Namų darbas vadybos KTU

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Vadybos katedra

Namų darbas

Variantas Nr. 1

Studentas RNR1 gr. Stud. Genadijus Kuznecovas

Vadovas A. Veselka

Kaunas 2004

Užduotis Nr. 1

1. Pagal pateiktus pradinius duomenis išspręskite šiuos klausimus: 1.1. Sudarykite detalių, transportinių partijų judėjimo grafikusnuosekliajam, lygiagrečiajam ir mišriajam operacijų derinimo būdui.

1.2. Analitiniu būdu apskaičiuokite detalės apdirbimo trukmęskirtingiems operacijų būdams. Nuoseklaus operacijų derinimo būdo apdirbimo trukmė apskaičiuojama:

[pic]čia: n – detalių skaičius; i – operacijų skaičius, nuo 1…m; tvnt – operacijos trukmė, min; c – įrengimų skaičius „i-tojoje“ operacijoje. Lygiagretaus operacijų derinimo būdo apdirbimo trukmė apskaičiuojama: [pic]čia: p – transportinės partijos dydis, vnt; [pic]- ilgiausios operacijos trukmė, min. Mišraus operacijų derinimo būdo apdirbimo trukmė apskaičiuojama: [pic]čia: [pic]- trumpesnė iš dviejų gretimų (lyginame 1 su 2, 2 su 3 ir t.t.). 1.3. Padarykite išvadas, koks operacijų būdas geriausias. Išvados: lygiagretus operacijų derinimo būdas yra geriausias, nesoperacijų trukmė mažiausia.

2. Kintamoje srovinėje linijoje apdirbamos 5 detalės (A, B, C, D ir E).Pagal pateiktus duomenis apskaičiuokite (sudarykite): 2.1. Linijos darbo laiko trukmę apdirbant „i“ gaminį.Apskaičiuojamas tas darbo laiko fondas, kuris tenka kiekvienai detalei,apdirbant ją srovinėje linijoje: [pic]čia: Fei – darbo laiko fondas tenkantis „i“ detalei apdirbti srovinėjelinijoje, h; Fe – srovinės linijos bendras darbo laiko fondas, h; Gi – „i“ detalės gamybos apimtis, vnt; k – darbo laiko nuostoliai perderinant liniją.Efektyvus darbo laiko fondas apskaičiuojamas: [pic]čia: D – darbo dienų skaičius, d; tv – vidutinė darbo dienos trukmė, h; p – pamainų skaičius; k1 – koeficientas, įvertinantis darbo laiko nuostolius dėlorganizacinių-techninių priežasčių (2 proc. esant nutrūkstamai srovineilinijai). [pic] [pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

2.2. Dalinius (darbinius) srovinės linijos taktus.Apskaičiuojamas dalinis faktinis srovinės linijos taktas konkrečiaidetalei: [pic] [pic]

[pic]

[pic]

[pic] [pic]

2.3. Darbo linijos planą-grafiką. Apdirbimo periodo trukmė dienomis randama taip: [pic]

|  |Menesio|Vienos| |  |  |  || | | |Bendras | | | || | | |darbo | | | ||  |gamybos|detalė| |  |Dalini|Apdirbi|| | |s |imlumas | |s |mo ||Detalė|program|darbo |  |  |taktas|perioda|| |a, | | | | |s, ||  |vnt. |imluma|min. |proc. |min. |d. || | |s, | | | | ||  |  |min. |  |  |  |  ||A |10000 |15 |150000 |19,4 |0,196 |4,09 ||B |9000 |25 |225000 |29,0 |0,327 |6,13 ||C |12000 |20 |240000 |31,0 |0,262 |6,54 ||D |5000 |17 |85000 |11,0 |0,222 |2,32 ||E |5000 |15 |75000 |9,7 |0,196 |2,05 ||Viso: |  |  |775000 |100,0 |  |21,13 |

2.4. Darbo vietų skaičių ir jų apkrovimo koeficientą atskiroseoperacijose toms detalėms, kurių darbo imlumas imamas iš 1 uždavinio(pažymėtoms X). [pic] – darbo vietų skaičius.Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:c1 ( 3 ( 0,327 ( 9,17 priimu 10 9 bus apkrauti (100%), o 10-tas tik (17%)Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:c2 ( 7 ( 0,327 ( 21,41 priimu 22 21 bus apkrauti (100%), o 22-as tik (41%)Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:c1 ( 6 ( 0,327 ( 18,35 priimu 19 18 bus apkrauti (100%), o 19-tas tik(35%)Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:c1 ( 3 ( 0,327 ( 9,17 priimu 10 9 bus apkrauti (100%), o 10-tas tik (17%)Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:c1 ( 4 ( 0,327 ( 12,23 priimu 13 12 bus apkrauti (100%), o 23-as tik (23%)Darbo vietų skaičius pirmai operacijai:c1 ( 2 ( 0,327 ( 6,12 priimu 7 6 bus apkrauti (100%), o 7-tas tik (12%)

Variantas Nr.BHJ-4

Sudaryti įmonės veiklos metinį planą, apskaičiuojant tokias plano dalis:

1.) Produkcijos planavimo planasProdukcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinįlaikotarpį „j“ gaminių skaičių (Bpnj) ir jų vertę, t.y. pinigų sumą, kuriąįmonė planuoja gauti pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Ši sumavadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, dauginant parduodamų „j“gaminių skaičių (Bpnj) iš jų pardavimo kainos (cj): Bpardj = Bpnj x cj ; Bpard = (Bpardj 1 lentelė Produkcijos pardavimo planas

|Rodikliai |  |Gaminia|  |Iš viso|| | |i | | ||  |B |H |J |  ||1. Produkcijos pardavimo |7000 |6800 |2500 |  ||apimtis, vnt. | | | | ||2. Gaminio kaina, Lt. |816,93|864,96 |959,49 |  ||3.Pardavimo planas, |5718,5|5881,72|2398,72|13998,9||tūkst.Lt. |1 |8 |5 |6 |

Planuojamos gaminių pardavimo apimtys duotos 1* lentelėje. Gaminio kainanustatoma apskaičiavus jo savikaina, t.y. atlikus 3 – 11 plano daliųskaičiavimus.

2.) Produkcijos gamybos planasProdukcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį„j“ gaminių skaičių (Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijospardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavosprodukcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje(PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) duotos 1* lentelėje. Produkcijosgamybos planas apskaičiuojamas 2 lentelėje pagal šią formulę:

Bgnj = Bpardj + PApabj – PAprj 2 lentelė Produkcijos gamybos planas

|Rodikliai |  |Gaminiai |Viso ||  |B |H |J |  ||1. Produkcijos pardavimo apimtis, |7000 |6800 |2500 |  ||vnt. | | | | ||2. Prekių atsargos periodo |950 |1100 |3500 |  ||pabaigoje, vnt. | | | | ||Produkcijos kiekis, kurį reikia |7950 |7900 |6000 |  ||turėti per planinį periodą | | | | ||3.Prekių atsargos periodo pradžioje,|1500 |0 |0 |  ||vnt. | | | | ||4. Produkcijos gamybos planas, vnt. |6450 |7900 |6000 |  ||5. Gaminio kaina, Lt. |816,9|864,96|959,49|  || |3 | | | ||6. Pagaminta (prekinė) produkcija, |5269,|6833,1|5756,9|17859,3||tūkst.Lt. |2 |8 |4 |2 |

Pagamintos produkcijos vertė (Bpag) bus galima apskaičiuoti, kai busžinomos gaminių kainos. Ji apskaičiuojama pagal šias formules: Bpagj = Bgnj x cj ; Bpag = ( BpagjBendra produkcijos gamybos apimtis vertinėje išraiškoje apibūdinamabendrosios produkcijos rodikliu (Bbendr), kuris apskaičiuojamas pagalformulę: Bbendr = Bpagj + NGpab – NGprčia NGpab ir NGpr – nebaigtos gamybos vertė atitinkamai periodo pabaigojeir pradžioje (apskaičiuota 3 lentelėje). Kai žinomas gamybos planas, toliaugalima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų ištekliųporeikį, reikalinga planuojamai gamybos apimčiai vykdyti. Remiantisapskaičiuotu išteklių poreikiu natūriniais vienetais ir jų verte, sudaromasgamybos kaštų planas: apskaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės gamybosišlaidos.

3.) Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planavimasPlanuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis,pirmiausia skaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos planuiįvykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygi sandėlyje, nustatomasreikalingas nupirkti medžiagų kiekis.3.1.) Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planasDuomenys šiems skaičiavimams atlikti yra parodyti 2* ir 3* lentelėse: taipagrindinių medžiagų nomenklatūra (Mi), jų kainos (cmi), sunaudojimo normos– medžiagos kiekis reikalingas gaminio vienetui pagaminti – (Hmij);medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje(MApabi).Kiekvienos i-tosios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamaspagal šią formulę: Bmij = Bgnj x Hmij; Bmi = ( Bmij;čia: Bmij – -tosios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat. vnt; Bgnj – j-tojo gaminio gamybos planas, vnt; Bmi – bendras i-tosios medžiagos poreikis visai planinei gamybosapimčiai, nat. vnt.Išlaidos pagrindinėms medžiagoms (medžiagų kaštai) apskaičiuojami,dauginant medžiagų kiekį (Bmi) iš jų kainos (cmi): MKi = Bmi x cmi ; MKij = Bmij x cmi ; MKj = ( MKijčia: MKi – išlaidos i-tajai medžiagai, Lt.; MKij – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt.; MKj – j gaminio medžiagų kaštai, Lt.Pagrindinių medžiagų poreikį ir išlaidas skaičiuojame tokioje lentelėje: 3 lentelė Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas

|  |Gamybos |Medžiagų |Medžiago|Medžiago| |  || | |sunau- |s |s |Medžiag| || | | | | |ų | || | | | | |kaštai | ||Medžiagos |planas,v|dojimo norma|kaina |poreikis|Viso |Gaminio|| |nt. | | |, t | |, ||  |  |gaminiui,kg |Lt/kg |  |tūkst.L|Lt || | | | | |t | ||Gaminys B |6450 |  |  |  |  |  ||111 |6450 |3,3 |7 |21,285 |148,995|23,1 ||117 |6450 |0,45 |4,4 |2,9025 |12,771 |1,98 ||119 |6450 |0,7 |3,8 |4,515 |17,157 |2,66 ||Iš viso |  |  |  |  |178,923|27,74 ||Gaminys H |7900 |  |  |  |  |  ||112 |7900 |1,2 |10 |9,48 |94,8 |12 ||116 |7900 |4,4 |5 |34,76 |173,8 |22 ||120 |7900 |7,2 |1,5 |56,88 |85,32 |10,8 ||Iš viso |  |  |  |  |353,92 |44,8 ||Gaminys J |6000 |  |  |  |  |  ||112 |6000 |0,9 |10 |5,4 |54 |9 ||115 |6000 |5 |3,2 |30 |96 |16 ||118 |6000 |2,8 |2,8 |16,8 |47,04 |7,84 ||Iš viso |  |  |  |  |197,04 |32,84 ||Iš viso |  |  |  |  |729,883|  ||medžiagų | | | | | | |

Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, taibendram kiekvienos medžiagos poreikiui sudarome medžiagų poreikiosuvestinę, į kurią surašome duomenis iš 3 lentelės. 4 lentelė Medžiagų poreikio suvestinė

|  |111 |112 |115 |116 |117 ||1. Medžiagų poreikis gamybos plano |21,285|14,88 |30 |34,76|2,9025||vykdymui, t | | | | | ||2. Medžiagų atsargos sandėlyje |5 |4 |2,5 |5,4 |2 ||periodo pabaigoje, t | | | | | || Medžiagų kiekis reikalingas |26,285|18,88 |32,5 |40,16|4,9025||planiniame darbe | | | | | ||3. Medžiagų atsargos sandėlyje |0 |2 |6 |5,4 |3,6 ||periodo pradžioje, t | | | | | ||4. Reikalingas nupirkti medžiagų |26,285|16,88 |26,5 |34,76|1,3025||kiekis, t | | | | | ||5. Medžiagų kaina, Lt/kg |7 |10 |3,2 |5 |4,4 ||6. Išlaidos medžiagoms, tūkst.Lt. |183,99|168,8 |84,8 |173,8|5,731 || |5 | | | | |

|  |  |  |Iš || | | |viso ||118 |119 |120 |  ||16,8 |4,515 |56,88 |- ||3 |7 |6 |- ||19,8 |11,515|62,88 |- ||0 |7 |3,8 |- ||19,8 |4,515 |59,08 |- ||2,6 |3,8 |1,5 |- ||51,48 |17,157|88,62 |774,38|| | | |3 |

4.) Energijos poreikio ir išlaidų planasPramonės įmonės naudoja įvairių rūšių energiją (elektros, šiluminęenergiją, šaltį, vandenį ir kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiemsreikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui (jėgai), apšietimui,apšildymui ir t.t. Įmonės aprūpinimas energija planuojamas irorganizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Planinis energijos poreikis galibūti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe apskaičiuosime elektrosporeikį, atsižvelgdami į jos panaudojimo paskirtį. Priimame, kad: šiluminė energija įmonėje yra naudojamatechnologijoje, patalpų apšildymui ir buitiniams tikslams; elektrosenergija – variklių varymui ir apšvietimui; vanduo – buitiniams tikslams.Skaičiavimus atliksime kiekvienai energijos rūšiai.

4.1.) Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planavimasŠiluminės energijos poreikį technologijai apskaičiuojame remdamiesi 2*lentelėje pateiktomis šiluminės energijos sunaudojimo normomis(Gkal/gaminiui) ir produkcijos gamybos planu (2 lentelė). Skaičiavimąatliksime 6 lentelėje: 6 lentelė Šiluminės energijos technologijai poreikių ir išlaidų planas

|  |Gamybos |Energijos |Energijo|Energijo|Energijos|| | | |s |s | ||Gaminiai |planas, |sunaudojimo|kaina, |porekis,|kaštai || |vnt. | | | | ||  |  |norma, |Lt/Gkal |Gkal |tūkst.Lt || | |Gkal/vnt | | | ||Gaminys B |6450 |0,01 |104,4 |64,5 |6,734 ||Gaminys H |7900 |0,01 |104,4 |79 |8,248 ||Gaminys J |6000 |0,06 |104,4 |360 |37,584 ||Iš viso |- |- |- |503,5 |52,565 |

Šiluminės energijos poreikį apšildymui ir buitiniams reikalams skaičiuojameatskirai administracijai ir gamybiniams cechams, remdamiesi 11* lentelėjeparodytais normatyvais.Įmonės gamybinių cechų plotas duotas 6* lentelėje. Administracijos ir kitųįmonės patalpų plotą priimame 30 proc. nuo gamybinio ploto. Įmonės plotoskaičiavimą galima atlikti tokioje lentelėje: 7 lentelė Įmonės ploto apskaičiavimas

|Rodikliai |Plotas, m2 ||Gamybinis plotas |1800 ||Administracijos |540 ||plotas | ||Iš viso |2340 |

Šiluminės energijos poreikį ir išlaidas apšildymui ir buitiniams reikalamsgalime apskaičiuoti 8 lentelėje:

8 lentelė Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų apšildymui ir buitiniams reikalams apskaičiavimas

|Rodikliai |Reikšmė ||1. Šildymo sezono trukmė, mėn |6 ||2. Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį |0,01 ||1m2 apšildyti, Gkal | ||3. Šilumos sunaudojimo norma 1dirbančiajam|0,15 ||per metus, Gkal | ||4. Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal |105 ||5. Gamybiniai cechai: |  ||Gamybinis plotas, m2 |1800 || Gamybinis personalas, žm. |293 || Šiluminės energijos poreikis per |151,95 ||metus, Gkal: | ||Apšildymui |108 ||Buitiniams reikalams |43,95 || Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. |15,955 ||Lt: | ||Apšildymui |11,34 ||Buitiniams reikalams |4,615 ||6. Administracija ir kiti įmonės |  ||negamybiniai padaliniai: | ||Plotas, m2 |540 ||Personalas, žm. |139 || Šiluminės energijos poreikis, Gkal: |53,25 ||Apšildymui |32,4 ||Buitiniams reikalams |20,85 || Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. |5,591 ||Lt: | ||Apšildymui |3,402 ||Buitiniams reikalams |2,189 |

Pastaba: darbuotojų skaičius bus apskaičiuojamas 5 skyriuje. 9 lentelė Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planas

|  |  |Poreik|  |  |Išlaid|  || | |is, | | |os, | || | |Gkal | | |tūkst.| || | | | | |Lt. | ||Paskirtis|Gamybini|Admini|Iš |Gamybini|Admini|Iš || |ai |s- |viso |ai |s- |viso ||  |cechai |tracij|  |cechai |tracij|  || | |a | | |a | ||Technolog|503,5 |0 |503,5 |52,565 |0 |52,565||ijai | | | | | | ||Apšildymu|108 |32,4 |140,4 |11,34 |3,402 |14,742||i | | | | | | ||Buičiai |43,95 |20,85 |64,8 |4,615 |2,189 |6,804 ||Iš viso |655,45 |53,25 |708,7 |68,52 |5,591 |74,111|

Analogiškai paskaičiuojamas ir vandens poreikis bei išlaidos.

4.2.) Vandens poreikio ir išlaidų planavimasĮmonėje vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Jo poreikį ir išlaidasskaičiuojame atskyrai gamybiniams cechams ir administracijai. Skaičiavimuireikalingi duomenys parodyti 11* lentelėje. Skaičiavimą atliksime 10lentelėje: 10 lentelė

Vandens poreikio ir išlaidų planavimas

|Rodikliai |Reikšmė ||1. Vandens sunaudojimo norma per |0,05 ||dieną, m3/žm | ||2. Darbo dienų skaičius |254 ||3. Vandens tarifas, Lt./m3 |4,58 ||4. Gamybiniai cechai: |  ||Gamybinis personalas, žm. |293 ||Vandens poreikis, m3 |3721,1 ||Išlaidos vandeniui, tūkst. Lt. |17,043 ||5. Administracija ir kiti |  ||negamybiniai padaliniai: | ||Personalas, žm. |139 ||Vandens poreikis, m3 |1765,3 ||Išlaidos vandeniui, tūkst. Lt. |8,085 ||6.Bendras vandens poreikis, m3 |5486,4 ||7. Iš viso išlaidų vandeniui, tūkst.|25,128 ||Lt. | |

4.3.) Elektros energijos poreikio ir išlaidų planasElektros energija įmonėje naudojama įrengimų variklių varymui (Wjėgai) irapšvietimui (Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuoįrengimų variklių aktyvinio galingumo (Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko(Tef.įr), todėl elektros energijos poreikį jėgai šiame darbe skaičiuosimetiktai gamybiniams cechams.Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 4* lentelėje. Tefįr ( ndd x Tpam x kpam x kįr ;čia: Tefįr – efektyvus įrengimų darbo laikas,h; ndd – darbo dienų skačius; Tpam – rėžiminė pamainos trukmė,h (5* lentelė); kpam – įrengimų darbo pamainumo koeficientas; kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimųplanines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros darbais irapskaičiuojamas pagal formulę: kįr ( 1-a/100;čia: a – įrengimų planinės prastovos, proc. (4* lentelė); Wjėgai ( Pa x kg x Tefįr ;čia: Wjėgai – elektros energijos poreikis variklių varymui, kWh; kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas (0,6 – 0,8);Elektros energijos poreikį apšvietimui skaičiuojame atskirai gamybiniamscechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams.Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto (Q), šviestuvų galingumo normos 1m2ploto apšviesti (Hapšv) ir apšvietimo laiko (Tapšv):

Wapšv ( Q x Hapšv x Tapšv ;Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifasparodytas 11* lentelėje. Reikia nepamiršti, kad įmonės administracija dirba1 pamaina.Elektros energijos poreikio ir išlaidų skaičiavimą galima atlikti 11lentelėje:

11 lentelė Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas

|Rodikliai |Reikšmė ||1. Šviestuvų galingumo norma, W/m2 |60 ||2. Elektros energijos tarifas, Lt/1kWh |0,29 ||3.Gamybiniai cechai: |  ||Įrengimų varyklių sumarinis aktyvinis |308 ||galingumas, kW | ||Variklių galingumo panaudojimo |0,8 ||koeficientas | ||Irengimų metinis efektyvaus darbo |3666 ||laikas, h | ||Elektros energijos poreikis jėgai, kWh |903302 ||Išlaidos už elektros energiją jėgai, |261,958 ||tūkst. Lt | ||Gamybinis plotas, m2 |1800 ||Apšvietimo laikas, h |4064 ||Elektros energijos poreikis |237600 ||apšvietimui, kWh | ||Išlaidos už elektros energiją |68,904 ||apšvietimui, tūkst. Lt | ||4. Administracija |  ||Patalpųplotas, m2 |540 ||Apšvietimo laikas, h |2200 ||Elektros energijos poreikis |71280 ||apšvietimui, kWh | ||Išlaidos už elektros energiją |20,671 ||apšvietimui, tūkst. Lt | |

12 lentelė Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas

|  |  |Poreik|  |  |Išlaid|  || | |is, | | |os, | || | |kWh | | |tūkst.| || | | | | |Lt. | ||Paskirtis |Gamybini|Admini|Iš |Gamybini|Admini|Iš || |ai |s- |viso |ai |s- |viso ||  |cechai |tracij|  |cechai |tracij|  || | |a | | |a | ||Varyklių |903302 |0 |- |261,958 |0 |- ||varymui | | | | | | ||Apšvietimui|237600 |71280 |- |68,904 |20,671|- ||Iš viso |1140902 |71280 |121218|330,862 |20,671|351,53|| | | |2 | | |3 |

5.) Personalo planasSudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis,dirbančiųjų skaičius, jų darbo užmokestis.Darbo našumas (metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo (rezultatyvumo)vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagaminovienas įmonės darbuotojas(DNper) arba darbininkas (DNdarb), irapskaičiuojamas, dalinant metinę pagamintos produkcijos apimtį (Bpag) išdarbuotojų ar darbininkų skaičiaus (nper arba ndarb): DNdarb ( Bpag / ndarb ;Gamybinių darbininkų darbo užmokestis (darbo kaštai) tai suma, kurią reikėsišmokėti darbininkams už pagamintą produkciją (atliktą darbą). Ši suma (DU)paskaičiuojama, remiantis normatyviu technologiniu gaminių darbo imlumu(DIj) ir vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu (VA), kurie yra parodyti 2*lentelėje. DUj ( DIj x Bngj x VA ; DUdarb ( ( DUj ;Technologinis gaminio darbo imlumas parodo pagrindinių gamybinių darbininkųdarbo laiką reikalingą gaminio vienetui pagaminti, išreikštą žm.val.sandauga (Bngj x DIj) parodo j-tojo gaminio gamybos programos darbo imlumą,t.y. kiek darbininkų darbo valandų reikia visai gamybos apimčiai pagaminti.Darbuotojams (vadovams, specialistams, techniniams vykdytojams), kuriųdarbas apmokamas pagal nustatytą mėnesinę algą (Amėn), metinė darboužmokesčio suma paskaičiuojama pagal formulę: DU ( nper x Amėn x 12 ;Gamybinių darbininkų darbo užmokestį galima paskaičiuoti 13 lentelėje.Kadangi atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui sudaro 31 proc. nuodarbo užmokesčio sumos, tai toje pačioje lentelėje paskaičiuojame irminėtus atskaitymus. 13 lentelė Pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokesčio planas

|  |Gamybos |Gaminio |Valandin|Gamybinės || | | |is | ||Gaminiai|darbo |darbo |atlygini|progamos || | | |mas, |darbo ||  |imlumas, |imlumas, |Lt. |imlumas, nh|| |nh |nh | | ||Gaminys |6450 |24 |5,2 |154800 ||B | | | | ||Gaminys |7900 |25 |5,2 |197500 ||H | | | | ||Gaminys |6000 |29 |5,2 |174000 ||J | | | | ||Iš viso |  |  |  |526300 |

|Gamybinės | |  |Atskaitymai|| |Darbo | | ||progamos | |  |socialiniam||darbo |užmokestis | |drau- ||imlumas, nh|tūkst. Lt |proc. |dimui, || | | |tūkst. Lt ||154800 |804,96 |29,41 |249,538 ||197500 |1027 |37,53 |318,37 ||174000 |904,8 |33,06 |280,488 ||526300 |2736,76 |100 |848,396 |

Darbininkų skaičiaus nustatymui (ndarb), o taip pat ir darbininkų –valandininkų darbo užmokesčiui apskaičiuoti, reikia žinoti efektyvųdarbininko darbo fondą (Tef), t.y. kiek valandų per planuojamus metusvidutiniškai dirbs vienas darbininkas. Šio rodiklio paskaičiavimuireikalingi duomenys parodyti 5* lentelėje. 14 lentelė Efektyvaus darbininko darbo laiko skaičiavimas

|Darbo laiko sudėtis |Planas ||1. Kalendorinės dienos periode |365 ||2. Poilsio ir švenčių dienos |111 ||3. Režiminis darbo laikas, dienos |254 ||4. Neatvykimai į darbą, dienos: |26,3 ||Eilinės ir papildomos atostogos |20,5 ||Dekretinės dienos |0,9 ||Ligos |3,8 ||Kitos priežastys |1,1 ||5. Efektyvus darbo laikas, dienos |227,7 ||6. Režiminė pamainos trukmė, h |8 ||7. Vidiniai darbo dienos |0,2 ||nuostoliai, h | ||8. Efektyvi pamainos trukmė, h |7,9 ||9. Efektyvus darbininko darbo |1798,83 ||laikas, h | |

Gamybinių darbininkų skaičių apskaičiuojame, dalindami visos gamybinėsprogramos darbo imlumą (DI) iš efektyvaus darbininko darbo laiko (Tef): ndarb ( DI / Tef ;Pasinaudodami 5* lentelėje pateiktais papildomais duomenimis,apskaičiuojame įmonės personalą ir jų darbo užmokestį. Skaičiavimus

atliekame atskirai gamybinių cechų personalui ir įmonės valdymo personalui(administracijai). 15 lentelė Įmonės personalo ir darbo užmokesčio planas

|Rodikliai |Reikšmė ||1. Gamybos programos darbo imlumas, nh |526300 ||2. Efektyvus darbininko darbo laikas, h |1798,83 ||3. Pagrindiniai darbininkai |293 ||4. Gamybinių cechų vadovai, specialistai, |80 ||techniniai vykdytojai, žm. | ||5. Vidutinė mėnesinė gamybos specialisto alga, Lt|1000 ||6. Gamybinių cechų vadovų, specialistų, techninių|  ||vykdytojų | ||metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt |960 ||7. Atskaitymai sveikatos ir socialiniam |297,6 ||draudimui, tūkst.Lt | ||8. Įmonės vadovai, specialistai, techniniai |59 ||vykdytojai (administracija), žm. | ||9. Įmonės administracijos darbuotojo vidutinė |1100 ||mėnesinė alga, Lt | ||10. Įmonės administracijos metinis darbo |778,8 ||užmokestis, tūkst.Lt | ||11. Atskaitymai sveikatos ir socialiniam |241,428 ||draudimui, tūkst.Lt | ||12. Įmonės personalas, žm.: |432 || t.sk. darbininkai |293 ||13. Įmonės personalo metinis darbo užmokestis, |4475,56 ||tūkst.Lt: | || t.sk. darbininkų |2736,76 |

16 lentelėje apskaičiuojame bendrus personalo plano rodiklius. 16 lentelė Personalo plano rodikliai

|Rodikliai |Reikšmė ||1. Įmonės personalas, žm.: |432 || t.sk. darbininkai |293 ||2. Įmonės personalo metinis darbo |4475,56 ||užmokestis, tūkst.Lt: | || t.sk. darbininkų |2736,76 ||3. Vidutinis metinis darbo užmokestis, |  ||Lt: | || Dirbančiojo |10360 || Darbininko |9340,5 ||4. Pagaminta produkcija, tūkst. Lt |17859,32 ||5. Darbo našumas (metinis išdirbis), |  ||tūkst.Lt: | || Dirbančiojo |41,341 || Darbininko |60,953 |

6.) Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planasĮmonės pagrindinių priemonių vertei ir amortizaciniams atskaitymamsapskaičiuoti naudojamės 6* ir 7* lentelės duomenimis.Amortizaciniai atskaitymai parodo pagrindinių priemonių vertės dalį,perkeliamą į pagamintos produkcijos vertę (pagrindinių priemoniųnusidėvėjimą). Pagrindinės priemonės savo vertę į pagamintos produkcijossavikainą perkelia (nusidėvi) palaipsniui per visą jų naudojimo įmonėjelaikotarpį.Šiame darbe naudosime tiesinį pagrindinių priemonių nusidėvėjimoapskaičiavimo metodą. Šiuo atveju, metinė nusidėvėjimo suma (NS)apskaičiuojama, remiantis pagrindinių priemonių eksploatavimo trukme (T): NS ( (PF – LV)/T ; Am ( NS x 100/PF ;čia: PF – pagrindinių priemonių įsigijimo (pradinė) vertė, Lt (6* lentelė); LV – pagrindinių priemonių likvidacinė vertė, Lt (likvidacinępriemonių vertę nustato pati įmonė, tačiau ji neturi viršyti 10 proc.pradinės priemonių vertės); T – normatyvinė pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė, metai (7*lentelė); Am – metinė amortizacinių atskaitymų norma, proc. (parodo, kokiapagrindinių priemonių vertės dalis nusidėvi kiekvienais metais).Pagrindinių priemonių amortizacinius atskaitymus skaičiuojame atskiraigamybiniams cechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonėspadaliniams, nes šios sumos, apskaičiuojant netiesiogines išlaidas,įtraukiamos į skirtingas sąmatas: gamybinių cechų pagrindinių priemoniųamortizaciniai atskaitymai – į netiesioginių gamybos išlaidų sąmatą;negamybinių padalinių amortizacija – į veiklos sąnaudas. Skaičiavimus atliekame sekančioje 17 lentelėje: 17 lentelė Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas

|  |  |Pagrindi|  |Pagrindini|| | |nių | |ų || | |priemoni| | || | |ų vertė,| | ||Pagrindin|  |tūkst.lt|  |priemonių ||ės | | | | ||priemonės|Gamy- |Adminis-|  |ekspluatav|| | | | |imo ||  |biniai |tracija |Iš viso|trukmė, || | | | |metai ||  |cechai |  |  |  ||1. |1500 |850 |2350 |40 ||Pastatai | | | | ||2. |150 |130 |280 |10 ||Vertingas| | | | || |  |  |  |  ||inventori| | | | ||us | | | | ||3. Darbo |  |  |  |  || mašinos|2700 |0 |2700 |9 ||ir | | | | || |  |  |  |  ||įrengimai| | | | ||4. Kėlimo|  |  |  |  ||ir | | | | || |480 |56 |536 |9 ||transport| | | | ||o | | | | || |  |  |  |  ||priemonės| | | | ||5. Kiti |  |  |  |  || |197 |112 |309 |7 ||įrengimai| | | | ||ir | | | | || įranga|  |  |  |  ||Iš viso |5027 |1148 |6175 |  |

|Amortizaci|  |Amortizaci|  ||nių | |niai | || | |atskaityma| || | |i | ||atskaitymų|  |tūkst.Lt |  ||norma, |Gamy- |Adminis- |Iš viso||proc. | | | ||  |biniai |tracija |  ||  |cechai |  |  ||2,25 |33,75 |19,125 |52,875 ||9 |13,5 |11,7 |25,2 ||  |  |  |  ||  |  |  |  ||10 |270 |0 |270 ||  |  |  |  ||  |  |  |  ||10 |48 |5,6 |53,6 ||  |  |  |  ||  |  |  |  ||12,86 |25,329 |14,4 |39,729 ||  |  |  |  ||  |390,5785|50,825 |441,404|| |7 | | |

Pastaba: šioje lentelėje skiltis „Amortizacinių atskaitymų norma, proc.“apskaičiuojama kiekvienai pagrindinių priemonių grupei pagal pateiktąformulę.

7.) Gamybos kaštų planasGamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, už kuriasįgyjamos reikalingos medžiagos, žaliavos, energetiniai ištekliai, apmokamadarbuotojams už darbą ir pan. šios piniginės išlaidos vadinamos kaštais(išlaidomis) ir yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijosgamybai, piniginė vertė.Ankstesniuose darbo skyriuose jau yra paskaičiuoti kintami tiesioginiaikaštai: pagrindinių medžiagų, šiluminės energijos technologijai išlaidos,pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis (atitinkamai 3, 6 ir 13lentelės).Todėl dabar reikia apskaičiuoti netiesiogines gamybos išlaidas (gamybiniųcechų išlaikymo ir valdymo išlaidas), kurias sudaro: gamybinių cechųįrengimų ir patalpų išlaikymui reikalingų medžiagų vertė, gamybos vadovų,specialistų, techninių vykdytojų darbo užmokestis ir atskaitymaisocialiniam ir sveikatos draudimui, cechų apšvietimo, apšildymo irbuitinėms reikmėms skirtos energijos išlaidos, amortizaciniai atskaitymai,kitų tarnybų paslaugos ir kitos išlaidos.

Pagalbinių medžiagų išlaidas įrengimų ir patalpų priežiūrai ir pagalbiniųir aptarnaujančių tarnybų paslaugų vertę apskaičiuojame, remiantis 11*lentelėje nurodytais šių išlaidų normatyvais. Kaip matome, šioje įmonėjepagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų priežiūrai yra planuojamosatsižvelgiant į produkcijos mašininį imlumą, o patalpų priežiūrai – įplotą. Įmonės plotas jau yra apskaičiuotas 7 lentelėje, todėl dabarapskaičiuojame gaminamos produkcijos mašininį imlumą ir po to – pagalbiniųmedžiagų išlaidas ir pagalbinių ir aptarnaujančių gamybų paslaugų vertę (18ir 19 lentelės).

18 lentelė Gamybos programos mašininio imlumo skaičiavimas

|  |Gaminio mašininis |Gamybos |Gamybos || |imlumas, |planas, |programos ||Gaminiai |įr.val./vnt |tūkst.vnt. |mašininis || | | |imlumas ||  |  |  |tūkst.įr.val. ||Gaminys B |18 |6,45 |116,1 ||Gaminys H |20 |7,9 |158 ||Gaminys J |25 |6 |150 ||Iš viso |  |  |424,1 |

19 lentelė Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų ir patalpų priežiūrai skaičiavimas

|Rodikliai |Reikšmė ||Gamybiniai cechai: |  ||1. Gamybos programos mašininis imlumas, |424,1 ||tūkst.įr.val. | ||2. Pgalbinių medžiagų įrengimų priežiūrai |0,7 ||normatyvas, Lt/įr.val. | ||3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų |296,87 ||priežiūrai, tūkst.Lt | ||4. Gamybinių patalpų plotas, m2 |1800 ||5. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai |12 ||išlaidų normatyvas, Lt/1m2 | ||6. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų |21,6 ||priežiūrai, tūkst.Lt. | ||7. Viso gamybinių cechų išlaidos pagalbinėms |318,47 ||medžiagoms, tūkst.Lt. | ||Administracija |  ||1. Patalpų plotas, m2 |540 ||2. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai |12 ||išlaidų normatyvas Lt/1m2 | ||3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų |6,48 ||priežiūrai, tūkst.Lt | ||Viso pagalbinių medžiagų išlaidos, tūkst.Lt |324,95 |

Netiesiogines gamybos išlaidas (dažnai vadinamas gamybinėmis pridėtinėmisišlaidomis) apskaičiuojame 20 lentelėje, kurios sudarymui panaudojame 8*,9, 10, 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenimis. Šios išlaidos yra susijusiossu gamybinių cechų išlaikymu ir aptarnavimu: tai gamybiniuose cechuosenaudojamų pagalbinių medžiagų išlaidos, cechų vadovų ir specialistų darboužmokestis, visų rūšių gamybiniuose cechuose naudojamos energijos išlaidos(išskyrus technologinę), taip pat amortizaciniai atskaitymai ir kitos.Netiesioginės gamybos išlaidas, apskaičiuojant atskyrų gaminių gamyboskaštus, skirstome proporcingai gamybinių darbininkų darbo užmokesčiui (13lentelė) ir tai atliekame 21 lentelėje.Bendra gamybos kaštų sąmata ir atskyrų gaminių savikaina apskaičiuojama 22lentelėje. 20 lentelė Netiesioginių gamybos išlaidų sąmata|Išlaidų rūšys |Suma, tūkst.Lt ||1. Pagalbinės medžiagos |324,95 ||2. Darbo užmokestis |4475,56 ||3. Atskaitymai socialiniam ir |1387,424 ||sveikatos draudimui | ||4. Energija |450,772 ||5. Amortizaciniai atskaitymai |441,404 ||6. Pagalbinių ir aptarnaujančių |339,28 ||tarnybų paslaugos | ||7. Kitos išlaidos |222,582 ||Iš viso |7641,971 |

21 lentelė Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymas

|Rodykliai |Iš viso|  |Gaminia|  || | | |i | ||  |  |B |H |J ||Gamybinių darbininkų darbo |100 |29,41 |37,53 |33,06 ||užmokestis, proc. | | | | ||Netiesioginės gamybos išlaidos, |7641,97|2247,50|2868,03|2526,43||tūkst.Lt |1 |4 |2 |6 |

Gamybos kaštų planui apskaičiuoti panaudojame 2, 3, 6, 13 ir 21 lenteliųduomenimis. 22 lentelė Gamybos kaštų planas

|  |  |Gamybos kaštai, || | |tūkst.Lt ||Kaštų rūšys |  |Gaminių|  |Iš viso||  |B |H |J |  ||1. Pagrindinės medžiagos |178,923|353,92 |197,04 |729,883||2. Energija technologijai |6,734 |8,248 |37,584 |52,566 ||3. Gamybinių darbininkų darbo |804,96 |1027 |904,8 |2736,76||užmokestis | | | | ||4. Atskaitymai socialiniam ir |249,538|318,37 |280,488|848,396||sveikatos draudimui | | | | ||5. Gamybinės netiesioginės |2247,50|2868,03|2526,43|7641,97||išlaidos |4 |2 |6 |2 ||Viso gamybos kaštų, tūkst.Lt |3487,65|4575,57|3946,34|12009,5|| |9 | |8 |8 ||Viso gamybos kaštų, proc. |29,04 |38,10 |32,86 |100 ||Produkcijos gamybos planas, |6450 |7900 |6000 |- ||tūkst.vnt. | | | | ||Gaminio gamybinė savikaina, Lt |540,72 |579,19 |657,72 |- |

Gaminio gamybinė savikaina parodo vieno gaminio gamybos išlaidas irapskaičiuojama, dalinant visą gaminio gamybos kaštų sumą iš jo gamybosapimties.

8.) Medžiagų ir prekių atsargų planas Kad būtų galima apskaičiuoti parduotos produkcijos gamybos kaštus,reikia žinoti prekių (pagamintų gaminių) atsargų sandėlyje vertę. Prekiųatsargų sandėlyje dydžiai ir vertė periodo pradžioje parodyti 1* lentelėje;prekių vertę periodo pabaigoje gauname nurodytus prekių vienetus daugindamiiš gaminių gamybinės savikainos (pagamintos, bet dar neparduotosprodukcijos vertė lygi jų gamybos kaštams). Prekių atsargų apskaičiavimągalima atlikti 23 lentelėje. Planuojant įmonės aprūpinimą materialiniais ir finansiniais ištekliais(apyvartinėmis lėšomis), reikia žinoti medžiagų atsargų sandėlyje lygį ir

vertę. Šios skaičiavimus galima atlikti 24 lentelėje, naudojantis 3*lentelės duomenimis. Sudarant medžiagų atsargų planą, reikia įvertinti tikmedžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.

23 lentelė Prekių atsargų planas

|  |Atsargos |pradžioje |  |Atsargos |  || |periodo | | |periodo | || | | | |pabaigoje | ||Prekės|Dydis, vnt.|Vertė, |Dydis, |Gaminio |Vertė, || | |tūkst.Lt |vnt. |gamybinė |tūkst.Lt ||  |  |  |  |savikaina, Lt|  ||B |1500 |811,08 |950 |540,72 |513,684 ||H |0 |0 |1100 |579,19 |637,109 ||J |0 |0 |3500 |657,72 |2302,02 ||Iš |  |811,08 |  |  |3452,813 ||viso | | | | | |

24 lentelė Medžiagų atsargų planas

|Medžiagos |Kaina Lt/kg | Atsargos |pradžioje | Atsargos |pabaigoje || | |periodo | |periodo | ||  |  |Dydis, t. |Vertė, |Dydis, t. |Vertė, || | | |tūkst.Lt | |tūkst.Lt ||111 |7 |0 |0 |5 |35 ||112 |10 |2 |20 |4 |40 ||115 |3,2 |6 |19,2 |2,5 |8 ||116 |5 |5,4 |27 |5,4 |27 ||117 |4,4 |3,6 |15,84 |2 |8,8 ||118 |2,6 |0 |0 |3 |7,8 ||119 |3,8 |7 |26,6 |7 |26,6 ||120 |1,5 |3,8 |5,7 |6 |9 ||Iš viso |  |  |114,34 |  |162,2 |

9.) Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas Įmonė pajamas gauna už parduotą produkciją. Todėl pelnoapskaičiavimui reikia žinoti parduotos produkcijos gamybos kaštus, kuriųskaičiavimą atliekame 25 lentelėje. Ankščiau apskaičiuoti produkcijos gamybos kaštai nebus lygūsparduotos produkcijos gamybos kaštams, nes ne visi pagaminti gaminiaiparduodami. Įmonė planuoja atitinkamas pagamintų prekių atsargas sandėlyjeperiodo pabaigoje (1* lentelė). Žinant planinius gamybos kaštus (GK) ir prekių atsargų sandėlyjevertę (20 ir 21 lentelės), galime apskaičiuoti parduodamos produkcijosgamybos kaštus (GK pard): GKpard ( PApr + GK – PApab ;čia: PApr ir PApab – prekių atsargų sandėlyje vertė atitinkamai periodopradžioje ir pabaigoje. 25 lentelė Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas

|Rodikliai |Iš viso, |  |Tame |  || |tūkst.Lt | |tarpe | || | | |pagal | || | | |gaminius| ||  |  |B |H |J ||Prekių atsargos periodo |811,08 |811,08 |0 |0 ||pradžioje | | | | ||Gamybos kaštai |12009,58 |3487,659|4575,57 |3946,34|| | | | |8 ||Pardavimui skirtos produkcijos |9367,84 |3785,04 |3938,5 |1644,3 ||gamybos kaštai | | | | ||Prekių atsargos periodo |3452,813 |513,684 |637,109 |2302,02||pabaigoje | | | | ||Parduodamos produkcijos gamybos|9367,847 |3785,055|3938,461|1644,32||kaštai | | | |8 |

10.) Veiklos sąnaudų planas Į įmonės veiklos sąnaudas įtraukiamos produkcijos pardavimo išlaidosbei bendrosios ir administracinės sąnaudos, kurias sudaro bendros įmonėsišlaikymo ir valdymo išlaidos: pagalbinių medžiagų administracijos patalpųišlaikymui išlaidos; administracijos darbuotojų darbo užmokestis iratskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui; administracijos patalpųapšvietimo, apšildymo, vandens ir buitinėms reikmėms energijos išlaidos;administracijos pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai; paslaugosir kitos išlaidos. Šias išlaidas apskaičiuojame 26 lentelėje, remiantis 9*,11*, 9, 10, 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenimis, o jų pasiskirstymąatliekame 27 lentelėje. Veiklos sąnaudos yra netiesioginės, pastovias išlaidas, kuriasatskiriems gaminiams paskirstome proporcingai jų gamybos kaštams (22lentelė). 26 lentelė Veiklos sąnaudų planas

|Išlaidų rūšys |Suma, tūkst.Lt ||1. Pardavimų sąnaudos: |65,2 ||Reklama ir skelbimai |19,56 ||Prekių išvežimas |45,64 ||2. Bendrosios ir administracinės |3695,537 ||sąnaudos: | ||Pagalbinės medžiagos |324,95 ||Administracijos darbuotojų darbo |778,8 ||užmokestis | ||Atskaitymai socialiniam ir |1387,424 ||sveikatos draudimui | ||Energija |450,772 ||Amortizaciniai atskaitymai |441,404 ||Paslaugos |23,364 ||Komandiruotės |7,788 ||Mokesčiai ir rinkliavos |281,035 ||Iš viso |3760,737 |

Pastaba: į šią sąmatą įtraukiamos administracijos patalpų apšvietimo,apšildymo, vandens ir kitos buitiniams reikalams naudojamos energijosišlaidos; administracijos pagrindinių priemonių nusidėvėjimas. 27 lentelė Veiklos sąnaudų paskirstymas

|Rodykliai |Iš viso|  |Gaminia|  || | | |i | ||  |  |B |H |J ||Gamybos kaštai, proc. |100 |29,04 |38,1 |32,86 ||Veiklos sąnaudos, tūkst.Lt. |3760,73|1615,0|1568,9 |576,8 || |7 |4 | | ||Pardavimo planas, tūkst.vnt. |16,3 |7 |6,8 |2,5 ||Gaminiui tenkančios veiklos |  |230,7 |230,7 |230,7 ||sąnaudos, Lt | | | | |

11.) Gaminių kainos apskaičiavimasKad būtų galima planuoti įmonės pajamas, reikia nustatyti gaminių kainas.Šiame darbe gaminių kainas apskaičiuosime remdamiesi jų gamybos pilnomisišlaidomis ir planuojama pelno norma (rentabilumu). Gaminio kaina (ci) sudaro jo pilnoji savikaina (spi) ir pelnas(pi),kurį apskaičiuojame remdamiesi 1* lentelėje pateiktu gaminio rentabilumu(Ri): ci ( spi + pi ; Ri ( pi/spi x100; pi ( Ri x spi/100 Gaminio pilnąją savikainą sudaro jo gamybinė savikaina (sgi) irveiklos sąnaudos (vsi). Šie rodikliai yra paskaičiuoti 22 ir 27 lentelėse. spi ( sgi + vsiGaminių kainų apskaičiavimas atliekamas 28 lentelėje. 28lentelė Gaminių kainų apskaičiavimas

|Gaminiai |Gamybinė |Veiklos |Pilnoji | |  |Kaina || | | | |Pelnas| | ||  |savikaina|sąnaudos,|savikain|proc. |Lt |Lt || |, Lt |Lt |a, Lt | | | ||B |540,72 |230,7 |771,42 |5,9 |45,51 |816,93||H |579,19 |230,7 |809,89 |6,8 |55,07 |864,96||J |657,72 |230,7 |888,42 |8 |71,07 |959,49|

Pastaba: nustačius gaminių kainas, galima apskaičiuoti pardavimų apimtį irpagamintos produkcijos vertę ir pabaigti 1, 2, 16 lenteles.

12.) Įmonės pajamų ir pelno planasĮmonės pelnas apskaičiuojamas iš pardavimų apimties atimant parduotosprodukcijos gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas. Labai svarbus įmonei yra

grynasis pelnas – tai pelnas liekantis įmonei, atskaičius pelno mokestį,kuris sudaro 15 proc. (arba 13 proc. – įmonėms, kuriuose vidutinissąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos sudaroiki 500 tūkst. litų per metus) nuo apmokestinamo pelno sumos. Įmonės pajamųir pelno skaičiavimą galima parodyti 29 lentelėje. 29 lentelė Įmonės pajamų ir pelno planas

|Rodykliai |Suma, tūkst.Lt. ||1. Pardavimo apimtis |13998,963 ||2. Parduodamos produkcijos |9367,847 ||gamybos kaštai | ||3. Bendras pelnas |4631,116 ||4. Veiklos sąnaudos |3760,737 ||5. Pelnas prieš apmokestinimą |870,721 ||6. Pelno mokestis |130,608 ||7. Grynasis pelnas |740,113 |

Įmonėse skaičiuojami ne tik pelno, bet ir produkcijos (veiklos)(Rprod), apyvartos (Rap) ir kapitalo (Rk) rentabilumo rodikliai. Šierodikliai išreiškiami procentais ir skaičiuojami pelno prieš apmokestinimą(P) atžvilgiu: Rprod ( P x 100/(GK + VS); Rap ( P x 100/Bpard ; Rk ( P x 100/(PF + AL);čia:GK ir VS – atitinkamai: parduodamos produkcijos gamybos kaštai ir veiklossąnaudos, Lt.;Bpard – pardavimo apimtis, Lt.;PF ir AL – atitinkamai: pagrindinių priemonių (17 lentelė) ir apyvartiniųlėšų (31 lentelė) vertė, Lt.

13.) Apyvartinių lėšų poreikio planavimas Įmonė gamybos proceso vykdymui turi turėti pakankamai apyvartiniųlėšų: pirkti medžiagoms; apmokėti už energetinius išteklius; mokėtidarbuotojams atlyginimus ir t.t. Apyvartinių lėšų poreikį einamajai įmonės veiklai finansuoti pagrindeapsprendžia medžiagų, prekių ir nebaigtos gamybos atsargų lygis. Medžiagųir prekių atsargas skaičiavome 23 ir 24 lentelėse. Kiekvieno gaminionebaigtos gamybos apimtį (NGj) galime paskaičiuoti pagal sekančiasformules: NGj ( Tcj x GKdj x kaj; kaj ( (MKj + 0,5 AVj)/GK; AVj ( GKj – MKj; NG ( ( NGj;j – gaminys;Tc – gaminio gamybos ciklo trukmė dienomis (1* lentelė);GKd – vienos dienos gamybos kaštai, tūkst..Lt (Apskaičiuojami visus gamyboskaštus dalinant iš 360. apyvartinių lėšų skaičiavimuose naudojamas tokslaikotarpio dienų skaičius: metams – 360; ketvirčiui – 90; mėnesiui – 30).ka – išlaidų augimo koeficientas;MK, AV, GK – atitinkamai: medžiagų kaštai, apdirbimo vertė, gamybos kaštai,tūkst..Lt. Nebaigtos gamybos apimtį periodo pabaigoje apskaičiuojame 30lentelėje; periodo pradžioje – remiantis 10* lentelės duomenimis. Apskaičiuojant apyvartinių lėšų poreikį (31 lentelė), vidutinį metinįatsargų lygį nustatome, kaip aritmetinį vidurkį: atsargų sumą periodopradžioje ir pabaigoje daliname iš dviejų. 32 lentelėje parodome apyvartinių lėšų panaudojimo rodiklius: apyvartųskaičių (nap), vienos apyvartos trukmę (Tap) ir produkcijos imlumąapyvartinėms lėšoms (AIprod). Apyvartų skaičius parodo, kiek apyvartų per metus padaro apyvartinėslėšos, ir apskaičiuojamas, dalinant pardavimų apimtį (PA) iš apyvartiniųlėšų vidutinės metinės sumos (AL). Vidutinė apyvartos trukmė dienomis nustatoma, dalinant periodo dienasiš apyvartų skaičiaus. Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms parodo, kokia apyvartinių lėšųsuma tenka vienam parduotos produkcijos litui, ir apskaičiuojamasapyvartinių lėšų sumą dalinant iš pardavimų apimties. nap ( PA/AL; Tap ( 360/nap; AIprod ( AL/PA

30 lentelė Nebaigtos gamybos apimties skaičiavimas

|  |Gamybos |Dienos |  |Išlaidų |  |Nebaigt|| | | | |augimo | |os || | | | |koeficien| | || | | | |tas | | ||Gaminia|ciklo |gamybos|Gaminio |Gaminio |  |gamybos||i | | | | | | ||  |trukmė, |kaštai,|medžiagų |apdirbimo|Koeficien|apimtis|| | | |kaštai, | |tas |, ||  |dienos |tūkst.L|tūkst.Lt |vertė, |  |tūkst.L|| | |t | |tūkst.Lt | |t ||B |25 |9,688 |178,923 |3308,736 |0,526 |127,313||H |26 |12,71 |353,92 |4221,65 |0,539 |178,011||J |35 |10,96 |197,04 |3749,308 |0,525 |201,377||Iš viso|  |  |  |  |  |506,700|

31 lentelė Apyvartinių lėšų poreikio planas

|Apyvartinių lėšų |  |Apyvartinės |  ||elementai | |lėšos, | || | |tūkst. Lt | ||  |Periodo |Periodo |Vidutinė metinė || |pradžioje |pabaigoje |suma ||Gamybinės atsargos: |  |  |  ||Medžiagų |114,34 |162,2 |138,27 ||Nebaigtos gamybos |521,901 |506,7 |514,301 ||Prekių |1225,395 |5085,755 |3155,575 ||Grynieji pinigai |46,5409 |143,866375 |95,204 ||Iš viso |1908,177 |5898,521 |3903,349 |

32 lentelė Apyvartinių lėšų panaudojimo rodikliai

|Rodikliai |Reikšmė ||1. Pardavimų apimtis, tūkst.Lt |13998,963 ||2. Apyvartinės lėšos, tūkst.Lt |3903,349 ||3. Apyvartų skaičius |3,6 ||4. Apyvartos trukmė, dienos |100 ||5. Produkcijos imlumas |0,28 ||apyvartinėms lėšoms, Lt | |

14.) Įmonės pagrindiniai ekonominiai rodikliai ir išvados

Atlikus visus skaičiavimus, užpildome 33 lentelę ir parašome išvadas.

|Rodykliai |Reikšmė ||1. Produkcijos pardavimo planas, |  ||tūkst.vnt.: | ||gaminio B |7000 ||gaminio H |6800 ||gaminio J |2500 ||2. Produkcijos pardavimo planas, tūkst.Lt |13998,963 ||3. Produkcijos gamybos planas, tūkst.vnt.: |  ||gaminio B |6450 ||gaminio H |7900 ||gaminio J |6000 ||4. Pagaminta produkcija, tūkst.Lt |17859,32 |

|5. Bendroji produkcija, tūkst.Lt |  ||6. Įmonės personalas, žm.: |432 || t.sk. darbininkai |293 ||7. Darbo našumas, tūkst.Lt: |  || Dirbančiojo |41,341 || Darbininko |60,953 ||8. Darbo užmokesčio fondas, tūkst.Lt: |4475,56 || t.sk. darbininkai |2736,76 ||9. Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt: |0,858 || Dirbančiojo |10360 || Darbininko |9340,5 ||10. Gamybos kaštai, tūkst.Lt |12009,58 ||11. Gaminio pilnoji savikaina, Lt: |  ||gaminio B