Namų darbas vadybos KTU

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Vadybos katedra

Namų darbas

Variantas Nr. 1

Studentas RNR1 gr. Stud. Genadijus Kuznecovas

Vadovas A. Veselka

Kaunas 2004

Užduotis Nr. 1

1. Pagal pateiktus pradinius duomenis išspręskite šiuos klausimus:

1.1. Sudarykite detalių, transportinių partijų judėjimo grafikus
nuosekliajam, lygiagrečiajam ir mišriajam operacijų derinimo būdui.

1.2. Analitiniu būdu apskaičiuokite detalės apdirbimo trukmę
skirtingiems operacijų būdams.

Nuoseklaus operacijų derinimo būdo apdirbimo trukmė apskaičiuojama:

[pic]
čia:

n – detalių skaičius;

i – operacijų skaičius, nuo 1.m;

tvnt – operacijos trukmė, min;

c – įrengimų skaičius „i-tojoje“ operacijoje.

Lygiagretaus operacijų derinimo būdo apdirbimo trukmė apskaičiuojama:

[pic]
čia:

p – transportinės partijos dydis, vnt;

[pic]- ilgiausios operacijos trukmė, min.

Mišraus operacijų derinimo būdo apdirbimo trukmė apskaičiuojama:

[pic]
čia:

[pic]- trrumpesnė iš dviejų gretimų (lyginame 1 su 2, 2 su 3 ir t.t.).

1.3. Padarykite išvadas, koks operacijų būdas geriausias.

Išvados: lygiagretus operacijų derinimo būdas yra geriausias, nes
operacijų trukmė mažiausia.

2. Kintamoje srovinėje linijoje apdirbamos 5 detalės (A, B, C, D ir E).
Pagal pateiktus duomenis apskaičiuokite (sudarykite):

2.1. Linijos darbo laiko trukmę apdirbant „i“ gaminį.
Apskaičiuojamas tas darbo laiko fondas, kuris tenka kiekvienai detalei,
apdirbant ją srovinėje linijoje:

[pic]
čia:

Fei – darbo laiko fondas tenkantis „i“ detalei apdirbti srovinėje
linijoje, h;

Fe – srovinės linijos bendras darbo laiko fondas, h;

Gi – „i“ detalės gamybos apimtis, vnt;

k – darbo laiko nuostoliai perderinant liniją.
Efektyvus daarbo laiko fondas apskaičiuojamas:

[pic]
čia:

D – darbo dienų skaičius, d;

tv – vidutinė darbo dienos trukmė, h;

p – pamainų skaičius;

k1 – koeficientas, įvertinantis darbo laiko nuostolius dėl
organizacinių-techninių priežasčių (2 proc. esant nutrūkstamai srovinei
linijai).

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

2.2. Dalinius (darbinius) srovinės linijos taktus.
Apskaičiuojamas dalinis faktinis srovinės linijos taktas konkrečiai
detalei:

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

2.3. Darbo linijos planą-grafiką.

Apdirbimo periodo trukmė di

ienomis randama taip:

[pic]

|  |Menesio|Vienos| |  |  |  |
| | | |Bendras | | | |
| | | |darbo | | | |
|  |gamybos|detalė| |  |Dalini|Apdirbi|
| | |s |imlumas | |s |mo |
|Detalė|program|darbo |  |  |taktas|perioda|
| |a, | | | | |s, |
|  |vnt. |imluma|min. |proc. |min. |d. |
| | |s, | | | | |
|  |  |min. |  |  |  |  |
|A |10000 |15 |150000 |19,4 |0,196 |4,09 |
|B |9000 |25 |225000 |29,0 |0,327 |6,13 |
|C |12000 |20 |240000 |31,0 |0,262 |6,54 |
|D |5000 |17 |85000 |11,0 |0,222 |2,32 |
|E |5000 |15 |75000 |9,7 |0,196 |2,05 |
|Viso: |  |  |775000 |100,0 |  |21,13 |

2.4. Darbo vietų skaičių ir jų apkrovimo koeficientą atskirose
operacijose toms detalėms, kurių darbo imlumas imamas iš 1 uždavinio
(pažymėtoms X).

[pic] – darbo vietų skaičius.
Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:
c1 ( 3 ( 0,327 ( 9,17 priimu 10 9 bus apkrauti (100%), o 10-tas tik (17%)
Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:
c2 ( 7 ( 0,327 ( 21,41 priimu 22 21 bus apkrauti (100%), o 22-as tik (41%)
Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:
c1 ( 6 ( 0,327 ( 18,35 priimu 19 18 bus apkrauti (100%), o 19-tas tik
(35%)
Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:
c1 ( 3 ( 0,327 ( 9,17 priimu 10 9 bus apkrauti (100%), o 10-tas tik (17%)
Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:
c1 ( 4 ( 0,327 ( 12,23 priimu 13 12 bus apkrauti (100%), o 23-as tik (23%)
Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:
c1 ( 2 ( 0,327 ( 6,12 priimu 7 6 bus apkrauti (100%), o 7-tas tik (12%)

Variantas Nr.BHJ-4

Sudaryti įmonės veiklos metinį planą, apskaičiuojant tokias plano dalis:

1.) Produkcijos pllanavimo planas
Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį
laikotarpį „j“ gaminių skaičių (Bpnj) ir jų vertę, t.y. pinigų sumą, kurią
įmonė planuoja gauti pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Ši suma
vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, dauginant parduodamų „j“
gaminių skaičių (Bpnj) iš jų pardavimo kainos (cj):

Bpardj = Bpnj x cj ; Bpard = (Bpardj

1 lentelė

Produkcijos pardavimo planas

|Rodikliai |  |Gaminia|  |Iš viso|
| | |i | | |
|  |B |H |J |  |
|1. Produkcijos pardavimo |7000 |6800 |2500 |  |
|apimtis, vnt. | | | | |
|2. Gaminio kaina, Lt. |816,93|864,96 |959,49 |  |
|3.Pardavimo planas, |5718,5|5881,72|2398,72|13998,9|
|tūkst.Lt. |1 |8 |5 |6 |

Planuojamos gaminių pardavimo apimtys duotos 1* lentelėje. Gaminio kaina
nustatoma apskaičiavus jo savikaina, t.y. atlikus 3 – 11 plano dalių
skaičiavimus.

2.) Produkcijos ga

amybos planas
Produkcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį
„j“ gaminių skaičių (Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos
pardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavos
produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje
(PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) duotos 1* lentelėje. Produkcijos
gamybos planas apskaičiuojamas 2 lentelėje pagal šią formulę:

Bgnj = Bpardj + PApabj – PAprj

2 lentelė

Produkcijos gamybos planas

|Rodikliai |  |Gaminiai |Viso |
|  |B |H |J |  |
|1. Produkcijos pardavimo apimtis, |7000 |6800 |2500 |  |
|vnt. | | | | |
|2. Prekių atsargos periodo |950 |1100 |3500 |  |
|pabaigoje, vnt. | | | | |
|Produkcijos kiekis, kurį reikia |7950 |7900 |6000 |  |
|turėti per planinį periodą | | | | |
|3.Prekių atsargos periodo pradžioje,|1500 |0 |0 |  |
|vnt. | | | | |
|4. Produkcijos gamybos planas, vnt. |6450 |7900 |6000 |  |
|5. Gaminio kaina, Lt. |816,9|864,96|959,49|  |
| |3 | | | |
|6. Pagaminta (prekinė) produkcija, |5269,|6833,1|5756,9|17859,3|
|tūkst.Lt. |2 |8 |4 |2 |

Pagamintos produkcijos vertė (Bpag) bus galima apskaičiuoti, kai bus
žinomos gaminių kainos. Ji apskaičiuojama pagal šias formules:

Bpagj = Bgnj x cj ; Bpag = ( Bpagj
Bendra produkcijos gamybos apimtis vertinėje išraiškoje apibūdinama
bendrosios produkcijos rodikliu (Bbendr), kuris apskaičiuojamas pagal
formulę:

Bbendr = Bpagj + NGpab – NGpr
čia NGpab ir NGpr – nebaigtos gamybos vertė atitinkamai periodo pabaigoje
ir pradžioje (apskaičiuota 3 lentelėje). Kai žinomas gamybos planas, toliau
galima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių
poreikį, reikalinga planuojamai gamybos apimčiai vykdyti. Remiantis
apskaičiuotu išteklių poreikiu natūriniais vienetais ir jų verte, sudaromas
gamybos kaštų planas: apskaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės gamybos
išlaidos.

3.) Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planavimas
Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis,
pirmiausia skaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos planui
įvykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygi sandėlyje, nustatomas
reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.
3.1.) Pagrindinių medžiagų poreikio ir

r išlaidų planas
Duomenys šiems skaičiavimams atlikti yra parodyti 2* ir 3* lentelėse: tai
pagrindinių medžiagų nomenklatūra (Mi), jų kainos (cmi), sunaudojimo normos
– medžiagos kiekis reikalingas gaminio vienetui pagaminti – (Hmij);
medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje
(MApabi).
Kiekvienos i-tosios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas
pagal šią formulę:

Bmij = Bgnj x Hmij; Bmi = ( Bmij;
čia:

Bmij – -tosios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat. vnt;

Bgnj – j-tojo gaminio gamybos planas, vnt;

Bmi – bendras i-tosios medžiagos poreikis visai planinei gamybos
apimčiai, nat. vnt.
Išlaidos pagrindinėms medžiagoms (medžiagų kaštai) apskaičiuojami,
dauginant medžiagų kiekį (Bmi) iš jų kainos (cmi):

MKi = Bmi x cmi ; MKij = Bmij x cmi ; MKj = ( MKij
čia:

MKi – išlaidos i-tajai medžiagai, Lt.;

MKij – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt.;

MKj – j gaminio medžiagų kaštai, Lt.
Pagrindinių medžiagų poreikį ir išlaidas skaičiuojame tokioje lentelėje:

3 lentelė

Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas

|  |Gamybos |Medžiagų |Medžiago|Medžiago| |  |
| | |sunau- |s |s |Medžiag| |
| | | | | |ų | |
| | | | | |kaštai | |
|Medžiagos |planas,v|dojimo norma|kaina |poreikis|Viso |Gaminio|
| |nt. | | |, t | |, |
|  |  |gaminiui,kg |Lt/kg |  |tūkst.L|Lt |
| | | | | |t | |
|Gaminys B |6450 |  |  |  |  |  |
|111 |6450 |3,3 |7 |21,285 |148,995|23,1 |
|117 |6450 |0,45 |4,4 |2,9025 |12,771 |1,98 |
|119 |6450 |0,7 |3,8 |4,515 |17,157 |2,66 |
|Iš viso |  |  |  |  |178,923|27,74 |
|Gaminys H |7900 |  |  |  |  |  |
|112 |7900 |1,2 |10 |9,48 |94,8 |12 |
|116 |7900 |4,4 |5 |34,76 |173,8 |22 |
|120 |7900 |7,2 |1,5 |56,88 |85,32 |10,8 |
|Iš viso |  |  |  |  |353,92 |44,8 |
|Gaminys J |6000 |  |  |  |  |  |
|112 |6000 |0,9 |10 |5,4 |54 |9 |
|115 |6000 |5 |3,2 |30 |96 |16 |
|118 |6000 |2,8 |2,8 |16,8 |47,04 |7,84 |
|Iš viso |  |  |  |  |197,04 |32,84 |
|Iš viso |  |  |  |  |729,883|  |
|medžiagų | | | | | | |

Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai
bendram kiekvienos medžiagos poreikiui sudarome medžiagų poreikio
suvestinę, į kurią surašome duomenis iš 3 lentelės.

4 lentelė

Medžiagų poreikio suvestinė

|  |111 |112 |115 |116 |117 |
|1. Medžiagų poreikis gamybos plano |21,285|14,88 |30 |34,76|2,9025|
|vykdymui, t | | | | | |
|2. Medžiagų atsargos sandėlyje |5 |4 |2,5 |5,4 |2 |
|periodo pabaigoje, t | | | | | |
| Medžiagų kiekis reikalingas |26,285|18,88 |32,5 |40,16|4,9025|
|planiniame darbe | | | | | |
|3. Medžiagų atsargos sandėlyje |0 |2 |6 |5,4 |3,6 |
|periodo pradžioje, t | | | | | |
|4. Reikalingas nupirkti medžiagų |26,285|16,88 |26,5 |34,76|1,3025|
|kiekis, t | | | | | |
|5. Medžiagų ka

aina, Lt/kg |7 |10 |3,2 |5 |4,4 |
|6. Išlaidos medžiagoms, tūkst.Lt. |183,99|168,8 |84,8 |173,8|5,731 |
| |5 | | | | |

|  |  |  |Iš |
| | | |viso |
|118 |119 |120 |  |
|16,8 |4,515 |56,88 |- |
|3 |7 |6 |- |
|19,8 |11,515|62,88 |- |
|0 |7 |3,8 |- |
|19,8 |4,515 |59,08 |- |
|2,6 |3,8 |1,5 |- |
|51,48 |17,157|88,62 |774,38|
| | | |3 |

4.) Energijos poreikio ir išlaidų planas
Pramonės įmonės naudoja įvairių rūšių energiją (elektros, šiluminę
energiją, šaltį, vandenį ir kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems
reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui (jėgai), apšietimui,
apšildymui ir t.t. Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir
organizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Planinis energijos poreikis gali
būti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe apskaičiuosime elektros
poreikį, atsižvelgdami į jos panaudojimo paskirtį.

Priimame, kad: šiluminė energija įmonėje yra naudojama
technologijoje, patalpų apšildymui ir buitiniams tikslams; elektros
energija – variklių varymui ir apšvietimui; vanduo – buitiniams tikslams.
Skaičiavimus atliksime kiekvienai energijos rūšiai.
4.1.) Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planavimas
Šiluminės energijos poreikį technologijai apskaičiuojame remdamiesi 2*
lentelėje pateiktomis šiluminės energijos sunaudojimo normomis
(Gkal/gaminiui) ir produkcijos gamybos planu (2 lentelė). Skaičiavimą
atliksime 6 lentelėje:

6 lentelė

Šiluminės energijos technologijai poreikių ir išlaidų planas

|  |Gamybos |Energijos |Energijo|Energijo|Energijos|
| | | |s |s | |
|Gaminiai |planas, |sunaudojimo|kaina, |porekis,|kaštai |
| |vnt. | | | | |
|  |  |norma, |Lt/Gkal |Gkal |tūkst.Lt |
| | |Gkal/vnt | | | |
|Gaminys B |6450 |0,01 |104,4 |64,5 |6,734 |
|Gaminys H |7900 |0,01 |104,4 |79 |8,248 |
|Gaminys J |6000 |0,06 |104,4 |360 |37,584 |
|Iš viso |- |- |- |503,5 |52,565 |

Šiluminės energijos poreikį apšildymui ir buitiniams reikalams skaičiuojame
atskirai administracijai ir gamybiniams cechams, remdamiesi 11* lentelėje
parodytais normatyvais.
Įmonės gamybinių cechų plotas duotas 6* lentelėje. Administracijos ir kitų
įmonės patalpų plotą priimame 30 proc. nuo gamybinio ploto. Įmonės ploto
skaičiavimą galima atlikti tokioje lentelėje:

7 lentelė

Įmonės ploto apskaičiavimas

|Rodikliai |Plotas, m2 |
|Gamybinis plotas |1800 |
|Administracijos |540 |
|plotas | |
|Iš viso |2340 |

Šiluminės energijos poreikį ir išlaidas apšildymui ir buitiniams reikalams
galime apskaičiuoti 8 lentelėje:

8 lentelė

Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų

apšildymui ir buitiniams reikalams apskaičiavimas

|Rodikliai |Reikšmė |
|1. Šildymo sezono trukmė, mėn |6 |
|2. Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį |0,01 |
|1m2 apšildyti, Gkal | |
|3. Šilumos sunaudojimo norma 1dirbančiajam|0,15 |
|per metus, Gkal | |
|4. Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal |105 |
|5. Gamybiniai cechai: |  |
|Gamybinis plotas, m2 |1800 |
| Gamybinis personalas, žm. |293 |
| Šiluminės energijos poreikis per |151,95 |
|metus, Gkal: | |
|Apšildymui |108 |
|Buitiniams reikalams |43,95 |
| Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. |15,955 |
|Lt: | |
|Apšildymui |11,34 |
|Buitiniams reikalams |4,615 |
|6. Administracija ir kiti įmonės |  |
|negamybiniai padaliniai: | |
|Plotas, m2 |540 |
|Personalas, žm. |139 |
| Šiluminės energijos poreikis, Gkal: |53,25 |
|Apšildymui |32,4 |
|Buitiniams reikalams |20,85 |
| Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. |5,591 |
|Lt: | |
|Apšildymui |3,402 |
|Buitiniams reikalams |2,189 |

Pastaba: darbuotojų skaičius bus apskaičiuojamas 5 skyriuje.

9 lentelė

Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planas

|  |  |Poreik|  |  |Išlaid|  |
| | |is, | | |os, | |
| | |Gkal | | |tūkst.| |
| | | | | |Lt. | |
|Paskirtis|Gamybini|Admini|Iš |Gamybini|Admini|Iš |
| |ai |s- |viso |ai |s- |viso |
|  |cechai |tracij|  |cechai |tracij|  |
| | |a | | |a | |
|Technolog|503,5 |0 |503,5 |52,565 |0 |52,565|
|ijai | | | | | | |
|Apšildymu|108 |32,4 |140,4 |11,34 |3,402 |14,742|
|i | | | | | | |
|Buičiai |43,95 |20,85 |64,8 |4,615 |2,189 |6,804 |
|Iš viso |655,45 |53,25 |708,7 |68,52 |5,591 |74,111|

Analogiškai paskaičiuojamas ir vandens poreikis bei išlaidos.

4.2.) Vandens poreikio ir išlaidų planavimas
Įmonėje vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Jo poreikį ir išlaidas
skaičiuojame atskyrai gamybiniams cechams ir administracijai. Skaičiavimui
reikalingi duomenys parodyti 11* lentelėje. Skaičiavimą atliksime 10
lentelėje:

10 lentelė

Vandens poreikio ir išlaidų planavimas

|Rodikliai |Reikšmė |
|1. Vandens sunaudojimo norma per |0,05 |
|dieną, m3/žm | |
|2. Darbo dienų skaičius |254 |
|3. Vandens tarifas, Lt./m3 |4,58 |
|4. Gamybiniai cechai: |  |
|Gamybinis personalas, žm. |293 |
|Vandens poreikis, m3 |3721,1 |
|Išlaidos vandeniui, tūkst. Lt. |17,043 |
|5. Administracija ir kiti |  |
|negamybiniai padaliniai: | |
|Personalas, žm. |139 |
|Vandens poreikis, m3 |1765,3 |
|Išlaidos vandeniui, tūkst. Lt. |8,085 |
|6.Bendras vandens poreikis, m3 |5486,4 |
|7. Iš viso išlaidų vandeniui, tūkst.|25,128 |
|Lt. | |

4.3.) Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas
Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų variklių varymui (Wjėgai) ir
apšvietimui (Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo
įrengimų variklių aktyvinio galingumo (Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko
(Tef.įr), todėl elektros energijos poreikį jėgai šiame darbe skaičiuosime
tiktai gamybiniams cechams.
Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 4* lentelėje.

Tefįr ( ndd x Tpam x kpam x kįr ;
čia:

Tefįr – efektyvus įrengimų darbo laikas,h;

ndd – darbo dienų skačius;

Tpam – rėžiminė pamainos trukmė,h (5* lentelė);

kpam – įrengimų darbo pamainumo koeficientas;

kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų
planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros darbais ir
apskaičiuojamas pagal formulę:

kįr ( 1-a/100;
čia:

a – įrengimų planinės prastovos, proc. (4* lentelė);

Wjėgai ( Pa x kg x Tefįr ;
čia:

Wjėgai – elektros energijos poreikis variklių varymui, kWh;

kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas (0,6 – 0,8);
Elektros energijos poreikį apšvietimui skaičiuojame atskirai gamybiniams
cechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams.
Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto (Q), šviestuvų galingumo normos 1m2
ploto apšviesti (Hapšv) ir apšvietimo laiko (Tapšv):

Wapšv ( Q x Hapšv x Tapšv ;
Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifas
parodytas 11* lentelėje. Reikia nepamiršti, kad įmonės administracija dirba
1 pamaina.
Elektros energijos poreikio ir išlaidų skaičiavimą galima atlikti 11
lentelėje:

11 lentelė

Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas

|Rodikliai |Reikšmė |
|1. Šviestuvų galingumo norma, W/m2 |60 |
|2. Elektros energijos tarifas, Lt/1kWh |0,29 |
|3.Gamybiniai cechai: |  |
|Įrengimų varyklių sumarinis aktyvinis |308 |
|galingumas, kW | |
|Variklių galingumo panaudojimo |0,8 |
|koeficientas | |
|Irengimų metinis efektyvaus darbo |3666 |
|laikas, h | |
|Elektros energijos poreikis jėgai, kWh |903302 |
|Išlaidos už elektros energiją jėgai, |261,958 |
|tūkst. Lt | |
|Gamybinis plotas, m2 |1800 |
|Apšvietimo laikas, h |4064 |
|Elektros energijos poreikis |237600 |
|apšvietimui, kWh | |
|Išlaidos už elektros energiją |68,904 |
|apšvietimui, tūkst. Lt | |
|4. Administracija |  |
|Patalpųplotas, m2 |540 |
|Apšvietimo laikas, h |2200 |
|Elektros energijos poreikis |71280 |
|apšvietimui, kWh | |
|Išlaidos už elektros energiją |20,671 |
|apšvietimui, tūkst. Lt | |

12 lentelė

Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas

|  |  |Poreik|  |  |Išlaid|  |
| | |is, | | |os, | |
| | |kWh | | |tūkst.| |
| | | | | |Lt. | |
|Paskirtis |Gamybini|Admini|Iš |Gamybini|Admini|Iš |
| |ai |s- |viso |ai |s- |viso |
|  |cechai |tracij|  |cechai |tracij|  |
| | |a | | |a | |
|Varyklių |903302 |0 |- |261,958 |0 |- |
|varymui | | | | | | |
|Apšvietimui|237600 |71280 |- |68,904 |20,671|- |
|Iš viso |1140902 |71280 |121218|330,862 |20,671|351,53|
| | | |2 | | |3 |

5.) Personalo planas
Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis,
dirbančiųjų skaičius, jų darbo užmokestis.
Darbo našumas (metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo (rezultatyvumo)
vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino
vienas įmonės darbuotojas(DNper) arba darbininkas (DNdarb), ir
apskaičiuojamas, dalinant metinę pagamintos produkcijos apimtį (Bpag) iš
darbuotojų ar darbininkų skaičiaus (nper arba ndarb):

DNdarb ( Bpag / ndarb ;
Gamybinių darbininkų darbo užmokestis (darbo kaštai) tai suma, kurią reikės
išmokėti darbininkams už pagamintą produkciją (atliktą darbą). Ši suma (DU)
paskaičiuojama, remiantis normatyviu technologiniu gaminių darbo imlumu
(DIj) ir vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu (VA), kurie yra parodyti 2*
lentelėje.

DUj ( DIj x Bngj x VA ; DUdarb ( ( DUj ;
Technologinis gaminio darbo imlumas parodo pagrindinių gamybinių darbininkų
darbo laiką reikalingą gaminio vienetui pagaminti, išreikštą žm.val.
sandauga (Bngj x DIj) parodo j-tojo gaminio gamybos programos darbo imlumą,
t.y. kiek darbininkų darbo valandų reikia visai gamybos apimčiai pagaminti.
Darbuotojams (vadovams, specialistams, techniniams vykdytojams), kurių
darbas apmokamas pagal nustatytą mėnesinę algą (Amėn), metinė darbo
užmokesčio suma paskaičiuojama pagal formulę:

DU ( nper x Amėn x 12 ;
Gamybinių darbininkų darbo užmokestį galima paskaičiuoti 13 lentelėje.
Kadangi atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui sudaro 31 proc. nuo
darbo užmokesčio sumos, tai toje pačioje lentelėje paskaičiuojame ir
minėtus atskaitymus.

13 lentelė

Pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokesčio planas

|  |Gamybos |Gaminio |Valandin|Gamybinės |
| | | |is | |
|Gaminiai|darbo |darbo |atlygini|progamos |
| | | |mas, |darbo |
|  |imlumas, |imlumas, |Lt. |imlumas, nh|
| |nh |nh | | |
|Gaminys |6450 |24 |5,2 |154800 |
|B | | | | |
|Gaminys |7900 |25 |5,2 |197500 |
|H | | | | |
|Gaminys |6000 |29 |5,2 |174000 |
|J | | | | |
|Iš viso |  |  |  |526300 |

|Gamybinės | |  |Atskaitymai|
| |Darbo | | |
|progamos | |  |socialiniam|
|darbo |užmokestis | |drau- |
|imlumas, nh|tūkst. Lt |proc. |dimui, |
| | | |tūkst. Lt |
|154800 |804,96 |29,41 |249,538 |
|197500 |1027 |37,53 |318,37 |
|174000 |904,8 |33,06 |280,488 |
|526300 |2736,76 |100 |848,396 |

Darbininkų skaičiaus nustatymui (ndarb), o taip pat ir darbininkų –
valandininkų darbo užmokesčiui apskaičiuoti, reikia žinoti efektyvų
darbininko darbo fondą (Tef), t.y. kiek valandų per planuojamus metus
vidutiniškai dirbs vienas darbininkas. Šio rodiklio paskaičiavimui
reikalingi duomenys parodyti 5* lentelėje.

14 lentelė

Efektyvaus darbininko darbo laiko skaičiavimas

|Darbo laiko sudėtis |Planas |
|1. Kalendorinės dienos periode |365 |
|2. Poilsio ir švenčių dienos |111 |
|3. Režiminis darbo laikas, dienos |254 |
|4. Neatvykimai į darbą, dienos: |26,3 |
|Eilinės ir papildomos atostogos |20,5 |
|Dekretinės dienos |0,9 |
|Ligos |3,8 |
|Kitos priežastys |1,1 |
|5. Efektyvus darbo laikas, dienos |227,7 |
|6. Režiminė pamainos trukmė, h |8 |
|7. Vidiniai darbo dienos |0,2 |
|nuostoliai, h | |
|8. Efektyvi pamainos trukmė, h |7,9 |
|9. Efektyvus darbininko darbo |1798,83 |
|laikas, h | |

Gamybinių darbininkų skaičių apskaičiuojame, dalindami visos gamybinės
programos darbo imlumą (DI) iš efektyvaus darbininko darbo laiko (Tef):

ndarb ( DI / Tef ;
Pasinaudodami 5* lentelėje pateiktais papildomais duomenimis,
apskaičiuojame įmonės personalą ir jų darbo užmokestį. Skaičiavimus
atliekame atskirai gamybinių cechų personalui ir įmonės valdymo personalui
(administracijai).

15 lentelė

Įmonės personalo ir darbo užmokesčio planas

|Rodikliai |Reikšmė |
|1. Gamybos programos darbo imlumas, nh |526300 |
|2. Efektyvus darbininko darbo laikas, h |1798,83 |
|3. Pagrindiniai darbininkai |293 |
|4. Gamybinių cechų vadovai, specialistai, |80 |
|techniniai vykdytojai, žm. | |
|5. Vidutinė mėnesinė gamybos specialisto alga, Lt|1000 |
|6. Gamybinių cechų vadovų, specialistų, techninių|  |
|vykdytojų | |
|metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt |960 |
|7. Atskaitymai sveikatos ir socialiniam |297,6 |
|draudimui, tūkst.Lt | |
|8. Įmonės vadovai, specialistai, techniniai |59 |
|vykdytojai (administracija), žm. | |
|9. Įmonės administracijos darbuotojo vidutinė |1100 |
|mėnesinė alga, Lt | |
|10. Įmonės administracijos metinis darbo |778,8 |
|užmokestis, tūkst.Lt | |
|11. Atskaitymai sveikatos ir socialiniam |241,428 |
|draudimui, tūkst.Lt | |
|12. Įmonės personalas, žm.: |432 |
| t.sk. darbininkai |293 |
|13. Įmonės personalo metinis darbo užmokestis, |4475,56 |
|tūkst.Lt: | |
| t.sk. darbininkų |2736,76 |

16 lentelėje apskaičiuojame bendrus personalo plano rodiklius.

16 lentelė

Personalo plano rodikliai

|Rodikliai |Reikšmė |
|1. Įmonės personalas, žm.: |432 |
| t.sk. darbininkai |293 |
|2. Įmonės personalo metinis darbo |4475,56 |
|užmokestis, tūkst.Lt: | |
| t.sk. darbininkų |2736,76 |
|3. Vidutinis metinis darbo užmokestis, |  |
|Lt: | |
| Dirbančiojo |10360 |
| Darbininko |9340,5 |
|4. Pagaminta produkcija, tūkst. Lt |17859,32 |
|5. Darbo našumas (metinis išdirbis), |  |
|tūkst.Lt: | |
| Dirbančiojo |41,341 |
| Darbininko |60,953 |

6.) Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas
Įmonės pagrindinių priemonių vertei ir amortizaciniams atskaitymams
apskaičiuoti naudojamės 6* ir 7* lentelės duomenimis.
Amortizaciniai atskaitymai parodo pagrindinių priemonių vertės dalį,
perkeliamą į pagamintos produkcijos vertę (pagrindinių priemonių
nusidėvėjimą). Pagrindinės priemonės savo vertę į pagamintos produkcijos
savikainą perkelia (nusidėvi) palaipsniui per visą jų naudojimo įmonėje
laikotarpį.
Šiame darbe naudosime tiesinį pagrindinių priemonių nusidėvėjimo
apskaičiavimo metodą. Šiuo atveju, metinė nusidėvėjimo suma (NS)
apskaičiuojama, remiantis pagrindinių priemonių eksploatavimo trukme (T):

NS ( (PF – LV)/T ; Am ( NS x 100/PF ;
čia:

PF – pagrindinių priemonių įsigijimo (pradinė) vertė, Lt (6* lentelė);

LV – pagrindinių priemonių likvidacinė vertė, Lt (likvidacinę
priemonių vertę nustato pati įmonė, tačiau ji neturi viršyti 10 proc.
pradinės priemonių vertės);

T – normatyvinė pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė, metai (7*
lentelė);

Am – metinė amortizacinių atskaitymų norma, proc. (parodo, kokia
pagrindinių priemonių vertės dalis nusidėvi kiekvienais metais).
Pagrindinių priemonių amortizacinius atskaitymus skaičiuojame atskirai
gamybiniams cechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės
padaliniams, nes šios sumos, apskaičiuojant netiesiogines išlaidas,
įtraukiamos į skirtingas sąmatas: gamybinių cechų pagrindinių priemonių
amortizaciniai atskaitymai – į netiesioginių gamybos išlaidų sąmatą;
negamybinių padalinių amortizacija – į veiklos sąnaudas.

Skaičiavimus atliekame sekančioje 17 lentelėje:

17 lentelė

Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas

|  |  |Pagrindi|  |Pagrindini|
| | |nių | |ų |
| | |priemoni| | |
| | |ų vertė,| | |
|Pagrindin|  |tūkst.lt|  |priemonių |
|ės | | | | |
|priemonės|Gamy- |Adminis-|  |ekspluatav|
| | | | |imo |
|  |biniai |tracija |Iš viso|trukmė, |
| | | | |metai |
|  |cechai |  |  |  |
|1. |1500 |850 |2350 |40 |
|Pastatai | | | | |
|2. |150 |130 |280 |10 |
|Vertingas| | | | |
| |  |  |  |  |
|inventori| | | | |
|us | | | | |
|3. Darbo |  |  |  |  |
| mašinos|2700 |0 |2700 |9 |
|ir | | | | |
| |  |  |  |  |
|įrengimai| | | | |
|4. Kėlimo|  |  |  |  |
|ir | | | | |
| |480 |56 |536 |9 |
|transport| | | | |
|o | | | | |
| |  |  |  |  |
|priemonės| | | | |
|5. Kiti |  |  |  |  |
| |197 |112 |309 |7 |
|įrengimai| | | | |
|ir | | | | |
| įranga|  |  |  |  |
|Iš viso |5027 |1148 |6175 |  |

|Amortizaci|  |Amortizaci|  |
|nių | |niai | |
| | |atskaityma| |
| | |i | |
|atskaitymų|  |tūkst.Lt |  |
|norma, |Gamy- |Adminis- |Iš viso|
|proc. | | | |
|  |biniai |tracija |  |
|  |cechai |  |  |
|2,25 |33,75 |19,125 |52,875 |
|9 |13,5 |11,7 |25,2 |
|  |  |  |  |
|  |  |  |  |
|10 |270 |0 |270 |
|  |  |  |  |
|  |  |  |  |
|10 |48 |5,6 |53,6 |
|  |  |  |  |
|  |  |  |  |
|12,86 |25,329 |14,4 |39,729 |
|  |  |  |  |
|  |390,5785|50,825 |441,404|
| |7 | | |

Pastaba: šioje lentelėje skiltis „Amortizacinių atskaitymų norma, proc.“
apskaičiuojama kiekvienai pagrindinių priemonių grupei pagal pateiktą
formulę.

7.) Gamybos kaštų planas
Gamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, už kurias
įgyjamos reikalingos medžiagos, žaliavos, energetiniai ištekliai, apmokama
darbuotojams už darbą ir pan. šios piniginės išlaidos vadinamos kaštais
(išlaidomis) ir yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijos
gamybai, piniginė vertė.
Ankstesniuose darbo skyriuose jau yra paskaičiuoti kintami tiesioginiai
kaštai: pagrindinių medžiagų, šiluminės energijos technologijai išlaidos,
pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis (atitinkamai 3, 6 ir 13
lentelės).
Todėl dabar reikia apskaičiuoti netiesiogines gamybos išlaidas (gamybinių
cechų išlaikymo ir valdymo išlaidas), kurias sudaro: gamybinių cechų
įrengimų ir patalpų išlaikymui reikalingų medžiagų vertė, gamybos vadovų,
specialistų, techninių vykdytojų darbo užmokestis ir atskaitymai
socialiniam ir sveikatos draudimui, cechų apšvietimo, apšildymo ir
buitinėms reikmėms skirtos energijos išlaidos, amortizaciniai atskaitymai,
kitų tarnybų paslaugos ir kitos išlaidos.
Pagalbinių medžiagų išlaidas įrengimų ir patalpų priežiūrai ir pagalbinių
ir aptarnaujančių tarnybų paslaugų vertę apskaičiuojame, remiantis 11*
lentelėje nurodytais šių išlaidų normatyvais. Kaip matome, šioje įmonėje
pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų priežiūrai yra planuojamos
atsižvelgiant į produkcijos mašininį imlumą, o patalpų priežiūrai – į
plotą. Įmonės plotas jau yra apskaičiuotas 7 lentelėje, todėl dabar
apskaičiuojame gaminamos produkcijos mašininį imlumą ir po to – pagalbinių
medžiagų išlaidas ir pagalbinių ir aptarnaujančių gamybų paslaugų vertę (18
ir 19 lentelės).

18 lentelė

Gamybos programos mašininio imlumo skaičiavimas

|  |Gaminio mašininis |Gamybos |Gamybos |
| |imlumas, |planas, |programos |
|Gaminiai |įr.val./vnt |tūkst.vnt. |mašininis |
| | | |imlumas |
|  |  |  |tūkst.įr.val. |
|Gaminys B |18 |6,45 |116,1 |
|Gaminys H |20 |7,9 |158 |
|Gaminys J |25 |6 |150 |
|Iš viso |  |  |424,1 |

19 lentelė

Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų ir patalpų priežiūrai skaičiavimas

|Rodikliai |Reikšmė |
|Gamybiniai cechai: |  |
|1. Gamybos programos mašininis imlumas, |424,1 |
|tūkst.įr.val. | |
|2. Pgalbinių medžiagų įrengimų priežiūrai |0,7 |
|normatyvas, Lt/įr.val. | |
|3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų |296,87 |
|priežiūrai, tūkst.Lt | |
|4. Gamybinių patalpų plotas, m2 |1800 |
|5. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai |12 |
|išlaidų normatyvas, Lt/1m2 | |
|6. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų |21,6 |
|priežiūrai, tūkst.Lt. | |
|7. Viso gamybinių cechų išlaidos pagalbinėms |318,47 |
|medžiagoms, tūkst.Lt. | |
|Administracija |  |
|1. Patalpų plotas, m2 |540 |
|2. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai |12 |
|išlaidų normatyvas Lt/1m2 | |
|3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų |6,48 |
|priežiūrai, tūkst.Lt | |
|Viso pagalbinių medžiagų išlaidos, tūkst.Lt |324,95 |

Netiesiogines gamybos išlaidas (dažnai vadinamas gamybinėmis pridėtinėmis
išlaidomis) apskaičiuojame 20 lentelėje, kurios sudarymui panaudojame 8*,
9, 10, 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenimis. Šios išlaidos yra susijusios
su gamybinių cechų išlaikymu ir aptarnavimu: tai gamybiniuose cechuose
naudojamų pagalbinių medžiagų išlaidos, cechų vadovų ir specialistų darbo
užmokestis, visų rūšių gamybiniuose cechuose naudojamos energijos išlaidos
(išskyrus technologinę), taip pat amortizaciniai atskaitymai ir kitos.
Netiesioginės gamybos išlaidas, apskaičiuojant atskyrų gaminių gamybos
kaštus, skirstome proporcingai gamybinių darbininkų darbo užmokesčiui (13
lentelė) ir tai atliekame 21 lentelėje.
Bendra gamybos kaštų sąmata ir atskyrų gaminių savikaina apskaičiuojama 22
lentelėje.

20 lentelė

Netiesioginių gamybos išlaidų sąmata
|Išlaidų rūšys |Suma, tūkst.Lt |
|1. Pagalbinės medžiagos |324,95 |
|2. Darbo užmokestis |4475,56 |
|3. Atskaitymai socialiniam ir |1387,424 |
|sveikatos draudimui | |
|4. Energija |450,772 |
|5. Amortizaciniai atskaitymai |441,404 |
|6. Pagalbinių ir aptarnaujančių |339,28 |
|tarnybų paslaugos | |
|7. Kitos išlaidos |222,582 |
|Iš viso |7641,971 |

21 lentelė

Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymas

|Rodykliai |Iš viso|  |Gaminia|  |
| | | |i | |
|  |  |B |H |J |
|Gamybinių darbininkų darbo |100 |29,41 |37,53 |33,06 |
|užmokestis, proc. | | | | |
|Netiesioginės gamybos išlaidos, |7641,97|2247,50|2868,03|2526,43|
|tūkst.Lt |1 |4 |2 |6 |

Gamybos kaštų planui apskaičiuoti panaudojame 2, 3, 6, 13 ir 21 lentelių
duomenimis.

22 lentelė

Gamybos kaštų planas

|  |  |Gamybos kaštai, |
| | |tūkst.Lt |
|Kaštų rūšys |  |Gaminių|  |Iš viso|
|  |B |H |J |  |
|1. Pagrindinės medžiagos |178,923|353,92 |197,04 |729,883|
|2. Energija technologijai |6,734 |8,248 |37,584 |52,566 |
|3. Gamybinių darbininkų darbo |804,96 |1027 |904,8 |2736,76|
|užmokestis | | | | |
|4. Atskaitymai socialiniam ir |249,538|318,37 |280,488|848,396|
|sveikatos draudimui | | | | |
|5. Gamybinės netiesioginės |2247,50|2868,03|2526,43|7641,97|
|išlaidos |4 |2 |6 |2 |
|Viso gamybos kaštų, tūkst.Lt |3487,65|4575,57|3946,34|12009,5|
| |9 | |8 |8 |
|Viso gamybos kaštų, proc. |29,04 |38,10 |32,86 |100 |
|Produkcijos gamybos planas, |6450 |7900 |6000 |- |
|tūkst.vnt. | | | | |
|Gaminio gamybinė savikaina, Lt |540,72 |579,19 |657,72 |- |

Gaminio gamybinė savikaina parodo vieno gaminio gamybos išlaidas ir
apskaičiuojama, dalinant visą gaminio gamybos kaštų sumą iš jo gamybos
apimties.

8.) Medžiagų ir prekių atsargų planas

Kad būtų galima apskaičiuoti parduotos produkcijos gamybos kaštus,
reikia žinoti prekių (pagamintų gaminių) atsargų sandėlyje vertę. Prekių
atsargų sandėlyje dydžiai ir vertė periodo pradžioje parodyti 1* lentelėje;
prekių vertę periodo pabaigoje gauname nurodytus prekių vienetus daugindami
iš gaminių gamybinės savikainos (pagamintos, bet dar neparduotos
produkcijos vertė lygi jų gamybos kaštams). Prekių atsargų apskaičiavimą
galima atlikti 23 lentelėje.

Planuojant įmonės aprūpinimą materialiniais ir finansiniais ištekliais
(apyvartinėmis lėšomis), reikia žinoti medžiagų atsargų sandėlyje lygį ir
vertę. Šios skaičiavimus galima atlikti 24 lentelėje, naudojantis 3*
lentelės duomenimis. Sudarant medžiagų atsargų planą, reikia įvertinti tik
medžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.

23 lentelė

Prekių atsargų planas

|  |Atsargos |pradžioje |  |Atsargos |  |
| |periodo | | |periodo | |
| | | | |pabaigoje | |
|Prekės|Dydis, vnt.|Vertė, |Dydis, |Gaminio |Vertė, |
| | |tūkst.Lt |vnt. |gamybinė |tūkst.Lt |
|  |  |  |  |savikaina, Lt|  |
|B |1500 |811,08 |950 |540,72 |513,684 |
|H |0 |0 |1100 |579,19 |637,109 |
|J |0 |0 |3500 |657,72 |2302,02 |
|Iš |  |811,08 |  |  |3452,813 |
|viso | | | | | |

24 lentelė

Medžiagų atsargų planas

|Medžiagos |Kaina Lt/kg | Atsargos |pradžioje | Atsargos |pabaigoje |
| | |periodo | |periodo | |
|  |  |Dydis, t. |Vertė, |Dydis, t. |Vertė, |
| | | |tūkst.Lt | |tūkst.Lt |
|111 |7 |0 |0 |5 |35 |
|112 |10 |2 |20 |4 |40 |
|115 |3,2 |6 |19,2 |2,5 |8 |
|116 |5 |5,4 |27 |5,4 |27 |
|117 |4,4 |3,6 |15,84 |2 |8,8 |
|118 |2,6 |0 |0 |3 |7,8 |
|119 |3,8 |7 |26,6 |7 |26,6 |
|120 |1,5 |3,8 |5,7 |6 |9 |
|Iš viso |  |  |114,34 |  |162,2 |

9.) Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas

Įmonė pajamas gauna už parduotą produkciją. Todėl pelno
apskaičiavimui reikia žinoti parduotos produkcijos gamybos kaštus, kurių
skaičiavimą atliekame 25 lentelėje.

Ankščiau apskaičiuoti produkcijos gamybos kaštai nebus lygūs
parduotos produkcijos gamybos kaštams, nes ne visi pagaminti gaminiai
parduodami. Įmonė planuoja atitinkamas pagamintų prekių atsargas sandėlyje
periodo pabaigoje (1* lentelė).

Žinant planinius gamybos kaštus (GK) ir prekių atsargų sandėlyje
vertę (20 ir 21 lentelės), galime apskaičiuoti parduodamos produkcijos
gamybos kaštus (GK pard):

GKpard ( PApr + GK – PApab ;
čia:

PApr ir PApab – prekių atsargų sandėlyje vertė atitinkamai periodo
pradžioje ir pabaigoje.

25 lentelė

Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas

|Rodikliai |Iš viso, |  |Tame |  |
| |tūkst.Lt | |tarpe | |
| | | |pagal | |
| | | |gaminius| |
|  |  |B |H |J |
|Prekių atsargos periodo |811,08 |811,08 |0 |0 |
|pradžioje | | | | |
|Gamybos kaštai |12009,58 |3487,659|4575,57 |3946,34|
| | | | |8 |
|Pardavimui skirtos produkcijos |9367,84 |3785,04 |3938,5 |1644,3 |
|gamybos kaštai | | | | |
|Prekių atsargos periodo |3452,813 |513,684 |637,109 |2302,02|
|pabaigoje | | | | |
|Parduodamos produkcijos gamybos|9367,847 |3785,055|3938,461|1644,32|
|kaštai | | | |8 |

10.) Veiklos sąnaudų planas

Į įmonės veiklos sąnaudas įtraukiamos produkcijos pardavimo išlaidos
bei bendrosios ir administracinės sąnaudos, kurias sudaro bendros įmonės
išlaikymo ir valdymo išlaidos: pagalbinių medžiagų administracijos patalpų
išlaikymui išlaidos; administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir
atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui; administracijos patalpų
apšvietimo, apšildymo, vandens ir buitinėms reikmėms energijos išlaidos;
administracijos pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai; paslaugos
ir kitos išlaidos. Šias išlaidas apskaičiuojame 26 lentelėje, remiantis 9*,
11*, 9, 10, 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenimis, o jų pasiskirstymą
atliekame 27 lentelėje.

Veiklos sąnaudos yra netiesioginės, pastovias išlaidas, kurias
atskiriems gaminiams paskirstome proporcingai jų gamybos kaštams (22
lentelė).

26 lentelė

Veiklos sąnaudų planas

|Išlaidų rūšys |Suma, tūkst.Lt |
|1. Pardavimų sąnaudos: |65,2 |
|Reklama ir skelbimai |19,56 |
|Prekių išvežimas |45,64 |
|2. Bendrosios ir administracinės |3695,537 |
|sąnaudos: | |
|Pagalbinės medžiagos |324,95 |
|Administracijos darbuotojų darbo |778,8 |
|užmokestis | |
|Atskaitymai socialiniam ir |1387,424 |
|sveikatos draudimui | |
|Energija |450,772 |
|Amortizaciniai atskaitymai |441,404 |
|Paslaugos |23,364 |
|Komandiruotės |7,788 |
|Mokesčiai ir rinkliavos |281,035 |
|Iš viso |3760,737 |

Pastaba: į šią sąmatą įtraukiamos administracijos patalpų apšvietimo,
apšildymo, vandens ir kitos buitiniams reikalams naudojamos energijos
išlaidos; administracijos pagrindinių priemonių nusidėvėjimas.

27 lentelė

Veiklos sąnaudų paskirstymas

|Rodykliai |Iš viso|  |Gaminia|  |
| | | |i | |
|  |  |B |H |J |
|Gamybos kaštai, proc. |100 |29,04 |38,1 |32,86 |
|Veiklos sąnaudos, tūkst.Lt. |3760,73|1615,0|1568,9 |576,8 |
| |7 |4 | | |
|Pardavimo planas, tūkst.vnt. |16,3 |7 |6,8 |2,5 |
|Gaminiui tenkančios veiklos |  |230,7 |230,7 |230,7 |
|sąnaudos, Lt | | | | |

11.) Gaminių kainos apskaičiavimas
Kad būtų galima planuoti įmonės pajamas, reikia nustatyti gaminių kainas.
Šiame darbe gaminių kainas apskaičiuosime remdamiesi jų gamybos pilnomis
išlaidomis ir planuojama pelno norma (rentabilumu).

Gaminio kaina (ci) sudaro jo pilnoji savikaina (spi) ir pelnas(pi),
kurį apskaičiuojame remdamiesi 1* lentelėje pateiktu gaminio rentabilumu
(Ri):

ci ( spi + pi ; Ri ( pi/spi x100; pi ( Ri x spi/100

Gaminio pilnąją savikainą sudaro jo gamybinė savikaina (sgi) ir
veiklos sąnaudos (vsi). Šie rodikliai yra paskaičiuoti 22 ir 27 lentelėse.

spi ( sgi + vsi
Gaminių kainų apskaičiavimas atliekamas 28 lentelėje.

28
lentelė

Gaminių kainų apskaičiavimas

|Gaminiai |Gamybinė |Veiklos |Pilnoji | |  |Kaina |
| | | | |Pelnas| | |
|  |savikaina|sąnaudos,|savikain|proc. |Lt |Lt |
| |, Lt |Lt |a, Lt | | | |
|B |540,72 |230,7 |771,42 |5,9 |45,51 |816,93|
|H |579,19 |230,7 |809,89 |6,8 |55,07 |864,96|
|J |657,72 |230,7 |888,42 |8 |71,07 |959,49|

Pastaba: nustačius gaminių kainas, galima apskaičiuoti pardavimų apimtį ir
pagamintos produkcijos vertę ir pabaigti 1, 2, 16 lenteles.

12.) Įmonės pajamų ir pelno planas
Įmonės pelnas apskaičiuojamas iš pardavimų apimties atimant parduotos
produkcijos gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas. Labai svarbus įmonei yra
grynasis pelnas – tai pelnas liekantis įmonei, atskaičius pelno mokestį,
kuris sudaro 15 proc. (arba 13 proc. – įmonėms, kuriuose vidutinis
sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos sudaro
iki 500 tūkst. litų per metus) nuo apmokestinamo pelno sumos. Įmonės pajamų
ir pelno skaičiavimą galima parodyti 29 lentelėje.

29 lentelė

Įmonės pajamų ir pelno planas

|Rodykliai |Suma, tūkst.Lt. |
|1. Pardavimo apimtis |13998,963 |
|2. Parduodamos produkcijos |9367,847 |
|gamybos kaštai | |
|3. Bendras pelnas |4631,116 |
|4. Veiklos sąnaudos |3760,737 |
|5. Pelnas prieš apmokestinimą |870,721 |
|6. Pelno mokestis |130,608 |
|7. Grynasis pelnas |740,113 |

Įmonėse skaičiuojami ne tik pelno, bet ir produkcijos (veiklos)
(Rprod), apyvartos (Rap) ir kapitalo (Rk) rentabilumo rodikliai. Šie
rodikliai išreiškiami procentais ir skaičiuojami pelno prieš apmokestinimą
(P) atžvilgiu:

Rprod ( P x 100/(GK + VS);

Rap ( P x 100/Bpard ;

Rk ( P x 100/(PF + AL);
čia:
GK ir VS – atitinkamai: parduodamos produkcijos gamybos kaštai ir veiklos
sąnaudos, Lt.;
Bpard – pardavimo apimtis, Lt.;
PF ir AL – atitinkamai: pagrindinių priemonių (17 lentelė) ir apyvartinių
lėšų (31 lentelė) vertė, Lt.

13.) Apyvartinių lėšų poreikio planavimas

Įmonė gamybos proceso vykdymui turi turėti pakankamai apyvartinių
lėšų: pirkti medžiagoms; apmokėti už energetinius išteklius; mokėti
darbuotojams atlyginimus ir t.t.

Apyvartinių lėšų poreikį einamajai įmonės veiklai finansuoti pagrinde
apsprendžia medžiagų, prekių ir nebaigtos gamybos atsargų lygis. Medžiagų
ir prekių atsargas skaičiavome 23 ir 24 lentelėse. Kiekvieno gaminio
nebaigtos gamybos apimtį (NGj) galime paskaičiuoti pagal sekančias
formules:

NGj ( Tcj x GKdj x kaj; kaj ( (MKj + 0,5 AVj)/GK;

AVj ( GKj – MKj; NG ( ( NGj;
j – gaminys;
Tc – gaminio gamybos ciklo trukmė dienomis (1* lentelė);
GKd – vienos dienos gamybos kaštai, tūkst..Lt (Apskaičiuojami visus gamybos
kaštus dalinant iš 360. apyvartinių lėšų skaičiavimuose naudojamas toks
laikotarpio dienų skaičius: metams – 360; ketvirčiui – 90; mėnesiui – 30).
ka – išlaidų augimo koeficientas;
MK, AV, GK – atitinkamai: medžiagų kaštai, apdirbimo vertė, gamybos kaštai,
tūkst..Lt.

Nebaigtos gamybos apimtį periodo pabaigoje apskaičiuojame 30
lentelėje; periodo pradžioje – remiantis 10* lentelės duomenimis.

Apskaičiuojant apyvartinių lėšų poreikį (31 lentelė), vidutinį metinį
atsargų lygį nustatome, kaip aritmetinį vidurkį: atsargų sumą periodo
pradžioje ir pabaigoje daliname iš dviejų.

32 lentelėje parodome apyvartinių lėšų panaudojimo rodiklius: apyvartų
skaičių (nap), vienos apyvartos trukmę (Tap) ir produkcijos imlumą
apyvartinėms lėšoms (AIprod).

Apyvartų skaičius parodo, kiek apyvartų per metus padaro apyvartinės
lėšos, ir apskaičiuojamas, dalinant pardavimų apimtį (PA) iš apyvartinių
lėšų vidutinės metinės sumos (AL).

Vidutinė apyvartos trukmė dienomis nustatoma, dalinant periodo dienas
iš apyvartų skaičiaus.

Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms parodo, kokia apyvartinių lėšų
suma tenka vienam parduotos produkcijos litui, ir apskaičiuojamas
apyvartinių lėšų sumą dalinant iš pardavimų apimties.

nap ( PA/AL; Tap ( 360/nap; AIprod ( AL/PA

30 lentelė

Nebaigtos gamybos apimties skaičiavimas

|  |Gamybos |Dienos |  |Išlaidų |  |Nebaigt|
| | | | |augimo | |os |
| | | | |koeficien| | |
| | | | |tas | | |
|Gaminia|ciklo |gamybos|Gaminio |Gaminio |  |gamybos|
|i | | | | | | |
|  |trukmė, |kaštai,|medžiagų |apdirbimo|Koeficien|apimtis|
| | | |kaštai, | |tas |, |
|  |dienos |tūkst.L|tūkst.Lt |vertė, |  |tūkst.L|
| | |t | |tūkst.Lt | |t |
|B |25 |9,688 |178,923 |3308,736 |0,526 |127,313|
|H |26 |12,71 |353,92 |4221,65 |0,539 |178,011|
|J |35 |10,96 |197,04 |3749,308 |0,525 |201,377|
|Iš viso|  |  |  |  |  |506,700|

31 lentelė

Apyvartinių lėšų poreikio planas

|Apyvartinių lėšų |  |Apyvartinės |  |
|elementai | |lėšos, | |
| | |tūkst. Lt | |
|  |Periodo |Periodo |Vidutinė metinė |
| |pradžioje |pabaigoje |suma |
|Gamybinės atsargos: |  |  |  |
|Medžiagų |114,34 |162,2 |138,27 |
|Nebaigtos gamybos |521,901 |506,7 |514,301 |
|Prekių |1225,395 |5085,755 |3155,575 |
|Grynieji pinigai |46,5409 |143,866375 |95,204 |
|Iš viso |1908,177 |5898,521 |3903,349 |

32 lentelė

Apyvartinių lėšų panaudojimo rodikliai

|Rodikliai |Reikšmė |
|1. Pardavimų apimtis, tūkst.Lt |13998,963 |
|2. Apyvartinės lėšos, tūkst.Lt |3903,349 |
|3. Apyvartų skaičius |3,6 |
|4. Apyvartos trukmė, dienos |100 |
|5. Produkcijos imlumas |0,28 |
|apyvartinėms lėšoms, Lt | |

14.) Įmonės pagrindiniai ekonominiai rodikliai ir išvados

Atlikus visus skaičiavimus, užpildome 33 lentelę ir parašome išvadas.

|Rodykliai |Reikšmė |
|1. Produkcijos pardavimo planas, |  |
|tūkst.vnt.: | |
|gaminio B |7000 |
|gaminio H |6800 |
|gaminio J |2500 |
|2. Produkcijos pardavimo planas, tūkst.Lt |13998,963 |
|3. Produkcijos gamybos planas, tūkst.vnt.: |  |
|gaminio B |6450 |
|gaminio H |7900 |
|gaminio J |6000 |
|4. Pagaminta produkcija, tūkst.Lt |17859,32 |
|5. Bendroji produkcija, tūkst.Lt |  |
|6. Įmonės personalas, žm.: |432 |
| t.sk. darbininkai |293 |
|7. Darbo našumas, tūkst.Lt: |  |
| Dirbančiojo |41,341 |
| Darbininko |60,953 |
|8. Darbo užmokesčio fondas, tūkst.Lt: |4475,56 |
| t.sk. darbininkai |2736,76 |
|9. Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt: |0,858 |
| Dirbančiojo |10360 |
| Darbininko |9340,5 |
|10. Gamybos kaštai, tūkst.Lt |12009,58 |
|11. Gaminio pilnoji savikaina, Lt: |  |
|gaminio B

Leave a Comment