Materialinių vertybių judejimas, kas tai?

TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
LOGISTIKOS RAIDA 4
LOGISTIKOS, MARKETINGO IR GAMYBOS RYŠYS 6
LOGISTIKOS PROCESAS 7
TRANSPORTO LOGISTIKA 8
SANDĖLIAVIMAS 9
PREKYBOS LOGISTIKA 10
LOGISTIKOS PRIDĖTINĖ VERTĖ 11
LOGISTIKOS ORGANIZAVIMAS 12
IŠVADA 13
NAUDOTA LITERATŪRA 14ĮVADAS
Darbo tikslas – aptarti materialinių vertybių judėjimą ir atskleist kas tai yra materialinės vertybės logistikoje.
Logistika – veiksmingas madžiagų judėjimas bei sandėliavimas, įrangos panaudojimas, galutinių vertybių ir atitinkamos informacijos nuo tiekimo iki vartojimo, siekiant patenkinti vartotojo poreikius, planavimas, organizavimas bei kontrolė.
Manoma, kad logistikos sąvoka yra kilusi iš graikų kalbos žodžio „logistike“, reiškiančio „apskaičiuoti“. Dar Romos imperijos laikais logistai rūpinosi maisto produktų skirstymu.
Aktyvi logistikos mokslo ir praktikos raida pastebėta per Antrąjį pasaulinį ka arą, aprūpinant Amerikos kareivius Europoje. 1962 metais Logistikos valdymo taryba logistiką apibrėžė taip: veiksmingas medžiagų judėjimas bei sandėliavimas, įrangos panaudojimas, galutinių vertybių ir atitinkamos informacijos nuo tiekimo iki vartotojimo, siekiant patenkinti vartotojo poreikius, planavimas, organizavimas bei kontrolė.
Labiau apibendrintas logistikos apibūdinimas galėtų skambėti taip: tai vadybos veikla, kurios objektas yra vertybių srautų judėjimas. Vienas svarbiausių logistikos tikslų – reikalingą produktų kiekį pristatyti reikiamu laiku į numatytą vietą optimaliomis išlaidomis.

Naudojami metodai:
• Analizės
• Sintezės
• Grafinio vaizdavimo
• MonografinisLOGISTIKOS RAIDA
Literatūroje aptinkami trys logistikos koncepsijos raidos laikotarpiai: ikilogistinis, logistinis ir neologistinis. Šios koncepcijos pl lėtojimas glaudžiai susijęs su marketingo raida.
Ikilogistinis laikotarpis apima ketvirtą ir penktą XX amžiaus dešimtmečius. Tuo metu transportas ir produktų paskirstymas buvo laikomas atskiromis, viena su kita susijusiomis įmonės funkcijomis. Įmonės organizacinėje struktūroje transporto padalinys paprastai užimdavo pačias žemiausias (pagal vertikalę) po

oziciją ir buvo laikomas papildoma veikla, kuriai nebūtina skirti daug dėmesio. Pradėjus smarkiai plėtotis kelių transportui, išaugo ir šio padalinio reikšmė paskirstant produktus. Tapo svarbu optimatizuoti pervežimus. Transporto sistemos efektyvumas buvo matuojamas minimaliomis transportavimo išlaidomis.
Logistinis laikotarpis prasidėjo šeštame šio amžiaus dešimtmetyje. Tuomet, užuot optimizavusios pervežimus, įmonės ėmė diegti logistines sistemas. Stengtasi aktyviai ieškoti visai įmonei efektyviausių sprendimų, t.y. pradėta taikyti kompromisų teoriją. Iš pradžių ši teorija buvo taikoma priimant sprendimus, kaip sumažint transporto ir paskirstymo išlaidas. Jų didinimas vietoje srityje (pervežimai), bet mažinimas kitoje (sandėliavimas) padėjo sumažinti bendras logistikos išlaidas. Tokia sistema jautriai nereagavo į paklausos pokyčius. Vėliau pereita prie maksimalios naudos iš logistikos veiklos kriterijaus, kuris atsižvelgė į vartotojų paklausą ir logistikos veiklos (sandėliavimo, transportavimo bei paskirstymo) išlaidas. Daug dėmesio kreipiama į tai, kaip reikėtų organizuoti logistikos veikla, kad vartotojai būtų patenkinti ir drauge logistikos veikla būtų efektyviausia. Šio laikotarpio pabaigoje pagrindinis logistikos procesų vertinimo kriterijus buvo maksimali nauda iš logistikos procesų, kai juose dalyvauja keli įmonės struktūriniai padaliniai.
Neologistinis laikotarpis prasidėjo aštuntame dešimtmetyje. Smarkiai išaugus įmonių ir produktų konkurencoijai, pradėta ieškoti kitų konkurencinės kovos būdų . Vienas iš jų – įmonės vidinių funkcijų sujungimas ir dalinis arba visiškai sujungimas su kitų įmonių atskiromis funkcijomis. Atskirų funkcijų sujungimu siekiama maksimaliai sumažinti galutinio produkto savikainą (1 schema).

1 schema

UŽSAKYMO Į

ĮVYKDYMO IŠLAIDŲ PRIKLAUSOMYBĖ NUO UŽSAKYMO DYDŽIO

Labai svarbus pasidarė kompleksinis požiūris į įmonės veiklos funkcijų integravimą, išteklių paskirstymą pagal nuolat kintančius poreikius. Iškeliamas naujas logistikos sistemų tikslas – pasiekti maksimalų visos įmonės veiklos efektyvumą. Priimti kompromisinius sprendimus tampa vis sunkiau. Siekiant maksimaliai sumažinti visos įmonės išlaidas ir padidinti pajamas, jau tenka derinti paprastai prieštaringus įmonės struktūrinių padalinių interesus. Tačiau papildomai reikia derinti ir kelių įmonių, kurios dalyvauja verslo procese, interesus.LOGISTIKOS, MARKETINGO IR GAMYBOS RYŠYS
Logistikos funkcija yra integruotis į gamybos bei marketingo funkcijas, todėl labai svarbu suvokti logistikos, gamybos bei marketingo ryšį. Logistikos procesų svarba priklauso nuo įmonės vykdomos pagrindinės veiklos (2 schema).

2 schema
LOGISTIKOS SĄSAJA SU GAMYBA IR MARKETINGU
Organizacija

Logistika

Gamybinė veikla Marketingo veikla
*Kokybės * Produkcijos * Sandėliavimas * Kainodara * Skatinimas

kontrolė planavimas * Transportavimas * Vartotojų *Rinkos tyrimai
* Technolo- * Gamybos vietos * Atsargų palaikymas aptarnavimas * Produktų asor-
gijos plana- parinkimas * Medžiagų krovimas * Mažmeninis timentas
vimas * Pirkimas ir valdymas pardavimas * Pardavimų
* Įrengimų * Užsakymų apskaita * Įpakavimas valdymas
priežiūra
* Gamybinių
pajėgumų
planavimas
* Darbo pas-
kirstymas
*Rezultatų
įvertinimas
Gamybos ir logistikos veiklos rūšys Marketingo ir logistikos veiklos rūšys

Iš 2 schemos matyti, kad, priimant sprendimus, reikia atsižvelgti į visus įmonės struktūrinius padalinius ir jų atsakomybės sričių kompromisą.LOGISTIKOS PROCESAS
Logistikos sistemą galima suskirstyti į tiekimo, gamybos ir pardavimo posistemes. Sujungus jas, gaunama logistikos procesų grandis. Literatūroje skiriamos logistikos grandys, kuriose juda produktų ir informacijos srautai: išteklių (medžiagų) tiekimas, žaliavų bei pusgaminių tiekimas, išteklių, žaliavų ir

r pusgaminių sandėliavimas, gamyba, produkcijos sandėliavimas, paskirstymas (įskaitant prekių išsiuntimą iš gatavos produkcijos sandėlio), gatavos produkcijos vartojimas (3 schema).

3 schema

Logistikos proceso grandis taip pat sudaro žaliavų judėjimas vykstant gamybos procesui. Logistikos mokslas nagrinėja ir tam tikrą marketingo programų įgyvendinimą, pavyzdžiui, asmeninius pardavimus. Išvardyti procesai yra pagrindiniai logistikos procesai. Tačiau , kad jie vyktų, būtina tam tikra informacinių technologijų, žmogiškųjų, finansinių bei techninių išteklių parama. Panaudoti informacines technologijas, valdant logistikos procesus šiuolaikinėmis verslo sąlygomis, yra būtina. Pagrindinė informacinių sistemų paskirtis – užtikrinti reikalingą informaciją priimant sprendimus. Logistikos procesų optimizavimas tiesiogiai priklauso nuo informacinių technologijų raidos.TRANSPORTO LOGISTIKA
Transpoto logistikai išnagrinėję esamą padėtį priima sprendimus dėl transporto rūšies, vežėjo, tarpininkų parinkimo ir paslaugų kokybės kriterijų nustatymo.
Transporto rūšies parinkimas priklauso nuo norimų transportuoti prekių, žaliavų fizinių savybių, pažeidžiamumo, specialių techninių sąlygų ir kitų dalykų. Vežėjas parenkamas atsižvelgiant į norimus transportuoti produktus. Įvairiose pasaulio šalyse paprastai aptinkami šie vežėjų tipai: susivienijimai, privatūs vežėjai. Kaip atskirą grupę galima būtų skirti mažų siuntų vežėjus, ekspeditorius, brokerius ir siuntėjų asocijacijas bei transporto agentus. Nuo vežėjų tipo priklauso ir paslaugų kaina bei kokybės charakteristikos. Tarkime, vežėjų susivienijimai gali pasiūlyti tarptautinių pervežimų paslaugas optimaliomis išlaidomis, o privatus vežėjas paprastai tokių paslaugų negali teikti. Multimodaliniai pervežimai – tai pervežimai, kai naudojamasi dviejų ir daugiau skirtingų transporto rūšių vežėjų pa

aslaugomis. Pagrindinis tokių pervežimo paslaugų pasirinkimo tikslas – pasinaudoti įvairių pervežimo rūšių teikiamais pranašumais ir išvengti jų trūkumų. Pasitelkus multimodalinius pervežimus, galima sumažinti transportavimo kainą bei tranzito laiką.
Transporto šakos vežėjo pasirinkimo kriterijai gali būti šie:
• Kiekvienos transportavimo rūšies paslaugų kaina,
• Transportavimo laikas,
• Tam tikros transportavimo saugumo garantijos,
• Papildomų paslaugų kaina,
• Pristatymo laiku garantijos,
• Tranzito laikas,
• Patikimumas ir prieinamumas.
Papildomas paslaugas gali sudaryti pakrovimas, iškrovimas, įpakavimas, sudėjimas bei sandėliavimas transportuojant. Pasirenkant vežėją, labai reikšmingas kriterijus yra jo reputacija. Šiuo metu pats svarbiausias paslaugų kokybės kriterijus yra tranzito laiko patikimumas.SANDĖLIAVIMAS
Pagrindinis sandėliavimo uždavinys – prekių sandėliavimas pagaminimo ir pristatymo vartotojui laikotarpiu.
Sandėliavimas yra viena iš logistikos proceso grandžių. Sandėliuojamos tiekėjų pristatomos žaliavos, medžiagos, pagaminta produkcija, pusgaminiai ir kt. Sandėliavimas – tai gaminių saugojimas prieš vartojimą. Sandėliavimas siaurąja prasme atlieka funkciją – laiko perdengimą tarp turimų medžiagų ir poreikių. Sandėliavimo procesas prasideda medžiagų priėmimu ir baigiasi gaminių išdavimu į gaminių arba persiuntimo sandėlį. Šis procesas tapo reikšmingas 1980 metais, kai smarkiai išaugo gamintojų, pardavėjų bei tarpininkų konkurencija. Didmenininkai pradėjo reikalauti iš gamintojų geriau organizuoti tiekimą (trumpesnių terminų, kooperacijos ir kt.), ir tie stengėsi sumažinti savo išlaidas. JAV sandėliavimo pajamos sudaro apie 11% bendrojo nacionalinio produkto. Tai rodo, kad šios paslaugos yra gana reikšmingos šalies ūkiui. Sandėliavimas leidžia sutrumpinti prekių pateikimo vartotojui laiką ir pristatyti jas ten, kur turi paklausą. Nustatyta, kad sandėliuoti būna pigiau nei dažnai transportuoti.
Logistai turi atsakyti į šiuos klausimus: ar sprendimas sandėliuoti yra ekonomiškai pagrįstas, koks reikalingas sandėlių skaičius, dydis ir išdėstymas, kokiu periodiškumu ir kaip sandėliai bus aprūpinami prekėmis (žaliavomis).PREKYBOS LOGISTIKA
Prekybos logistika – viena iš naujausių prekybos ūkio ir šios gyventojų aptarnavimo šakos mokslo ir praktinės veiklos sričių, apimančių pagrindinius prekių pateikimo nuo gamintojų iki vartotojų, dažniausiai iki mažmeninės prekybos objektų klausimus.
Šiam procesui reikia transporto ir prekių sankaupos vietų – didmeninės prekybos sandėlių ir mažmeninės prekybos įmonių. Todėl prekybos logistiką tikslinga vadinti ir prekių judėjimo organizacija arba sistema, kuri per įvairiausių sandėlių tinklą ar tiesiogiai iš gamintojų pateikia prekes mažmeninei prekybai.
Prekybos logistika apima gatavos produkcijos ir paslaugų paskirstymo sistemos parengimą, naujų pardavimo kanalų paiešką, tarpinių grandžių įvertinimą, patikimų partnerių paiešką, finansinius tarpininkavimo klausimus, rizikos pasidalijimą organizuojant paskirstymą, tarpinių grandžių teises į produktą, informacijos judėjimo srautų planavimą ir kitus dalykus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti , kad ši funkcija galėtų būti priskirta prie marketingo funkcijų. Iš tikrųjų ji gali būti priskiriama marketingo padaliniui – tai priklauso nuo įmonės pagrindinės veiklos pobūdžio.
Kokie yra dažniausiai pasitaikantys produkcijos pardavimo kanalai? Brokeris – tai tarpininkas, kurio tikslas yra suvesti pardavėją ir pirkėją. Brokeris paprastai nesandėliuoja prekių, neturi išlaidų, susijusių su prekių judėjimu, ir neprisiima jokių įsipareigojimų dėl prekių. Pardavimo atstovas – įmonė, kuri atstovauja vienos arba kelių kitų įmonių interesams ir parduoda jų produktus. Prekybos agentas – tai tarpininkas, kuris ieško pirkėjų ir derasi su jais gamintojo vardu. Didmenininkas – tai tarpininkas, parduodantis prekes kitiems, kurie jas perparduoda arba panaudoja kitais tiksais. Prekybininkai mažmenininkai – tai tarpininkai, superkantys ir perparduodantys prekes galutiniam vartotojui. Verta pastebėti, kad prekybos tarpininkų pavadinimai ir jų apibrėžimai mūsų šalyje ir Vakarų Europoje dažnai aiškinami skirtingai. Vakarų literatūroje minimas produktų markiravimas: kai didmeninikai superka prekes, uždeda ant jų savo prekės ženklą ir parduoda.
Tarpinės grandys įvertinamos nustačius jų patikimumą, parduotos produkcijos kiekį, bendrą tarpinės grandies apyvartą, vartotojų atsiliepimus apie šios grandies veiklą, tarpinės grandies kainodaros politikos lankstumą ir sugebėjimą prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų bei garantinio aptarnavimo galimybes. Tarpinių grandžių patikimumą įvertinti galima pasitelkus bankus, specializuotas tarpininkų (partnerių) įvertinimo organizacijas ir kitaip.LOGISTIKOS PRIDĖTINĖ VERTĖ
Proceso pridėtinė vertė rodo jo indėlį (dažniausiai išreiškiama kaina) į produkto kūrimą. Logistikos procesai turi didelę įtaką produkto kainai ir paprastai sudaro nuo 8 iki 50 proc. jo vertės. šie skaičiai yra bendri, nes logistikos pridėtinė vertė produkto kainoje priklauso nuo produkto fizinių savybių, konkrečių vadybos sprendimų ir t.t.

Logistikos pagrindinę pridėtinę vertę sukuria transportavimas, sandėliavimas, produktų paskirstymas. Veiklos funkcijų sukuriama pridėtinė vertė pateikta diagramoje. Manoma, kad logistika – tai veikla, kurioje dar galima sumažinti išlaidas.LOGISTIKOS ORGANIZAVIMAS
Logistikos organizavimas – logistikos veiksmų derinimas laiko ir erdvės atžvilgiu. Organizuojant veiklą, numatomi tam tikri darbai įmonės ir logistikos tikslams pasiekti, paskiriami konkretūs darbų vykdytojai, numatomas tam tikras laikas darbui atlikti bei finansavimo šaltiniai, gali būti sudaromas ir biudžetas. Logistikos organizavimas iš esmės nesiskiria nuo kitų funkcijų, tarkime, marketingo organizavimo. Funkcijos svarba ir vieta įmonės hierarchinėjė struktūroje visų pirma priklauso nuo įmonės veiklos vizijos ir susiformuotos strategijos. Esant ypač dideliai konkurencijai ir toliau specializuojantis verslui, reikia nuspręsti, ar logistikos funkcija įmonėje yra esminė (tai priklauso nuo pagrindinės veiklos pobūdžio) ar ne. Jei logistikos funkcija įmonėje tik palaikomoji (remia pagrindines funkcijas), tai galima nuspręsti logistikos problemas patikėti kitai, labiau specializuotai įmonei. Tačiau tai priklauso nuo įmonės finansinių ir techninių galimybių. Logistikos funkcijos organizavimą sąlygoje ir įmonės dydis. Išspręsti tam tikras mažos įmonės logistikos problemas jai tiesiog gali nepakakt išteklių. Logistikos fuinkcijos yra gana specifinės ir joms įgyvendinti gali prireikti specialistų, kurie gerai išmano mokesčių, muitų, teisės, techninius ir kitus dalykus. Šie specialistai paprastai yra gana „brangūs“ ir įmonės dažnai nepajėgia jų išlaikyti.
Pagrindinis įmonės tikslas – minimaliomis išlaidomis pasiekti maksimalius rezultatus. Logistikos sistemos organizavimas priklauso nuo šiai sistemai skiriamų užduočių. Tačiau, norint vykdyti veiklą minimaliomis išlaidomis, įmonės organizacinę struktūrą reikėtų formuoti taip, kad būtų rasta ideali logistikos ir kitų funkcijų pusiausvyra.
Atsižvelgiant į pateiktas rekomendacijas, įmanomi keli logistikos procesų organizavimo variantai.
Pateikiame įmonės, kurios pagrindinė veikla nėra logistikos paslaugos, veiklos organizavimo pagal funkcijas projektą (4 schema). Tokią struktūrą galima praktiškai pritaikyti mažoje ir vidutinėje įmonėje, kurios vadovas tiesiogiai arba deleguodamas įgaliojimus gali kontroliuoti pavaldinius. Čia logistikos padalinys atsakingas už tiekimo, sandėliavimo ir realizavimo funkcijų valdymą įmonėje.
4 schema
FUNKCINĖ ĮMONĖS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

DIREKTORIUS

Logistikos Marketingo Finansų Kontrolės Inžinerijos Žmogiškųjų išteklių
vadybininkas vadybininkas vadybininkas vadybininkas vadybininkas vadybininkasIŠVADA
Logistikos terminų žodyne logistika apibrėžiama taip: “logistika yra mokslas apie žaliavų ir medžiagų judėjimą nuo gamintojo iki perdirbėjo, jų apdorojimo ir distribucijos kontroliavimo ir valdymo procesus”. Vienu sakiniu nusakoma apie ką bus kalbama.
1. Prekių ir materialinių vertybių judėjimo sistemoje išskiriami 3 periodai:
1. Ikilogistinis;
2. Klasikinis logistinis periodas;
3. Neologistinis ar naujos kartos periodas.
Kiekvienas iš šių periodų turi savo charakterį
2. Transporto logistika apima visus procesus, jų operacijas, susijusias su prekių vežimu svarbiausiomis išorinio transporto rūšimis: automobilių, geležinkelių, oro, vandens, o taip pat ir kinkomuoju arba taip vadinamu biotransportu. Svarbiausias operacijas sudaro: prekių sukrovimas į transporto priemones, jų vežimas ir iškrovimas. Nuo šių operacijų priklauso vežimo sėkmė, pristatymo laikas, kokybė ir kaina.
3. Sandėlių logistika išskirtina tuo, kad yra jungiamoji grandis tarp gamintojų ir mažmeninės prekybos. Jai būdingi dideli intensyvūs prekės srautai, jų sutelkimas, atitinkamas apdorojimas ir išsiuntimas į mažmenines
4. Prekybos logistika apima gatavos produkcijos ir paslaugų paskirstymo sistemos parengimą, naujų pardavimo kanalų paiešką, tarpinių grandžių įvertinimą, patikimų partnerių paiešką, finansinius tarpininkavimo klausimus, rizikos pasidalijimą organizuojant paskirstymą, tarpinių grandžių teises į produktą, informacijos judėjimo srautų planavimą ir kitus dalykusNAUDOTA LITERATŪRA
1. VADOVO PASAULIS 1999/11
2. Internetinis puslapis www.google.lt

Leave a Comment