Moterys ir verslas - Mokslai.lt

MOTERYS IR VERSLAS: SITUACIJA IR PROBLEMOS

Plėtojantis rinkos santykiams, vis didesnį vaidmenį šalyje vaidinaverslas. Į verslą žmonės ateina su savitomis pažiūromis, siekiais, tikslais,vertybinėmis orientacijomis, doroviniais (įsitikinimais, Vieni verslininkaiverslinės patirties įgijo dar iki nepriklausomybės atkūrimo“gorbačioviniuose kooperatyvuose”, kur nemaža dalis verslininkų sukaupė irpradinį kapitalą. Vėliau į privatų verslą įsiliejo nemažai žmonių (vyrų irmoterų), kurie gamybinio ir komercinio patyrimo sukaupė dar dirbdamivalstybinėse prekybos, visuomeninio maitinimo, buitinių paslaugų ir kitoseverslui artimose įmonėse ir įstaigose. Tuo būdu ne vienas verslininkasverslą pradėjo jau turėdamas šiokį tokį supratimą ir tam tikrą materialinętechninę bazę ir lėšų. Į verslą atėjo nemažai vyrų ir moterų, kurie anksčiau dirbo mokslo irmokymo įstaigose, valstybinio valdymo aparate, o taip pat nemažaivalstybinių įmonių specialistų. Šios grupės verslininkų pagrindinisskiriamasis bruožas tas, kad nors jie neturėjo sukaupę; pradinių lėšų,sukūrę materialinės techninės bazės, neįgiję verslinės veiklos patirties,bet daugelis buvo suinteresuoti dora verslininkyste. Tai dažniausiaiaktyvūs, racionaliai mąstantys, perspektyvūs, protingai rizikuojantysžmonės. Į verslą taip pat atėjo nemažai žmonių, kurie, prasidėjus nepakankamaiįstatymais pagrįstai privatizacijai, spėjo įsigyti nemažai turto, tapopasiturinčiais, bet menkai išmanančiais verslininkystę. Suprantama, nestigoir ne visai dorų, siekiančių bet kuria kaina greičiau pralobti arbalegalizuoti nedorai sukauptas pinigines lėšas arba kitą turtą. Versle jėgas bandė ir toliau bando nemažai nedarbo genamų moterų, irvyrų, kurie labai stokoja verslui pradėti lėšų, daugelis jų neturi tampasirengimo, patirties, rimtų rėmėjų. Pastarajai verslininkų kategorijaisunkiausia. Tuo būdu dabartine verslininkų sudėtis labai įvairi amžiumi,išsimokslinimu, profesija, patirtimi. Tačiau į verslą dažniausiai ateina

aktyviausia visuomenės dalis, kuriai būdingos naujos idėjos, kūrybiškumas,smalsumas, rizika, mąstymo laisvė ir daugelis kitų savybių. Verslininkystės plėtojimas kaskart įgyja vis didesnę reikšmę, nes padedadidinti užimtumą, mažinti bedarbystę, sudaro palankesnes prielaidas patiemsžmonėms rūpintis savo šeimos dabartimi ir ateitimi. Todėl neatsitiktinaipastaruoju metu verslo plėtojimu, jo problemomis vis labiau domimasi. Tuotikslu atliekama nemažai sociologinių tyrimų, kurie padeda išryškinti iratskleisti kliūtis, trūkumus ir problemas plėtojant verslą. Apklausųduomenimis, verslu vis dažniau domisi įvairūs visuomenės sluoksniai,įstaigos ir organizacijos. Tuo labiau, kad vykstant šalies ūkyjestruktūriniams pokyčiams, dalies dirbančiųjų darbas tapo neperspektyvus,daugelis jo neteko, tapo bedarbiais, kitiems nuolat gresia pavojus jonetekti. Tokia situacija blogina daugelio šeimų gyvenimo sąlygas, jųmaterialinę padėtį. Dėl to šiuo metu vis aktualiau tampa įvairiais būdaisskatinti ir remti žmones, norinčius ir galinčius imtis privačiosiniciatyvos – verslo. Plėtojant šalies ekonomiką, vienas svarbių uždavinių– efektyviai funkcionuojančio privataus sektoriaus formavimas, sudarymaskuo palankesnių sąlygų privačiai iniciatyvai. Tiriant verslininkystės raidą, ir dabartinę situaciją, buvo svarbu norsšiek tiek išryškinti moterų padėtį šioje sferoje. Juo labiau, kad Lietuvojeyra savita padėtis demografinėje struktūroje, ekonominėje ir socialinėjesferose. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos moterys deda kur kas daugiau pastangų neivyrai pasiekti aukštesnį išsilavinimą, Dėl to besimokančių moterų yradaugiau negu vyrų. Tiesa, bendrojo lavinimo mokyklose merginų mokosi beveiktiek pat kiek ir vaikinų. Tačiau aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklosemerginų yra daugiau nei vaikinų, tik profesinėse mokyklose merginų mokosimažiau negu vaikinų. Tačiau pasirenkant specialybę profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose

mokyklose, merginoms ir vaikinams nemažai įtakos turi stereotipai:“moteriškos” ir “vyriškos” profesijos. Be to, pastebima ir tai, kadvaikinai linkę dažniau rinktis tokias specialybes, kurios po studijų žadageriau apmokamą darbą. Dažnai vyrams siūloma kur kas daugiau profesijų negu moterims: jiekviečiami į pareigas su didesne asmenine atsakomybe ir vadovavimukolektyvui, o moterys – dirbti į vykdytojų darbo vietas. Iš vyrų dažniaureikalaujama profesinės patirties atitinkamoje srityje, aukštosios mokyklosdiplomo, tam tikrų asmeninių savybių, svarbių busimajame darbe, oskelbimuose, skirtuose moterims, vyrauja reikalavimai dėl išvaizdos,amžiaus (riba neretai būna 30-35 metai), užsienio kalbos žinių, darbokompiuteriu įgūdžių. Nemažą vaidmenį darbdaviams parenkant darbuotojus vaidina požiūris įpotencialius moterų ir vyrų profesinius sugebėjimus bei asmeninius –psichologinius ypatumus. Tokias savybes, kaip iniciatyvumą, veržlumą,racionalų mąstymą, sugebėjimą vadovauti darbdaviai dažniausiai išskiriakaip svarbiausias ir būtinas būsimiesiems darbuotojams ir laiko taivyriškais bruožais, o tradiciškai moteriškomis savybėmis laikoma –emocingumas, paslaugumas, paklusnumas, Tuo būdu darbdaviai dažnai kelia nesusijusius su darbo specifika,nepagrįstus (neteisėtus) reikalavimus dėl būsimo darbuotojo lyties,amžiaus, šeimyninės padėties, išvaizdos ir kt. Vyresnio, nei 35 metai,amžiaus moterys gana dažnai nukenčia įstaigose, organizacijose, mažinantdarbuotojų skaičių. Įsidarbinti vyresnio amžiaus moterims irgi yra sunkiau,nes amžius dažnai būna pagrindinis darbo paieškos sėkmę lemiantis veiksnys. Moterys lėčiau negu vyrai įsitraukia į privatų verslą. Tai rodo irTarptautinio projekto “Lietuvos šeima ir gimstamumas” (vykdant šį projektą1994-1995 metais buvo apklausta 5000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius buvo18-49 metai) duomenys. Šio reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, net 83,7%moterų neketino imtis privačios iniciatyvos – pradėti privatų savarankiškąverslą, tik 6,4% ketino imtis privačios iniciatyvos, 9,5% jau buvo tapusios

verslininkėmis. O tuo tarpu tarp vyrų šis rodiklis buvo gerokai didesnis.Tik 64,2% vyrų neketino imtis privataus verslo, tačiau 18,2% apklausosdalyvių jau verslavo ir dar 17,3% tvirtai buvo nusiteikę imtis privačiosiniciatyvos ir artimiausiu laiku pradėti savo verslą. 1994-1995 metaisrengiant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtojimo programą, Lietuvoje buvoatlikta šios sferos verslininkų vadovų apklausa. Nuomonę apie verslo sferosvadovų veiklą informaciją teikė individualių įmonių, ūkinių bendrijų,akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių vadovai, įmonių atskirųpadalinių vadovaujantys darbuotojai. Tyrimo tikslas buvo iš pačių verslovadovų ir organizatorių gauti informaciją apie smulkiojo ir vidutinioverslo padėtį Lietuvoje bei išryškinti kliūtis ir problemas, trukdančias joplėtojimą. Apklausa vyko šalies didžiausiuose miestuose ir daugelyjerajonų. 1994 metais buvo apklausti 343 verslo vadovai, o 1995 metais – 584.Tarp respondentų 1994 metais buvo 79% vyrų ir 21%moterų,o 1995 metais–71,4% vyrų ir 28,6 % moterų.

1 lentelė Smulkių ir vidutinių verslininkų pasiskirstymas pagal lytį ir užimamaspareigas (%)

| |1994 |1995 ||Pareigos | | || |Motery|Vyrai |Motery|Vyrai|| |s | |s | ||Prezidentai ir generaliniai |6,9 |16,6 |2,4 |8,2 ||direktoriai | | | | ||Direktoriai |45,8 |39,8 |21,6 |49,4 ||Padalinių vadovai, vyr. |22,2 |25.1 |44,9 |20,4 ||specialistai | | | | ||Įmonių savininkai |18,1 |18,5 |31,1 |21,6 |

Šaltinis: Kličius A., Stravinskas J. Moterys ir verslas. Socialiniaimokslai. Sociologija. -Kaunas: Technologija, 1995, p. 56-61

1 lentelėje pateikti sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad nepaisantaukštesnio jų išsilavinimo, daugiau jų užima mažiau prestižinesvadovaujančias pareigas versle. Tai dažnai sąlygoja vyrų ir moterųvidutinio uždarbio skirtumą tose pačiose ūkio šakose. Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų apklausa parodė, kad moterų kaipvadovių vadovavimo įmonėms stažas buvo mažesnis negu vyrų dėl daugeliopriežasčių (vėliau ėmėsi privačios iniciatyvos, šeimyninės aplinkybės irkt.).

Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų veiklos trukmė (%)

| |1994 |1995 || |Motery|Vyrai |Motery|Vyrai || |s | |s | ||Iki 1 metų |27,8 |17,3 |26,3 |13,9 ||1-2 metai |22,2 |24,7 |22,8 |24.2 ||2 ir daugiau |50,0 |57,9 |50,9 |60,9 ||metų | | | | |

Šaltinis: Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos

rezultatai.-Vilnius: SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995.

3 lentelė Smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms vadovavo apklausoje dalyvavę verslovadovai(%) Darbuotojų skaičius

|Darbuotojų |1994 |1995 ||skaičius | | || |Motery|Vyrai |Motery|Vyrai || |s | |s | ||1-4 |43,1 |28,8 |52,1 |38,8 ||5-19 |33,3 |36,5 |25,7 |30,7 ||20-49 |8,3 |19,2 |11,4 |16,3 ||50-99 |9,7 |3,7 |3,6 |6,5 ||100-200 |5,6 |11,8 |7,2 |7,2 |

Šaltinis: Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausosrezultatai. -Vilnius: SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995.

Kaip rodo smulkaus ir vidutinio verslo tyrimo duomenys (3 lentelė),moterys dažnai vadovauja smulkesnėms verslo įmonėms. Tam yra nemažaiįvairių priežasčių. Čia didelę įtaką turi sutuoktinių vaidmenųpasiskirstymas šeimoje. Iki šiol pagrindinius namų ūkio ir buities darbusatlieka moterys. Jos dažniausiai atsakingos už vaikų (ypač mažamečių irmokyklinio amžiaus) priežiūrą ir auklėjimą. Praktiškai vienos arba menkaipadedamos sutuoktinių atlieka visus kasdieninius namų ruošos darbus. Vyraidažniau atlieka tuos vaidmenis šeimoje, kurie nereikalauja nei daug laiko,nei fizinių pastangų. Didelis moterų apkrovimas namų ruošos ir kitaisdarbais labai dažnai trukdo joms labiau įsijungti į verslinę veiklą irkopti hierarchijos laiptais. Dėl to nemaža dalis moterų pasirengusiostenkintis žemesnėmis pareigomis ir daugiau laiko skirti šeimai, vaikams, jųpriežiūrai ir auklėjimui. Motinystė ir namų šeimininkės pareigos dažnaitebelaikomos svarbesnėmis moteriai nei apmokamas darbas arba profesinėkarjera. Dėl to dažnai daugelis moterų iki 30 metų amžiaus dėl šeimyniniųrūpesčių negali aktyviai pradėti verslauti ir ypač užimti vadovaujančiaspareigas darbe. Tačiau kaip ir apskritai darbinėje veikloje, taip ir versle moteryspradeda aktyviau reikštis, kai jų vaikai jau nebereikalauja nuolatinėspriežiūros. Moterų informacijos centro leidinio “Moterys ir vyrai Lietuvoje1998 m.” duomenimis, 1998 metais didžiausias lyginamasis svoris moterųvadovių versle buvo 31 -40 metų amžiaus, šiek tiek mažesnis – 41-50 metų,

žymiai mažesnis – 21-30 metų bei 51- 60 metų ir mažiausias tarp pačiųjauniausių moterų, t.y, iki 20 metų amžiaus grupėje. Tai liudija apie šeimos įtaką moters karjerai darbe. Iki šiol dar ganastipri tarp Lietuvos gyventojų nuostata, kad moteriai tam tikruose gyvenimotarpsniuose, ypač esant mažiems vaikams, svarbiausia yra motinystė,rūpinimasis šeimos buitimi, vaikais. Nelygus pasidalijimas namų ruošos irbuities darbais siaurina moterų dalyvavimą ekonominiame gyvenime.apsunkinagalimybes derinti profesines ir šeimynines pareigas bei siekti karjerosverslo srityje. Viena svarbi prielaida verslui pradėti yra pradinis kapitalas. Taiopiausia kiekvieno pradedančio verslininko problema. Sociologinių tyrimųduomenimis, moterys, siekiančios imtis privačios iniciatyvos pradėtiverslą, kaupdamos pradinį kapitalą, stengiasi daugiau pasikliauti savojėgomis. Tačiau dažniausiai jų nepakanka ir verslas lieka tik gražisvajonė. Verslo tyrimai išryškino ir tai, kad pradedančiam verslautismulkiam verslininkui gauti banko kreditą beveik neįmanoma. Kaip apskritai, taip ir moterims sudėtinga pradėti verslą ir dėl daugeliokitų priežasčių. Nors po nepriklausomybės atkūrimo prabėgo visasdešimtmetis, bet plėtojant verslą sutinkama daug kliūčių, vis dar nepalankiverslui aplinka: nuolatinė įstatymų kaita, nepalankūs, verslą žlugdantysmokesčiai, labai menkos galimybės gauti kreditą, neaiški tolesnė šaliesekonomikos plėtojimo strategija, maža gyventojų, perkamoji galia, stingainformacijos (ypač apie užsienio rinkas) ir kt. Verslo plėtotę, moterų dalyvavimą verslininkystėje gerokai riboja žiniųir patyrimo stoka, nemažėjantis nusikalstamumas. Gyventojų socialinę ekonominę padėtį, materialines gyvenimo sąlygas lemiagaunamos pajamos, kurios priklauso nuo daugelio aplinkybių: šaliesekonominės situacijos, valdžios ekonominės politikos, užimtumo lygio,darbuotojų kvalifikacijos ir daugelio kitų veiksnių. Šiuo metu vienųgyventojų pajamos sparčiai auga, kiti dar šiaip taip verčiasi, tačiau jau

daugelis be socialinės paramos, labdaros nesuduria galo su galu, gyvenaskolon. Ypač sunki bedarbių, kurių gretos vis dar gausėja, materialinėpadėtis. Tarp bedarbių gausu motinų. Žmonės darbo netenka dėl specialybėsnepaklausumo, įmonių reorganizavimo, bankroto, nenusisekusių tarpusaviosantykių ir daugelio kitų priežasčių. Dabar įsidarbinti nepakeitus kvalifikacijos galimybės ribotos (esant14,7% bedarbių), nes darbdaviai bedarbiams nuolat didina ir griežtinareikalavimus. Šiuo metu daugelis žmonių nepasirengę darbo rinkai, tarp jųgausu moterų. Dėl to gausėja šeimų, kurių materialinė padėtis blogėja,daugiau žmonių atsiduria žemiau skurdo ribos. Materialinė padėtis sparčiai gerėja tų žmonių, kuriems pavykoįsitvirtinti versle. Mūsų jau minėto tarptautinio tyrimo duomenimis,sunkesnėje materialinėje padėtyje buvo tie respondentai, kurie neketinobent artimiausiu metu imtis privataus verslo. Daugelio jų pajamų pakako tikkasdieninėms išlaidoms, tačiau nusipirkti net būtiniausius drabužius buvosunku, teko skolintis, atidėti tam tikrą dalį pinigų iš kiekvienos algos.Finansinių sunkumų dažniausiai turėjo didesnė dalis vyresnio amžiausžmonių, tarp jų daugelis moterų. Šiek tiek geresnė finansinė padėtis buvobūsimųjų verslininkų. Jie buvo tarsi tarpinė grandis tarp neketinančiųverslauti ir verslininkų. Lyginant tyrimo duomenis ryškiai išsiskiriaverslininkai. Tai liudija šie duomenys – 11,2% verslininkų pinigų užtekoviskam, o tuo tarpu būsimųjų verslininkų – 3,7%, tarp neketinančiųverslauti – tik 2,7%.Finansinė padėtis, gaunamos pajamos, sukauptas turtas yra pagrindas,sprendžiant įvairias šeimos problemas. Tačiau nepaisant to, kokios šeimospajamos, kokia šeimos finansinė padėtis, daugumos šeimų svarbiausiasrūpestis, prioritetinė vertybė – išauginti vaikus. Juos aprūpinti, sudarytitinkamas sąlygas jų išsilavinimui. Dabar tai – svarbiausias daugumos moterųrūpestis.Kaip vertinama materialinė situacija? Vertinant dabartinę materialinęsituaciją šalyje šiek tiek didesni optimistai buvo verslininkai. Tarppastarųjų santykiškai daugiau manė, kad sunku daugelio žmonių materialinė

padėtis pagerės. Tokių daugiau buvo tarp vyrų ir jaunesnio amžiaus žmonių.Tuo tarpu nemaža dalis neketinančių imtis privalaus verslo manė, kadmaterialinė padėtis nesikeis, liks tokia pati arba net gali blogėti.Kas kaltas dėl blogėjančios materialinės padėties? Dauguma pastaruoju metudalyvaujančių apklausose kaltina valdžią. Tarp jų didelę dalį sudaromoterys ir vyresnio amžiaus žmonės.Daugelis apklausose dalyvavusių (daugiau verslininkų) manė, kadmaterialinės padėties pagerėjimas vis dėlto daug priklauso nuo pačių žmoniųdarbo ir jų iniciatyvos. Šiek tiek daugiau kaip ketvirtis vis dar manė, kadmaterialinės padėties pagerėjimas nemažai priklauso nuo bendros situacijospagerėjimo šalyje. Nors nedidelė dalis, bet dar yra manančių, kad bevaldžios, artimųjų pagalbos, labdaros bus sunku nemažai daliai būsimųverslininkų.Suprantama, kad didelio nuosmukio laikotarpiu versle kopti karjeroslaiptais, ypač moterims, yra gana sudėtinga. Moterims, norinčioms labiaudomėtis savo profesija, verslininkyste, tobulintis, dažnai būna ganaproblematiška, tenka gerokai padirbėti ir, dažniausiai, – šeimos irlaisvalaikio sąskaita (jeigu jo bent kiek lieka).Kintant įmonės profiliui, atsidūrus jai ant bankroto ribos, bedarbių gretasdažnai pirmiausia papildo moterys, nes jos, ypač dirbančios privačiosestruktūrose bei auklėjančios arba turinčios dažnai sergančius mažus vaikus,darbdavių nepageidaujamos. Gausėjant bedarbystei, rasti darbą yra labaisudėtinga arba visai neįmanoma. Esant tokiai padėčiai, moterys sutinkadirbti bet kokį darbą, kad tik užsidirbtų pinigų, kurių daugeliui šeimųlabai trūksta, nes dabar dirbančio vyro atlyginimo dažniausiai neužtenkašeimai išlaikyti. Dabartinė nelengva šalies ekonominė padėtis daugeliui šeimų kelianemažai rūpesčių. Rinkos ekonomikos sąlygomis nėra vietos iliuzijoms, tenka

daugiau pasikliauti savo jėgomis ir išmone. Tačiau to nepakanka, būtina,kad visų pakopų valdžia sudarytų normalias sąlygas verslui plėtotis.Verslininkystei būtinos tam tikros prielaidos: Pastovi įstatyminė bazė, verslą skatinanti (o ne žlugdanti) mokesčių irkreditavimo sistema; Didesnė kitų valdžios pakopų parama iniciatyviems verslininkams, kurie plečia savo verslą ir didina darbo vietų skaičių; Būtina patikima verslo apsauga nuo nusikalstamų struktūrų siautėjimo. Nors rinka suteikia dideles galimybes laisvai pradėti ir plėtoti verslą,bet sėkmę verslininkystėje dažniausiai lemia, be kitų veiksnių, pačiųverslininkų ir į verslą ateinančių žmonių kvalifikacija, kompetencija,sumanumas ir išradingumas, įžvalgumas, kruopštus darbas ir iniciatyva beiryžtas įveikti kliūtis, sunkumus ir dirbti pelningai. Baigiant norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad sociologinių apklausų meturespondentai (verslininkai ir ketinantys verslauti) didžiausia kliūtimiverslui dažniausiai nurodo nepalankius mokesčius, nuolat kintančiusįstatymus, investicinio kapitalo stoką, neužtikrintą verslo saugumą. Daugumos respondentų nuomone, verslo sąlygos Lietuvoje blogėja.Valstybės kišimasis į rinką nepagerina padėties, bet daro žalą. Dabartinisverslo reguliavimas naudingas tik valdininkams, o ne verslui. Dabartinėvaldžia nepasitiki rinka ir įsteigė daugybę (apie 80) verslą reguliuojančiųinstitucijų. Iš to verslininkai nejaučia realios naudos. Tų institucijų,kurios turėtų ginti verslininko interesus, konkretūs tikslai nėra įvardintiir neaišku, kam tos institucijos skirtos. Rinką reguliuojančiosinstitucijos dažnai pačios išplečia savo veiklos sritis ir tampa pernelyggalingomis ir tuo pačiu formuoja tinkamą erdvę įsigalėti korupcijai.

Išvados:

Privačios ekonominės veiklos sferoje (versle) aktyvesni yra vyrai (jų dalissiekia ~ 57%).Moterys žymiai lėčiau negu vyrai įsitraukia į privatų verslą.Persiskirstant darbo jėgai, išaugo vyrų užimtumas kai kuriose anksčiau

buvusiose moteriškose veiklose (prekyboje ir pan.).Kintant įmonės profiliui arba vykstant kitiems pokyčiams, bedarbių gretasdažnai pirmiausia papildo moterys.Bedarbių amžiaus struktūros pokyčių analizė rodo, kad nedarbas pirmiausiaipaliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus moteris.Darbo rinkoje moterys dažnai diskriminuojamos dėl lyties ir amžiaus.Privačiame versle vadovaujančių darbuotojų tarpe moterys sudaro apie vienątrečdalį.Be moters finansinės paramos dažniausiai daugelis šeimų negali išsiversti.

Literatūra:1. Moterys ir vyrai Lietuvoje 1998 m. -Vilnius: Moterų informacijoscentras, 19992. Smuklus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos rezultatai.-Vilnius: SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 19953. Kličius A. Smulkiojo ir vidutinio verslo bruožai Lietuvoje- Filosofija.Sociologija.-Vilnius: Academia, 1995 m., Nr. 4, p. 43-534. Motiekaitienė V. Kaimo moterų užimtumas 1998 metais.-Vilnius: Moterųinformacijos centras, 19995. Kličius A. Verslas dabartiniame žmonių gyvenime. Šeima ir gimstamumasLietuvoje.- Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997,p. 222-3066. Kličius A., Stravinskas J. Moterys ir verslas, Socialiniai mokslai.Sociologija.-Kaunas: Technologija. 1995 m., Nr. 2(3), p. 56-617. Kličius A. Verslas kaimo žmonių gyvenime. Žemės ūkio verslo plėtrosproblemos,-Kaunas: LŽŪA Leidybinis centras, 1996, p. 11-148. Kanopienė V. Lietuvos moterų padėtis darbo rinkoje. Moterys Lietuvoje.-Vilnius: Moterų informacijos centras: 2000, p. 66-8!9. Kaimo socialinė raida,- Vilnius: Statistikos departamentas, 199810. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1999