Organizacijos strateginio vystymosi esmė, tikslai ir pagrindinės kategorijos

Turinys

Organizacijos strategijos vystymosi esmė.........................3
Organizacijos strategijos vystymosi tikslai.........................4
Organizacijos strateginio vystymosi samprata........................4

1.Prognozavimas..............................4
2.Strateginis valdymas..............................6
3.Strateginis planavimas..............................7
Strateginio vystymosi pagrindinės kategorijos........................8
Išvados..............................8

Organizacijos strateginio vystymosi esmė

Nuolat kintančioje aplinkoje bei nuožmioje konkurencinėje kovoje organizacijos sugeba aktyviau veikti, jeigu jos moka apibrėžti sau ilgesnės perspektyvos tikslus, parengti veiksmų ir priemonių programas numatytiems tikslams pasiekti, valdyti strateginius pokyčius. Visa tai organizacija apibendrintai jungia strateginio valdymo sistema arba funkcija.

Organizacijos strategijos kūrimas ir įgyvendinimas yra sudėtingas. Jau vien tam, kad būtų parengtas ir priimtas atskiras strateginis sprendimas, dažnai būtinas netrumpas laikas. Nemažai užtrunka, kool šis strateginis sprendimas yra įgyvendinamas. Priimant sprendimą dalyvauja įvairūs organizacijos struktūriniai padaliniai: filialai, skyriai, cechai ir panašiai. Į sprendimo rengimą ir priėmimą įsitraukia daug žmonių: organizacijos vadovai, struktūrinių padalinių vadovai, funkcinių sričių specialistai, nepriklausomi konsultantai. Su strateginiu sprendimu susiję organizacijos išoriniai subjektai: valstybinės valdžios institucijos, bankai ir kitos finansinės institucijos, klientai, tiekėjai, konkurentai ir pan. Skirtingi strategijų rengimo, priėmimo ir įgyvendinimo dalyvių interesai veikia pačius strateginius sprendimus. Organizacijos strateginio valdymo funkcija apima ne vieno, o viso strateginių sprendimų komplekso rengimą irr įgyvendinimą. Todėl iškyla sudėtingos jų derinimo ir koordinavimo problemos, o jų sprendimui įtakos turi valdymo ir vadovavimo stilius, organizacinė kultūra, politinis ir kūrybinis organizacijos klimatas.
Strateginis organizacijos vystymas apima:
1. Organizacijos sukūrimą
2. Organizacijos augimą arba atskirais atvejai sunykimą
3. Organizacijos kitimą
4. Organizacijos perėjimą į aukštesnį lygmenį
5. Pastovų organizacijos ve

eiklos tobulinimą
Strategiją organizacijoje rengia ir įgyvendina žmonės. Strateginiai pokyčiai veikia organizacijoje dirbančių žmonių funkcijas, užduotis ir statusą. Jei žmonės priešinasi strateginiams pokyčiams firmoje, iškyla didelių sunkumų juos įgyvendinti. Kai žmonės sutinka pokyčius teigiamai, jų indėlis į strategijos kūrimą ir priimtos strategijos įgyvendinimą yra pozityvus. Plati patirtis patvirtina, kad žmogaus veiksnio nepaisymas dažnai buvo pagrindinė strateginio valdymo įgyvendinimo organizacijose nesėkmių priežastis.

Organizacijos strateginio vystymosi tikslai

Pagrindinis organizacijos strateginio vystymosi tikslas yra užtikrinti, kad būtų pasiekti ir suplanuoti tikslai (atskirais atvejais juos pakoreguojant) ir taip sudaromas pagrindas sėkmingai ir ilgalaikiai organizacijos veiklai.

Organizacijos strateginio vystymosi samprata

Organizacijos strategijos vystymasis susideda iš šių dalių:
1.Prognozavimas
Strateginis valdymas visada siejamas su perspektyva. Požiūris į perspektyvą kuriamas taip pat prognozavimo pagrindu. Prognozavimas – kiekybinės ir kokybinės analizės procesas, kuriuo remiantis siekiama numatyti galimas prrognozuojamo objekto būsenas ateityje arba tokių būsenų pasiekimo ateityje alternatyvius kelius. Prognozavimo rezultatas yra trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės prognozės. Skiriami genetinis ir normatyvinis prognozavimas. Genetinis prognozavimas – galimų organizavimo objekto būsenų ateityje numatymas. Jis prasideda nuo dabartinės objekto būsenos įvertinimo. Normatyvinis prognozavimas – numatymas kelių (būdų) kaip pasiekti pasirinkto objekto būseną ateityje. Jis prasideda nuo tikslo parinkimo.
Prognozavimą galima nagrinėti dviem aspektais:
o Prognozavimo objektų
o Prognozavimo metodų
Strateginio valdymo organizacijoje prognozavimo objektai yra šie:
• Makroaplinka (teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir technologiniai veiksniai)
• Šakinė aplinka (klientai, konkurentai, rinkos konjunktūra)
• Ištekliai(žmonių, fi

inansiniai ir materialiniai)
• Veiklos rezultatai (gamybos, realizavimo ir finansai)
Skiriami intuityvinis ir mokslinis prognozavimas. Intuityvinis prognozavimas taikomas tuomet, kai nėra galimybių arba sudėtinga taikyti kiekybinius metodus. Jo pagrindas – ekspertų nuomonė. Naudojamos įvairios organizacinės formos, tarp jų Delphi technika. Delphi technika – daugiažingsnis procesas kurio tikslas – paringti ekspertų grupės bendrą nuomonę. Pradedant procesą, sudaromas klausimynas ekspertams ir surenkami nepriklausomų ekspertų atsakymas. Apibendrinus gautus atsakymus, parengiamas naujas klausimynas ekspertams. Rengiant naujus atsakymus, paliekama galimybė ekspertams keisti savo ankstesnę nuomonę. Žingsnių seka tęsiama tol, kol pasiekiama ekspertų grupės sutarimas.
Mokslinis prognozavimas remiasi analize tyrimais ir eksperimentais. Svarbu vaidmuo čia tenka matematiniams prognozavimo metodams. Plačiausiai taikomas matematinis prognozavimo instrumentarijus apima trendo modelius regresinius modelius ir struktūrinės analizės metodus. Trendo modeliai taikomi kiekybinių rodiklių dinamikos dėsningumams analizuoti. Šių modelių taikymas rodiklių dinamikos ekstrapoliacijai ilgesnį laiką yra ribotas. Tačiau priimant tam tikras hipotezes dėl perspektyvinės rodiklio kaitos trajektorijos, trendo modelio taikymas prognozuoti yra priimtinas.
Regresiniai modeliai taikomi kiekybinių rodiklių lygio priklausomybei nuo kelių veiksnių analizuoti. Regresinės analizės uždavinys yra formuluojamas taip: rasti analitinę išraišką, fiksuojančio rezultatinio rodiklio ir lemiančių veiksnių priklausomybę, ir gautos regresijos lygties pagrindu įvertinti veiksnių įtaką rezultatinio rodiklio kaitai. Regresinį modelį taip leidžia analizuoti priežasties- pasekmės ryšius, susijusius su prognozuojamu objektu. Siejant kelias regresijos lygtis sudaromi sudėtingesni re
egresijos modeliai, kaip regresijos lygčių sistemos. Regresiniai modeliai duoda galimybę atsakyti į „kas, jeigu.?“tipo klausimus, kylančius prognozuojant.
Struktūrinės analizės metodai taikomi analizuoti prognozuojamo objekto struktūrinius pokyčius. Šie metodai leidžia skaičiuoti tradicinius statistinius struktūros ir struktūrinių pokyčių rodiklius.
Matematinių prognozavimo metodų naudojimą palengvina programiniai paketai vadinami, sprendimų palaikymo sistemomis.Gali būti išskirti tokie sistemos panaudojimo žingsniai, kurie atvaizduoti paveikslėlyje:

pav. sprendimų palaikymo sistemų panaudojimo prognozuoti principinė schema.
• Problemos nustatymas ir apibrėžimas.Šiame žingsnyje analitikas pats nustato konkrečia problemą, iškylančią prognozavimo ir analizės procese.Nustatyta problema formuluojama atitinkamos probleminės srities problemine kalba. Problemos formuluotė apibūdina pagrindines sąlygas, prielaidas ir siekiama rezultato.
• Problemos matematinis modeliavimas. Analitikas pats sudaro matematinį modelį, aprašantį suformuluotą problemą. Modeliui sudaryti analitikas panaudoja sprendimams palaikyti sistemoje numatytą matematinį instrumentarijų: trendo funkcijas, regresijos lygtis ir jų sistemas, kitą matematinės statistikos instrumentarijų, optimizacijos modelis ir taip toliau.
• Matematinio modelio panaudojimas. Turėdamas matematinę problemos formuluotę, analitikas skaičiuoja kompiuteriu , panaudodamas atitinkamus matematinius algoritmus.
• Rezultatų analizė ir nauja problemos formuluotė.Analizė leidžia analitikui įvertinti gautus rezultatus įvairiais aspektais.jeigu gauti rezultatai analitiko netenkina, jis gali pakartoti bet kurį iš prieš tai buvusių žingsnių: skaičiuoti papildomus variantus pagal turimą modelį, pertvarkyti anksčiau parengtą modelį, naujai formuluoti pačią problemą savo probleminės srities profesine kalba.
• Problemos sprendimas. Priešpaskutinis žingsnis baigiasi priimtinais analitikui formalių skaičiavimų rezultatais. Skaičiavimo rezultatai yra kol kas ma

atematinio uždavinio sprendinys.
Prognozavimo rezultatas ne visuomet gali būti pasiektas aiškiu prognozuojamo objekto būsenos perspektyvos arba tokia būsena garantuojančio kelio numatymu. Prognozavimą galima laikyti strateginio valdymo proceso sudėtine dalimi.
2.Strateginis valdymas
Firmos strateginis valdymas yra nuolatinis , dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis firma laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo išteklius. Strateginio valdymo procesas leidžia parengti ir įgyvendinti organizacijos strategijas – sprendimų visumą apibrėžiančią organizacijos svarbiausius tikslus ateityje ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. Teoriniame lygmenyje strateginis valdymas ir strategija susiejami su organizacija, kuri plačiąja prasme suprantama kaip žmonės bendrai veiklai jungianti sistema, turinti savo funkcionavimo tikslus ir priemones tiems tikslams įgyvendinti. Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo organizacijos:
• Veiklos pobūdžio
• Finansavimo šaltinių
• Nuosavybės
• Dydžio
• Diversifikacijos
Organizacijos strategijos esmę plačiau atskleidžia šios charakteristikos:
o Strategija turi tam tikrą konkretizuotą tikslinę orientaciją
o Neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jai įgyvendinti
o Strategija rengiama tam tikrai vidutinės trukmės (3-7metų) perspektyvai
o Strategija kuriama atsižvelgiant į organizacijos išteklinį potencialą, kuris lemia organizacijos silpnybes ir stiprybes
o Strategija kuriama atsižvelgiant į organizacijos aplinkos situaciją, kuri lemia organizacijos galimybes ir grėsmes
o Strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnis indėlis įnešamas į pridėtinės vertės kūrimo organizacijoje.
o Strategija yra tuo efektyvesnė kuo didesnį konkurencinį pranašumą įgyja organizacija.
Skiriamos tokios trys strateginio valdymo stadijos:
1. strateginė analizė
2. strategijos kūrimas
3. strategijos įgyvendinimas
Šio strateginio valdymo proceso stadijos yra susijusios tarpusavyje tiesioginiais ir grįžtamaisiais ryšiais. Kiekvienas strateginis sprendimas gali būti vertinamas trimis aspektais: turinio, proceso ir konteksto. Turinys – tai firmos veiklos sfera susijusi su strateginiu sprendimu.Procesas – tai veiksmų susijusių su strateginiu sprendimu siejimas keičiantis organizacijos išorinei aplinkai. Kontekstas – tai aplinka , kurioje yra rengiamas ir įgyvendinamas strateginis sprendimas.
Strateginio sprendimo konteksto principinė schema pateikta paveikslėlyje:
Pav.:Principinė strateginio sprendimo konteksto schema.

3.Strateginis planavimas

Strateginis valdymas susijęs su organizacijos strateginiu planavimu. Bendriausia prasme planavimas vadyboje yra valdymo ciklo funkcija. Ją įgyvendinant apibrėžiami organizacijos tikslai ir nustatomi veiksmai bei priemonės tiems tikslams įgyvendinti. Planavimas yra pirminė valdymo funkcija. Jis kuria pagrindą kitoms trims funkcijoms. Planavimas yra ypač susijęs su kontrole ir yra neatsiejamas nuo jos. Pagrindinis kontrolės tikslas yra garantuoti planų įgyvendinimą.

Planavimas yra intelektinis procesas. Jį sudaro šių žingsnių seka:
• proceso inicijavimas
• planavimo prielaidų apibrėžimas
• tikslų formulavimas
• alternatyvų nustatymas
• alternatyvų įvertinimas
• geriausios alternatyvos parinkimas
• atraminių planų kūrimas
• plano įgyvendinimas
Strateginis planavimas traktuojamas kaip formali planavimo sistema strategijai sutinkamai su organizacijos misija ir tikslais parengti ir įgyvendinti. Strateginis planavimas nepakaičia strateginio valdymo, o tik formalizuoja jį kai kuriose organizacijose. Strateginio valdymo formalizacija neapsiriboja vien strategijos kūrimo stadija, o apima ir kitas dvi stadijas: strateginę analizę ir strategijos įgyvendinimo.

Strateginio vystymosi pagrindinės kategorijos

Strategas – asmuo, mokantis vadovauti visuomenei.

Strategija – sprendimų visuma, apibrėžianti organizacijos svarbiausius ateities tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti.

Organizacija – žmones bendrai veiklai jungianti sistema turinti savo veiklos tikslus ir priemones tiems tikslams įgyvendinti.

Prognozavimas – kiekybinės ir kokybinės analizės procesas, kuriuo siekiama numatyti galimas prognozuojamo objekto būsenas ateityje arba tokių būsenų pasiekimo ateityje alternatyvius būdus.

Strateginis valdymas – nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau panaudoja savo išteklių potencialą.

Strateginis planavimas – vienas iš planavimo tipų, kurio tikslas apibrėžti strateginius organizacijos tikslus ir veiksmus bei priemones tiems tikslams įgyvendinti.

Išvados

• Formuojant strategiją svarbu išvengti strategijos detalizavimo operaciniais sprendimais.
• Bendriausi strateginio valdymo principai yra būdingi visoms organizacijoms. Specifiniai strateginio valdymo ypatumai priklauso nuo organizacijos veiklos pobūdžio, finansavimo šaltinio, nuosavybės formų, dydžio ir kai kurių kitų savybių.
• Organizacijos strategiją išreiškia ne vien jos tikslinė orientacija, bet taip pat veiksmai ir priemonės apsibrėžtiems tikslams įgyvendinti.
• Rengiant strategiją, įvertinamos organizacijos stiprybės ir silpnybės, jos išorinės galimybės ir grėsmės.
• Strategija yra tuo efektyvesnė kuo didesnį indėlį ji įneša į pridėtinės vertės kūrimą organizacijoje ir kuo didesnį pranašumą organizacija įgyja prieš savo konkurentus.
• Strateginis valdymas organizacijoje neapsiriboja vien formalia strateginio formavimo sistema, o apima ir strateginį mąstymą,kuris negali būti formalizuotas.

Leave a Comment