KAUNO KOLEGIJAVERSLO VADYBOS FAKULTETASTURIZMO IR VIEŠBUČIŲ VADYBA
MOKSLINĖ – TECHNOLOGINĖ APLINKA LIETUVOJEMarketingo savarankiškas darbas
Niekas nesiskverbia į žmonių gyvenimą taip giliai ir sparčiai kaip mokslas ir technika. Kiekviena šiuolaikinė prekė yra tam tikrų mokslo žinių panaudojimo rezultatas. Todėl mokslinių tyrimų raida ir jų rezultatų taikymo galimybės marketingo politikai yra labai svarbios – tai vienas jo makroaplinkos elementų, vadinamas moksline – technologine aplinka.Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir jų praktinio tyrimo poveikį marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.Mokslinės – technologinės aplinkos įtaka marketingui, labiausiai pastebima prekių kūrimo, jų tobulinimo ir gamybos srityse. Kiekvienas didesnis mokslo pasiekimas gali tapti naujų prekių atsiradimo priežastimi, sukurti naujus poreikius. Naujų technologijų atsiradimas neretai susijęs su senųjų žlugimu. Kartais tai kelia grėsmę ne tik rinkoje esančioms prekėms, jų gamintojams, bet ir ištisoms pramonės šakoms. Mokslinės – technologinės aplinkos įtakos kryptys.
2Marketingo mokslinėje – technologinėje aplinkoje pastebimos tokios tendencijos:Techninės pažangos spartėjimas. Daugelio šiandien naudojamų prekių prieš keletą dešimtmečių dar nebuvo. Visai neseniai pirkėjas negalėjo įsigyti televizorių, šaldytuvų, kondicionierių, kompiuterių, antibiotikų. Niekas nežinojo apie magnetofonus, elektronines skaičiavimo mašinas, vaizdo grotuvus, kopijuoklius, sintetinius skalbiklius bei daugelį kitų prekių. Mokslininkai nagrinėja vis naujas idėjas ir koncepcijas. Laiko tarpas nuo kūrybinio sumanymo iki jo įgyvendinimo trumpėja, lygiai taip pat kaip ir laukas nuo prekės įvedimo į rinką iki didžiausios jos realizacijos. Neribotos naujovių galimybės. Šių dienų mokslininkai dirba prie daugybės naujų technologijų, kurios anksčiau ar vėliau iš esmės gali pakeisti šiandienines prekes ir gamybos procesus. Ypač perspektyvūs biotechnologijų, robototechnikos, kieto kūno elektronikos ir kai kurių kitų mokslo šakų tyrimai. Aktyviai dirbama saulės energijos, robotų namų ūkio darbams panaudojimo, elektromobilių gamybos srityse, ieškant vaistų nuo vėžio, AIDS ir kitų ligų.
Nedidelis prekių tobulinimas. Daug įmonių, užuot ieškojusios naujovių, kurios sukeltų tam tikrų prekių gamybos perversmą, apsiriboja nežymiu esamu prekių tobulinimu. Net ir stambios bendrovės, daug dėmesio skiriančios plataus mąsto reikšmingiems tyrimams, nemažai lėšų skiria nedideliam savo gaminių kokybės gerinimui. Kai kurios įmonės apskritai apsiriboja tyrimais, kuriais siekiama nukopijuoti konkurentų prekes ir šiek tiek pagerinti jų atskiras savybes ar apipavidalinimą. Projektai, kuriais bandoma kurioje nors srityje padaryti perversmą, dažniausiai atliekami bendromis kelių kompanijų jėgomis. Techninės pažangos valstybinio reglamentavimo didėjimas. Pastebimas augantis visuomenės dėmesys naujai sukuriamų produktų saugumui. Dėl to valstybės institucijos gauna vis daugiau įgaliojimų kontroliuoti potencialiai pavojingas prekes ar uždrausti jų gamybą. Tai ypač būdinga maisto produktams, automobiliams, tekstilės gaminiams, buitiniams elektros prietaisams, kosmetikai ir pan. Įmonių, gaminančių šias prekes, konstruktoriai bei marketingo specialistai turi gerai žinoti keliamus reikalavimus ir griežtai jų laikytis.3
Mokslo ir technologijų struktūriniai rodikliai 2003 metais 2003Bendras baigusių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus (ISCED 5 ir 6) skaičius, sk./1000-iui gyv. (20-29 metų amžiaus grupė) (arba matematikos, gamtos ir technikos mokslus) 16,3Gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, % 23,0Bendras visą gyvenimą trunkančio mokymosi rodiklis,% 4,5Užimtumas vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonėje, % 3,0Užimtumas aukštųjų technologijų paslaugose,%(palyginimui santykis nuo visos darbo jėgos) 1,7Išlaidos MTEP pagal finansavimo šaltinius: verslo įmonių lėšos, % 16,7Išlaidos MTEP pagal finansavimo šaltinius: Vyriausybės lėšos, % 64,6Išlaidos MTEP pagal finansavimo šaltinius: užsienio lėšos, % 13,8Išlaidos MTEP pagal finansavimo šaltinius: aukštojo mokslo sektoriaus lėšos, % 4,8Išlaidos MTEP pagal finansavimo šaltinius: privataus ne pelno sektoriaus lėšos, % 0,1Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai (MTEP) palyginti su BVP, % 0,68Namų ūkiai, naudojantys internetą namuose, %(Namų ūkiai, kuriuose yra bent vienas 16-74 metų amžiaus asmuo) 11,6
(2004 I ketv.)Gyventojai, naudojantys internetą namuose, %(16-74 metų amžiaus) 10,9 (2004 I ketv.)Išlaidų informacinėms technologijoms santykis su bendruoju vidaus produktu 3,5Aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje, % 19,5*Tiesioginių užsienio investicijų santykis su bendruoju vidaus produktu 24,6Dokumentas atnaujintas 2005 03 08.*MTEP – išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.*MTEP – darbuotojai, dalyvaujantys moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje.
4
Pasaulio mokslo ir technikos pasiekimai vis dažniau pritaikomi ir Lietuvos ūkyje. Daugėja įmonių įdiegusių naujas, pažangias technologijas. Tačiau daugeliui įmonių būdingas techninis atlikimas, naudojamos pasenusios, neefektyvios technologijos. Dėl to eikvojama labai daug energetinių išteklių. Jų pirminis suvartojimas, palyginti su BVP yra tris kartus didesnis negu vakarų šalyse. Todėl daugelį pramonės ir žemės ūkio įmonių būtina modernizuoti. Tačiau tam reikia užsienio investicijų, kurioms atsirasti trukdo nepakankamai palankūs įstatymai, nerangūs biurokratijos veiksmai, lėti privatizavimo bei žemės grąžinimo tempai kriminogeninė situacija ir kitos priežastys.