Moterys ir verslas

MOTERYS IR VERSLAS: SITUACIJA IR PROBLEMOS

Plėtojantis rinkos santykiams, vis didesnį vaidmenį šalyje vaidina
verslas.

Į verslą žmonės ateina su savitomis pažiūromis, siekiais, tikslais,
vertybinėmis orientacijomis, doroviniais (įsitikinimais, Vieni verslininkai
verslinės patirties įgijo dar iki nepriklausomybės atkūrimo
“gorbačioviniuose kooperatyvuose”, kur nemaža dalis verslininkų sukaupė ir
pradinį kapitalą. Vėliau į privatų verslą įsiliejo nemažai žmonių (vyrų ir
moterų), kurie gamybinio ir komercinio patyrimo sukaupė dar dirbdami
valstybinėse prekybos, visuomeninio maitinimo, buitinių paslaugų ir kitose
verslui artimose įmonėse ir įstaigose. Tuo būdu ne vienas verslininkas
verslą pradėjo jau turėdamas šiokį tokį supratimą ir tam tikrą mmaterialinę
techninę bazę ir lėšų.

Į verslą atėjo nemažai vyrų ir moterų, kurie anksčiau dirbo mokslo ir
mokymo įstaigose, valstybinio valdymo aparate, o taip pat nemažai
valstybinių įmonių specialistų. Šios grupės verslininkų pagrindinis
skiriamasis bruožas tas, kad nors jie neturėjo sukaupę; pradinių lėšų,
sukūrę materialinės techninės bazės, neįgiję verslinės veiklos patirties,
bet daugelis buvo suinteresuoti dora verslininkyste. Tai dažniausiai
aktyvūs, racionaliai mąstantys, perspektyvūs, protingai rizikuojantys
žmonės.

Į verslą taip pat atėjo nemažai žmonių, kurie, prasidėjus nepakankamai
įstatymais pagrįstai privatizacijai, spėjo įsigyti nemažai turto, tapo
pasiturinčiais, bet menkai išmanančiais verslininkystę. Suprantama, nestigo
ir ne visai dorų, ssiekiančių bet kuria kaina greičiau pralobti arba
legalizuoti nedorai sukauptas pinigines lėšas arba kitą turtą.

Versle jėgas bandė ir toliau bando nemažai nedarbo genamų moterų, ir
vyrų, kurie labai stokoja verslui pradėti lėšų, daugelis jų neturi tam
pasirengimo, patirties, rimtų rėmėjų. Pastarajai verslininkų kategorijai
sunkiausia.

Tuo b

būdu dabartine verslininkų sudėtis labai įvairi amžiumi,
išsimokslinimu, profesija, patirtimi. Tačiau į verslą dažniausiai ateina
aktyviausia visuomenės dalis, kuriai būdingos naujos idėjos, kūrybiškumas,
smalsumas, rizika, mąstymo laisvė ir daugelis kitų savybių.

Verslininkystės plėtojimas kaskart įgyja vis didesnę reikšmę, nes padeda
didinti užimtumą, mažinti bedarbystę, sudaro palankesnes prielaidas patiems
žmonėms rūpintis savo šeimos dabartimi ir ateitimi. Todėl neatsitiktinai
pastaruoju metu verslo plėtojimu, jo problemomis vis labiau domimasi. Tuo
tikslu atliekama nemažai sociologinių tyrimų, kurie padeda išryškinti ir
atskleisti kliūtis, trūkumus ir problemas plėtojant verslą. Apklausų
duomenimis, verslu vis dažniau domisi įvairūs visuomenės sluoksniai,
įstaigos ir organizacijos. Tuo labiau, kad vykstant šalies ūkyje
struktūriniams pokyčiams, dalies dirbančiųjų darbas tapo neperspektyvus,
daugelis jo neteko, tapo bedarbiais, kitiems nuolat gresia pavojus jo
netekti. Tokia situacija blogina daugelio šeimų gyvenimo sąlygas, jų
materialinę padėtį. Dėl to šiuo metu vis aktualiau tampa įįvairiais būdais
skatinti ir remti žmones, norinčius ir galinčius imtis privačios
iniciatyvos – verslo. Plėtojant šalies ekonomiką, vienas svarbių uždavinių
– efektyviai funkcionuojančio privataus sektoriaus formavimas, sudarymas
kuo palankesnių sąlygų privačiai iniciatyvai.

Tiriant verslininkystės raidą, ir dabartinę situaciją, buvo svarbu nors
šiek tiek išryškinti moterų padėtį šioje sferoje. Juo labiau, kad Lietuvoje
yra savita padėtis demografinėje struktūroje, ekonominėje ir socialinėje
sferose.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos moterys deda kur kas daugiau pastangų nei
vyrai pasiekti aukštesnį išsilavinimą, Dėl to besimokančių moterų yra
daugiau negu vyrų. Tiesa, bendrojo lavinimo mokyklose merginų mokosi beveik
tiek pat ki
iek ir vaikinų. Tačiau aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose
merginų yra daugiau nei vaikinų, tik profesinėse mokyklose merginų mokosi
mažiau negu vaikinų.

Tačiau pasirenkant specialybę profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose
mokyklose, merginoms ir vaikinams nemažai įtakos turi stereotipai:
“moteriškos” ir “vyriškos” profesijos. Be to, pastebima ir tai, kad
vaikinai linkę dažniau rinktis tokias specialybes, kurios po studijų žada
geriau apmokamą darbą.

Dažnai vyrams siūloma kur kas daugiau profesijų negu moterims: jie
kviečiami į pareigas su didesne asmenine atsakomybe ir vadovavimu
kolektyvui, o moterys – dirbti į vykdytojų darbo vietas. Iš vyrų dažniau
reikalaujama profesinės patirties atitinkamoje srityje, aukštosios mokyklos
diplomo, tam tikrų asmeninių savybių, svarbių busimajame darbe, o
skelbimuose, skirtuose moterims, vyrauja reikalavimai dėl išvaizdos,
amžiaus (riba neretai būna 30-35 metai), užsienio kalbos žinių, darbo
kompiuteriu įgūdžių.

Nemažą vaidmenį darbdaviams parenkant darbuotojus vaidina požiūris į
potencialius moterų ir vyrų profesinius sugebėjimus bei asmeninius –
psichologinius ypatumus. Tokias savybes, kaip iniciatyvumą, veržlumą,
racionalų mąstymą, sugebėjimą vadovauti darbdaviai dažniausiai išskiria
kaip svarbiausias ir būtinas būsimiesiems darbuotojams ir laiko tai
vyriškais bruožais, o tradiciškai moteriškomis savybėmis laikoma –
emocingumas, paslaugumas, paklusnumas,

Tuo būdu darbdaviai dažnai kelia nesusijusius su darbo specifika,
nepagrįstus (neteisėtus) reikalavimus dėl būsimo darbuotojo lyties,
amžiaus, šeimyninės padėties, išvaizdos ir kt. Vyresnio, nei 35 metai,
amžiaus moterys gana dažnai nukenčia įstaigose, organizacijose, mažinant
darbuotojų skaičių. Įsidarbinti vyresnio amžiaus moterims irgi yra sunkiau,
nes amžius dažnai būna pagrindinis darbo paieškos sėkmę lemiantis veiksnys.

Moterys lėčiau negu vyrai įsitraukia į
į privatų verslą. Tai rodo ir
Tarptautinio projekto “Lietuvos šeima ir gimstamumas” (vykdant šį projektą
1994-1995 metais buvo apklausta 5000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius buvo
18-49 metai) duomenys. Šio reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, net 83,7%
moterų neketino imtis privačios iniciatyvos – pradėti privatų savarankišką
verslą, tik 6,4% ketino imtis privačios iniciatyvos, 9,5% jau buvo tapusios
verslininkėmis. O tuo tarpu tarp vyrų šis rodiklis buvo gerokai didesnis.
Tik 64,2% vyrų neketino imtis privataus verslo, tačiau 18,2% apklausos
dalyvių jau verslavo ir dar 17,3% tvirtai buvo nusiteikę imtis privačios
iniciatyvos ir artimiausiu laiku pradėti savo verslą. 1994-1995 metais
rengiant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtojimo programą, Lietuvoje buvo
atlikta šios sferos verslininkų vadovų apklausa. Nuomonę apie verslo sferos
vadovų veiklą informaciją teikė individualių įmonių, ūkinių bendrijų,
akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių vadovai, įmonių atskirų
padalinių vadovaujantys darbuotojai. Tyrimo tikslas buvo iš pačių verslo
vadovų ir organizatorių gauti informaciją apie smulkiojo ir vidutinio
verslo padėtį Lietuvoje bei išryškinti kliūtis ir problemas, trukdančias jo
plėtojimą. Apklausa vyko šalies didžiausiuose miestuose ir daugelyje
rajonų. 1994 metais buvo apklausti 343 verslo vadovai, o 1995 metais – 584.
Tarp respondentų 1994 metais buvo 79% vyrų ir 21%moterų,o 1995 metais
–71,4% vyrų ir 28,6 % moterų.

1 lentelė

Smulkių ir vidutinių verslininkų pasiskirstymas pagal lytį ir užimamas
pareigas (%)

| |1994 |1995 |
|Pareigos | | |
| |Motery|Vyrai |Motery|Vyrai|
| |s | |s | |
|Prezidentai ir generaliniai |6,9 |16,6 |2,4 |8,2 |
|direktoriai | | | | |
|Direktoriai |45,8 |39,8 |21,6 |49,4 |
|Padalinių vadovai, vyr. |22,2 |25.1 |44,9 |20,4 |
|specialistai | | | | |
|Įmonių savininkai |18,1 |18,5 |31,1 |21,6 |

Šaltinis: Kličius A., Stravinskas J. Moterys ir verslas. Socialiniai
mokslai. Sociologija. -Kaunas: Technologija, 1995, p. 56-61

1 lentelėje pateikti sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad nepaisant
aukštesnio jų iš

šsilavinimo, daugiau jų užima mažiau prestižines
vadovaujančias pareigas versle. Tai dažnai sąlygoja vyrų ir moterų
vidutinio uždarbio skirtumą tose pačiose ūkio šakose.

Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų apklausa parodė, kad moterų kaip
vadovių vadovavimo įmonėms stažas buvo mažesnis negu vyrų dėl daugelio
priežasčių (vėliau ėmėsi privačios iniciatyvos, šeimyninės aplinkybės ir
kt.).

Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų veiklos trukmė (%)

| |1994 |1995 |
| |Motery|Vyrai |Motery|Vyrai |
| |s | |s | |
|Iki 1 metų |27,8 |17,3 |26,3 |13,9 |
|1-2 metai |22,2 |24,7 |22,8 |24.2 |
|2 ir daugiau |50,0 |57,9 |50,9 |60,9 |
|metų | | | | |

Šaltinis: Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos
rezultatai.-Vilnius:

SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995.

3 lentelė

Smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms vadovavo apklausoje dalyvavę verslo
vadovai(%)

Darbuotojų skaičius

|Darbuotojų |1994 |1995 |
|skaičius | | |
| |Motery|Vyrai |Motery|Vyrai |
| |s | |s | |
|1-4 |43,1 |28,8 |52,1 |38,8 |
|5-19 |33,3 |36,5 |25,7 |30,7 |
|20-49 |8,3 |19,2 |11,4 |16,3 |
|50-99 |9,7 |3,7 |3,6 |6,5 |
|100-200 |5,6 |11,8 |7,2 |7,2 |

Šaltinis: Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos
rezultatai. -Vilnius:

SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995.

Kaip rodo smulkaus ir vidutinio verslo tyrimo duomenys (3 lentelė),
moterys dažnai vadovauja smulkesnėms verslo įmonėms. Tam yra nemažai
įvairių priežasčių. Čia didelę įtaką turi sutuoktinių vaidmenų
pasiskirstymas šeimoje. Iki šiol pagrindinius namų ūkio ir buities darbus
atlieka moterys. Jos dažniausiai atsakingos už vaikų (ypač mažamečių ir
mokyklinio amžiaus) priežiūrą ir auklėjimą. Praktiškai vienos arba menkai
padedamos sutuoktinių atlieka visus kasdieninius namų ruošos darbus. Vyrai
dažniau atlieka tuos vaidmenis šeimoje, kurie nereikalauja nei daug laiko,
nei fizinių pastangų. Didelis moterų apkrovimas namų ruošos ir kitais
darbais labai dažnai trukdo joms labiau įsijungti į verslinę veiklą ir
kopti hierarchijos laiptais. Dėl to nemaža dalis moterų pasirengusios
tenkintis žemesnėmis pareigomis ir daugiau laiko skirti šeimai, vaikams, jų
priežiūrai ir auklėjimui. Motinystė ir namų šeimininkės pareigos dažnai
tebelaikomos svarbesnėmis moteriai nei apmokamas darbas arba profesinė
karjera. Dėl to dažnai daugelis moterų iki 30 metų amžiaus dėl šeimyninių
rūpesčių negali aktyviai pradėti verslauti ir ypač užimti vadovaujančias
pareigas darbe.

Tačiau kaip ir apskritai darbinėje veikloje, taip ir versle moterys
pradeda aktyviau reikštis, kai jų vaikai jau nebereikalauja nuolatinės
priežiūros. Moterų informacijos centro leidinio “Moterys ir vyrai Lietuvoje
1998 m.” duomenimis, 1998 metais didžiausias lyginamasis svoris moterų
vadovių versle buvo 31 -40 metų amžiaus, šiek tiek mažesnis – 41-50 metų,
žymiai mažesnis – 21-30 metų bei 51- 60 metų ir mažiausias tarp pačių
jauniausių moterų, t.y, iki 20 metų amžiaus grupėje.

Tai liudija apie šeimos įtaką moters karjerai darbe. Iki šiol dar gana
stipri tarp Lietuvos gyventojų nuostata, kad moteriai tam tikruose gyvenimo
tarpsniuose, ypač esant mažiems vaikams, svarbiausia yra motinystė,
rūpinimasis šeimos buitimi, vaikais. Nelygus pasidalijimas namų ruošos ir
buities darbais siaurina moterų dalyvavimą ekonominiame gyvenime.apsunkina
galimybes derinti profesines ir šeimynines pareigas bei siekti karjeros
verslo srityje.

Viena svarbi prielaida verslui pradėti yra pradinis kapitalas. Tai
opiausia kiekvieno pradedančio verslininko problema. Sociologinių tyrimų
duomenimis, moterys, siekiančios imtis privačios iniciatyvos pradėti
verslą, kaupdamos pradinį kapitalą, stengiasi daugiau pasikliauti savo
jėgomis. Tačiau dažniausiai jų nepakanka ir verslas lieka tik graži
svajonė. Verslo tyrimai išryškino ir tai, kad pradedančiam verslauti
smulkiam verslininkui gauti banko kreditą beveik neįmanoma.

Kaip apskritai, taip ir moterims sudėtinga pradėti verslą ir dėl daugelio
kitų priežasčių. Nors po nepriklausomybės atkūrimo prabėgo visas
dešimtmetis, bet plėtojant verslą sutinkama daug kliūčių, vis dar nepalanki
verslui aplinka: nuolatinė įstatymų kaita, nepalankūs, verslą žlugdantys
mokesčiai, labai menkos galimybės gauti kreditą, neaiški tolesnė šalies
ekonomikos plėtojimo strategija, maža gyventojų, perkamoji galia, stinga
informacijos (ypač apie užsienio rinkas) ir kt.

Verslo plėtotę, moterų dalyvavimą verslininkystėje gerokai riboja žinių
ir patyrimo stoka, nemažėjantis nusikalstamumas.

Gyventojų socialinę ekonominę padėtį, materialines gyvenimo sąlygas lemia
gaunamos pajamos, kurios priklauso nuo daugelio aplinkybių: šalies
ekonominės situacijos, valdžios ekonominės politikos, užimtumo lygio,
darbuotojų kvalifikacijos ir daugelio kitų veiksnių. Šiuo metu vienų
gyventojų pajamos sparčiai auga, kiti dar šiaip taip verčiasi, tačiau jau
daugelis be socialinės paramos, labdaros nesuduria galo su galu, gyvena
skolon. Ypač sunki bedarbių, kurių gretos vis dar gausėja, materialinė
padėtis. Tarp bedarbių gausu motinų. Žmonės darbo netenka dėl specialybės
nepaklausumo, įmonių reorganizavimo, bankroto, nenusisekusių tarpusavio
santykių ir daugelio kitų priežasčių.

Dabar įsidarbinti nepakeitus kvalifikacijos galimybės ribotos (esant
14,7% bedarbių), nes darbdaviai bedarbiams nuolat didina ir griežtina
reikalavimus. Šiuo metu daugelis žmonių nepasirengę darbo rinkai, tarp jų
gausu moterų. Dėl to gausėja šeimų, kurių materialinė padėtis blogėja,
daugiau žmonių atsiduria žemiau skurdo ribos.

Materialinė padėtis sparčiai gerėja tų žmonių, kuriems pavyko
įsitvirtinti versle. Mūsų jau minėto tarptautinio tyrimo duomenimis,
sunkesnėje materialinėje padėtyje buvo tie respondentai, kurie neketino
bent artimiausiu metu imtis privataus verslo. Daugelio jų pajamų pakako tik
kasdieninėms išlaidoms, tačiau nusipirkti net būtiniausius drabužius buvo
sunku, teko skolintis, atidėti tam tikrą dalį pinigų iš kiekvienos algos.
Finansinių sunkumų dažniausiai turėjo didesnė dalis vyresnio amžiaus
žmonių, tarp jų daugelis moterų. Šiek tiek geresnė finansinė padėtis buvo
būsimųjų verslininkų. Jie buvo tarsi tarpinė grandis tarp neketinančių
verslauti ir verslininkų. Lyginant tyrimo duomenis ryškiai išsiskiria
verslininkai. Tai liudija šie duomenys – 11,2% verslininkų pinigų užteko
viskam, o tuo tarpu būsimųjų verslininkų – 3,7%, tarp neketinančių
verslauti – tik 2,7%.
Finansinė padėtis, gaunamos pajamos, sukauptas turtas yra pagrindas,
sprendžiant įvairias šeimos problemas. Tačiau nepaisant to, kokios šeimos
pajamos, kokia šeimos finansinė padėtis, daugumos šeimų svarbiausias
rūpestis, prioritetinė vertybė – išauginti vaikus. Juos aprūpinti, sudaryti
tinkamas sąlygas jų išsilavinimui. Dabar tai – svarbiausias daugumos moterų
rūpestis.
Kaip vertinama materialinė situacija? Vertinant dabartinę materialinę
situaciją šalyje šiek tiek didesni optimistai buvo verslininkai. Tarp
pastarųjų santykiškai daugiau manė, kad sunku daugelio žmonių materialinė
padėtis pagerės. Tokių daugiau buvo tarp vyrų ir jaunesnio amžiaus žmonių.
Tuo tarpu nemaža dalis neketinančių imtis privalaus verslo manė, kad
materialinė padėtis nesikeis, liks tokia pati arba net gali blogėti.
Kas kaltas dėl blogėjančios materialinės padėties? Dauguma pastaruoju metu
dalyvaujančių apklausose kaltina valdžią. Tarp jų didelę dalį sudaro
moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.
Daugelis apklausose dalyvavusių (daugiau verslininkų) manė, kad
materialinės padėties pagerėjimas vis dėlto daug priklauso nuo pačių žmonių
darbo ir jų iniciatyvos. Šiek tiek daugiau kaip ketvirtis vis dar manė, kad
materialinės padėties pagerėjimas nemažai priklauso nuo bendros situacijos
pagerėjimo šalyje. Nors nedidelė dalis, bet dar yra manančių, kad be
valdžios, artimųjų pagalbos, labdaros bus sunku nemažai daliai būsimų
verslininkų.
Suprantama, kad didelio nuosmukio laikotarpiu versle kopti karjeros
laiptais, ypač moterims, yra gana sudėtinga. Moterims, norinčioms labiau
domėtis savo profesija, verslininkyste, tobulintis, dažnai būna gana
problematiška, tenka gerokai padirbėti ir, dažniausiai, – šeimos ir
laisvalaikio sąskaita (jeigu jo bent kiek lieka).
Kintant įmonės profiliui, atsidūrus jai ant bankroto ribos, bedarbių gretas
dažnai pirmiausia papildo moterys, nes jos, ypač dirbančios privačiose
struktūrose bei auklėjančios arba turinčios dažnai sergančius mažus vaikus,
darbdavių nepageidaujamos. Gausėjant bedarbystei, rasti darbą yra labai
sudėtinga arba visai neįmanoma. Esant tokiai padėčiai, moterys sutinka
dirbti bet kokį darbą, kad tik užsidirbtų pinigų, kurių daugeliui šeimų
labai trūksta, nes dabar dirbančio vyro atlyginimo dažniausiai neužtenka
šeimai išlaikyti.

Dabartinė nelengva šalies ekonominė padėtis daugeliui šeimų kelia
nemažai rūpesčių. Rinkos ekonomikos sąlygomis nėra vietos iliuzijoms, tenka
daugiau pasikliauti savo jėgomis ir išmone. Tačiau to nepakanka, būtina,
kad visų pakopų valdžia sudarytų normalias sąlygas verslui plėtotis.
Verslininkystei būtinos tam tikros prielaidos:

Pastovi įstatyminė bazė, verslą skatinanti (o ne žlugdanti) mokesčių ir
kreditavimo sistema;

Didesnė kitų valdžios pakopų parama iniciatyviems verslininkams, kurie

plečia savo verslą ir didina darbo vietų skaičių;

Būtina patikima verslo apsauga nuo nusikalstamų struktūrų siautėjimo.

Nors rinka suteikia dideles galimybes laisvai pradėti ir plėtoti verslą,
bet sėkmę verslininkystėje dažniausiai lemia, be kitų veiksnių, pačių
verslininkų ir į verslą ateinančių žmonių kvalifikacija, kompetencija,
sumanumas ir išradingumas, įžvalgumas, kruopštus darbas ir iniciatyva bei
ryžtas įveikti kliūtis, sunkumus ir dirbti pelningai.

Baigiant norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad sociologinių apklausų metu
respondentai (verslininkai ir ketinantys verslauti) didžiausia kliūtimi
verslui dažniausiai nurodo nepalankius mokesčius, nuolat kintančius
įstatymus, investicinio kapitalo stoką, neužtikrintą verslo saugumą.

Daugumos respondentų nuomone, verslo sąlygos Lietuvoje blogėja.
Valstybės kišimasis į rinką nepagerina padėties, bet daro žalą. Dabartinis
verslo reguliavimas naudingas tik valdininkams, o ne verslui. Dabartinė
valdžia nepasitiki rinka ir įsteigė daugybę (apie 80) verslą reguliuojančių
institucijų. Iš to verslininkai nejaučia realios naudos. Tų institucijų,
kurios turėtų ginti verslininko interesus, konkretūs tikslai nėra įvardinti
ir neaišku, kam tos institucijos skirtos. Rinką reguliuojančios
institucijos dažnai pačios išplečia savo veiklos sritis ir tampa pernelyg
galingomis ir tuo pačiu formuoja tinkamą erdvę įsigalėti korupcijai.

Išvados:

Privačios ekonominės veiklos sferoje (versle) aktyvesni yra vyrai (jų dalis
siekia ~ 57%).
Moterys žymiai lėčiau negu vyrai įsitraukia į privatų verslą.
Persiskirstant darbo jėgai, išaugo vyrų užimtumas kai kuriose anksčiau
buvusiose moteriškose veiklose (prekyboje ir pan.).
Kintant įmonės profiliui arba vykstant kitiems pokyčiams, bedarbių gretas
dažnai pirmiausia papildo moterys.
Bedarbių amžiaus struktūros pokyčių analizė rodo, kad nedarbas pirmiausiai
paliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus moteris.
Darbo rinkoje moterys dažnai diskriminuojamos dėl lyties ir amžiaus.
Privačiame versle vadovaujančių darbuotojų tarpe moterys sudaro apie vieną
trečdalį.
Be moters finansinės paramos dažniausiai daugelis šeimų negali išsiversti.

Literatūra:
1. Moterys ir vyrai Lietuvoje 1998 m. -Vilnius: Moterų informacijos
centras, 1999
2. Smuklus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Įmonių apklausos rezultatai.-
Vilnius: SQW, ECOFIN, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995
3. Kličius A. Smulkiojo ir vidutinio verslo bruožai Lietuvoje- Filosofija.
Sociologija.-Vilnius: Academia, 1995 m., Nr. 4, p. 43-53
4. Motiekaitienė V. Kaimo moterų užimtumas 1998 metais.-Vilnius: Moterų
informacijos centras, 1999
5. Kličius A. Verslas dabartiniame žmonių gyvenime. Šeima ir gimstamumas
Lietuvoje.- Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997,
p. 222-306
6. Kličius A., Stravinskas J. Moterys ir verslas, Socialiniai mokslai.
Sociologija.-Kaunas: Technologija. 1995 m., Nr. 2(3), p. 56-61
7. Kličius A. Verslas kaimo žmonių gyvenime. Žemės ūkio verslo plėtros
problemos,-Kaunas: LŽŪA Leidybinis centras, 1996, p. 11-14
8. Kanopienė V. Lietuvos moterų padėtis darbo rinkoje. Moterys Lietuvoje.-
Vilnius: Moterų informacijos centras: 2000, p. 66-8!
9. Kaimo socialinė raida,- Vilnius: Statistikos departamentas, 1998
10. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1999

Leave a Comment