Marketingo tyrimas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETASEKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETASMARKETINGO KATEDRA

AB „ RŪTA“ SALDAINIŲ „Lazdynų giraitės“MARKETINGO TYRIMAS Individualus namų darbas

Kaunas, 2002

TurinysĮvadas…………………………………………………………………………………………………………31. Tyrimo objektas……………………………………………………………………………………….4 1.1 Tyrimo objekto analizė………………………………………………………………4 1.2 Aplinkos analizė………………………………………………………………………..52. Problemos formulavimas……………………………………………………………………………73. Tyrimo tikslai……………………………………………………………………………………………84. Hipotezių formulavimas……………………………………………………………………………..85. Tyrimo metodo parinkimas…………………………………………………………………………96. Tyrimo metodikos parengimas…………………………………………………………………..107. Duomenų rinkimas……………………………………………………………………………………118. Duomenų analizė ir interpretavimas……………………………………………………………119. Išvados ir rekomendacija……………………………………………………………………………17Anketa…………………………………………………………………………………………………………20Literatūra……………………………………………………………………………………………………..22

Įvadas

Vienas didžiausių saldainių ir šokolado fabrikų Lietuvoje yra fabrikas “RŪTA” Šiauliuose. “Rūta įsteigtas 1913 metais, karo laike buvo okupantų beveik visai sunaikintas, 1917m. vėl atstatytas ir dabar išaugęs į milžinišką įmonę. “Rūta” yra darbštaus ir energingo lietuvio p. Gricevičiaus nuosavybė. “Rūtos” gaminiai Lietuvos rinkoje turi pastovią ir žymią vietą, nes dėl savo aukštos kokybės labai plačiai reikalaujami. “Rūta” gamina apie 200 įvairių saldainių ir jos apyvarta 1928m. siekė 1 milijoną litų. “Rūta” savo gaminiais nespėja patenkinti visų vietos rinkų reikalavimų, dėl to mažai gamina eksportui, nors “Rūtos” gaminių reikalavimus užsieniuose, ypač Amerikoje, Prancūzijoje ir Italijoje, yra labai didelis. “Rūtos ” gaminiai daugelyje parodų apdovanoti aukso ir sidabro medaliais, o pereitais metais tarptautinėje parodoje Italijoje apdovanoti “Grand Prix” dideliu aukso medaliu. Dabar “Rūtos” įmonė persikėlė į naujai pastatytus erdvius rūmus, kurie kainavo apie 100000 litų, įsigijo daug naujų moderniškų mašinų ir dėl to žymiai praplėsta. bendrai ši rimta įmonė Lietuvoje turi didelį pasisekimą, o jos aukštos kokybės gaminiai laikomi geriausiais. A. Gricevičiaus „ Rūtos“ yra labai įvairi produkcija. Čia gaminama daugiau nei 80 pavadinimų saldainių. Tai kupolo formos kreminiai-riešutiniai saldainiai, likeriniai saldainiai, saldainiai su vaisių, marcipano, kremo įdarais, želė bei plaktos baltymų masės saldainiai, dražė, pralinė šokoladiniai saldainiai, karamelė, šokolado ir marcipano figūros, gaminiai be cukraus. Įdiegtos naujos technologinės – pralinė saldainių ir šokolado figūrų – linijos, pradėti gaminti vienetiniai saldainiai,karamelė.

“Rūtos” saldainių rasite kiekvienai progai – šv. Velykų, šv. Kalėdų, taip pamėgtos Valentino dienos ar… paprasčiausiai sau. “Rūta” keičiasi kasmet: tobulinama gamybos technologija, parenkamos įvairesnės žaliavos, kuriamos naujos saldainių rūšys, tačiau nesikeičia senosios tradicijos – siekti geriausios kokybės. Šiaulių A.Gricevičiaus lietuvių saldainių fabrikas “Rūta” – seniausia veikianti konditerijos įmonė Lietuvoje, gaminanti įvairių skonių bei formų saldainius. Fabriko istorija prasideda 1913 m. Šiauliuose, kai Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name įrengė karamelės virimo katilą. Pirmieji “Rūtos” darbininkai buvo patys savininkai – A.Gricevičius ir jo žmona Juzefa. A.Gricevičius konditerijos meno mokėsi Šiauliuose, Vilniuje ir Sankt Peterburge, o jo sukurtus saldainius greit pamėgo visi smaguriai. “Rūta” augo po truputį: 1923m. buvo pastatyti keli mūriniai pastatai, tobulėjo ir plėtėsi gamyba. Fabrikas suklestėjo tarpukario laikotarpiu. Tuomet čia dirbo 160 darbuotojų ir buvo gaminama net 300 pavadinimų saldainių. “Rūta” garsėjo savo produkcijos kokybe. 1940m., Rusijai okupavus Lietuvą, fabrikas buvo nacionalizuotas. Iki 1993m. pabaigos “Rūta” kartu su naujaisiais cechais, pastatytais Šiaulių miesto pramoninėje dalyje, buvo valstybinė įmonė. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo senieji “Rūtos” pastatai, užimantys 5000 m², ir 0.9 ha žemės buvo grąžinti A.Gricevičiaus įpėdiniams: sūnui Antanui Gricevičiui ir vaikaitėms Aldonai Gluodienei bei Irenai Valuntienei. Šiuo metu įmonėje dirba apie 270 darbuotojų ir veikia aštuoni gamybiniai cechai.

1. TYRIMO OBJEKTAS

1.1 Tyrimo objekto analizė

AB „Rūta“ – įmonė užsiimanti mažmenine ir didmenine prekyba, bei gamyba. Siekiant patenkinti įnoringus saldainių mėgėjų skonius, atliksiu riešutinių – kreminių saldainių „Lazdynų giraitė“ tyrimą. „Lazdynų giraitė“ – riešutinės kreminės masės saldainiai. Šie saldainiai ypatingi tuo, jog jų sudėtyje yra net 23% lazdynų riešutų. Šie saldainiai yra sveriami, todėl mėgėjai jų gali įsigyti tiek kiek leidžia jų galimybės arba kiek kiekvieno širdelė geidžia. Įpakavimas spalvingas ir patogus. Saldainių mėgėjas gali greitai pradėti mėgautis nuostabaus skonio saldainiais. Jie suteikia trumpalaikės energijos. Produkto galiojimo laikas pakankamai ilgas – keturi mėnesiai.

Šiuos saldainius galima rasti visuose prekybos centruose kaip „Rimi“, „Iki“ „Maxima“, „Media“, specializuotose parduotuvėse, turguje, bazėje. Taip pat šiuose prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse, bazėse, turguje galima rasti ir kitų Akcinių bendrovių saldainių, kurie yra didžiausi AB „Rūta“ konkurentai kaip pvz. AB „Kraft Food Lietuva“, AB „Vilniaus pergalė“. Atliekant marketingo tyrimą, reikia įvertinti šių konkurentų įtaką parduodamo gaminio paklausai. Saldainių priskirti kasdieninio vartojimo prekėms būtų netikslinga. Tai nėra paprasti, eiliniam vartotojui įprasti, saldainiai. Rinkdamasis šį arba panašų produktą, vartotojas atsižvelgia į savo esamus ar ateityje ketinamus patenkinti poreikius: suvalgyti kažką skanaus, sotaus ir maistingo.

1.2 Aplinkos analizė

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių jėgų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams. Taigi ir AB „Rūta“ taip pat yra kintančioje aplinkoje, o, kad ji sėkmingai galėtų dirbti, ji turi gaminti ir vartotojams pateikti tokių saldainių, kurie tenkintų jų poreikius, jie jų norėtų ir galėtų įsigyti. Aplinka skirstome į mikro ir makro aplinkas. Mikroaplinka – pirkėjai, konkurentai, tiekėjai, prekybos tarpininkai, prekybos pagalbininkai. Makroaplinka – gamtinė, ekonominė, socialinė – kultūrinė, politinė – teisinė, mokslinė – technologinė. Kaip ir kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos plėtros lygis, taip ir AB „Rūtai“ šie veiksniai turi įtakos. Nuo jų didesniu ar mažesniu mastu priklauso gyventojų perkamoji galia, jų elgsena rinkoje, saldainių (prekių) paklausa, ir jų pardavimas. Pagrindinai rodikliai, kurie apibūdina marketingo ekonominę aplinką yra: Šalies BVP, pirkėjų pajamos, kaupimo lygis, prekių kainų lygis. O juos nulemia tokie reiškiniai kaip: nedarbas, infliacija, ekonomikos plėtros cikliškumas. AB „Rūta“ savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra. Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai kaip šeima, jos dydis, lyties sudėtis, amžius, darbuotojų skaičius, pajamos. Visa tai nulemia saldainių perkamumą.

Pastarųjų metų politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai pakeitė per daugelį metų šalyje susiklosčiusias demografines tendencijas. Demografiniai procesai įgavo naujų bruožų: labai sumažėjo gimstamumas, o mirtingumas padidėjo, gyventojų migracinį prieaugį pakeitė migracinis mažėjimas. Bendrame gyventojų skaičiuje nuolat didėja pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių dalis. Ypač ryškus šis reiškinys kaime, kur šio amžiaus gyventojų dalis dar didesnė. Tuo pačiu metu mažėja vaikų ir jaunimo dalis. Miesto ir kaimo gyventojų, senyvo amžiaus ir jaunimo poreikiai skiriasi, todėl labai svarbu žinoti gyventojų pasiskirstymą, migracijos mąstą. Šiuo metu visuomenei iškilo daugybė problemų: krito daugelio žmonių gyvenimo lygis. Dėl menkų pajamų žmonės nebeturi jokių galimybių įsigyti tai, kas nėra pirmumo prekės, kartais net ir joms neužtenka pinigų. Atsirado didelė turtinė nelygybė, nedarbas, skurdas, išaugo sergamumas ir t.t. Pvz. AB „Rūtos“ saldainiai – tai nėra pirmumo prekės, todėl ne kiekvienas žmogus tai gali įsigyti, nes jų kaina pakankamai aukšta, be to yra žymiai reikalingesnių prekių, kurias reikia įsigyti. Niekas nesiskverbia į žmonių gyvenimą taip galingai ir sparčiai, kaip mokslas ir technika. Kiekviena šiuolaikinė prekė yra tam tikrų mokslo žinių panaudojimo rezultatas. Mokslo ir technikos pažanga turėjo didelį poveikį AB „Rūtos“ prekių įpakavimui, išankstiniam jų išfasavimui, ženklinimui. Ji leido pailginti saldainių realizavimo bei vartojimo laiką, išplėtė pardavimų teoriją. AB „Rūtai“ didelė mokslo ir technikos pažanga turėjo įtakos ir atsiskaitymo už pirktus saldainius operaciją. AB „Rūtos“ svarbiausias uždavinys yra patenkinti pirkėjų tam tikrus poreikius ir gauti pelno. Siekdama šio tikslo, AB „Rūta“ užmezga ryšius su įrengimų tiekėjai, žaliavų tiekėjais, pasitelkia į pagalbą pardavimo tarpininkų ir pagalbininkų. Tuo pačiu metu AB „Rūta“ susiduria su didesniu ar mažesniu skaičiumi varžovų – konkurentų, siekiančių, kad pirkėjai įsigytų būtent jų siūlomų prekių. Pirkėjai, partneriai ir konkurentai sudaro įmonės marketingo mikroaplinką.
AB „Rūtos“ pirkėjai, kurie yra saldainių vartotojai, daro didžiausią įtaką marketingui. Jie lemia jos tikslus, strateginius ir taktinius sprendimus, netiesiogiai formuoja marketingo kompleksą. Saldainių pirkėjai – tai tam tikra prasme irgi faktiški ir potencialūs įmonės partneriai, rinkoje pasireiškiantys kaip paklausos atstovai. Labai svarbi įmonės veiklos sritis yra tiekimas. Kad AB „Rūta“ galėtų normaliai dirbti, ji turi apsirūpinti žaliavomis, įrengimais ir kitais įmonei reikalingais gamybos ištekliais. Tiekėjų aplinkos pokyčiai AB „Rūtai“ gali turėti neigiamų padarinių, komplikuoti jos marketingo veiksmus. Gamybos išteklių kainų padidėjimas, žaliavų, prekių tiekimo sutrikimai ir kt., dažnai priverčia pačią įmonę pažeisti savo tiekimo įsipareigojimus, sumažina realizaciją, atneša nuostolių ir sukelia pirkėjų nepasitenkinimą. AB „Rūta“ turi galimybę mažinti kaštus ir kelti savo saldainių kokybę, jei atsiranda geresnės tiekimo sąlygos. Prieš konkurentus įgyja pranašumo. Pirkėjo turimos lėšos visada yra ribotos. Išleidęs pinigus vienoms prekėms, jis turi atsisakyti kitų. Todėl dėl pirkėjo paklausos ir jo pasirinkimo konkuruoja prekės ir juos gaminančios įmonės. Ypač šios konkurencijos įtaka jaučia pirkėjas, kurio pajamos yra mažos, todėl jis priverstas gerai apgalvoti ir planuoti savo išlaidas. Saldainių rinkoje galima išskirti vertikalią ir horizontalią konkurenciją. Horizontali konkurencija vyksta tarp panašių produktų, tenkinančių tuos pačius vartotojo poreikius. Šiuo atveju, parduotuvėse neprekiaujama saldainiais, kurie turėtų panašias savybes kaip tiriamas saldainis „Lazdynų giraitė“, todėl, horizontalios konkurencijos nėra. Vertikali konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius, tenkinančių skirtingų prekių rūšių. Vertikali konkurencija yra didelė, nes parduotuvėse vartotojams pateikiamas platus asortimentas įvairių rūšių saldainių. Lietuvoje pagaminti ar importuoti saldainiai yra įvairių skonių ir gali būti pakaitalais šiems saldainiams. Didžiausi konkurentai AB „Rūta“ yra ir AB „Kraft Food Lietuva“, AB „Vilniaus pergalė“, UAB „Conditor“ ir kitos užsienio įmonės. Todėl tarp šių įmonių nuolat vyksta konkurencija, kadangi jos nori patenkinti pirkėjų poreikius. Didžiausi konkurentai pateikti šioje lentelėje.

Įmonė Saldainių pavadinimas Kaina, Lt Pakuotė, gAB„Rūta“ „Lazdynų giraitė“ 24.55 1000AB „Kraft Food Lietuva“ „Raudonkepuraitė“ 14.69 1000AB „Vilniaus pergalė“ „Karvutė“ 9.19 1000UAB „Conditor“ „Saldainiai CAPT“ 23.12 1000

2. PROBLEMOS FORMULAVIMAS

Yra žinoma, kad vartotojų sprendimams įtakos daro visi marketingo komplekso elementai. AB „Rūta“ tobulinant prekei , vis patraukliau ir sumaniau ją įpakuojant galima tikėtis teigiamos rinkos reakcijos. Pasitaiko, kad labai geri saldainiai tarsi „patys save parduoda“ be ypatingos reklamos ar kitokių siūlymo pastangų. Atrodo, kad jiems reklama visai nereikalinga. Tačiau tokiu atveju informaciją apie tokius saldainius gali gauti tik atsitiktinai pamatę ar paragavę jų parduotuvėse, arba pabendravę su jau jų įsigijusiais asmenimis. Jei AB „Rūtą“ tenkina toks neformalus ir palyginti lėtas garso apie saldainius ir tuo pačiu klientų rato didėjimas – reklamos iš tikrųjų galima atsisakyti. Tačiau atlikus tyrimą ir pateikus tokį klausimą kaip „ Ar jūs perkate AB „Rūta“ saldainius paveiktas reklamos?“ daugiau nei pusė žmonių atsako, kad „Taip“. Tai įrodo, kad reklama labai stipriai veikia žmones. Tačiau šis tyrimas rodo, kad didesnė dalis net nežino saldainių „Lazdynų giraitės“, o tai rodo, kad nėra visiškai jokios šių saldainių „Lazdynų giraitės“ reklamos. Nors ir daugelis žmonių žino AB „Rūtą“, nes ji yra viena iš pirmųjų saldainių fabrikų Lietuvoje, tačiau tik nedaugelis žino jos produkciją ir kokia ji skani yra, kokius saldainius ji gamina, todėl, kad nėra jokios reklamos. Pvz. AB „Kraft Foods Lietuva“ reklama yra labai plati ir didelė. Šie saldainiai, šokoladai yra reklamuojami per TV, radiją, žurnalus, spaudą, todėl net pats mažiausias žmogeliukas žino šios įmonės saldainius kaip „Raudonkepuraitę“,“Gamą“, „Miglę“, „Kara-kum“, šokoladus kaip: „Manija“, „Jazz“, „Dar – 2“, saldainių dežes „Kauno Asorti“ ir kitus. O AB „Rūtos“ „Lazdynų giraitės“ beveik niekas nežino Lietuvoje, kadangi nėra jos reklamos. Nebent Šiauliuose jie yra populiaresni. Todėl AB „Rūta“ siduria su problema, dėl kokių priežasčių retai kas žino jos produkciją ir kaip galima paskatinti pirkėjus įsigyti vienų iš skaniausių saldainių „Lazdynų giraitė“.

3. TIKSLAI

Pagrindinis tyrimo tikslas yra išsiaiškinti priežastis, dėl ko retai kas žino AB „Rūta“ saldainius „Lazdynų giraitė“. Priežastis padėtų nustatyti šie tyrimo tikslai: – ištirti vartotojo žinojimą apie tiriamą prekę. O tai leistų išsiaiškinti, ar vartotojas žino šiuos saldainius, ar jie yra populiarūs, ar kiti saldainiai neužima tiriamo saldainio vietos rinkoje, ar saldainių asortimentas yra pakankamas.. Surinkta informacija leistų atsakyti į klausimą, ar būtina reklama ir kokia ji turėtų būti.– ištirti iš kur vartotojas gauna informacijos apie AB „Rūta“ gaminamą produkciją. O tai leistų išsiaiškinti ar užtenka reklamos, ar vartotojai perka saldainius paveikti jos ir iš kur jos gauna daugiausia. Tai tai pat leistų atsakyti į klausimą ar užtenka reklamos, ar ją reikia didinti.Šalutiniai tikslai suteikia papildomos informacijos tiriant šio tyrimo problemą. – išsiaiškinti vartotojo požiūrį į tiriamosios prekės kainą. Ar ji atitinka prekę, ar ji yra per aukšta, kaip vartotojas ją vertina. O tai padės nustatyti ar vartotojai yra pajėgūs nusipirkti ne pirmo būtinumo prekę, patenkinti savo poreikį saldumynams. – išsiaiškinti kas labiau perka saldainius – vyrai ar moterys. – išsiaiškinti kokias prekes – saldainius lietuviai labiau vertina, gaminamą Lietuvoje ar užsienyje.

4. HIPOTEZĖS

1. Yra labai mažai šio saldainių fabriko reklamos, todėl nėra visiško sudominimo pirkėjų naujais gaminiais, todėl labai mažai vartotojų žino naujas prekes2. Šiuo metu Lietuvoje dauguma gyventojų gauna minimalius ir vidutinius atlyginimus, daug yra bedarbių, tik nedidelė dalis žmonių gauna didelius atlyginimus, todėl yra jaučiama pinigų stoka, o tai lemia, kad ne pirmo būtinumo prekės yra nustumiamos į šoną, pirma apsirūpinama tuom, kuom reikia – pirmo būtinumo prekėmis, o vėliau jau, jei yra galimybė perkama ne pirmo būtinumo prekės, kitaip galima jas pavadinti prabangos prekės, o saldainius taip galima ir pavadinti.

3. Per aukšta „Lazdynų giraitės“ kaina lyginant su kitais saldainiais nulemia tai, jog vartotojai renkasi kitų rūšių saldainius.4. Saldainių rinka yra perpildyta, todėl yra sunku į rinką ateiti naujiems gamintojų saldainiams.5. Saldainiai dažniausiai yra perkami maisto prekių parduotuvėse, kadangi žmonės paprastai neturi laiko eiti į specializuotas parduotuves vien tam, kad įsigytų jam reikiamų saldainių, nes yra gaištamas laikas.6. Dauguma lietuvių vertina lietuviškas prekes – saldainius.7. Moterys saldainius perka žymiai dažniau negu vyrai.

5. TYRIMO METODO PARINKIMAS

Šio tyrimo informacija bus gaunama dviem būdais: stebėjimu ie netiesiogine apklausa. Stebėjimas bus naudojamas kaip metodas, papildantis netiesioginės apklausos tyrimus. Bus fiksuojami tam tikri duomenys, informacija apie vykstančius įvykius. Šis metodas mažai suteikia informacijos, tačiau duos šiek tiek naudos netiesioginei apklausai. Netiesioginės apklausos būdas – išdalijus anketas ir palikus savarankišką iniciatyvą patiems užpildyti anketos klausimų atsakymus. Stebėjimo metu surenkama pirminė informacija apie parduotuvių asortimentą, konkurentus, kainas, pasiūlą, tiekėjus. Šie duomenys leis tik nedaug sužinoti apie AB „Rūta“ konkurentus, tačiau daugiau informacijos duos apklausiant „Maxima“ pirkėjus. Tai bus autoapklausa. Pasirinkta anketinė apklausa, todėl, kad yra sugaištama mažiau laiko negu bendraujant su respondentu, nereikia kartoti kas kart tų pačių klausimų klausinėjant, o dar ir juos reikia atsiminti, gaunama žymiai tikslesnė informacija, joje yra pateikiami klausimai, į kuriuos yra ieškoma atsakymų, o gautus rezultatus nėra labai sunku apdoroti. Eksperimentiniai tyrimai labai skiriasi nuo apklausos ir stebėjimo. Apklausomis ir stebėjimais paremtuose marketingo tyrimuose tyrėjas iš esmės yra pasyvus duomenų rinkėjas. Jis klausinėja arba stebi žmones, ką ir kaip jie daro, aiškinasi, kaip keičiasi objektai, reiškiniai, kaip vyksta prosecai, o eksperimento atveju yra visai kitaip. Tyrėjas čia tampa aktyviu tyrimo proceso situacijos kūrėju ir dalyviu. Tai yra, kad tyrėjas pirmiausia turi sukurti situaciją, kurioje jis galėtų stebėti dviejų žinomai ar nežinomai susietų rodiklių kartu vykstantį arba nevykstantį kitinį. Ši eksperimentą galima būtų vykdyti kaip: akciją, kurios metu tiriama prekė būtų parduodama kitomis kainomis; vykdyti trumpas reklamines akcijas. Šio tyrimo trūkumas būtų – ilgas laiko tarpas, taip pat susidarytų dideli kaštai kuriant reklamą ir perskaičiuojant kainas.

Tikslinė grupė – tai nuo 8-12 žmonių sukviestų specialiai parengtoje vietoje, grupė, turinti tikslą diskusijos būdu įsigilinti į kokią nors problemą. Diskusijai tikslinėje grupėje turi vadovauti žmogus, turintis pakankamą išsilavinimą psichologijos, marketingo, sociologijos srityse. Tikslinės grupės tai anaiptol nėra klausimų ir atsakymų žaidimas. Paprastai diskusija yra organizuojama taip, kad jos metu tarp pačių jos dalyvių kiltų ir klausimų, ir būtų generuojami atsakymai į juos. Todėl ir nebuvo pasirinktas šitas tyrimo būdas.

6. TYRIMO METODIKOS PARENGIMAS

Tyrimo metodika apima tyrimo laiką, tyrimo vietą, respondentus, tyrimo priemones. Žvalgybinis stebėjimas bus atliktas prekybos centre „Maxima“ Vilniaus 267, Šiauliuose. Šis stebėjimas vyks savaitgalį, apie keletą valandų. Anketinė apklausa bus atlikta tame pačiame prekybos centre „Maxima“ penktadieni piko valandomis nuo 17.00 iki 20.00val., kada yra daugiausia pirkėjų. Sudarant anketą, duomenų rinkimo procesui bus suteikiama forma, nuoseklumas ir vienodumas. Gerai paruoštoje anketoje apklausiamiesiems bus pateikiami logiškai, nuosekliai, mandagia forma ir suprantamai sudaryti bei išdėstyti klausimai. Anketa yra labai patogus ir plačiai naudojamas pirminių duomenų rinkimo metodinis instrumentas. Anketinės apklausos yra ypač paplitusios ir populiarios marketingo bei socialiniuose tyrimuose. Naudojant anketas, surenkama daug originalios pirminės informacijos. Anketa yra klausimynas, kuris naudojamas marketingo tyrimo duomenų surinkimo tikslais. Šio tyrimo imtys yra atrenkamos iš tam tikros pirkėjų visumos. Imtis yra sudėtinė marketingo tyrimo proceso dalis Priimant vienokį ar kitokį imčių atrinkimo planą reikia išsiaiškinti keletą klausimų. Pirma, turi būti apibrėžta tyrėją dominanti tiriamoji visuma, antra, naudoti tikimybinį ar netikimybinį imties atrinkimo metodą. Tiriamoji visuma – aibė išskirtų pagal tam tikrą požymį objektų, iš kurių norima gauti informaciją. Turime apklausti tam tikrą respondentų skaičių, įvertintinant 10 proc. paklaidą. Apskaičiuosime pagal šią formule:n = 1/(2 + 1/N); (1)čia n – respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti;  – paklaidos koeficientas, mano atveju 10 proc.;

N – generalinė visuma (tiriamoji visuma), šiuo atveju Šiaulių pirkėjų skaičius. n=1/ ((0,1)2 + 1/120) = 54 respondentai. Taigi buvo išdalinta 54 anketos ir atsitiktinės atrankos būdu atrenkamos 25 anketos ( žingsnis 2). Tai yra imtis – tyrimui atrinkta visumos dalis, galinti tinkamai ir pakankamai atstovauti visumai bei teikti reikalingą informaciją. Pagal kurias ir bus atliekamas tyrimas. Tai bus netikimybinės imties atrinkimas todėl, kad jis bus grindžiamas mano, o ne matematikos ar mechanikos sprendimu.7. DUOMENŲ RINKIMAS

Pirmiausia stebėjimo metu susirinkau duomenis iš prekybos centro „Maxima“ apie saldainių asortimentą, konkurentus, kainas, pasiūlą, tiekėjus. Vėliau pagal tai sudarinėjau anketą, kuri susideda iš 19 paprastų ir loginių klausimų, išdėstytų logine tvarka. Tuomet pasirinkau laiką, kada galėčiau bandyti išdalinti šias anketas, nusprendžiau, kad piko valandomis, kada yra daugiausia pirkėjų. Sudaryti anketą nebuvo labai sudėtinga, kadangi, joje yra visi rūpimi šiam tyrimui klausimai, į kuriuos bandoma rasti atsakymus ir spręsti iškilusias problemas. Tačiau susidūriau su labai didelėmis problemomis, kada prašiau žmonių į juos atsakyti. Paprašius užpildyti anketą visi atsako „ne“, kadangi nenori eikvoti savo brangaus laiko, nenori atskleisti informacijos, tingi. Be to dar net kai kurie kiek kvailokai nusišypso. Per tris valandas išdalinau 54 anketas skirtingo amžiaus, lyčių bei socialinio sluoksnio žmonėms, iš kurių net keturios buvo visiškai sugadintos, kurios duomenimis negalėjau naudotis.

8. DUOMENŲ ANALIZĖ IR INTERPRETAVIMAS

Analizės tikslas yra atlikti surinktų duomenų grupavimą, susisteminimą, nagrinėjimą ir tuo remiantis parengti išvadas bei siūlymus. Tam naudojami įvairūs grafikai bei lentelės. Aš atlikau tai savo personaliniu kompiuteriu, nes jis man paspartino ir palengvino duomenų analizės procesą.

Kryžminės analizės/CrossA. lentelė2anketos kl. Ar perkate AB “Rūtos” saldainius “Lazdynų giraitė”? Lytis Kartais % Taip % Ne % Viso:Moteris 8% 20% 32% 60%

Vyras 4% 12% 24% 40%Viso: 100%

A. Diagrama

B. Lentelė

Pajamų dydis Jūsų nuomone, ar “lazdynų giraitės” sald.atitinka esamą kainą? Mažiau nei 5tūkst. Lt 1 5-10tūkst. Lt 2 10-15tūkst. Lt 3 Daugiau nei 15tūkst. Lt 4 Viso:Taip 12% 0% 0% 8% 20%Ne 24% 4% 4% 0% 32%Nelabai 20% 8% 8% 12% 48%Viso: 56% 12% 12% 20% 100%

B. Diagrama

Taip pat atskiriems klausimams sudarytos diagramos:

1. Diagrama

Šios diagramos didžioji dauguma atsakė, kad „ne“, tai parodo, kad daugelis žmonių šių saldainių „Lazdynų giraitė“ net nežino.

2. Diagrama

Ši diagramo rodo, kad daugelis saldainius renkasi pagal prekės kainą, kiek mažiau dėmesio skiria prekės kokybei, kiekiui ir aptarnavimui. Dar mažiau pakuotei ir visiškai nedaug prekės markei.

3. Diagrama

Ši diagrama rodo, kad žmonės beveik visiškai negauna jokios informacijos apie AB „Rūta“, tai rodo, kad yra mažai reklamos.

4. Diagrama

Ketvirtoji diagrama parodo, kad daugiausia informacijos gauna iš kitų šaltinių, pvz. draugų ir kt. Mažai reklamos yra spaudoje, TV, radijoje, stendų.

5. Diagrama

Penktoji diagrama rodo, kad reklama veikia žmones. Jie noriai pirktų saldainius jei būtų daugiau reklamos. Jie daugiau žinotų apie juos, todėl, kad dabar yra labai mažai jie reklamuojami, žmones neturi jokios informacijos apie tai.

6. Diagrama

Kadangi Lietuvoje šiuo metu jaučiamas pinigų stygius, tai ši diagrama ir parodo, kad saldainiai „Lazdynų giraitė“ nelabai atitinka esamą kainą. Ji yra per aukšta, kad galėtų žmonės tenkinti savo antraeilius norus.

7. Diagrama

Jei būtų sumažinta šių saldainių kaina, remiantis šia diagrama, žmonės pirktų saldainius „Lazdynų giraitė“ dažniau. Nes lyginant juos su kitais saldainiais, šių saldainių kaina yra aukšta.

8. Diagrama

Ši diagrama parodo, kad daugelis apklaustųjų buvo miesto piliečiai, truputį mažiau iš priemiesčio ir nedaug iš kaimo.

9. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Patikimiems marketingo sprendimams reikia ne tik marketingo inių ir patirties, bet ir patikimos bei išsamios informacijos. Paprastai menkai marketingą i6šmanatys verslininkai ar verslo vadovai nesugeba naudotis netgi ta informacija, kurią galėtų gauti vien iš tų duomenų, kurie jau yra jų verslo organizacijoje.

Taigi informacijos kiekis priklauso nuo to, kas ir kaip ruošia, tvarko ir naudoja duomenis. Iš duomenų gauti prasmingą marketingo informaciją gali tik pakankamai žinių ir sugebėjimų turintys asmenys. Laiku surinkti, patikimi ir gerai apdoroti duomenys bei jų pagrindu ruošiama ir vadovams pateikiama informacija leidžia mažinti klaidingų sprendimų rizikos laipsnį. To nevertinantys ir nesuprantantys daro menkai pagrįstus, klaidingus sprendimus ir dėl to paprastai patiria nesėkmę. Marketingo tyrimų svarbiausioji funkcija yra marketingo sprendimų priėmimui teikti reikalingą informaciją. Šių tyrimų turinį galima apibrėžti keliais aspektais: kaip veiklos procesą, kaip žinių apie marketingo tyrimus visumą, kaip metodų ir priemonių šaltinį. Mano suformuluota problema yra nustatyti, kodėl AB „Rūta“ saldainių „Lazdynų giraitės“ yra mažai reklamos. Tam tikslui aš iškėliau keletą hipotezių, kurias reikia patvirtinti arba atmesti naudojantis surinktais duomenimis. Pirmoji hipotezė – yra labai mažai šio saldainių fabriko reklamos, todėl nėra visiško sudominimo pirkėjų naujais gaminiais, todėl labai mažai vartotojų žino naujas prekes. Surinkti duomenys rodo, kad didesnė dauguma net nežino šių saldainių, kadangi nėra reklamos spaudoje, TV, radijoje, mažai reklamos stenduose. Tyrimas rodo, kad vartotojai apie prekes sužino iš kitų šaltinių kaip draugų. Ši hipotezė yra patvirtinama. Antroji hipotezė – šiuo metu Lietuvoje dauguma gyventojų gauna minimalius ir vidutinius atlyginimus, daug yra bedarbių, tik nedidelė dalis žmonių gauna didelius atlyginimus, todėl yra jaučiama pinigų stoka, o tai lemia, kad ne pirmo būtinumo prekės yra nustumiamos į šoną, pirma apsirūpinama tuom, kuom reikia – pirmo būtinumo prekėmis, o vėliau jau, jei yra galimybė perkama ne pirmo būtinumo prekės, kitaip galima jas pavadinti prabangos prekės, o saldainius taip galima ir vadinti. Tyrimas rodo, kad dauguma žmonių šiuo metu gauna minimalius atlyginimus ir paklausti ar „Lazdynų giraitė“ atitinka esamą kainą, tai daugumos nuomonė, kad ne. Tai kartu yra ir trečioji hipotezė – per aukšta „Lazdynų giraitės“ kaina lyginant su kitais saldainiais nulemia tai, jog vartotojai renkasi kitų rūšių saldainius. Šios dvi hipotezės irgi yra patvirtinamos, nes yra pinigų stoka ir aukšta „Lazdynų giraitės“ kaina.
Ketvirtoji hipotezė – saldainių rinka yra perpildyta, todėl yra sunku į rinką ateiti naujiems gamintojų saldainiams. Ši hipotezė taip pat yra patvirtinama, kadangi tyrimas rodo, kad daugelis nežino „Lazdynų giraitės“, kaina yra per aukšta. Vadinasi vartotojai renkasi kitus saldainius, kurie yra pigesni, gal net ir daugiau reklomos turintys saldainiai. Tai rodo, kad saldainių rinka yra perpildyta, vartotojas turi dideles galimybes rinktis saldainius pagal jo kišenę, poreikius, norą. Penktoji hipotezė – saldainiai dažniausiai yra perkami maisto prekių parduotuvėse, kadangi žmonės paprastai neturi laiko eiti į specializuotas parduotuves vien tam, kad įsigytų jam reikiamų saldainių, nes yra gaištamas laikas. Hipotezė patvirtinama, nes tyrimas rodo, kad dauguma vartotojų saldainius perka maisto prekių parduotuvėje. Eiti kažkur specialiai yra gaištamas laikas, o laikas šiais laikais yra pinigai. Šeštoji hipotezė – dauguma lietuvių vertina lietuviškas prekes-saldainius. Hipotezė patvirtinama, nes tyrimas rodo, kad daugumai vartotojų patinka lietuviški saldainiai. Septintoji hipotezė – moterys saldainius perka žymiai dažniau negu vyrai. Tai taip pat patvirtinama, nes tai rodo tyrimo rezultatai. Pagrindinė problema – reklamos nebuvimas, pasitvirtina atliktuose tyrimuose. Dauguma žmonių net nenutuokia apie ką yra kalbama anketose, apie kokius saldainius, nes jie jų nežino, nėra pakankamai reklamos. Taip pat per aukšta šių saldainių kaina erzina žmones. Žmonių pajamos nėra didelės. Pagrindinai ir šalutiniai tikslai tyrimuose yra įgyvendinti. Yra išsiaiškintas vartotojo žinojimas apie prekę – labai mažai žmonių žino šią prekę , iš kur vartotojas gauna informacijos apie „Lazdynų giraitę“, labai mažai informacijos, todėl daugelis net nežino šių saladainių, taip pat šalutiniai – kaina, kuri yra truputį per akšta, kas labiau perka saldainius – vyrai ar moterys, savaime suprantama, nes daugelis iš jų yra namų šeimininkės ir kokias prekes – saldainius lietuviai labiau vertina, gaminamą Lietuvoje ar užsienyje, tyrimo duomenimism – Lietuvoje. Atlikus šį tyrimą mano rekomendacijos būtų tokios: didinti reklamą per TV, radiją, spaudą, žurnalus, stendus, truputį sumažinti kainas. Daugiau būtų reklamos, sumažėtų kainos, o tai paskatintų vartotojus pirkti daugiau šių prekių.

Gerbiamas Respondente,

Kauno Technologijos Universiteto III kurso studentė atlieka tiriamąjį darbą saldainių “Lazdynų giraitė” gaminamų A. Gricevičiaus AB “Rūta” Šiaulių mieste, paklausą. Šio tyrimo tikslas išsiaiškinti Jūsų vartotojiškus poreikius. Duomenų konfidencialumas garantuojamas.

ANKETA

1. Ar Jūs žinote AB „Rūta“ saldainius „Lazdynų giraitė“?• Taip• Ne

2. Ar Jūs perkate AB „Rūtos“ saldainius „Lazdynų giraitė“?• Kartais• Taip• Ne, nes…………………………

3. Ar esate nuolatinis AB „Rūta“ klientas?• Perku čia pastoviai• Tik kartais• Niekada neperku AB „Rūta“ gaminių

4. Kaip dažnai saldainius perkate?

• Kasdien• Kelis kartus per savaitę

• Vieną kartą per savaitę• Rečiau

5. Kokie saldainiai labiausiai Jums patinka?• Gaminami užsienyje• Gaminami Lietuvoje• AB „Rūta“

6. Pagal kokias savybes Jūs renkatės saldainius?

• Pakuotė• Prekės kokybė• Kaina

• Kiekis• Aptarnavimas• Markė 7. Kur Jūs juos perkate?

• Specializuotoje parduotuvėje• Maisto prekių parduotuvėje

• Bazėje• Turguje

8. Ar AB „Rūta“ asortimentas yra pakankamas?• Mažas• Didelis• Pakankamas

9. Ar Jūsų pažįstami valgo AB „Rūta“ saldainius?• Taip• Ne

10. Ar Jūs gaunate kokios informacijos apie AB „Rūta“ gaminamą produkciją?• Taip • Ne

11. Iš kokių informacijos šaltinių Jūs daugiausiai gaunate informacijos apie AB „Rūta“ gaminius?

• Spaudos• TV• Radijo• Parodų• Reklamos• Kita

12. Ar Jūs perkate AB „Rūta“ saldainius paveiktas reklamos?• Taip• Ne

13. Jūsų nuomone, ar „Lazdynų giraitės“ saldainiai atitinka esamą kainą?• Taip• Ne• Nelabai

14. Sumažinus šio produkto kainą pora litų, saldain. pirktumėt dažniau?• Taip• Ne

15. Jūsų gyvenamoji vieta:• Miestas• Priemiestis• Kaimo vietovė

16. Jūsų amžius:

• Iki 20m.• 21-30m.• 30-40m.

• 41-50m.• 51m. ir daugiau

17. Lytis:• Moteris• Vyras

18. Pajamų dydis (per metus):

• Mažiau nei 5 tūkst.Lt• 5-10 tūkst. Lt

• 10-15 tūkst.Lt• daugiau nei 15 tūkst.Lt

19. Išsimokslinimas:

• Nebaigtas vidurinis• Vidurinis• Nebaigtas aukštasis• Aukštasis

Dėkoju, kad užpildėte šią anketą

Literatūra:

1. V. Pranulis „Marketingo tyrimai“ Vilnius, 19982. R. Virvilaitė „Marketingo tyrimai“ KTU, 19943. V. Pranulis, A. Pajuodis „Marketingas“ Vilnius, 1999