LOGISTIKOS RAIDA, SAMPRATA IR VEIKOS RŪŠYS

VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS

LOGISTIKOS RAIDA, SAMPRATA IR VEIKOS RŪŠYS

Referatas

Vilnius, 2006
TURINYS

1. RAIDA 3
2. LOGISTIKOS SAMPRATA 5
3. VEIKLOS RŪŠYS 7
3.1 Vartotojų aptarnavimo politika 7
3.2 Užsakymų tvarkymas 8
3.3 Atsargų valdymas 8
3 4 Transportas ir transportavimas 8
3.5 Sandėliavimas ir saugojimas 9
3.6 Informacijos apdorojimas ir tvarkymas 9
3.7 Paklausos prognozavimas 9
3.8 Gamyklų ir sandėlių vietų parinkimas 10
3.9 Medžiagų tvarkymas 10
3.10 Apsirūpinimas 11
3.11 Atsarginių dalių tiekimo ir klientų posandorinių paslaugų garantavimas 11
3.12 Pakavimas 12
3.13 Gamybos atliekų tvarkymas 12
3.14 Grąžintų prekių tvarkymas 12
LITERATŪRA 13

1. RAIDA

Karinė logistikos svarba pasauliui paaiškėjo 1991 m. pradžioje rengiantis Persų įlankos karui. JAV ir jos sąjungininkams reikėjo dideliais atstumais nugabenti didžiulį krovinių kiekį per labai trumpą laiką. Pusė milijono žmonių ir daugiau nei pusė milijono tonų medžiagų bei amunicijos buvo nuskraidinta už 12 tūkstančių kiilometrų, 2,3 milijono tonų ginkluotės perplukdyta vandeniu, ir visa tai padaryta per kelis mėnesius. Žmonijos istorijoje karai laimimi arba pralaimimi gerai organizavus logistiką arba dėl jos trūkumų.
Per Antrąjį pasaulinį karą logistika taip pat turėjo didelės svarbos. Jungtinių pajėgų invazija į Europą per Lamanšo sąsiaurį buvo didelių pastangų reikalaujanti ,,treniruotė” logistikos srityje. Pats Vokietijos generolas E. Rommel’is kartą yra pasakęs, kad mūšis jau yra laimimas arba pralaimimas ūkio dalies viršininkų dar jam neprasidėjus.
Nepaisant to, kad generolai ir maršalai nuo senų laikų suprato lemiamą loogistikos reikšmę, verslo organizacijos tik netolimoje praeityje pradėjo pripažinti svarbią logistikos įtaką kaip vieną iš lemiamų veiksnių tarp rinkoje kovojančių pusių. Ši pripažinimo stoka iš dalies buvo dėl palyginti migloto logistikos kompleksinės naudos supratimo.
1956 m. oro transporto ekonomikos tyrimai pirmą kartą at

tskleidė logistikos privalumus. Pateikta visuotinė kainos analizės koncepcija. Krovinių vežimas oro transportu yra brangiausia transportavimo forma. Tačiau ją taikant vietoj kitų vežimo būdų galima sumažinti atsargų mastą ir sandėliavimo išlaidas, nes firma pateikia savo gaminius tiesiogiai vartotojams.
Šeštajame dešimtmetyje įvyko daug naujovių ir atradimų, turėjusių įtakos logistikos plėtrai. 1963 m. JAV sudaryta Logistikos vadybos taryba, kurios tikslas buvo plėtoti logistikos teoriją ir mokslą, tirti jos procesus ir skatinti profesionalų dialogą tose srityse, kur visai nesiekiama pelno, bendradarbiauti su įvairiomis gamyba ir rinkos organizavimu užsiimančiomis organizacijomis.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje verslo logistika, kaip vadybos tyrimų ir praktikos sritis, buvo apibrėžiama jau kaip susiformavusi mokslo ir verslo šaka. Tuo laikotarpiu nustatyta pagrindiniai principai. Kai kurios firmos juos taikydamos įsitikino privalumais, bet apskritai pripažinimo procesas vyko lėtai, nees daugelis firmų labiau rūpinosi gauti pelno nei kontroliuoti išlaidas. Rinkos plėtra dažnai užmaskuodavo gamybos ar paskirstymo neefektyvumą. Tačiau 7-ojo dešimtmečio pabaigoje situacija Vakarų šalyse ėmė keistis. Pasauliniu mastu padidėjo gatavų prekių konkurencija ir tuo pat metu ėmė trūkti aukštos kokybės žaliavų.
Vyraujančios ir šiandien tebegyvuojančios ekonominės politikos dėmesys nukrypo nuo poreikių skatinimo – tiekimo ir paskirstymo valdymo link. Išlaidų, gamybos produktyvumo ir kokybės kontrolė tapo reikšminga, kai verslas pabandė suvaldyti importuojamų prekių potvynį. Daugeliu atvejų gamybos ir verslo valdymo orientavimo raida lo
ogistinę veiklą paveikė labiau nei kitas verslo sritis.
Logistikos klausimai pastaraisiais dešimtmečiais JAV ir Vakarų Europos vadybininkams darėsi vis svarbesni. Imta taikyti per visą logistikos raidą suformuluotus principus ir sąvokas ir sulaukta gerų rezultatų.
Nemažėjant domėjimusi efektyviu verslo organizavimu, plėtojosi integruotoji logistika. Nors pagrindinė 7-ojo dešimtmečio tema buvo fizinis paskirstymas, panaši teorija išplėtota ir įsigijimo sferoje. Įsigijimas įtrauktas į platesnį medžiagų vadybos kontekstą. Šiandien logistika suprantama kaip veikla, apimanti ir žaliavų vadybą, ir fizinį produktų paskirstymą. Ši integracija daugelyje firmų lemia gerokai glaudesnius ryšius su gamybinėmis operacijomis, todėl ateityje gamyba bei logistika ir teoriškai, ir praktiškai gali suartėti.
Neatrodo, kad ateityje logistikai butų skiriama mažiau dėmesio nei šiuo pakilimo laikotarpiu. Ir toliau plečiantis rinkoms, verslo rezultatams įtakos turės infliacija, energetinių išteklių kainos, valstybinis gamybos reguliavimas bei darbo užmokesčio kėlimas, žaliavų įsigijimo problemų gausėjimas. Kadangi logistika yra gana brangiai atsieinanti veikla, vadybos tikslas ir toliau bus mažinti išlaidas. Todėl reikės profesionalių logistikos vadybos specialistų, nes dėl tokių pokyčių, kaip antai: transporto veiklos dereguliavimas, didėjanti konkurencija su trečiojo pasaulio šalimis gatavų prekių rinkoje ir žaliavų paklausa, – logistinis planavimas ir operacijos taps sudėtingesnės.
Dabar logistikoje daugiausia dėmesio skiriama tiekimui ir paskirstymui organizuoti bei aprūpinti vykdant karines operacijas. Ekonomikai ir toliau ,,krypstant” nuo gamybos aptarnavimo sferos link, atsiras daugiau ga
alimybių esamus logistinius principus ir sąvokas pritaikyti firmoms, kurių veikla – aptarnavimas, o ne gamyba. Tuo pat metu, plečiantis prekybai su užsieniu ir gamybos eksportui, logistikos vadybininkai vis labiau įsitrauks į tarptautinę paskirstymo ir tiekimo vadybos veiklą. Tai praplės logistikos ribas, praturtės pagrindinės jos sąvokos.

2. LOGISTIKOS SAMPRATA

Logistika – gana nauja vadybos mokslo šaka, palyginti su tradicinėmis finansų, rinkodaros ir gamybos organizavimo šakomis. Šis mokslas naujas tuo, kad siekiama ne atskirai valdyti kiekvieną veiklos sritį, o koordinuotai – susijusias veiklos sritis. Pirmoji knyga apie koordinuotos logistikos vadybos privalumus pasirodė tik 1961 m. ir tuo galima iš dalies paaiškinti, kodėl dar nėra griežto logistikos apibrėžimo.
Žodyne logistika apibrėžiama kaip ,,Karinio mokslo šaka ir veikla, susijusi su aprūpinimu, tiekimu, įrengimų eksploatacija, personalo judėjimu, paslaugų tiekimu ir panašiais dalykais”.
Kadangi verslo tikslai ir veikla skiriasi nuo karinių tikslų ir veiklos, šis apibrėžimas neperteikia verslo logistikos esmės. Geresnį šios srities vaizdą teikia kitokie apibrėžimai.
· Logistika – tai dviejų ar daugiau veiklos sričių, kurių tikslai yra užtikrinti žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimą, gamybą, kontrolę bei efektyvų judėjimą iš gamybos taško į vartojimo tašką, tarpusavio sąveika;
· Logistika – resursų srauto valdymas tiekimo grandinėje. Jam priskiriamas medžiagų įsigijimas, gamybos planavimas, pagamintos produkcijos pristatymas vartotojams ir visi informaciniai ir finansiniai srautai, būtini materialiniams resursams valdyti;
· Logistika – visų transportavimo, saugojimo bei su tuo su

usijusių veiklos sričių tarp gamybos ir vartojimo vadyba.
Ši veikla taip pat gali apimti pirkėjų aptarnavimą, paklausos prognozavimą, paskirstymo ryšius, atsargų kontrolę, produkcijos saugojimą, užsakymų tvarkymą, po sandorinio aptarnavimo užtikrinimą, gamybos ir sandėlių statybos vietų parinkimą, krovimą, prekių peržiūrą, atliekų surinkimą bei antrinį panaudojimą, transporto eksploatavimą ir transportavimo organizavimą bei kitas veiklos rūšis.
Daugelyje straipsnių ir knygų vietoje ,,verslo logistikos” vartojami tokie terminai kaip rinkotyros ir rinkodaros logistika, fizinis paskirstymas, medžiagų valdymas, pramonės logistika. Bet kuriuo atveju sąvoką ,,verslo logistika” turime suprasti kaip koordinuotai valdomą tarpusavyje susijusių veiklos sričių grupę.
Logistikos specialistų uždavinys yra tiekti vartotojams prekes ir teikti paslaugas efektyviausiu būdu, pagal poreikius ir paklausą. Kitaip tariant, logistikos tikslas yra:
· planuoti ir koordinuoti visas veiklos sritis, reikalingas siekiant aukšto aptarnavimo lygio ir kokybės mažiausia kaina;
· užtikrinti reikiamos kokybės reikiamo produktų kiekio pristatymą į tam tikrą vietą reikiamu laiku, firmai gaunant didžiausią pelną.
Logistika apima visas vadybos operacijas, pasikartojančias daug kartų, kol žaliava paverčiama produktu. Žaliavų šaltiniai, gamyklos ir realizavimo taškai dažniausiai išsidėstę teritorijoje labai plačiai, ir logistinė veikla kartojasi daugelį kartų, kol produktas pasiekia prekyvietę. Logistinė veikla pasikartoja atgaline tvarka tais atvejais, kai panaudotus produktus būtina surinkti ir perdirbti. Fizinis produktų tiekimas, fizinis jų paskirstymas ir nusako veiklą, vadinamą verslo logistika.

3. VEIKLOS RŪŠYS

Verslo logistika priklauso nuo firmos organizacinės struktūros ir to, kiek svarbi logistinėms operacijoms kiekvieno padalinio veikla.
Visas logistinės veiklos rūšis pagal funkcijas (kartu ir su kiekviena iš jų susijusius sprendimus) galima suskirstyti į pagrindines ir pagalbines.
Pagrindinės veiklos rūšys:
1) vartotojo aptarnavimo politika ir standartai;
2) užsakymų tvarkymas;
3) atsargų valdymas;
4) transportavimas;
5) sandėliavimas.
Pagalbinės veiklos rūšys:
1) informacijos apdorojimas ir tvarkymas;
2) paklausos prognozavimas;
3) gamybos ir sandėlių vietų parinkimas;
4) medžiagų tvarkymas;
5) apsirūpinimas (įsigijimas);
6) atsarginių detalių tiekimas ir klientų posandorinio aptarnavimo užtikrinimas;
7) pakavimas;
8) gamybos atliekų tvarkymas;
9) grąžintų produktų tvarkymas.
3.1 Vartotojų aptarnavimo politika

Klientų aptarnavimas didžiosiose Europos ir JAV korporacijose apibrėžiamas kaip ,,filosofija, orientuota į pirkėją, integruoti ir valdyti visus sąlyčio su klientu aspektus palaikant optimalią ir iš anksto nuspręstą aptarnavimo kainų vienovę”. Kliento aptarnavimas – siejanti ir vienijanti jėga visose logistinės veiklos srityse. Jei firmos pastangos savo veiklos sferoje yra sėkmingai įgyvendinamos – kliento poreikiai visiškai ar iš dalies patenkinami, tai ir yra aptarnavimas. Kiekvienas firmos logistinės sistemos elementas gali turėti įtakos, ar klientas gaus laiku reikiamą gaminį reikiamoje vietoje, reikiamos būklės ir už tinkamą kainą. Taigi kliento aptarnavimo kokybė susijusi su integruotos logistikos vadybos koncepcijos įdiegimu, kad būtų užtikrintas būtinas kliento poreikių patenkinimo lygis kiek įmanoma mažiausiomis bendrosiomis išlaidomis.
3.2 Užsakymų tvarkymas

Užsakymų tvarkymo procesas gali būti palygintas su žmogaus centrine nervų sistema – skatinamas produktų pasiskirstymo procesas ir ,,nukreipiami” veiksmai, kad būtų patenkinti užsakymų reikalavimai. Užsakymų tvarkymo veiklos komponentai gali būti skirstomi į 3 grupes:
1) operatyviniai elementai, tokie kaip užsakymo priėmimas ir koregavimas, jo įtraukimas į gamybinį ciklą, pasiruošimas pristatyti užsakymą, dokumentų išrašymas;
2) komunikaciniai elementai – užsakymų modifikavimas, pasiteiravimai dėl galimybės užsakymus išpildyti, produkto radimas ir pristatymas, klaidų taisymas, informacijos apie gaminį užklausimas;
3) kredito ir rinkliavos elementai – kredito užskaitymas ir apmokėjimas už produktus bei apskaita.
Užsakymų apdorojimo sparta ir tikslumas lemia klientų aptarnavimo lygį. Pažangios užsakymų tvarkymo sistemos, nors iš pradžių firmai ir brangios, gali žymiai padidinti užsakymų apdorojimo tikslumą ir padėti juos greičiau įvykdyti. Sutaupytos logistinės išlaidos kitoms veiklos sritims (atsargų, transportavimo ir/arba sandėliavimo) ar intensyvesnė prekyba pagerinus klientų aptarnavimą pateisina šias sistemos tobulinimo išlaidas.

3.3 Atsargų valdymas

Atsargų kontrolės ir valdymo veikla yra itin svarbi, nes ją lemia finansinė būtinybė užtikrinti reikiamų produktų tiekimą pagal klientų poreikius bei prekybos reikalavimus. Žaliavoms, detalėms, pagamintų prekių atsargoms išlaikyti būtina erdvė ir kapitalas. Pinigai, investuoti į atsargas, negali būti naudojami kitur. Sėkmingai kontroliuojant atsargas palaikomas atsargų lygis, būtinas tinkamam klientų aptarnavimui užtikrinti, kartu atsižvelgiant ir į kitas logistines išlaidas.

3 4 Transportas ir transportavimas

Vienas svarbiausių logistinių procesų komponentų yra užtikrinti produktų judėjimą iš gamybos vietų į vartojimo vietas bei grąžinti juos pardavėjui. Transportavimas suteikia produkcijai vietos ir laiko vertę. Transportavimo veikla reiškia produktų judėjimo valdymą ir apima tokius komponentus kaip transporto rūšies (oru, keliais, geležinkeliais, vandeniu), transporto priemonės pasirinkimą, maršruto nustatymą, vietinių ar tarptautinių transporto įstatymų laikymąsi, konkretaus vežėjo parinkimą.
Transportavimo išlaidos tarp kitų logistinių išlaidų dažnai turi didžiausią lyginamąjį svorį, todėl šiai veiklos rūšiai turi būti skiriama daugiausia dėmesio.

3.5 Sandėliavimas ir saugojimas

Gaminiai turi būti laikomi gamykloje ar už jos ribų, kad juos būtų galima parduoti vėliau, nebent klientams jie yra reikalingi tik pagaminus. Faktiškai kuo didesnis laiko tarpas nuo produkto pagaminimo iki suvartojimo, tuo didesnis atsargų kiekis sukaupiamas. Sandėliavimas ir saugojimas yra veikla, susijusi su erdvės, reikalingos laikyti ir išlaikyti atsargas, valdymu. Spręstinas klausimas, ar sandėliai turėtų būti nuosavi, ar išnuomoti. Svarbu sandėlių išdėstymas ir suplanavimas, atsargų saugumas ir išlaikymas, saugumo-apsaugos sistemos, lavinti personalą bei įvertinti darbo našumą.

3.6 Informacijos apdorojimas ir tvarkymas

Verslo sėkmė ir konkurencinio pranašumo įgijimas labai susiję su firmos kompleksine komunikacijų sistema. Efektyvūs informaciniai ryšiai turi būti užmegzti tarp:
a) firmos, klientų, tiekėjų;
b) didžiausių firmos funkcinių padalinių – prekybos, gamybos, logistikos bei finansų ir apskaitos;
c) įvairių logistinės veiklos sričių, kaip antai: klientų aptarnavimas, transportavimas, sandėliavimas ir saugojimas, užsakymų apdorojimas ir atsargų kontrolė;
d) tam tikros logistinės veiklos srities įvairių komponentų.
Gyvybiškai svarbūs saitai tarp viso logistinio proceso ir firmos klientų. Tikslus ir savalaikis ryšys yra sėkmingo logistinio valdymo kertinis akmuo. Firmos logistikos informacinė sistema gali būti sudėtinga kompiuterizuota valdymo informacinė sistema arba paprastas žodinis žmonių bendravimas. Kad ir kokia bebūtų sistema, gyvybiškai svarbi informacija turi būti prieinama ir perduodama tiems, kuriems ją būtina žinoti.

3.7 Paklausos prognozavimas

Būtina nustatyti tokį gaminių ir su jais susijusių paslaugų kiekį, kurio klientai gali pageidauti tam tikru momentu ateityje. Tiksliai žinoti, kiek gaminių bus pareikalauta, yra svarbu visais firmos veiklos aspektais – prekybai, gamybai ir logistikai. Prognozuojant būsimą rinkos paklausą nustatomas prekybos ,,pajėgumų” išdėstymas, kainų ir rinkos tyrimų strategija. Prognozuojant gamybą nustatomi produkcijos pateikimo grafikai, pardavimo ir įsigijimo strategija, randami strateginiai atsargų valdymo sprendimai.
Paklausos prognozė logistinio valdymo procese lemia, kiek kurio produkto, pagaminto firmoje, turi būti tiekiama į įvairias firmos aptarnaujamas rinkos vietas. Taip pat logistikos specialistai turi nustatyti, kur ta paklausa kils, kad reikiamas produkcijos kiekis būtų saugomas tam tikroje rinkos vietoje. Numatydami būsimos paklausos lygius logistikos vadybininkai gali lėšas (biudžetą) paskirstyti tokioms veiklos sritims, kurios pasirūpins tą paklausą patenkinti. Priimti sprendimus tiksliai nežinant, kokių gaminių ir kokių paslaugų reikės, neleistina, nes tada daugeliu atveju nepaprastai sunku paskirstyti lėšas tarp logistinės veiklos sričių. Taigi privalu, kad firmos veiklos prognozės būtų suderintos su prekybos, gamybos ir logistikos skyriais. Siekti prognozuojamų rezultatų gali padėti sudėtingi kompiuteriniai modeliai, prekybos tendencijų analizė ir kiti metodai.

3.8 Gamyklų ir sandėlių vietų parinkimas

Strateginiame firmos plėtros plane svarbu numatyti, kurios gamybos priemonės bus nuosavos, o kurios nuomojamos, kur bus išdėstytos gamyklos ir/arba sandėliai. Strateginis gamyklų ir sandėlių išdėstymas netoli nuo rinkos vietų gali labai pagerinti klientų aptarnavimo lygį. Kai gamyklos išsidėstę tinkamai, gali sumažėti transportavimo apimtis, t. y. gaminių pervežimo iš gamyklos į sandėlius, iš gamyklos į gamyklą, ar iš sandėlio vartotojui mastai.
Lemiamas kriterijus, renkantis vietą sandėliams ar gamyklai, yra įvairių firmos rinkų išsidėstymas. Taip pat daug reiškia klientų poreikiai, žaliavų, komplektuojamų dalių ar subproduktų įsigijimo vietos.
Vietos pasirinkimą lemia: darbo įkainiai; transportavimo paslaugų kokybė; miesto ir šalies mokesčiai; saugumas; įstatyminiai reikalavimai; vietiniai veiksniai, tokie, kaip visuomenės požiūris į naują verslo šaką; žemės kaina bei naudos galimybė.

3.9 Medžiagų tvarkymas

Ši veikla apima kiekvieną žaliavų, gamyboje naudojamų pusfabrikačių ir nebaigtos produkcijos, pagamintų produktų judėjimo aspektą. Tvarkant medžiagas siekiama supaprastinti krovimo procedūras, sumažinti transportavimo atstumus, produktų ir pusfabrikačių, būtinų gamybai, kiekį, nuostolius dėl blogo sandėliavimo, broko, užtikrinti tolygų medžiagų srautų judėjimą, išvengti sugadinimo ir vagysčių.
Firma kiekvieną kartą, kai produktas tvarkomas, patiria išlaidų. Kadangi tvarkymas neprideda jokios vertės gaminiui, šios operacijos turi būti minimalios. Gaminiams, kurių vieneto kaina nedidelė, medžiagų tvarkymo išlaidos gali būti reikšmingos. Prastas medžiagų tvarkymas gali tiesiogiai privesti prie jų praradimo ar sugadinimo, klientų nepasitenkinimo, produkcijos gamybos sutrikimų, darbininkų ar gamybos priemonių prastovų. Gerai tvarkant medžiagas gali mažėti išlaidos atsargoms.

3.10 Apsirūpinimas

Kiekvienos firmos veikla daugiau ar mažiau priklauso nuo medžiagų ar paslaugų, kurias tiekia ir teikia kitos firmos. Apsirūpinimas – tai medžiagų įsigijimas ir paslaugų užsitikrinimas, siekiant garantuoti nuolatinį firmos darbingumą. Gerai funkcionuojančių aprūpinimo sistemų esti logistikos atžvilgiu nepriekaištingai subalansuotas tiekimo šaltinių išdėstymas, nustatyti tiekimo terminai ir sąlygos, taikoma tiekiamų produktų kokybės kontrolė bei kitos svarbios priemonės.

3.11 Atsarginių dalių tiekimo ir klientų posandorinių paslaugų garantavimas

Be žaliavų, gamyboje esančių atsargų ir gatavų prekių paskirstymo, logistika turi rūpintis daugeliu veiklos sričių, susijusių su gaminių remontu ir garantinėmis paslaugomis. Logistų atsakomybė nesibaigia gaminio pristatymu klientui. Dalis firmos veiklos turi būti skirta klientų aptarnavimui užtikrinti gaminį nusipirkus. Pavyzdžiui, detalėms pakeisti, kai gaminys sugenda arba blogai veikia. Automobilių pirkėjai privalo turėti garantinių paslaugų stotis, kurios siūlytų visapusišką aptarnavimą ir taisytų automobilius. Remonto ar priežiūros tarnyboms gyvybiškai svarbus atitinkamų keistinų detalių tiekimas, ir logistai atsakingi, kad tos detalės būtų gaunamos kad ir kur klientui jų bereikėtų. Pramoninėje rinkoje, kur gaminys tėra tik veikiančio įrenginio dalis, sugaištas laikas gali būti itin svarbus klientui, jei gaminiui sugedus sulėtėja to įrenginio veikimas ar patiriama prastova. Firma, tiekianti trūkstamas ar keistinas detales, turi veikti greitai ir ryžtingai.

3.12 Pakavimas

Atliekamos dvi pagrindinės funkcijos – prekybinė ir logistinė. Prekybine prasme pakavimas – tai gaminio pateikimas ir reklama. Gaminio dydis, svoris, spalva ir prie jo pateikiama informacija patraukia pirkėjus. Logistinio pakavimo svarba keleriopa. Pirma, tai apsaugo gaminį nuo sužalojimų sandėliuojant ar transportuojant. Antra, tinkama pakuotė įgalina lengviau sandėliuoti, tvarkyti ir transportuoti, tad mažėja nuostolių. Pakavimo svarba itin didelė, kai firmos verslą plėtoja tarptautinėje rinkoje. Produktai, parduodami užsienio rinkose, vežami didesniais atstumais, atliekama daugiau tvarkymo operacijų, todėl pakuotės turi būti tvirtesnės.

3.13 Gamybos atliekų tvarkymas

Ir gamyboje, ir logistiniame procese kaupiasi atliekos. Jei jos negali būti panaudotos kito produkto gamybai, kyla būtinumas jomis vienaip ar kitaip atsikratyti. Kokios bebūtų atliekos, logistiniame procese jas svarbu efektyviai ir sėkmingai sutvarkyti, sukrauti, išvežti. Jei atliekas galima perdirbti ar panaudoti kitaip, užtikrinamas jų transportavimas į perdirbimo vietas.

3.14 Grąžintų prekių tvarkymas

Tai svarbi logistinio proceso dalis, dažnai vadinama atvirkštine (reversine) logistika. Pirkėjai gali grąžinti prekes dėl defektų, pasenimo, gavę ne tai, ką turėjo gauti, ir kitų priežasčių. Atvirkštinė logistika – tarsi važiavimas ne ta puse vienos krypties keliu, nes didžioji produkcijos dauguma vežama viena kryptimi. Daugelis logistinių sistemų nepakankamai pasiruošę tvarkyti gaminius, ,Judančius priešpriešiais”. Daugelyje gamybos šakų, kur vartotojai grąžina prekes taisyti pagal garantiją, pakeisti, perdirbti, tokia atvirkštinė logistinė veikla gali brangiai atsieiti. Išlaidos, gabenant gaminį per visą sistemą nuo pirkėjo iki gamintojo, gali būti iki 9 kartų didesnės nei gabenant nuo gamintojo iki pirkėjo. Dažnai grąžinami gaminiai negali būti transportuojami, saugomi ir/arba tvarkomi dėl didelių logistinių išlaidų. Akivaizdi tendencija, kad atvirkštinė logistinė veikla taps dar svarbesniu veiksniu, nes pirkėjai reikalauja lankstesnės grąžinimo politikos. Grąžintų produktų tvarkymas tampa svarbia firmos gamybinės veiklos sritimi.

LITERATŪRA

1) Bazaras Darius, Įvadas į logistiką : mokomoji knyga / Darius Bazaras ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vilnius : Technika. 2005.
2) Palšaitis Ramūnas, Logistikos vadybos pagrindai : vadovėlis / Ramūnas Palšaitis ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vilnius : Technika..2005.
3) Garalis Algirdas. Logistika : bendrieji pagrindai / Algirdas Garalis ; Šiaulių universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Šiauliai : Šiaulių univ. leidykla. 2003.
4) Minalga Rimgaudas. Logistika / Rimgaudas Minalga. Vilnius : P. Kalibato indiv. įm. “Petro ofsetas”. 2001.
5) Minalga Rimgaudas. Tarptautinė logistika / Rimgaudas Minalga. Vilnius : Homo liber. 2004.

Leave a Comment