Moterys Lietuvos versle

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

Socialinių mokslų fakultetas

Ekonomikos katedra

Referatas

Moterys Lietuvos versle

Darbo vadovė: J. Staponkienė

Darbą atliko: VEK-4 gr. studentė

Šiauliai, 2004 m

Turinys
Įvadas 3
1. Moterų verslinė ir visuomeninė veikla 4
2. Išsilavinimas 4
3. Kuris geresnis vadovas: MOTERIS ar VYRAS? 4
4. Moterų veiklos rūšys 5
5. Moterų padėtis darbo rinkoje 5

5.1. Moterų skaičiaus tendencijos 5

5.2. Užimtumas 6

5.3. Nedarbo lygis 7
6. Moterys verslininkės 8
Išvados 10
Naudota literatūra 12

Įvadas

Šio referato tikslas – atskleisti Lietuvos moterų vaidmenį šalies
ekonomikoje. Aptarsime moterų verslinę ir visuomeninę veiklą, dalyvavimo
darbo rinkoje tendencijas: ekonominį aktyvumą ir užimtųjų skaičiaus
dinamiką, darbo jėgos pasiskirstymą ekonomikos sektoriuose ir ūkio šakose.

Taip pat kalbėsime apie išsilavinimą, pastebesime, jjog yra žymiai
daugiau moterų, turinčių išsilavinimą, nei vyrų. Nagrinėsime veiklos rūšis
bei bedarbystės problemomas. Bus analizuojami moterų ekonominės padėties ir
darbo ypatumai, profesinių ir šeimyninių pareigų derinimas.

1. Moterų verslinė ir visuomeninė veikla

Laisvosios rinkos sistema teoriškai suteikia visiems Lietuvos
piliečiams galimybę siekti ekonominio savarankiškumo. Bet praktika rodo,
kad  taip dažnai nebūna ir viena iš pagrindinių kliūčių yra lytis. Moterys
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduria su diskriminacija
ieškant darbo. Vis didėjantis skaičius moterų pradeda savo verslą, taip
siekdamos įveikti šią kliūtį. Smulkus verslas pasireiškia kaip instrumentas
moterims siekiant ekonominio saavarankiškumo. Moterų verslas turi tam tikras
ypatybes: dažnai jis yra smulkus ir verslininkės yra linkusios įdarbinti
kitas moteris savo versluose. Tai reiškia, kad šiuo atveju jos turi
teigiamą ekonominę įtaką: jos plėtoja smulkųjį verslą ir sukuria darbo
vietas (ypač kitoms moterims).
 Moterys tampa ekonomiškai savarankiškomis. 1

1996 metais priimta Moterų
pažangos programa, kuri konstatuoja, kad reikia “propaguoti bei remti
moterų ekonominį savarankiškumą, skatinti moterų smulkų verslą bei asmeninę
iniciatyvą”. Savarankiškumo jausmas, pasitikėjimas savimi yra vienas iš
profesinio moters vadovės įvaizdžio veiksnių, kuris leidžia moterims
modeliuoti darbą pagal savo poreikius bei kurti patogią darbo aplinką.
Profesinės veiklos dėka joms atsiveria naujos galimybės kūrybinių
sugebėjimų realizavimui, socialinių ryšių plėtimui, savo ir šeimos ateities
planavimui.

Lietuvoje yra nemažai drąsių ir siekiančių karjeros moterų, kurios
ryžtasi pačios sukurti darbo vietą sau ir savo šeimai, t.y. imtis verslo.

2. Išsilavinimas

Verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis turi didelės įtakos
ne tik verslo steigimui, bet ir profesiniam vadovo įvaizdžiui. Jei
panagrinėsime moterų išsilavinimą, pastebėsime, kad nėra jokio pagrindo
manyti, kad jos negali vadovauti. Moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą,
skaičius yra didesnis nei vyrų (atitinkamai 223 tūkst. ir 165 tūkstančiai).
Tačiau aukštesnis moterų išsilavinimas negarantuoja geresnių nnei vyrams
karjeros galimybių.

3. Kuris geresnis vadovas: MOTERIS ar VYRAS?

Šiuolaikinis verslas tampa vis įvairesnis ir reikalauja tiek vyriškų,
tiek moteriškų bruožų bei sugebėjimų. Todėl ir moters vadovės įvaizdyje
turėtų pasireikšti šiek tiek vyriškos vadovo savybės, bet kartu išlikti ir
moteriškumo aspektai, nes tam tikros moteriškos savybės gali būti net
privalumas vadovaujant. „Šiuolaikinės Lietuvos socialiniai procesai ir
jaunimo tapatybės“ ataskaitoje pateikti duomenys rodo, jog vertinant
veiklą, atliekamą viešojoje visuomenės sferoje, dauguma apklaustųjų atsakė,
kad ji yra būdinga vyrams ir moterims. 84.4 proc. visų respondentų taip
įvertino karjeros siekimą, 67.9 proc. pinigų uždirbimą. Bet k

kita vertus,
vadovavimą vyriška veikla laiko net 42.3 proc. vaikinų ir 19.4 proc.
merginų. Vadinasi, vadovavimas laikomas veikla, kurią geriau gali atlikti
vyrai. Kaip rodo duomenys, šie stereotipai mūsų visuomenėje dar pakankamai
stabilūs, o tai sąlygoja neigiamą moters vadovės įvaizdį.

4. Moterų veiklos rūšys

Populiariausia veiklos rūšis vyraujanti tarp moterų ir vyrų
verslininkų yra prekyba. Ja užsiima daugiau nei 30proc. vyrų ir moterų.
Procentaliai šia veikla užsiima daugiau moterų. Moterų, užsiimančių
prekyba, yra 4,4 proc. daugiau nei vyrų. Kita tarp moterų populiari veikla
– viešbučių ir restoranų veikla. Moterų, užsiimančių viešbučių ir restoranų
veikla, buvo 13,3 proc. daugiau nei vyrų.

Moterys turi tendenciją plėtoti lanksčius verslus, kurie pagrįsti jų
asmenine patirtimi. Jos atsakingiau žvelgia į verslą, kaip į gyvenimo būdą,
o ne kaip į pelningą nuotykį.

Tačiau moterys dalyvauja ne tik verslinėje, bet ir visuomeninėje
veikloje. Suvokusios, kad tik vienybėje ir kartu jos gali įveikti vyrų
patriarchines nuostatas, apginti savo teises, orumą ir lygiavertiškumą, kad
tiktai jų pilietinio ir politinio aktyvumo dėka Lietuvoje gali būti sukurta
reali demokratija, Lietuvos moterys buriasi į visuomenines organizacijas.
 Visuomenine moterų organizacijų veikla siekiama moteriškosios lyties
diskriminacijos panaikinimo.

Pagal visuomeninių organizacijų veiklos pobūdį jas galima suskirstyti
į tris grupes: politiškai orientuotos moterų organizacijos, nevyriausybinės
moterų organizacijos, moterų organizacijos, įkurtos pagal nacionalines arba
specifinius interesus. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja virš 90 moterų
organizacijų.

5. Moterų padėtis darbo rinkoje

5.1. Moterų skaičiaus tendencijos

Moterys Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę šalies gyventojų – 53,3%
(100 vyrų teko 114 moterų). Šis rodiklis nuo 1990 m. kyla labai n

nežymiai
(1990 m.- 52,7%), bet visada tolygiai didėja. Rodiklio reikšmės Lietuvoje
ir  ES šalyse yra labai panašios: ES jis yra lygus 51,1%. Vyrų dalis
bendrame gyventojų skaičiuje nuo pat 1990 m. tolygiai mažėjo ir šiuo metu
siekia 46,7%.

Lenteleje rodoma moterų dalis Lietuvoje ir ES 2002 m.

|Rodiklis |Lietuva|ES |
|Moterų dalis bendrame gyventojų skaičiuje |53,3% |51,1%|
|Darbingo amžiaus moterų dalis darbingo amžiaus gyventojų |49,7% |43,2%|
|skaičiuje | | |

5.2. Užimtumas

2002 m. ekonominis moterų aktyvumas Lietuvoje buvo žemesnis nei vyrų.
Moterų aktyvumas buvo 65,7%, kai tuop tarpu vyrų – 73,2%. Pastaraisiais
metais ekonominis moterų aktyvumas turėjo tendenciją mažėti: 2000 m. jis
sudarė 67,1 %, o 2001 m. – 65,8%.

Tačiau ne visos 15-64 m. amžiaus moterys priklausė užimtųjų gyventojų
grupei. Moterų ir vyrų užimtumo lygis 2002 m. buvo mažesnis už jų aktyvumo
lygį ir sudarė atitinkamai  57,1% ir 62,3%. 2002 m. moterų užimtumo lygis,
palyginti su 2001 m. (55.9%), išaugo, tačiau nepasiekė 2000 m. lygio
(57,5%).

Pastebima didelė užimtumo lygio diferenciacija pagal amžiaus grupes.
Kaip rodo 2 lentelės duomenys, moterų užimtumo lygis didžiausias 25-49
amžiaus grupėje. 2002 m. visose amžiaus grupėse moterų užimtumo lygis buvo
žemesnis negu vyrų.

[pic]

Susidariusią situaciją galima paaiškinti tuo, kad tokios tradiciškai
“moteriškos” veiklos sritys kaip švietimas, sveikatos priežiūra ir
socialinis darbas dažniausiai yra valstybinio sektoriaus dalis. Tuo tarpu
“vyriškosios” veiklos sritys (statyba, transportas ir kt.), kaip taisyklė,
priklauso privačiam sektoriui. Taigi, galima būtų teigti, kad moterys nėra
linkusios rizikuoti ir labiau vertina stabilias, užtikrintas darbo vietas.
Vyrai pirmenybę teikia privačioms įmonėms ir dažnai patys jas steigia.
Didžioji dalis moterų yra kuklesnės, santūresnės, labiau l

linkusios padėti
vyrams, dirbti komandoje, o ne vadovauti. Kaip matyti iš grafiko, 2002 m.
darbdavių ir savarankiškai dirbančių moterų buvo beveik dvigubai mažiau nei
vyrų.

[pic]

5.3 Nedarbo lygis

Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. bendras nedarbo lygis
Lietuvoje  buvo 13,7%. Moterų nedarbo lygis 2002 m. buvo žemesnis nei vyrų
ir sudarė 12,9% (vyrų nedarbo lygis 2002 m. sudarė 14,6%).

[pic]

Tokius skirtumus darbo rinkoje lemia:

➢ užsisenėjęs stereotipinis požiūris į moters ir vyro socialinį vaidmenį –

vyras vis dar laikomas vieninteliu ar bent jau pagrindiniu šeimos

maitintoju;

➢ problema, su kuria susiduria moterys, norinčios išlaikyti darbo vietą ar

ieškoti kitos – motinystė ir vaiko priežiūra. 2002 m. vos 1% vyrų

pasinaudojo tėvystės atostogomis;

➢ mažesnis darbo rinkos poreikis vyresnio amžiaus moterims;

➢ moterų dažnai stokoja patirties, specifinių įgūdžių versle;

➢ skeptiškas požiūris į moterį verslininkę.

6. Moterys verslininkės

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu
su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2001 m. atlikto smulkių ir
vidutinių įmonių verslo sąlygų tyrimo duomenimis, tarp įmonių vadovų
gausėja moterų. Jei 2000 m. Lietuvoje moterų vadovių buvo vos 29,2%, tai
2001 m. – jau 40%.

Grafike verslininkų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių, 2001 m. (%)
(visi verslininkai atitinkamoje amžiaus grupėje = 100)
[pic]

Absoliučiai visose amžiaus grupėse vyrų vadovų yra daugiau. Šis
skirtumas itin ryškus 21 – 30 metų grupėje. Daugiausiai verslo vadovių yra
31 – 50 amžiaus grupėse. Vyrų verslininkų vyraujantis amžius yra 21 – 40
metų.

Moterų situacija  Lietuvoje ir ES yra labai panaši. Visose amžiaus
grupėse (25 – 39, 40 – 49, 50+) moterų verslininkių mažiau nei vyrų.
Daugiausiai moterų verslininkių ES yra 50 ir daugiau metų amžiaus grupėje
(5,5% visų to amžiaus dirbančių moterų). Šiek tiek mažiau – 4,5%
verslininkių 40 – 49 amžiaus grupėje bei 3%- 25 – 39 metų amžiaus grupėje.

Moterys labiau nei vyrai linkę dirbti ne savo įsteigtoje įmonėje. Vos
21 – 24% verslininkių visose amžiaus grupėse yra moterys.

Grafike naujai įsteigtų įmonių vadovai pagal lytį, 2001m. (%) (visos
įmonės įvairiais metais = 100)
[pic]

Vyrai yra gerokai aktyvesni steigiant naujas įmones, tačiau moterų
padėtis  pastaraisiais keletą metų gerėja. Jei 1997 m. tik 28,8% naujai
įsteigtų įmonių vadovais buvo moterys, tai 2001 m. šis skaičius išaugo iki
40%.

Lietuvos verslininkės veiklą plėtoja dažniausiai šiose srityse:
siuvimas, plaukų kirpimas, grožio salonai, maži restoranai ir kavinės,
privatūs stomatologijos kabinetai ir privatūs gydytojų kabinetai, sporto
klubai ir kt.

ES apie 30% moterų verslininkių dirba mažmeninėje ir didmeninėje
prekyboje, apie 13% moterų dirba viešbučių- restoranų sektoriuje bei apie
12% – visuomeninių ir privačių paslaugų sektoriuje.

Moterys labiau linkusios kurti mažas įmones. Apie 70% ES moterų
verslininkių valdo mažesnes nei 5 darbuotojų įmones, 16% moterų – įmones,
kuriose dirba 6 – 10 darbuotojų, 11% moterų – 11- 49 darbuotojų turinčias
įmones ir tik 2,5% valdo įmones, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų.

Didelės įtakos tiek verslo steigimui, tiek ir profesiniam vadovo
įvaizdžiui turi verslininko išsilavinimas bei praktinė patirtis. Apžvelgus
statistinius duomenis, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad moterys
negali vadovauti (2002 m. aukštąjį išsilavinimą turėjo 13,5% moterų ir
11,5% vyrų). Kaip matyti, moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra
daugiau, tačiau tai toli gražu negarantuoja joms geresnių nei vyrams
karjeros galimybių. Tam dažniausiai trukdo verslui nepalankios moterų
charakterio savybės: nuolaidumas, kuklumas, baimė rizikuoti ir pan. Moters
vadovės įvaizdyje turėtų pasireikšti daugiau vyriškų savybių, tačiau
nereikėtų pamiršti ir moteriškumo, kuris dažnoje situacijoje gali tapti ne
kliūtimi, o privalumu.

Europos Sąjungoje 25 – 39 metų amžiaus moterų išsilavinimas
aukštesnis nei to paties amžiaus vyrų. 40 – 54 metų amžiaus grupėje moterų
ir vyrų išsilavinimas labai panašus (apie 25 – 30% verslininkų su aukštuoju
išsilavinimu).

Išvados

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, bendras užimtų moterų skaičius
sumažėjo net 195.8 tūkst., arba beveik penktadaliu, tuo tarpu užimtų vyrų –
58.2 tūkst., arba 6.6%. Per šį laikotarpį pastebimai sumažėjo moterų dalis
bendrame užimtų gyventojų skaičiuje -nuo 53.8 iki 50.2% . Dirbančių moterų
skaičiaus mažėjimas buvo susijęs su ženkliais jų ekonominio aktyvumo
pokyčiais (moterų užimtumo lygis 1991-1995 metais sumažėjo net 18.6
procentinio, tuo tarpu vyrų – tik 4.5 procentinio punkto). 1996 metų
pabaigoje – 1997 metais kartu su ekonomikos augimu pradėjo didėti ir
dirbančiųjų skaičius, šiek tiek sumažėjo nedarbo lygis, tačiau šios
pozityvios tendencijos darbo rinkoje susijusios su vyrų ekonominio aktyvumo
augimu, moterų tarpe buvo ir toliau stebimas užimtųjų skaičiaus mažėjimas,
atitinkamai sumažėjo ir jų užimtumo rodikliai (iki 79%) bei dalis
dirbančiųjų tarpe (iki 49.2%).

Moterys sudaro didesnę pusę (apie 58%) valstybinio sektoriaus
darbuotojų (jo dalis bendroje užimtumo struktūroje sumažėjo iki trečdalio).
Privačios ekonominės veiklos sferoje aktyvesni yra vyrai (jų dalis siekia
57%). Lėtesnės privataus sektoriaus feminizacijos priežastys susijusios su
tuo, kad vadinamosios “moteriškos” ūkio šakos (švietimas, sveikata ir
socialinis darbas) praktiškai tebelieka valstybinio sektoriaus dalimi, tuo
tarpu “vyriškos” veiklos sferos (statyba, kai kurios apdirbamosios pramonės
šakos) yra beveik visiškai privatizuotos. Kita vertus, kaip rodo specialūs
tyrimai, moterys žymiai lėčiau negu vyrai įsitraukia į privatų verslą.
Statistikos departamento duomenimis, moterys darbdavių tarpe sudarė mažiau
nei trečdalį, savarankiškų, arba dirbančių sau asmenų tarpe – apie 40%.

Beveik per visą nedarbo registravimo laikotarpį (išskyrus 1993 m.)
moterys sudarė didesnę pusę visų bedarbių; oficialiai užregistruotų
nedirbančių moterų skaičius šalyje nuolat didėja: 1998 m. pabaigoje jis
viršijo  61 tūkst., moterys sudarė  pusę visų bedarbių, jų tarpe  daugiau
nei du trečdalius bedarbių su aukštuoju ir aukštesniuoju išsimokslinimu.
(Nekvalifikuotų bedarbių tarpe moterų yra šiek tiek daugiau nei pusė –
53%). Bedarbių amžiaus struktūros pokyčių analizė rodo, jog nedarbas – tai,
visų pirma, vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų problema: vyrų skaičius
didesnis tik jaunimo tarpe, moterų persvara išryškėjai vidutinio ir
vyresnio darbingo amžiaus (iki 54 metų) grupėse. Nuo 1993 m. vyresnių nei
30 metų moterų lyginamasis svoris visų bedarbių tarpe išaugo nuo 30 iki
37%.

Sociologiniai tyrimas rodo, kad apmokamo darbo sferoje, ypač “įėjimo”
į darbo rinką fazėje moterys yra dažnai diskriminuojamos dėl savo lyties ir
amžiaus. Tradiciniu požiūriu į moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje ir
visuomenėje grindžiama darbdavių elgsena tebėra labai svarbus veiksnys,
kontroliuojantis Lietuvos moterų dalyvavimą apmokamo darbo sferoje.

Statistiniai duomenys liudija apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio
skirtumus: moterų darbo užmokestis sudaro 87.4% vidutinio mėnesinio bruto
darbo užmokesčio, tuo tarpu vyrų – gerokai viršija šį rodiklį (113.6%),
t.y. moterys uždirba beveik ketvirtadaliu mažiau nei vyrai. Nepaisant
ryškios atlyginimų diferenciacijos pagal lytį visose profesijų grupėse ir
ūkio šakose, “vyriškose” veiklos sferose moterys uždirba gerokai daugiau,
negu vidutiniškai šalies ūkyje, tuo tarpu mažiausi moterų (kaip ir visų
dirbančiųjų) atlyginimai yra labiausiai feminizuotose ūkio šakose:
tekstilės pramonėje, sveikatos apsaugoje ir švietime

Naudota literatūra
1. Aidis R. Moterų verslininkių problemos. –  Moterys: tapatumo paieškos. –

Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas/Moterų informacijos

centras, Vilnius, 1999
1. Ellingseter A. Fathers Working Long Hours: Trends, Causes and

Consequences. – Institute for Social Research, Oslo, 1990.
2. Darbininkų ir tarnautojų pagrindinių kvalifikacinių grupių darbo

apmokėjimas. Balandis 1998. – Statistikos departamentas , Vilnius, 1999
3. www.svv.lt
4. www.std.lt

Leave a Comment