Organizacijos aplinka

TEMA: Organizacijos aplinka, etika ir socialinė atsakomybė.
PRANEŠIMO TIKSLAS: atskleisti organizacijos aplinkos įvairovę.
UŽDAVINIAI:
• Aptarti organizacijos išorinę ir vidinę aplinka.
• Aptarti tradicinį ir šiuolaikinį požiūrį į organizacijos etiką ir socialinę atsakomybę.

Organizacijos aplinka

Organizacijos aplinka – tai visi išoriniai veiksniai, potencialiai ar faktiškai darantys įtaką tiriamai populiacijai. (3)
Išorinė organizacijos aplinka
Išorinė aplinka – visi elementai už organizacijos ribų svarbūs jos veiklai. (2) Jai būdinga (4) :
• veiksnių vienybė (vieno išorinės aplinkos veiksnio pasikeitimas veikia kitus veiksnius);
• sudėtingumas (veiksnių įvairovė ir jų poveikis organizacijai);
• paslankumas (pasikeitimų aplinkoje greitis);
• neapibrėžtumas (turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas).
Išorinę applinką sudaro:
• Tiesioginio poveikio sritis (daro tiesioginę įtaką organizacijos veiklai ir pati jaučia atoveiksmį iš organizacijos pusės) (5). Tiesioginio poveikio elementai :
 Vartotojai. Jie keičia savo išteklius, dažniausiai pinigų pavidalu, į organizacijos gaminius ir paslaugas (vartotoju gali būti įstaiga, kita firma, gamintojas, privatus asmuo). (2)
 Tiekėjai. Veikiančiai įmonei teikėjai parūpina žaliavas, medžiagas, įrengimus, finansus, energiją. (1)
 Darbo ištekliai. Tai yra darbuotojai, turintys organizacijos uždaviniams spręsti tinkamą specialybę ir pakankamą kvalifikaciją. (5)
 Konkurentai. Kas konkuruoja, varžovai. Konkurencija naudinga visiems: vartotojas gauna modernesnę ir geresnės kokybės produkciją (kartais net piigesnę), gamintojas yra verčiamas nuolat tobulėti, įveikti kliūtis, ieškoti naujovių. (4)
 Įstatymai ir kitos valstybės reguliavimo normos. Gamintojų ir vartotojų santykius, žaliavų įsigijimą ir naudojimą, gatavos produkcijos pardavimą ir pan. reguliuoja įstatymai. (1)

• Šalutinio poveikio sritis (tiesioginio poveikio nedaro, tačiau savitai veikia or

rganizaciją). (2) Šalutinio poveikio elementai:
 Socialiniai. Tai vartotojų socialinės vertybės, gyvenimo stilius, demografija. (2)
 Ekonominiai. Bendros ekonominės sąlygos ir kryptys. (Organizacijos vadovybė privalo numatyti, kokią įtaką veiklai turės ekonominės būklės pokyčiai, kaip kinta BVP, kokia nacionalinio biudžeto struktūra, koks nedarbo lygis, paskolų prieinamumas, infliacijos ir palūkanų normos kitimas, mokesčių nustatymo tendencijos). (4)
 Technologiniai. Nauji laimėjimai naujovių ar procesų srityje, taip pat mokslo pažanga. (2)
 Politiniai. Politiniai procesai ar politinis klimatas. (2)
 Ekologiniai. Galioja nemažai normų, reguliuojančių taršos lygį. Jas pažeidus, organizacijos privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. (1)

Vidinė organizacijos aplinka

Organizacijos veiklos rezultatus lemia tikslai, racionalios ir įvykdomos užduotys, veiksmingas personalas, optimali organizacijos struktūra bei produkcijos gamybai taikoma technologija. Visi šie veiksniai apibūdina organizacijos vidinę aplinką. (1)
• Tikslai. Svarbiausias organizacijos tikslas – pagamintį paklausą turintį produktą, efektyviausiai panaudojant ribotus gamybos iššteklius. (1)
• Užduotys. Tai darbas, kurį reikia atlikti numatytu laiku ir nustatytu būdu. (4) Užduotys konkretizuoja organizacijos tikslus. Būtina pabrėžti, kad užduotys skiriamos pareigybėms, o ne darbuotojams. Jos skirstomos į tris kategorijas:
 darbo su žmonėmis (personalo valdymo),
 darbo su objektais (produkcijos gamybos/paslaugų teikimo),
 darbo su informacija (valdymo),

Darbo pasidalijimas ir specializacija padeda pasiekti didesnį darbo našumą .
• Technologija – tai įrengimų, įrankių ir atitinkamų techninių žinių derinys, reikalingas darbui, informacijai ar medžiagoms transformuoti į produktus arba paslaugas. Ji tampriai susijusi su užduotimis, nes kiekvienai užduočiai atlikti reikalinga specifinė te

echnologija. (4)
• Personalas. Žmonės – organizacijos pagrindas, nes jie įgyvendina organizacijos tikslus. Žmogaus veiklai įtaką daro poreikiai, sugebėjimai, talentas, lūkesčiai, vertybės ir požiūris į darbą. Žmogaus elgesio organizacijoje aspektai: (1)
 darbuotojo elgesys
 darbo grupės elgesys
 vadovo elgesys ir jo įtaka darbuotojams
• Struktūra. Tai nustatyti valdymo lygių ir funkcinių sričių ryšiai, kad organizacijos tikslų būtų siekiama veiksmingiausiu būdu. Jos esmė – vienų vadovų ar padalinių pavaldumas kitiems.

Etika ir socialinė atsakomybė

Etika – tai filosofijos šaka, nagrinėjanti moralines vertybes ir žmogiškuosius poelgius. (1)
Socialinė atsakomybė – tai laisvanoriškos pastangos spręsti socialines problemas net ir tada, kai įstatymas neįpareigoja to daryti; organizacijos veiklos atsakas išorinei aplinkai; atsakomybė prieš visuomenę ir kiekvieną individą, dirbantį organizacijoje. (3)
Organizacijų atsakomybė visuomenei – sudėtingas reiškinys, apimantis ne tik sveikatos, gamtos, kultūros paveldo apsaugą, bet ir ekonominius procesus: gamybą (paslaugų teikimą), produkcijos kokybę, kainodarą, nedarbą ir t.t.
Galima skirti tradicinį ir šiuolaikinį požiūrį į socialinę atsakomybę. (4)
Tradicinis požiūris. Organizacija geriausiai tarnauja visuomenei, jei vykdo veiklą ir gauna naudą, vadovaudamasi galiojančiomis teisinėmis normomis (gamina produkciją, teikia visuomenei paslaugas, kuria darbo vietas ir maksimizuoja savo pelną, tuo pačiu garantuoja akcininkams atitinkamas pajamas).
Šiuolaikinis požiūris. Organizacijos turi ne tik laikytis įstatymų, vykdydamos veiūklą, bet ir dalyvauti sprendžiant visuomenės socialines problemas. (3)

Socialinės atsakomybės argumentai: (1)

Argumentai už:
• Organizacijos turi žmogiškųjų ir finansinių išteklių socialinėms problemoms spręsti.
• Visuomenės lūkesčių ir požiūrio į verslą pa

asikeitimas. Ir organizacijos, ir pavieniai žmonės, turintys problemų, kurių nepajėgia išspręsti valstybinės valdžios institucijos tikisi paramos iš stiprių ir turtingų organizacijų. Todėl tam, kad nebūtų didelio naujų lūkesčių ir realių darbų atotrūkio, organizacijos turėtų pagelbėti sprendžiant socialines problemas.
• Palankios ilgalaikės verslo perspektyvos, nes jį geriau plėtoti visuomenėje, kurioje aukštesnis socialinis lygis.
Argumentai prieš:
• Pažeidžiamas pelno maksimizavimo principas. (Organizacija, skirdama dalį išteklių socialinėms problemoms spręsti, pažeidžia pelno maksimizavimo principą).
• Lėšos visuomenės problemoms spręsti – tai padidėjusios išlaidos, kurias organizacija, siekdama didinti pelną, keldama gaminamos produkcijos kainas, perkelia ant vartotojų pečių.
• Kompetencijos stoka sprendžiant visuomenėje susikaupusias problemas. Organizacijos personalas gerai parengtas dirbti tam tikroje srityje, tačiau jam trūksta patirties spręsti kitokius uždavinius, todėl dažnai organizacijos pastangos ir ištekliai, skirti joms spręsti, neduoda laukiamo efekto.
• Nepakankamos ataskaitos visuomenei.

Išvados:
Organizaciją sudaro vidinė ir išorinė aplinka. Išorinę aplinka lemia tiesioginiai (vartotojai, konkurentai, tiekėjai, darbo ištekliai, įstatymai ir kitos reguliavimo formos) ir netiesioginiai (ekonominiai, socialiniai, politiniai, technologiniai, ekologiniai) veiksniai. Vidinės aplinkos veiksniai: tikslai, užduotys, technologija, personalas, struktūra. Etika – žmonių dorovinių normų sistema, jų pareigos visuomenei, vienas kitam. Socialinė atsakomybė – tai geranoriškas socialinių problemų sprendimas. Skiriamas tradicinis ir šiuolaikinis požiūris į socialinę atsakomybę.

Naudota literatūra:
1) Bagdonas E. Administravimo principai: vadovėlis/ E.Bagdonas, L. Bagdonienė. Kaunas: Technologija, 2000.
2) Stoner James A.F. Vadyba/ James A.F. Stoner, R.Edward Freeman, Daniel R.Gilbert. Kaunas: Poligrafija ir

r informatika, 2000.
3) Bagdonienė L. Organizacijų vadyba: mokomoji knyga / L.Bagdonienė, E.Bagdonas, E.Kazlauskienė, J.Zemblytė. Kaunas: Technologija, 2004.
4) Organizacijoa valdymo pagrindai: paskaitų konspektas/Vilniaus universitetas.
5) Neverauskas B. Vadybos pagrindai: mokomoji knyga/ B.Neverauskas, J.Rastenis. Kaunas: Technologija, 2001.

Leave a Comment