Naujo draudimo produkto įvedimas į rinką

TURINYS

REZIUME……………………………………………………………………………………………………………..3 ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………….4 Įmonės AB “Lietuvos draudimas” pristatymas…………………………………………………………..51. Verslo rizika ir draudimas…………………………………………………………………………………….82. Naujo produkto idėja ir apibūdinimas…………………………………………………………………..113. Naujo produkto strateginis planas………………………………………………………………………..153.1 Įmonės SWOT analizė……………………………………………………………………………………..153.2 Išorinės aplinkos veiksniai ir sąlygos…………………………………………………………………163.3 Įmonės vidiniai veiksniai ir sąlygos…………………………………………………………………..183.4 SWOT analizės išvados ir siūlymai…………………………………………………………………..193.5 Konkurencinės aplinkos analizė pagal M.Porterio metodą……………………………………193.6 Bendrovės tikslai ,susiję su naujos paslaugos įvedimu rinką………………………………..204. Įmonės bendrosios vystymo strategijos numatymas………………………………………………..224.1 Bendrosios vystymo strategijos numatymo metodika…………………………………………..224.2 AB “Lietuvos draudimas” bendrosios vystymo strategijos numatymas…………………..235. Naujo produkto įvedimas į rinką ir jo vystymas……………………………………………………..265.1 Vartotojų tyrimas, susijęs su naujo produkto įvedimu…………………………………………..265.2 Naujo produkto prekinis ženklas………………………………………………………………………..265.3 Naujo produkto pardavimo kaina……………………………………………………………………….275.4 Klientų stimuliavimas……………………………………………………………………………………….275.5 Naujo produkto pateikimo strategija……………………………………………………………………275.6 Naujo produkto rėmimo politika įvedant į rinką……………………………………………………286. Valdybos vaidmuo naujo produkto kūrimo ir jo įdiegimo į rinką procese…………………..287. Naujo produkto apsaugos teisinės priemonės………………………………………………………….288. Įmonės vizija ir misija………………………………………………………………………………………….298.1 Vizijos ir misijos samprata ir kūrimo metodika…………………………………………………….29ŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………..30LITERATŪRA……………….. …………………………………………………………………………………..31PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………32

REZIUME

The type of work: The research. The object of the research: The outside and inside surrounding conditions and the opportunities of producing the new product of AB „Lietuvos draudimas.The purpose of work: to make a plan of the new product. The tasks of work: To analyze the outside surroundings and developing strategies; To make the mission, vision of making the new product; To improve the knowledge of management studying the literature.The methods of the research: The analyses and selection of literature, the analysis is made using SWOT.The author Monika Vaitkevičiūtė.Full name of work: The new insurance product integration in to the market of AB „Lietuvos draudimas“.The research adviser: Valdonė Darškuvienė.This work was made in Kaunas, 2004. It consists of 31 pages and 7 tables.

Į V A D A S

Darbo pobūdis: taikomasis tyrimas.

Tyrimo objektas: AB “Lietuvos draudimas” išorinės ir vidinės aplinkos sąlygos bei galimybės įvedant naują produktą.

Darbo tikslas: parengti naujo produkto strateginį planą.

Darbo uždaviniai: 1. Atlikti išorinės aplinkos realių ir potencialių galimybių ir grėsmių bei vidinių pranašumų bei trūkumų analizę, verslo vienetų ir funkcinės įmonės vystymo strategijas.2. Suformuoti įmonės viziją, misiją tikslus ir uždavinius kuriant naują produktą.3. Pagilinti teorines inovacinės vadybos žinias literatūros šaltinių studijomis, įgyti praktinių planavimo įgūdžių.

Tyrimo metodai: literatūros atranka ir analizė, įmonės duomenų analizė taikant SWOT metodiką, strategijų numatymo metodikų taikymas.

ĮMONĖS AB “LIETUVOS DRAUDIMAS” PRISTATYMAS

AB “Lietuvos draudimas” – didžiausia draudimo įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse –išlieka universaliu draudiku, teikiančiu plačiausią ne gyvybės , gyvybės ir kreditų draudimo paslaugų spektrą. Valstybinės draudimo priežiūros duomenimis, “Lietuvos draudimo” grupė užima 43.2 procentus ne gyvybės draudimo rinkų ir stabiliai išlaiko Lietuvos draudimo rinkos lyderio poziciją.AB “Lietuvos draudimo” pirmtakas – 1921 m. Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaiga. Jai buvo pavesta tvarkyti visus valstybinio draudimo reikalus, rengti pavienių draudimo rūšių taisykles ir prižiūrėti bei kontroliuoti kitas draudimo įstaigas. 1939 m. Lietuvos valstybinio draudimo įstaiga kontroliavo 36 procentus šalies draudimo rinkos. 1940 m. Sovietų valdžiai įvykdžius visų privačių draudimo įmonių nacionalizavimą, bendrovei buvo suteiktas draudimo paslaugų monopolis. Tais pačiais metais ji tapo sovietinio “Gosstrach” (Valstybinės draudimo įstaigos) dalimi. 1991 m. po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bendrovė atgavo ūkinį savarankiškumą ir nustojo būti priklausoma nuo centralizuotos kontrolės š Maskvos. Ji įregistruojama kaip Lietuvos valstybinė draudimo įstaiga ir tampa didžiausia draudimo paslaugų tiekėja Baltijos šalyse. 1994 m.vykdant pirminio privatizavimo programą, 30 procentų bendrovės buvo privatizuota viešo akcijų pasirašymo būdu. 70 procentų akcijų liko Lietuvos Vyriausybės nuosavybėje, o kiti 30 procentų buvo parduoti bendrovės darbuotojams. 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pardavė turėtą 70 procentų bendrovės akcijų paketą strateginiam “Codan A/S” (Danija), priklausančiam pasaulinei draudimo grupei “Royal and Sun Alliance”. Tokiu būdu “Lietuvos draudimas” tapo visiškai privačia bendrove, pritraukusia 60milijonų litų dydžio investicijų. Vėliau dalis akcijų buvo parduota Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Taip “Lietuvos draudimas”sustiprino savo poziciją kaipo didžiausia ir geriausiai kapitalizuota universali draudimo bendrovė Baltijos šalyse.

Istorija ir dabartis

1921 metais vasario mėn. buvo įkurtas “Lietuvos draudimo” pirmtakas – Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaiga. Tuometinė Valstybinio apdraudimo įstaiga buvo Vyriausybės įpareigota tvarkyti visus valstybinio draudimo reikalus, rengti pavienių draudimo rūšių taisykles ir prižiūrėti bei kontroliuoti kitas draudimo įstaigas.1924 metais pasikeitė Bendrovės funkcijos ir pavadinimas – ją imta vadinti Lietuvos valstybiniu apdraudimu, ir ji neteko teisės prižiūrėti ir kontroliuoti kitas draudimo bendroves. Bendrovė tapo to meto turto draudimo nuo gaisro lydere ir surinkdavo apie 90 procentų šios draudimo rūšies įmokų šalyje. Bendrovė didino savo akcinį kapitalą ir toliau specializavosi, drausdama turtą nuo gaisro, kas leido jai išplėsti savo agentų tinklą, pasiekiant net mažiausius Lietuvos miestelius. 1939 metais Bendrovė užėmė 36% šalies draudimo rinkos.1940 metais sovietų valdžiai nacionalizavus visas privačias draudimo įmones, Bendrovė įgijo draudimo paslaugų monopolį ir tapo sovietinio Gosstracho (valstybinės draudimo įstaigos) sudėtine dalimi.1991 metais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Bendrovė atgavo ūkinį savarankiškumą ir nustojo būti priklausoma nuo centralizuotos kontrolės iš Maskvos. Ji įregistruojama kaip Lietuvos valstybinė draudimo įstaiga ir tampa didžiausia draudimo paslaugų tiekėja Baltijos šalyse.

1994 metais, vadovaujantis pirminio privatizavimo programa, 30 procentų Bendrovės buvo privatizuota viešai pasirašant akcijas. 70 procentų akcijų liko Lietuvos Vyriausybės nuosavybėje, o kiti 30 procentų buvo parduoti Bendrovės darbuotojams. 1996 metais Valstybinė draudimo įstaiga buvo reorganizuota į akcinę bendrovę “Lietuvos draudimas”. 1997 metais AB “Lietuvos draudimas” akcijomis imta prekiauti Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.

1997 metais įsigijus dvi draudimo bendroves – UAB “Draudimo fondas” ir UAB “Vaidra”, pirmoji kompanija tampa UAB “Lietuvos draudimo” gyvybės draudimas, antroji – UAB “Lietuvos draudimo” kreditų draudimas. Tokiu būdu buvo sukurta “Lietuvos draudimo” grupė.1999 metų birželio 11 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė pardavė turėtą 70% Bendrovės akcijų paketą strateginiam investuotojui Codan Insurance Ltd. iš Danijos, kuris savo ruoštu priklauso pasaulinei draudimo grupei Royal & SunAlliance. Tokiu būdu “Lietuvos draudimas” tapo visiškai privačia draudimo bendrove.1999 metų lapkritį “Lietuvos draudimas” pritraukė 60 milijonų litų lėšų išleisdamas naujas akcijas ir parduodamas jas Codan. Šiek tiek vėliau, danų kompanija, norėdama pritraukti daugiau stambių investuotojų kapitalo, pardavė dalį akcijų Europos vystymo ir rekonstrukcijos bankui bei Centrinės ir Rytų Europos investiciniam fondui, pasilikdama kontrolinį paketą ir šiuo metu valdo daugiau negu 51% bendrovės “Lietuvos draudimas” akcijų. Taip “Lietuvos draudimas” sustiprino savo poziciją kaip didžiausia ir geriausiai kapitalizuota universali draudimo bendrovė Baltijos šalyse.2000 m. gruodžio 20 dieną UAB “Lietuvos draudimas” pasirašė sutartį su viena pajėgiausių ir seniausių Europos kreditų draudimo bendrovių “Hermes Kreditversicherungs-AG” (Vokietija) dėl dukterinės įmonės UAB “Lietuvos draudimo” kreditų draudimo 49% akcijų pardavimo. Ši Vokietijos kompanija turi daugiau nei 80-ties metų patirtį draudimo sferoje ir šiuo metu valdo 40% Vokietijos privataus kreditų draudimo rinkos bei 12,7% pasaulio kreditų draudimo rinkos. Kompanijos apyvarta 1999 metais sudarė daugiau nei 1 vieną milijardą Vokietijos markių. 2003-ųjų metų viduryje AB “Lietuvos draudimas” priėmė sprendimą koncentruotis į ne gyvybės draudimo verslą.2003-ųjų m. spalio 9 d. AB “Lietuvos draudimas” ir AB “Hansabankas” pasirašė UAB “Lietuvos draudimo” gyvybės draudimas 100 proc. akcijų pardavimo – pirkimo sutartį.AB “Lietuvos draudimas” grupė – didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė Baltijos šalyse.Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos duomenimis pagal tiesioginio draudimo įmokas, pasirašytas per 2003 m. 9 mėnesius, AB “Lietuvos draudimas” užima 33,46 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos.

Akcininkai

AB “Lietuvos draudimas” pagrįstai didžiuojasi solidžiais akcininkais, aktyviai dalyvaujančiais įmonės veikloje.Ypatingai aktyvus bendradarbiavimas vyksta su mūsų pagrindiniu akcininku – Danijos draudimo rinkos lydere “Codan A/S”, tarptautinės draudimo grupės “Royal&SunAlliance” nare. “Codan A/S” aktyviai dalyvauja įmonės valdyme ir modernizavime bei noriai dalinasi turima patirtimi draudimo versle.2001 metais įmonę aplankė vienos didžiausių mūsų akcininkių – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) – delegacija, vadovaujama prezidento p. Jean Lemierre. Tolimesniems darbams įkvėpė Vidurio ir Rytų Europos Investicijų fondo vadovaujančiojo direktoriaus p. Sven Riskar’o po apsilankymo mūsų bendrovėje pateiktas įvertinimas: “Esame laimingi akcininkai, dalyvaudami investicijose į “Lietuvos draudimą”. Mūsų fondo veiklai itin svarbu turėti rimtas kapitalo grąžos bei pelno garantijas. Jūsų bendrovė visiškai pateisino mūsų investicinius lūkesčius”.

AB “Lietuvos Draudimas” akcininkų struktūra(2004 m. sausio 1d.) Kapitalo dalis Codan A/S (Danija)53,74 % Europos vystymo ir rekonstrukcijos bankas 21,63 % Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondas 21,63 % Kiti 3,00 %

1. VERSLO RIZIKA IR DRAUDIMAS

Verslo sąlygų neapibrėžtumas

Apibrėžtumas – abejonių neturėjimasNeapibrėžtumas – abejonės dėl sugebėjimo numatyti tam tikrų veiksmų rezultatus ateityje. Tai – savotiška žmogaus sąmonės būsena.

Neapibrėžtumo lygiai:– Nėra neapibrėžtumas – galime numatyti tikslius rezultatus;– 1 lygio neapibrėžtumas – kai rezultatai nustatomi ir žinomos galimybės (išlošimai, variantai);– 2 lygio neapibrėžtumas – rezultatai nustatomi, bet galimybės nežinomos (gaisro tikimybė, automobilio avarija, investicijos)– 3 lygio neapibrėžtumas – rezultatai nėra visiškai aiškūs ir galimybės nežinomos (kosmoso tyrinėjimai, kadastrogos – nukrito raketa, genetiniai tyrimai)

Rizikos klasifikavimo įpatumai

Rizika – tai potencialiai galimi laukiamų rezultatų pokyčiai. Priimti sprendimą tiksliai nežinant jo rezultatų ir pasekmių. Priklauso nuo neapibrėžtumo lygio.Rizika gali būti susieta su teigiamais ir neigiamais rezultatais.Vertinant riziką reikia išskirti dvi jos prasmes (puses):– objektyvioji – pavojai, netikrumas, neapibrėžtumas – pavojai, kurie slypi pačioje ekonomikoje ir dėl kurių galima patirti nuostolius;– subjektyvioji – susijusi su individais (savininkais, vadovais, specialistais)Individus galima suskaidyti į grupes:– antipatiją jaučia verslo rizikai – vengia rizikos;– abejinguosius – nejautrūs pokyčiams, jiems nesvarbu, per daug pasitiki informacija;– teikiantys pirmenybę rizikai – prisiima riziką, megsta rizikuoti, siekia aukštesnių rezultatų.

Rizikos klasifikavimas:1. Grynoji (egzistuoja tada, kai yra tikimybė patirti nuostolius, bet nėra pelno tikimybės – pvz, tikimybė patekti į avariją)2. Spekuliatyvioji (egzistuoja esant tokiai pat nuostolių tikimybei -50% laimi, 50% pralaimi, pvz. Investicijos).

Dažnai rizika turi ir gynojo ir spekuliatyvaus požymių, sunku atskirti vieną nuo kitos.

Atskirų rizikos rūšių sudėtis ir įpatumai

Verslo rizika gali būti skaidoma pagal:1) Pasireiškimo sritis:– gamybinę– rinkos arba komercinė;– finansinė;– investicijų arba projektų: išskirtinė, vidinė, rinkos arba ;– politinė, juridinė;– vartotojų;2) atsiradimo šaltinį – ūkinė, komercinė veikla;– gamtos veiksniai (užšalo uostas);– politiniai veiksniai;3) atsiradimo priežastis:– rinkos neapibrėžtumas, – nenusako partnerių riziką;– informacijos stoka, perteklius;4) rizikos laipsnį:– leistina rizika;– kritinė;– kadastrofinė;5) trukmę:– trumpalaikė;– nuolatinė;6) apsidraudimo galimybę:– apdarausta;– neapdarausta;7) pagal veiksnių dinamiškumą:– statinė (negalima kontroliuoti – stichinės nelaimės)

– dinaminė ( įtakojamos verslo sąlygos, pats verslas).8) sukeliančių veiknių prigimtis:– sisteminga (infliacijos, valiutos, politinė, kapitalo, rinkų, palūkanų normomis, pinigų pasiūla, paklausa, ekonominės plėtros rizika (ypatingų situaciju – streikų, gaisrų). Sisteminės rizikos neįmanoma suskaidyti į dalis, panaikinti arba sumažinti. Rizikos lygis nustatomas pagal  koeficientą)– nesisteminga (nesisteminė, skaidomoji arba specifinė) (daugiau priklauso nuo įmonės atskirų vidinių veiksnių (sugebėjimo organizuoti darbą, pardavimo paslaugų kainos ir kiekio santykio). Vidutinė nesisteminės rizikos reikšmė  artėja prie 0. Didėjant diversifikacijai (veiklos įvairovei) irgi artėja prie 0. Gali būti pašalinta arba sumažinta, sudarant įvairius portfelius.

Vienodą sisteminę riziką turintis kapitalas turi teikti ir vienodą laukiamą pelningumą (pajamų lygį). Bet koks rizikingas vertybinių popierių rinkinys, kurio 1, turi tą patį pelningumą. Taip pat kaip ir visai nerizikingas kapitalas, 0, turėtų užtikrinti visai nerizikingas pajamas (pelningumą).

Projektų rizikos tipai:1. Išskirtinė – gresia turtui, jei jis yra vienintelė nuosavybė ar pajamų šaltinis. Nustatoma pagal laukiamą įplaukų šaltinio kitimą;2. Vidinė – susidaro, kai neatsižveigiama į investuotojų vykdomos diversifikacijos riziką. Nustatome pagal projekto poveikio kitimą įmonės pelnui;3. rinkos (arba ) rizika – negali būti pašalinta, gali būti tik nustatyta  koeficientu.

Finansinė rizika skirstoma į:1. Kreditinė;2. Valiutinė;3. palųkanų;4. refinansavimo.

Rizikos veiksniai ir analizė

Rizikos veiksniai klasifikuojami:– tiesioginius – įstatymai, norminiai aktai, kurie reguliuoja. Priskiriami muito, mokesčių sistemos, savivaldybių nutarimai. Tiesioginę įtaką turi partnerių elgesys, konkurencija, korupcija, reketas;– netiesioginius – politinė situacija, tarptautiniai įvykiai, stichinės nelaimės.

Gali būti klasifikuojami išoriniai (netiesioginiai…) ir vidiniai (įmonės veiklos principai, vidaus politika, naudojami ištekliai, darbuotojų vidinės savybės).

Rizikos valdymas

Valdymas yra jau tada, kai žinome, kad rizika yra, kai ji įvardijama, kai žinome, kas sukelia riziką.Galimos įvairios mažinimo ir įvardijimo proemonės:– atsiskaitymų už prekes ir paslaugas formų taikymas:1) atsiskaitymas pinigais ir čekiais;2) išankstinis atsiskaitymas;3) avansiniai mokėjimai;4) akrediniai atsiskaitymai;5) vekselinė atsiskaitymų forma;– sutarčių, prelių, paslaugų, veiklos organizacijų, darbuotojų draudimas;– užstatai, garantijos;– skolų padengimas su nuolaida, skolų grąžinimas prekėmis ir paslaugomis;– uždelsto įsiskolinimo paskelbiant bankrotą;– turto perdavimas naudojant lizingą;– ilgalaikiai verslininkų ryšiai;– trečiųjų asmenų įsipareigojimai padengti įsiskolinimus;– veiklos diversifikacija;– veiklos draudimas;– monitoringas;– rezervų sudarymas;– apsaugos techninės priemonės;– apskaitos atskaitomybės kontrolės didinimas;– įvairių rizikos subjektų apjungimas;– rizikos perteikimas savo partneriams; tt

Panaudota medžiaga iš : AB “Lietuvos draudimas” duomenų bazė.

2. NAUJO PRODUKTI IDĖJA IR APIBŪDINIMAS:VERSLO NUTRŪKIMO DRAUDIMAS

Atsitikus draudiminiam įvykiui, pvz. gaisrui, įmonė dažnai patiria nuostolius ne tik dėl apgadinto ar sunaikinto turto, bet taip pat ir dėl nutrūkusio ar pristabdyto verslo: negalėjimo gaminti ar tiekti produkcijos, mažėjančios rinkos dalies, fiksuotų kaštų (tokių kaip darbuotojų atlyginimai, paskolų palūkanos). Nuostoliai dėl nutrūkusio verslo kompensuojami iš apyvartinių lėšų, kurios galų gale išsenka. Įmonės pelnas, be abejo, lieka tik planuose – anksčiau sudarytame biudžete.Net jei įmonė yra apdraudusi savo turtą, finansiniai nuostoliai dėl gamybos nutraukimo yra dengiami tik tuo atveju, jei jie yra apdrausti verslo nutraukimo draudimu.Verslo nutrūkimo draudimo esmė: Verslo nutraukimo draudimu yra apdraudžiamos pajamos, kurių įmonė netenka, kai dėl apdrausto nuostolio yra sugadinamas / sunaikinamas jos turtas.Kaip veikia verslo nutrūkimo draudimas? Įprastinės įmonės metinės veiklos pajamos gali būti pavaizduotos šiuo grafiku:

1 pav. Įmonės metinių pajamų ir išlaidų pvz.Grafikuose pavaizduota žala įvyko prieš pat sezoninį piką, ir net po pilno sunaikinto turto atstatymo (rugpjūčio mėnesį) apyvarta dar kurį laiką negrįžta poziciją, kurioje ji būtų buvusi, jei nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

2 pav. Įmonės metinių pavamų ir išlaidų pvz. Po įvykio.Esant verslo nutraukimo draudimui, draudimo bendrovė garantuoja tą įmonės pajamų lygį, kurį ji būtų turėjusi jei žala nebūtų įvykusi. Žemiau pavaizduotame grafike žalia linija rodo draudimo bendrovės kompensuojamą sumą, atsitikus konkrečiam aptariamam verslo nutraukimui.Sakykime, kovo mėnesį įmonėje kilo gaisras, sunaikinęs didžiąją dalį jos gamybinių įrengimų, dėl kurio įmonė negalėjo gaminti produkcijos (gauti pajamų) 5 mėnesius – iki atstatymo darbų pabaigos: Grafikuose pavaizduota žala įvyko prieš pat sezoninį piką, ir net po pilno sunaikinto turto atstatymo (rugpjūčio mėnesį) apyvarta dar kurį laiką negrįžta poziciją, kurioje ji būtų buvusi, jei nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.Esant verslo pertraukimo draudimui, draudimo bendrovė garantuoja tą įmonės pajamų lygį, kurį ji būtų turėjusi jei žala nebūtų įvykusi. Žemiau pavaizduotame grafike žalia linija rodo draudimo bendrovės kompensuojamą sumą, atsitikus konkrečiam aptariamam verslo pertraukimui.Draudimo sumos apskaičiavimas Verslo pertraukimo draudimo suma yra apskaičiuojama vienu iš dviejų būdų: 1) Draudimo suma = nekintamos išlaidos (fiksuoti kaštai) + prognozuojamas pelnas + papildomos išlaidosARBA 2) Draudimo suma = apyvarta – kintamos išlaidos (kintami kaštai) + papildomos išlaidosAbu skaičiavimo būdai turėtų duoti identišką rezultatą, nes skaičiuojant turėtų būti remiamasi įmonės prognozuojamais skaičiais Litais (ar kt. valiuta) per artimiausius 12 mėn., kur: Apyvarta = Kintamos išlaidos + Nekintamos išlaidos + Prognozuojamas pelnas Apyvarta – tai įmonės prognozuojamos pajamos iš produkcijos ir/ar paslaugų pardavimų per artimiausius 12 mėn., išreikšta pinigais.

Kintamos išlaidos – tai įmonės kaštai, kurie keičiasi priklausomai nuo gaminamos produkcijos ir/ar teikiamų paslaugų kiekio per artimiausius 12 mėn. Prie kintamų išlaidų galima priskirti žaliavas, gamybos kaštus (elektra, vanduo, darbininkų atlyginimai) ir pan. Nekintamos (fiksuotos) išlaidos – tai įmonės kaštai, kurie išlieka nepriklausomai ar įmonė vykdo savo ūkinę veiklą ar ne, ir kuriuos įmonė patirs per artimiausius 12 mėn. Prie nekintamų išlaidų galima priskaičiuoti: administracijos atlyginimus, bankų ir lizingo bendrovių palūkanas, nusidėvėjimą, nuomos, mokesčių, ir kt. išlaidas.Prognozuojamas pelnas – tai įmonės planuojamas pelnas. Esant prognozuojamam nuostoliui, skaičiavimams yra naudojamas neigiamas pelnas (su minuso ženklu).Papildomos išlaidos – tai papildomi kaštai, patirtini siekiant greitesnio įmonės apyvartos atstatymo į ankstesnę poziciją po draudiminio įvykio. Kiekvienos įmonės papildomos išlaidos gali būti labai specifinės.

3 pav. Įmonės metinės pajamos ir išlaidos ir draudimo kompensacijos pvz. Draudimo laikotarpio nustatymas. Draudžiant nuo verslo pertraukimo, skirtingai nei kitose draudimo rūšyse, nustatomi du draudimo laikotarpiai (terminai): 1) poliso galiojimo laikotarpis – kada įsigalioja draudimo sutartis ir kada ji pasibaigia;2) verslo pertraukimo draudimo galiojimo laikotarpis (arba draudiko atsakomybės laikotarpis) – kiek maksimaliai laiko (mėnesiais) draudimo bendrovė yra atsakinga už apdraustos įmonės nuostolius, patirtus dėl apdraustos žalos, skaičiuojant nuo apdraustos žalos atsitikimo momento. Jei poliso galiojimo laikotarpis dažniausiai būna 12 mėn., tai verslo pertraukimo galiojimo laikotarpis yra laikas, apskaičiuojamas ir sutariamas draudimo sutartyje, per kurį įmonė prognozuoja, kad įvykus maksimaliai įmanomai žalai buvusi apyvarta bus atstatyta į ankstesnį lygį. Standartiškai draudiko atsakomybės laikotarpis būna 12 mėn., atskirais atvejais gali būti sutariamas iki 36 mėn.arba trumpesnis nei 12 mėn. draudiko atsakomybės laikotarpis. Draudimo bendrovės atsakomybės riba. Prieš sudarant sutartį taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į draudimo bendrovės atsakomybės ribą. Ji gali būti dvejopa:1) draudimo bendrovė dengia nuostolius iki atstatymo darbai bus pilnai užbaigti:2) draudimo bendrovė dengia nuostolius iki pilno apyvartos atstatymo:

4 pav. Draudimo bendrovės dengiami nuostolius iki atstatymo.5 pav. Draudimo bendrovės dengiami nuostoliai iki veiklos atstatymo.Tiesa, abiem atvejais draudimo bendrovės žalos dengimo laikotarpis negali viršyti nustatyto maksimalus draudiko atsakomybės laikotarpio.Kaip matome iš grafikų, antrasis variantas yra ženkliai pažangesnis, nes padengia VISĄ nuostolio periodą, o ne tik atstatymo metu patirtus verslo pertraukimo nuostolius. Verslo nutrūkimo draudimine paslauga turėtų draustis juridiniai asmenys, užsienio valstybinių ūkio subjektų padaliniai, veikiantys Lietuvos Respublikoje. Šiuo draudimu draudimas draustų verslą kilusių :

Jau esantys draudiminiai įvykiai yra:

ugnis, kurios priežastimi buvo gaisras, žaibo įtrenkimas ar sprogimas; stichinės nelaimės – liūtis, potvynis, podirvio vandens veikimas, audra, kruša, gausus prisnigimas, grunto nusėdimas; nelaimingi atsitikimai – vandentiekio, ar kanalizacijos tinklų avarijos, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos sukeltas gaisras, sprogimas ir/ar tyčinis turto sugadinimas ar sunaikinimas kitais būdais.

Siūlomi naujai įvesti:

Stichinės nelaimės: žemės nuošliauža;

Nelaimingi atsitikimai: dujų, šildymo sistemos;

Nelaimingi atsitikimai: vandens ar ugnies įsiveržimas iš gretimų patalpų, medžių, skraidymo aparatų bei jų dalių užkritimas, transporto priemonių užvažiavimas;

vagystė ir/ar plėšimas;

Bankrotas.

Nuostoliai neturėtų būti neatlyginami, kai kyla dėl:

• neišvengiamų natūralių procesų (nusidėvėjimas, rūdijimas, oksidacija ar vertės sumažėjimas dėl nenaudojimo ar įprastinių gamtos sąlygų veikimo ir pan.),• karo, teroristinių veiksnių, politinės ir branduolinės rizikos,• valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimų apriboti draudėjo veiklą,• kitais sutartyje ir taisyklėse nustatytais atvejais.

Kiekviena draudimo bendrovė iš daugybės įvairių draudimo paslaugų rūšių turi pasirinkti tas, kurios geriausiai atitinka klientų lūkesčius ir bendrovės tikslus. Svarbiausias draudimo paslaugų uždavinys – suformuoti optimalų teikiamų draudimo rūšių rinkinį, kurį veikia daugybė įvairių veiksnių. Integruojantis į Europos Sąjungą, būtų galima įvesti naują draudimo rūšį – verslo nutrūkimo draudimas, ši rūšis ytin labai populiari daugelyje pasaulio šalių. Šios draudimo paslaugos tikslai turėtų sutapti su kitų bendrovės teikiamų paslaugų tikslais: pirmiausia tai pelno siekimas (AB “Lietuvos draudimas” pelno siekianti įmonė). Antra – papildžius draudimo rūšių rinkinį, yra galimybė padidinti bendrovės patrauklumo potencialą ir galimybė dar labiau išsiskirti iš konkurentų.Draudimo išmokos mokėjimas. Draudimo išmoką nustato Draudikas, vadovaudamasis draudiminio įvykio tyrimo aktu, ekspertų išvadomis, iš Draudėjo ir kompetentingų įstaigų gautais dokumentais, įrodančiais draudiminio įvykio faktą bei leidžiančiais nustatyti tikslų Draudėjo patirtos žalos dydį. Draudikas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką per 7 darbo dienas nuo visų dokumentų, būtinų tiksliam žalos dydžiui apskaičiuoti ir įvykio teisiniam įvertinimui atlikti, gavimo.

3. NAUJO PRODUKTO STRATEGINIS PLANAS

3.1. ĮMONĖS SWOT ANALIZĖ

Kuriant įmonės politiką ir koncepciją, būtina atlikti strateginę analizę, kurios tikslas – padėti suvokti įmonei savo vietą rinkoje ir atsilaikyti prieš konkurenciją. Populiariausi strateginės analizės metodai, naudojami visame pasaulyje, yra SWOT, GAP ir PORTOFOLIO. Kiekvienas šių metodų turi savo stipriąsias ir silpnąsias ypatybes. GAP dažniausiai taikomas pramonės įmonėse, nes jame analizuojamos galimybės, kaip didini gamybos apimtis, plėsti rinką. PORTOFOLIO naudojamas stambių korporacijų, retai pasitaikančių kultūros sferoje, veiklai tirti. Norint išsiaiškinti savo vietą, yra tiriamos įstaigos stipriausios , silpniausios savybės, galimos grėsmės ir galimybės. Ši analizė leidžia padaryti “pjūvį”, kuriame atsispindi vis padėtis, objektyvios ir subjektyvios priežastys, įmonės veiklą sąlygojantys išoriniai ir vidiniai veiksniai.

STRATEGINĖ ANALIZĖ

Strateginės analizės objektu yra vidiniai ir išoriniai veiksniai, apsprendžiantys šalies ekonomikos funkcionavimo ir plėtros sąlygas bei galimybes, arba, trumpiau tariant, šalies ekonomika ir jos išorinė aplinka. Strateginė analizė siejama ne tik su susiklosčiusia dabartiniu laikotarpiu situacija, bet ir apima retrospektyvinį ir perspektyvinį periodus, o tuo pačiu strateginės analizės stadija apima ir prognozavimą.Strateginio valdymo disciplinoje strateginės analizės rezultatų apibendrinimas yra vadinamas SSGG (SWOT) analize, kur santraupa SSGG lietuvių kalboje (SWOT anglų kalboje) iššifruojama sekančiai: stiprybės (Strengths), silpnybės (Weak), galimybės (Opportunities), grėsmės (Treats). Tokiu būdu turi būti analizuojamos tos ekonomikos sritys, kurios leidžia išryškinti pagrindines šalies ekonominio potencialo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir tos ekonomikos išorinės aplinkos sritys padedančios atskleisti svarbiausias palankias galimybes ir grėsmes šalies ekonomikos plėtrai. Tam tikros srities strateginė analizė, kurios rezultatų apibendrinimas neįmanomas pateikta prasme, arba yra strategiškai nereikšminga, arba buvo blogai atlikta.Strateginės analizės apibendrinimo minėtais keturiais aspektais galutinis rezultatas tarnauja pirmine informacija, padedančia pagrįsti ekonomikos plėtros strateginių tikslų ir valstybės veiksmų bei priemonių tiems tikslams pasirinkimą. Todėl kiekvienam SSGG analizės punktui yra būtinas komentaras, atskleidžiantis jo esmę ir svarbą šalies ekonomikos plėtrai. Pagrindine klaida gali būti siekimas pateikti kuo ilgesnius punktų minėtais keturiais aspektais sąrašus su nepakankamu jų argumentavimu ir pagrindimu. Labiau įtikinantys ir naudingi yra trumpi tinkamai argumentuotų punktų sąrašai.Įmonės analizės stadija susideda iš dviejų analizės tipų: iš išorinės veiksnių analizės ir vidaus veiksnių analizės.

3.2. IŠORINĖS APLINKOS VAIKSNIAI IR SĄLYGOS

Išorės veiksnių analizė yra orientuota į ateitį ir nagrinėja išorinius veiksnius, nepriklausančius nuo įmonės. Išoriniai veiksniai apima tokias veiksnių grupes: ūkio šakos, makroekonominius, socialinius, teisinius, tarptautinius bei technologinius. Vykstant analizės procesui, nustatomos galinčios turėti poveikį įmonės veiklai grėsmės ir galimybės. (Palubinskas,1997).

EKONOMINIAI VEIKSNIAI. Vadovybė turi įvertinti ne tik savo įmonės ekonominę padėtį, bet ir šalies bei tarptautinę. Visa tai nepriklausomai nuo įmonės, netiesiogiai sąlygoja jos veiklą.Įmonės veiklai didelį poveikį turi perkamoji galia, jų elgsena rinkoje, paslaugų paklausa ir jų pardavimai. Ekonominė aplinka veikia įmonę per gyventojų perkamosios galios svyravimus.Infliacija taip pat svarbus ekonominis veiksnys. Ji pasireiškia kainų lygio kitimu ir perkamosios galios sumažėjimu. Infliacijos svyravimo tempai Lietuvoje stabilizavosi ir prie jų galima taikytis ir tai geras ženklas.

POLITINĖ – TEISINĖ APLINKA. Ją galima apibūdinti kaip valstybės ekonominę politiką. T.y., koks įstatymų leidžiamosios valdžios bei teismų požiūris į verslą, kokie įstatymai stimuliuoja ar stabdo verslą.

TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI. Nauja technika bei technologija – tai vienintėlis būdas kokybiniam šuoliui, kuris gali padėti firmai padidinti savo gamybą. Neįvertinus minėto fakto, įmonė gali tapti beviltiškai nekonkurencinga.

RINKOS FAKTORIAI. Norint užtikrinti savo veiklos sėkmę, būtina detaliai išanalizuoti rinką, aptariant tokius esminius momentus kaip imlumas, pardavimų perspektyva ir panašiai. Reikia nepamiršti, kad rinka nuolat kinta, todėl pastoviai privalome stebėti tuos pasikeitimus, teisingai įvertinti ir operatyviai keisti savo elgseną, prisitaikant prie pastoviai besikeičiančių sąlygų, garantuodami savo išlikimą.

SOCIALINIAI KULTŪRINIAI VEIKSNIAI. Socialiniai kultūriniai faktoriai, iš kurių vyraujantys būna nuostatos, tradicijos, religija, politinės pažiūros, išsilavinimas bei išsimokslinimas ir kiti netiesiogiai, bet labai stipriai įtakoja įmonės veiksnius. Kokia yra visuomenė, tokia yra ir įmonės dirbančiųjų moralė ir, jei mes to nesugebame įvertinti, galime labai skaudžiai apsirikti. Socialinė kultūrinė aplinka nebūna stabili, ji nuolat kinta sąlygota poltikos bei ekonomikos. Todėl, norint efektyviai reaguoti į socialinius veiksnius, ypač jų pasikeitimus, būtina juos nuolat stebėti, vertinti ir sąmoningai ugdyti, mokyti ir nukreipti įmonei naudinga linkme.

IŠORINĖ APLINKOS ANALIZĖ

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

EKONOMINĖ APLINKA

– palanki situacija šaliai integravus – dideli mokesčiai atima dalį įmonės į Europos Sąjungą, pajamų,

– nedarbo lygis leidžia pasirinkti – esant dideliam nedarbo lygiui, darbuotojus esant didesnei rinkos maža gyventojų perkamoji galia.pasiūlai, nes daugiau norinčių gautidarbą, ko pasekoje galima kelti rei-kalavimus ir mažinti užmokestį.

POLITINĖ – TEISINĖ APLINKA

– priimtas civilinės atsakomybės – nestabili politinė padėtis šalyje,privalomas automobilių draudimas, – LR įstatymai varžo bendrovės veiklą.bendrosios civilinės atsakomybės įstatymas statybinių darbų metu, ruošiamasįstatymo projektas bendrosios civilinės atsakomybės medicinos darbuotojams sąlygoja aptarnavimo tinklo plėtimasi.

TECHNOLOGINĖ APLINKA

– neribotos naujovių galimybės. – naujovių įdiegimui reikalingi pinigai ir laikas.

SOCIALINĖ – KULTŪRINĖ APLINKA

– didėja Lietuvos gyventojų taikymasis – padidėjo LR piliečių migracijaprie europiečių. į kitas šalis.

RINKOS APLINKA

– konkurentų daugėjimas verčia įmonę – didėjant konkurencijai, krenta AB”pastoviai stengtis ir tobulinti teikiamas Lietuvos draudimas” rinkos dalis,paslaugas, siekiant išplėsti rinkos dalį. – krenta kainos.

3.3 ĮMONĖS VIDINIAI VEIKSNIAI IR SĄLYGOS

Įvertinus pagrindinius išorinius veiksnius, įvedant naują produktą, būtina diagnozuoti ir vidinius įmonės veiksnius.Svarbiausia organizacijos sėkmės prielaida yra joje dirbantys žmonės, nuo kurių priklauso, ar valdyba galės įgyvendinti įmonės tikslus. Tai sudėtinga pozicija, kurią diagnozuoti nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kiekvienas žmogus yra ir nepakartojama asmenybė, o jo poelgiai nenuspėjami.

Jei bendrovėje dirba kvalifikuotas, gerai motyvuojamas personalas, be to, suformuluota ir veikia personalo ugdymo sistema, tai įmonė pajėgi veikti pagal įvairias strategijas. Pateikiama įmonės organizacinė struktūra .Norint įgyvendinti naujo produkto strategiją, būtina žinoti, kokie žmonės dirba šiandien ir kaip reikės juos pakeisti, kad jie galėtų įgyvendinti naujo produkto strateginį planą.

VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ

Šiame etape, nustatoma, kokias stiprybes turi AB “LIETUVOS DRAUDIMAS”, kad išnaudotų išorės aplinkybes. Taip pat įvertinamos silpnosios vietos, kurios gali paaštrinti problemas, sukeltas išorės aplinkos grėsmių ir paveikti naujo produkto įvedimą.

PRANAŠUMAI: TRŪKUMAI:

MARKETINGO ASPEKTU

– didėja lėšų skyrimas reklamai ir – sunku optimaliai patenkintirėmimui, kiekvieno kliento pageidavimus,– bendrovė turės naują produktą -siekiant įvesti naują paslaugą, reikėsverslo nutrūkimo draudimą, kurios daug laiko, lėšų ir yra didelė rizika,kurios neturi nei viena draudimo ben- -būtina peržiūrėti pardavimų struktūrą.drovė,-bendrovė turi perdraudimo galimybę.

FINANSINIU ASPEKTU

-bendrovė turi labai didelį įstatinį – išleidžiant akcijas, atsisakoma dalieskapitalą, pelno,-leidžiamos akcijos, iš kurių bend- -pirmais metais pelno galime negauti.rovė pasididina turtą.

PERSONALO ASPEKTU

-bendrovėje dirba kompetetingi ir -galėtų būti aukštesni darbuotojų atly-gerai savo darbą išmanantys dar- ginimai,buotojai, -įvedus naują produktą, bus per didelis krūvis kai kuriems darbuotojams.

KONKURECINGUMO ASPEKTU

-naujas produktas Lietuvos draudimo -konkurentams įvedus šią draudimorinkoje, paslaugą, kris kaina.-bendrovė yra lyderė Lietuvos draudimorinkoje

ASORTIMENTO ASPEKTU

– didesnė paslaugų gausa, leis išplėsti – kuo aukštesnės kokybės paslauga,klientų tinklą. tuo didesnė kaina, -reikalingas ilgo laiko tarpas naujo produkto kokybės įvertinimui.

3.4 SWOT ANALIZĖS IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Pasinaudojant SWOT analize, galima tiksliai nustatyti, kokios būtų strategijos grėsmėms ir trūkumams pašalinti įvedant naują produktą.

PRANAŠUMAI GALIMYBĖS GALIMYBĖ TRŪKUMAI

SO WO

AB “Lietuvos draudimas” Lietuvos Įdiegiant naują produktą į rinką, il-draudimo rinkoje užima lyderio po- gas laikas patikrinimui, produkto ziciją, turi platų klientų tinklą, didelį trūkumų išsiaiškinimui.įstatinį kapitalą, perdraudimo gali- Būtina peržiūrėti ir tobulinti parda-mybes. vimo struktūrą.

GRĖSMĖS PRANAŠUMAI GRĖSMĖS TRŪKUMAI

ST WT

Konkurentai gali pradėti kurti iden- Mažinti kainą, taikyti nuolaidas,tišką produktą ir mažinti kainas. įvairias akcijas, kad išlaikyti klientą.

3.5. KONKURENCINĖS APLINKOS ANALIZĖ PAGAL M.PORTERIO METODĄ

Tiriant svarbiausias įtakos jėgas, siekiama išplėtoti įmonės konkurencinį pranašumą Pagal M.Porterį yra penkios bazinės jėgos, darančias įtaką įmonės veiklai:– klientų derėjimosi galia,– tiekėjų derėjimosi galia,– pakaitalų grėsmė,– naujų konkurentų grėsmė,– esančių konkurentų grėsmė.Šių svarbiausių firmą veikiančių jėgų analizės tikslas yra išnagrinėti, kaip įmonė turi rengti savo strategiją, kurdama naują produktą, kad išnaudotų aplinkoje susiklosčiusias palankias aplinkybes, išsilaikytų nuožmioje konkurencinėje kovoje ir sėkmingai įveiktų kitas aplinkoje kylančias grėsmes.Įvedus naują produktą, derybinį pirkėjų spaudimą reikia numatyti. Kadangi tai nauja paslauga, iš pradžių gali būti pardavinėjama aukštesnėmis kainomis. Tačiau nuolaidų sistema ir akcijos neišvengiamos. Kaina bus mažinama nuolaidų suteikimo būdu arba rizikos nepaisymo. Pastoviems ir ypatingiems klientams komercinės nuolaidos taikomos visada.AB “Lietuvos draudimas” tiekėjų , susijusių su draudimine paslauga, neturi.Įvedus verslo draudimo naują paslaugą, gali iškilti įmonių įrengimų draudimo paslaugos grėsmė: gali sumažėti šios paslaugos kaina (tarifai), gali iškilti papildomų sąnaudų dėl produkto aptarnavimo, stabdančio klientų persiorentavimą į pakaitalus.Naujų konkurentų grėsmė iškyla tuomet, kai naujos konkuruojančios firmos kuriasi ir ateina į draudimo rinką. Didelių pelnų rinkos patrauklumas naujiems konkurentams ekonomine prasme savaime suprantamas, tačiau AB “Lietuvos draudimas” turi didžiausią patirtį ir materialinę bazę šioje draudimo rinkoje.Esančių konkurentų grėsmė nedidelė, kadangi naujo produkto įvedimas reikalauja stiprios materialinės bazės, plataus klientų tinklo, perdraudimo galimybių, ypatingo profesionalumo, o tokių draudimo bendrovių vos keletas.

3.6. BENDROVĖS TIKSLAI SUSIJĘ SU NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMU Į RINKĄ

Įmonės tikslai nustatomi vadovaujantis sukurta misija, Tikslai turi būti pilnai suprantami, konkretūs bei pasiekiami, Tada jie didina įmonės efektyvumą, kadangi akcininkai ir vadovai greičiau nori matyti darbo rezultatus. Tokie rikslai, kurie viršija įmonės galimybes dėl išteklių stokos ar dėl išorinių veiksnių, gali baigtis katastrofa. Jei tikslai nepasiekiami, tai žmonių motyvacija silpna, kas ir blokuoja sėkmę. Tikslai turi būti ir tarpusavyje vienas kitą palaikantys, Tai veikla ir sprendimai, siekiant vieno tikslo, neturi trukdyti siekti kito tikslo. Naujo produkto strateginio valdymo procesas bus sėkmingas tik tada, kai visa vadovybė aktyviai dalyvaus formuojant tikslus ir kai tie tikslai atitiks vadovų ir organizacijos vertybes. (Seilius, 1994). Bendrovės penkerių metų strategijoje numatyta, kad savo asortimente bendrovė turės tik tuos paslaugos produktus, kurie dviejų metų laikotarpyje leis pasirašyti bent 1 milijoną litų įmokas. Paskaičiuota , kad kitais atvejais bendrovei kurti ir administruoti produktą yra nuostolinga. Taip pat yra pabrėžta, kad pirmieji Lietuvos draudimo rinkoje inicijuosime naujus produktus tik tuomet, kai Codan grupės patirtis platinant šį produktą įtikinamai pagrįs tokio įvedimo naudą. Tikslai, kurie viršija bendrovės galimybes dėl išteklių stokos ar kitų išorinių veiksnių, gali baigtis katastrofa. Įvedus naują paslaugą, pagrindinis tikslas – tai pelno siekimas, antra – papildžius draudimo paslaugų rinkinį, yra galimybė padidinti bendrovės patrauklumo potencialą ir tada yra galimybė išsiskirti dar labiau iš konkurentų.

Labai svarbus momentas, kuriant naują produktą – didelių žalų akumuliacijos kontrolė.

TIKSLAI:

1. Įvedus naują produktą, išlaikyti dominuojančią dalį draudimo rinkoje.2. Pritraukti naujus ir išlaikyti senus klientus.3. Pirmiesiems Lietuvos draudimo rinkoje inicijuoti naują produktą.4. Kelti darbuotojų kvalifikaciją, sudaryti palankias darbo sąlygas naujo produkto įvedimui į rinką.5. Kuriant naują produktą, tobulinti pardavimų struktūrą.6. Siekti optimalaus pelno.7. Neeksperimentuoti, o pasitelkti profesionalumą.

UŽDAVINIAI:

1. Taikliai ir efektyviai naudoti reklamą.2. Daugiau dėmesio skirti pardavimams, naudoti pardavimus skiriančias priemones.3. Naudoti šiuolaikiškas informacines technologijas.4. Integruojantis į Europos Sąjungą, mokėti pritaikyti naujam produktui naujas idėjas.

4. BENDROSIOS VYSTYMO STRATEGIJOS NUMATYMAS

4.1. BENDROSIOS VYSTYMO STRATEGIJOS NUMATYMO METODIKA

Pasirinkti strategiją įmonei kartais gali padėti atlikta Bostono konsultacinės grupės analizės metodika. Tai metodika, kaip įmonė turėtų įvertinti savo padėtį, prieš pasirinkdama vieną iš strateginių alternatyvų. BCG pagrindinis strategijos tikslas – sudaryti sąlygas optimaliai paskirstyti veiklos segmentams visus turimus išteklius, siekiant pagerinti visos organizacijos konkurencinę padėtį. BCG metodas analizuoja tris atskiro verslo vieneto, sudarančio korporacijos verslo portfelį, aspektus jo pardavimus, jo rinkos augimą, taip pat, ar savo veikla jis sunaudoja, ar uždirba grynus pinigus. Šiuo metodu siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp pinigams imlių verslo vienetų ir tų, kurie duoda grynų pinigų.Vertikalioje ašyje rinkos augimo tempas rodo rinkos patrauklumą ir perspektyva žiūrint įmonės akimis.Horizontalioje ašyje rinkos auigmo tempas parodo įmonės jėgą rinkoje.Padalinus brėžinį į 4 dalis, išskiriame į strateginius verslo vienetus (laukus):– žvaigždes,– melžiamas (pinigų) karves,– klaustukus,– veršelius.Žvaigždės – tai sparčiai didėjantys veiklos segmentai. Kadangi užimama didelė rinkos dalis, tai rentabilumas yra aukštas ir pakankamai dideli finansų srautai įgalina palaikyti šią veiklą. Tačiau tai naujos, konkurentams patrauklios (dėl didelio rentabilumo) veiklos rūšys, todėl įmonė turi dėti daug pastangų, kad išlaikyti užimamą padėtį. Žvaigždėms būdina:– greitai augantys gaminiai arba verslai,– stambios apimties,Bruožai (savybės):-dažniausiai reikalauja didelių investicijų (nes greitai auga),-vėliau jų augimas sulėtėja ir jos tampa pinigų karvėmis.Melžiamos (pinigų) karvės – tai veiklos segmentai, kurių apimtys praktiškai nedidėja ar net po truputį mažėja; tokiai veiklai beveik nereikia naujų investicijų, gamybiniai pajėgumai yra pakankamai; veikla paprastai būna labai rentabili ir duoda didelį pinigų srautą, nes įmonė užima didelę rinkos dalį. Jei įmonė ketina pasilikti šį veiklos segmentą, tai turi imtis priemonių veiklos rentabilumui padidinti ar palaikyti. Tai gaminiai ar verslai, kurie yra:– lėto augimo,– didelės apimties,– nusistovėję, susiformavę,– nereikalauja ypatingai didelių investicijų, kad būtų išlaikyta jų rinkos dalis,.– duoda įmonei daug įplaukų, lemia pelno dydį.Klaustukai – tai mažai rentabilūs, sparčiai didėjantys veiklos segmentai. Jų plėtraireikalingi dideli (financiniai, gamybiniai ar prekybiniai) įdėjimai, nes įmonė turi pagerinti savo konkurencinę padėtį, jei nenori patekti į “šunų” sritį, Tokia veikla paprastai duoda nedidelį pinigų srautą dėl menko veiklos lyginamojo svorio bendroje apimtyje. Tai gaminiai ar verslai, kurie yra:– mažos apimties,– greitai auga,– reikalauja daugiau investicijų, norint užimti didesnę rinkos dalį, t.y. paversti žvaigždėmis,– reikalauja išsamaus svarstymo, kurias paslaugas ar gaminius versti žvaigždėmis, kuriuos paversti šunimis, kurių atsisakyti.Šunys – tai veiklos segmentai, kurių plėtros galimybės yra menkos. Jiems nereikia daug įdėjimų, tačiau veiklos rentabilumas esi menkas, o kartais ir neigiamas. Galimos dvi tokios veiklos kryptys: atsisakyti jos ar stengtis padidinti rentabilumą gerinant konkurencinę padėtį, kad nebūtų galima patekti į “melžiamų karvių” sritį. Tai gaminiai ar verslai, kurie yra:– lėto augimo,– mažos rinkos apimties, – mažai pelningi (gerai, išlaiko patys save),– niekada netampa grynųjų pinigų karvėmis.

4.2. AB “LIETUVOS DRAUDIMAS” BENDROSIOS VYSTYMO STRATEGIJOS NUMATYMAS

AB “LIETUVOS DRAUDIMAS” PADĖTIS KONKURENTŲ ATŽVILGIU BCG MATRICOJE.

KOMPANIJA 2003 2004 Pokytis, proc. Y ašis Santykinė rinkos dalis X ašis Z ašisAB “Lietuvos draudimas” 74,00 71,40 3,60 2,44 48,50ERGO Lietuva 30,30 32,20 -5,90 0,40 19,88IF draudimas 16,70 10,10 65,30 0,22 10,95Lindra 16,50 10,10 63,30 0,22 10,82NORD/LB 8,90 5,00 78,00 0,12 58,39Baltijos garantas 6,00 5,90 1,69 0,08 3,93

1 lentelė. Padėties matrica lentelė.

2.44 0.40 0.22 0.22 0.12 0.08AB “Lietuvos draudimas” 3,60 48,50 ERGO Lietuva -5.9 19.88 IF draudimas 65,30 10.95 Lindra 63,30 10.82 NORD/LB 78.0 58.39 Baltijos garantas 1.69 3.93

2 lentelė. Padėties matricos skaičiavimas.

6 pav. Padėties matricos grafikas.

“Lindra” “IF draudimas” “NORD/LB”KLAUSTUKAI ŽVAIGŽDĖS “Baltijos garantas” AB “Lietuvos draudimas

“ERGO Lietuva” ŠUNYS MELŽIAMOS KARVĖS

7 pav. Padėties matrica. Pažiūrėję, matome, kad mūsų AB “Lietuvos draudimas” yra žvaigždžių pozicijoje. Tai intensyvaus augimo strategija. Todėl bendrovė turi dėti daug pastangų, kad išlaikytų “Žvaigždžių” poziciją. Todėl reikia plėsti draudimo rūšių asortimentą, klientų tinklą ir dėti kitų pastangų. “Lindra”, “IF draudimas” , “Baltijos garantas”, “NORD/LB” pateko į klaustukų poziciją. Šią poziciją užimančioms įmonėms nereikia daug įdiegimų, šios įmonės pasirenka taupymo strategiją.

5. NAUJO PRODUKTO ĮVEDIMAS Į RINKĄ IR JO VYSTYMAS

4.1. VARTOTOJŲ TYRIMAS, SUSIJĘS SU NAUJO PRODUKTO ĮVEDIMU.

Bendrovė dažnai analizuoja vartotojų skundus ir problemas Tai padeda suprasti vartotojų poreikius ir norus dėl vieno ar kito produkto patobulinimo. Ši nauja draudimo rūšis yra skirta specifinei rinkos daliai, todėl tyrimai nebuvo atliekami.Kuriant naują strategiją, svarbu žinoti ne tik klientų sudėtį bet ir suprasti motyvus bei priežastis, kodėl klientai naudojasi mūsų bendrovės, ar konkurentų draudimo paslaugomis. Net jei klientai ir neturi kito pasirinkimo, jų aptarnavimą galima pagerinti geriau pažįstant jų reikmes vienkartiniais rinkos tyrimais Atlikti rinkos tyrimą įvedant naują produktą, pasirinkau vienkartinio rinkos tyrimo priemonę – anketą, tyrime dalyvavo esantys ir galimi klientai. Atlikus apklausą išryškėjo sekančios tendencijos:

1. Tyrimo laikotarpis :2004 10 01 – 2004 11 15,2. Tyrimo tikslas: draudimo paslaugų ir vartojimo tendencijų nustatymas komercinių įmonių tarpe.3. Dalyvavusiųjų skaičius – 22.4. Pasiskirstymas pagal vartojimą: vartojančių draudimo paslaugą sudaro 93 procentai nuo viso dalyvavusių apklausoje respondentų skaičiaus.5. Duomenys gauti apklausos metu rodo, kad draudimo paslaugų dažnumas priklauso nuo įmonės metinės apyvartos. Dauguma, gaunančių didesnes pajamas, respondentų pasirenka ne tik privalomas , bet ir savanoriškas draudimo paslaugas.6. Atlikus apklausą, populiariausia pasirodė transporto priemonių , draudimo nuo nelaimingų atsitikimų paslaugos.7. 80 proc.klientai dažniausiai renkasi “Lietuvos draudimą” dėl gerų sąlygų ir kompanijos vardo patikimumo.8. Įmonės, kurios turi didelį metinį pelną, domisi naujų produktų įdiegimu, jo salygomis. 56 proc. respondentų pasinaudotų nauju produktu. Kadangi jie pasinaudotų nauju produktu, todėl mes jiems ir pasiūlėme šį naują mūsų draudimą. Iš 56 proc. atkrito tik 5 proc. Tai mano manymu šis draudimas yra reikalingas mūsų rinkai.

5.2. NAUJO PRODUKTO PREKINIS ŽENKLAS.

Prekiniai ženklai atlieka dvi pagrindines funkcijas:reklamos argumento ir įmonės išryškinimo. Tai svarbi rinkos užėmimo priemonė. Ženklo nustatymas – svarbi realizacijos politikos sritis. Ženklai gali atstovauti gamintojus arba atsirasti per realizavimo kanalus – komercines įmones, didmenines, mažmenines parduotuves. Prekiniai ženklai yra registruojami, už jų pasisavinimą baudžiama. Įmonei tai svarbi kokybės garantija. Užsienyje prekė, turinti ženklą yra 20 – 30% brangesnė už neturinčią (puikūs Pavyždys – buvusioje TSRS galiojęs penkiakampis kokybės ženklas). Naujas produktas – Verslo draudimas. Tai yra paslauga apimanti neapčiuopiamas savybes, kaip kokybė, garantija, pardavėjo paslaugos ir reputacija, kaina žalų administravimas ir bendrai parduodamų produktų visumoje yra kitaip tarpinis produktas, todėl prekinio ženklo, įpakavimo, dizaino sukurti negalima.Prekiniai ženklai atlieka dvi pagrindines funkcijas:reklamos argumento ir įmonės išryškinimo. Tai svarbi rinkos užėmimo priemonė. Ženklo nustatymas – svarbi realizacijos politikos sritis. Ženklai gali atstovauti gamintojus arba atsirasti per realizavimo kanalus – komercines įmones, didmenines, mažmenines parduotuves. Prekiniai ženklai yra registruojami, už jų pasisavinimą baudžiama. Įmonei tai svarbi kokybės garantija. Užsienyje prekė, turinti ženklą yra 20 – 30% brangesnė už neturinčią (puikūs Pavyždys – buvusioje TSRS galiojęs penkiakampis kokybės ženklas).

5.3. NAUJO PRODUKTO PARDAVIMO KAINA.

Tai būtų labai sudėtingas klausimas. Paslaugų teikimas, nepriklausomai nuo, ar draudiminis įvykis atsitiks, reikalauja papildomų išlaidų ir jos yra mokamos. Tiesiogiai skaičiuojant Verslo draudimo išlaidas, galima siekti pelno, išlaidų padengimo arba susitaikymo su nuostoliais. Pelnas už vienas paslaugas turi padengti nuostolius, gaunamus dengiant tą pačią paslaugą kitam klientui. Kaina, kaip išraiškos funkcija, gali būti traktuojama ir kaip įmonės įvaizdžio komponentas. Kaina turi būti pagrįsta rizikos ir kaštų, turi būti pelninga. Taikant geras, kokybiškas draudimo paslaugas, išlaikydami aukštą profesionalumą, platų aptarnavimo tinklą, reguliuodami žalų administravimą, turime parduoti paslaugą už pakankamai aukštą kainą. Kainos nustatymas – struktūrizuotas ir remiasi individualiu rizikos vertinimu. Atsiradus konkurentams, kaina bus mažinama paslaugos pardavimo nuolaidų suteikimo būdu arba rizikos nepaisymo. Nekeičiant kainos, norint didinti apyvartą, reikės tobulinti pardavimo struktūrą, naudoti pardavimus skatinančias priemones.

5.4. KLIENTŲ STIMULIAVIMAS.

Įvedant naują produktą, strateginėje analizėje turi būti įvertintas ir klientų skatinimas, sudarantis didžiausią šios veiklos sąnaudų dalį. Tačiau jos yra būtinos, norint skatinti klientus pirkti naują draudimo produktą ir pagreitinti grįžtamąją rinkos reakciją. Tai yra siūlymas papildomos paslaugos aptarnavimas su kainų nuolaida, ir kt.

5.5. NAUJO PRODUKTO PATEIKIMO STRATEGIJA.

Naujos paslaugos pateikimo strategiją rinksimės tiesioginį ir netiesioginį atrankinį pateikimą.

AB “Lietuvos draudimas”

agentai brokeriai

vartotojas vartotojas

5.6. NAUJO PRODUKTO RĖMIMO POLITIKA ĮVEDANT Į RINKĄ.

Skiriama lėšų reklamai, skelbimams laikraščiuose, TV, radijas, leidiniuose, internete ir kt. Skelbiamos akcijos, dovanojami suvenyrai.

5. VALDYBOS VAIDMUO NAUJO PRODUKTO KŪRIMO IR JO ĮDIEGIMO Į RINKĄ PROCESE.

Bendrovės strategijoje numatyta, kad savo asortimente turėsime tik tuos produktus, kurie dviejų metų laikotarpyje leis įmonei pasirašyti bent 1 mln. litų įmoką. Paskaičiuota, kad kitais atvejais Bendrovei kurti ir administruoti naują produktą yra nuostolinga. Strategijoje aiškiai apibrėžta, kad pirmieji Lietuvos draudimo rinkoje inicijuosime naujus produktus tik tuomet, kai CODAN grupės patirtis platinant šį produktą įtikinamai pagrįs tokio įvedimo naudą.

7. NAUJO PRODUKTO APSAUGOS TEISINĖS PRIEMONĖS.

Kad įvesti naują produktą, reikalingas Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos leidimas, kuris patvirtintų, kad AB “Lietuvos draudimas” turi teisę vykdyti verslo draudimo ir su šiuo draudimu susijusią veiklą pagal šiai draudimo rūšiai patvirtintas bendrovėje taisykles ir tarifus. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami LR teismuose. Visais taisyklėse nesureguliuotais atvejais taikomos LR draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.

8.ĮMONĖS VIZIJA IR MISIJA

8.1.VIZIJOS IR MISIJOS SAMPRATA IR KŪRIMO METODIKA

Misija (paskirtis), vizija.Pirmas ir bene svarbiausias planavimo etapas yra organizacijos misijos – tiksliai išreikštos organizacijos gyvavimo priežasties įvardijimas. Pagal ją parinkti tikslai leidžia tolimesniame darbe priimti vienokius ar kitokius valdymo sprendimus. Jei misija, kaip tokia, nebūtų įvardinta, tai paprasčiausiai vietoj to, jog bendrai siekti priimtinų tikslų, sprendimai būtų priimami pagal kiekvieno savaip suprantamą jų svarbą . Finale tai pasireikštų kaip beprasmiškas pastangų eikvojimas, o ne bendro tikslo siekimas. Kuriant misiją, reikia įvardinti:

– kuriamo produkto ar paslaugos teikiamą naudą vartotojui,– išorinės aplinkos poveikį,– organizacijos kultūrą,– veiklos eigą.Žiūrint į misiją, kaip į vartotojui pagrindinių poreikių nustatymą ir efektyvų patenkinimą, kuris užtikrins organizacijos egzistavimą ateityje, yra kuriamas klientas. Tai patvirtina P.F.Drucker’ io žodžiai, jog ” egzistuoja vienintėlis pagrįstas organizacijos tikslas – kliento kūrimas”. Vizija yra abstrakčiausias visuminis organizacijos įvaizdis . Tai bet kurios sąmoningos, nukreiptos į ilgalaikę perspektyvą veiklos pradžia ir atspirties taškas. Vizijoje turi atsispindėti tokie svarbūs komponentai, kaip:– vartotojai – kas jie, kodėl jie?– produktas (paslauga) – kokią naudą išreiškia, ko nori vartotojai, kokios alternatyvos?– augimo perspektyva – kokios galimybės ir tendencijos?– personalo politika – koks žmonių vaidmuo organizacijoje, kaip geriau suformuoti reikiamą personalą?– visuomeninis prestižas – kaip vertins aplinką, kaip daryti įtaką?Suformulavus viziją, tampa lengviau suformuluoti misiją (A.Vaitiekaus vadybos konspektai).

IŠVADOS:

Verslo draudimas yra svarbus remiant verslo plėtotę. Verslininkui yra labai svarbu turėti garantiją, kad nesėkmės atveju, jo verslas bus apdraustas. Tai ypač svarbu, kai vykdomi stambūs sandoriai investuojami dideli pinigai. Kartais tokių sandorio rezultatas gali nulemti tolimesnį įmonės egzistavimą. Valstybė turėtų būti suinteresuota savo šalies verslo plėtote, todėl jos vaidmuo verslo nutrūkimo draudime turi būti itin ryškus – didžioji dalis verslo draudimų pasaulyje yra organizuojami su valstybės parama. Inicijavus naują produktą Verslo draudimas, atsirastų potenciali galimybė išlaikyti dominuojančią dalį draudimo rinkoje. Taip bus galima didinti įmonės pelną, parduoti daugiau akcijų ir dar labiau plėsti draudimo rinką, investuoti į įmonės plėtimą, reorganizavimą.

LITERATŪRA

1. Palubinskas G. T. Strateginio planavimo procesas – Kaunas, 1997. 2. Bagdonas E., Bagdonienė L., Administravimo principai – Kaunas, 2000.3. Vytautas Sūdžius, Smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas – Vinius, 2003.4. Bronius Neverauskas, Vytautas Stankevičius, Vaidotas Viliūnas, Ieva Černiūtė, Projektų valdymas – Vilnius, 2004.5. Vida Aleknavičienė, Veiklos kūrimas ir organizavimas – Vilnius, 2004.6. Alfredas Vasiliauskas, Verslo draudimas – Šiauliai, 20037. AB “Lietuvos draudimas” duomenų bazė.8. Bankininkystės ir draudimo veiklos interpretacijos, tendencijos ir praktika — Litas 1992 birželio 16-22.9. Iš draudimo istorijos — Naujasis kapitalas 1995 rugpjūčio 10-16 10. UAB “Lietuvos draudimas” Turto draudimo taisyklės Nr. 010.11. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba. 1999 m. byla Nr. 04-02-01, rašto Nr.s-99/236.12. Maksimaitienė E., Maksimaitis V. Draudimas Lietuvoje.-Vilnius, 1997.13. Mikelėnas V. Sutarčių teisė. -Vilnius, 1996.14. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Žin.,1990, Nr. 28-674.15. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Žin., 1996, Nr. 73-1742.16. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 12 “Dėl gyvybės draudimo šakos ir negyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių aprašymo patvirtinimo”. Žin., 1996, Nr. 121-2862.17. http://www.google.lt/vadyba

PRIEDAI1 priedas

ANKETA(juridiniams asmenims)

Mūsų kompanija norėtu gauti daugiau informacijos apie naujų produktų reikalingumą. Todėl, norėdami atsižvelgti į Jūsų nuomonę ir reikalavimus, Gerbiamas respondente, prašome užpildyti žemiau esančią anketą, apibraukiant Jums tinkamiausią variantą.Anketą sudarė ir pateikė Monika Vaitkevičiūtė.

1. Kokia veikla užsiima Jūsų įmonė?

a) prekyba;b) gamyba;c) paslaugos.

2. Jūsų įmonė:

a) tik Lietuvos įmonė;b) bendra su užsieniu įmonė.

3. Kiek Jūsų įmonėje dirba darbuotojų?

a) 1 – 10 darbuotojų;b) 10 – 50 darbuotojų;c) virš 50 darbuotojų.

4. Jūsų pajamos per metus;

a) 10.000 – 100.000 litų; b) 100.000 – 500.000 litų;c) 500.000 – 5.000.000 litų;d) virš 5.000.000 litų.

5. Ar naudojatės Jūsų įmonė draudimo paslaugomis?

a) Taip;b) Ne.

6. Jei naudojasi draudimo paslaugomis, tai kuria (-iomis) draudimo rūšimi (-mis) Jūsų bendrovė draudžiasi, ir kiek tam skiria apytiksliai lėšų?

a) profesinės civilinės atsakomybės draudimas ir skiriama suma ………………………………………….b) turto draudimas ir skiriama suma ………………………………………………………………………………….c) transporto priemonių draudimas ir skiriama suma……………………………………………………………d) kitas draudimas ir skiriama suma…………………………………………………………………………………...

7. Kiek metų naudojatės draudimo paslaugomis?

a) 1 – 2 metus;b) 2 – 5 metus;c) 5 – 10 metų;d) virš 10 metų.

8. Kaip pasirenkate draudimo kompaniją?

a) kreipiatės į artimiausią;b) nuosekliai išnagrinėjate kiekvienos kompanijos patikimumą, sąlygas ir tada renkatės;c) iš anksto žinote, kokioje kompanijoje drausitės.

9. Kokioje kompanijoje daugiausia tenka draustis?

Jūsų atsakymas……………………………………………………………………………………………………..

10. Ar esate AB “Lietuvos draudimo” klientas?

a) Taip;b) Ne.

11. Ar esate linkę pasinaudoti naujais draudimo produktais?

a) Taip;b) Ne.

12. Kas turi didžiausią įtaką renkantis draudimo paslaugą (balais)?

sąlygos 1 2 3 4 5 kaina 1 2 3 4 5 kompanija 1 2 3 4 5 nuotaika 1 2 3 4 5

13. Ar esate patenkinti savo draudimo kompanija?

a) Taip;b) Ne.

Dėkojame ir linkime sėkmės

2 priedas

Lietuvos draudimo prekinis ženklas