Marketingo informacijos naudingumas

Įvadas

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje.
Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi gaminti ir pateikti vartotojams tokias
prekes, kurios tenkintų jų poreikius ir jie norėtų ir galėtų jas įsigyti.
Todėl įmonės vadovybė, marketingo specialistai turi nuolat stebėti aplinką,
joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitakyti.

Marketingo informacijos naudingumas

Patikimiems marketingo sprendimams daryti reikia ne tik marketingo
žinių ir patyrimo, bet ir patikimos ir išsamios informacijos. Neretai
marketingą menkai išmanantys verslininkai ar verslo vadovai nesugeba
naudotis netgi ta informacija, kurią jie galėtų gauti vien iš tų dduomenų,
kurie jau yra jų verslo organizacijoje. Šiuo atveju duomenys lieka tik kaip
informacijos žaliava.

Informacijos kiekis priklauso nuo to kas ir kaip ruošia, tvarko ir
naudoja duomenis. Iš duomenų gauti prasmingą marketingo informaciją gali
tik pakankamai žinių ir sugebėjimų turintys asmenys.

Laiku surinkti, patikimi ir gerai apdoroti duomenys ir jų pagrindu
ruošiama ir vadovams pateikiama informacija leidžia sumažinti klaidingų
spendimų rizikos laipsnį. Tie, kas šito nevertina ir nesupranta, daro
menkai pagrįstus, klaidingus sprendimus ir dėl to neretai patiria nesėkmę.
Pavyzdžiui čia gali būti 1993 – 1995 metais vykusi nesėkmių ir bankrotų
serija, kurią paatyrė daugelis iš pirmo žvilgsnio atrodžiusių labai stiprių
ir sėkmingų Lietuvos verslo organizacijų. Vien bakininkystėje per minėtą
1993 –1995 metų laikotarpį rimtus verslo sunkumus patyrė virš 10 bankų,
taip pat kitokio verslo organizacijos: Litpoliinter, Kauno holdingo
kompanija, EBSW ir daugelis kitų.

Netgi tie vadovai, kurie neignoruoja marketingo informacijos i

ir yra
linkę ja naudotis priimdami sprendimus, retai gali jos turėti tiek, kiek
jos jiems reikėtų. Vartotojų, konkurentų elgesį, politikos ir tarptautinių
santykių pasikeitimus gana sunku numatyti. Šių klausimų nuodugnus tyrimas
labai brangiai kainuoja. Dėl to labai svarbu teisingai pasirinkti kokios ir
kiek informacijos reikia ir kiek už ją verta mokėti.

Sprendimų priėmimui reikalingos informacijos duomenys, priklausomai
nuo jų gavimo ir komplektavimo pobūdžio, yra skirstomi į vidinius ir
išorinius.

Atitinkamai ir šaltiniai, iš kurių yra gaunami vieni ar kiti
duomenys, yra vadinami vidiniais ir išoriniais duomenų šaltiniais.

Vidinės ir išorinės informacijos kilmė ir sudėtis

Duomenų šaltiniai

|Duomenų šaltiniai |
|VIDINIAI |IŠORINIAI |
|Darbuotojų pranešimai |Žinios ir pranešimai apie: |
|Finansinės apskaitos dokumentai |konkurentų pardavimus |
|Reklamos biudžetas |klientų pirkimus |
|Paskirstymo išlaidos |reklamos paslaugų kaštus |
|Tyrimų ir plėtotės išlaidos |didmeninę ir mažmeninę prekybą |
|Rinkos bandymai |draudimo kainas ir sąlygas |
| | |
|Gamybos kaštai |Valdžios publikacijos |
|Įmonės siunčiamų ir gaunamų |Statistiniai leidiniai |
|Dokumentų informacija |Moksliniai leidiniai |
|Įmonės metraščiai, biblioteka ir |Publicistinė periodika ir kt. |
|kt. | |

Marketingo sprendimams naudojami duomenys dar skirstomi į pirminius
ir antrinius.
Pirminiai duomenys renkami ir komplektuojami tada, kai paaiškėja problema
ir iškyla poreikis ją spręsti, o tam reikalingų duomenų nėra, arba yra
nepakankamai. Pirminių duomenų privalumas yra tas, kad jie būna susieti su
tiriamos problemos turiniu ir specifika. Kita vertu šie duomenys palyginti
yra brangūs, jų gavimui tenka eikvoti daug laiko, darbo ir piniginių
sąnaudų.

Jei antrinių du

uomenų kiekis ir kokybė atitinka ir tenkina tyrimo
reikmes, tai nebūtina rinkti pirminius duomenis. Antriniai duomenys
paprastai būna pigesni, tyrėjai gali greičiau ir lengviau juos gauti.

Marketingo sprendimus priimantis vadovas gali naudotis informacija,
kurią jis gauna iš marketingo tyrimų būdu, iš apskaitos duomenų, iš savo
asmeninės patirties, iš asmeninio bendravimo su kitais asmenimis, ypač
vadovais.

Marketingo sprendimų informacijos šaltiniai

Marketingo tyrimų svarbiausioji funkcija yra teikti marketingo
sprendimų priėmimui reikalingą informaciją. Marketingo tyrimų turinį galima
apibrėžti keliais aspektais: kaip veiklos procesą, kaip žinių apie
marketingo tyrimus visumą, kaip metodų ir priemonių šaltinį.

Taikomoji marketingo tyrimų reikšmė įprasminama jo rezultatų
pritaikymu ir panaudojimu praktikoje. Marketingo tyrimų reikšmę,
priklausomai nuo to kaip jie įtakoja praktiką, galima vertinti keliais
požiūriais.

• Verslo ar valstybės vadovams nuolat tenka priimti ūkio sprendimus.

Visada yra klaidingo sprendimo rizika. Šią klaidos grėsmę galima

sumažinti tik renkant, apdorojant ir nagrinėjant informaciją, apie

esamą situaciją rinkoje, šios situacijos kitimo tendencijas ir

perspektyvas.

• Marketingo tyrimai per grįštamąjį ryšį padeda atskleisti marketingo

komplekso gerasias ir blogasias puses ir, priklausomai nuo rinkos

taikinio, surasti veiksmingą marketingo kompleksą.

• Rinkos, jai tiekti numatomų prekių išankstinis tyrinėjimas laidžia

išvengti vėlesnio, dažnai labai daug išlaidų reikalaujančio,

nenumatytų problemų sprendimo, situacijos taisymo.

Marketingo tyrimai būna taikomieji ir fundamentalūs. Taikomieji
marketingo tyrimai vykdomi konkrečių specifinių problemų sprendimo tikslais
siekiant geriau pažinti realią rinką, išsiaiškinti kur yra neteisinga
taktika ir strategija, šalinti vadybos sprendimų neapibrėžtumą.
Fundumentalūs tyrimai turi tikslą praplėsti žinojimo ribas

mažiau
akcentuojant konkrečių praktinių problemų sprendimą.

Sisteminiu požiūriu marketingo tyrimai gali būti trijų tipų:

1. Marketingo programos įvertinimo tyrimas.

2. Žvalgybinis tyrimas yra atliekamas tada, kai vadovas dar nėra gerai

išsiaiškinęs situaciją, dėl kurios jam reikia priimti sprendimą,

arba neaišku kokią veiklos alternatyvą geriau pasirinkti.

Žvalgybinio tyrimo tikslai yra:

a) Suformuoti problemą, pateikti aiškų jos apibrėžimą

b) Išsiaiškinti alternatyvas

c) Nustatyti įtaką turinčius veiksnius

d) Nustatyti veiklos kryptį

3. Marketingo programos parinkimo tyrimai pateikia informaciją, kuri

sprendimus primančiam asmeniui leidžia sumažinti klaidos riziką

parenkant veiklos programą, arba kitaip sakant atsakyti į klausimą,

kuri iš galimų alternatyva geriausia.

Marketingo tyrimus gali atlikti įmonės marketingo padalinių
specialistai arba marketingo tyrimais užsiimančios verslo organizacijos.
Kaip taisyklė pastorosios turi daugiau patyrimo ir geriau marketingo
tyrimus išmanančius specialistus, tačiau jų paslaugos užsakovui brangiau
kainuoja. Kita vertus reikia įvertinti tai, kad pačios įmonės marketingo
specialistai geriau išmano jos specifiką, vidinės ir išorinės aplinkos
būklę.

Marketingo tyrimų etapai

Marketingo tyrimų procesą sudaro 11 etapų, kurių vykdymo nuoseklumas
ir turinys yra artimas bendrajai mokslinių tyrimų metotologijai.

1. Problemos išsiaiškinimas yra pats svarbiausias marketingo tyrimų

proceso etapas. Neteisingai suprasta ar blogai apibrėžta problema gali

padaryti beverčiu visą tyrimą. Marketinge aiškinantis problemą reikia

laikytis metodologinės nuostatos, jog yra būtina surasti tą

svarbiausiąjį klausimą, atsakymas į kurį lemia verslo strateginių

tikslų pasiekimą. Problemos išsiaiškinimo stadijoje pageidautina

atsakyti į šiuos tris klausimus: 1) kokia informacija bus reikalinga

jos sprendimui; 2) ar problemos sprendimui bus galima pasinaudoti

antrine informacija ar teks rinkti pirminę informaciją; 3) ar

marketingo tyrimas leis pa

akankamai atsakyti į svarbiausius problemos

klausimus ?

Problemos išsiaiškinimo stadijoje reikia nustatyti ar problema

iš tikrųjų yra reali ir aktuali, o ne tariama ar išgalvota ir lėšos,

darbas, laikas nebus naudojami mažareikšmiams antraeiliams dalykams.

2. Žvalgybinis tyrimas atliekamas siekiant geriau suprasti problemos

turinį, kilmę ir aplinką, kurioje ji iškilo ir egzistuoja. Šiame

tyrimo etape gali būti atliekamos nedidelės laisvos formos apklausos

ir pokalbiai.

3. Tyrimo tikslų apibrėžimas. Šiame etape reikia aiškiai apibrėžti

svarbiausiąjį ir šalutinius tyrimo tikslus, aiškiai pasakant ką tyrimu

norima pasiekti.

4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas. Tyrimo reikalingumas iš esmės

nustatomas griežtai ir aiškiai suformuliuojant problemą ir parūpinant

jos sprendimui reikalingas lėšas. Galiausiai tyrimo reikalingumą

apsprendžia atsakymai į visą kompleksą klausimų: koks problemos

nagrinėjimo tikslas ? Kiek tam prireiks laiko? Pinigų? Kaip bus

renkama ir naudojama informacija? Kokios priemonės ir veiksmai bus

įgyvendinami ?

5. Tyrimo plano parengimas. Tyrimo planas, tai numatymas to, kaip bus

atsakoma į tiriamosios problemos klausimus. Pvz., ar tai bus

aprašomasis ar priežastinis tyrimas, kaip ir kokios bus atrenkamosios

ir naudojamos imtys.

Aprašomuoju tyrimu laikomas toks, kuriame apsiribojama

reiškinių, faktų, situacijos, būklės išsiaiškinimu, palyginimu,

kitimo tendencijų konstatavimu, daug nessigilinant į jų kilmę ir

raidą nulėmusias priežastis.

Priežastiniu tyrimu laikomas toks, kuriame gilinamasi į reiškinį

sukėlusias, nulėmusias priežastis, rodiklių kitimo

priklausomybę.

6. Tyrimo metodo parinkimas. Šiame etape nusprendžiama kokiu būdu bus

gaunama tyrimo informacija. Dažniausiai yra naudojami šie keturi tyrimo

metodai: apklausos, stebėjimo, eksperimento, tikslinių grupių.

7.Imčių atrinkimas. Marketingo tyrimo imtys yra atrenkamos iš atitinkamos

gyventojų ar organizacijų visumos. Prieš priimant vienokį ar kitokį imčių

atrinkimo planą, reikia išsiaiškinti kokia žmonių ar organizacijų grupė

tyrėją domina.

8. Duomenų rinkimas. Paprastai duomenų rinkimui yra paruošiami

klausimynai, stebėjimo informacijos užrašymo formos, kokybinio tyrimo

instrukcijos. Duomenis gali rinkti įmonės ar organizacijos, kuriai

atliekamas tyrimas, specialistai arba iš šalies samdomi žmonės ar tyrimo

agentūros.

9. Duomenų analizavimas. Analizės tikslas yra atlikti surinktų duomenų

grupavimą, sisteminimą, nagrinėjimą ir tuo pagrindu parengti išvadas ir

siūlymus.

10. Tyrimo ataskaitos parengimas ir pateikimas. Norint, kad tyrimo

rezultatai, išvados ir rekomendacijos būtų gerai priimti, įvertinti ir

naudojami praktikoje, reikia paruošti tokią ataskaitą, kuri įtikintų

užsakovus, jog gauti rezultatai yra teisingi, patikimi ir pagrįsti

surinktais duomenimis.

11. Tyrimo rezultatų naudojimas. Vienas iš pagrindinių būdų pasiekti, kad

tyrimų rezultatai būtų naudojami praktikoje yra pastangos didinti tyrėjų

ir vadovų (užsakovų) tarpusavio supratimą vengiant įtampos ir konfliktų.

Marketingo informacijos sistemos

Marketingo vadovai neretai patiria situacijas, kai sprendimus tenka
priimti vadovaujantis vien savo nuovoka ir intuicija, nes jie neturi
galimybės operatyviai gauti ir pasinaudoti reikiama informacija. Kita
vertus verslo aplinkos veiksniai tampa vis labiau kompleksiški, susieti bei
lementys. Dėl to jų nežinojimas ir nepaisymas gali būti ne tik pavojingas,
bet ir pražūtingas.

Marketingo informacijos sistemos gali padėti marketingo specialistams
geriau spręsti iškilusias problemas. Sprendimų priėmimui reikalinga
informacija gali būti prieinama ir paruošta naudojimui.

Prieinama informacija – tokia, kurią įmanoma gauti, bet jos
surinkimui ir pateikimui reikia laiko ir darbo pastangų.

Paruošta naudojimui informacija – ta, kuri jau surinkta, tinkamai
sutvarkyta ir bet kuriuo metu yra prieinama naudojimui.

Tie įmonių vadovai, kurie supranta, jog sprendimų priėmimo metu
nevisada pakaks laiko reikiamos informacijos paieškai ir rinkimui,
stengiasi diegti nuolat veikiančius informacijos kaupimo, atnaujinimo,
tvarkymo ir saugojimo projektus. Naudojant nuolat veikiančius informacijos
judėjimo ir tvarkymo srautus sukuriamos sąlygos gauti ir pasinaudoti
informacija tada, kai jos reikia.

Marketingo informacijos sistema (MIS) – nuolat veikiantis žmonių,
procedūrų ir mašinų kompleksas, skirtas aprūpinti marketingo vadovus
sprendimams reikalinga informacija.

MIS nėra marketingo tyrimų funkcija. Bet reikia pripažinti, kad
marketingo tyrimai yra sudėtinė ir gana svarbi MIS dalis.

Tačiau labai dinamiškai verslo praktikai vien gerai tvarkomos,
sistemingai atnaujinamos ir papildomos MIS jau nepakanka. Marketingo
sprendimus priimantiems vadovams reikalinga turėti betarpišką ir labai
operatyvų priėjimą prie reikalingos informacijos šaltinių. Dar daugiau,
jiems reikia ne tik gauti informaciją, bet ir ją naudojant ieškoti
sprendimo variantų, bei alternatyvų. Tokiu būdu MIS pereina į kitą, dar
labiau priartintą prie marketingo praktikos pakopą, kuri vadinasi
marketingo sprendimus palaikanti sistema.

Marketingo sprendimus palaikančios sistemos (MSPS) – kompiuterių
programos, marketingo vadovams teikiančios galimybes greitai ir patogiai
gauti sprendimų priėmimui reikalingą informaciją.

Marketingo sprendimus palaikančios sistemos privalo turėti keletą
būdingų savybių:

1. marketingo vadovui turi būti sudaryta galimybė jo darbo vietoje

tiesiogiai kreiptis į sistemą ir gauti reikalingą informaciją

neisnaudojant kompiuterių ar duomenų apdorojimo specialistų

tarpininkavimo paslaugomis;

2. MSPS turi sugebėti duoti greitus atsakymus į marketingo vadovo

užklausimus;

3. MSPS programinė įranga privalo turėti tokias savybes, kurios leistų

modeliuoti sprendimus, tikrinti variantus, parinkti geriausias

alternatyvas.

Marketingo sprendimus palaikančios sistemos vieta marketingo sprendimų

priėmimo procese bei loginis ryšys su MIS

MSPS sudaro: duomenų bazė, statistinių duomenų bazė, modelių bazė, ir
informacijos paieškos sistema.

Marketingo sprendimus palaikančios sistemos

elementų sąveika

Marketingo sprendimus palaikanti sistema gerai gali veikti tik tada,
kai darniai ir operatyviai saveikauja jos elementai.

Marketingo vadovui turi būti užtikrintos patogios sąlygos kreiptis į
sistemą ir tuoj pat gauti jam reikalingą naują ir patikimą informaciją. Iš
modelių bazės jis turi gauti galimų sprendimų variantus ir galimų rezultatų
paskaičiavimus. Apdorotų duomenų bazė teikia galimybę operatyviai gauti
dažniausiai rikalingų ir jau apdorotų ir dažnai suvestų į patogią formą
duomenis. Vadovui gali prireikti ne tik apdorotų bet ir pirminių duomenų.
Nuolat papildomi ir atnaujinami pirminiai duomenys yra kaupiami ir saugomi
pirminių duomenų bazėje. Be to vadovui gali prireikti ne tik ieškoti jį
dominančios informacijos duomenų bazėje, bet ir ten įvesti ir saugoti jam
svarbią informaciją.

Rinkos segmentavimas

Vartotojai nėra vienalytė masė. Jie skiriasi savo poreikiais,
preferencijomis, disponuojamomis pajamomis, įpročiais ir t.t. Įmonė,
organizuodama savo veiklą į tai turi atsižvelgti ir orientuoti marketingo
veiksmus į tam tikrų vartotojų grupių poreikių patenkinimą. Tam būtina
rinką suskaidyti į dalis pagal tam tikrus vartotojo bruožus. Rinkos
skaidymas į dalis marketinge vadinamas rinkos segmentavimu.

Taigi atlikti rinkos segmentavimą – vadinasi, išspręsti vartotojų
tipologojos arba klasifikavimo pagal daugelį požymių uždavinį. Nustačius ir
išanalizavus segmentus, įmonė gali spręsti, kuriuos segmentus ji aptarnaus.
Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes prie vartotojų poreikių, kas savo
ruožtu prisideda prie konkrečių prekių konkurentabilumo ir pardavimo masto
padidnimo rinkoje.

Rinkos segmentavimas yra efektyvus, kai tenkinamos šios sąlygos:

• Rinkos segmentai lengvai identifikuojami;

• Galima nustatyti vartotojų charakteristikas segmente;

• Segmentas yra pakankamai didelis ir pelningas, kad pateisintų jo

poreikių tenkinimą;

• Segmentas lengvai pasiekiamas rėmimo ir prekių paskirstymo veiksmams.

Rinkos segmentavimo požymiai
| |Demografinis |
|Geografinis | |
|Psichografinis |Vartotojo elgesio |

Prieš segmentuojant rinką, įmonė turi parinkti požymius, pagal kuriuos
skirstys rinką į segmentus.

Geografinis segmentavimas. Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam
tikrą geografinį požymį. Galima išskirti miesto gyventojų segmentą ir kaimo
gyventojų segmentą.

Šių grupių vartotojų poreikiai kai kurioms prekėms yra skirtingi.
Pvz., kaimo gyventojai daugiau pirks tokius drabužius, kurie labiau tinka
namų ūkyje.

Taip pat rinką galima suskirstyti ir pagal administracines
teritorijas. Pvz., vieno administracinio rajono gyventojai gali būti
konservatyvesni už kito. Tai taip pat turės įtakos perkamų ir vartojimo
prekių pobūdžiui.

Dar vienas geografinis požymis, pagal kurį galima segmentuoti rinką –
tai klimatinė zona. Nevienodi vartotojų, gyvenančių skirtingose klimatinėse
zonose poreikiai. Pvz., pietiečiai labiau mėgsta aštrų maistą.

Demografinis segmentavimas. Dažnai rinka yra segmentuojama pagal
žmonių amžių ir lytį, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos
gyvenimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę ir pan.

Skirtingo amžiaus žmonės perka ir vartoja nevienodas prekes.
Pvz.,kokie drabužiai tinka jaunimui, tokių nepirks ir nenešios vyresnio
amžiaus žmonės. Įmonė turi nusistatyti, kokio amžiaus, lyties, išsilavinimo
ir pan. vartotojų grupė jai yra patraukliausia ir į tai nukreipti
marketingo veiksmus.

Psichografinis segmentavimas. Psichografinis rinkos segmentavimas
remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichografinius požymius. Prie
psichografinių požymių priskiriama:

• Nuostata (nuomonė) tam tikrų prekių ar prekės grupių atžvilgiu;

• Svarbiausi asmenybės požymiai (charakterio savybės, komunikabilumas ir

pan.)

• Elgsenos požymiai (gyvenimo, pirkimo įpročiai).

Segmentavimas pagal vartotojo elgesį. Rinką galima padalyti į segmentus,
atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotoją pirkti. Spręsdamas, ar
pirkti, ar nepirkti, kiekvienas vartotojas motyvuoja savaip. Įmonės gali
atlikti segmentavimą ir pagal prekės vartojimo intensyvumą. Vartotojai,
kurie perka tos pačios rūšies prekių daug, sudaro didijį rinkos segmentą.

Rinkos segmentavimas pagal vieną požymį, dažniausiai neduoda pakankamai
daug informacijos. Todėl paprastai derinami keli segmentavimo požymiai.

Vartotojų elgsena

Įmonei taip pat svarbu yra išsiaiškinti vartotojų elgseną, nes vartotojo
elgsenos tyrimai leidžia įmonės vadovams suprasti vartotojų vienokius ar
kitokius poelgius, numatyti jų elgesį ateityje.

Vartotojo elgsenos tyrimas leis atsakyti į klausimus:

➢ Kas perka?

➢ Kaip perka?

➢ Kada perka?

➢ Kur perka?

➢ Kodėl perka?

Norint atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia reikia išsiaiškinti
veiksnius, įtakojančius vartotojo elgseną. Literatūros šaltiniuose
išskiriami išoriniai ir vidiniai vartotojo elgseną įtakojantys veiksniai.

Išoriniai veiksniai tai:

1. Kultūra

2. Klasė

3. Įtakos grupė

4. Šeima

Vidiniai vartotojo elgsenos veiksniai – tai psichologiniai veiksniai,
kuriems priskiriama poreikis, suvokimas, patyrimas ir nuomonė.

Vartotojo elgseną įtakoja tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Juos
suprasti ir įvertinti turi kiekviena įmonė. Tačiau to nepakanka, norint
pelningai parduoti prekes rinkoje ir gauti pelną, reikia ištirti rinką kaip
galima išsamiau.

Vertotojo nuomonės tyrimas – vienas svarbiausių rinkos tyrimo objektų.
Reikšmingos vartotojų nuomonės apie įmonę, prekę, jos kainą, įpakavimą,
paskirstymą ir rėmimą. Kai vartotojo nuomonė nepalanki, įmonė gali keisti
siūlomos prekės savybes, taikyti jas prie jo nuomonės.

Išvados

Daugelis žmonių marketinge dalyvauja ir patiria jo poveikį kaip
prekių ir paslaugų pirkėjai ir vartotojai, ar visuomeninio gyvenimo
dalyviai pasirinkdami sprendimus ką ir kur pirkti, už ką balsuoti, kur ir
kaip atostogauti ir pan. Dėl to marketingo žinios yra naudingos ir
reikalingos ne tik tiems, kurie jį vykdo, bet ir tiems, kurie patiria ir
priima jo poveikį.

Nėra tokios įmonės, kuri nebūtų pasinaudojusi marketingo informacija
įgyvendinant savo įmonės tikslus. Kiekvienas vadovas daugiau ar mažiau
pasinaudoja marketingo informacija tam, kad žinotų kiek ir kokių prekių
jiems reikia pagaminti, kam gaminti ir kada pagminti, kad įmonė
funkcionuotų nenuostolingai. Todėl marketingo informacija įmonėms yra labai
svarbi ir naudinga įgyvendinant užsibrėžtus įmonės tikslus.

Naudota literatūra :

1. V. Pranulis, A, Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė

„Marketingas“, Vilnius, 1998 m.

2. S. Urbonavičius „Marketingo pagrindai“, Vilnius – Šiauliai, 1991

m.

3. R. Virvilaitė, I. Valainytė „Strateginis marketingo valdymas“,

Kaunas, KTU, Technologija, 1996 m.

———————–

Marketingo spendimų

informacija

Marketingo tyrimų informacija

Vartotojų elgsenos tyrimai
Gaminio tyrimai
Kainų tyrimai
Paskirstymo tyrimai
Rėmimo ir reklamos priemonių
veiksmingumo tyrimai
Rinkų tyrimai

Apskaitos dokumentų informacija
Pardavimai
Išlaidos
Pelnas

Patyrimo informacija

Informacija iš asmeninio bendravimo

Marketingo sprendimų priėmimas

Sprendimas

Sprendimus priimantis marketingo vadovas

MSPS

MIS

Informacija iš kitų šaltinių

Marketingo tyrimų informacija

Marketingo vadovas

Informacijos paieškos sistema

Modelių bazė

Apdorotų duomenų bazė

Pirminių duomenų bazė

APLINKA

Rinkos segmentavimo požymiai

Leave a Comment