MOTERYS IR VERSLAS: SITUACIJA IR PROBLEMOS
Plėtojantis rinkos santykiams, vis didesnį vaidmenį šalyje vaidina verslas.
Į verslą žmonės ateina su savitomis pažiūromis, siekiais, tikslais, vertybinėmis orientacijomis, doroviniais (įsitikinimais, Vieni verslininkai verslinės patirties įgijo dar iki nepriklausomybės atkūrimo „gorbačioviniuose kooperatyvuose”, kur nemaža dalis verslininkų sukaupė ir pradinį kapitalą. Vėliau į privatų verslą įsiliejo nemažai žmonių (vyrų ir moterų), kurie gamybinio ir komercinio patyrimo sukaupė dar dirbdami valstybinėse prekybos, visuomeninio maitinimo, buitinių paslaugų ir kitose verslui artimose įmonėse ir įstaigose. Tuo būdu ne vienas verslininkas verslą pradėjo jau turėdamas šiokį tokį supratimą ir tam tikrą materialinę techninę bazę ir lėšų.
Į verslą atėjo nemažai vyrų ir moterų, kurie anksčiau dirbo mokslo ir mokymo įstaigose, valstybinio valdymo aparate, o taip pat nemažai valstybinių įmonių specialistų. Šios grupės verslininkų pagrindinis skiriamasis bruožas tas, kad nors jie neturėjo sukaupę; pradinių lėšų, sukūrę materialinės techninės bazės, neįgiję verslinės veiklos patirties, bet daugelis buvo suinteresuoti dora verslininkyste. Tai dažniausiai aktyvūs, racionaliai mąstantys, perspektyvūs, protingai rizikuojantys žmonės.
Į verslą taip pat atėjo nemažai žmonių, kurie, prasidėjus nepakankamai įstatymais pagrįstai privatizacijai, spėjo įsigyti nemažai turto, tapo pasiturinčiais, bet menkai išmanančiais verslininkystę. Suprantama, nestigo ir ne visai dorų, siekiančių bet kuria kaina greičiau pralobti arba legalizuoti nedorai sukauptas pinigines lėšas arba kitą turtą.
Versle jėgas bandė ir toliau bando nemažai nedarbo genamų moterų, ir vyrų, kurie labai stokoja verslui pradėti lėšų, daugelis jų neturi tam pasirengimo, patirties, rimtų rėmėjų. Pastarajai verslininkų kategorijai sunkiausia.
Tuo būdu dabartine verslininkų sudėtis labai įvairi amžiumi, išsimokslinimu, profesija, patirtimi. Tačiau į verslą dažniausiai ateina aktyviausia visuomenės dalis, kuriai būdingos naujos idėjos, kūrybiškumas, smalsumas, rizika, mąstymo laisvė ir daugelis kitų savybių.
Verslininkystės plėtojimas kaskart įgyja vis didesnę reikšmę, nes padeda didinti užimtumą, mažinti bedarbystę, sudaro palankesnes prielaidas patiems žmonėms rūpintis savo šeimos dabartimi ir ateitimi. Todėl neatsitiktinai pastaruoju metu verslo plėtojimu, jo problemomis vis labiau domimasi.
Tuo tikslu atliekama nemažai sociologinių tyrimų, kurie padeda išryškinti ir atskleisti kliūtis, trūkumus ir problemas plėtojant verslą. Apklausų duomenimis, verslu vis dažniau domisi įvairūs visuomenės sluoksniai, įstaigos ir organizacijos. Tuo labiau, kad vykstant šalies ūkyje struktūriniams pokyčiams, dalies dirbančiųjų darbas tapo neperspektyvus, daugelis jo neteko, tapo bedarbiais, kitiems nuolat gresia pavojus jo netekti.
Tokia situacija blogina daugelio šeimų gyvenimo sąlygas, jų materialinę padėtį. Dėl to šiuo metu vis aktualiau tampa įvairiais būdais skatinti ir remti žmones, norinčius ir galinčius imtis privačios iniciatyvos – verslo. Plėtojant šalies ekonomiką, vienas svarbių uždavinių
– efektyviai funkcionuojančio privataus sektoriaus formavimas, sudarymas kuo palankesnių sąlygų privačiai iniciatyvai.
Tiriant verslininkystės raidą, ir dabartinę situaciją, buvo svarbu nors šiek tiek išryškinti moterų padėtį šioje sferoje. Juo labiau, kad Lietuvoje yra savita padėtis demografinėje struktūroje, ekonominėje ir socialinėje sferose.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos moterys deda kur kas daugiau pastangų nei vyrai pasiekti aukštesnį išsilavinimą, Dėl to besimokančių moterų yra daugiau negu vyrų. Tiesa, bendrojo lavinimo mokyklose merginų mokosi beveik tiek pat kiek ir vaikinų. Tačiau aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose merginų yra daugiau nei vaikinų, tik profesinėse mokyklose merginų mokosi mažiau negu vaikinų.
Tačiau pasirenkant specialybę profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, merginoms ir vaikinams nemažai įtakos turi stereotipai:
„moteriškos” ir „vyriškos” profesijos. Be to, pastebima ir tai, kad vaikinai linkę dažniau rinktis tokias specialybes, kurios po studijų žada geriau apmokamą darbą.
Dažnai vyrams siūloma kur kas daugiau profesijų negu moterims: jie kviečiami į pareigas su didesne asmenine atsakomybe ir vadovavimu kolektyvui, o moterys – dirbti į vykdytojų darbo vietas. Iš vyrų dažniau reikalaujama profesinės patirties atitinkamoje srityje, aukštosios mokyklos diplomo, tam tikrų asmeninių savybių, svarbių busimajame darbe, o skelbimuose, skirtuose moterims, vyrauja reikalavimai dėl išvaizdos, amžiaus (riba neretai būna 30-35 metai), užsienio kalbos žinių, darbo kompiuteriu įgūdžių.
Nemažą vaidmenį darbdaviams parenkant darbuotojus vaidina požiūris į potencialius moterų ir vyrų profesinius sugebėjimus bei asmeninius –
psichologinius ypatumus. Tokias savybes, kaip iniciatyvumą, veržlumą, racionalų mąstymą, sugebėjimą vadovauti darbdaviai dažniausiai išskiria kaip svarbiausias ir būtinas būsimiesiems darbuotojams ir laiko tai vyriškais bruožais, o tradiciškai moteriškomis savybėmis laikoma –
emocingumas, paslaugumas, paklusnumas,
Tuo būdu darbdaviai dažnai kelia nesusijusius su darbo specifika, nepagrįstus (neteisėtus) reikalavimus dėl būsimo darbuotojo lyties, amžiaus, šeimyninės padėties, išvaizdos ir kt. Vyresnio, nei 35 metai, amžiaus moterys gana dažnai nukenčia įstaigose, organizacijose, mažinant darbuotojų skaičių. Įsidarbinti vyresnio amžiaus moterims irgi yra sunkiau, nes amžius dažnai būna pagrindinis darbo paieškos sėkmę lemiantis veiksnys.
Moterys lėčiau negu vyrai įsitraukia į privatų verslą. Tai rodo ir
Tarptautinio projekto „Lietuvos šeima ir gimstamumas” (vykdant šį projektą
1994-1995 metais buvo apklausta 5000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius buvo
18-49 metai) duomenys. Šio reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, net 83,7%
moterų neketino imtis privačios iniciatyvos – pradėti privatų savarankišką verslą, tik 6,4% ketino imtis privačios iniciatyvos, 9,5% jau buvo tapusios verslininkėmis. O tuo tarpu tarp vyrų šis rodiklis buvo gerokai didesnis.
Tik 64,2% vyrų neketino imtis privataus verslo, tačiau 18,2% apklausos dalyvių jau verslavo ir dar 17,3% tvirtai buvo nusiteikę imtis privačios iniciatyvos ir artimiausiu laiku pradėti savo verslą. 1994-1995 metais rengiant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtojimo programą, Lietuvoje buvo atlikta šios sferos verslininkų vadovų apklausa.
Nuomonę apie verslo sferos vadovų veiklą informaciją teikė individualių įmonių, ūkinių bendrijų, akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių vadovai, įmonių atskirų padalinių vadovaujantys darbuotojai. Tyrimo tikslas buvo iš pačių verslo vadovų ir organizatorių gauti informaciją apie smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį Lietuvoje bei išryškinti kliūtis ir problemas, trukdančias jo plėtojimą. Apklausa vyko šalies didžiausiuose miestuose ir daugelyje rajonų. 1994 metais buvo apklausti 343 verslo vadovai, o 1995 metais – 584.
Tarp respondentų 1994 metais buvo 79% vyrų ir 21%moterų,o 1995 metais
–71,4% vyrų ir 28,6 % moterų.
1 lentelė
Smulkių ir vidutinių verslininkų pasiskirstymas pagal lytį ir užimamas pareigas (%)
| |1994 |1995 |
|Pareigos | | |
| |Motery|Vyrai |Motery|Vyrai|
| |s | |s | |
|Prezidentai ir generaliniai |6,9 |16,6 |2,4 |8,2 |
|direktoriai | | | | |
|Direktoriai |45,8 |39,8 |21,6 |49,4 |
|Padalinių vadovai, vyr. |22,2 |25.1 |44,9 |20,4 |
|specialistai | | | | |
|Įmonių savininkai |18,1 |18,5 |31,1 |21,6 |
Šaltinis: Kličius A., Stravinskas J. Moterys ir verslas. Socialiniai mokslai. Sociologija. -Kaunas: Technologija, 1995, p. 56-61
1 lentelėje pateikti sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad nepaisant aukštesnio jų išsilavinimo, daugiau jų užima mažiau prestižines vadovaujančias pareigas versle. Tai dažnai sąlygoja vyrų ir moterų vidutinio uždarbio skirtumą tose pačiose ūkio šakose.
Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų apklausa parodė, kad moterų kaip vadovių vadovavimo įmonėms stažas buvo mažesnis negu vyrų dėl daugelio priežasčių (vėliau ėmėsi privačios iniciatyvos, šeimyninės aplinkybės ir kt.).
Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų veiklos trukmė (%)
| |1994 |1995 |
| |Motery|Vyrai |Motery|Vyrai |
| |s | |s | |
|Iki 1 metų |27,8 |17,3 |26,3 |13,9 |
|1-2 metai |22,2 |24,7 |22,8 |24.2 |
|2 ir daugiau |50,0 |57,9 |50,9 |60,9 |
|metų | | | | |
Šaltinis: Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos rezultatai.-Vilnius:
SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995.
3 lentelė
Smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms vadovavo apklausoje dalyvavę verslo vadovai(%)
Darbuotojų skaičius
|Darbuotojų |1994 |1995 |
|skaičius | | |
| |Motery|Vyrai |Motery|Vyrai |
| |s | |s | |
|1-4 |43,1 |28,8 |52,1 |38,8 |
|5-19 |33,3 |36,5 |25,7 |30,7 |
|20-49 |8,3 |19,2 |11,4 |16,3 |
|50-99 |9,7 |3,7 |3,6 |6,5 |
|100-200 |5,6 |11,8 |7,2 |7,2 |
Šaltinis: Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos rezultatai. -Vilnius:
SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995.
Kaip rodo smulkaus ir vidutinio verslo tyrimo duomenys (3 lentelė), moterys dažnai vadovauja smulkesnėms verslo įmonėms. Tam yra nemažai įvairių priežasčių. Čia didelę įtaką turi sutuoktinių vaidmenų pasiskirstymas šeimoje. Iki šiol pagrindinius namų ūkio ir buities darbus atlieka moterys.
Jos dažniausiai atsakingos už vaikų (ypač mažamečių ir mokyklinio amžiaus) priežiūrą ir auklėjimą. Praktiškai vienos arba menkai padedamos sutuoktinių atlieka visus kasdieninius namų ruošos darbus. Vyrai dažniau atlieka tuos vaidmenis šeimoje, kurie nereikalauja nei daug laiko, nei fizinių pastangų.
Didelis moterų apkrovimas namų ruošos ir kitais darbais labai dažnai trukdo joms labiau įsijungti į verslinę veiklą ir kopti hierarchijos laiptais. Dėl to nemaža dalis moterų pasirengusios tenkintis žemesnėmis pareigomis ir daugiau laiko skirti šeimai, vaikams, jų priežiūrai ir auklėjimui.
Motinystė ir namų šeimininkės pareigos dažnai tebelaikomos svarbesnėmis moteriai nei apmokamas darbas arba profesinė karjera. Dėl to dažnai daugelis moterų iki 30 metų amžiaus dėl šeimyninių rūpesčių negali aktyviai pradėti verslauti ir ypač užimti vadovaujančias pareigas darbe.
Tačiau kaip ir apskritai darbinėje veikloje, taip ir versle moterys pradeda aktyviau reikštis, kai jų vaikai jau nebereikalauja nuolatinės priežiūros. Moterų informacijos centro leidinio „Moterys ir vyrai Lietuvoje
1998 m.” duomenimis, 1998 metais didžiausias lyginamasis svoris moterų vadovių versle buvo 31 -40 metų amžiaus, šiek tiek mažesnis – 41-50 metų, žymiai mažesnis – 21-30 metų bei 51- 60 metų ir mažiausias tarp pačių jauniausių moterų, t.y, iki 20 metų amžiaus grupėje.
Tai liudija apie šeimos įtaką moters karjerai darbe. Iki šiol dar gana stipri tarp Lietuvos gyventojų nuostata, kad moteriai tam tikruose gyvenimo tarpsniuose, ypač esant mažiems vaikams, svarbiausia yra motinystė, rūpinimasis šeimos buitimi, vaikais. Nelygus pasidalijimas namų ruošos ir buities darbais siaurina moterų dalyvavimą ekonominiame gyvenime.apsunkina galimybes derinti profesines ir šeimynines pareigas bei siekti karjeros verslo srityje.
Viena svarbi prielaida verslui pradėti yra pradinis kapitalas. Tai opiausia kiekvieno pradedančio verslininko problema. Sociologinių tyrimų duomenimis, moterys, siekiančios imtis privačios iniciatyvos pradėti verslą, kaupdamos pradinį kapitalą, stengiasi daugiau pasikliauti savo jėgomis. Tačiau dažniausiai jų nepakanka ir verslas lieka tik graži svajonė. Verslo tyrimai išryškino ir tai, kad pradedančiam verslauti smulkiam verslininkui gauti banko kreditą beveik neįmanoma.
Kaip apskritai, taip ir moterims sudėtinga pradėti verslą ir dėl daugelio kitų priežasčių. Nors po nepriklausomybės atkūrimo prabėgo visas dešimtmetis, bet plėtojant verslą sutinkama daug kliūčių, vis dar nepalanki verslui aplinka: nuolatinė įstatymų kaita, nepalankūs, verslą žlugdantys mokesčiai, labai menkos galimybės gauti kreditą, neaiški tolesnė šalies ekonomikos plėtojimo strategija, maža gyventojų, perkamoji galia, stinga informacijos (ypač apie užsienio rinkas) ir kt.
Verslo plėtotę, moterų dalyvavimą verslininkystėje gerokai riboja žinių ir patyrimo stoka, nemažėjantis nusikalstamumas.
Gyventojų socialinę ekonominę padėtį, materialines gyvenimo sąlygas lemia gaunamos pajamos, kurios priklauso nuo daugelio aplinkybių: šalies ekonominės situacijos, valdžios ekonominės politikos, užimtumo lygio, darbuotojų kvalifikacijos ir daugelio kitų veiksnių. Šiuo metu vienų gyventojų pajamos sparčiai auga, kiti dar šiaip taip verčiasi, tačiau jau daugelis be socialinės paramos, labdaros nesuduria galo su galu, gyvena skolon. Ypač sunki bedarbių, kurių gretos vis dar gausėja, materialinė padėtis. Tarp bedarbių gausu motinų. Žmonės darbo netenka dėl specialybės nepaklausumo, įmonių reorganizavimo, bankroto, nenusisekusių tarpusavio santykių ir daugelio kitų priežasčių.
Dabar įsidarbinti nepakeitus kvalifikacijos galimybės ribotos (esant
14,7% bedarbių), nes darbdaviai bedarbiams nuolat didina ir griežtina reikalavimus. Šiuo metu daugelis žmonių nepasirengę darbo rinkai, tarp jų gausu moterų. Dėl to gausėja šeimų, kurių materialinė padėtis blogėja, daugiau žmonių atsiduria žemiau skurdo ribos.
Materialinė padėtis sparčiai gerėja tų žmonių, kuriems pavyko įsitvirtinti versle. Mūsų jau minėto tarptautinio tyrimo duomenimis, sunkesnėje materialinėje padėtyje buvo tie respondentai, kurie neketino bent artimiausiu metu imtis privataus verslo. Daugelio jų pajamų pakako tik kasdieninėms išlaidoms, tačiau nusipirkti net būtiniausius drabužius buvo sunku, teko skolintis, atidėti tam tikrą dalį pinigų iš kiekvienos algos.
Finansinių sunkumų dažniausiai turėjo didesnė dalis vyresnio amžiaus žmonių, tarp jų daugelis moterų. Šiek tiek geresnė finansinė padėtis buvo būsimųjų verslininkų. Jie buvo tarsi tarpinė grandis tarp neketinančių verslauti ir verslininkų. Lyginant tyrimo duomenis ryškiai išsiskiria verslininkai. Tai liudija šie duomenys – 11,2% verslininkų pinigų užteko viskam, o tuo tarpu būsimųjų verslininkų – 3,7%, tarp neketinančių verslauti – tik 2,7%.
Finansinė padėtis, gaunamos pajamos, sukauptas turtas yra pagrindas, sprendžiant įvairias šeimos problemas. Tačiau nepaisant to, kokios šeimos pajamos, kokia šeimos finansinė padėtis, daugumos šeimų svarbiausias rūpestis, prioritetinė vertybė – išauginti vaikus. Juos aprūpinti, sudaryti tinkamas sąlygas jų išsilavinimui. Dabar tai – svarbiausias daugumos moterų rūpestis.
Kaip vertinama materialinė situacija? Vertinant dabartinę materialinę situaciją šalyje šiek tiek didesni optimistai buvo verslininkai. Tarp pastarųjų santykiškai daugiau manė, kad sunku daugelio žmonių materialinė padėtis pagerės. Tokių daugiau buvo tarp vyrų ir jaunesnio amžiaus žmonių.
Tuo tarpu nemaža dalis neketinančių imtis privalaus verslo manė, kad materialinė padėtis nesikeis, liks tokia pati arba net gali blogėti.
Kas kaltas dėl blogėjančios materialinės padėties? Dauguma pastaruoju metu dalyvaujančių apklausose kaltina valdžią. Tarp jų didelę dalį sudaro moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.
Daugelis apklausose dalyvavusių (daugiau verslininkų) manė, kad materialinės padėties pagerėjimas vis dėlto daug priklauso nuo pačių žmonių darbo ir jų iniciatyvos. Šiek tiek daugiau kaip ketvirtis vis dar manė, kad materialinės padėties pagerėjimas nemažai priklauso nuo bendros situacijos pagerėjimo šalyje. Nors nedidelė dalis, bet dar yra manančių, kad be valdžios, artimųjų pagalbos, labdaros bus sunku nemažai daliai būsimų verslininkų.
Suprantama, kad didelio nuosmukio laikotarpiu versle kopti karjeros laiptais, ypač moterims, yra gana sudėtinga. Moterims, norinčioms labiau domėtis savo profesija, verslininkyste, tobulintis, dažnai būna gana problematiška, tenka gerokai padirbėti ir, dažniausiai, – šeimos ir laisvalaikio sąskaita (jeigu jo bent kiek lieka).
Kintant įmonės profiliui, atsidūrus jai ant bankroto ribos, bedarbių gretas dažnai pirmiausia papildo moterys, nes jos, ypač dirbančios privačiose struktūrose bei auklėjančios arba turinčios dažnai sergančius mažus vaikus, darbdavių nepageidaujamos. Gausėjant bedarbystei, rasti darbą yra labai sudėtinga arba visai neįmanoma. Esant tokiai padėčiai, moterys sutinka dirbti bet kokį darbą, kad tik užsidirbtų pinigų, kurių daugeliui šeimų labai trūksta, nes dabar dirbančio vyro atlyginimo dažniausiai neužtenka šeimai išlaikyti.
Dabartinė nelengva šalies ekonominė padėtis daugeliui šeimų kelia nemažai rūpesčių. Rinkos ekonomikos sąlygomis nėra vietos iliuzijoms, tenka daugiau pasikliauti savo jėgomis ir išmone. Tačiau to nepakanka, būtina, kad visų pakopų valdžia sudarytų normalias sąlygas verslui plėtotis.
Verslininkystei būtinos tam tikros prielaidos:
Pastovi įstatyminė bazė, verslą skatinanti (o ne žlugdanti) mokesčių ir kreditavimo sistema;
Didesnė kitų valdžios pakopų parama iniciatyviems verslininkams, kurie plečia savo verslą ir didina darbo vietų skaičių;
Būtina patikima verslo apsauga nuo nusikalstamų struktūrų siautėjimo.
Nors rinka suteikia dideles galimybes laisvai pradėti ir plėtoti verslą, bet sėkmę verslininkystėje dažniausiai lemia, be kitų veiksnių, pačių verslininkų ir į verslą ateinančių žmonių kvalifikacija, kompetencija, sumanumas ir išradingumas, įžvalgumas, kruopštus darbas ir iniciatyva bei ryžtas įveikti kliūtis, sunkumus ir dirbti pelningai.
Baigiant norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad sociologinių apklausų metu respondentai (verslininkai ir ketinantys verslauti) didžiausia kliūtimi verslui dažniausiai nurodo nepalankius mokesčius, nuolat kintančius įstatymus, investicinio kapitalo stoką, neužtikrintą verslo saugumą.
Daugumos respondentų nuomone, verslo sąlygos Lietuvoje blogėja.
Valstybės kišimasis į rinką nepagerina padėties, bet daro žalą. Dabartinis verslo reguliavimas naudingas tik valdininkams, o ne verslui. Dabartinė valdžia nepasitiki rinka ir įsteigė daugybę (apie 80) verslą reguliuojančių institucijų. Iš to verslininkai nejaučia realios naudos. Tų institucijų, kurios turėtų ginti verslininko interesus, konkretūs tikslai nėra įvardinti ir neaišku, kam tos institucijos skirtos. Rinką reguliuojančios institucijos dažnai pačios išplečia savo veiklos sritis ir tampa pernelyg galingomis ir tuo pačiu formuoja tinkamą erdvę įsigalėti korupcijai.
Išvados:
Privačios ekonominės veiklos sferoje (versle) aktyvesni yra vyrai (jų dalis siekia ~ 57%).
Moterys žymiai lėčiau negu vyrai įsitraukia į privatų verslą.
Persiskirstant darbo jėgai, išaugo vyrų užimtumas kai kuriose anksčiau buvusiose moteriškose veiklose (prekyboje ir pan.).
Kintant įmonės profiliui arba vykstant kitiems pokyčiams, bedarbių gretas dažnai pirmiausia papildo moterys.
Bedarbių amžiaus struktūros pokyčių analizė rodo, kad nedarbas pirmiausiai paliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus moteris.
Darbo rinkoje moterys dažnai diskriminuojamos dėl lyties ir amžiaus.
Privačiame versle vadovaujančių darbuotojų tarpe moterys sudaro apie vieną trečdalį.
Be moters finansinės paramos dažniausiai daugelis šeimų negali išsiversti.
Literatūra:
1. Moterys ir vyrai Lietuvoje 1998 m. -Vilnius: Moterų informacijos centras, 1999
2. Smuklus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos rezultatai.-
Vilnius: SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995
3. Kličius A. Smulkiojo ir vidutinio verslo bruožai Lietuvoje- Filosofija.
Sociologija.-Vilnius: Academia, 1995 m., Nr. 4, p. 43-53
4. Motiekaitienė V. Kaimo moterų užimtumas 1998 metais.-Vilnius: Moterų informacijos centras, 1999
5. Kličius A. Verslas dabartiniame žmonių gyvenime. Šeima ir gimstamumas
Lietuvoje.- Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997, p. 222-306
6. Kličius A., Stravinskas J. Moterys ir verslas, Socialiniai mokslai.
Sociologija.-Kaunas: Technologija. 1995 m., Nr. 2(3), p. 56-61
7. Kličius A. Verslas kaimo žmonių gyvenime. Žemės ūkio verslo plėtros problemos,-Kaunas: LŽŪA Leidybinis centras, 1996, p. 11-14
8. Kanopienė V. Lietuvos moterų padėtis darbo rinkoje. Moterys Lietuvoje.-
Vilnius: Moterų informacijos centras: 2000, p. 66-8!
9. Kaimo socialinė raida,- Vilnius: Statistikos departamentas, 1998
10. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1999