Logistikos pagrindai

1. Vamzdynų transportas, jo privalumai ir trūkumai

Vamzdynais galima transportuoti tik tam tikrus produktus, tarp jų gamtines dujas, naftą, naftos produktus, vandenį, chemikalus ir kitokius skystus produktus (tai paprastai būna koks nors kietas, birus produktas, suspenduotas skystyje, dažniausiai vandenyje, skystą masę lengviau transportuoti vamzdynu). Dažniausiai vamzdynais transportuojamos gamtinės dujos ir nafta. Suspenduotos vandenyje skystos masės transportavimo apimtys sudaro tik labai mažą vamzdynais teikiamų krovinių dalį. Tai paprastai būna skysta anglies masė. Anglis sumalama į miltus, suspenduojama vandenyje, transportuojama vamzdynu, o pristatymo vietoje vanduo fiiltruojamas ir anglis paruošiama vartotojui. Transportuojant krovinius vamzdynais, santykinai nedidės išlaidos krovinio siuntėjui labai priklauso nuo teikiamų paslaugų.

Vamzdynų transporto privalumai:

─ produktų tekėjimas vamzdynais yra tikrinimas ir kontroliuojamas naudojant naujausias informacines technologijas;

─ nuostoliai ir žala dėl ištekėjimų ar vamzdynų avarijų yra labai reti;

─ klimatinės sąlygos darbo labai mažą įtaką produktų tekėjimui vamzdynais;

─ vamzdynų eksploatavimas nereikalauja daug darbo jėgos, todėl streikai ar darbuotojų trūkumas jam neturi didelės įtakos.

Transportavimo vamzdynais kaina yra viena iš labiausiai fiksuotų ir mažiausiai svyruojančių. Pagrindinis tai lemiantis veiksnys – investicijos į vamzdynus, terminalus ir peerpumpavimo stotis. Kainų struktūra labiausiai panaši į geležinkelių transporto.

Kainos ir patikimumo pranašumai, kuriais pasižymi vamzdynai, palyginti su kitomis transporto rūšimis, sukėlė siuntėjų susidomėjimą dėl kitų produktų transportavimo vamzdynais. Didėjant pervežimų kitomis transporto rūšimis kainoms, siuntėjams gali kilti noras transportuoti vamzdynais netradicinius pr

roduktus.

2. Tarptautinės logistikos tipai

Skiriami trys pagrindiniai tarptautinės logistikos tipai:
1. Nacionalinė gamyba – tarptautinis aprūpinimas (arba tarptautins marketingas).
2. Nacionalinė gamyba – galutinis montavimas užsienio rinkose.
3. Tarptautinė produkcijos gamyba – multinacionalinis aprūpinimas (multinacionalinis marketingas).
Nacionalinė gamyba – tarptautinis aprūpinimas (arba tarptautinis marketingas)
Prekių apyvartoje tarp valstybių didėja brangesnių prekių (pusgaminių ir gatavų gaminių) dalis. Kartu didėja reikalavimai logistinių paslaugų kokybei, dėl ko neproporcingai išauga išlaidos. Dažnai naudojamasi savarankiškų tiekimo ir realizavimo tarpininkų paslaugomis, o logistinius uždavinius sprendžia logistikos firmos. Tai leidžia apriboti logistikos riziką, bet sumažėja galimybė veikti ir kontroliuoti aprūpinimo bei realizavimo kanalus. Tokia logistikos strategija taikoma tada, kai prekės juda tam tikra kryptimi. Šiuo atveju nepatartina naudotis nuosavu įmonės transportu, logistinės funkcijos perduodamos specialiai firmai. Kai prekių srautai nukreipiami pagal specialius gavėjo reikalavimus, logistinius sprendimus privalo atlikti pati įmonė.
Nacionalinė gamyba – galutinis montavimas užsienio rinkose
Ši strategija pagrįsta tarptautiniu darbo pasidalijimu. Pagrindinės produkto konstrukcijos gaminamos savo šalyje, o galutiniai montuojama vienoje ar keliose užsienyje esančiose montavimo vietose. Šios strategijos laikosi automobilių gamintojai, išnaudodami detalių gamybos potencialą centralizuotoje gamyboje ir vietos sąlygų pranašumus (nedideli atlyginimai už darbo imlius montavimo darbus). Taip pat galioja užsienio rinkos mokesčių panašumai, dotacijos ir pan.
Dominuoja vienos krypties medžiagų srautai iš savos šalies gamybos vietų į galutinio montavimo vietas užsienyje, iš ten toliau – į regionines realizavimo rinkas. Reikalavimai logistikai kompleksiškesni nei pi

irmuoju atveju, nes gamybos grandys turi būti sujungtos netrukdomo medžiagų srauto tarp gamybos vietų.
Tarptautinė produkcijos gamyba – multinacionalinis aprūpinimas (multinacionalinis marketingas)
Prekių, paslaugų know-how rinkos tampa tarptautinėmis esant multinacionalinei arba visuotinei menedžmento strategijai. Logistikos procesai vyksta tarp daugybės pasaulyje esančių gamybos vietų, apsirūpinimo ir realizavimo punktų, taip pat pačioje tarptautinėje įmonėje. Papildomas transporto eismas per valstybines sienas didina logistikos uždavinių kompleksiškumą. Tuo pačiu metu atliekamos ir savarankiškos prekių operacijos su įvairiomis šalimis (pvz.: eksportas į trečias šalis, įmonės apsirūpinimo ir realizavimo akcijos). Nacionalinės įmonės iš dalies specializuojasi gaminti standartizuotus gaminius, kurie pateikiami tarptautinei įmonei, kad šioji surinktų produkciją. Detalės, mazgus ir agregatus reikia pristatyti į po visą pasaulį išdėstytas montavimo vietas. Siekiant įgyvendinti multinacionalinę strategiją, būtina logistiškai valdyti prekių (žaliavų, pusgaminių bei gatavos produkcijos) srautus tarp gamybos vietų. Medžiagų ir prekių srautų tarp valstybių reguliavimas erdvėje ir laike yra viena iš svarbiausių multinacionalinių visuotinių menedžmento strategijos problemų.

3. Kombinuotas krovinių transportavimas

Kombinuotas krovinių transportavimas yra toks transportavimas, kurį taikant išnaudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai. Bet būtent toks kelių transporto priemonių dalyvavimas vienoje grandinėje vienu mietu reikalauja didesnių laiko sąnaudų kroviniams perkrauti, taip pat iš galimų pavojų/trūkumų galima būtų paminėti priklausomybę nuo grafiko bei laiko nuostolius perkrovimo stotyse. Todėl kombinuotas gabenimas nėra greitesnė alternatyva kelių transportui. Si

iekiant išsaugoti šios sistemos teorinį pranašumą ir sklandžiau organizuoti transportavimo procesą, stengiamasi mažinti perkrovimo operacijų skaičių, kontroliuoti jį minutės tikslumu. Šiuo aspektu labai svarbus ekspeditorius, kuris yra būtinas , kadangi būtent jis organizuoja transportavimo procesą ir rūpinasi tuo, kad informaciją apie šį procesą pasiektų išsiuntėją r gavėją. Be to jis pasirenka vežėją ir garantuoja transporto priemonės gavimą.
Pagrindinės kombinuoto gabenimo formos yra hucke-pack gabenimo ir krovinių gabenimai talpyklose (konteineriuose). Hucke-pack gabenimai tai tokie gabenimai, kai viena transporto priemonė gabena kitą transporto priemonę. Viena dažniausiai pasitaikančių hucke-pack gabenimų kombinacija tai autotransporto ir geležinkelio transporto priemonių kombinacija, kai automobiliai dideliais atstumais transportuojami geležinkeliu. Kiti huck-pack gabenimai atliekami naudojant Ro-Ro tipo laivus: kai autotransporto priemonės gabenamos laivais naudojant lichterius (negilus krovininis laivas, skirtas dideliam laivui gabenti)
Antroji kombinuoto gabenimo forma yra krovinių gabenimas talpyklose arba konteineriuose. Juose kroviniai gabenami ant įvairių padėklų, kurie yra skirti daugkartiniam naudojimui. Konteineriai ir padėklai prekėms vežti leidžia racionalizuoti jų pakrovimo ir iškrovimo procesus.Taip pakrovimo vienetas gali būti perkeliamas iš geležinkelio į automobilių transportą, iš jo – į vidaus vandenų laivus ir į jūrų laivus. Pagrindiniai konteinerių pranašumai yra sekantys:
 Sutelkia daug nedidelių siuntų arba įpakuotus krovinius, sudarydami vienetinę sistemą.
 Trumpesnės krovimo operacijos.
 Mažesni reikalavimai įpakavimui.
 Lengviau vežti krovinius, nes jie geriau sudėti.
 Ekonomiškesnis vežimas dėl efektyvesnio konteinerio tūrio panaudojimo.
 Paprastesnis dokumentacijos ru
uošimas.
 Mažesnės draudimo išlaidos.
 Leidžia plėtoti mišrius integruotus vežimus.
Siekiant racionaliai išnaudoti transportavimo talpyklas (konteinerius), būtina išvengti jų tuščios eigos.

4. Logistikos planavimo reikšmė, principai ir planų rūšys

Reikšmė

Planavimas yra tvarkos metmenų, pagal kuriuos ateityje turi klostytis įmonės gamybinė veikla, nustatymas, sistemingas ateities veiksmų numatymas. Planavimas yra svarbi vadovavimo priemonė, padedanti pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Planavimas apima visą įmonę, taip pat jos atskiras sritis. Logistika čia turi didelę reikšmę, nes verčia ekonomiškai mąstyti ir elgtis, išsiaiškinti, pažinti ir susisteminti problemas, taip pat skatina kūrybiškumą ir kooperavimąsi. Be to, logistikai dar ir koordinavimo veikla.

Planavimo principai:

• Planavimo ilgalaikiškumas;
Planavimas yra nepertraukiamas procesas, neturintis spontaniškumo požymių.
• Planavimo išsamumas;
Planavimas privalo apimti visas sritis ir pagal galimybę įvertinti sinchroniškumo reikalavimus.
• Planavimo pritaikomumas;
Planavimas privalo būti priderintas prie besikeičiančios padėties.
• Planavimo stabilumas;
Planavimas su pageidaujamu lankstumu privalo išlikti stabilus todėl, kad atskirose sričių dalyse prisitaikantys trukdymai viso planavimo nepaverstų absurdu.
• Planavimo privalomumas;

Planavimo užduotys darbuotojams yra privalomas ir pagal galimybes pakankamai įvykdomos.
• Planavimo kontrolės galimybė;

Planavimas ir pagal formą, ir pagal turinį privalo būti kontroliuojamas. Tai pirmiausia susiję su plano kiekybės dydžiais.
• Plano užduočių realizavimo galimybė.

Plano užduotys privalo būti realios, įvykdomos realiomis pastangomis.

Planų rūšys

Įmonėse planai sudaromi įvairiomis aplinkybėmis, įvairiais lygiais, įvairiose ir skirtingomis galimybėmis. Todėl planai skirstomi pagal skirtingus kriterijus. Įmonėse planai sudaromi pagal tokius kriterijus:

Yra skiriamos tokios planavimo rūšys:
• Strateginis planavimas;
• Operatyvinis planavimas;
• Taktinis planavimas.

5. Materialiosios logistikos priemonių turinys, transporto sistemos, išorės transporto sistema

Kompleksiški logistikos uždaviniai gali būti sėkmingai išspręsti tik panaudojus materialias logistikos priemones – įvairius objektus ir pagalbines priemones.

Materialios logistikos priemonės yra skirstomos šitaip:

Transporto sistemos

Vienas iš pagrindinių logistikos uždavinių yra žaliavų, medžiagų, pusgaminių ir pagamintos produkcijos bei prekių perkėlimas (gabenimas) erdvės ir laiko iš vienos vietos į kitą. Šiam tikslui yra pasitelkiamos transporto sistemos. Verslo logistikoje transporto sistemos skirstomos į dvi grupes:

Išorės transporto sistema

Išorės transporto paskirtis – krovinių gabenimas nuo tiekėjo iki įmonės ir iš įmonės iki klientų (rinkos). Parenkant vienokią arba kitokią gabenimo sistemą, yra būtina atsižvelgti į vertinimo kriterijus, kuriuos tik iš dalies lemia įmonės.

6. Geležinkelių transporto teisinės normos ir dokumentai

Vienas iš svarbiausių teisės aktų yra Susitarimas dėl tarptautinio geležinkelių transporto. Šį susitarimą yra pasirašiusios visos Europos valstybės ir kai kurios Viduržemio jūros šalys, išskyrus NVS šalis. Susitarime aptartos vežimus reglamentuojančios nuostatos, o sutarties priede B – Sutarties dėl krovinių tarptautinių vežimų bendrosios teisės nuostatos (CIM). Sutarties pagrindu paruoštas tarptautinių vežimų geležinkeliu važtaraštis – CIM. Lietuva prie šios tarptautinės sutarties prisijungė 1995 metais.

Važtaraštyje CIM numatyta vežėjo (geležinkelio įmonės) atsakomybė už krovinį, priėmus jį vežti. Nuostolių atveju didžiausias numatytas atlygis yra 50 aukso frankų krovinio bruto kilogramą.

Kitas svarbus dokumentas, reglamentuojantis geležinkelių transporto veiklą, yra Tarptautinis susitarimas dėl Rytų Europos valstybių geležinkelių transporto (SMGS).

Trečias dokumentas – Tarptautinis geležinkelio važtaraštis (CIM). Tarptautinio važtaraščio komplektą sudaro penki lapai. Šiuo atveju „važtaraštis“ reiškia visą formuliarų rinkinį. Gautą krovinį ruošiant siųsti toliau, važtaraščiu laikomi tik 1-3 lapai.

7. Sandėlių funkcijos

Svarbiausios sandėlių funkcijos:

Išlyginamosios funkcijos

Išlyginamosios sandėlio funkcijos – tai medžiagų poreikio ir medžiagų gavimo neatitikimo šalinimas. Gali būti trukmės ir kiekio neatitikimas.

Trukmės neatitikimas būna tada, kai atitinkamos medžiagos yra reikalingos per metus, o aprūpinimas jomis galimas tik atitinkamais momentais arba ribotais laikotarpiais. Tokių reiškinių būna perdirbant vaisius. Jie perdirbami ištisus metus, o jų pristatymas vykdomas derliaus nuėmimo laikotarpiu, todėl vaisius reikia sandėliuoti. Sandėlis šiuo atveju atlieka tarpinę funkciją.

Kiekio neatitikimas būna tada, kai pagal periodines gamybos procesą dėl technologijos savybių galima gaminti tik nedidelį produktų kiekį. Mažas periodinės gamybos kiekis dažnai neatitinka reikalingo kiekio, todėl toks neatitikimas kompensuojamas per sandėlį.

Garantinės funkcijos
Įmonėse labai dažnai pastebima informacijos stoka apie:
• Tikslų būsimųjų laikotarpių poreikį;
• Pristatymų kiekį;
• Poreikių laiką;
• Pristatymų laiką;
• Sandėlių nuostolius.
Šis informacijos nepatikimumas turi įtaką sandėliavimui.
Spekuliatyvinės funkcijos
Didėjant aprūpinimo rinkos kainoms, būtina apdairiai pirkti atsargas, jeigu neaktualus jų poreikis. Tai taip pat turi įtaką sandėliavimui. Nuogąstavimai dėl kokybės blogėjimo gali turėti įtaką sandėliavimui, kaip ir palankūs pasiūlymai pigiau pirkti medžiagas.
Pagerinimo funkcijos
Pagerinimo funkcijos vadinamos taip pat gamybos operacijomis, kadangi gerinama sandėliuojamų medžiagų kokybė. Sandėliavimas yra gamybinių operacijų dalis. Tokioms operacijoms priskiriamas sendinimas, džiovinimas arba fermentavimas ir pan.šie procesai atliekami sandėliuojant tokius gaminius ir medžiagas, kaip konjakas, medis, sūris, vynas ir t.t.

8. Sandėliuose naudojama apskaitos sistema ir apie sunaudojimo apskaitą

Į sandėlio apskaitos sistemą įeina:
• Atsargų apskaita;
• Sunaudojimo apskaita;
• Priėmimas, išdavimas ir atsargų įvertinimas.
Sistemos parinkimas turi įtaką:
• Sandėlio tvarkymo, kitų medžiagas laikančių vietų ir buhalterinės apskaitos informacijos būklei;
• Personalo poreikiui;
• Pagalbinių skaičiavimo technikos priemonių poreikiui.

Sunaudojimo apskaita
Sunaudojimo apskaita yra susijusi su atsargų pasikeitimo procesu ir taip pat pagal atskirus užsakymus nustato reikalingų medžiagų kiekį.

Skontrahavimas – tai medžiagų įvertinimas. Jis susidaro iš:
• Kiekio įvertinimo;
• Vertės įvertinimo;
• Kiekio ir vertės įvertinimo.
Skontrahavimas atliekamas arba lentelių forma, arba diferencijuota forma. Gavimai įforminti pagal sąskaitas – faktūras, išdavimai – pagal reikalavimus prekėms išduoti.
Juose nurodomi šie duomenys:
• Data;
• Medžiagų rūšis;
• Kiekis;
• Gavimų kaštų šaltinis;
• Išduodantis sandėlis;
• Pavardė (parašas).
Skontrahavimas yra tiksliausias sunaudojimo apskaitos būdas, jis sudaro sunaudojimą pagal paskirtį.
Inventorizavimo metodas
Atskirų krovinių rūšių sunaudojimas nustatomas palyginus vienas paskui kitą atliktų inventorizacijų duomenis atsižvelgiant į gavimus:

Medžiagų sunaudojimas = pradžios atsargos + gavimai – pabaigos atsargos
Sunaudojimas nustatomas vien tiktai sumuojant, kaštų šaltiniai gali būti nustatyti tolesniais diferencijuotais skaičiavimais. Sunaudojimas pagal paskirtį neįtraukiamas.
Retrogradinis skaičiavimas yra atbulinis skaičiavimas. Po produkto pagaminimo yra nustatomas vieno gaminio medžiagų sunaudojimo kiekis. Dauginant pagamintų produktų kiekį iš vieno gaminio sunaudojimo kiekio, gaunamas reikiamas medžiagų sunaudojimo kiekis.

9. Sandėliavimo kaštų turinys

Sandėlio kaštai sudaryti iš pastoviosios dalies, kurią nulemia sandėlių našumas ir kintamosios dalies, kuri atsiranda iš sandėlių veiklos.

Sandėlių kaštus sudaro:
• Sandėlio procesų kaštai ( priėmimo ir išdavimo)
• Sandėlių pagalbinių priemonių kaštai
• Sandėlių valdymo ir naudojimo kaštai
• Sandėlių nuostolių kaštai.
Sandėlio kaštai yra susiję su medžiagų kaštais ir personalo kaštais. Tai:
• Personalo kaštai;
• Pastatų kaštai;
• Amortizacija;
• Einamojo remonto ir priežiūros kaštai;
• Šildymo ir apšvietimo kaštai;
• Energijos kaštai;
• Nuostolių kaštai;
• Įvairių mokesčių kaštai.
Sandėlio kaštai yra priešpastatomi tai naudai, kuri gaunama sumažinus sandėlio kaštus.

10. Krovinių klasifikavimas

Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugojimo procesų puses, t. y. pagal pakrovimo – iškrovimo būdą, taros rūšį, masę, gabaritus, siuntos dydį, specifinius požymius, pavojingumą ir transporto priemonių įkrovumo panaudojimą.
Pagal pakrovimo – iškrovimo būdą kroviniai skiriami į vienetinius, suverstinius ir piltinius.
Vienetiniai kroviniai charakterizuojami gabaritų močiais, mase, forma, priimami vežti ir įteikiami gavėjui pagal kiekį ir masę.
Suverstinius krovinius galima krauti ir iškrauti suverstiniai, t. y. gali kristi iš aukščio, vertinami pagal ir masę.
Piltiniai – skysti, pusiau skysti kroviniai. Jie vežami cisternose.
Pagal taros rūšį kroviniai vežami taroje, konteineriuose ir be taros.
Pagal vienos krovininės vietos masę kroviniai skirstomi į : vienetinius normalios masės (iki 250 kg, o ritininiai kroviniai – statinės, ritės, kabeliai – iki 500kg), padidintos masės ( nuo 250 kg, o ritiniai – nuo 500 kg iki 30 tonų) ir sunkiasvorius ( vienetiniai nedalomi 30 tonų ir didesnės masės). Pastarųjų gabenimui kelių transportu reikalinga atitinkamų organizacijų ir kelių policijos leidimas.
Pagal gabaritus kroviniai būna: leistini vežti bendrojo naudojimo keliais ir stambagabaritiniai, kurių vienas iš gabaritinių močių viršija leistinus: pločio 2,5 m, aukščio padėtyje paruoštoje vežti kartu su automobiliu 3,8 m (su konteineriu 4 m), ilgio išsikišusius už kėbulo užpakalinio borto 2 m.
Pagal siuntos dydį – mažų partijų (iki 5 tonų), vidutinių partijų (nuo 5 iki 30 t). krovinio partija – tai jo kiekis, pateikiamas vežti tuo pačiu metu, tuo pačiu adresu ir pagal vieną vežimo – ekspedicinį dokumentą.
Pagal specifinius požymius, kuriuos reikalinga įvertinti ruošiant, saugant, kraunant, vežant ir iškraunant, kroviniai skiriami į greitai gabenančius, pavojingus, antisanitarinius (šiukšlės, nešvarumai) ir gyvus .
Pagal pavojingumo laipsnį kroviniai skiriami į keturias grupes:
1. Nepavojingi (statybinės medžiagos, maisto produktai, pramonės prekės).
2. Pavojingi pagal gabaritus (didelių gabaritų, su atskiromis detalėmis, išeinančiomis už pagrindinių transporto priemonių gabaritų).
3. Dulkantys arba karšti (cementas, mineralinės trąšos, karštas asfaltas, bitumas).
4. Pavojingi.
Pagal transporto priemonių įkrovumo panaudojimą kroviniai skiriami į keturias grupes, kiekvienai iš kurių priklauso kroviniai, turintys šiuos įkrovumo koeficientus; pirma grupė – 1,0; antra grupė – 0,7-0,99; trečia – 0,51 – 0,70 ir ketvirta – 0,41 – 0,0.

LITERATŪRA

1. R. Minalga „Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais, 1997 m. Vilnius
2. A. Garalis „Logistika bendrieji pagrindai“ Šiaulių universiteto leidykla 2003 m.
3. A. Baublys „Krovinių pervežimai“ 1998 m. vilnius
4. R. Minalga „Tarptautinė logistika“ 2004 m. Vilnius
5. R.Minalga „Logistika“ 2001m. vilnius

Leave a Comment