tuo, kas pasiekta, t.y. atsižvelgiant į esamą padėtį.2. Augimo strategija. Organizacija
įgyvendina padidintus ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Ji pasirenkama ir taikoma sparčiai besivystančiose šakose,kur kinta technologija ir asortimentas.3. Mažinimo (paskutinio šanso) strategija – tai siekimas optimaliai perorientuoti gamybą ir paslaugas. Ji baigiasi organizacijos likvidavimu arba atsisakymu to, kas nebereikalinga ir esamų pajėgumų perorientavimu. 4. Visas tris minėtas strategijas derina tos organizacijos, kurios dirba srityse aršakose, kurios apima ir gamyba, ir paslaugas arba kelias gamybos ir paslaugų šakas. Visais atvejais organizacija, išsamiai apsvarsčiusi visas alternatyvas, pasirenka tą, kuri gali užtikrinti jos ilgalaikį būvį, efektyvų gyvavimą.
Kuo strateginiai planai skiriasi nuo operatyviniųplanu? 1. Laiko horizontu 2. Apimtimi3. Detalumo laipsniu
2 paskaita:Organizacija – tai grupe žmonių, kurių veikla sąmoningaikoordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtų tikslų, ir kurią sudaro2 ar daugiau žmonių.
Tradicine organizacija:– Stabilumas – Nelanksti struktūra – Darbo pobūdis nustatomas pagal pareigas – Orientacija į individualų žmogų – Orientavimas į nurodymus „iš viršaus“. – Sprendimus prima tik vadovai. – Darbo diena nuo 8 iki 17 val.– Hierarchiniai santykiai tarp organizacijos narių.-Darbas organizacijos patalpose.
Šiuolaikine organizacija:– Dinamiškumas – Lanksti struktūra – Darbo charakteris apibrėžiamasužduotimis kurias reikia atlikti – Orientacija į kolektyvą.– Darbuotojai dalyvauja priimant sprendimus. – Darbo diena neribojama – Santykiai neribojami griežtos hierarchijos.– Darbas atliekamas bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku.
Vadovai gyvendina organizacijų tikslus, ne patys tiesiogiaidalyvaudami darbo procese, bet vadovaudami ir derindami, kitų, jiems pavaldžių_ žmonių pastangas.Valdymo lygiai:1. Aukščiausiasis valdymo lygis.2.Vidurinysis valdymo lygis.3. Žemiausiasis valdymo lygis
Valdymo įgūdžiai:1.Techniniai įgūdžiai – sugebėjimas panaudoti specializuotos sritiesprocedūras, metodus ir žinias. 2.Darbo su žmonėmis įgūdžiai – sugebėjimas dirbti su žmonėmis,juos suprasti, skatinti tiek pavienius asmenis, tiek ir visą grupę. 3.Koncepciniai įgūdžiai – sugebėjimas koordinuoti ir integruoti visus organizacijos interesus bei veiklas. Tai sugebėjimas suvoktiorganizaciją kaip visumą, suprasti, kaip atskiros jos dalys yra
tarpusavyje susiję, ir numatyti, kaip kurios nors dalies pakitimaspaveiks visumą.Vadovo vaidmenys: 1. Derybininkas 2,Ištekliu skirstytojas 3.Pažeidimų šalintojas4.Sprendėjas 5.Atstovas 6.Informacijos priėmėjas ir skleidėjas7.Jungiančioji grandis 8.Lyderis 9.Simbolinis vadovas.Vadovo sėkmę lemiančios savybes • Kompetentingumas• Asmeninis patrauklumas • Atsidavimas • Lankstumas• Iškalbos menas.
Kas būdinga blogai iškalbai? padrikai desto; neturi humoro jausmo; neturi vaizdinių priemonių; nepaiso laiko; neaiškiai taria žodžius; nežiūri akis; nesigirdi, k sako; Kokios priežastys lemia vadovo nesekme? 80 % – neefektyvūs komunikavimo įgūdžiai79 % – tarpasmeninio bendravimo sunkumai.61 % – nesugebėjimas paaiškinti rezultatų kurių tikisi.56 % – nesugebėjimas deleguoti įgaliojimų.
Tikslai yra norimi, užsibrėžti, geidžiami, kuriuos bendru darbu,sutelktomis pastangomis stengiamasi įgyvendinti organizacijos veikloje.Organizacijos struktūra yra atskirų padalinių skaičius, tarpusavioryšys. Užduotimi vadinama žmogui paskirtas darbas, kur_ reikia atlikti išanksto nustatytu b_du ir nurodytu laiku. Technologija yra įrengimų, įrankių ir atitinkamų techninių žinių derinys, kurį turi žinoti žmones, dirbantys savo darbo vietose.
Svarbiausias organizacijos vidines aplinkos elementas yra žmogus.Vadyboje žmones vertinami pagal 3 požymius:1. Pagal asmeninį žmogaus elgesį.2. Pagal žmonių grupes elgesį.3. Pagal vadovo elgesį su pavaldiniais ir jo įtaką.
Organizacinė kultūraApibrėžimai: • vertybes ir nuostatos, kurios nulemia organizacijossantykių su aplinka turinį;• dideles, plačiai išplitusios vertybes;• organizacijos narių priimta filosofija, ideologija, vertybes,normos, kurios jungia organizacijų į vieningą visumą;• simboliai, tradicijos, istorijos, sukuriančios organizacijosvertybes bei normas.
Organizacines kultūros charakteristikos1) Individo autonomija 2) Taisyklių struktūra3) Parama 4) Identifikacija5) Rezultatai – apdovanojimas6) Konfliktų toleravimas 7) Rizikos toleravimas.
Organizacijos kultūros auditasEsmines vertybes (ypač jeigu jos neapibrėžtos misijoje):– rūpinimasis žmonėmis; – rūpinimasis pirkėjais;– konkurencingumas; – iniciatyva; – meistriškumas;– augimas; – inovacijos;
Organizacijos kultūros auditas:Normos: – vadovų elgesys su pavaldiniais;– pavaldinių reakcija; – vyraujanti darbo etika;– statusas ir požiūris į jį; – aukščiausiojo lygmens vadovų
prieinamumas; – formalumo laipsnis.Organizacijos kultūros auditas:Organizacijos klimatas: – lankstus ar biurokratinis;– formalus ar neformalus; – hierarchinis ar mažiau struktūrizuotas; – draugiškas ar oficialus;– priklausomas nuo statuso ar laisvas ir paprastas;– reaktyvus ar iniciatyvus;- inovacinis ar senamadiškas.Vadovavimo stilius: – autokratinis ar demokratinis.
Organizacines kultūros tipologijosBiurokratinė kultūra: pabrėžiami vaidmenys ir procedūros; dažnai atmetamos naujos idėjos; vaidmenys aiškiai apibrėžiami; vyrauja hierarchinė struktūra; pabrėžiamas problemų sprendimas; labai vertinamas stabilumas ir patirtis; beveik neįmanoma pakeisti kolektyvines mąstysenos; vyrauja įsakinėjimas ir kontrole.
Organizacines kultūros tipologijosLinkusi į riziką kultūra_ naujų galimybių akcentavimas;_ naujų idėjų siekis; _ vertinama motyvacija ir inovacija;_ personalas savarankiškas ir pajėgūs rodyti iniciatyvą;_ plokšią ir lanksti struktūra;_ politika dažnai keičiasi priklausomai nuo aplinkybių.
Išoriniai tiesioginio poveikio elementai1. Vartotojai. 2. Tiekejai. 3. Vyriausybe. 4. Specialiosios interesu grupes. 5. Žiniasklaida.6. Finansų institucijos. 7. Konkurentai.
Išoriniai netiesioginio poveikio elementai1. Socialiniai kintamieji2. Ekonominiai kintamieji3. Politiniai kintamieji4. Technologiniai kintamieji