Įvadas
Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje.Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi gaminti ir pateikti vartotojams tokiasprekes, kurios tenkintų jų poreikius ir jie norėtų ir galėtų jas įsigyti.Todėl įmonės vadovybė, marketingo specialistai turi nuolat stebėti aplinką,joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitakyti.
Marketingo informacijos naudingumas
Patikimiems marketingo sprendimams daryti reikia ne tik marketingožinių ir patyrimo, bet ir patikimos ir išsamios informacijos. Neretaimarketingą menkai išmanantys verslininkai ar verslo vadovai nesugebanaudotis netgi ta informacija, kurią jie galėtų gauti vien iš tų duomenų,kurie jau yra jų verslo organizacijoje. Šiuo atveju duomenys lieka tik kaipinformacijos žaliava. Informacijos kiekis priklauso nuo to kas ir kaip ruošia, tvarko irnaudoja duomenis. Iš duomenų gauti prasmingą marketingo informaciją galitik pakankamai žinių ir sugebėjimų turintys asmenys. Laiku surinkti, patikimi ir gerai apdoroti duomenys ir jų pagrinduruošiama ir vadovams pateikiama informacija leidžia sumažinti klaidingųspendimų rizikos laipsnį. Tie, kas šito nevertina ir nesupranta, daromenkai pagrįstus, klaidingus sprendimus ir dėl to neretai patiria nesėkmę.Pavyzdžiui čia gali būti 1993 – 1995 metais vykusi nesėkmių ir bankrotųserija, kurią patyrė daugelis iš pirmo žvilgsnio atrodžiusių labai stipriųir sėkmingų Lietuvos verslo organizacijų. Vien bakininkystėje per minėtą1993 –1995 metų laikotarpį rimtus verslo sunkumus patyrė virš 10 bankų,taip pat kitokio verslo organizacijos: Litpoliinter, Kauno holdingokompanija, EBSW ir daugelis kitų. Netgi tie vadovai, kurie neignoruoja marketingo informacijos ir yralinkę ja naudotis priimdami sprendimus, retai gali jos turėti tiek, kiekjos jiems reikėtų. Vartotojų, konkurentų elgesį, politikos ir tarptautiniųsantykių pasikeitimus gana sunku numatyti. Šių klausimų nuodugnus tyrimaslabai brangiai kainuoja. Dėl to labai svarbu teisingai pasirinkti kokios irkiek informacijos reikia ir kiek už ją verta mokėti.
Sprendimų priėmimui reikalingos informacijos duomenys, priklausomainuo jų gavimo ir komplektavimo pobūdžio, yra skirstomi į vidinius irišorinius. Atitinkamai ir šaltiniai, iš kurių yra gaunami vieni ar kitiduomenys, yra vadinami vidiniais ir išoriniais duomenų šaltiniais.Vidinės ir išorinės informacijos kilmė ir sudėtis
Duomenų šaltiniai
|Duomenų šaltiniai ||VIDINIAI |IŠORINIAI ||Darbuotojų pranešimai |Žinios ir pranešimai apie: ||Finansinės apskaitos dokumentai |konkurentų pardavimus ||Reklamos biudžetas |klientų pirkimus ||Paskirstymo išlaidos |reklamos paslaugų kaštus ||Tyrimų ir plėtotės išlaidos |didmeninę ir mažmeninę prekybą ||Rinkos bandymai |draudimo kainas ir sąlygas || | ||Gamybos kaštai |Valdžios publikacijos ||Įmonės siunčiamų ir gaunamų |Statistiniai leidiniai ||Dokumentų informacija |Moksliniai leidiniai ||Įmonės metraščiai, biblioteka ir |Publicistinė periodika ir kt. ||kt. | |
Marketingo sprendimams naudojami duomenys dar skirstomi į pirminiusir antrinius.Pirminiai duomenys renkami ir komplektuojami tada, kai paaiškėja problemair iškyla poreikis ją spręsti, o tam reikalingų duomenų nėra, arba yranepakankamai. Pirminių duomenų privalumas yra tas, kad jie būna susieti sutiriamos problemos turiniu ir specifika. Kita vertu šie duomenys palygintiyra brangūs, jų gavimui tenka eikvoti daug laiko, darbo ir piniginiųsąnaudų. Jei antrinių duomenų kiekis ir kokybė atitinka ir tenkina tyrimoreikmes, tai nebūtina rinkti pirminius duomenis. Antriniai duomenyspaprastai būna pigesni, tyrėjai gali greičiau ir lengviau juos gauti. Marketingo sprendimus priimantis vadovas gali naudotis informacija,kurią jis gauna iš marketingo tyrimų būdu, iš apskaitos duomenų, iš savoasmeninės patirties, iš asmeninio bendravimo su kitais asmenimis, ypačvadovais.
Marketingo sprendimų informacijos šaltiniai
Marketingo tyrimų svarbiausioji funkcija yra teikti marketingosprendimų priėmimui reikalingą informaciją. Marketingo tyrimų turinį galimaapibrėžti keliais aspektais: kaip veiklos procesą, kaip žinių apiemarketingo tyrimus visumą, kaip metodų ir priemonių šaltinį.
Taikomoji marketingo tyrimų reikšmė įprasminama jo rezultatųpritaikymu ir panaudojimu praktikoje. Marketingo tyrimų reikšmę,priklausomai nuo to kaip jie įtakoja praktiką, galima vertinti keliaispožiūriais. • Verslo ar valstybės vadovams nuolat tenka priimti ūkio sprendimus. Visada yra klaidingo sprendimo rizika. Šią klaidos grėsmę galima sumažinti tik renkant, apdorojant ir nagrinėjant informaciją, apie esamą situaciją rinkoje, šios situacijos kitimo tendencijas ir perspektyvas. • Marketingo tyrimai per grįštamąjį ryšį padeda atskleisti marketingo komplekso gerasias ir blogasias puses ir, priklausomai nuo rinkos taikinio, surasti veiksmingą marketingo kompleksą. • Rinkos, jai tiekti numatomų prekių išankstinis tyrinėjimas laidžia išvengti vėlesnio, dažnai labai daug išlaidų reikalaujančio, nenumatytų problemų sprendimo, situacijos taisymo.Marketingo tyrimai būna taikomieji ir fundamentalūs. Taikomiejimarketingo tyrimai vykdomi konkrečių specifinių problemų sprendimo tikslaissiekiant geriau pažinti realią rinką, išsiaiškinti kur yra neteisingataktika ir strategija, šalinti vadybos sprendimų neapibrėžtumą.Fundumentalūs tyrimai turi tikslą praplėsti žinojimo ribas mažiauakcentuojant konkrečių praktinių problemų sprendimą. Sisteminiu požiūriu marketingo tyrimai gali būti trijų tipų: 1. Marketingo programos įvertinimo tyrimas. 2. Žvalgybinis tyrimas yra atliekamas tada, kai vadovas dar nėra gerai išsiaiškinęs situaciją, dėl kurios jam reikia priimti sprendimą, arba neaišku kokią veiklos alternatyvą geriau pasirinkti. Žvalgybinio tyrimo tikslai yra: a) Suformuoti problemą, pateikti aiškų jos apibrėžimą b) Išsiaiškinti alternatyvas c) Nustatyti įtaką turinčius veiksnius d) Nustatyti veiklos kryptį 3. Marketingo programos parinkimo tyrimai pateikia informaciją, kuri sprendimus primančiam asmeniui leidžia sumažinti klaidos riziką parenkant veiklos programą, arba kitaip sakant atsakyti į klausimą, kuri iš galimų alternatyva geriausia.
Marketingo tyrimus gali atlikti įmonės marketingo padaliniųspecialistai arba marketingo tyrimais užsiimančios verslo organizacijos.Kaip taisyklė pastorosios turi daugiau patyrimo ir geriau marketingo
tyrimus išmanančius specialistus, tačiau jų paslaugos užsakovui brangiaukainuoja. Kita vertus reikia įvertinti tai, kad pačios įmonės marketingospecialistai geriau išmano jos specifiką, vidinės ir išorinės aplinkosbūklę.Marketingo tyrimų etapai
Marketingo tyrimų procesą sudaro 11 etapų, kurių vykdymo nuoseklumasir turinys yra artimas bendrajai mokslinių tyrimų metotologijai. 1. Problemos išsiaiškinimas yra pats svarbiausias marketingo tyrimų proceso etapas. Neteisingai suprasta ar blogai apibrėžta problema gali padaryti beverčiu visą tyrimą. Marketinge aiškinantis problemą reikia laikytis metodologinės nuostatos, jog yra būtina surasti tą svarbiausiąjį klausimą, atsakymas į kurį lemia verslo strateginių tikslų pasiekimą. Problemos išsiaiškinimo stadijoje pageidautina atsakyti į šiuos tris klausimus: 1) kokia informacija bus reikalinga jos sprendimui; 2) ar problemos sprendimui bus galima pasinaudoti antrine informacija ar teks rinkti pirminę informaciją; 3) ar marketingo tyrimas leis pakankamai atsakyti į svarbiausius problemos klausimus ? Problemos išsiaiškinimo stadijoje reikia nustatyti ar problema iš tikrųjų yra reali ir aktuali, o ne tariama ar išgalvota ir lėšos, darbas, laikas nebus naudojami mažareikšmiams antraeiliams dalykams. 2. Žvalgybinis tyrimas atliekamas siekiant geriau suprasti problemos turinį, kilmę ir aplinką, kurioje ji iškilo ir egzistuoja. Šiame tyrimo etape gali būti atliekamos nedidelės laisvos formos apklausos ir pokalbiai. 3. Tyrimo tikslų apibrėžimas. Šiame etape reikia aiškiai apibrėžti svarbiausiąjį ir šalutinius tyrimo tikslus, aiškiai pasakant ką tyrimu norima pasiekti. 4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas. Tyrimo reikalingumas iš esmės nustatomas griežtai ir aiškiai suformuliuojant problemą ir parūpinant jos sprendimui reikalingas lėšas. Galiausiai tyrimo reikalingumą apsprendžia atsakymai į visą kompleksą klausimų: koks problemos nagrinėjimo tikslas ? Kiek tam prireiks laiko? Pinigų? Kaip bus renkama ir naudojama informacija? Kokios priemonės ir veiksmai bus įgyvendinami ? 5. Tyrimo plano parengimas. Tyrimo planas, tai numatymas to, kaip bus atsakoma į tiriamosios problemos klausimus. Pvz., ar tai bus
aprašomasis ar priežastinis tyrimas, kaip ir kokios bus atrenkamosios ir naudojamos imtys. Aprašomuoju tyrimu laikomas toks, kuriame apsiribojama reiškinių, faktų, situacijos, būklės išsiaiškinimu, palyginimu, kitimo tendencijų konstatavimu, daug nessigilinant į jų kilmę ir raidą nulėmusias priežastis. Priežastiniu tyrimu laikomas toks, kuriame gilinamasi į reiškinį sukėlusias, nulėmusias priežastis, rodiklių kitimo priklausomybę. 6. Tyrimo metodo parinkimas. Šiame etape nusprendžiama kokiu būdu bus gaunama tyrimo informacija. Dažniausiai yra naudojami šie keturi tyrimo metodai: apklausos, stebėjimo, eksperimento, tikslinių grupių. 7.Imčių atrinkimas. Marketingo tyrimo imtys yra atrenkamos iš atitinkamos gyventojų ar organizacijų visumos. Prieš priimant vienokį ar kitokį imčių atrinkimo planą, reikia išsiaiškinti kokia žmonių ar organizacijų grupė tyrėją domina. 8. Duomenų rinkimas. Paprastai duomenų rinkimui yra paruošiami klausimynai, stebėjimo informacijos užrašymo formos, kokybinio tyrimo instrukcijos. Duomenis gali rinkti įmonės ar organizacijos, kuriai atliekamas tyrimas, specialistai arba iš šalies samdomi žmonės ar tyrimo agentūros. 9. Duomenų analizavimas. Analizės tikslas yra atlikti surinktų duomenų grupavimą, sisteminimą, nagrinėjimą ir tuo pagrindu parengti išvadas ir siūlymus. 10. Tyrimo ataskaitos parengimas ir pateikimas. Norint, kad tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos būtų gerai priimti, įvertinti ir naudojami praktikoje, reikia paruošti tokią ataskaitą, kuri įtikintų užsakovus, jog gauti rezultatai yra teisingi, patikimi ir pagrįsti surinktais duomenimis. 11. Tyrimo rezultatų naudojimas. Vienas iš pagrindinių būdų pasiekti, kad tyrimų rezultatai būtų naudojami praktikoje yra pastangos didinti tyrėjų ir vadovų (užsakovų) tarpusavio supratimą vengiant įtampos ir konfliktų.Marketingo informacijos sistemos
Marketingo vadovai neretai patiria situacijas, kai sprendimus tenkapriimti vadovaujantis vien savo nuovoka ir intuicija, nes jie neturigalimybės operatyviai gauti ir pasinaudoti reikiama informacija. Kitavertus verslo aplinkos veiksniai tampa vis labiau kompleksiški, susieti bei
lementys. Dėl to jų nežinojimas ir nepaisymas gali būti ne tik pavojingas,bet ir pražūtingas. Marketingo informacijos sistemos gali padėti marketingo specialistamsgeriau spręsti iškilusias problemas. Sprendimų priėmimui reikalingainformacija gali būti prieinama ir paruošta naudojimui. Prieinama informacija – tokia, kurią įmanoma gauti, bet jossurinkimui ir pateikimui reikia laiko ir darbo pastangų. Paruošta naudojimui informacija – ta, kuri jau surinkta, tinkamaisutvarkyta ir bet kuriuo metu yra prieinama naudojimui.Tie įmonių vadovai, kurie supranta, jog sprendimų priėmimo metunevisada pakaks laiko reikiamos informacijos paieškai ir rinkimui,stengiasi diegti nuolat veikiančius informacijos kaupimo, atnaujinimo,tvarkymo ir saugojimo projektus. Naudojant nuolat veikiančius informacijosjudėjimo ir tvarkymo srautus sukuriamos sąlygos gauti ir pasinaudotiinformacija tada, kai jos reikia. Marketingo informacijos sistema (MIS) – nuolat veikiantis žmonių,procedūrų ir mašinų kompleksas, skirtas aprūpinti marketingo vadovussprendimams reikalinga informacija. MIS nėra marketingo tyrimų funkcija. Bet reikia pripažinti, kadmarketingo tyrimai yra sudėtinė ir gana svarbi MIS dalis. Tačiau labai dinamiškai verslo praktikai vien gerai tvarkomos,sistemingai atnaujinamos ir papildomos MIS jau nepakanka. Marketingosprendimus priimantiems vadovams reikalinga turėti betarpišką ir labaioperatyvų priėjimą prie reikalingos informacijos šaltinių. Dar daugiau,jiems reikia ne tik gauti informaciją, bet ir ją naudojant ieškotisprendimo variantų, bei alternatyvų. Tokiu būdu MIS pereina į kitą, darlabiau priartintą prie marketingo praktikos pakopą, kuri vadinasimarketingo sprendimus palaikanti sistema. Marketingo sprendimus palaikančios sistemos (MSPS) – kompiuteriųprogramos, marketingo vadovams teikiančios galimybes greitai ir patogiaigauti sprendimų priėmimui reikalingą informaciją. Marketingo sprendimus palaikančios sistemos privalo turėti keletąbūdingų savybių: 1. marketingo vadovui turi būti sudaryta galimybė jo darbo vietoje tiesiogiai kreiptis į sistemą ir gauti reikalingą informaciją neisnaudojant kompiuterių ar duomenų apdorojimo specialistų
tarpininkavimo paslaugomis; 2. MSPS turi sugebėti duoti greitus atsakymus į marketingo vadovo užklausimus; 3. MSPS programinė įranga privalo turėti tokias savybes, kurios leistų modeliuoti sprendimus, tikrinti variantus, parinkti geriausias alternatyvas.Marketingo sprendimus palaikančios sistemos vieta marketingo sprendimų priėmimo procese bei loginis ryšys su MIS
MSPS sudaro: duomenų bazė, statistinių duomenų bazė, modelių bazė, irinformacijos paieškos sistema.
Marketingo sprendimus palaikančios sistemos
elementų sąveika
Marketingo sprendimus palaikanti sistema gerai gali veikti tik tada,kai darniai ir operatyviai saveikauja jos elementai. Marketingo vadovui turi būti užtikrintos patogios sąlygos kreiptis įsistemą ir tuoj pat gauti jam reikalingą naują ir patikimą informaciją. Išmodelių bazės jis turi gauti galimų sprendimų variantus ir galimų rezultatųpaskaičiavimus. Apdorotų duomenų bazė teikia galimybę operatyviai gautidažniausiai rikalingų ir jau apdorotų ir dažnai suvestų į patogią formąduomenis. Vadovui gali prireikti ne tik apdorotų bet ir pirminių duomenų.Nuolat papildomi ir atnaujinami pirminiai duomenys yra kaupiami ir saugomipirminių duomenų bazėje. Be to vadovui gali prireikti ne tik ieškoti jįdominančios informacijos duomenų bazėje, bet ir ten įvesti ir saugoti jamsvarbią informaciją.
Rinkos segmentavimas
Vartotojai nėra vienalytė masė. Jie skiriasi savo poreikiais,preferencijomis, disponuojamomis pajamomis, įpročiais ir t.t. Įmonė,organizuodama savo veiklą į tai turi atsižvelgti ir orientuoti marketingoveiksmus į tam tikrų vartotojų grupių poreikių patenkinimą. Tam būtinarinką suskaidyti į dalis pagal tam tikrus vartotojo bruožus. Rinkosskaidymas į dalis marketinge vadinamas rinkos segmentavimu. Taigi atlikti rinkos segmentavimą – vadinasi, išspręsti vartotojųtipologojos arba klasifikavimo pagal daugelį požymių uždavinį. Nustačius irišanalizavus segmentus, įmonė gali spręsti, kuriuos segmentus ji aptarnaus.Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes prie vartotojų poreikių, kas savoruožtu prisideda prie konkrečių prekių konkurentabilumo ir pardavimo mastopadidnimo rinkoje.
Rinkos segmentavimas yra efektyvus, kai tenkinamos šios sąlygos: • Rinkos segmentai lengvai identifikuojami; • Galima nustatyti vartotojų charakteristikas segmente; • Segmentas yra pakankamai didelis ir pelningas, kad pateisintų jo poreikių tenkinimą; • Segmentas lengvai pasiekiamas rėmimo ir prekių paskirstymo veiksmams.Rinkos segmentavimo požymiai| |Demografinis ||Geografinis | ||Psichografinis |Vartotojo elgesio |
Prieš segmentuojant rinką, įmonė turi parinkti požymius, pagal kuriuosskirstys rinką į segmentus. Geografinis segmentavimas. Vartotojai į grupes skirstomi pagal tamtikrą geografinį požymį. Galima išskirti miesto gyventojų segmentą ir kaimogyventojų segmentą. Šių grupių vartotojų poreikiai kai kurioms prekėms yra skirtingi.Pvz., kaimo gyventojai daugiau pirks tokius drabužius, kurie labiau tinkanamų ūkyje. Taip pat rinką galima suskirstyti ir pagal administracinesteritorijas. Pvz., vieno administracinio rajono gyventojai gali būtikonservatyvesni už kito. Tai taip pat turės įtakos perkamų ir vartojimoprekių pobūdžiui. Dar vienas geografinis požymis, pagal kurį galima segmentuoti rinką –tai klimatinė zona. Nevienodi vartotojų, gyvenančių skirtingose klimatinėsezonose poreikiai. Pvz., pietiečiai labiau mėgsta aštrų maistą. Demografinis segmentavimas. Dažnai rinka yra segmentuojama pagalžmonių amžių ir lytį, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimosgyvenimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę ir pan. Skirtingo amžiaus žmonės perka ir vartoja nevienodas prekes.Pvz.,kokie drabužiai tinka jaunimui, tokių nepirks ir nenešios vyresnioamžiaus žmonės. Įmonė turi nusistatyti, kokio amžiaus, lyties, išsilavinimoir pan. vartotojų grupė jai yra patraukliausia ir į tai nukreiptimarketingo veiksmus. Psichografinis segmentavimas. Psichografinis rinkos segmentavimasremiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichografinius požymius. Priepsichografinių požymių priskiriama: • Nuostata (nuomonė) tam tikrų prekių ar prekės grupių atžvilgiu; • Svarbiausi asmenybės požymiai (charakterio savybės, komunikabilumas ir pan.) • Elgsenos požymiai (gyvenimo, pirkimo įpročiai).
Segmentavimas pagal vartotojo elgesį. Rinką galima padalyti į segmentus,
atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotoją pirkti. Spręsdamas, arpirkti, ar nepirkti, kiekvienas vartotojas motyvuoja savaip. Įmonės galiatlikti segmentavimą ir pagal prekės vartojimo intensyvumą. Vartotojai,kurie perka tos pačios rūšies prekių daug, sudaro didijį rinkos segmentą. Rinkos segmentavimas pagal vieną požymį, dažniausiai neduoda pakankamaidaug informacijos. Todėl paprastai derinami keli segmentavimo požymiai.Vartotojų elgsena
Įmonei taip pat svarbu yra išsiaiškinti vartotojų elgseną, nes vartotojoelgsenos tyrimai leidžia įmonės vadovams suprasti vartotojų vienokius arkitokius poelgius, numatyti jų elgesį ateityje. Vartotojo elgsenos tyrimas leis atsakyti į klausimus: ➢ Kas perka? ➢ Kaip perka? ➢ Kada perka? ➢ Kur perka? ➢ Kodėl perka?
Norint atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia reikia išsiaiškintiveiksnius, įtakojančius vartotojo elgseną. Literatūros šaltiniuoseišskiriami išoriniai ir vidiniai vartotojo elgseną įtakojantys veiksniai. Išoriniai veiksniai tai: 1. Kultūra 2. Klasė 3. Įtakos grupė 4. Šeima
Vidiniai vartotojo elgsenos veiksniai – tai psichologiniai veiksniai,kuriems priskiriama poreikis, suvokimas, patyrimas ir nuomonė. Vartotojo elgseną įtakoja tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Juossuprasti ir įvertinti turi kiekviena įmonė. Tačiau to nepakanka, norintpelningai parduoti prekes rinkoje ir gauti pelną, reikia ištirti rinką kaipgalima išsamiau. Vertotojo nuomonės tyrimas – vienas svarbiausių rinkos tyrimo objektų.Reikšmingos vartotojų nuomonės apie įmonę, prekę, jos kainą, įpakavimą,paskirstymą ir rėmimą. Kai vartotojo nuomonė nepalanki, įmonė gali keistisiūlomos prekės savybes, taikyti jas prie jo nuomonės.
Išvados
Daugelis žmonių marketinge dalyvauja ir patiria jo poveikį kaipprekių ir paslaugų pirkėjai ir vartotojai, ar visuomeninio gyvenimodalyviai pasirinkdami sprendimus ką ir kur pirkti, už ką balsuoti, kur irkaip atostogauti ir pan. Dėl to marketingo žinios yra naudingos irreikalingos ne tik tiems, kurie jį vykdo, bet ir tiems, kurie patiria irpriima jo poveikį. Nėra tokios įmonės, kuri nebūtų pasinaudojusi marketingo informacija
įgyvendinant savo įmonės tikslus. Kiekvienas vadovas daugiau ar mažiaupasinaudoja marketingo informacija tam, kad žinotų kiek ir kokių prekiųjiems reikia pagaminti, kam gaminti ir kada pagminti, kad įmonėfunkcionuotų nenuostolingai. Todėl marketingo informacija įmonėms yra labaisvarbi ir naudinga įgyvendinant užsibrėžtus įmonės tikslus.Naudota literatūra :
1. V. Pranulis, A, Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė „Marketingas“, Vilnius, 1998 m. 2. S. Urbonavičius „Marketingo pagrindai“, Vilnius – Šiauliai, 1991 m. 3. R. Virvilaitė, I. Valainytė „Strateginis marketingo valdymas“, Kaunas, KTU, Technologija, 1996 m.
———————– Marketingo spendimų informacija
Marketingo tyrimų informacija
Vartotojų elgsenos tyrimaiGaminio tyrimaiKainų tyrimaiPaskirstymo tyrimaiRėmimo ir reklamos priemoniųveiksmingumo tyrimaiRinkų tyrimai
Apskaitos dokumentų informacijaPardavimaiIšlaidosPelnas
Patyrimo informacija
Informacija iš asmeninio bendravimo
Marketingo sprendimų priėmimas
Sprendimas
Sprendimus priimantis marketingo vadovas
MSPS
MIS
Informacija iš kitų šaltinių
Marketingo tyrimų informacija
Marketingo vadovas
Informacijos paieškos sistema
Modelių bazė
Apdorotų duomenų bazė
Pirminių duomenų bazė
APLINKA
Rinkos segmentavimo požymiai