logistikos vadybos konspektas

1. Logistikos apibrėžimas. Logistika yra mokslas, nagrinėjantis materialių ir informacinių srautų planavimo, organizavimo, valdymo ir kontrolės procesus erdvėje ir laike nuo jų pirminio šaltinio iki galutinio vartotojo.
2. Logistikos raidos istorija. Pirmosios žinios apie logistikos taikymą siekia Romos imperijos laikus. Tada buvo žinomi Romos imperatoriaus dvaro žmonės lobistai, kurių pagrindinė pareiga buvo paskirstyti maisto produktų atsargas visos Romos imperijos teritorijoje. Plečiantis Romos imper teritorijai, buvo būtina užtikrinti valst teritorinį ir soc integralumą. Tam pasitarnaudavo 2 svarb priem – karinės ir logistinės. Logistinės priem leisdavo tolygiai paaskirstyti maisto produktų atsargas visos imper teritorijoje ir švelninti galimą soc įtampą. Kitos žinios apie logistikos taikymą siekia Bizantijos karaliaus Leono VI laikus. Tuometinės logistikos uždav buvo rūpintis kariuomenės apginklavimu, karinio inventoriaus tiekimu, laiku ir gerai parengti kariuomenę kariniams žygiams. Viduramžių laikot buvo populiari kariavimo taktika – apgultis. Šia taktika buvo siekiama neleisti teikti maisto, medikamentų, karinių priemonių, šaudmenų ir išprovokuoti kariaujančią šalį pasiduoti. Todėl tuometinės karinės logistikos uždavinys buvo – tiekimo ir atsargų saugojimo organizavimas. Verslo logistikos šaknys siekia 1930m – JAV ekkonominės krizės laikus. Verslo logistikos raidoje išskiriami šie etapai: 1945-1950 – formavimasis; 1950-1970 – populiarumo didėjimas; 1970-1980 – energetinė krizė; 1980-1990 – verslo globalizavimas. 1963 m įkurta logistikos vadybos tarnyba.
3. Karo logistika – efektyvus materialinių srautų judėjimo organizavimas garantuojant karinių operacijų sėkmę. Karo logistika aprėpia: 1) tiekimo organizavimą; 2) pakavimą; 3) saugojimą; 4) žmonių išteklių va

aldymą.19ame a. karo logistika susiformavo kaip savarankiškas mokslas, apibrėžiamas kaip karinių manevrų praktinis menas.
8. Logistikos tikslai. 1) planuoti ir koordinuoti visas veiklos sritis, reikalingas siekiant aukšto aptarnavimo lygio ir kokybės mažiausia kaina; 2) užtikrinti reikiamos kokybės reikiamo produktų kiekio pristatymą į tam tikrą vietą reikiamu laiku, firmai gaunant didžiausią pelną.
9. Logistinės veiklos rūšys pagal funkcijas. Visas logistinės veiklos rūšis pg f-jas galima suskirstyti į pagrindines ir pagalbines. Pagrindinės veiklos rūšys: 1) vartotojo aptarnavimo politika ir standartai; 2) užsakymų tvarkymas; 3) atsargų valdymas; 4) transportavimas; 5) sandėliavimas. Pagalbinės veiklos rūšys: 1) info apdorojimas ir tvarkymas; 2) paklausos prognozavimas; 3) gamybos ir sandėlių vietų parinkimas; 4) medžiagų tvarkymas; 5) apsirūpinimas (įsigijimas); 6) atsarginių detalių tiekimas ir klientų posandorinio aptarnavimo užtikrinimas; 7) pakavimas; 8) gamybos atliekų tvarkymas; 9) grąžintų produktų tvarkymas.
10. Pagrindinės veiklos rūšys: 1) vartotojo aptarnavimo politika ir standartai; 2) užsakymų tvarkymas; 3) atsargų valdymas; 4) transportavimas; 5)) sandėliavimas.
11. Vartotojų aptarnavimo politika. Kliento aptarnavimas – siejanti ir vienijanti jėga visose logistinės veiklos srityse. Jei firmos pastangos savo veiklos sferoje yra sėkmingai įgyvendinamos – kliento poreikiai visiškai ar iš dalies patenkinami, tai ir yra aptarnavimas. Kiekvienas firmos logistinės sistemos elementas gali turėti įtakos, ar klientas gaus laiku reikiamą gaminį reikiamoje vietoje, reikiamos būklės ir už tinkamą kainą. Taigi kliento aptarnavimo kokybė susijusi su integruotos logistikos vadybos koncepcijos įdiegimu, kad būtų užtikrintas būtinas kliento poreikių patenkinimo lygis kiek įmanoma mažiausiomis bendrosiomis išlaidomis.
12. Užsakymų tv
varkymas. Užsakymų tvarkymo veiklos komponentai g.b. skirstomi į 3 grupes: 1) operatyviniai elementai, tokie kaip užsakymo priėmimas ir koregavimas, jo įtraukimas į gamybinį ciklą, paruošimas pristatyti užsakymą, dokumentų išrašymas; 2) komunikaciniai elementai – užsakymų modifikavimas, pasiteiravimai dėl galimybės užsakymus išpildyti, produkto radimas ir pristatymas, klaidų taisymas, info apie gaminį užklausimas; 3) kredito ir rinkliavos elementai – kredito užskaitymas ir apmokėjimas už produktus bei apskaita.
Užsakymų apdorojimo sparta ir tikslumas lemia klientų aptarnavimo lygį. Pažangios užsakymų tvarkymo sistemos gali žymiai padidinti užsakymų apdorojimo tikslumą ir padėti juos greičiau įvykdyti. Sutaupytos logistinės išlaidos kitoms veiklos sritims ar intensyvesnė prekyba pagerinus klientų aptarnavimą pateisina šias sistemos tobulinimo išlaidas.
13. Atsargų valdymas. Atsargų kontrolės ir valdymo veikla yra svarbi, nes ją lemia finansinė būtinybė užtikrinti reikiamų produktų tiekimą pg klientų poreikius bei prekybos reikalavimus. Žaliavoms, detalėms, pagamintų prekių atsargoms išlaikyti būtina erdvė ir kapitalas. Pinigai, investuoti į atsargas, negali būti naudojami kitur. Sėkmingai kontroliuojant atsargas palaikomas atsargų lygis, būtinas tinkamam klientų aptarnavimui užtikrinti, kartu atsižvelgiant ir į kt logistines išlaidas.
14. Transportavimas. Vienas svarbiausių logistinių procesų komponentų yra užtikrinti produktų judėjimą iš gamybos vietų į vartojimo vietas bei grąžinti juos pardavėjui. Transportavimas suteikia produkcijai vietos ir laiko vertę. Transportavimo veikla reiškia produktų judėjimo valdymą ir apima tokius komponentus kaip transp rūšies, transp priemonės pasirinkimą, maršruto nustatymą, vietinių ar ta
arpt transp įstatymų laikymąsi, konkretaus vežėjo parinkimą. Transportavimo išlaidos tarp kt logistinių išlaidų dažnai turi didžiausią lyginamąjį svorį, todėl šiai veiklos rūšiai t.b. skiriama daugiausia dėmesio.
15. Sandėliavimas. Gaminiai t.b. laikomi gamykloje ar už jos ribų, kad juos būtų galima parduoti vėliau, nebent klientams jie yra reikalingi tik pagaminus. Faktiškai kuo didesnis laiko tarpas nuo produkto pagaminimo iki suvartojimo, tuo didesnis atsargų kiekis sukaupiamas. Sandėliavimas ir saugojimas yra veikla, susijusi su erdvės, reikalingos laikyti ir išlaikyti atsargas, valdymu. Spręstinas klausimas, ar sandėliai turėtų būti nuosavi, ar išnuomoti. Svarbu sandėlių išdėstymas ir suplanavimas, atsargų saugumas ir išlaikymas, saugumo-apsaugos sistemos, lavinti personalą bei įvertinti darbo našumą.
16. Informacijos apdorojimas ir tvarkymas. Verslo sėkmė ir konkurencinio pranašumo įsigijimas lb susiję su firmos kompleksine komunikacijų sistema. Efektyvūs informaciniai ryšiai t.b. užmegzti tarp: 1) firmos, klientų, tiekėjų; 2) tarp didžiausių firmos funkcinių padalinių – prekybos, gamybos, logistikos bei finansų ir apskaitos; 3) įv logistinės veiklos sričių (klientų aptarnavimas, transportavimas, sandėliavimas ir saugojimas, užsakymų apdorojimas ir atsargų kontrolė; 4) tam tikros logistinės veiklos srities įvairų komponentų. Gyvybiškai svarbūs saitai tarp viso logistinio proceso ir firmos klientų. Tikslus ir savalaikis ryšys yra sėkmingo logistinio valdymo kertinis akmuo. Firmos logistikos informacinė sistema g.b. sudėtinga kompiuterizuota valdymo informacinė sistema arba paprastas žodinis žmonių bendravimas. Kad ir kokia bebūtų si
istema, gyvybiškai svarbi info t.b. prieinama ir perduodama tiems, kuriems ją būtina žinoti.
17. Gamybos ir sandėlių vietos parinkimas. Strateginiame firmos plėtros plane svarbu numatyti, kurios gamybos priemonės bus nuosavos, o kurios nuomojamos, kur bus išdėstytos gamyklos ir/arba sandėliai. Starteg gamyklų ir sandėlių išdėstymas netoli nuo rinkos vietų gali lb pagerinti klientų aptarnavimo lygį. Kai gamyklos išsidėsčiusios tinkamai, gali sumažėti transportavimo apimtis, t.y. gaminių pervežimo iš gamyklos į gamyklą, iš gamyklos į sandėlius ar iš sandėlio vartotojams. Lemiamas kriterijus, renkantis vietą sandėliams ar gamyklai, yra įv firmos rinkų išsidėstymas. T.p. daug reiškia klientų poreikiai, žaliavų, komplektuojamų dalių ar subproduktų įsigijimo vietos. Vietos pasirinkimą lemia darbo įkainiai; transportavimo paslaugų kokybė; miesto ir šalies mokesčiai; saugumas; įstatyminiai reikalavimai; vietiniai veiksniai (visuomenės požiūris į naują verslo šaką); žemės kaina bei naudos galimybė.
18. Medžiagų tvarkymas. Ši veikla apima kiekvieną žaliavų, gamyboje naudojamų pusfabrikačių ir nebaigtos produkcijos, pagamintų produktų judėjimo aspektą. Tvarkant medžiagas siekiama supaprastinti krovimo procedūras, sumažinti transportavimo atstumus, produktų ir pusfabrikačių, būtinų gamybai, kiekį, nuostolius dėl blogo sandėliavimo, broko, užtikrinti tolygų medžiagų srautų judėjimą, išvengti sugadinimo ir vagysčių. Firma kiekv kartą, kai produktas tvarkomas, patiria išlaidų. Kadangi tvarkymas neprideda jokios vertės gaminiui, šios operacijos t.b. minimalios. Gaminiams, kurių vnt kaina nedidelė, medžiagų tvarkymo išlaidos g.b. reikšmingos. Prastas medž tvarkymas gali tiesiogiai privesti prie jų praradimo ar sugadinimo, klientų nepasitenkinimo, produkcijos gamybos sutrikimų, darbininkų ar gamybos priemonių prastovų. Gerai tvarkant medžiagas gali mažėti išlaidos atsargoms.
19. Aprūpinimas. Kiekvienos firmos veikla dg ar mažiau priklauso nuo medž ar paslaugų, kurias teikia ir tiekia kt firmos. Apsirūpinimas – tai medž įsigijimas ir paslaugų užtikrinimas, siekiant garantuoti nuolatinį firmos darbingumą. Gerai funkcionuojančių aprūpinimo sistemų yra logistikos atžvilgiu nepriekaištingai subalansuotas tiekimo šaltinių išdėstymas, nustatyti tiekimo terminai ir sąlygos, taikoma tiekiamų produktų kokybės kontrolė bei kt svarbios priemonės.
20. Klientų posandorinio aptarnavimo užtikrinimas. Be žaliavų, gamyboje esančių atsargų ir gatavų prekių paskirstymo, logistika turi rūpintis daugeliu veiklos sričių, susijusių su gaminių remontu ir garantinėmis paslaugomis. Logistų atsakomybė nesibaigia gaminio pristatymu klientams. Dalis firmos veiklos t.b. skirta klientų aptarnavimui užtikrinti gaminį nupirkus. Remonto ar priežiūros tarnyboms gyvybiškai svarbus atitinkamų keistinių detalių tiekimas, ir logistai atsakingi, kad tos detalės būtų gaunamos kad ir kur klientui jų reikėtų. Pramoninėje rinkoje, kur gaminys tėra tik veikiančio įrenginio dalis, sugaištas laikas g.b. itin svarbus klientui, jei gaminiui sugedus sulėtėja to įrenginio veikimas ar patiriama prastova. Firma, teikianti trūkstamas ar keistines detales, turi veikti greitai ir ryžtingai.
21. Pakavimas. Atliekamos dvi pagr f-jos – prekybinė ir logistinė. Prekybine prasme pakavimas – tai gaminio pateikimas ir reklama. Gaminio dydis, svoris, spalva ir prie jo pateikiama info patraukia pirkėjus. Logistinio pakavimo svarba keleriopa. Pirma, tai apsaugo gaminį nuo sužalojimų sandėliuojant ar transportuojant. Antra, tinkama pakuotė įgalina lengviau sandėliuoti, tvarkyti ir transportuoti, tad mažėja nuostolių. Pakavimo svarba itin didelė, kai firmos verslą plėtoja tarptautinėje rinkoje. Produktai, parduodami užsienio rinkose, vežami didesniais atstumais, atliekama dg tvarkymo operacijų, todėl pakuotės t.b. tvirtesnės.
22. Gamybos atliekų tvarkymas. Ir gamyboje, ir logistiniame procese kaupiasi atliekos. Jei jos negali būti panaudotos kito produkto gamybai, kyla būtinumas jomis vienaip ar kitaip atsikratyti. Kokios bebūtų atliekos, logistiniame procese jas svarbu efektyviai ir sėkmingai sutvarkyti, sukrauti, išvežti. Jei atliekas galima perdirbti ir panaudoti kitaip, užtikrinimams jų transportavimas į perdirbimo vietas.
23. Grąžintų produktų tvarkymas. Tai svarbi logistinio proceso dalis, dar vadinama atvirkštine (reversine) logistika. Pirkėjai gali grąžinti prekes dėl defektų, pasenimo, gavę ne tai, ką turėję gauti ir kt. Daugelyje gamybos šakų, kur vartotojai grąžina prekes taisyti pg garantiją, pakeisti, perdirbti, tokia atvirkštinė logistinė veikla gali brangiai atsieiti. Išlaidos, gabenant gaminį per visą sistemą nuo pirkėjo iki gamintojo, g.b. iki 9 kartų didesnės nei gabenant nuo gamintojo iki pirkėjo. Dažnai grąžinami gaminiai negali būti transportuojami, saugomi ir/arba tvarkomi dėl didelių logistinių išlaidų. Akivaizdi tendencija, kad atvirkštinė logistinė veikla taps dar svarbesniu veiksniu, nes pirkėjai reikalauja lankstesnės grąžinimo politikos. Grąžintų produktų tvarkymas tampa svarbia firmos gamybinės veiklos sritimi.
27. Sistemų samprata logistikoje. Logistikos analizės ir veiklos objektas – funkcionuojanti sistema – nuo žaliavų šaltinio iki galutinio vartotojo. Sistema-tarpusavyje susijusių elementų darnus, funkcionalus santykis. Sistema veikia vienam tikslui ir yra susieta vienos sistemos idėjos. Kiekv sistema g.b. kitos sudedamosios sistemos dalis. T.p. kiekv sistema gali turėti tam tikro lygio sistemų arba būti palaikoma subsisteminio veikimo. Tarpusavyje susiję sistemos elementai leidžia lanksčiau siekti maksimalaus pelno. Vienos sistemos dalies nuostolius galima kompensuoti kitoje, tos pačios sistemos dalyje. Kitaip – pelnas didėja mažinant bendras sistemos sąnaudas.
32. Transportas ir soc.-ekonominė visuomenės raida. Viduramžiais valstybių ekon.raidos pažanga buvo susijusi su jūrų ir upių laivininkystės plėtimu ir tobulinimu. Šliuzai su vartais pirmiausia buvo pradėti statyti 14a. Nyderlanduose, o nuo 15a. – Italijoje. Kiek vėliau beveik visose Europos šalyse plačiai paplito šliuzų ir kanalų statyba. Tdl 17a.laikomas „kanalų epocha”. Taigi iki 19a.pr.pagr.transp.priem. buvo laikomi buriniai laivai, besinaudojantys vandens, vėjo ir naminių gyvulių energija. Pirmieji 19a. pramonės revoliuc.rezultatai susiję su naujų rūšių variklių panaudojimu transporte. Dyzelinio variklio ir turbinos panaudojimas vendens transp.užbaigė burinių laivų epochą. Atsirado mechanizuotas greitaeigis jūrų transp, patikimai susiejęs visą pasaulį į bendrą ekonominę sistemą. Nuo 19a.vid. visame pasaulyje prasideda intensyvi geležinkelių statyba. Išskirtinę reikšmę gelež.transp. įgijo pasaulio šalyse, turinčiose didelę teritoriją – JAV, Kanadoje, Rusijoje. 19a.pr. gelež.tinklo ilgis pasaulyje viršijo 1mln.km. 50-aisiais mūsų amžiaus metais transporto mokslo ir techn pažanga paspartino automob transp plėtrą ir su juo susijusią automob kelių statybą. Intensyviai plečiama automob ir lėktuvų gamyba, vamzdynų transportas. 100m2 plote dbr pasaulyje yra 0,9km geležinkelių, 10,2km automob kelių, 0,4km vidinių vandens kelių, 0,3km vamzdynų.
33. Atskirų transporto rūšių raida lietuvoje:
34. Geležinkelių transp. Pirmi gelež Lietuvoj buvo nutiesti 19a. 1863m. iš visų Lietuvos gelež.stočių buvo išsiųsta 72100t krovinių, gauta-79400t. Didžiausias krovinių gabenimo intensyvumas 1913m buvo Kenos-Naujosios Vilnios ruože ir Radviliškio-Mažeikių ruože. Didž.krov.apyvarta plačiaisiais gelež. sudarė 274mln.t/km., siauraisiais 18,5mln.t/km. 1939m Lietuvoje, be Klp krašto, buvo 1409km plačiųjų ir 475km siaurųjų geležinkelių. Karo metais Lietuvos gelež buvo stipriai sugriautas, nuo 1944m pradėtas atstatyti. 1960-1962m buvo išardytos mažai naudojamos siaurojo gelež linijos. 1975m Lietuvos gelež pradėtas elektrifikuoti. Pirmas elektrifikuotas ruožas buvo Vln-Kns, vėliau Lentvaris-Trakai, Vln-Naujoji Vilnia. Nuo 1979m. Lietuvos geležinkeliuose nebenaudojami garvežiai-juos pakeitė motorvežiai. Bendras Lietuvos gelež ilgis dbr yra 2953km. Dbr AB „Liet geležinkeliai“ techninių transp priemonių parką sudaro 338 lokomotyvai. Liet gelež sujungimą su tarptautinėmis linijomis lbi apsunkina ir tai, kad Liet gelež neatitinka Europos standarto vėžių pločio, tdl pasienio punktuose būtina įrengti krovinių perkrovos terminalus.
35. Jūrų transp. Lietuva yra jūrų šalis, vakarinėje dalyje turinti 2 neužšąlančius uostus – Klp ir Šventąją. 16a.pab.prekybos tikslais Palangoje buvo irengtas uostas prekiauti su Gdansko, Karaliaučiaus ir Elblingo miestais. 1701m.švedų kariuomenė Plg uostą užvertė akmenimis. Nuo to laiko Plg uostas neteko savo funkcinės reikšmės. Klp uostas istoriniuose dokum minimas jau 13a. 1870m.Klp uostas turėjo 8, o 1901m. net 27 jūrinius burlaivius. Šventosios uostas istor.dokum. minimas nuo 16a. 1685m. Šventosios gyvenvietei buvo suteiktos Magdeburgo teisės, tdl per Šventosios uostą vyko aktyvi užs prekyba – uostas tuo metu konkuravo ne tik su Klp, bet ir su Liepoja bei Ryga. 1701m švedų kariuomenė Šventosios uostą sugriovė. Nuo to laiko Šventoji, kaip jūrų uostas, neteko savo reikšmės, nors 1921m Šventąją prijungus prie Lietuvos, Šventosios uostas buvo pradėtas tvarkyti. 1923m prijungus prie Lietuvos Klp, Šventosios uostas tapo žvejybos uostu. 1939m Vokietijai okupavus Klp kraštą, tuometinė Liet vyriausybė ėmėsi tvarkyti Šventosios uostą, kad jis tiktų jūrų prekybai. 1944m. vokiečių kariuomenei traukiantis iš Liet uosto įrenginai buvo išsprogdinti. Klp uostas vėl pradėjo veikti 1946m. Jame buvo atkurtas jūrų prekybos uostas. 1949-1964m Klaipėdoje pastatytas Klp žvejybos uostas, aptarnaujantis didžiuosius ir vidutinius žvejybos tralerius-šaldytuvus. 1969m.Klaipėdoje buvo įsteigta Liet jūrų laivininkystė, kuri 1980m turėjo 38 laivus, skirtus masiniams kroviniams-grūdams, metalui, miner.trąšoms, anglims ir medienai gabenti. Dbr Liet jūrų laivininkystė turi 70 įv.paskirties laivų; iš to skaičiaus 3 jūrų keltus. Į Klp uostą kismet įplaukia apie 4700 laivų iš daugiau kaip 45 pasaulio šalių. Klp uostas dbr gali perkrauti iki 12mln.t. įv.krovinių. Veikia reguliarios linijos: Klp-Kylis,Mukranas (Vokietija), Akus (Švedija), Fredericija (Danija), Roterdamas (Olandija), Hamburgas, Bremenas, Flensburgas, Rostokas (Vokietija), Kilingholmas (Anglija), Gdynė (Lenkija).
36. Vidaus vandenų transp. Vandens keliai-upės nuo 18a. daugiausia buvo naudojamos miškui plukdyti. Upių laivai-valtys ir baržos yra bemotorės transp priem. Jomis buvo gabenami įv. Kroviniai ir statybinė medž. 1854m Nemuno upe pradėjo plaukioti pirmieji garlaiviai, kurie vežiojo keleivius ir gabeno krovinius. Keleiviai ir kroviniai patekdavo į garlaivius Nemuno prieplaukose, kurių buvo gana nemažai: Kaune, Veliuonoje, Vilkijoje, Jurbarke. Garlaiviai keleiviams ir kroviniams gabenti Nemuno upe dar ilgai buvo naudojami pokario metais-iki pat 1954m. Vėliau juos pakeitė greitaeigiai keleiviniai laivai ant povandeninių sparnų – „Raketos“. Baržomis daugiausia buvo gabenamos statybinės medž-skalda, smėlis, žvyras. Dbr eksploatuojamų vid.vandenų laivybos kelių ilgis Lietuvoje sudaro 787,55km. Iš jų 368,8km yra naudojama reguliariems vežimams. Pagr. Šalies vandens kelias yra Nemuno upė. Nemuno upės ilgis-937km, iš kurių 475km teka Lietuvos teritorija. Pastačius Kauno HES, laivyba Nemunu buvo padalyta į 2 ruožus: Nemuno aukštupį iki Kauno ir nuo Kauno iki Kuršių marių. Žemutinis upės ruožas tarp Kauno ir Klp yra pagr vid.vandenų arterija. Navigacijos periodas per metus apie 230d, paprastai nuo lapkričio 16 iki kovo 31 upė užšąla ir laivybai netinkama. Nemuno upė dbr turi 3 prieplaukas: 1)Rusnės priepl yra 74km atstumu nuo Klp uosto, Nemuno žiotyse. Artimiausia gelež stotis yra už 13km Šilutėje. Krovinių priepl turi 100m ilgio betono krantinę ir 2 plaukiojančius 5t keliamosios galios kranus. Prieplaukoje apdorojama miško medž ir smėlis. 2)Jurbarko priepl-187km nuo Klp, yra dešiniajame Nemuno upėskrante. Artimiausia gelež stotis yra už 40km, Tauragėje. Priepl naudojama gabenant miško medžiagą ir nerūdines statybines medž(skaldą, smėlį). Miško medžiagai perkrauti yra 400m ilgio krantinė ir du 5 ir 10t keliamosios galios kranai. 3)Kauno priepl yra 266km nuo Klp uosto. Priepl krantinės, 205m ilgio, pastatyta 1960-1962m. Priepl turi 2 portalinius 5t kranus ir 1 tiltinį kraną. Krovinių, gabenamų vid.vandenų keliais, daugumą sudaro statybinės medž, smėlis, žvyras, skalda, rąstai.
37. Oro transp. Civilinė aviacija Lietuvoje pradėta kurti 1937m. Oro transp organizavimo idėja Lietuvoje buvo keliama jau 1921m. 1921m įsteigta Karaliaučiaus- Klp-Rygos oro linija. 1922m gegužės mėn bendra Tarybų Rusijos ir Vokietijos bendrovė “Dereluft” pradėjo susisiekimą maršrutu Kraliaučius-Kns-Maskva. Šiuo maršrutu skraidė “Fokker” tipo lėktuvai, galintys skraidinti 4 keleivius. 1922m ši bendrovė pervežė 634 keleivius, 1047kg bagažo ir 78361kg krovinių. Vėliau oro linija buvo eksploatuojami vokiški 10 vietų lėktuvai “Rorbach Roland” ir sovietiniai ANT-9, kurie išvystydavo 180km greitį/h. per Kauno oro uostą 1937m į Lietuvą atgabenta 525857kg prekių. Lenkijos oro bendrovė LOT 1937m per Vln ėjusią Varšuvos-Rygos trasą pratęsė iki Talino, po to iki Helsinkio. Susisiekimo ministerija 1938m Anglijoje nupirko 2 keleivinius lėktuvus “Percival Q-6”, galėjusius vežti 5 keleivius ir skristi 250km/h greičiu. 1958-1963m įrengti aerodromai Klp, Panevėžyje, Rokiškyje, Mažeikiuose, Marijampolėje, Druskininkuose. 1960m įrengtas Plg oro uostas. 8dešimtmetyje pradėti eksploatuoti keleiviniai lėktuvai JAK-40, Tu-134A, krovininius lėktuvus An-26. 1990m po neprikl atkūrimo Vln oro uoste buvo įregistruoti 59 lėktuvai. Iš jų LR susisiekimo ministerijai atiteko lėktuvai JAK-42D, Tu-134A, AN-24, KA-26, AN-2. Lietuva dbr turi 3 tarptautinius oro uostus – Vilniuje, Kaune ir Plg.
38. Automobilių transp. Pirmasis automob Lietuvoje užregistruotas 1896m. Tai buvo keturvietis lengvasis automob “Pankarol-Levasseur”. Plačiau automob transp buvo pradėtas naudoti nuo 20a 2-ojo dešimt. Automob perkami buvo JAV, Vokietijoje, Švedijoje, o nuo 1936m – Rusijoje. Nuo 1930m Kaune buvo gaminami įv.kėbulai automobiliams. 1931m Lietuvoje buvo 2344 automob, 1939m-3100 (iš jų 720 sunkvežimių). Lietuvoje reguliari autobusų linija pradėjo veikti 1908m tarp Šiaulių ir Jelgavos. 1924m AB “Auto” Kaune atidarė 1-ąją autobuso liniją. 1934m veikė 7 autobusų linijos, kuriomis kursavo 90 autobusų, jais per metus važiavo apie 700tūkst keleivių. Sovietmečio laikais Lietuvoje buvo organizuotos 42 valstybinės autotransporto įmonės kroviniams gabenti ir keleiviams vežti. 1983m transportu gabenta 837mln.t. krovinių ir 3053 mln keleivių km. 1997m. rugsėjo mėn duomenimis, vežėjo verslo licencijas gavo 5689 įmonės bei org-cijos, gabenančios įv.krovinius vidaus ir tarptaut. maršrutais. Jų darbą koordinuoja Liet nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA. Krovininių automob parką papildė šiuolaikiniai modernūs ir galingi automob, kuriuos gamina pasaulyje žinomos firmos: “Volvo”, “Mercedes-Benz”, “Renault”, MAN, GAF ir kt.
39. Vamzdynų transp. Ši transp rūšis Liet pradėta naudoti neseniai, nors vamzdynų naudojimas gamtinėms dujoms tiekti buvo žinomas mūsų eros pradžioje Kinijoje. Vamzdynų transp Lietuvoje sudaro dujotiekiai ir naftotiekiai. Į Lietuvą gamt dujos pradėtos tiekti 1961m iš Dašavos (Ukraina) telkinių, esančių Lvovo srityje. Magistralinio dujotiekio Dašava-Minskas atšaka Ivacevičiai-Vln-Ryga buvo pradėta statyti 1960m. bendras magistralinių dujotiekių ilgis Lietuvoje yra apie 1000km. Dujotiekiams naudojami plieniniai 20-1420mm skersmens vamzdžii. Dujų slėgis magistraliniuose dujotiekio vanzdžiuose būna 5,5-7,5MPa. Rusijos dujų koncernas “Gazprom” pasiūlė LR pradėti derybas dėl dujotiekio iš Lietuvos į Kaliningrado sritį statybas. Naujasis dujotiekis eitų nuo Minsko per Vln ir Kauną. Šio projekto įgyvendinimas leistų dujofikuoti Jurbarko, Šilutės, Šilalės, Taurgės rajonus, t.p. visiškai patenkinti Klp dujų vartotojų poreikius. Naftotiekio atšaka į Lietuvą nutiesta 1979m, padedant Lenkijos firmai “Energopol”. Šia atšaka Novopolockas-Biržai-Mažeikiai nafta iš Baškirijoje esančių Tuimazo telkinių buvo tiekiama Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai. Atšakos ilgis-442km, Liet teritorijoje-265km. Mgistralinių naftotiekio linijų vamzdžių skersmuo-1020 ir 1220mm. Per Liet teritoriją nutiesta naftotiekio atšaka Biržai-Venspilis (Lietuvoje 40km). Dujotiekio ir naftotiekio statyba reikalauja didelių investicijų, tačiau dėl ilgalaikės eksploatacijos vamzdynų transp yra rentabilus.
40. Transporto produkcija–krovinių gabenimas iš jų gamybos į vartojimo vietas (gamintojas-rinka). Transporto produkcija turi ir savo matavimo vienetus-krovinių apyvarta.
41. Krovinių apyvarta–tai matavimo vienetas gabenant krovinius, matuojama tonkilometriais (gabenamų krovinių masė padauginta iš vežimo nuotolio).
42. Transporto sistema-tai kompleksas vienas su kitu susijusių (1 ar kelių transp rūšių) objektų, skirtų vežti. Ją sudaro: transp tinklas, vežimo technika ir atitinkamos valdymo struktūros.
43. Transporto tinklas-tai visų susisiekimo kelių sankaupa, esanti tam tikros teritorijos ribose, susijusi su atitinkamų transp rūšių tikslinės paskirties objektais-jūrų ir oro uostais, stotimis, prieplaukomis, terminalais ir pan.
44. Gabenimo technika-įvairi krovinių gabenimo oro, vandens ir sausumos keliais technika.
45. Valdymo struktūros-tai organizacinės ir techninės (visų pirma komunikacinės) krovinių gabenimo valdymo priemonės.
46. Atskirų transporto rūšių panašumai ir trūkumai:
47. Automobilių transp. Pranašumai: taupomas laikas ir kaštai, esant nedideliems atstumams arba aptarnaujant tam tikrą teritoriją/ tinka specifiniams kroviniams gabenti/ prisitaikymo galimybė prie nenumatyto termino/ galimybė sudaryti lankstų grafiką/ laiko taupyma tolimuose reisuose. Trūkumai: nėra tikslaus grafiko/ priklausomumas nuo eismo trukdymų/ ribotas krovumas/ ribota galimybė gabenti pavojingus krovinius.
48. Geležinkelių transp. Pranašumai: didelis gabenamų krovinių svoris/ tikslus gabenimo grafikas/ reti gedimai/ galimybė gabenti pavojingus krovinius. Trūkumai: privates gelež tiltas/ būtinos gelež atšakos/ papildomi kaštai specialių automob nuomai.
49. Vidaus vandenų transp. Pranašumai: didelis gabenamų krovinių svoris/ didelis pakrovimo plotas/ galimybės gabenti krovinius specialiais laivais/ nedideli transportavimo kaštai. Trūkumai: ribotas uostų tinkles/ būtinybė turėti prieplauką/ priklausomumas nuo vandens lygio, meteorologinių sąlygų (ledai, rūkas ir pan).
50. Jūrų transp. Pranašumai: didelis gabenamų krovinių svoris/ didelis pakrovimo tūris ir plotas/ galimybės gabenti krovinius spec laivais. Trūkumai: apsiribojimas Šiaurės ir Baltijos jūrų uostais/ priklausomumas nuo meteorologinių sąl/ priklausomum nuo maršrutų (išskyrus čarterinius reisus).
51. Oro transp. Pranašumai: didelis transportavimo greitis/ nereikalingas spec įpakavimas. Trūkumai: didelės transportavimo išlaidos.
52. Kombinuotas transp. Pranašumai: įvairių transp priem, dalyvaujančių vienoje grandinėje, naudojimas. Trūkumai: laiko ir sąnaudos kroviniams perkrauti/ priklausomumas nuo grfiko/ laiko nuostoliai perkrovos stotyse.
53. Vamzdynų tranp. Pranašumai: nenutrūkstamai tiekiant dujas, skysčius ir birias medž. Šis transportavimo būdas pigiausias/ didelis patikimumas. Neteršia aplinkos. Trūkumai: didelės investicijos (tačiau rentabilus būdas esant ilgalaikei eksploatacijai).
58. Krovinių vežimų apimtis, jų apyvarta, srautai. Transporto įmonėse vežimų apimtis ir krovinių apyvarta paskirstoma pg krovinių grupes bei priimtą nomenklatūrą. Šis paskirstymas vadinamas krovinių vežimų ir apyvartos struktūra. Ji parodo kiekybinę ir kokybinę vežimų charakteristiką, kiekv krovinio lyginamąjį svorį bendroje vežimų apimtyje ir krovinių apyvartoje. Nustatant vežimų apimtį, būtina įvertinti tai, kad vieni ir tie patys kroviniai g.b. vežami kelis kartus. Tai atsitinka tdl, kad dauguma krovinių ne visada tiesiogiai vežama iš jų gamybos vietos į naudojimo vietas. Vežant pakartotinai vežimų apimtis g.b didesnė už tikrąjį krovinio kiekį, gaminamą arba naudojamą duotame mieste. Pakartotinas vežimas iššaukia nepagrįstą tranportavimo išlaidų didėjimą. Priklausomai nuo įsisavinimo periodo krovinių apyvarta ir vežimų apimtis g.b. valandinė, paros, mėnesinė, ketvirtinė ir metinė. Metinė krovinių apyvarta ir vežimų apimtis, dažniausiai netolygiai pasiskirsto pg mėnesius ir ketvirčius. Šiuos svyravimus lemia gamybos specifika, kurią aptarnauja transportas. Krovinių srautu vadinamas krovinių kiekis tonomis, vežamas tam tikra kryptimi ir tam tikru laikotarpiu. Grafiškai krovinių srautai g.b. pateikiami epiūromis. Naudojantis epiūra galima nustatyti krovinio kiekį gaunamą kiekv punkte; krovinio kiekį, vežamą tranzitu per kiekv punktą; vežimų apimtį kiekv ruože ir visame kelyje; krovinių vežimų atstumą. Be to, ji leidžia išaiškinti neracionalų priešpriešinį vežimą, t.y. vieno to paties krovinio priešingomis kryptimis.
54. Krovinių klasifikavimas. Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugojimo procesų puses, t.y. pagal pakrovimo – iškrovimo būdą, taros rūšį, masę,gabaritus, siuntos dydį, specifinius požymius, pavojingumą ir transporto priemonių įkrovimo panaudojimą. Pg pakrovimo-iškrovimo būdą skiriami į vienetinius, suverstinius ir piltinius. Vienetiniai kroviniai charakterizuojami gabaritų močiais, mase, forma, priimami vežti ir įteikiami gavėjui pagal kiekį ir masę. Suverstinius krovinius galima krauti ir iškrauti suverstinai, t.y. gali kristi iš aukščio, vertinami pagal apimtį ir masę, pvz:smėlis, anglis ir t.t. Piltiniai-skysti, pusiau skysti kroviniai. Jie vežami cisternose. Pg taros rūšį kroviniai vežami taroje, konteineriuose ir be taros. Pg vienos krovininės vietos masę kroviniai skirstomi į: vienetinius normalios masės(iki 250kg, o ritiniai nuo 500kg iki 30 tonų.) ir sunkiasvorius(vienetiniai nedalomi 30t ir didesnės masės). Pastarųjų gabenimui kelių transportu reikalinga atitinkama org-jų ir kelių policijos leidimas. Pg gabaritus kroviniai būna: leistini vežti bendrojo naudojimo keliais ir stambiagabaritiniai, kurių vienas iš gabaritinių močių viršija leistinus: pločio 2,5m, aukščio padėtyje paruoštoje vežti kartu su automobiliu 3,8 m, (su konteineriu 4m), ilgio išsikišus už kėbulo užpakalinio borto 2m. Pg siuntos dydį-mažų partijų (iki 5t), vidutinių partijų (nuo 5 iki 30t) ir masiški (virš 30t). Krovinio partija-tai jo kiekis, pateikiamas vežti tuo pačiu metu, tuo pačiu adresu ir pagal vieną vežimo – ekspedicinį dokumentą. Pg specifinius požymius, kuriuos reikalinga įvertinti ruošiant, saugant, kraunant, vežant ir iškraunant, kroviniai skiriami į greitai gendančius, pavojingus, antisanitarinius (šiukšlės, nešvarumai) ir gyvus (gyvuliai, paukščiai..) Visiems greitai gendantiems kroviniams būtina pašildyti talpą esant žemai temperatūrai , kitiems –atitinkamai laipsniu atšaldyti.
55-59. Krovinių ruošimas vežimui – įpakavimas, grupavimas pagal kryptį, markiravimas, svėrimas, paketavimas, stambesnių partijų komplektavimas, konteinerių užpildymas ir vežimo dokumentų įforminimas.
Kroviniai į transporto priemones kraunami, o taip pat iš jų iškraunami, įvairiai, mechanizuotu būdu arba rankomis, priklausomai nuo krovinių specifinių savybių, įpakavimo rūšies, dydžio, svorio ir t.t. Krovinio vežimas – jo pristatymas į paskirties vietą visiškai išsaugo ir laiku, t.y. viena iš pagrindinių vežimo sąlygų. Įvairiems kroviniams vežti būtinos įvairios transporto priemonės bei skirtingas važiavimo greitis.
56. Krovinių saugojimas sandėliuose. Sandėlio tipas ir matmenys krovinių išdėstymo būdai sandėlyje ir saugojimo režimas priklauso nuo jų fizinių-cheminių savybių, jų įpakavimo, saugojimo terminų, krovinių kiekio ir klimatinių sąlygų.
57. Pavojingi kroviniai pg jų žalingą poveikį žm, gyvuliams, transp priem, pastatams, keliams skiriami į 9 klases:1)sprogstančios medžiagos;2)suspaustos, suskystintos ir ištirpdytos slegiant dujos;3)lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, skysčių mišiniai, o taip pat skysčiai, kuriuose yra kietų medž tirpale arba suspensijoje, kurie išskiria greit užsiliepsnojančius garus, turintys uždarame inde pliūpsnio temperatūra -61C ir žemesnę;4)lengvai užsiliepsnojančios medž, vežimo metu galinčios lengvai užsidegti nuo išorinių liepsnos šaltinių, kuriuos sukelia trintis, savaiminės cheminės reakcijos;5)oksiduojančios medž ir organiniai peroksidai, lengvai išskiriantys deguonį;6)nuodingos ir infekcinės medž;7)radioaktyvios medž;8)šarminės ir koroduojančios medž;9)medž santykiai nedidelio pavojingumo vežant, tačiau reikalaujančios atitinkamų vežimo ir saugojimo sąlygų.
60. Tara ir krovinių markiravimas. Parenkant taros rūšį būtina įvertinti tai, kad mokama už krovinio vežimą ir už bruto masę, todėl, pakuojant krovinius į sunkią tarą, didėja vežimo išlaidos. Priklausomai nuo medž, iš kurios pagaminta tara, ji būna medinė, metalinė, stiklinė, keramikinė, plastmasinė, tekstilė, popierinė ir t.t. Pg standumo laipsnį – standi (dėžės,statinės), pusiau standi (pintinės) ir minkšta (maišai,ryšuliai, elastingi apvalkalai). Vežant kai kurių rūšių krovinius naudojama dviguba tara (supertara). Pvz, konservai metalinėse dėžutėse, pienas buteliuose įpakuojamas į dėžes. Duotu atveju dėžutės, buteliai – tara,o dėžutės – supertara.
Vežant vienetinius krovinius dideliais atstumais jie markiruojami. Markiravimas- specialių užrašų ir ženklų rašymas ant krovinio. Markiruojama dažais, klijuojama popierines etiketes, pritvirtinant žymines lenteles. Markiravimas skiriamas į: priekinį, krovininį, vežimo ir specialų. Priekinį markiravimą atlieka įmonė gamintoja; čia nurodoma krovinio rūšis ir įm pavad. Krovininis markiravimas nurodo išsiuntimo ir pristatymo punktų pavadinimus, o taip pat krovinio siuntėją ir gavėją. Čia t.p. g.b. nurodyta krovinio masė ir tūris. Vežimo markiravimas nurodo vietų kiekį krovinio partijoje ir priekinio vežimo dokumento nr, pg kurį krovinys priimtas vežti. Specialus markiravimas pateikia specialius nurodymus kaip elgtis su kroviniu vežant, saugant ir atliekant krovimo- iškrovimo darbus, t.y. ant krovinio uždedami specialūs ženklai ar piešiniai. Krovininį ir specialų markiravimą atlieka krovinio siuntėjas. Krovinio siuntėjas privalo pašalinti taros pažeidimus, nustatytus atliekant išorinę apžiūrą. Siuntėjas privalo markiruoti tarą ir vienetinius krovinius, kur nurodomi manipuliaciniai ženklai bei pagrindiniai, papildomi ir informaciniai užrašai. Manipuliaciniai ženklai –tai vaizdai, rodantys ypatingas krovinių savybes ir kaip su jais elgtis pakraunant, iškraunant, saugant. Manipuliacinių ženklų rašymą reglamentuoja tam tikri standartai arba produkcijos normatyvinė – techninė dokumentacija.Pagr užrašuose nurodoma:1)krovinio gavėjo pilnas pav;2)siuntimo stoties pilnas pav;3)sutrumpintas kelio pav;4)trupmena:skaitiklyje – vietos eilės nr, vardiklyje-krovinio sk siuntoje.Vežant krovinius universaliuose konteineriuose, išskyrus surenkamus, transporto markiruotę pažymėti nebūtina (išskyrus bruto, neto ir manipuliacinius ženklus). Suverstiniams ir piltiniams kroviniams transporto markiruotė nereikalinga.
62. Krovinių vežimas paketais. Vežimo paketais esmė ta, kad supakuoti arba nesupakuoti kroviniai formuojami į stambią partiją – paketą, kuris viso vežimo metu neišformuojamas. Paketai formuojami ant dugninių. Dugninės skirstomos į plokščiąsias ir erdvines. Plokščiosios dugninės būna viengubos ir dvigubos. Jeigu krautuvo šakes po dugnine galima pakišti iš vienos pusės, jos vadinamos vienpusėmis. Dugninės gali būti dvipusės ir keturpusės, kada krautuvo šakės pakišamos iš 2 ar 4 pusių. Paketų formavimo ir išformavimo mechanizmui ir automatizacijai naudojami automatiniai ir pusiau automatiniai paketavimo įrenginiai. Vežant krovinius paketais ant dugninių sutaupoma nemažai lėšų. Visų pirma sumažėja krovimo darbų laiko sąnaudos, dėl ko paspartėja krovinių transportavimo procesas, atpinga ekspedijavimo darbai. 2 –a, krovinių paketavimas padidina krovinių saugumą vežimo proceso ir krovimo operacijų metu.
63. Krovinių vežimas konteineriuose. Nežiūrint į tai kas pirmieji konteineriai panaudoti 1920m, konteinerizacijos pradžia laikomas 1963m. balandis, kada JAV pradėjo dirbti 1-oji linija „Sea Land“. Konteinerių panaudojimas turėjo įtakos laivų konstrukcijai, uostų darbui, vežimams geležinkeliu ir keliu transporto bei sandelių ūkiui. Konteineris- tai metalinė dėžė su stipriomis grindimis, panelinėmis sienomis ir stipriu stogu. Durys gali būti užrakinamos, kad išvengti krovinių grobstymų. Metalinis karkasas turi būti pakankamai stiprus, kad išlaikytų ant viršaus pastatytus konteinerius, nes kai kurie laivuose konteineriai sukraunami septyniomis eilėmis į viršų. ISO konteineriai kampuose turi tuščiavidurius atlajas su specialios formos kiaurymėmis, į kurias įstatomi autopriekabų arba krovininių vagonų T-formos pasisukinėjimas užraktai. Tuščiavidurės atlajos ant konteinerio stogo leidžia konteinerius tvirtinti, gabenti ožiniais arba portaliniais kranais, pakėlus konteinerį už visų 4 kampų, perkraunant jį iš kelių transporto į geležinkelių arba iš laivo ant kranto ir atvirkščiai. ISO kontein turi būti pakankamai stiprūs, kad juos galima būtų sudėti 4 eilėmis pagal aukštį, taip pat, kad neprisiskverbtų į juos vanduo. Tuščio kontein svoris ir maksimalus pakrauto kontein svoris turi būti nurodyti ant dešinės pusės durų ir ant šoninių sienų. Iš priekio ir ant stogo turi būti nurodytas savininkas, o ant šoninių sienų kodas, nurodantis tipą, gabaritus ir šalį. Konteiner tipai: be ISO standartų, gamintojai gali tiekti įvairių tipų su įvairiais įtaisai konteinerius,siekiant išsaugoti konteinerių universalumą. Skiriami į 3 pagr tipus:a)aukščiau minėtų tipų, plonasieniai konteineriai, jokia šilumą izoliuojančio efekto ir tik apsaugo krovininius nuo atmosferos poveikio ir nuo grobstymų. B)izoliuojantieji konteineriai. Jie neturi temperatūros reguliavimo sistemos, tačiau pagaminti storomis sienomis iš medžiagos, mažinančios šilumos nuostolius ir saugančios šilumą,kad apsaugotų krovinius ir išliktų švieži ir sausi,ar neužšaltų, esant žemai temperatūrai;c)konteineriai-refrižeratoriai su šaldymo įrengini ar be jo. Refrižeratorinis įrenginys sumažina konteinerius vidinius gabaritus ir gali atsirasti sunkumų išdėstant krovinius. Naudojami ir kt tipų konteineriai:1) konteineriai generaliniams kroviniams;2)konteineriai pakraunami per viršų;3)puskonteineriai;4)konteineriai be šoninių sienų;5)konteineriai-platformos;6)konteineriai biriems kroviniams gabenti;7)konteienriai cisternos;8)konteineriai kupolo formos. Konteinerių privalumai:1)konteineriai apjungia daug nedidelių siuntų arba įpakuotus krovinius, sudarydami vienetinę siuntą;2)toks apjungtas krovinys apdorojamas greičiau ir lengviau, sutrumpėja krovimo operacijos;3)labai svarbus privalumas-sumažinti reikalavimai įpakavimui (išlaidos medžiagoms medinėms dėžėms ir jų pagaminimui gali būti labai didelė). Žymiai paprastesnis įpakavimas leidžia patalpinti tame pačiame plote daugiau krovinių,negu talpinant krovinius su įpakavimu.4)lengviau vežti krovinius, nes jie geriau sudėti negu laisvai gulinčios siuntos;5)vežimas darosi ekonomiškesnis, nes pilnai pakrautas konteineris ekonomiškiausiai išnaudoja krovininės erdvės tūrį ar tai būtų laive, vagone ar automobilyje;6) supaprastėja dokumentacijos paruošimas;7)sumažėja draudimo išlaidos, nes atskirų siuntų nereikia individualiai apdoroti ir konteineris užtikrina jame uždarytų krovinių saigą;8)konteinerizacija leidžia plėtoti integruotus mišrius vežimus nuo sandėlio iki sandėlio. Konteinerių problemos:1)techninės problemos.2)eksploatacinės problemos – tai būtų, geležinkelio ir kelių transporto kompanijoms, kurios naudoja nespecializuotas transporto priemones ir prie kurių nėra įtaisų konteinerių tvirtinimui. Esminė detalė, tai trintis tarp konteinerio ir transporto priemonės atraminio paviršiaus bei saugos reikalavimai. 1-na iš pagr eksploatacinių rūpesčių-tuščių konteinerių grąžinimas. Dar 1-as aspektas –faktinis konteinerių tiekimas,nes jie pakankamai brangūs. 3)finansinės problemos-konteinerizacija pareikalavo didelių kapitalinių įdėjimų iš visų rūšių vežėjų. Specialūs įrengimai konteinerizacijai:1)specializuoti laivai. 2)ožiniai kranai;3)strėliniai kranai;4)šakiniai pakėlėjai;5)konteinerių aikštelės;6)vidaus muitinės apžiūros bazės;7)įrengimai krovinių grupavimui.
64. Terminalai. Terminalas – punktas, kur pasibaigia vienos transp rūšies kelias ir prasideda kitos. Terminalus galima skirti į 2 tipus: 1) 2ų ir dg transp rūšių mazgas, su šiomis sąveikos schemomis(be vamzdynų transp) – jūrų transp – geležinkelių transp (kelių transp, upių transp); geležinkelių transp – kelių transp (upių transp); 2) vienos transp rūšies transp mazgas (jūrų, geležinkelių, upių, kelių, oro) sąveikaujantis su privačiais vidaus transp padaliniais.
65.Vežimo dokumentai. 1)sąsk faktūra;2)konsulinės faktūros;3)liudijimas apie krovinio kilmę;4)vežimo važtaraštis;5)grupinis vežimo važtaraštis;6)ištisinio vežimo važtaraštis;7)standartinis orderis vežimui;8)vežimo transporto važtaraštis CMR;9)TIR knygelė;10)aviacinis važtaraštis;11)sutartis apie laivo frachtavimą;12)kelių transporto priemonių vairuotojų kontrolės dokumentai;13)važtaraštis pavojingiems kroviniams.
66. Sąsk faktūra – tai dok,visada ruošiamas, kada tik krovinį siunčia vienas asmuo kitam asmeniui. Šiame dok-e įrašomi vardai ir adresai kiekvienos šalies, dalyvaujančios sandėryje, sanderio data, krovinio kiekis, krovinio vieneto ir bendra kaina taip pat kai kurie rekvizitai. Šią dok-ų grupę sudaro: sąsk-faktūra klientui, sąsk-faktūros kopija pardavėjui,krovinio siuntėjui, pardavėjo ekspedicinei kontorai, krovinio gavėjui(kuris gali būti kliento įm-ės sudėtyje), kopija pardavėjui vežimams planuoti ir krovinio važtaraštis vairuotojui.
67. Konsulinės faktūros. Konsulinės sąsk-faktūros dažnai reikalingos kroviniams, kurie yra eksportuojami į užsienio šalis. Toks dok, dažniausiai, būtinas dėl galimų kalbos sunkumų. Kiekviena šalis gali pareikalauti adekvačių faktūros kopijų savo valstybine kalba. Tai gali būti susiję su noru kontroliuoti tarptautinį apsikeitimą bei įsitikinti, kad įvežami tik reikalingi kroviniai. Reikalaujant, kad faktūras sankcionuotų konsuliniai skyriai, duotoji šalis garantuoja, kad jos piliečiai nenusižengia prekių pirkimo taisyklėms, kurioms nereikalinga atitinkama valiuta. Sąsk- faktūrai juridinė galia suteikiama sumokant atitinkamus procentus nuo faktūros ir todėl sudaro nemažą dalį eksportuotojų išlaidų.
68. Liudijimas apie krovinio kilmę. Šis dok reikalingas, kada tarp šalių yra susitarimas dėl lengvatinių mokesčių. Pvz, jei angliški kroviniai gali būti įvežami į Vokietiją nemokant muitinės mokesčių, o JAV prekės negali būti įvežamos, tai amerikiečių firmos gali bandyti ušvengti mokėti mokesčius, jei jos įvežė savo krovinius iš pradžių į Didž Britaniją. Pagal tarptautinę 1923m konvenciją, norint sumažinti muitinių formalumus, kiekviena šalis turi paskirti keletą oficialių institucijų, kurios turi išimtinę teisę išduoti krovinio kilmės liudijimus. Pagal LR vyriausybės 1993m 02, 24d nutarimą „dėl prekių kilmės sertifikatų išdavimo“ numatyta:1)LR įmonėse gaminamų prekių kilmės A,APR,EURI formų sertifikatus išduoda muitinės departamento prekių kilmės , sertifikatų išdavimo tarnybos Šiauliuose,Panevėžyje, Marijampolėj,Alytuj,Utenoj.
69. Vežimo važtaraštis. Šį dok paprastai sudaro eksperto kontora ar transporto ekspedicinės įmonės. Jis sudaromas naudojantis informacija iš sąsk-faktūros ar pagal pirminę faktūrą, sudarytą išankstinių derybų metu apie krovinio vežimą. Vežimo važtaraštyje turi būti nurodytos krovinio vežimo sąlygos, transporto rūšis(arba transporto priemonės pav), kuria bus vežamas krovinys. Važtaraštyje turi būti šie atributai:1)kroviniai priimti vežimui;2)aiškiai nustatyti krovinių pristatymo terminai, todėl kad kontraktas faktiškai gali būti sudarytas iš anksto arba net telefonu;3)tai prekių paskirstymo dok, kuris gali būti perduotas iš vieno asmens kitam asmeniui, o jo laikytojas privalo pateikti ši dok vežėjui iki bus iškrauti kroviniai iš transporto priemonės.
70. Grupinis vežimo važtaraštis. Kada transporto- ekspedicinė firma priima iš krovinių savininkų nedideles siuntas ir jungia jas į vieną konteinerį pagal to paties siuntimo punkto požymį, vežėjas gauna važtaraštį visam konteineriui, o ne atskiroms smulkioms siuntoms, esančioms jame. Pagal prekybos papročius, pasitikėjimą, kuris metai iš metų didėja,šie grupiniai vežimo važtaraščiai realioms sąlygoms jungia daug atributų ir paprasto vežimo važtaraščio, tačiau juridinių požiūriu nuostatos jų nevienodos ir jų neleidžiama naudoti kai kuriuose kreditiniuose dok-e(kreditiniai dok yra tokie dok, kurie išleisti bankininko, užsienio kliento vardu, kuris sutinka apmokėti perkamąją bankininko kaina, pristatomos šiame dok-e nurodytu būdu).
71. Ištisinio vežimo važtaraštis. Daugelis krovinių siuntėjų ir gavėjų neturi pakrovimo- iškrovimo įrenginių.jie nori, kad jų kroviniai nuo maršruto pradžios iki pabaigos būtų vežami be jų dalyvavimo. Šioms sąlygoms multimodalinių vežimų įmonė, imasi visiškos atsakomybės už visą vežimą ir įformina ištisinio vežimo važtaraštį. Kai tik multimodalinių vežimų įmonė priima krovinį savo globon, jinai išduoda ištisinį vežimo važtaraštį, kurį eksportuotojas gali bet kokiu momentu naudoti banko operacijose.
72. Standartinis orderis vežimui. Tai dok, kuris surašomas prieš siunčiant krovinį į uostą, šiame dok yra žinios apie išsiuntimą, markiravimą ir vietų sk, laivo pav, krovinio siuntėjo ir paskirties uosto pav.
73. Vežimo kelių transporto važtaraštis CMR. Vežimo važtaraštis CMR tenkina kelių transporto tarptautinės konvencijos reikalavimus, kurie buvo priimti 1956m. Ženevoje. Važtaraštyje nurodomi vardai ir adresai visų trijų krovinių vežimo proceso dalyvių ( krovinio siuntėjo, transporto įm-ės ir krovinio gavėjo) taip pat atitinkami duomenys apie antrą arba trečią transporto įm-ę, jei jos dalyvauja vežimo procese. Lentelinė važtaraščio forma leidžia registruoti rinkliavos ir nurodo, kam jos buvo sumokėtos.
74. TIR knygelė muitinės konvencija dėl Tarptautinio kelių transporto su TIR knygelėmis įvesta 1975 m. siekiant užtikrinti, kad krovinys būtų vežamas be kliūčių ir kuo trumpiau užtruktų kelyje, taip pat užtikrinti patikimumą tranzito šalių muitinėms, TIR sistema numato 4 pagr. elementus: 1)leidimas vežti transporto priemonėmis ir konteineriams. Siekiant užtikrinti saugų krovinių vežimą TIR konvencija numato, kad jie būtų gabenami konteineriuose arba transporto priemonių krovininiuose skyriuose, sukonstruotose taip, kad pasiekti krovinį užplombuotame konteineryje ar transporto priemonės krovininiame skyriuje būtų neįmanoma nepaliekant žymių ar nepažeidžiant muitinės plombų ir spaudų. 2)tarptautinės garantijų sistema. Ši sistema garantuoja, kad nacionalinis garantijų susivienijimas sumokės visus muitus ir mokesčius tuo atveju, jei yra rizika, kad nesusimokės pats vežėjas. Kiekv susidarančios šalies (1975m TIR Konvencijos valstybės – dalyvės) garantuojantis susivienijimas, atstovaujantis vežėjui ir pripažintas šios šalies muitinės, garantuoja sumokėti visus muitus ir mokesčius tuo atveju, jei bus nustatytas koks nors pažeidimas, vykdant tos šalies teritorijoje TIR operaciją. Nacionalinis susivienijimas garantuoja sumokėti visus tiek savų, tiek kitos šalies vežėjų, vykdančių transporto operacijas su TIR knygele, išduota jo paties arba analogiškų kitos valstybės susivienijimų, visus muitus ir mokesčius. Kadangi garantija privalo turėti ribas, jos dydis nustatomas atskirai kiekvienai valstybei. Maksimali draudimo suma negali būti didesnė kaip 50000 JAV dolerių –naudojama, vežant tokius krovinius kaip alkoh gėrimas ir tabako gaminiai. 1975m TIR konvencijoje taipogi nustatytas terminas iki kada muitinės institucija gali pateikti ieškinį garantiniam susivienijimui. 3) TIR knygelė. TIR knygelė-visos tranzito sistemos kertinis akmuo. TIR knygeles išduoda nacionaliniam garantiniams susivienijimams. Pirmas viršelio psl, taip pat du atplėšiami lapai ir dvi šaknelės yra svarbiausios. TIR knygelė susideda iš 14 arba 20 atplėšiamų lapų ir šaknelių. Atitinkamai viena knygelė gali būti panaudota ne daugiau kaip 7 ar 10-yje valstybių. Tinkamai vežėjo užpildytos vardinės TIR knygelės, patvirtintos garantinio susivienijimo antspaudais ir parašais. 4) įvairiarūšė(mišri) TIR knygelė. Nuo 1987m rugsėjo 1d. Naudojamos ir naujos, skirtos kontinentiniams ir tarpkontinentiniams mišriems krovinių vežimams, knygelės. TIR knygelės skirtas mišriems vežimams. Jose yra papildomas lapas, kuris skiriasi nuo kt knygelių lapų. Šis lapas skirtas vežėjų asmenybei patvirtinti, kurie sudaro transportavimo grandinę. Ši procedūra kartojama kiekvieną kartą, kai krovinys vežamas su mišria TIR knygele, perduodamas kitam vežėjui. TIR knygelė, tabako gaminiai alkoholiniai gėrimai pradėjo galioti 1994m spalio 1d. 5) muitinės kontrolės priemonių tarptautinis pripažinimas. Paskutinis TIR sistemos elementas yra sąlyga, kad muitinės kontrolės priemonės, priimtos krovinio išvykimo šalyja, būtų pripažintos ir valstybių, per kurias vykdomas tranzitas ir valstybės į kurią siunčiamas krovinys. Vadovaujantis šia sąlyga, kroviniai vežami užplombuotose transporto priemonėse ar konteineriuose, paprastai transporto operacijos metu netikrinami muitinėse ir tai suteikia pranašumų vežėjams naudojantiems TIR sistemą.
75. Geležinkelio važtaraštis. Naudojama daug tokių važtaraščių, nuo paprasto vidaus tranzitinio važtaraščio iki sudėtingesnio važtaraščio CIM, atitinkančio CIM konvenciją dėl krovinių vežimų geležinkelių transportu. Tokie važtaraščiai naudojami kartu su Tarptautinėmis muitinėmis deklaracijomis TIF. Jos panašios į TIR knygelių sistemą krovinių vežimui kelių transportu, leidžiančios geležinkelių vagonams važiuoti per šalį uždarytiems, taip pat įvažiuojant ir išvažiuojant deklaracijų kopijų pagrindu.
76. Aviacinis važtaraštis. Jame yra vardai ir adresai krovinio siuntėjo, gavėjo ir transporto įmonės. Aviacinis važtaraštis labai panašus į geležinkelio važtaraštį ir skiriasi tik tai, kad jis nebūtinas trečiosioms šalims.
77. Sutartis apie laivo frachtavimą. Ši sutartis yra susitarimas apie laivo arba laivo dalies nuomą, kurį išsinuomoja siuntėjas. Toks susitarimas paprastai sudaromas Baltijos laivų biržoje, nors sutartis apie frachtavimą gali būti sudayta ir individualiai.
78.Kelių transporto priemonių vairuotojų kontrolės dokumentai. Nuo 1968m įvedus Europoje tam tikrus transporto įstatymus, būtina registruoti visų krovininių automobilių, kurie sveria daugiau nei 1,525 t neto arba 3,5t bruto svorio, vairuotojo darbo laiką. Kiekvienas vairuotojas arba lydintis privalo kasdien žymėti asmens kontrolės knygelėje visas savo gamybinės veiklos rūšis ir poilsio valandas. Kontrolės knygelę privalo turėti su 7savimi ir pareikalavus pateikti ją kontrolieriui.
79. Važtaraštis pavojingiems kroviniams. Europoje susitarimas apie pavojingų krovinių vežimus kelių transportu įsigaliojo 1968m. važtaraštis skirtas pavojingiems kroviniams vežti, yra transporto įm-ės liudijimas, kad pavojingas krovinys aprašytas teisingai jo tikroji prigimtis patvirtinta ir t.t.
80.Muitinės f-jos: 1)vadovauja jos veiklos zonoje įsteigtiems muitinės postams, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų veiklą;2)vykdo per lietuvos muitų teritoriją gabenamų prekių, vertybių, dokumentų visų rūšių transporto priemonių ir keleivių muitinį tikrinimą;3)administracinių teisių pažeidimų kodekso tvarka nagrinėja administracines bylas;4)įstatymų nustatyta tvarka sulaiko, konfiskuoja juridinių ir fiz asmenų neteisėtai gabenamas prekes bei kt vertybes ir perduoda jas realizuoti;5) organizuoja ir vykdo įstatymų bei kt teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, prevencija, nustatymą, tyrimą bei taiko ekonomines bei administracines sankcijas;6)analizuoja ir apibendrina muitines veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kt teisės aktų taikymo praktiką ir teikia muitinės departamentui siūlomus dėl jų tobulinimo;7)organizuoja ir kontroliuoja teritorinės muitinės struktūrinių padalinių ir muitinės postų veiklą, analizuoja ir apibendrina jų veiklos rezultatus bei teikia muitinės departamentui siūlymus dėl jų pakeitimo, likvidavimo ar naujų steigimo;8)organizuoja ir kontroliuoja importo eksporto muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų surinkimą bei apskaitą, užtikrina jų pervedimą į valstybės biudžetą nustatytu laiku; esant reikalui, įstatymų nustatyta tvarka išieško nesumokėtus mokesčius bei delspinigius;9)tvarko muitinės veiklos apskaitą, renka ir apdoroja importo,eksporto bei tranzito statistinius duomenis ir nustatyta tvarka teikia juos muitinės departamentui;10)teisės aktų nustatyta tvarka atlieka LR valstybinių savivaldybių institucijų bei kt ūkio subjektų komercinės ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su jų atliekamomis muitinės procedūromis bei muitinės sankcionuotais veiksmais;11)sistemina muitinės veiklą reglamentuojančius įstatymus bei kt teisės aktus, perduoda juos savo padaliniams bei teikia jiems metodinę bei praktinę pagalbą;12)teikia asmenims informaciją apie įstatymų ir kt teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė,taikymą. Informuoja visuomenę apie muitinės veiklą jos kompetencijai priskirtais kl;13)organizuoja ir vykdo muitinės pareigūnų bei kt tarnautojų atranką, mokymą,kvalifikacijos kėlimą bei tarnybos vertinimą;14)vykdydama jai pavestus užd, bendradarbiauja su pasienio bei kitomis tarnybomis, teisėsaugos institucijomis;15)pagal savo kompetenciją sudaro sutartis bei susitarimus ir užtikrina jų vykdymą;16)nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus,imasi priemonių nustatytiems trūkumams šalinti;17)vykdo kt įstatymų ir teisės aktų nustatytas f-jas.

Leave a Comment