ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS Socialinių mokslų fakultetas Ekonomikos katedra
Referatas Moterys Lietuvos versle
Darbo vadovė: J. Staponkienė Darbą atliko: VEK-4 gr. studentė
Šiauliai, 2004 m TurinysĮvadas 31. Moterų verslinė ir visuomeninė veikla 42. Išsilavinimas 43. Kuris geresnis vadovas: MOTERIS ar VYRAS? 44. Moterų veiklos rūšys 55. Moterų padėtis darbo rinkoje 5 5.1. Moterų skaičiaus tendencijos 5 5.2. Užimtumas 6 5.3. Nedarbo lygis 76. Moterys verslininkės 8Išvados 10Naudota literatūra 12 Įvadas Šio referato tikslas – atskleisti Lietuvos moterų vaidmenį šaliesekonomikoje. Aptarsime moterų verslinę ir visuomeninę veiklą, dalyvavimodarbo rinkoje tendencijas: ekonominį aktyvumą ir užimtųjų skaičiausdinamiką, darbo jėgos pasiskirstymą ekonomikos sektoriuose ir ūkio šakose. Taip pat kalbėsime apie išsilavinimą, pastebesime, jog yra žymiaidaugiau moterų, turinčių išsilavinimą, nei vyrų. Nagrinėsime veiklos rūšisbei bedarbystės problemomas. Bus analizuojami moterų ekonominės padėties irdarbo ypatumai, profesinių ir šeimyninių pareigų derinimas. 1. Moterų verslinė ir visuomeninė veikla
Laisvosios rinkos sistema teoriškai suteikia visiems Lietuvospiliečiams galimybę siekti ekonominio savarankiškumo. Bet praktika rodo,kad taip dažnai nebūna ir viena iš pagrindinių kliūčių yra lytis. MoterysLietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduria su diskriminacijaieškant darbo. Vis didėjantis skaičius moterų pradeda savo verslą, taipsiekdamos įveikti šią kliūtį. Smulkus verslas pasireiškia kaip instrumentasmoterims siekiant ekonominio savarankiškumo. Moterų verslas turi tam tikrasypatybes: dažnai jis yra smulkus ir verslininkės yra linkusios įdarbintikitas moteris savo versluose. Tai reiškia, kad šiuo atveju jos turiteigiamą ekonominę įtaką: jos plėtoja smulkųjį verslą ir sukuria darbovietas (ypač kitoms moterims). Moterys tampa ekonomiškai savarankiškomis. 1996 metais priimta Moterųpažangos programa, kuri konstatuoja, kad reikia “propaguoti bei remtimoterų ekonominį savarankiškumą, skatinti moterų smulkų verslą bei asmeninęiniciatyvą”. Savarankiškumo jausmas, pasitikėjimas savimi yra vienas iš
profesinio moters vadovės įvaizdžio veiksnių, kuris leidžia moterimsmodeliuoti darbą pagal savo poreikius bei kurti patogią darbo aplinką.Profesinės veiklos dėka joms atsiveria naujos galimybės kūrybiniųsugebėjimų realizavimui, socialinių ryšių plėtimui, savo ir šeimos ateitiesplanavimui. Lietuvoje yra nemažai drąsių ir siekiančių karjeros moterų, kuriosryžtasi pačios sukurti darbo vietą sau ir savo šeimai, t.y. imtis verslo.2. Išsilavinimas
Verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis turi didelės įtakosne tik verslo steigimui, bet ir profesiniam vadovo įvaizdžiui. Jeipanagrinėsime moterų išsilavinimą, pastebėsime, kad nėra jokio pagrindomanyti, kad jos negali vadovauti. Moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą,skaičius yra didesnis nei vyrų (atitinkamai 223 tūkst. ir 165 tūkstančiai).Tačiau aukštesnis moterų išsilavinimas negarantuoja geresnių nei vyramskarjeros galimybių.
3. Kuris geresnis vadovas: MOTERIS ar VYRAS?
Šiuolaikinis verslas tampa vis įvairesnis ir reikalauja tiek vyriškų,tiek moteriškų bruožų bei sugebėjimų. Todėl ir moters vadovės įvaizdyjeturėtų pasireikšti šiek tiek vyriškos vadovo savybės, bet kartu išlikti irmoteriškumo aspektai, nes tam tikros moteriškos savybės gali būti netprivalumas vadovaujant. „Šiuolaikinės Lietuvos socialiniai procesai irjaunimo tapatybės“ ataskaitoje pateikti duomenys rodo, jog vertinantveiklą, atliekamą viešojoje visuomenės sferoje, dauguma apklaustųjų atsakė,kad ji yra būdinga vyrams ir moterims. 84.4 proc. visų respondentų taipįvertino karjeros siekimą, 67.9 proc. pinigų uždirbimą. Bet kita vertus,vadovavimą vyriška veikla laiko net 42.3 proc. vaikinų ir 19.4 proc.merginų. Vadinasi, vadovavimas laikomas veikla, kurią geriau gali atliktivyrai. Kaip rodo duomenys, šie stereotipai mūsų visuomenėje dar pakankamaistabilūs, o tai sąlygoja neigiamą moters vadovės įvaizdį.
4. Moterų veiklos rūšys
Populiariausia veiklos rūšis vyraujanti tarp moterų ir vyrųverslininkų yra prekyba. Ja užsiima daugiau nei 30proc. vyrų ir moterų.Procentaliai šia veikla užsiima daugiau moterų. Moterų, užsiimančiųprekyba, yra 4,4 proc. daugiau nei vyrų. Kita tarp moterų populiari veikla– viešbučių ir restoranų veikla. Moterų, užsiimančių viešbučių ir restoranųveikla, buvo 13,3 proc. daugiau nei vyrų. Moterys turi tendenciją plėtoti lanksčius verslus, kurie pagrįsti jųasmenine patirtimi. Jos atsakingiau žvelgia į verslą, kaip į gyvenimo būdą,o ne kaip į pelningą nuotykį. Tačiau moterys dalyvauja ne tik verslinėje, bet ir visuomeninėjeveikloje. Suvokusios, kad tik vienybėje ir kartu jos gali įveikti vyrųpatriarchines nuostatas, apginti savo teises, orumą ir lygiavertiškumą, kadtiktai jų pilietinio ir politinio aktyvumo dėka Lietuvoje gali būti sukurtareali demokratija, Lietuvos moterys buriasi į visuomenines organizacijas. Visuomenine moterų organizacijų veikla siekiama moteriškosios lytiesdiskriminacijos panaikinimo. Pagal visuomeninių organizacijų veiklos pobūdį jas galima suskirstytiį tris grupes: politiškai orientuotos moterų organizacijos, nevyriausybinėsmoterų organizacijos, moterų organizacijos, įkurtos pagal nacionalines arbaspecifinius interesus. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja virš 90 moterųorganizacijų.
5. Moterų padėtis darbo rinkoje 5.1. Moterų skaičiaus tendencijos
Moterys Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę šalies gyventojų – 53,3%(100 vyrų teko 114 moterų). Šis rodiklis nuo 1990 m. kyla labai nežymiai(1990 m.- 52,7%), bet visada tolygiai didėja. Rodiklio reikšmės Lietuvojeir ES šalyse yra labai panašios: ES jis yra lygus 51,1%. Vyrų dalisbendrame gyventojų skaičiuje nuo pat 1990 m. tolygiai mažėjo ir šiuo metusiekia 46,7%.
Lenteleje rodoma moterų dalis Lietuvoje ir ES 2002 m.
|Rodiklis |Lietuva|ES ||Moterų dalis bendrame gyventojų skaičiuje |53,3% |51,1%||Darbingo amžiaus moterų dalis darbingo amžiaus gyventojų |49,7% |43,2%||skaičiuje | | |
5.2. Užimtumas
2002 m. ekonominis moterų aktyvumas Lietuvoje buvo žemesnis nei vyrų.Moterų aktyvumas buvo 65,7%, kai tuop tarpu vyrų – 73,2%. Pastaraisiais
metais ekonominis moterų aktyvumas turėjo tendenciją mažėti: 2000 m. jissudarė 67,1 %, o 2001 m. – 65,8%. Tačiau ne visos 15-64 m. amžiaus moterys priklausė užimtųjų gyventojųgrupei. Moterų ir vyrų užimtumo lygis 2002 m. buvo mažesnis už jų aktyvumolygį ir sudarė atitinkamai 57,1% ir 62,3%. 2002 m. moterų užimtumo lygis,palyginti su 2001 m. (55.9%), išaugo, tačiau nepasiekė 2000 m. lygio(57,5%). Pastebima didelė užimtumo lygio diferenciacija pagal amžiaus grupes.Kaip rodo 2 lentelės duomenys, moterų užimtumo lygis didžiausias 25-49amžiaus grupėje. 2002 m. visose amžiaus grupėse moterų užimtumo lygis buvožemesnis negu vyrų.[pic]
Susidariusią situaciją galima paaiškinti tuo, kad tokios tradiciškai“moteriškos” veiklos sritys kaip švietimas, sveikatos priežiūra irsocialinis darbas dažniausiai yra valstybinio sektoriaus dalis. Tuo tarpu“vyriškosios” veiklos sritys (statyba, transportas ir kt.), kaip taisyklė,priklauso privačiam sektoriui. Taigi, galima būtų teigti, kad moterys nėralinkusios rizikuoti ir labiau vertina stabilias, užtikrintas darbo vietas.Vyrai pirmenybę teikia privačioms įmonėms ir dažnai patys jas steigia.Didžioji dalis moterų yra kuklesnės, santūresnės, labiau linkusios padėtivyrams, dirbti komandoje, o ne vadovauti. Kaip matyti iš grafiko, 2002 m.darbdavių ir savarankiškai dirbančių moterų buvo beveik dvigubai mažiau neivyrų.
[pic]
5.3 Nedarbo lygis
Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. bendras nedarbo lygisLietuvoje buvo 13,7%. Moterų nedarbo lygis 2002 m. buvo žemesnis nei vyrųir sudarė 12,9% (vyrų nedarbo lygis 2002 m. sudarė 14,6%). [pic]
Tokius skirtumus darbo rinkoje lemia: ➢ užsisenėjęs stereotipinis požiūris į moters ir vyro socialinį vaidmenį – vyras vis dar laikomas vieninteliu ar bent jau pagrindiniu šeimos maitintoju; ➢ problema, su kuria susiduria moterys, norinčios išlaikyti darbo vietą ar ieškoti kitos – motinystė ir vaiko priežiūra. 2002 m. vos 1% vyrų pasinaudojo tėvystės atostogomis;
➢ mažesnis darbo rinkos poreikis vyresnio amžiaus moterims; ➢ moterų dažnai stokoja patirties, specifinių įgūdžių versle; ➢ skeptiškas požiūris į moterį verslininkę.6. Moterys verslininkės
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartusu Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2001 m. atlikto smulkių irvidutinių įmonių verslo sąlygų tyrimo duomenimis, tarp įmonių vadovųgausėja moterų. Jei 2000 m. Lietuvoje moterų vadovių buvo vos 29,2%, tai2001 m. – jau 40%.
Grafike verslininkų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, 2001 m. (%)(visi verslininkai atitinkamoje amžiaus grupėje = 100)[pic] Absoliučiai visose amžiaus grupėse vyrų vadovų yra daugiau. Šisskirtumas itin ryškus 21 – 30 metų grupėje. Daugiausiai verslo vadovių yra31 – 50 amžiaus grupėse. Vyrų verslininkų vyraujantis amžius yra 21 – 40metų. Moterų situacija Lietuvoje ir ES yra labai panaši. Visose amžiausgrupėse (25 – 39, 40 – 49, 50+) moterų verslininkių mažiau nei vyrų.Daugiausiai moterų verslininkių ES yra 50 ir daugiau metų amžiaus grupėje(5,5% visų to amžiaus dirbančių moterų). Šiek tiek mažiau – 4,5%verslininkių 40 – 49 amžiaus grupėje bei 3%- 25 – 39 metų amžiaus grupėje. Moterys labiau nei vyrai linkę dirbti ne savo įsteigtoje įmonėje. Vos21 – 24% verslininkių visose amžiaus grupėse yra moterys.
Grafike naujai įsteigtų įmonių vadovai pagal lytį, 2001m. (%) (visosįmonės įvairiais metais = 100)[pic] Vyrai yra gerokai aktyvesni steigiant naujas įmones, tačiau moterųpadėtis pastaraisiais keletą metų gerėja. Jei 1997 m. tik 28,8% naujaiįsteigtų įmonių vadovais buvo moterys, tai 2001 m. šis skaičius išaugo iki40%. Lietuvos verslininkės veiklą plėtoja dažniausiai šiose srityse:siuvimas, plaukų kirpimas, grožio salonai, maži restoranai ir kavinės,privatūs stomatologijos kabinetai ir privatūs gydytojų kabinetai, sportoklubai ir kt. ES apie 30% moterų verslininkių dirba mažmeninėje ir didmeninėjeprekyboje, apie 13% moterų dirba viešbučių- restoranų sektoriuje bei apie
12% – visuomeninių ir privačių paslaugų sektoriuje.Moterys labiau linkusios kurti mažas įmones. Apie 70% ES moterųverslininkių valdo mažesnes nei 5 darbuotojų įmones, 16% moterų – įmones,kuriose dirba 6 – 10 darbuotojų, 11% moterų – 11- 49 darbuotojų turinčiasįmones ir tik 2,5% valdo įmones, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų. Didelės įtakos tiek verslo steigimui, tiek ir profesiniam vadovoįvaizdžiui turi verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis. Apžvelgusstatistinius duomenis, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad moterysnegali vadovauti (2002 m. aukštąjį išsilavinimą turėjo 13,5% moterų ir11,5% vyrų). Kaip matyti, moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yradaugiau, tačiau tai toli gražu negarantuoja joms geresnių nei vyramskarjeros galimybių. Tam dažniausiai trukdo verslui nepalankios moterųcharakterio savybės: nuolaidumas, kuklumas, baimė rizikuoti ir pan. Motersvadovės įvaizdyje turėtų pasireikšti daugiau vyriškų savybių, tačiaunereikėtų pamiršti ir moteriškumo, kuris dažnoje situacijoje gali tapti nekliūtimi, o privalumu. Europos Sąjungoje 25 – 39 metų amžiaus moterų išsilavinimasaukštesnis nei to paties amžiaus vyrų. 40 – 54 metų amžiaus grupėje moterųir vyrų išsilavinimas labai panašus (apie 25 – 30% verslininkų su aukštuojuišsilavinimu).
Išvados Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, bendras užimtų moterų skaičiussumažėjo net 195.8 tūkst., arba beveik penktadaliu, tuo tarpu užimtų vyrų –58.2 tūkst., arba 6.6%. Per šį laikotarpį pastebimai sumažėjo moterų dalisbendrame užimtų gyventojų skaičiuje -nuo 53.8 iki 50.2% . Dirbančių moterųskaičiaus mažėjimas buvo susijęs su ženkliais jų ekonominio aktyvumopokyčiais (moterų užimtumo lygis 1991-1995 metais sumažėjo net 18.6procentinio, tuo tarpu vyrų – tik 4.5 procentinio punkto). 1996 metųpabaigoje – 1997 metais kartu su ekonomikos augimu pradėjo didėti irdirbančiųjų skaičius, šiek tiek sumažėjo nedarbo lygis, tačiau šiospozityvios tendencijos darbo rinkoje susijusios su vyrų ekonominio aktyvumo
augimu, moterų tarpe buvo ir toliau stebimas užimtųjų skaičiaus mažėjimas,atitinkamai sumažėjo ir jų užimtumo rodikliai (iki 79%) bei dalisdirbančiųjų tarpe (iki 49.2%). Moterys sudaro didesnę pusę (apie 58%) valstybinio sektoriausdarbuotojų (jo dalis bendroje užimtumo struktūroje sumažėjo iki trečdalio).Privačios ekonominės veiklos sferoje aktyvesni yra vyrai (jų dalis siekia57%). Lėtesnės privataus sektoriaus feminizacijos priežastys susijusios sutuo, kad vadinamosios “moteriškos” ūkio šakos (švietimas, sveikata irsocialinis darbas) praktiškai tebelieka valstybinio sektoriaus dalimi, tuotarpu “vyriškos” veiklos sferos (statyba, kai kurios apdirbamosios pramonėsšakos) yra beveik visiškai privatizuotos. Kita vertus, kaip rodo specialūstyrimai, moterys žymiai lėčiau negu vyrai įsitraukia į privatų verslą.Statistikos departamento duomenimis, moterys darbdavių tarpe sudarė mažiaunei trečdalį, savarankiškų, arba dirbančių sau asmenų tarpe – apie 40%. Beveik per visą nedarbo registravimo laikotarpį (išskyrus 1993 m.)moterys sudarė didesnę pusę visų bedarbių; oficialiai užregistruotųnedirbančių moterų skaičius šalyje nuolat didėja: 1998 m. pabaigoje jisviršijo 61 tūkst., moterys sudarė pusę visų bedarbių, jų tarpe daugiaunei du trečdalius bedarbių su aukštuoju ir aukštesniuoju išsimokslinimu.(Nekvalifikuotų bedarbių tarpe moterų yra šiek tiek daugiau nei pusė –53%). Bedarbių amžiaus struktūros pokyčių analizė rodo, jog nedarbas – tai,visų pirma, vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų problema: vyrų skaičiusdidesnis tik jaunimo tarpe, moterų persvara išryškėjai vidutinio irvyresnio darbingo amžiaus (iki 54 metų) grupėse. Nuo 1993 m. vyresnių nei30 metų moterų lyginamasis svoris visų bedarbių tarpe išaugo nuo 30 iki37%. Sociologiniai tyrimas rodo, kad apmokamo darbo sferoje, ypač “įėjimo”į darbo rinką fazėje moterys yra dažnai diskriminuojamos dėl savo lyties iramžiaus. Tradiciniu požiūriu į moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje irvisuomenėje grindžiama darbdavių elgsena tebėra labai svarbus veiksnys,kontroliuojantis Lietuvos moterų dalyvavimą apmokamo darbo sferoje. Statistiniai duomenys liudija apie moterų ir vyrų darbo užmokesčioskirtumus: moterų darbo užmokestis sudaro 87.4% vidutinio mėnesinio brutodarbo užmokesčio, tuo tarpu vyrų – gerokai viršija šį rodiklį (113.6%),t.y. moterys uždirba beveik ketvirtadaliu mažiau nei vyrai. Nepaisantryškios atlyginimų diferenciacijos pagal lytį visose profesijų grupėse irūkio šakose, “vyriškose” veiklos sferose moterys uždirba gerokai daugiau,negu vidutiniškai šalies ūkyje, tuo tarpu mažiausi moterų (kaip ir visųdirbančiųjų) atlyginimai yra labiausiai feminizuotose ūkio šakose:tekstilės pramonėje, sveikatos apsaugoje ir švietime Naudota literatūra1. Aidis R. Moterų verslininkių problemos. – Moterys: tapatumo paieškos. – Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas/Moterų informacijos centras, Vilnius, 19991. Ellingseter A. Fathers Working Long Hours: Trends, Causes and Consequences. – Institute for Social Research, Oslo, 1990.2. Darbininkų ir tarnautojų pagrindinių kvalifikacinių grupių darbo apmokėjimas. Balandis 1998. – Statistikos departamentas , Vilnius, 19993. www.svv.lt4. www.std.lt