organizacijos strateginio planavimo organizavimas

1443 0

TURINYS

ĮVADAS..............................1

1. STRATEGINIO PLANAVIMO IR VALDYMO TEORINIAI ASPEKTAI 3

1.1 Strateginio planavimo samprata ir esmė 3

1.2 Strateginis valdymas ir jo modeliai 5

2. VERSLO STRATEGIJOS ANALIZĖ UAB ” TOŠVA ” 8

2.1. UAB “Tošva” apžvalga 8

2.2. UAB “Tošva” tikslų formulavimas 9

2.3 UAB “Tošva” padėties analizė 10

2. 3.1 Išorinės aplinkos veiksnių analizė 10

2.3.2. UAB “Tošva” vidaus aplinkos analizė 13

2.4. UAB “Tošva” ūkinės – finansinės veiklos rezultatų analizė 16

2.5 UAB „Tošva“ verslo strategijos parinkimas ir įgyvendinimas 20

IŠVADOS 22

REKOMENDACIJOS 23

LITERATŪRA 24

SANTRUMPOS 25

LENTELĖS 26

ILIUSTRACIJOS 27

ĮVADAS

Dinamiškai kintančioje aplinkoje bei “aštrioje” konkurencinėje kovoje įmonės gali aktyviau veikti, jeigu jos apibrėžia tikslinę orientaciją didesnei perspektyvai, parengia veiksmų ir priemonių programas numatytų tikslų ir priemonių įgyvendinimui, strateginių pokyčių valdymui. Visa tai sujungia įmonės sttrateginio planavimo ir valdymo sistemos. Strateginis planavimas padeda numatyti ir spręsti svarbiausias problemas, susijusias su produktų, paslaugų struktūros, elgesio permainomis. Strateginis valdymas – problemų sprendimo procesas, siekiant pritaikyti įmonę jos ateities aplinkai.

Įmonės, veikiančios rinkos ekonomikos sąlygomis, susiduria su didesniu ar mažesniu konkurencijos mastu. Konkurencijos plėtra spartina formų ir metodų atsinaujinimą, naujų pardavimo rinkų paiešką. Įmonei, norinčiai išlikti ir sėkmingai tęsti veiklą, būtina įgyti konkurencinį pranašumą konkrečioje verslo veikloje. Tai įgyvendinti padeda verslo strategijos.

Temos pavadinimas. UAB “Tošva” veiklos strateginis planavimas

Temos akktualumas. Pasaulyje vyksta spartūs technologiniai pokyčiai, rinkos vis labiau įgyja pasaulinį mastą, todėl vadovavimą įmonei būtina papildyti strateginio planavimo ir valdymo įgūdžiais. Tai ypač aktualu Lietuvai, naujajai Europos Sąjungos narei, nes tarptautinėje rinkoje vyrauja kiti ekonominiai ir techniniai verslo standartai. Li

ietuvos įmonėms atsiveria naujos rinkos bei jų segmentai, tačiau tuo pat metu susiduriama ir su didesne konkurencija. Todėl reikia numatyti įvykius ir spręsti, kas įmanoma ir būtina padaryti, kad įmonė pasinaudotų galimybėmis, gautų naudos bei apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ar gresia išlikimui. Tinkamas strategijos pasirinkimas garantuoja įmonei išlikimą sunkiomis konkurencingomis sąlygomis, todėl ši tema yra labai aktuali didžiajai daugumai Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių. Darbe pateikiami įvairių mokslinių tyrimų, susijusių su verslo planavimu ir valdymu, rezultatai, kurie gali būti pritaikyti UAB“Tošva”planavimo bei valdymo veikloje.

Darbo tikslas – atskleisti verslo strategijos formavimo esmę, atlikti verslo strategijų analizę, bei ištirti smulkios įmonės, UAB “Tošva”, verslo strategijų pritaikymo galimybes.

Darbo objektas. Verslo strateginės padėties analizė UAB “Tošva”.

Darbo uždavinys – pagrįsti nedidelės įmonės veiklos strategijų foormavimo komplekso metodologiją, tuo tikslu teoriškai pagrindžiant veiklos strategiją įtakojančius veiksnius, išryškinant jų reikšmingumą bei aptariant jų raišką, reikalingą veiklos strategijų formavimo procese.

1. Suformuoti tyrimo instrumentarijų, pagrįsti metodiką ir pravesti tyrimą;

2. Atlikti UAB “Tošva” analizę, išryškinant įmonės veiklos ypatumus;

3. Remiantis tyrimo rezultatais suplanuoti UAB “Tošva” verslo strategijas.

Tyrimo metodai ir priemonės. Darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje atliekama literatūros analizė – verslo strategijos formavimas. Antroje tyrimų ir rezultatų dalyje atliekama pasirinktos įmonės, tai yra UAB “Tošva”, verslo strategijų analizė, įvertinama įmonės dabartinė situacija, jos iš
šorinė ir vidinė aplinka, apibrėžti tikslai ir uždaviniai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonė turėtų plėtoti išskirtinę strategiją rinkos atžvilgiu bei funkcines verslo strategijas, kurios padėtų įmonei įgyti konkurencinį pranašumą ir sėkmingai eiti į priekį.

Darbo rezultatai. Atliekant šį darbą, supratau, kad strateginis planavimas ir valdymas yra labai reikšmingas bet kokiai įmonei sudėtingoje šiuolaikinio ūkio sistemoje. Supratę jo svarbą ir perpratę esmę, įmonių vadovai gali sėkmingiau įtakoti įmonės produkcijos gamybą ir realizaciją, įveikti kitus ekonominius sunkumus, kurie kyla dėl išorinių ir vidinių veiksnių, išlaikyti stabilų pelną bei jį padidinti .

Rašant darbą naudoti įmonės sukaupti duomenys, analizuota mokslinė literatūra.

1. STRATEGINIO PLANAVIMO IR VALDYMO TEORINIAI ASPEKTAI

1.1 Strateginio planavimo samprata ir esmė

Kiekvieną rinkos sąlygomis dirbančią firmą veikia daugybė išorinių jėgų: politinių, ekonominių, socialinių, bei technologinių. Be to, rinkoje susiduriama su produkcijos ar paslaugų kainomis, konkurencija, žaliavų stygiumi ir daugybe kitų faktorių, kurie atskiru atveju, gali nulemti firmos likimą. Ne mažiau svarbu teisingai įvertinti ir firmos vidaus situaciją. Čia lemiamą vaidmenį vaidina žmonės, informaciniai, finansiniai bei materialiniai ištekliai, kurių stoka arba nepatenkinama kokybė taip pat gali vienaip ar kitaip paveikti firmos būseną. Todėl firma rinkos sąlygomis gali funkcionuoti tik tada, kada jos savininkas ir visi dirbantieji sugeba objektyviai įvertinti minėtas išorines ir vidaus sąlygas, prognozuoti ateitį, organizuoti numatyta linkme sa

avo veiksmus ir nuolatos kontroliuoti esamą padėtį. Visa tai padeda atlikti valdymo funkcija – planavimas, kuri yra visų valdymo sprendimų pagrindas [5,181-182]

Planavimas – valdymo ciklo funkcija, kurią realizavus apibrėžiami įmonės tikslai ir nustatomi veiksmai bei priemonės tiems tikslams įgyvendinti [7, 18]

Pasaulio patirtis įrodė, kad visos firmos, didelės ir mažos, žymiai efektyviau dirba, kurios turi rašytinius planus. Priimta planus vadinti ilgalaikiais, trumpalaikiais ir operatyviniais.

Ilgalaikiai planai sudaromi penkerių ir daugiau metų laikotarpiui ir vadinami strateginiais planais[7, 182]

Strateginis planavimas – formalus procesas, kuriuo vadovai tiksliai apibrėžia savo planus, analizuoja įvairių strategijų santykius, pranašumus ir susitinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė, krypčių. Problemos sprendimo procesas, reikalaujantis iš firmos numatyti įvykius ir nustatyti, kaip geriausiai panaudoti galimybes ir apsisaugoti nuo grėsmių. Priemonė, naudojama įmonei prisitaikyti prie ateities aplinkos[5, 26].

Tai apibudina trys funkcijos: organizavimas ( vykdytojų parinkimas, funkcijų perdavimas, grupių formavimas ir t.t.); įtakos darymas (motyvacija , komandavimas, komunikacijos ir kt.); kontrolė ( plano vykdymo matavimas, nukrypimų aiškinimas, plano koregavimas ir kt.)

Tik parengus planą atsiranda galimybė parengti vykdytojus, sudaryti struktūrą, perduoti funkcijas ir paskirstyti užduotis, motyvuoti vykdytojus ir jiems vadovauti, užtikrinti komunikacijas tarp vykdytojų, vertinant jų darbo kokybę. Planavimas ir kontrolė yra glaudžiai susiję procesai. Nors kontrolė labiausiai telkia dėmesį į nukrypimus nuo nustatytų standartų, tačiau turi būti glaudžiai susijusi su planuojamais apibrėžtais ti
ikslais. Pagrindinis kontrolės tikslas yra garantuoti planų įgyvendinimą.

Strateginio planavimo procesas susideda iš dviejų stadijų: analizės ir veiklos. Pirmiausia viskas priklauso nuo išorinės ir vidinės aplinkos analizės nustatyto organizacijos profilio kitimo. Tolesnę veiklą sudaro: tikslo nustatymas, veiklos strategijos formulavimas, strategijos įgyvendinimas ir gautų rezultatų įvertinimas.

Planavimas yra intelektinis procesas, kuris leidžia sukurti veiksmų planą. Jį sudaro 1 paveiksle pateikta žingsnių seka[7, 19-20]

Proceso ini-

cijavimas

Planavimo prielaidų apibrėžimas

Tikslų formulavimas

Atraminių planų

kūrimas

Plano

įgyvendinimas

Alternatyvų identifikavi-mas

Geriausios alternatyvos

parinkimas

Alternatyvų

įvertinimas

1pav. Strateginio planavimo procesas

Šaltinis: Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. – V.: Enciklopedija, 2002 – 47 p.

1) Proceso inicijavimas. Planavimas nevyksta savaime, o turi būti inicijuotas. Proceso inicijavimas gali būti dvejopas. Jį gali inicijuoti aukštesnio rango vadovai firmoje, pavesti pavaldiniams parengti planus, kurie detalizuoja aukštesnio lygio planą. Planavimo procesą taip pat gali pradėti funkciniai darbuotojai be nurodymo vadovų, kai diagnozuoja galimybes arba grėsmes, tiesiogiai susijusias su jų funkcijomis.

2) Planavimo prielaidų apibrėžimas. Planavimo prielaidos siejasi su ateities situacijos, kurioje bus įgyvendinamas planas, įvertinimu. Šios prielaidos gali būti siejamos tiek su vidine, tiek su išorine firmos aplinka. Rengiant veiksmų planą, nėra galimybių įvertinti visų vidinių ir išorinių veiksnių, kurie gali daryti įtaką būsimo plano įgyvendinimui. Todėl apibrėžiant planavimo prielaidas, dėmesys telkiamas į svarbiausius veiksnius, kurie gali nulemti plano sėkmę ar nesėkmę.

3)Tikslų formulavimas. Tikslai konkrečiai apibūdina kas turi būti pasiekta ir apibrėžia kryptį tolesniems veiksmams sudaryti.

4)Alternatyvų nustatymas. Šiame žingsnyje nustatomi alternatyvūs keliai ir būdai, kurie garantuoja, kad apibrėžti tikslai bus įgyvendinti. Visuomet rekomenduojama išryškinti alternatyvas, kurios nėra lengvai matomos. Tačiau jau šiame žingsnyje patartina atmesti netinkamas alternatyvas, kad būtų sutaupyta laiko analizuojant alternatyvas.

5)Alternatyvų įvertinimas. Kiekviena alternatyva yra analizuojama siekiant įvertinti silpnybes ir stiprybes bei suformuluoti tikslus ir planavimo prielaidas.

6)Geriausios alternatyvos parinkimas. Šiame žingsnyje nusprendžiama dėl geriausios alternatyvos, garantuojančios apibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Sprendimo kokybė priklauso nuo to, kaip kruopščiai atlikti ankstesni žingsniai.

7)Atraminių planų kūrimas. Patvirtinus planą, būtina parengti išvestinius arba atraminius planus, kurie detalizuoja ir sukonkretina bendrąjį planą. Kiekvieno atraminio plano rengimas pradeda naują plano ciklą, apimantį visus apibūdintus planavimo proceso žingsnius. Bendrasis ir atraminiai planai yra papildomi biudžeto planai, kuriais remiantis paskirstomi finansiniai ištekliai ir kurie sudaro bazę planų įgyvendinimui.

8)Plano įgyvendinimas. Jis realizuojamas per kitas valdymo funkcijas: organizavimą, įtakos darymą ir kontrolę.

Strateginis planavimas turi prasmę tik tada, kai jis yra praktiškai įgyvendinamas, todėl jo vykdymui būtina skirti reikiamus materialinius ir finansinius išteklius [Seilius, 1994, p. 204].

1.2 Strateginis valdymas ir jo modeliai

Valdymas – tai planavimo, organizavimo, motyvacijos ir kontrolės procesas būtinas firmos tikslams suformuluoti ir pasiekti [6, 153].

Strategijos kūrimas yra besitęsiantis procesas, kurio metu visų lygių vadovai skatinami strategiškai mąstyti, kelti ilgalaikius ir su jais susijusius taktinius bei operatyvinius tikslus. Taip vietoj strateginio planavimo atsiranda nauja, platesnė sąvoka – strateginis valdymas, kuri iš esmės yra strateginio planavimo modifikacija. Strateginis valdymas pasižymi planavimo funkcijų perdavimu žemesnių lygių vadovams, nuolatiniu rinkos ir konkurentų elgsenos tyrimu, technologinės aplinkos stebėjimu, į strategijos planavimo procesą įtraukiamos ir įmonės vidinės firmos personalo politikos veiksniai.

Strateginio valdymo procesas leidžia parengti ir įgyvendinti firmos strategijas – svarbiausius firmos tikslus apibrėžiančią sprendimų visumą ir veiksmus bei priemones jiems pasiekti. Strateginio valdymo modeliai išskiria strateginio proceso elementus ir parodo jų tarpusavio ryšį. Modeliai supaprastintai aprašo strateginį procesą ir gali būti įvairaus suskaidymo lygio. ( žr. 2 pav.).

2pav. Strateginio valdymo modelis

Šaltinis: Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. – V.: Enciklopedija, 2002 – 47 p.

• Aplinkos analizė. Ji apima aplinkos pokyčių dinamikos analizę, politinių, teisinių, ekonominių ir socialinių veiksnių tyrinėjimą, rinkos sąlygų, konkurentų ir klientų analizę. Aplinkos analizės rezultatai leidžia nustatyti naujas galimybes ir galimas grėsmes firmai;

• Išteklių analizė. Anlizuojamos svarbiausios firmos išteklių potencialo sudėtinės dalys: žmonių ištekliai, finansiniai ištekliai, operaciniai ištekliai. Išteklių sudėtis, struktūra ir vaidmuo tiriami, siekiant vertinti išteklių potencialo indėlį į pridėtinės vertės kūrimą firmoje ir firmos konkurencinių pranašumų plėtojimą. Išteklių analizės rezultatai leidžia identifikuoti firmos silpnybes ir stiprybes;

• Vizija, misija ir tikslai. Apibrėžiama firmos perspektyvinė tikslinė orientacija. Vizija yra firmos tolesnės ateities paveikslas, atskleidžiantis, kodėl ir kaip firma konkuruos su kitomis firmomis. Misija ir tikslai jau konkrečiau aprašo vaidmenį ir užduotis, kurias firma pasirenka vidutinės trukmės perspektyvai, remdamasi dabartine situacija;

• Alternatyvų rengimas. Tai strateginių alternatyvų parengimas, siekiant užtikrinti misijos ir tikslų įgyvendinimą. Skiriamos ištekliais pagrįstos strateginių sprendimų alternatyvos, kurios išryškėja analizuojant firmos aplinką ir išteklių potencialą;

• Sprendimų parinkimas. Strateginės alternatyvos yra vertinamos ir lyginamos tarpusavyje pagal iš anksčiau pasirinktus kriterijus atrenkant galutinių sprendimų variantus, kurie bendrai sudaro nustatytinę strategiją;

• Strateginių trajektorijų analizė. Tai tolesnis racionaliai parinktos strategijos nagrinėjimas. Būtinybė toliau nagrinėti gali atsirasti todėl, kad išryškėjo naujos aplinkybės ir gauta naujos informacijos, kurių nebuvo išaiškinta aplinkos ir išteklių analizės stadijoje. Ši papildoma informacija gali parodyti, kad tikslinga koreguoti racionaliai parinktą strategiją arba, patikslinus viziją, misiją ir tikslus, dar kartą parengti alternatyvas ir pakartoti racionalų parinkimą. Papildomai nagrinėti gali prireikti dėl sunkumų, išryškėjusių taikant nustatytinę strateginio valdymo metodologiją;

• Valdymo struktūros analizė. Šiuo atveju nagrinėjama, kiek ir kaip racionaliai parinkta nustatytinė strategija atitinka firmos galimybes pakeisti savo struktūrą, kultūrą, valdymo bei veiklos stilių. Jeigu tos galimybės ribotos, gali reikėti koreguoti ir tikslinti firmos tikslinę orientaciją, strategijos alternatyvas ir galutinį strategijų parinkimą;

• Strategijos įgyvendinimas. Bendri firmos strateginiai tikslai pertvarkomi į konkrečių funkcinių sričių (rinkodara, gamyba, žmonių ištekliai, finansai, tyrimai ir projektavimas) specifinius tikslus, parengiami funkcinėms sritims konkrečių veiksmų planai, kuriuose nustatomos užduotys, jų vykdytojai, atlikimo terminai, paskirstomi ištekliai vykdytojams, vykdomos būsenos ir kontrolės procedūros. Ir čia gali iškilti būtinybė patikslinti ir koreguoti ankščiau atliktus žingsnius.

Apibendrinant nagrinėjamus strateginio planavimo ir valdymo teorinius aspektus galima padaryti tokias išvadas:

• Strateginis planavimas ir valdymas – tai įdomus ir patrauklus procesas, nes niekas neturi tokio didelio ir nuolatinio poveikio firmai bei jos veiklai kaip numatoma jos ateities plėtros kryptis ir strategijos įgyvendinimo sprendimai;

• Strategija ypač svarbi rinkos ekonomikos sąlygomis, numatant plėtros kryptis, gaminamos produkcijos ar paslaugų paklausą, įsitvirtinant rinkose ir gaunant pelną;

• Kai strateginiai tikslai išreikšti konkrečiais, išmatuojamais terminais, gali vykti tikslinga veikla. Tikslai aiškiai nusako, kas ir kada turi būti atlikta, nurodo matą firmos strateginės veiklos kokybei nustatyti.

• Strategiją įmonėje formuoja ir įgyvendina žmonės. Strateginiai pokyčiai veikia įmonės darbuotojų funkcijas, užduotis ir statusą.

• Tik gerai parengta strategija užtikrina veiklos sėkmę.

2. VERSLO STRATEGIJOS ANALIZĖ UAB ” TOŠVA “

2.1. UAB “Tošva” apžvalga

UAB “Tošva”, įkurta 1996m. spalio 4d., sėkmingai užsiima gamybine – prekybine veikla. Pagrindiniai bendrovės veiklos ramsčiai tai: nestandartinių baldų gamyba, baldinės furnitūros prekyba ir baldinių detalių apdirbimo operacijos. Nors bendrovės specializacija yra pakankamai plati, tačiau joje dirba tik 11 darbuotojų, todėl įmonė priskirtina smulkių įmonių tipui. Per aštuonerius nepertraukiamo darbo metus buvo įrengtos prekybinės bei administracinės patalpos, nupirktos ir įrengtos gamybinės patalpos, įsigyta ir įsisavinta moderni AMDP apdirbimo technika, buvo sukurtos papildomos darbo vietos.

UAB “Tošva” užsiima baldų iš apdailintos medžio drožlių plokštės (AMDP) gamyba. Tačiau orientuojasi į nestandartinių karkasinių baldų skirtų biurams, parduotuvėms, kavinėms, buitinėms patalpoms projektavimą, gamybą ir montavimą. Tuo pačiu bendrovė turėdama stiprią technologinę bazę, užsiima ir plokštės apdirbimo paslaugų suteikimu kitiems staliams bei privatiems užsakovams.

Prekybinės ir administracinės patalpos yra įsikūrusios Gegužių 49, Šiauliuose. Patalpų vieta buvo parinkta taip, kad klientams ir verslo partneriams iš kitų miestų nereikėtų ilgai klaidžioti po miestą, be to čia yra patogus privažiavimas. Prekybinėse patalpose yra platus asortimentas visų pagrindinių medžiagų reikalingų baldų gamybai, todėl pagrindiniai parduotuvės klientai yra smulkieji baldų gamintojai. Taip pat šiose patalpose priiminėjami baldų gamybos, detalių apdirbimo bei baldinės furnitūros užsakymai.

UAB “Tošva” gamyboje naudoja žinomiausių Vokietijos, Japonijos, Italijos medienos apdirbimo įrangos gamintojų “Altendorf”, “Holz Herr”,”Makita”, “Vitap” įrengimai. Baldų gamyboje naudojamos formatinio pjaustymo staklės, diagiavelenės sugręžimo staklės, PVC juostelės kantavimo staklės, frezavimo, šlifavimo staklės bei rankinio apdirbimo įrengimai. Kuriant bendrovės technologinę bazę buvo atsižvelgta į gamintojų patikimumą, nes tik su kokybiška įranga galima gaminti tikslias detales, o detalių tikslumas gaminant nestandartinius baldus yra būtina sąlyga.

Nors UAB “Tošva” yra palyginti jauna firma, tačiau ji jau žinoma ne vien gamintojų tarpe. Deja Šiaulių apskrityje yra labai daug smulkių baldų gamintojų, kurie taip pat specializuojasi į nestandartinių baldų gamybą, bet į juos negalima žiūrėti vien kaip į konkurentus, nes dalis jų neturėdama technologinės bazės tampa bendrovės klientais. Žinoma, bendrovė negali lygintis su tokiais baldų gamintojais kaip “SBA Baldai”. “Nambukas”, “Vokė III” ir kt. tačiau vietinėje rinkoje ji užima gana aukštas pozicijas.

Pagrindinė rinka, kurioje įmonė prekiauja savo produkcija yra vietinė rinka, Šiaulių apskrities rinka. Išvežioti baldus toliau nebeapsimoka dėl pridėtinių kaštų transportui. Eksporto į Europos Sąjungos šalis yra nedaug, nes ir tose šalyse panašių įmonių netrūksta, ten taip pat yra labai didelė konkurencija tarp tokio pobūdžio įmonių.

Kuriant strategiją – pagrindinis tikslas buvo nenutraukti gamybos, kuo daugiau parduoti, išlaikyti gamybinį potencialą ir darbo vietas. Ir stabilizavusis situacijai, suradus naujas produkcijos realizavimo galimybės, imta siekti tolimesnių tikslų – t.y. unifikuoti gamybą, gaminti kuo aukštesnės kokybės produkciją, kuri būtų konkurentabili rinkoje, pateikti produkciją per tarpininkus.

Viena iš problemų, kurią reikėtų spręsti – sukurti naują verslo strategiją, kuri leistų padidinti užsakymų kiekius, gamybos apimtis bei gaunamą pelną.

Taigi, galint gaminti platų produkcijos asortimentą, turint didelius gamybinius pajėgumus, stiprius konkurentus bei funkcionuojant esant nestabiliai ekonominei situacijai, strategijos kūrimas yra būtinybė.

2.2. UAB “Tošva” tikslų formulavimas

UAB “Tošva” tikslai yra:

I. .Plėsti gamybos apimtis iki maksimumo.

1. Didinti gamybos apimtis.

2. Ieškoti naujų rinkų, segmentų ir realizacijos kanalų.

3. Didinti užimamą rinkos dalį Šiaulių rajone (iki 10% per metus).

II.. Įgyti konkurencinį pranašumą.

1. Plėsti suteikiamų paslaugų spektrą.

2. Didinti prekybos apyvartą (iki 15% per metus).

3. Tobulinti technologijas.

4. Gerinti gaminių ir suteikiamų paslaugų kokybę.

Orientuojantis į nestandartinių baldų gamybą dažniausiai susiduriama su “banguotu” užsakymų antplūdžio problema, nes užsakymai yra nenuspėjami. Todėl susidaro gamybos prastovos kai užsakymų nėra ir gamybos perkrovimai “bangų” piko metu. Susidarę gamybos perkrovimai sąlygoja užsakymų atlikimo termino atidėjimą. Šią problemą galima išspręsti didinant gamybos apimtis, tačiau esant neprognozuojamai gamybai plėsti gamybą yra labai pavojinga, nes galimi dideli nuostoliai prastovų metu. Siekiant išspręsti susidariusią problemą buvo nutarta šalia nestandartinių baldų gamybos užsiimti smulkiaserijine gamyba. Pelnas gaunamas pagaminus nestandartinį vienetinį gaminį yra daug didesnis, nei iš serijinio gaminio, todėl nutarta išlaikyti orientaciją į nestandartinių baldų gamybą, o per susidariusias gamybos prastovas gaminti serijinius gaminius. Nors baldo projektas dar kuriamas, tačiau nestandartinių baldų gamybos patirtis rodo, kad mažiausias konkurencinis pasipriešinimas ir didžiausias vartotojų susidomėjimas tikėtinas gaminant vidutinio lygio kompiuterinius stalus.

Sukūrus naują gaminių grupę, susiduriama su realizacijos problema. Bendrovė iki šiol gamindavo baldus tik pagal individualius užsakymus ir nesusidurdavo su šia problema. Norint realizuoti serijinius baldus bendrovė turėtų sudaryti sutartis su baldų salonais ir juose eksponuoti gaminamą produkciją. Baldų salonai atliktų dvi funkcijas: standartinių baldų prekybos ir nestandartinių baldų užsakymo priėmimo. Taip būtų užtikrinama ne tik produkcijos realizacija, naujų segmentų bei naujų rinkų užėmimas bei užimamos rinkos dalies didėjimas. Suaktyvėjus užsakymų priėmimo ar serijinių baldų paklausai neišvengiamai reikės didinti gamybos apimtis, kad patenkinti susidariusį baldų poreikį.

Nors UAB “Tošva” atliekamų paslaugų spektras, lyginant su kitomis smulkiomis bendrovėmis užsiimančiomis baldų gamyba ir prekyba, yra didelis, tačiau jį reikia dar plėsti. Paslaugų komplektas visuomet bus patrauklesnis, nes klientui nebereikia rūpintis darbų suderinimu. Esamuoju laiku vyksta paruošiamieji darbai slankiojančių sistemų bei durelių iš MDF profilio įdiegimui į gamybą. Naujos produkcijos rūšys reikalauja ir naujų technologijų, todėl per ateinančius trejus metus planuojama 50% pelno skirti ilgalaikio turto įsigijimui.

2.3 UAB “Tošva” padėties analizė

2. 3.1 Išorinės aplinkos veiksnių analizė

Remiantis teoriniais teiginiais, labai svarbu apibrėžti esamą organizacijos makro aplinką. Šiuo metu Lietuvos politinė situacija yra nepalanki gamybinei veiklai. Lietuva neturi didelio užsienio investitorių pasitikėjimo dėl nestabilios užsienio politikos. Valdžios sistema yra formaliai demokratinė, bet smarkiai susikompromitavusi. Vyriausybė nerodo sistemingos ir kryptingos ekonominės politikos. Mokesčių našta yra labai aukšta. Įstatymai, kurie skatintų vietinę gamybą, subsidijuotų ją, skatintų eksportą, apsaugotų vietinius gamintojus nuo importuojamų pigių ir nekokybiškų prekių šiuo metu nėra tobuli.

Lietuvos gyventojų perkamoji galia vis dar nėra palanki realizuojant produkciją vietinėje rinkoje, nors turi tendenciją didėti. Lietuvos rinką galima suskirstyti į atskirus regionus. Santykinai pigi darbo jėgos kaina Lietuvoje ir santykinai žema produkcijos kaina lemia tai, kad Lietuvoje pagaminta produkcija gali būti parduodama Europos Sąjungos rinkoje. Tačiau, mažai apmokama darbo jėga turi labai ribotas pajamas pirkti vietinėje rinkoje. Eksportuoti į Europos Sąjungos rinkas yra naudinga ir todėl, kad yra išduodama eksporto licenzija ir prekių kilmės sertifikatas, su kuriais importuojant prekes Europos Sąjungos šalių pirkėjai nemoka jokių importo muitų. Tuo pačiu, eksportuojant į Rusiją, reikia mokėti importo muitą, kas stabdo šį eksportą, nes produkcija tampa “auksinė”.

Visuomet buvo ir bus aktualus poreikis mažinti gamybos kaštus, trumpinti gamybos ciklą. Gamybos technologijos turi būti optimaliai išdirbtos, kad sunaudotų kuo mažiau energijos, kuri yra labai brangi. Tobulėjant technologijoms, galima kurti naujus produktus ir juos pateikti vartotojams, todėl technologinės aplinkos svarba UAB “Tošva” yra nuolat aktuali. Medienos apdirbimo įrengimai sparčiai tobulėja ir jeigu įmonė nori išlikti konkurentabili ji turi išnaudoti galimybes, kurias teikia naujos technologijos. Visumoje Lietuvos baldų pramonėje technologinis lygis yra labai aukštas.

Lietuvos metinis gyventojų prieauglis vis dar yra neigiamas. Miestuose gyvena 68 proc. gyventojų, nuo 1992 m. gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat mažėja. Taigi Lietuvos demografinė situacija visumoje yra blogėjanti, nes auga pensinio amžiaus gyventojų skaičius, didėja specialistų ir kitų darbingo amžiaus žmonių migracija į užsienį, taip pat didėja skirtumas tarp įvairių žmonių sluoksnių, ryškėja atotrūkis tarp dideles ir vidutines pajamas uždirbančių žmonių.

Esama makroekonominę situaciją galima įvertinti kaip labai nepastovią, o dažnai ir chaotišką. Tai gali būti labai palankus momentas norintiems užimti rinkos nišą, tereikia efektyviau nei konkurentai išnaudoti savo vidines galimybes. Visos panašaus pobūdžio į UAB “Tošva” įmonės šiuo metu susiduria su tomis pačiomis makroaplinkos problemomis. Dabar svarbu tinkamai įvertinti situaciją ir veikti apgalvotai ir greitai.

Kiekvienas strategas turi žinoti ir tiksliai įvertinti esamą situaciją, nes sudaromos strategijos neturi prieštarauti resursams ir galimybėms.

Šiuo metu jau sukurta technologinė bazė leidžia atlikti pagrindines apdirbimo operacijas, todėl didelę dalį dėmesio reikėtų sukoncentruoti į vartotojo poreikio tenkinimą, išplėsti produktų bei teikiamų paslaugų spektrą ir ieškoti rinkų bei segmentų.

Misija yra labai platus terminas, kuris nusako verslo perspektyvas ir tikslus. Ji padeda koncentruoti organizacijos narių požiūrį į organizaciją kaip į visumą, į pagrindinę jos kryptį. UAB “Tošva” darbuotojams misija turi padėti suformuoti požiūrį į įmonę, kaip į vieningą organizaciją, siekiančią užsibrėžto tikslo. Per bendrovės darbo gyvavimo metus buvo įgyvendinta daug tikslų, kurie vis priartina bendrovę prie užsibrėžtos misijos įgyvendinimo. Tačiau niekuomet negalima sustoti ir reikia žengti sekančius žingsnius: plėsti realizacijos apimtis ieškant naujų pardavimo kanalų naujose rinkose tam, kad esami gamybiniai pajėgumai būtų maksimaliai išnaudoti, kurti naujas darbo vietas, diegti naujausias technologijas, gerinti gaminių kokybę, gerinti darbo sąlygas.

Konkurencinis pranašumas visuomet yra vienas iš svarbiausių firmos sėkmingos veiklos pagrindų. Įmonės, nesugebančios prisitaikyti prie verslo tendencijų ir įgyti konkurencinio pranašumo arba neleisti jo įgyti artimiausiems konkurentams, yra pasmerktos anksčiau ar vėliau nutraukti veiklą. Deja daugelis postsovietinių įmonių nesugebėjo persiorganizuoti ir prisitaikyti naujoje ekonominėje situacijoje ir bankrutavo. Šiaulių apskrityje bankrutavus didelėms medienos apdirbimo, baldų gamybos bendrovėms kaip AB “Beržas”, AB “ŠEĮG” ir kt., bedarbiai meistrai, staliai turintys didelę gamybinę patirtį būrėsi į nedideles bendrovės arba įkūrė savo individualias įmones. Šiuo metu Šiaulių apskrityje tokių vidutinių ir smulkių gamintojų besispecializuojančių į baldų gamybą priskaičiuojama daugiau nei 70 firmų, todėl konkurencija yra tikrai didelė. Didžiausia dalis konkurentiškų įmonių yra pačiame Šiaulių mieste.

Šiuo metu pagrindiniai UAB “Tošva” konkurentai užsiimantys baldų gamyba ir papildomų paslaugų suteikimu yra: UAB “Vibaltpega”, UAB “Gerintė”, UAB “Demora”, UAB “Genmak”, UAB “Gilija”. Tačiau bendrovei plečiant veiklą, konkurentų padaugės.

Bendrovės gaminamos produkcijos užsakovais gali tapti bet kuri firma ar privatus asmuo. Tačiau privatūs asmenys sudaro tik 20% užsakymų. Kita dalis tenka prekyba ar paslaugomis besiverčiančioms firmoms, valstybinėms organizacijoms. Didžiausią pagamintų baldų dalį užima baldai skirti televizinėms studijoms.

Bendrovės teikiamų paslaugų vartotojus galima suskirstyti į dvi grupes:

• Galutiniai vartotojai;

• Gamintojai.

Bendrovė orientuojasi į firmas ar privačius asmenis kurių pajamos yra vidutinės, nes tokiems užsakovams reikalingi funkcionalūs, pritaikyti jų poreikiams ir atitinkantys jų požiūrį į baldų paskirtį. Užsakovai galintys baldams išleisti minimaliai dažniausiai renkasi baldus pagal kainą ir visai neatsižvelgia į kokybę, tokie pirkėjai dažniausiai pasirenka masinės gamybos baldus arba bando pritaikyti savo reikmėms baldus atvežtus iš užsienio. Užsakovai galintys išleisti daug daugiau nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai, paprastai pasirenka komfortiškus arba įmantraus stiliaus baldus. Tokie vartotojai dažniau pasirenka baldus iš natūralaus medžio.

Dažniausiai firmos klientai tampa Šiaulių rajono gyventojai ar firmos, nes gaminant baldus tolimesnių Lietuvos miestų gyventojams automatiškai išauga baldų kaina dėl baldų gabenimo, stalių sugaišto laiko kelionėse ir kt. priežasčių.

Taigi, šiuo metu UAB “Tošva” aptarnaujama rinka bei segmentai yra daugiausiai Šiaulių rajono įmonės ir gyventojai, bei kaimyninės Europos Sąjungos šalys, kaip Latvija, Estija. Šios rinkos dydis yra 400.000 Lt per metus, taip pat kiti geografiniai regionai kur rinkos dalis sudaro apie 100.000 Lt per metus.

2.3.2. UAB “Tošva” vidaus aplinkos analizė

Perspektyvų tyrimas (SWOT analysis) taikomas prieš pradedant bet kokius planavimo veiksmus. Šiuo tyrimu išsiaiškinama, kuo įmonė stipri, silpna, kokios galimybės yra ir kas gresia iš aplinkos. Tai žinant pasirenkamos subalansuotos verslo strategijos.

UAB “Tošva” SSGG matrica 1 lentelė

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

1. Nestandartinių baldų gamyba. 1. Bazinės kompetencijos trūkumas.

2. Pilnas projektų įgyvendinimas. 2. Nepakankamas įmonės veiklos

3. Gamybos atliekų panaudojimas. vykdymas

4. Gera įmonės reputacija 3. Aukšti gamybos kaštai.

5. Kvalifikuotas, komandinis darbas 4. Nepakankamai taikoma masto ekonomija.

6. Lojalūs klientai 5. Inovacinių idėjų stoka.

7. Aukštos technologinės galimybės 6. Pasenusi kaštų apskaitos sistema.

8. Pagrindinės medž.perkamos tiesiai iš gamintojų 7. Nekompiuterizuota prekyba.

9 . Pastovūs tiekėjai 8. Gamybinių patalpų nefunkcionalumas.

10. Gamyboje naudojamos modernios medžiagos

11. Aiški atsakomybės grandinė

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

1. Naujos rinkos ir segmentai. 1. Naujų konkurentų atsiradimas.

2. Rinkos augimas 2. Augantis klientų spaudimas

3. Ekonominis pakilimas 3. Krentanti vartotojų perkamoji galia.

4. Palankus požiūris į lietuvišką prekę 4. Žaliavų, energijos brangimas.

5. Pigių baldų atėjimo į rinką grėsmė.

6. Dažna įstatymų kaita

lentelės tęsinys

Šaltinis: UAB „Tošva“ galimybių ir grėsmių rodiklių analizės duomenys

Stiprybių pagrindimas

1. “Nestandartinių baldų gamyba” – baldai gaminami pagal individualius užsakymus yra pranašesni už standartinius tuo, kad yra gaminami tam tikrai patalpai ar tam tikrai paskirčiai.

2. “Pilnas projektų įgyvendinimas” – projektai įgyvendinami nuo idėjos formulavimo iki galutinio darbo ar gyvenamųjų patalpų įrengimo. Vartotojui nebereikia rūpintis nei baldų sukūrimu, nei atvežimu, nei galutiniu sumontavimu. Projektavimas kompiuteriu leidžia užsakovui pademonstruoti būsimų gaminių bendrą vaizdą, įsitikinti padarytų pakeitimų naudingumu.

3. “Gamybos atliekų panaudojimas” – didžioji dalis gamyboje gaunamų atliekų yra naudojama kaip kuras patalpoms šildyti, taip sutaupomos papildomos lėšos.

4. “Gera įmonės reputacija” – tik suteikdama kokybiškas paslaugas įmonė gali užsitarnauti gerą reputaciją vartotojų ir pagarbą konkurentų tarpe. Tai padeda išlaikyti palankias pozicijas rinkoje.

5. ” Kvalifikuotas komandinis darbas” – visi bendrovėje dirbantys darbuotojai yra savo specialybės specialistai sukaupę daug patirties savo profesinėje karjeroje,o komandinis darbas leidžia greitai ir efektingai atlikti sudėtingiausias užduotis ir siekti užsibrėžtų tikslų.

6.”Lojalūs klientai” – pastoviai dirbant su tais pačiais užsakovais susiformuoja tarpusavio pasitikėjimas, neformalūs santykiai, kas leidžia geriau suprasti klientų keliamus reikalavimus, tiksliau ir efektingiau atlikti patikėtas užduotis. Tai ir teigiamos informacijos apie bendrovę skleidėjai.

7.”Aukštos technologinės galimybės” – nestandartinių baldų gamyboje labai svarbus įrenginių universalumas. Tokie įrengimai pasižymi ne tik aukšta apdirbimo kokybe, našumu, lengvu ir patogiu reguliavimu, bet ir plačiomis pritaikymo galimybėmis.

8.” Pagrindinės medžiagos perkamos tiesiai iš gamintojų” – pagrindinių medžiagų pirkimas leidžia bendrovei likti konkurentabilia šiuolaikinėje rinkoje, nes yra išvengiama tarpininkų grandinė.

9.”Pastovūs tiekėjai” – pirkdama medžiagas iš tų pačių tiekėjų (dažnai gamintojų) bendrovė tapo jų lojaliu klientu, todėl susiformavo tarpusavio supratingumas, pasitikėjimas.

10.”Gamyboje naudojamos modernios medžiagos” – UAB “Tošva” gamyboje naudojamos medžiagos( plokštės, klijai, apdailos plėvelės) atitinka Lietuvoje ir ES pripažintus standarto reikalavimus.

11. “Aiški atsakomybės grandinė” – trumpa hierarchinė struktūra bendrovėje garantuoja aiškią atsakomybę už atliekamą darbą, be to sutrumpėja sprendimų priėmimo terminas. UAB Tošva” organizacinę struktūrą s

. . .

2.5 UAB „Tošva“ verslo strategijos parinkimas ir įgyvendinimas

Tolesniam sėkmingam UAB “Tošva” vystymui būtina numatyti aiškią realią ir į ateitį orientuotą veiklos strategiją. Strateginio planavimo etape įmonė turi nusistačiusi supratimą apie savo silpnybes ir stiprybes, galimybes ir grėsmes, tikslus, kuriuos tikisi įgyvendinti. Siekiant šių tikslų turi būti suformuota ir atitinkama strategija. Kiekvienas strateginis sprendimas išrenkamas iš tam tikrų alternatyvų visumos.

Bendrovė palaiko aukštą gaminamos produkcijos kokybės lygį, todėl sąnaudos nestandartiniams gaminiams yra pakankamai aukštos ir bendrovės klientais dažniausiai tampa vidutines pajamas turintys klientai ar juridiniai asmenys. Dideles pajamas gaunantys užsakovai dažniausiai renkasi prabangos prekes, o labai mažas pajamas gaunantys vartotojai nenori už kokybę mokėti daugiau. Numatoma taikyti lanksčią kainų politiką su individualiais pirkėjais.

Patogiausia parduoti gaminamus baldus vietinėje rinkoje tiek paskirstymo, tiek finansiniu atžvilgiu, tačiau plečiant gamybą neįmanoma apsieiti be regioninės rinkos strategijų, t.y. gaminamos produkcijos realizavimo per tarpininkus visame Šiaulių rajone, tačiau ateityje ieškoti rinkos Europos Sąjungos šalyse.

Maža įmonė negali sau leisti didelių išlaidų prekės identifikavimui. Todėl dažniausiai yra pasinaudojama bendrojo prekybinio ženklo strategija. Si strategija nereikalauja didelių rėmimo išlaidų, nes bendrovė savo vardu laiduoja, jog prekė atitinka jos kokybės lygį, gera įmonės reputacija perkeliama prekei.

Baldai nėra sezoniškas gaminys, beveik visi gaminiai gaminami iš tų pačių žaliavų, tos pačios spalvinės gamos AMDP, todėl kiekvienais metais įmonė turėtų atnaujinti gaminamų serijinių baldų asortimentą, įvesti naujas madingas baldų spalvas.

Vartotojas savo užsakymą nori gauti laiku ir tinkamos kokybės, todėl be minėtų strategijų bendrovė turi siekti vertės strategijos, paremtos kokybės ir laiko veiksniais.

Didžiąją dalį kainos dalį sudaro žaliavos kaina (30-40 proc.), įskaičiuojamos darbo sąnaudos, elektros energija ir pan. Kiekvienam baldui kainos yra skaičiuojamos atskirai, nes skiriasi ne tik baldo pagaminimo kaštai, bet ir pridedama pelno norma. Siekiant ekonomijos, kainos turėtų būti skaičiuojamos ne kiekvienam baldui atskirai, bet įvertinus gaminio sudėtingumo ir medžiagų išeigos koeficientą dauginant iš tipinio baldo savikainos.

Norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus bendrovė turėtų šalia asmeninio pardavimo strategijos taikyti pardavimų skatinimo būdą – spausdintą reklamą. Toks rėmimas nereikalauja didelių išlaidų. Bendrovė reklamai turėtų skirti 0.5% bendros pardavimų apimties.

Naudojant spausdintą reklamą įmonės duomenys skelbiami pagrindiniuose Lietuvos įmonių kataloguose, profiliniuose kataloguose, internete. Išspausdintas reklaminis skelbimas vietinėje spaudoje atkreips vietinės rinkos vartotojų dėmesį. Įmonei taikant demonstracinę reklamą, t.y. dalyvaujant parodose, mugėse, organizuojamose miesto, respublikos mastu, šalies rinka sužino apie įmonės gaminamus baldus. Taikant nuolaidas pastoviems pirkėjams, vartotojai skatinami pakartotiniam pirkimui. Atnaujintos serijinių baldų serijos pavyzdžiai būtų išsiuntinėjami prekybos tarpininkams, nuolatiniams pirkėjams.

Kad įmonė pilnai išnaudotų darbuotojų žmogiškuosius resursus, vadovai turi skatinti darbuotojų tobulinimąsi, kvalifikacijos kėlimą, gerinti darbo sąlygas. Kvalifikacija turi būti keliama kiekvieną kartą atsiradus naujiems darbams, technikai arba darbo metodams. Kad darbuotojai dirbtų efektyviai, būtina skatinti darbuotojų saviraišką, mandagumą, sąžiningumą, komunikabilumą. Tai skatinama ne pagyromis, o pinigais, maloniomis staigmenomis, nes konkurencinės rinkos sąlygomis bendrovės darbe daug reiškia žmogiškasis veiksnys. Gerinat darbo sąlygas įmonė parūpina rūbus, įrengia poilsio patalpas.

Siekdama įgyvendinti strateginius planus, įmonė turi atlikti specialius rinkos tyrimus – sekti konkurentų veiksmus, rinkti informaciją apie produkcijos kainas ir panaudoti šią informaciją kovai su konkurentais. Strategijos įgyvendinimas turi būti sekamas ir žymimas tam tikru periodiškumu, nes sukaupta informacija leis įmonei kontroliuoti, koreguoti ar pakeisti įmonės strategiją. Strategijoms įgyvendinti bendrovė turi skirti nemažai pinigų. Juos bendrovė investuos iš pelno dalies.

IŠVADOS

Įmonės verslo strategijų formavimas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kurio remiantis bendrovė laiku prisitaiko prie aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja turimus išteklius.

Išanalizavus literatūrą tiriamu klausimu ir suformavus verslo strategiją, galima daryti šias išvadas:

1. Verslo strategijos formavimas gamybinėje – prekybinėje įmonėje yra būtinybė norint sėkmingai konkuruoti su analogišką produktą gaminančiomis įmonėmis.

2. Įmonės veiklai didžiausią įtaką daro šie išoriniai veiksniai: ekonomikos nuosmukis, siaurėjanti vidaus rinka, darbo jėgos nutekėjimas į užsienį, didelė mokesčių našta, aukštas konkurencijos lygis.

3. Vidiniai UAB “Tošva” sėkmę lemiantys veiksniai: aukšta kokybė, aukštas aptarnavimo lygis, lanksti kainų ir nuolaidų sistema.

4. Suformuodama tam tikrą verslo strategiją, įmonė turi stengtis siekti , kad būtų kuo optimaliau subalansuoti gamybos kaštai, gamybos potencialas.

5. Strategijos formavimas yra procesas, kurį reikia nuolat koreguoti dėl nuolat atsirandančių aplinkos pakitimų. Formuojant verslo strategijas svarbu šiuos pakitimus laiku identifikuoti. Kitu strategijos formavimo etapu yra padėties koregavimas, siekiant esamą situaciją priartinti prie planuojamos. Įmonės verslo strategijos planavimas padeda suderinti numatomus veiksmus, alternatyvas. Visa tai padeda pasiekti geresnį visuminį rezultatą.

6. Šiuo darbo metu suformuotos verslo strategijos yra pilnai orientuotos į išsikeltus firmos tikslus – plėsti gamybos apimtis ir įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje.

REKOMENDACIJOS

Įmonės veiklos tolesnę sėkmę užtikrintų šių rekomendacijų įgyvendinimas:

1.Siekiant išsaugoti esančius ir pritraukti kuo daugiau naujų pirkėjų, įmonė turi:

o efektyviai vykdyti lanksčią kainų ir nuolaidų sistemą;

o tiekti kuo platesnį produkcijos asortimentą;

o laiku vykdyti įsipareigojimus, tinkamą produkcijos reklamą;

o ieškoti naujų rinkų.

2.UAB “Tošva” reikėtų įkurti verslo padalinį, kuris galėtų pilnavertiškai atlikti visus tyrimus ir tinkamai suformuluoti bendrovės strategiją, vykdyti nuolatinę jos kontrolę bei įvesti pataisymus.

LITERATŪRA

1. Bartosevičienė V. Vaičiūnas G. (2000) Verslo strategijų formavimas. //Ekonomika ir vadyba- 2000/Tarptautinė ekonomistų asociacija, Lietuvos ekonomistų asociacija/Ats.red. dr.doc.B.Neverauskas. Kaunas: Technologija,.

2. Jucevičius R.,( 1998) Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras,.

3. Garškienė A.(1997). Verslo planavimas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas

4. Lukaševičius K., Martinkus B., (2001) Verslo vadyba. Kaunas: Technologija,.

5. Palubinskas G. T. (1997). Strateginio planavimo procesas // Teorija ir praktika. Kaunas: Technologija

6. Seilius A. (1994). Firmos kūrimas ir valdymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla

7. Vasiliauskas A. (2001) Firmų strateginis valdymas. Vilnius:Vilniaus Vadybos Kolegijos leidykla

8. Vasiliauskas A. (2002) Strateginis valdymas. Vilnius: Enciklopedija

9. Ukmin.lt – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija; Prieiga per internetą: http://www.erc.lt/zinios/planavimas

1 PRIEDAS

SANTRUMPOS

AMDP – apdailinta medžio drožlių plokštė

ES – Europos Sąjunga

MDF – vidutinio tankio medžio plaušo plokštė

MDP – medžio drožlių plokštė

PVC – polivinchlorido

SSGG – stiprybių ir silpnybių , galimybių ir grėsmių matrica

UAB – uždaroji akcinė bendrovė

2 PRIEDAS

LENTELĖS

1 lent. UAB “Tošva” SSGG matrica ..............................14

2 lent. UAB “Tošva” ūkinės – finansinės veiklos rezultatai...................20

3 PRIEDAS

ILIUSTRACIJOS

1pav. Strateginio planavimo procesas.............................4

2pav. Strateginio valdymo modelis .............................6

3pav. UAB “Tošva” pardavimai nuo 1998 iki 2004 metų....................17

4pav. UAB “Tošva” pelnas nuo 1998 iki 2004 metų...

Join the Conversation

×
×