Mikroekonomika

1.Ekonomikos ir mikroekonomikos sąvokos.
Ekonomika- mokslas padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią. Priimami spendimai ir jų naudingumas gali priklausyti nuo šalyje vyraujančios ekonominės situacijos. Mikroekonomika- nagrinėja pagr.ekonomiką sudarančių elemntų,t.y. indivitualią vartotojų, įmonių ir ekonomikos šakų,elgseną bei tai kaip šių elemntų sąveika veikia kainas,gamybą ir pajamas.
2. Ekonomikos sistemos.
1)Papročių ekon.sist.(archaiška).Paveldimi postai,stipri kastų sist.šalyje;renkami atstovai ne pagal turimą išsilavinimą,o pgala kilmę,giminystės ryšius.2)Komandinė ekon.sist.(planinė).Labai stipriai vakstybės prižiūrima,įtakojama.Ji negali išsilaikyti ilgą laiką(Lt.tarybiniais metais buvo planuojama pagal šią sist.). 3)Grynoji kapitalistinė ekon.sist.Visiskas nesikišimas į ekonomiką.Viskas vyksta šaalyje pagal pagr.ekonomikos dėsnius(paklausa ir pasiūla).Labai stipriai polerizuoja visuomenę.Pagrįsta – konkurencija.4)Mišrioji kapitalistinė ekon.sist.(geriausia iš 3).Vyrauja ekonominė laisvęė,kai per daug įsijaučiama,pasiekus kritines ribas ekonomiką valdo vuriausybė.Dažniausiai vyraiusybė priima šiuos spendimus: 1)Rengia tokias įstatymų sist.,kurios užtikrintų ekonominę laisvę rinkoje,tačiau neleistų piknaudžiauti ekon.galia.2)Skatina teisingą ir bešališką ekonominių gėrybių paskirstymą. 3)Reguliuoja visuomeninių prekių gamybą. 4)Skatina ekonomikos plėtrą ir augimą(užtikrina ekon. stabilumą).
3.Pozitivioji ir normuojančioji ekonomika.

Pozitivioji ekon.aiškina ir numato ekonomikos reiškinius,t.y. atsako į klausymą,kaip veikia ekonomika?Normuojančioji ekon.susijusi su problemų sprendimu ir atsako į kalusymą,kaip ekonomika turi veikti?
4.Tobulosios konkurencijos rinka.
Siekiant suupaprastinti ekonominę analizę pradžiohe vadovaujamasi nuostata,kad visi ūkio subjektai veikia tobulosios konkurencijos sąlygomis,kurių pagr.bruožai yra šie:1)Pardavėjų ir pirkėjų yra daug, kiekvienas jų užima nedidelę rinkos dalį.2)Nėra ličių įeiti į rinką ar išeiti iš jos.3)Nei vienas pirkėjas ar pardavėjas neturi monopolinės valdžios ri

inkai.
5.Paklausa.
Paklausa-prekės keikio,kurį vartotojas nori ir gali pirkti,ryšys su kaina už kurią ši prekė yra perkama. Poreikis yra susietas su perkamaja galia.Paklausą įtakoja įvairūs veiksniai iš krių svarb.yra du:1)Pikėjo kainos ir jų pirkimas.2)Kitų prekių kainos ir jų kitimas.
6.Paklausos f-ja.
Pakluaos priklausomybė nuo ją lemenčoų veiksnių, ekonomikoje vadinama-paklausos f-ja,kurią daugiausia lemia prekių kainos pirkėjo pajamos,skonis,mada ir kiti veiksniai.
7.Paklausos dėsnis.
Paklausos dėsnis skelbia,kad paklausos keikis auga kainai mažėjant,ir mažėja kainai didėjant.
8.Paklausos ir paklausos kiekio pokytis.
Didėjant vartotojo pajamoms paklausa didėja tiktai normalios kokybės prekėms,o blogesnės kokybės prekių vartotojas perka mažiau.Paklausos pokytis reiškiantis paklausos kreivės judėjimą koordinačių plokštumoje.Paklausos keikio pokytis-išreiškiamas judant nuo vieno paklausos keikio taško prie kito.
9.Normalios kokybės ir blogesnės kokybės prekės.
Pakilus pirkėjo pajamoms pirkėjas gali daugiau nusipirkti normalios kokybės prekių,o sumažėjus jo pajamoms galės nusipirkti tiik blegesnės prekybos prekių.
10.Prekės pakaitai ir papildančios prekės.
Kaitai,tai yra produktai turintys panašius poveikius. Papildančios prekės-tai produktai ir paslaugos,kurie yra naudojami kartu,vartojime papildo vienas kitą.
11.Pasiūla.
Prekės kiekio,kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje,ryšys su kaina už kurią prekė parduodama.
12.Pasiūlos f-ja.
Pasiūla priklauso nuo ją lemiančių veiksnių
13.Pasiūlos dėsnis.
Didėjant prekės kainai pasiūlos kiekis taip pat didėa.
14.Pasiūlos kiekis.
15.Pasiūlos ir pasiūlos kiekio pokyčiai.
16.Pasiūlos ir paklausos pokyčius sąlygojantys veiksniai.
Pokyčius lemiantys veiksniai:1)pažamgių technologijų naudojimas.2)pakaitai gamyboje.3)Papildančios prekės gamybos procese.
17.Rinkos pusiausvyros susidarymas.
Rinkos pusiausvyra susidaro tada,kai paklausa atitinka pasiūlą.
18.Rinkos pusiauvyros pažeidimas nustatant ma
aksimalią ir minimalią kainą.
Maksimalios kainos nustatymas siejamas su tikslu apginti perkamųjų galią turinčių vartotojų interesus, o taip pat siekiant užtikrinti būtiniausių prekių prieinamumą.Minimali kaina atstovauja gamintojo interesus,ją nustatant siekiama garantuoti stabilias kainas toje veiklos srityje dirbantiems asmenims, o minimalios kainos nustatymo pasekmės dažnai siejamos su tam tikrų priekių pertekliumi.
19.Paklausos ealstingumas kainų atžvilgiu.
Paklausos elastingumas kainai,.t.y.norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos procentinio pokyčio santykis.
20.Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai.
1)Prekės pakaitų buvimas.2)Pirmo būtinumo ir prabangos prekės.3)Vartotojo biudžeto dalis skirta prekei įsigyti.4)Laikas.
21.Kryžminis paklausos elastingumas.
Parodo,akip vienos prekės kainos pokytis gali paveikti perkamą kitos prekės kiekį.Kryžminis elast.gali būti:1)Teigiamas,t.y.kai vienos prekės kainos didėjimas sąlygoja kitos prekės perkamo keikio didėjimą.2)Neigiamas,t.y.susidarantis kai vienos prekės brangimas sąlygoja sumažėjusią paklausą kitai prekei.3)Nulinis kryžminis elast.,kuris pasireiškia tada,kai dvi prekės yra viena nuo kitos nepriklausomos ir vienos prekės pabrangimas neturi įtakos kitos prekės paklausai.
22.Pasiūlos elast.kainų atžvilgiu.
Tai siūlo,o prekių keikio procentinio pkyčio ir prekės kainos procentinio pikyčio santykis.
23.Pasiūlos elast.leminatys veiksniai.
1)Laiko tarpsnis.2)Prekių pakaita(daro pasiūlą elastingesne). 3)Prekių saugojimo galimybės.
24.Vartotojo elgsenos analizės prielaidos.
1)Galimybė rikiuoti alternatyvas.2)Pripažįstamo prioritetų prieinamumo sąlyga.3)Pirmenybė teikiama didesniam,o ne mažesniam prekės kiekiui.4)Vadovaujamasi nuostata,kad vartotojo prioritetai yra susiformavę ir galutiniai.
25.Bendrasis ir ribinis prekių naudingumas.
Bendrasis-bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas.Ribinis-papildomas naudingumas gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos vienetą.
26.Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis.
didėjant vartojamos prekės ar paslaugos keikiui lėtėja be
endrojo naudingumo augimo tempas,nes keikvienas papildomas vartojamos prekės ar paslaugos vienetas teikia mažėjantį naudingumą.
27.Vartotojo abejingumo kreivė.
Kreivė rodanti pasirenkamų prekių keikių derinius,kurių kiekvienas teikia vienodą bendrąjį naudingumą.
28.Abejingumo kreivių žemėlapis.
Susistemintas abejingumo kreivių rinkinys,kuriame grafikai pavaizduoti,kad suvartojęs didesnį prekių keikį vartotojas patiria didesnį naudingumą.
29.Ribinė pakeitimo norma.
Parodo vienos rinkinio prekės kiekį,kurio vartotojas atsisako norėdamas padidinti kitos prekės kiekį rinkinyje ir išlaikyti tą patį runkinio naudingumą.2savybės-ji yra neigiama ir mažėjanti.
30.Vartotojo biudžetas.
T.y.-piniginės pajamos skirtos ir išleistos prekėms bei paslaugoms prikti.F-ja-priklausomybė tarp vartotojo pajamų dydžio ir prekių ar paslaugų keikių ir kainų sandaugų sumos.
31.Biudžeto tiesė.
T.y.-prekių kiekių sudarančių rinkinį tarpusavio priklausomybė sąlygota tų prekių kainų ir vartotojo pajamų.
32.Vartotojo biudžeto sistema.
Biudžetinis tiesės apribotas plotas koordonačių sistemoje vadinamas-vartotojo biudžeto sist.Vartotojo biudžetas nuolat kinta,todėl biudžeto tiesė nuolat keičia savo padėtį koordinačių sistemos ašių atžvilgiu.
33.Vartotojo naudingumo maksimizavimas.
Siekiant maksimizuoti vartotojo patiriamą naudingumą būtina atsižvelgti į vartotojo biudžeto f-jas ir vartojo elgsneos abejingumo pasirenkant ir perkant prekių rinkinį, priklausomybę.
34.Nominalusis ir realusis biudžetas.
Nominalus biudžetas išreikštas pinigais,o realus prekių kaina.
35.Pajamų ir pakeitimo poveikis.
Realių vartotojo pajamų pasikeitimas dėl prekiš kainų pasikeitimo vadinamas-pajamų poveikiu.Vienos prekės pakeitimas kira preke,kuri skyla iš jų kainų santykio pokyčio vadinamas-pakeitimo poveikiu.
36.Engelio dėsnis.
Didėjant vartotojo pajamoms mastui būstui skiriami jų lyginamoji dalis linkusi mažėti,asmeninio vartojimo reikmėms skiriama pajamų dalis linkusi išlikti tokia pati,o prabangos prekėms ir pr
ramogoms skiriama lyginamoji pajamų dalis linkusi ženkliai didėti.
37.Gifeno dėsnis.
Skelbia,kad kuo prekė labiau brangsta tuo ji labiau perkama.
38.Gamyba ir jos veiksniai.
Gamyba-pagr.įmonės veiklos srytis ,ir t.y. procesas kuriame gamybos ištekliai naudojamiproduktų ir paslaugų gamybai. Gamybos veiksniai:1)Žemė-natūrakus gamybos veiksnys,kuris yra gamtos duotas ir pats savaime nėra žmogaus veiklos rezultatas.2)Darbas-žmogaus fiziniai ar protiniai sugebėjimai panaudoti prekių ir paslaugų gamyboje. 3)Kapitalas-pastatai, įrenginiai ir kt.pagamintos prekės vartojamos kitų prekių gamyboje.
39.Trumpasis ir ilgasis gamybos laikotarpis.
Trumpasis laik.yra abstraktus laiko tarpas,kai įmonės naudojasi kai įmonės naudojami kai kurie gamybos veiksniai yra pastivūs,o protukcijos apimtis keičiasi kaitaliojant sunaudotų kintamųjų gamybos veiksnių kiekį.Ilgasis laik.-įmonės veikloje,t.y.įmonės abstraktus laiko tarpas,kai keičiasi visi jos naudojami gamybos veiksniai.
40.Technologiškai ir ekonomiškai efektyvus gamybos metodas.
Technologiškai efektyvus gamybos metodas yra tuomet,kai nėra kito metodo,kuris leistų pagaminti tą pačią produkcijos apimtį naudojant mažesnį gamybos veiksnių kiekį arba kai naudojant tiksliai apibrėžtą gamybos veiksnių kiekį pagaminamas maksimaliai galimas produkcijos kiekis.Ekonomiškai efektyvus gam.metod.yra tas,kuris įgalina pagaminti apibrėžtą gamybos apimtį su minimaliomis gamybos veiksnių išlaidomis.
41.Izokvantė.
Dviejų veiksnių gamybos f-ja gali būti panaudota ir grafiškai.Toks grafikas tradiciškai vadinamas-izokvante.T.y. koordinačių sistemos kreivė rodanti įvairius galybos veiksniu derinius,kurie gali būti panaudoti gaminant apibrėžtą produkto kiekį.
42.Gamybos f-ja.
Parodo kiek darbo kapitalo ir kitų gamybos veiksnių gali būti sunaudota tam,kad būtų pagamintas maksimalus produkcijos kiekis,ir kokios yra šių veiksnių proporcijos gamybos procese.
43.Gamybos produktas.
44.Mažėjančio rubinio rezultatyvumo dėsnis.
Plėtojantis gamybos procesui bendrojo produkto,vidutinio produkto ir ribinio produkto kiekis kinta neveinodai,šių pokyčių sąsajos išreiškiamos mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsniu.
45.Gamybos mąsto grąža.
1)Didėjant prekybos mąsto grąžai-kai gamybos apimtis didėja sparčiau nei gamybos veiksnių sanaudos įmonėje.2)Mažėjant įmonės mąsto grąžai-kai gamybos apimties didėja lėčiau negu gamybos veiksnių sanaudos.3)Pastovioji gam.mąsto grąža-kai gamybos apimtis didėja proporcingai darbo ir kapitalo sanaudų didėjimą.
46.Ribinė techninio keitimo norma.
Gamybos veiksnių tarpusavio keičiamumą galima išreikšti ribine techninio keitimo norma.T.y.dydis išreiškiamas kapitalo kiekiu,kurį gali pakeisti kiekvienas papildomas darbo vienetas nepakeitus gamybos apimties,ir atvirksčiai.
47.Gamybos kaštai ir pelnas.
Skiriami buhalteriniai ir numanomieji kaštai. Bihalteriniai (eksplicitiniai)-tai įmonės piniginės išlaidos įvairioms reikmėms,kurių susidarymas lengvai įrodomas ir nagrinėjamas. Numanomieji(implicitiniai)- tai kaštai,kurie dažniausiai siejami su nuosavais gamybos ištekliais,matuojami pajamomis arba nauda,ką būtų galima gauti kitu geriausia atveju.
Ekonominis pelnas,t.y.lėšos,kurios leika atskaičius iš bendųjų pajamų visus kaštus(implicitinius ir eksplicitinius).Bendrasis perlnas,t.y.skirtumas tarp įmonės pajamų ir buhalterinių kaštų.Normalusis perlnas,t.y.implicitiniai kaštai prilyginamis mažiausioms pajamoms,kurias verslininkas turi gauti už nuosavų išteklių panaudojimą.

Leave a Comment