Veiklos organizavimas

Turinys

1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika 3
2. Gamybinės programos pagrindimas 3
3. Investicinio kapitalo poreikis 4
3.1 Pagrindinio kapitalo poreikis 5
3.2 Apyvartinio kapitalo poreikis 9
4. Gamybinės veiklos organizavimas 10
4.1 Veiklos ciklo trukmė (operacijų derinimo būdai) 2 sudėtingumo grupės detalės pavyzdžiu 10
4.2 Pertraukiamo veikimo srovinė linija 12
4.3 Ciklogramos formavimas 13
5. Pagalbinės veiklos organizavimas 14
7. Kokybės kontrolės organizavimas 18
8. Personalo poreikio nustatymas 20
8.1 Pagrindinių darbininkų poreikis 20
8.2 Pagalbinių darbininkų poreikis 21
8.3 Vadovų ir specialistų poreikis 21
9. Organizacinė valdymo schema. Gamybinė struktūra su tarpusavio ryšiais. 22
10. Gamybos kaštų formavimas 24
10.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos 24
10.2. Darbo apmokėjimo sąnaudos 28
10.3 Nusidėvėjimas 30
11. Gaminio kainos nustatymas 30
12. Gamybos sąnaudų panaudojimo efektyvumas 31
12.1. Grynųjų pinigų srautai 31
12.2. Projekto efektyvumo apskaičiavimas 35
12.3. Investicinio projekto pajamų ir išlaidų balansas 37
Išvados 39
Naudotos literatūros sąrašas 40

1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika

Mechaninio cecho techniniai ekonominiai rodikliai

1 lentelė

Rodiklis Projektinis dydis
1. Metinė gamybos appimtis
1.1. Natūrinė išraiška, vnt. 4220
1.2. Normatyvinėmis valandomis, nh 160709
1.3. Vertinė išraiška, Lt 13636930
2. Įengimų skaičius, vnt. 42
3. Investicinis kapitalas, Lt 18903227
3.1. Pagrindinis 18660080
3.2. Apyvartinis, Lt 243146,75
4. Bendras baro plotas, m2 1980,8
5. Pramoninio gamybinio personalo skaičius 119
5.1. Pagrindiniai darbininkai 82
5.2. Pagalbiniai darbininkai 25
5.3. Vadovai, specialistai, tarnautojai 12
6. Vidutinis metinis išdirbis, Lt
6.1. Vieno PGP darbuotojo 114599
6.2. Vieno darbininko 166304
7. Darbo apmokėjimo išlaidos
7.1. Darbininkų 876470
7.2. Vadovų, specialistų, tarnautojų 157200
8. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, tūkst.Lt
8.1. Darbininko 683
8.2. Vadovo, specialisto 1092
9. Fondogrąža 3,55
10. Produkcijos vieneto savikaina, Lt 2154,29
11. Produkcijos vieneto kaina (baro, cecho) 3231,5
12. Produkcijos gamybos kaštai, Lt 9091107
13. Išlaidos vienam produkcijos litui pagal cechinę pardavimo kainą 0,67
14. Gaminio rentabilumas 0,5
15. Projekto efektyvumo rodikliai
15.1. Apsimokėjimo laikas, m 4.28
15.2. Grynoji esamoji vertė, Lt 8242227,05
15.3. Pelningumo indeksas 1,43

2. Gamybinės programos pagrindimas

Gamybos apimtis turi remtis gaminio gyvavimo ciklu. Įsisavinimo ir senėjimo gamybos stadijose gamybos apimtis sumažinama.

Prognozuojama prrodukcijos apimtis
2 lentelė
Metai 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Mėnesiai 11 1 12 12 12 12 12 12 3 9 12
Gamybos stadija Įsisav. Branda Senė jimas

Gaminių kiekis 2112 351 4220 4220 4220 4220 4220 4220 1053 1579 2110

Visa gamybos trukmė Tg=9 metai, 108 mėnesiai. Brandos stadijoje gaminama 4220 gaminių per metus, o per mėnesį – 351 gaminiai.
Įsisavinimo stadijos trukmė apskaičiuojama:
T1=0,1 Tg; T1=9*0,1=0,9 m.= 11 mėn.
Brandos stadijos trukmė apskaičiuojama:
T2=0,7*Tg; T2=9*0,7=6,3 m.= 76 mėn.
Senėjimo stadijos trukmė apskaičiuojama:
T3=0.2*Tg; T3

3=9*0.2=1,8 m.= 21 mėn.
Įsisavinimo stadijos gamybos apimtis kiekvieną mėnesį apskaičiuojamas taip:
Pirmą mėnesį – 351/11=32 ; antrą- 32+32=64; trečią – 64+32=96; ketvirtą – 96+32=128; penktą – 128+32=160; šeštą – 160+32=192; septintą – 192+32=224; aštuntą – 224+32=256; devintą – 256+32=288; dešimtą – 288+32=320; vienuoliktą – 320+32=352. Viso per 0,9 metus – 2112 gaminiai.
Pirmųjų metų paskutinį mėnesį, priklausantį brandos stadijai yra gaminama: 4220/12= 351 gaminys.

Produkcija

Laikas

11 mėn. 76 mėn. 21 mėn.

Tg=9 m
1 paveikslas
3. Investicinio kapitalo poreikis

3.1 Pagrindinio kapitalo poreikis

Pagal metinę gamybos apimtį reikia apskaičiuoti jos metinį darbo imlumą (kiek laiko jai reikia pagaminti).

Metinės gamybos apimties darbo imlumas

3.1.1 lentelė
Veiklos Metinis
Rūšis 1 2 3 4 gamybos

Metinis detalių skaičius pagal sudėtingumo grupes apimties

16880 71740 63300 25320 darbo

Laiko norma vienetui ir met. programos darbo imlumas pagal sudėt. grupes n.k. imlumas

Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k.
A 4 1123 2 2391 8 8440 2 844 12798
B 2 563 4 4783 6 6330 8 3376 15052
C 1 281 5 5978 1 1055 6 2532 9846
D 11 3095 15 17935 6 6330 10 4220 31580
E 9 2532 12 14348 20 21100 9 3798 41778
F 13 3657 5 5978 13 13715 25 10550 33900
G 2 563 3 3587 7 7385 10 4220 15755
Suma 42 11814 46 55000 61 64355 70 29540 160709

Metinis detalių skaičius pagal sudėtingumo grupes kiekvienai sudėtingumo grupei yra gaunamas metinę gamybos apimtį padauginus iš to, kiek kiekvienos sudėtingumo grupės detalių yra kiekviename gaminyje. Meetinis gamybos apimties darbo imlumas kiekvienai operacijai yra apskaičiuojamas laiko normą vienetui dauginant iš detalių skaičiaus per metus, o tuos horizontaliai sudėjus gaunamas visoms sudėtingumo grupių detalėms, kiekvienai operacijai, sugaištas laikas, o sudėjus šiuos laikus – metinės gamybos apimties darbo imlumas – 160709 h.

Metinis detalių skaičius pagal sudėtingumo grupes:
4220*4 = 16880
4220*17= 71740
4220*15= 63300
4220*6 = 25320

Tada reikia apskaičiuoti kiek įrengimų reiks visai gamybos apimčiai pagaminti.

Įrengimų skaičius

3.1.2 lentelė
Veiklos rūšis Metinis gamybos darbo imlumas, T nh Efektyvus įrengimųdarbo laiko fondas,įvertinant normų įvykdymokoeficientą Fei*kn Įrengimų skaičius vienetais Apkrovimo koeficientas, ka

Apskaičiuotas Priimtas
A 12798 4202 3,046 4 0,76
B 15052 4202 3,582 4 0,90
C 9846 4202 2,343 3 0,78
D 31580 4202 7,515 8 0,94
E 41778 4202 9,942 10 0,99
F 33900 4202 8,068 9 0,90
G 15755 4202 3,749 4 0,94
Suma 160709 – 38,246 42

Cecho įrengimų skaičius vienetais apskaičiuojamas:

Nt =

T / (Feį * kn)
T – metinis gamybos imlumas, n.h

T = G * tvnt
G – metinė gamybos apimtis, vnt.
tvnt – vienetinė laiko norma, h.
kn – normų įvykdymo koeficientas (1,1)
Feį – metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laikas, h

Feį = Dm * p * tv * (1 – ∆n/100)

Feį = 254* 8 * 2 * 0,94 = 3820
Dm – darbo dienų skaičius per metus:

Dm = Dk – Dš – Ds – Dšv

Dm == 365 – 52 – 52 – 7 = 254
p – pamainų skaičius (2);
tv – vidutinė pamainos trukmė (8 h);
∆n – darbo laiko nuostoliai įrengimų remontui (5-7 %). Rinkausi 6.

Feį * kn = 3820 * 1.1 = 4202 n.h

Apskaičiuotas darbininkų skaičius gaunamas II stulpelį padalinus iš III. Priimtas darbininkų skaičius apskaičiuojamas suapvalinus IV stulpelį iki didesniojo sveikojo skaičiaus. Apkrovimo koeficientas gaunamas IV stulpelį padalinus iš V.

Skaičiuojame įrengimų vertę.

Įrengimų vertė

Technologiniaiįrengimai Skaičius Suminė varikliųgalia, kw Sudėtingumo grupėremontiniais vnt. Vieneto kaina, Lt Vieneto transportavimoir remontavimo išlaidos,Lt Balansinė vertė, Lt Visa vertė, Lt
A 4 14 8 30000 7500 37500 150000
B 4 15 9 40000 10000 50000 200000
C 3 11 12 48000 12000 60000 180000
D 8 12 10 66000 16500 82500 660000
E 10 15 14 74000 18500 92500 925000
F 9 10 12 80000 20000 100000 900000
G 4 5 8 95000 23750 118750 475000
Suma 42 82 73 100000 25000 541250 3490000
Energetiniai įrengimai 349000
Kėlimo irtransportavimoįrengimai 1 1000 1000
Iš viso: 3840000

3.1.3 lentelė

Energetinių įrengimų vertę skaičiuoju 10% (šiaip 0,05-0,2) nuo technologinių įrengimų vertės.
Transportavimo ir kėlimo įrengimų vertė skaičiuojama:
Qp = M / Dm
M- per metus pervežamų krovinių svoris, t; ( korp. + orig.)
Dm – darbo dienų skaičius per metus, d;
Originalios detalės: 4220*(42-1)*0.36 (vidutinė originalios detalės masė kg.)*1,17(ruošinio masė 17 proc. didesnė už detalės masę)
=72876,024kg.
Korpusinės detalės: 4220*1*20 (vidutinė korpusinės detalės masė kg)*1,17(ruošinio masė 17 proc. didesnė už detalės masę)= 98748kg.
M = 72876,024+98748= 171624,024 kg = 171,624 t.
Qp = 171,624/254= 0,676 t/d.
Transporto priemonių skaičius:
Ntr = Qp / qp
Ntr = 0,676/0.7=0,96 transporto priemonės.
qp – pasirinktos transporto priemonės techninis našumas, t/d (0,7-1,5);
Suapvaliname iki 1.

Transportavimo išlaidos skaičiuojamos 25% nuo kainos.
Balansinė vertė = kaina+ vieneto ir jo transportavimo išlaidos
Visa vertė = balansinė vertė*įrenginių skaičius.

Skaičiuojame įrengimų nusidėvėjimą.

Įrengimų nu

usidėvėjimas

3.1.4 lentelė
Metai Skaičiavimas Nusidėvėjimas Nusidėvėjimas,%
I metai (3840000-384000)*5/15 1152000 33,33
II metai (3840000-384000)*4/15 921600 26,67
III metai (3840000-384000)*3/15 691200 20,00
IV metai (3840000-384000)*2/15 460800 13,33
V metai (3840000-384000)*1/15 230400 6,67
Suma – 3456000 100,00

Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas “Metų skaičiaus” metodu.
V1- įrenginių vertė.
V1= 3840000 Lt = 3840 tūkst. Lt
V2- likvidacinė vertė (10%* V1)
V2= 384 tūkst. Lt
T- tarnavimo laikas metais (5-7). Renkuosi 5 metus.
T= 5 metai, 1+2+3+4+5 = 15
Pirmais metais paskaičiuojama 5/15 viso nusidėvėjimo, antrais 4/15, trečiais 3/15, ketvirtais 2/15, o penktais 1/15.

Įrengimų užimamas plotas ir papildomo ploto koeficientas

3.1.5 lentelė
Įrenginys Įrenginių skaičius Įrenginio užimamas plotas, m2 Papildomo ploto koeficientas Reikalingas patalpų plotas, m2
A 4 2 5 40
B 4 4 4,5 72
C 3 7 4 84
D 8 8 4 256
E 10 10 3,5 350
F 9 20 3 540
G 4 3 4,5 54
Suma 42 1396

Baro (cecho) pastatų vertė ir nusidėvėjimas

3.1.6 lentelė

Patalpų

Gamybinės patalpos Plotas m2 (priskaičiavus koeficientą) Aukštis m Kubatūra m3 Vieno m3 vertė Lt. Vertė Lt, V1 Likvidavimo vertė Lt,V2 Tarnavimo laikas m., T Metinė nusidėvėjimosuma Lt
Gamybinės 1396 7 9772 1200 11726400 1172640 10 1055376
Pagalbinės 69,8 7 488,6 1300 635180 63518 10 57166,2
Buitinės tarnybinės 515 3 1545 1500 2317500 231750 10 208575
Suma 1980,8 – 13786,4 – 14679080 14679080 – 1321117,2

Gamybinių ir buitinių, tarnybinių patalpų plotas yra su priskaičiuotu papildomo ploto koeficientu. Buitinių, tarnybinių patalpų plotas imamas 5 m2 vienam darbuotojui, kurių iš viso yra 103 ( 82 pagrindiniai ir 21 pagalbinių), o pagalbinių patalpų – 5% nuo viso gamybinių patalpų ploto.
Likvidavimo vertė yra 10% nuo visos vertės, o nusidėvėjimas skaičiuojamas:
A=(V1-V2)/T,
kur A – metinė nusidėvėjimo suma, V1 – visa vertė Lt., V2 – likvidavimo vertė Lt., T – tarnavimo laikas.

3.2 Apyvartinio kapitalo poreikis

Apyvartinis kapitalas turi būti suformuotas nuliniais metais.
Papildomos investicijos į apyvartinį kapitalą, keičiantis gamybos apimčiai, apskaičiuojamos praeitų metų apyvartinį kapitalą pakoreguojant gamybos apimties keitimosi procentu.
Įmonės apyvartinio kapitalo poreikis nuliniais metais skaičiuojamas:

Kap= Qs*Nd/360

Qs = Kk+Kp+Npji
Qs – produkcijos gamybos kaštai pirmaisiais gamybos metais
Nd – apyvartinio kapitalo norma dienomis (5-15 dienų)
Kk – kintami kaštai
Kp – pastovūs kaštai, be pastatų, įrengimų ir intelektualaus turto nusidėvėjimo
Npįi – pastatų, įrengimų ir intelektualaus turto nusidėvėjimas 1-ais metais

Qs = 1442507,3 + 4821991,5 + 1321117,2 + 1152000 + 15667 = 8753283 Lt
Kap =8

8753283*10/360 = 243146,75 Lt

Investicijos į apyvartinį kapitalą

3.2.1 lentelė
Pavadinimas Investicijos 0 metais Gaminio gamybos metai

1 2 3 4 5 6 7 8 9
Gamybos apimtis – 2463 4220 4220 4220 4220 4220 4220 2632 2110
Gamybos prieaugis, % – – 71 0 0 0 0 0 -38 -20
Apyvartinis kapitalas (-243146,75) – – – – – – – – –
Papildomosinvesticijos į apyvart. kap. – (-173450,61) – – – – – 158307 51658,07 206632,29
Viso investicijų į apyvart.kap. (-243146,75) (-173450,61) 0 0 0 0 0 158307 51658,07 206632,3

Gamybos prieaugį skaičiuojame:
(4220-2463)/4220 = 0,71 = 71%
(2632-4220)/4220 = -0,38 = -38%
(2110-2632)/2632 = 0,2 = -20%
Papildomos investicijos į apyvartinį kapitalą:
(-243146,75)*0,71 = (-173450,61)
((-243146,75)+ (-173450,61))*(-0,38) = 158307
((-243146,75)+ (-173450,61)+ 158307)*(-0,20) = 51658,07
Paskutiniais projekto gyvavimo metais:
-((-243146,75)+ (-173450,61)+ 158307+51658,07) = 206632,3

Nulinių ir visų gamybos metų investicijos į apyvartinį kapitalą, nutraukus gamybą, sugrįžta paskutiniais gamybos metais kaip teigiama pinigų srauto dalis.

Apskaičiavus investicijų poreikį pagrindiniam ir apyvartiniam kapitalui, sudaromas investicijų paskirstymo planas.

Investicijų paskirstymo planas

3.2.2 lentelė
Investicijų struktūra Bendra suma 0-iais metais
1. Pastatai 14679080
2. Įrengimai 3840000
3. Intelektualus turtas 141000
Bendras pagrindinis kapitalas 18660080
Apyvartinis kapitalas 243146,75
Bendros investicijos 18903227

4. Gamybinės veiklos organizavimas

4.1 Veiklos ciklo trukmė (operacijų derinimo būdai) 2 sudėtingumo grupės detalės pavyzdžiu

Apskaičiuojamas įrengimų skaičius antros sudėtingumo grupės detalėms.

4.1.1 lentelė
Įrengimų skaičius
Veiklos rūšis Metinis gamybos darbo imlumas, T n.h Efektyvus įrengimųdarbo laiko fondas,įvertinant normų įvykdymokoeficientą Feį*kn Įrengimų skaičius, vnt. Apkrovimo koeficientas, ka

Apskaičiuotas Priimtas
A 2391 4202 0,57 1 0,570
B 4783 4202 1,14 2 0,570
C 5978 4202 1,42 2 0,710
D 17935 4202 4,27 5 0,854
E 14348 4202 3,41 4 0,853
F 5978 4202 1,42 2 0,710
G 3587 4202 0,85 1 0,850
Suma 55000 – 13,08 17 –
“N” = 4220 vnt. (metinė gaminio apimtis),

N02=17 (originalių detalių skaičius gaminyje antroje sudėtingumo grupėje).
Gm = “N”* N02 = 4220*17 =71740 (kiek originalių detalių pagaminti per metus antroje sudėtingumo grupėje).
Fed = Dm*(1-n/100) = 254*(1-6/100) =239 d.d.
Gd = Gm/ Fed*kn =71740/239*1,1 =273 vnt./d (pagaminamų vienetų skaičius per dieną).
p = 60 (detalių skaičius partijoje)
Gd/P = 273/60 = 4,55 _5
n = 5*60 = 300
n*Fed*kn = 300*239*1,1 = 78870
78870-71740 = 7130 (per metus pagaminama detalių daugiau nei reikia).

Yra trys operacijų derinimo būdai:

nuoseklus,

lygiagretus,

mišrus.

Nuoseklus operacijų derinimo būdas.
Gaminant n detalių, pirmiausia visoms partijoms atliekama pirmoji operacija, tada visoms partijoms atliekama antroji operacija ir t.t
Šio operacijų derinimo būdo trūkumai: susidaro ilgas detalių partijos gamybos ciklas. Jis populiarus vienetinėje gamyboje, gamyboje mažomis serijomis ir net serijinėje gamyboje, kurių technologijos operacijų proceso trukmė labai skirtinga. Privalumai: lengvas operatyvinis gamybos planavimas, tinkamas darbo vietų apkrovimas.
Šio būdu skaičiuojant laiko trukmę visoms partijoms atlikti visas operacijas yra naudojama formulė:

Lygiagretus operacijų derinimo būdas.
Derinant operacijas lygiagrečiai, atlikus eilinę operaciją, detalė (transportinė partija) iš karto, nelaukiant, kol bus apdorotos kitos, per duodamos tolesnei operacijai.
Privalumai : gamybos ciklo trukmė gaunama trumpiausia. Trūkumai: kai operacijų trukmė nevienoda, trumpesnėse operacijose įrengimai ir darbininkai stovi, ir dėl trumpalaikių prastovų duoti papildomo darbo neįmanoma.
Šio būdu skaičiuojant laiko trukmę visoms partijoms atlikti visas operacijas yra naudojama formulė:

Mišrus operacijų derinimo būdas.
Gaminant šiuo būdu, dalį gamybos ciklo detalės apdirbamos nuosekliai,dalį – lygiagrečiai. Galimi du atvejai: ankstesnioji operacija trumpesnė už tolesniąją ir ankstesnioji operacija ilgesnė už sekančią operaciją. Į formulę įrašomas trumpesnis iš dviejų gretimų operacijų laikas.
Operacijas derinant mišriai, darbo vietos –darbininkai (per ilgesnę operaciją einančią po trumpesnės ) prastovi ilgiau ir, pradėję apdoroti detales, dirba, kol baigia apdoroti visas detales. Taip geriau naudojamas laikas. Šio būdu skaičiuojant laiko trukmę visoms partijoms atlikti visas operacijas yra naudojama formulė:

Grafiniai kiekvieno detalių derinimo būdo vaizdavimai pateikti 1, 2, 3 prieduose.

4.2 Pertraukiamo veikimo srovinė linija

Skaičiavimai darbo vietų darbo grafikui

4.2.1 lentelė
Operacija Trukmė
A 8
B 6
C 1
D 6
E 20
F 13
G 7

r- srovinės linijos taktas (kas kiek min turi būti gatavas gaminys)
Fe- efektyvus darbo laiko fondas
G- gamybinė programa

r = Fe / G

G = “N”*originalių detalių sk. 3 sudėtingumo grupėje = 4220*15 = 63300
Feį*kn = 4202 h= 252120 min (metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laiko fondas)

r = 252120/63300 =3,98 min (vienam gaminiui pagaminti reikalingas laikas)

c = tvnt / r

c1 =2,01 c2= 1,51 c3= 0,25 c4= 1,51 c5= 5,025 c6= 3,27 c6= 1,76
c1pr =3 c2pr= 2 c3pr= 1 c4pr= 2 c5pr= 6 c6pr= 4 c6pr= 2
ka= 0,67 ka= 0,76 ka= 0,25 ka= 0,76 ka= 0,84 ka= 0,82 ka= 0.88

Darbo vietų darbo grafikas pateiktas 4 priede.

Skaičiavimai tarpoperacinių atsargų (įdirbio) grafikui

Zmax =(Tl*Ci)/tvnt i – (Tl*Ci+1)/tvnt i +1

Zmax – tarpoperacinės atsargos
Tl – trukmė laikotarpio, kurio metu i-toji ir i+1 darbo vieta dirba kartu

Įdirbio komplektavimo periodai 4h ir 8 h

4.2.2a lentelė 4.2.2b lentelė
Z’1-2 0,5
Z’’1-2 -10,2
Z’’’1-2 9,6
Z’2-3 0,4
Z’’2-3 40,8
Z’’’2-3 -50
Z’’’’2-3 9,2
Z’3-4 -41,6
Z’’3-4 50
Z’’’3-4 -9,2
Z’4-5 10,2
Z’’4-5 -5,2
Z’’’4-5 -0,96
Z’’’’4-5 -4
Z’5-6 2,35
Z’’5-6 -3,6
Z’’’5-6 -0,02
Z’’’’5-6 0,17
Z’6-7 -6,8
Z’’6-7 1,4
Z’’’6-7 0,8
Z’’’’6-7 4,7
Z’1-2 1
Z’’1-2 -20,4
Z’’’1-2 19,2
Z’2-3 0,8
Z’’2-3 81,6
Z’’’2-3 -100
Z’’’’2-3 18,4
Z’3-4 -83,2
Z’’3-4 100
Z’’’3-4 -18,4
Z’4-5 20,4
Z’’4-5 -10,4
Z’’’4-5 -1,92
Z’’’’4-5 -8
Z’5-6 4,7
Z’’5-6 -7,2
Z’’’5-6 -0,04
Z’’’’5-6 0,34
Z’6-7 -13,6
Z’’6-7 2,8
Z’’’6-7 1,6
Z’’’’6-7 9,4

Tarpoperacinių atsargų (įdirbio) grafikas pateiktas 4 priede.

4.3 Ciklogramos formavimas

Gamybos ciklo trukmės apskaičiavimo, naudojant grafoanalitinį gamybos ciklo trukmės nustatymo būdą, pagrindas – gaminio surinkimo schema. Ciklograma sudarinėjama iš antro galo.
Grafike punktyrinės linijos reiškia prastovas. Detalės pažymėtos raide “D”, pirmas šalia jos stovintis skaičius rodo kuriam surinkimo vienetui detalė priklauso, o antras – kokios sudėtingumo grupės yra detalė. Šalia skaitiklyje parašyti laikai – kiek užtrunka detalės pagaminimas min. o vardiklyje – kiek tokių detalių reikia.
Raide “S” pažymėti surinkimo vienetai, šalia jų – jų surinkimui reikalingas laikas min. , gautas sudėjus laikus, skirtus gaminti 3 sudėtingumo grupių detales ir padauginus iš procentų nuo to laiko.
Raide “M” pažymėti surinkimo mazgai, šalia jų parašytas jiems surinkti reikalingas laikas min., kuris gautas taip pat, kaip ir surinkimo vienetų. Raidė “N” – gatavas gaminys.
Viršuje yra laiko skalė nuo nulio, o apačioje atbulinė laiko skalė, kuri pradedama nuo tos datos, laiko, kada reikia pabaigti gaminį. Nubraižius ciklogramą matosi, nuo kada reik pradėti gaminti gaminį, kad jis būtų pagamintas reikiamu laiku.
Ciklogramos grafinis vaizdavimas pateiktas 5 priede.

5. Pagalbinės veiklos organizavimas

Remonto organizavimas

Duota įmonės staklių parko sudėtis

5.1 lentelė

Įrengimai Įrengimųskaičius,C Vidut.remont.sudėting.kategor. Rj Remontiniųvienetų suma
I A 4 8 32

B 4 9 36

C 3 12 36

D 9 10 90
Iš viso: 194
II E 10 14 140

F 9 12 108

G 4 8 32
Iš viso: 280

Įrengimų tarnavimo laikas iki 10 metų.
Dirbama 2 pamainas.
Metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laiko fondas Feį = 3820.
Išdirbio normos įvykdomos 110%. .

Remonto ciklo trukmė apskaičiuojama:
TcI = 25200 * k1* k2* k3* k4* k5
TcII = 20160 * k1* k2* k3* k4* k5
K1 – koeficientas, įvertinantis apdirbamą medžiagą ( I gr.-1,0 ; II gr.- 0,75);
K2 – koeficientas, įvertinantis naudojamojo įrankio medžiagą ( I gr.- 1,0 ; II gr. – 0,8);
K3 – koeficientas, įvertinantis įrengimo tikslumą (1,0);
K4 – koeficientas, įvertinantis įrengimo masę (iki 10t – 1,0);
K5 – koeficientas, įvertinantis įrengimo tarnavimo laiką (iki 10m – 1,0);

TcI = 25200 * 1 * 1 * 1 * 1 *1 = 25200h
TcII = 20160 * 0,75 * 0,8 * 1 * 1 * 1 = 12096h

Remontinio ciklo trukmė :
Tcm = 25200 / Feį*kn
TcmI = 25200 / (3820*1,1) = 5,997 = 6 m
TcmII = 12096 / (3820*1,1) = 2,878 = 3 m

Tarpapžiūrinis periodas:
Tap = Tcm * 12 / (nv + ne + na + 1)
nv – vidutinių remontų skaičius remontiniame cikle;
ne – einamųjų remontų skaičius remontiniame cikle;
na – apžiūrų skaičius remontiniame cikle;

TapI = 6 * 12 / (1+1+4+12) = 4,2 = 4 mėn
TapII = 3*12 / (1+2+3+12) = 2 mėn

Tarpremontinis periodas:
Trp = Tcm*12/ nv+ne+1
TrpI = 6*12/ 6 = 12 mėn
TrpII =3*12/ 6 = 6 mėn
Suformuojama remontinio ciklo struktūra :

I grupė K-A1-A2-E1-A3-A4-E2-A5-A6-V-A7-A8-E3-A9-A10-E4-A11-A12-K
II grupė K-A1-A2-E1-A3-A4-V1-A5-A6-E2-A7-A8-V2-A9-A10-E3-A11-A12-K

Kiekvienai įrengimui grupei (su vienoda remontinio ciklo struktūra) apskaičiuojamas vidutinis metinis įvairių remonto rūšių skaičius:
Kapitalinių – nvk = nk/Tcm
Vidutinių – nvv = nv/ Tcm
Einamųjų – nve = ne/ Tcm
Apžiūrų – nva = na/ Tcm
I atvejis II atvejis
nvk = 1/6 nvk = 1/3
nvv = 1/6 nvv = 2/3
nve = 4/6 nve = 3/3=1
nva = 12/6 = 2 nva = 12/3= 4

Vidutinė metinė remonto darbų apimtis:
Ti = ∑ R * nvi * ti
∑R – remontinių vienetų suma;
nvi – įrengimų vidutinis metinis (A,V,E,K) remontų skaičius;
ti – remontinio vieneto darbo imlumas.

Remonto darbų darbo imlumas

5.2 lentelė
Įrengimai Įrengimų skaičius Remontiniųvienetų skaičius Remontiniųvienetų suma Remonto rūšis Vidutinis metinisremontų skaičius Laiko norma vienamremontiniam vienetui ti Darbo imlumas, h

Viso Tame skaičiuje Viso Tame skaičiuje

Stakliniai Šaltkalviški Stakliniai Šaltkalviški
A 4 32 194 K 0,17 50 14 36 1616,67 452,67 1164,00
B 4 36 194 V 0,17 9 3 6 291,00 97,00 194,00
C 3 36 194 E 0,67 6 2 4 776,00 258,67 517,33
D 9 90 194 A 2 0,85 0,1 0,75 329,80 38,80 291,00
E 10 140 280 K 0,33 50 14 36 4666,67 1306,67 3360,00
F 9 108 280 V 0,67 9 3 6 1680,00 560,00 1120,00
G 4 32 280 E 1,00 6 2 4 1680,00 560,00 1120,00

A 4,00 0,85 0,1 0,75 952,00 112,00 840,00

K 6283,33 1759,33 4524,00

V 1971,00 657,00 1314,00

E 2456,00 818,67 1637,33

A 1281,80 150,80 1131,00
Iš viso: 11992,13 3385,80 8606,33

Remonto darbininkų skaičius

5.3 lentelė
Remonto rūšis Darbo imlumas, h Metinis efektyvusdarbininko darbo laikofondas įvertinus normųįvykdymą, h Darbininkų skaičius

Viso Tame skaičiuje Viso Tame skaičiuje

Stakliniai Šaltkalviški Stakliniai Šaltkalviški
K 6283,33 1759,33 4524,00 2024,00 3,10 0,87 2,24
V 1971,00 657,00 1314,00 2024,00 0,97 0,32 0,65
L 2456,00 818,67 1637,33 2024,00 1,21 0,40 0,81
A 1281,80 150,80 1131,00 2024,00 0,63 0,07 0,56
Suma 11992,13 3385,80 8606,33 5,92 1,67 4,25
Priimtas darbininkų skaičius: 7 2 5

Darbininkų skaičius apskaičiuojamas:
DS = Ti / (Fed * kn)
Fed– metinis efektyvus darbininko darbo laiko fondas,h
ti Stakl. Šalt.
A 0,1 0,75
E 2 4
K 14 36
V 3 6

kn – vid. normų įvykdymo koeficientas.
Ti – darbo imlumas, h
Ti = r * t * c * ni;

r – remontinių vienetų skaičius;

t – laiko norma vienam remontiniam vienetui (iš lentelės);

c – remontuojami įrengimai (c=1, nes vienas įrengimas);

ni – pasikartojimų skaičius planiniuose metuose.

Įrengimui A
Stakliniai: Šaltkalviški:
Apžiūroms: 8*0,1*1*2 = 1,6 n.h Apžiūroms: 8*0,75*1*2 = 12 n.h
Einamajam: 8*2*1*1 = 16 n.h Einamajam: 8*4*1*1 = 32 n.h
Viso: 1,6+16 = 17,6 n.h Viso: 12+32 = 44 n.h
Įrengimui B
Stakliniai: Šaltkalviški:
Apžiūroms: 9*0,1*1*2 = 1,8 n.h Apžiūroms: 9*0,75*1*2 = 13,5 n.h
Einamajam: 9*2*1*1 = 18 n.h Einamajam: 9*4*1*1 = 36 n.h
Viso: 1,8+18= 19,8 n.h Viso: 13,5+36= 49,5 n.h
Įrengimui C
Stakliniai: Šaltkalviški:
Apžiūroms:12*0,1*1*2 = 2,4 n.h Apžiūroms: 12*0,75*1*2 = 18 n.h
Einamajam:12*2*1*1 = 24 n.h Einamajam:12*4*1*1 = 48 n.h
Viso: 2,4+24=26,4 n.h Viso: 48+18= 66 n.h
Įrengimui D
Stakliniai: Šaltkalviški:
Apžiūroms:10*0,1*1*2 = 2 n.h Apžiūroms:10*0,75*1*2 = 15 n.h
Einamajam:10*2*1*1 = 20 n.h Einamajam:10*4*1*1 = 40 n.h
Viso: 20+2= 22 n.h Viso: 15+40= 55 n.h
Įrengimui E
Stakliniai: Šaltkalviški:
Apžiūroms: 14*0,1*1*4 = 5,6 n.h Apžiūroms: 14*0,75*1*4 = 42 n.h
Einamajam:14*2*1*1 = 28 n.h Einamajam:14*4*1*1 = 56 n.h
Vidutiniam:14*3*1*1= 42 n.h. Vidutiniam:14*6*1*1= 84 n.h
Viso: 5,6+28+42= 75,6 n.h Viso: 42+56+84=182 n.h
Įrengimui F
Stakliniai: Šaltkalviški:
Apžiūroms:12*0,1*1*4 = 4,8 n.h Apžiūroms:12*0,75*1*4 = 36 n.h
Einamajam:12*2*1*1 = 24 n.h Einamajam:12*4*1*1 = 48 n.h
Vidutiniam:12*3*1*1=36 Vidutiniam:12*6*1*1=72
Viso: 4,8+24+36=64,8 n.h Viso: 36+48+72=156 n.h
Įrengimui G
Stakliniai: Šaltkalviški:
Apžiūroms:8*0,1*1*4 = 3,2 n.h Apžiūroms: 8*0,75*1*3 = 24 n.h
Einamajam:8*2*1*1= 16 Einamajam: 8*4*1*1= 32
Vidutiniam:8*3*1*1 = 24 n.h Vidutiniam:8*6*1*1 = 48 n.h
Viso: 3,2+16+16=43,2 n.h Viso: 24+32+48= 104 n.h

Planinis profilaktikos planas

5.4 lentelė

Prastova:

tp = Ti / (DS*8*p*kn)

DS – paskirtas darbininkų skaičius (2);
p – pamainų skaičius (2).
tpA=(16+32)/(2*8*2*1,1)= 1,36 tpB=(18+36)/( 2*8*2*1,1)= 1,53
tpC=(24+48)/ (2*8*2*1,1)= 2,05 tpD=(20+40)/ (2*8*2*1,1)= 1,70
tpE=(28+42+56+84)/( 2*8*2*1,1)= 5,97 tpF=(24+36+48+72)/( 2*8*2*1,1)=5,11
tpG= (16+24+32+48)/( 2*8*2*1,1)=3,41
Apžiūros prastovų neturi.

Įrengimai Tap Remontinių vienetųskaičius, R Paskutinio remontorūšis, data Planiniai metai Darbo imlumas, n.h. Prastova,d

9 10 11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Stakliniai Šaltkalviški
A 4 8 A2 E1 A3 A4 17,6 44 1,36
B 4 9 E3 A9 A1 E4 19,8 49,5 1,53
C 4 12 K A1 A2 E1 26,4 66 2,05
D 4 10 V A7 A8 E3 22 55 1,70
E 2 14 A1 A2 E1 A3 A4 V1 A5 A6 75,6 182 5,97
F 2 12 K A1 A2 E1 A3 A4 V1 A5 64,8 156 5,11
G 2 8 A4 V1 A5 A6 E2 A7 A8 V2 43,2 104 3,41

7. Kokybės kontrolės organizavimas

Kontrolė – tai planinės – reikiamos ir faktiškos būklės palyginimas: normatyvinė – planuojamoji būklė palyginam su faktiška būkle, ir aptiktasis nukrypimas leidžia spręsti, ar kontroliuojamasis procesas vyksta tinkamai. Tačiau išsiaiškinti nukrypimą – tai dar ne visi kontrolės uždaviniai. Čia gaunama informacija apie pasekmes, o ne apie nukrypimo priežastis. Tuo tarpu svarbiausias kontrolės uždavinys yra užkirsti kelią tokiems nukrypimams atsirasti ateityje, t.y. kontrolė turi būti profilaktinio pobūdžio. Žinoma, tai nereiškia, kad nebus taikomas sankcijos procesą pažeidusiems darbuotojams. Jie turi būti baudžiami, tačiau tik tuo atveju, jei jie yra tikrieji kaltininkai (nukrypimo priežastis), jei nukrypimas atsirado dėl jų piktybiškos veiklos.

Kontrolierių skaičius (DSk):
DSk=S “N” * N0*m*tk*ka*kp/Fed*60*knn

,,N” – metinė gamybos apimtis, vnt.,

N0– originalių detalių skaičius gaminyje “N”,

m – kiekvienos detalės vidutinis matavimų skaičius (2-8 matavimai),

tk – vidutinė laiko norma kokybės kontrolės operacijai (1-5 min.),

ka – atrankos dydis procentais (10-30 %),

kp – koeficientas, įvertinantis papildomą laiką (20-40%),

Fed – metinis efektyvus darbininko darbo laiko fondas, h.,

kn – koeficientas, įvertinantis normų įvykdymą (1-1,2).

Kontrolės operacijų charakteristika

7.1 lentelė
Detalių sudėtingumo grupė Originalių detalių pavadinimų skaičius Metinė gamybos apimtis “N” m tk ka kp Metinis darbo imlumas (h)
1 4 4220 2 1 0,2 1,3 146,3
2 17 4220 3 2 0,2 1,3 1865,2
3 15 4220 7 4 0,2 1,3 7680,4
4 6 4220 6 5 0,2 1,3 3291,6
Suma 12983,5

DSk =12983,5/(2024*1,1) = 5,83. Priimsime 6.

Statistiniams produkcijos kokybės reguliavimo metodams naudojamos kontrolinės kortos. Jis tarnauja vaizdžiam vykstančio technologinio proceso atspindėjimui ir savalaikiam technologinio proceso sutrikimų išaiškinimui. Korta neparodo sutrikimų priežasties.

Taikant statistinius kokybės kontrolės metodus, technologinis procesas turi būti stabilus, nes kitaip jis bus pastoviai stabdomas. Daugiausia paplitusios kontrolės kortos yra : vidutinių aritmetinių reikšmių, medianos, individualių reikšmių, amplitudžių.

Vidutinis aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas:

X = S Xi/n

n – atrankos dydis,
Xi – i-tojo matavimo reikšmė mm.
Apskaičiuojant medianą, imama vidurinė reikšmė, o jei matuojamų detalių parametrų reikmės yra pasikartojančios ir atidedamas porinis skaičius tų parametrų reikšmių, tai mediana imama jų vidurkis.
Amplitudė randama:
R = Xmaxi-X mini

Aritmetinio vidurkio ir medianos metodai naudojami stebint vidutines produkcijos kokybės reikšmes, charakterizuojančias technologinio proceso dinamikos kitimą. Amplitudės ir individualių reikšmių metodai naudojami kontrolinių dydžių išsibarstymo stebėjimui.
Detalės skersmuo 85 mm., tolerancijos laukas: nuo +0,2 mm iki –0,3 mm.
Tv – viršutinė matmenų riba;
Ta – apatinė matmenų riba;
Pv – viršutinė kontrolinė riba;
Pa – apatinė kontrolinė riba;
Pvm – viršutinė broko riba;
Pam – apatinė broko riba;
Pvr – viršutinė reguliavimo riba;
s – tolerancijos laukas (0,2+0,3=0,5)

7.2 lentelė
Statistinis reagavimo metodas Žymėjimas Reguliuojamos ribos Skaičiavimo formulės
Medianos x PvPa Tv- 0,4*A6*dTa+ 0,4*A6*d
Individualių reikšmių xi PvmPam Tv – 0,5*D6*dTa + 0,5*D6*d
Aritmetinio vidurkio x PvPa Tv – 0,5*A6*dTa +0,5*A6*d
Amplitudės R Pvr 0,5+D3*d

Atrankos dydis 5 vienetai.
Koeficientų reikšmės: A6- 0,553, D3- 1,63, D6- 0,185.
Tv =85 + 0,2 =85,2
Ta =85 – 0,3 =84,7
d = 0,2+0,3 =0,5
Vidutinių aritmetinių reikšmių metodu apskaičiuojame reguliavimo ribas.
Pv = Tv – 0,5*A6*d = 85,2-0,5*0,553*0,5= 85,06 (mm)
Pa = Ta +0,5*A6*d = 84,7+0,5*0,553*0,5= 84,83 (mm)
Medianos statistiniu reguliavimo metodu apskaičiuojame reguliavimo ribas.
Pv= Tv- 0,4*A6*d =85,2- 0,4*0,553*0,5=85,09 (mm)
Pa= Ta+ 0,4*A6*d =84,7 +0,4*0,553*0,5=84,81 (mm)
Individualių reikšmių statistiniu reguliavimo metodu apskaičiuojame reguliavimo ribas.
Pvm= Tv – 0,5*D6*d=85,2-0,5*0,185*0,5=85,15 (mm)
Pam= Ta + 0,5*D6*d=84,7+0,5*0,185*0,5=84,75 (mm)
Amplitudės metodu apskaičiuojame reguliavimo ribas.
Pvr =0,5+D3*d =0,5*1,63*0,5=0,41
Kontroliuojamo parametro reikšmių patekimas už reguliuojamų ribų signalizuoja apie normalaus technologinio proceso sutrikimą. Tokiu atveju daroma neeilinė atranka ir jeigu bus gauti analogiški rezultatai, duodamas signalas nutraukti įrengimų darbą. Kontrolinėje kortoje daroma atitinkamoje vietoje žyma (rodyklė).
Grafinė dalis pateikta 6 priede.

8. Personalo poreikio nustatymas

8.1 Pagrindinių darbininkų poreikis

Darbininkų skaičius
8.1.1 lentelė
Darbininkųprofesija Metinis gamybos imlumas, hT Efektyvus darbininkų darbo laiko fondas,įvertinant normų įvykdymo koeficientą Fed*kn Darbininkų skaičius vienetais Apkrovimo koeficientas, ka

Apskaičiuotas Priimtas
A 12798 2024 6,3 7 0,903
B 15052 2024 7,4 8 0,930
C 9846 2024 4,9 5 0,973
D 31580 2024 15,6 16 0,975
E 41778 2024 20,6 21 0,983
F 33900 2024 16,7 17 0,985
G 15755 2024 7,8 8 0,973
Suma 160709 79,4 82

Efektyvus darbininkų darbo laiko fondas, įvertinant normų įvykdymo koeficientą, apskaičiuojamas:

Fed*kn=(D-A-S)*tv*k.n.=(254-20-4)*8*1,1=2024 h
D – darbo dienų skaičius metuose, d.
A – atostogos, d.
S – neatvykimas į darbą dėl ligos, d.
tv – vidutinė darbo dienos trukmė, h
kn – efektyvumo koeficientas 1,1
Nd- pagrindinių darbininkų poreikis
Nd=T/( Fed*kn)
Darbininkų skaičius gaunamas metinį gamybos imlumą dalijant iš efektyvaus darbininkų darbo laiko fondo, įvertinus normų įvykdymo koeficientą, priimtas – apskaičiuotą suapvalinus iki didesnio sveiko skaičiaus. Apkrovimo koeficientas apskaičiuojamas apskaičiuotas vertes padalinus iš priimtų.

8.2 Pagalbinių darbininkų poreikis

Pagalbinis personalas

8.2.1 lentelė
Profesija Skaičiavimo bazėnurodant dimensiją Normatyvas Darbuotojų skaičius Apkrovimokoeficientas, ka

Apskaičiuotas Priimtas
Elektromonteriai 58 90 0,64 1 0,64
Įrankių išdavėjai 58 100 0,58 1 0,58
Šaltkalviai profilaktiniam remontui 4,25 5 0,85
Stakliniai remontininkai 1,67 2 0,84
Derintojai (pag. darb. sk.) 82 30 2,73 3 0,91
Kontrolieriai 5,83 6 0,97
Sandėlininkas 58 300 0,19 1 0,19
Transporto darbuotojas 1 trans. priemonė 2 (p=2) 1
Suma 21

Apskaičiuotas darbuotojų skaičius gautas skaičiavimo bazę nurodant dimensiją padalinus iš normatyvo.

Skaičiuodamas transporto priemonių skaičių gavau 1. Todėl vienai transporto priemonei valdyti reikia 1 darbuotojo, o kadangi dirbama dviem pamainom, tai jų bus 2. Gautas pagalbinių darbuotojų skaičius 21 (be valytojų).
Valytojų skaičius nustatomas dalinant bendrą patalpų plotą iš vienai skiriamo ploto (1400 m2).
1970,8/1400 = 1,4
Vadinasi, priimtume 2, bet dirbame 2 pamainos, tai priimame 4.

8.3 Vadovų ir specialistų poreikis

Esant trims vyr. meistrams yra skiriamas cecho viršininkas.
Vyr. meistrui pavaldūs 2 meistrai.
Vienas meistras gali turėti 25-30 darbininkus.
Meistrų sk. = DS/25 = (82+21)/25 = 4,12 , priimu 5.
Vyr. meistrų sk. = Meistrų sk./3 = 5/3 = 1,67 , priimu 2.
Cecho meistrų sk. = Vyr. meistrų sk./2 = 2/2 = 1.
Priimu finansininką (1), ekonomistą (1), normuotoją (1), dispečerį (1).
Visas darbuotojų skaičius yra 119 (12 (vadovų ir specialistų) + 82 (pagrindiniai darbuotojai) + 21 (pagalbiniai darbuotojai) + 4 (valytojos)).

9. Organizacinė valdymo schema. Gamybinė struktūra su tarpusavio ryšiais.

10. Gamybos kaštų formavimas

Gamybos sąnaudos ir gaminio savikaina IV brandos metais.

10.1 lentelė
Išlaidų straipsnio pavadinimas Gamybos kaštai Lt Iš viso Lt

Kintami Pastovūs
1. Materialinės ir joms prilygintinos sąnaudos
1.1. Pagr. medžiagos 224880,33 224880,33
1.2. Komplekt. Gaminiai 860204,8 860204,8
1.3. Elektros energija 273727 10589 284316
1.4. Kuras, vanduo, oras 371579 3103918 3475497
1.5. Kitos materialinėsvertybės 1094516,8 1094516,8
2. Darbo apmokėjimoišlaidos
2.1. Pagr. darbininkų 741140 741140
2.2. Pagal. darbininkų 135330 135330
2.3. Vadovų specialistų 157200 157200
3. Atskaitymai soc.draudimui 320437,70 320437,70
4. Nusidėvėjimai
4.1. Pastatai 1321117,2 1321117,2
4.2. Įrengimai 460800 460800
5. Intelektualaus turtonusidėvėjimas 15667 15667
Suma 2471531 6619576 9091107

10.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos

Materialinės gamybos sąnaudos – tai išlaidos materialinėms ir joms prilygintoms vertybėms įsigyti. Jas sudaro: gamyboje sunaudotos pirktos žaliavos ir medžiagos, pusgaminiai, komplektuojamieji gaminiai, atsarginės dalys, kuro ir visų rūšių energijos vertė, pašto, telefono, patalpų nuomos bei apsaugos išlaidos ir kt. Materialinės išlaidos nustatomos pagal jų pirkimo kainą, pridedant transportavimo bei paruošimo išlaidas, muitų mokesčius ir kt.

Sąnaudos medžiagoms
10.1.1 lentelė
Medžiagos markė Ruošinio masė, kg Gamybos programa,vnt Medžiagos masė, t Kaina lt/t Medžiagųvertė, Lt Transportavimo sandėliavimo išlaidos,Lt Visos sąnaudosmedžiagoms, Lt
Plienas 0,42 173020,00 72,88 1500,00 109314,04 6558,84 115872,88
Ketus 23,40 4220,00 98,75 1200,00 118497,60 7109,86 125607,46
Suma 23,82 177240,00 171,62 – 227811,64 13668,70 241480,33

Gamybinę programą sudarančios detalės gaminamos iš ketaus ir plieno. Originalios detalės yra iš plieno, jų yra 41, korpusinės – iš ketaus, jų yra 1.
Jų svoris atitinkamai: 20 kg. ir 0,36 kg.
Ruošinio masė didesnė už detalės masę 17 %.
Transportavimo išlaidos sudaro 6% medžiagų vertės

Sąnaudos atliekoms
Medžiagos markė Ruošinio masė, kg Detalės masė, kg Atliekų masė vienamgaminiui, t Gamybos apimtis, vnt Atliekųkaina, Lt/t Atliekų vertė, tūkst. Lt
Plienas 0,42 0,36 0,000061 173020,00 75 0,79
Ketus 23,40 20 0,003400 4220,00 60 0,86
Suma 23,82 20,36 0,003461 177240,00 – 1,66

10.1.2 lentelė

Atliekų kaina sudaro 5% medžiagos kainos.

Sąnaudos pirktiems gaminiams (komplektuojamiems)

10.1.3 lentelė
Pavadinimas Skaičius vienetais Vieneto kaina, Lt Bendra suma, tūkst.Lt Transporto ir sandėliavimo išlaidos Suma, tūkst.Lt
Mechaninės 4220 87 367140 44056,8 411196,8
Elektinės 4220 95 400900 48108 449008
Suma – – 768040 92164,8 860204,8

Transportavimo ir sandėliavimo išlaidos 12 % nuo bendros sumos.
Kuro ir energijos sąnaudos

10.1.4 lentelė
Panaudojimo kryptis Energijos rūšis Sunaudotaskiekis Vienetokaina, Lt. Suma, Lt. Kint. išl. Past. išl.
1. Jėgos energija 1. Elektros energijavarikliams, kwh. 1382458 0,198 273727

2. Vanduo technologiniamstikslams, m3 96264 3,86 371579

3. Vanduo buitiniamstikslams, m3 755650 3,86 2916809
2. Energija apšvietimuiir kuras apšildymui 1. Kuras, Gcal 1792,232 104,4 187109

2.Energija, kwh 53481,6 0,198 10589
3. Kitos materialinės sąnaudos 1094517
Suma 4854330

Metinės elektros energijos jėgos sąnaudos kWh apskaičiuojamos tokiu būdu:

Ne=å Ni*kp*Tmax
Ni- elektros imtuvų (staklių) instaliuotoji galia, kW
kp- paklausos koeficientas (0,7-0,8)
Tmax- maksimali galios naudingumo trukmė per metus (Tmax=Feį=3820)

10.1.5 lentelė
Technologiniai įrengimai Skaičius Variklių galia, kW Suminė variklių galia, kW
A 4 14 56
B 4 15 60
C 3 11 33
D 9 12 108
E 10 15 150
F 9 10 90
G 4 5 20
Suma 517

Ne= 517*0,7*3820 = 1382458
Iea = (F*qa*Ta*h0)/1000
F- apšvietimo norma, m2 (bendras plotas 1980,8)
qą- apšvietimo norma, (15W/m2)
h0- koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas (0,7-0,8)
Iea = (1980,8*15*0,75*2400)/1000 = 53481,6 kWh

Ig = (Hg*Fš*V)/I*1000
(Hg = 15 kcal/h neesant ventiliacijai)
Hg = 25 kcal/h esant ventiliacijai
Fš – kūrenimo sezono trukmė, h (6 mėn.*30 d.*24 h =4320 h)
I -šilumos garavimas (540 kcal/kg)
V – patalpų tūris, m3 (bendras patalpų tūris 13786,4 m3)
Ig=(25*4320*13786,4)/540*1000 = 2757,28 = 1792,232 Gcal 1792,232
Viena garo tona 650000 kcal, 1Gcal= 1000000 kcal
1 Gcal / 104,4 Lt

Vandens sunaudojimo skaičiavimas

Vanduo technologiniams tikslams: 0,6l / h
Vandens kaina: 3,86 Lt
Įrengimų skaičius: 42
Feį=3820
Sunaudojama: 0,6*42*3820 = 96264

Vanduo buitiniams tikslams: 25 l (vienam darbininkui per parą)
Darbininkų skaičius: 119
Fed=1840
Sunaudojama: 25*119*1840 = 755650

Kitos materialinės sąnaudos:

1. Pagalbinių medžiagų sunaudojama įrenginių apžiūroms bei remontui (1-3 % nuo įrenginių vertės). Renkuosi 2%.

3840000*0,02 = 69600 Lt
2. Išlaidos mediagoms, reikalingoms transporto priemonių remontui ir apžiūroms sudaro 3-8 % transporto priemonių vertės. Renkuosi 5 %.

1000*0,05 = 50 Lt
3. Mažaverčių ir greit susidėvinčių įmonės įrankių susidėvėjimas sudaro 3-5 % gamybinių įrankių vertės (nuo technologinių įrengimų vertės). Pasirenku 4 %.

3490000*0,04 = 139600
4. Medžiagoms, cecho patalpoms išlaikyti skiriama 1-3 % pastatų vertės (renkuosi 2 %).
Pastatų remontui- 2,5 % jų pradinės vertės.
Inventoriaus išlaidos sudaro 1,5 % įrenginių ar pastatų vertės.

14679080*0,02 =293581,6
14679080*0,025=366977
14679080*0,015=220186,2
Suma 880744,8

5. Skaičiuojant išlaidas bandymams, tyrimams, racionalizacijai, imama 20-24 Lt vienam darbuotojui. Pasirinkau 23 Lt.
119*23 = 2737
6. Išlaidos darbo aprangai yra 10-15 Lt vienam darbuotojui. Pasirinkau 15 Lt.
119*15 = 1785

Bendra suma: 1094516,8 Lt

10.2. Darbo apmokėjimo sąnaudos

Apskaičiuojamos pramonės gamybinio personalo darbo apmokėjimo sąnaudos.

Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis
10.2.1 lentelė
Darbininko specialybė Kategorija Valandinis tarifinis atlygis Lt/h Programos darbo imlumas, h Tarifinis darbo užmokestis, tūkst. Lt Pagrindinis darbo užmokestis, tūkst. Lt Papild. darbo užmokestis 8%, tūkst. Lt Bendras darbo užmokestis, tūkst. Lt
A 3 3,69 12798 47,22 47,22 3,78 51,00
B 3 3,69 15052 55,54 55,54 4,44 59,99
C 3 3,69 9846 36,33 36,33 2,91 39,24
D 4 3,98 31580 125,69 125,69 10,06 135,74
E 5 4,55 41778 190,09 190,09 15,21 205,30
F 6 5,11 33900 173,23 173,23 13,86 187,09
G 3 3,69 15755 58,14 58,14 4,65 62,79
Suma 160709 686,24 686,24 54,90 741,14

DU t – tarifinis darbo užmokestis
DU t =G*tvnt*ahx , ahx- valandinis tarifinis atlygis
DU t =T*ahx
dpap – papildomas darbo užmokestis procentais
dpap=(Atostogų trukmė dienomis/Darbo dienų skaičius)*100%=(20/254)*100%=7,87 %
Dpap – papildomas darbo užmokestis
Dpap= Dpagr *dpagr/100%
Dpagr – pagrindinis darbo užmokestis

Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis

Specialybė Kategorija Darbuotojų skaičius Valandinis tarifinis atlygis Lt/h Fed ka Pagrindinis darbo užmokestis, tūkst. Lt Papildomas darbo užmokestis,t. Lt (8%) Bendras darbo užmokestis, tūkst. Lt
Elektromonteris 5 1 3,69 1840 0,64 4,35 0,35 4,69
Įrankių išdavėjas 3 1 3,13 1840 0,58 3,34 0,27 3,61
Šaltkalviai 4 5 3,41 1840 4,25 26,67 2,13 28,80
Staklininkai 5 2 3,69 1840 1,67 11,34 0,91 12,25
Derintojai 6 3 3,98 1840 2,73 19,99 1,60 21,59
Kontrolieriai 4 6 3,41 1840 5,83 36,58 2,93 39,51
Sandėlininkai 6 1 3,98 1840 0,19 1,39 0,11 1,50
Valytojos 3 4 3,13 1840 2,8 16,13 1,29 17,42
Transporto darbuotojai 3 2 3,13 1840 0,96 5,53 0,44 5,97

10.2.2 lentelė
DU= DS*ahx*Fea*ka , DS- darbininkų skaičius, ahx- valandinis atlyginimas Suma:

135,33
Vadovų ir specialistų darbo apmokėjimo išlaidos
Pareigos Skaičius Mėnesinis atlyginimas Metinis darbo užmokesčio fondas, lt
Meistrai 5 1000 60000
Vyr. Meistrai 2 1100 26400
Cecho viršininkai 1 1300 15600
Dispečeris 1 1100 13200
Finansininkas 1 1000 12000
Normuotojas 1 1000 12000
Ekonomistas 1 1500 18000
Suma: 12 8000 157200
DU= DS*Mėn.atlygis*12 mėn.

10.2.3 lentelė

Atsiskaitymai nuo išmokėtų sumų

10.2.4 lentelė
Dirbantieji Bendras darbo užmokestis, tūkst.Lt Socialinis draudimas, Sveikatos draudimas, Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, Suma

27% 3% 1%
1. Pagrindiniai darbininkai 741140,00 200107,80 22234,20 7411,40 229753,40
2. Pagalbiniai darbininkai 135330 36539,10 4059,90 1353,30 41952,30
3. Vadovaujantis personalas 157200 42444,00 4716,00 1572,00 48732,00

Suma 320437,70

10.3 Nusidėvėjimas

Patalpų ir įrengimų nusidėvėjimas yra apskaičiuotas 3.1. skyriuje.
Intelektualaus turto nusidėvėjimą skaičiuojame technologijų įsigijimą (iš pradinių duomenų) dalindami iš metų skaičiaus.

141 000/9 =15667 (Lt/m)

11. Gaminio kainos nustatymas

Vieno gaminio savikaina:

s` = Gk / N = 9091107/4220 =2154,29 Lt
Gk – gamybos kaštai.
N – gamybos apimtis.

Vieno gaminio kaina: K= I` + I’*0,5 =2154,29 + 2154,29*0.5 = 3231,5 Lt
Gaminio kaina gali būti nustatoma turint informaciją apie rinkoje galiojančias kainas ir planuojamus gamybos kaštus. Tam galima pasinaudoti kritinio taško metodu.
Kritinis taškas apskaičiuojamas:

KT = Rįp * ∑Ip / ( ∑Ip + P), Lt
KT = ∑ Ip / (Ip’ + p’) = ∑ Ip / (K – Ik’), vnt.

KT- kritinis taškas
Rįp – realizavimo įplaukų suma, Lt/m;
∑Ip – pastovių išlaidų suma, Lt/m;
P – pelno suma, Lt/m;
Ip’- pastovių išlaidų suma, tenkanti produkcijos vienetui, Lt/vnt;
p’ – pelnas, tenkantis vienam produkcijos vienetui, Lt/vnt;
K – produkcijos vieneto kaina, Lt/vnt;
Ik’ – kintamosios išlaidos, tenkančios produkcijos vienetui, Lt/vnt.
Rįp= K*N =4220*3231,5 = 13636930
∑Ip = 6619576
P = 2154,3*0,5*4220 =4545573
Ip’ = 6619576/4220 =1568,6
Ik’= 2471531/4220 = 585,7
KT = ∑Ip / (K-Ik’) = 6619576/ (3231,5-585,7) =2502
KT =Rįp*∑Ip/(∑Ip + P) =13636930*6619576/(6619576+4545573) = 8085042
Kritinio taško grafinis vaizdavimas pateiktas 2 pav.

2 paveikslas

KT – 8085042 Lt arba 2502 vnt. Pardavus šį kiekį produkcijos, bus pradėtas gauti pelnas.
Apskaičiuojamas atsargos koeficientas (KA)

KA=(G-KT)/KT;

G – metinė gamybos programa, vnt/m.

Manuoju atveju skaičiuojame 4 – ųjų metų atžvilgiu:

KA = (4220-2502)/2502= 0,68.

12. Gamybos sąnaudų panaudojimo efektyvumas

12.1. Grynųjų pinigų srautai

1. Surašome gamybos apimtis kiekvienais iš 9 metų: I m-2463 vnt., II-VIIm.-4220 vnt., VIIIm.-2632 vnt., IXm.-2110 vnt.
2. Surašoma vieneto kaina (3231,50 Lt).
3. Skaičiuojame realizavimo apimtis (1 str. ir 2 str. sandauga).
4. Kintami kaštai skaičiuojami kintamus kaštus, tenkančius vienam produkcijos vienetui Ik’ , dauginant iš gamybos apimties.
5. Pastovieji kaštai 9 metus lieka pastovūs, tik įrengimų nusidėvėjimas skirtingas.
6. Pastatų nusidėvėjimas visur yra vienodas dydis, paimtas iš 3.1 dalies.
7. Įrenginių nusidėvėjimas įrašomas iš 3.1 dalies, kur buvo apskaičiuotas ,,Metų metodu”.
7a. Intelektualaus turto nusidėvėjimas yra įrašomas iš 10.3 darbo dalies.
8. Balansinis pelnas skaičiuojamas iš realizavimo apimties atimant 4-7 str. paskaičiuotas sąnaudas.
9. Neapmokestinama pelno dalis skaičiavimuose neįvertinta.
10. Apmokestinamasis pelnas skaičiuojamas iš balansinio pelno atimant neapmokestinamą pelną.
11. Įmokos į biudžetą apskaičiuojamos 24 % nuo apmokestinamo pelno.
12. Likutinis pelnas apskaičiuojamas iš apmokestinamo pelno atėmus įmokas į biudžetą.
13. Šiame straipsnyje numatytas nusidėvėjimas yra skaičiuojamas sumuojant įrenginių, patalpų ir intelektualaus turto nusidėvėjimą.
14. Grynųjų pinigų srautai gaunami susumavus likutinį pelną ir amortizacinius atskaitymus.
15. Apyvartinis kapitalas suformuojamas nuliniais metais, prieš pradedant gamybą.
16. Projektuojami grynųjų pinigų srautai gaunami sudėjus 14 ir 15 straipsnius.
17. Grynoji likvidacinė vertė gaunama: pastatų vertė + įrengimų vertė – pastatų nusidėvėjimas – įrengimų nusidėvėjimas.
(3840000 +14679080)- 9*1321117,2 – 3456000 = 3173025 .
18. Investicijos į pagrindinį kapitalą – tai pastatai, įrengimai ir intelektualus turtas.

19. Bendri projekto grynųjų pinigų srautai – 16+17+18 straipsniai.

Gamybos metai 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
1. Realizavimo apimtis, vnt 2463,00 4220,00 4220,00 4220,00 4220,00 4220,00 4220,00 2632,00 2110,00
2. Vieneto kaina, Lt 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50
3. Realizavimo apimtis, Lt 7959184,50 13636930,00 13636930,00 13636930,00 13636930,00 13636930,00 13636930,00 8505308,00 6818465,00
4.Kintamieji kaštai, Lt 1442507,31 2471531,00 2471531,00 2471531,00 2471531,00 2471531,00 2471531,00 1541485,69 1235765,50
5. Pastov. kaštai be nusidėvėjimoir intelekt.turto nusidėvėjimo, Lt 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50
6. Pastatų nusidėvėjimas, Lt 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2
7. Įrengimų nusidėvėjimas, Lt 1152000 921600 691200 460800 230400
7a. Intelekt.turto nusidėvėjimas, Lt 15667 15667 15667 15667 15667 15667 15667 15667 15667
8. Balansinis pelnas, Lt -794098,51 4085023,30 4315423,30 4545823,30 4776223,30 5006623,30 5006623,30 805046,61 -576076,20
9. Neapmokestinama pelno dalis, Lt
10. Apmokestinamas pelnas, Lt -794098,51 4085023,30 4315423,30 4545823,30 4776223,30 5006623,30 5006623,30 805046,61 -576076,20
11. Mokesčiai biudžetui, Lt -190583,64 980405,59 1035701,59 1090997,59 1146293,59 1201589,59 1201589,59 193211,19 -138258,29
12. Planuojamas likutinis pelnas, Lt -603514,87 3104617,71 3279721,71 3454825,71 3629929,71 3805033,71 3805033,71 611835,43 -437817,91
13. Amortizaciniai atskaitymai, Lt 2488784,20 2258384,20 2027984,20 1797584,20 1567184,20 1336784,20 1336784,20 1336784,20 1336784,20
14. Grynųjų pinigų srautas gamyboje, Lt 1885269,33 5363001,91 5307705,91 5252409,91 5197113,91 5141817,91 5141817,91 1948619,63 898966,29
15. Pap. invest. į apyvartinį kapitalą, Lt (-243146,75) (-173450,61) 0 0 0 0 0 158307 51658,07 206632,3
16. Projekt. bendr.gryn. pinigųsrautai, Lt (-243146,75) 1711818,72 5363001,91 5307706 5252410 5197114 5141818 5300125 2000278 1105599
17. Grynoji likvidacinėvertė, Lt 3173025
18. Investicijos į pagr. kapitalą, Lt (-18903227)
19. Bendri projekto gryn. pinigų srautai (-19146373,75) 1711818,72 5363001,91 5307706 5307706 5197114 5141818 5300125 2000278 4278624

12.2. Projekto efektyvumo apskaičiavimas

Norėdami įvertinti projekto efektyvumą, skaičiuosime apsimokėjimo laikotarpį (T), esamąją grynąją vertę (NP) ir pelningumo indeksą (PI).

Apsimokėjimo laikotarpis (T)

Apsimokėjimo laikotarpis – metų, reikalingų padengti investicijoms skaičius. Jis skaičiuojamas, kaupiant projekto grynųjų pinigų srautus, kol jų suma pavirs nuliu. Metiniai grynųjų pinigų srautai imami iš grynųjų pinigų srautų lentelės paskutinės eilutės. Bendrieji grynųjų pinigų srautai gaunami sumuojant pirmojo stulpelio duomenis (praėjusius metus su esamais).

12.2.1 lentelė
Metai Grynųjų pinigų srautai, Lt.

Metiniai Bendrieji
0 (-19146373,75) (-19146373,75)
1 1711818,72 -17434555,03
2 5363001,91 -12071553,12
3 5307706 -6763847,12
4 5307706 -1456141,12
5 5197114 3740972,88
6 5141818 8882790,88
7 5300125 14182915,88
8 2000278 16183193,88
9 4278624 20461817,88
|-1456141,12| / 5197114 = 0,28
T yra skaičiuojamas:
T = 4 + 0,28 = 4,28

Esamoji grynoji vertė (NPV)

Projekto grynoji esamoji vertė ( NPV) apskaičiuojama pagal kiekvieno grynųjų pinigų srautų dabartinę vertę, įskaitant įplaukas ir nutekėjimus, diskontuotus projekto kapitalo kaina. Susumuoti diskontuoti grynųjų pinigų srautai apibrėžiami kaip projekto esamoji vertė. Kai suma teigiama, projektas gali būti priimtas.
Skaičiuojama:
NPV = ∑ CFt / (1+k)t
k – kapitalo kainos koeficientas (8%);
CFt – laukiamas grynųjų pinigų srautas t periodu, Lt.
Jei įgyvendinamas projektas su teigiama grynąja esamąja verte, įmonės turtas padidėja šia suma.

Diskontuoti metiniai grynųjų pinigų srautai

12.2.2 lentelė
Metai Metiniai grynųjų pinigų srautai, Lt Kapitalo kaina, 8 % Diskontas, % Metinių grynųjų pinigų srautų diskontuota vertė, tūkst.Lt
0 -19146374 0,08 1 -19146373,75
1 1711818,7 0,08 1,08 1585017,33
2 5363001,9 0,08 1,1664 4597909,73
3 5307706 0,08 1,259712 4213428,15
4 5307706 0,08 1,360489 3901322,36
5 5197114 0,08 1,4693281 3537068,46
6 5141818 0,08 1,5868743 3240217,53
7 5300125 0,08 1,7138243 3092572,03
8 2000278 0,08 1,8509302 1080687,96
9 4278624 0,08 1,9990046 2140377,24
Suma 8242227,05
Taigi grynoji esamoji vertė yra 8242227,05Lt

Pelningumo indeksas (PI)

Pelningumo indeksas (PI) apibūdinamas kaip grynųjų pinigų ir išlaidų santykis. Jis parodo santykinį bet kurio projekto pelningumą arba dabartinį pelną, tenkantį vienam dabartinių išlaidų vienetui (Lt.):
PI = ∑ CIFt / (1+k)t/ ∑ COFt / (1+k)t
CIFt – būsimos grynųjų pinigų įplaukos ar pelnas periodu t
COFt – išlaidos ar nutekėjimai
k – kapitalo kainos koeficientas
Projektas priimtinas, jei PI >1. Kuo jis didesnis, tuo geriau vertinamas projektas.

Metinių grynųjų pinigų srautų diskontuotos vertės

12.2.3 lentelė
Metai Metiniai grynųjų pinigų srautai, Lt Kapitalo kaina,8 % Diskontas, % Metinių grynųjų pinigų srautų diskontuota vertė, Lt

1 1711818,7 0,08 1,08 1585017,33
2 5363001,9 0,08 1,1664 4597909,73
3 5307706 0,08 1,259712 4213428,15
4 5307706 0,08 1,36048896 3901322,36
5 5197114 0,08 1,46932808 3537068,46
6 5141818 0,08 1,58687432 3240217,53
7 5300125 0,08 1,71382427 3092572,03
8 2000278 0,08 1,85093021 1080687,96
9 4278624 0,08 1,99900463 2140377,24
Bendroji diskontuotų verčių suma 27388600,80
PI= 27388601/19146374 =1,43. Taigi PI > 0.

12.3. Investicinio projekto pajamų ir išlaidų balansas

12.3.1 lentelė
Metai 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
0 -19146373,75 -20678083,65 -22332330,34 -24118916,77 -26048430,11 -28132304,52 -30382888,88 -32813519,99 -35438601,59 -38273689,72
1 1711818,72 1848764,22 1996665,36 2156398,58 2328910,47 2515223,31 2716441,17 2933756,47 3168456,98
2 5363001,91 5792042,06 6255405,43 6755837,86 7296304,89 7880009,28 8510410,02 9191242,83
3 5307706,00 5732322,48 6190908,28 6686180,94 7221075,42 7798761,45 8422662,37
4 5307706,00 5732322,48 6190908,28 6686180,94 7221075,42 7798761,45
5 5197114,00 5612883,12 6061913,77 6546866,87 7070616,22
6 5141818,00 5553163,44 5997416,52 6477209,84
7 5300125,00 5724135,00 6182065,80
8 2000278,00 2160300,24
9 4278624,00
10
Suma -19146373,75 -18966264,93 -15120564,21 -11022503,35 -6596597,62 -1927211,43 3060429,66 8605389,03 11294098,15 16476250,00

Investicinio projekto pajamų ir išlaidų balanso diagrama

3 paveikslas

Išvados

Darbo tikslas buvo suplanuoti įmonės veiklą devynerių metų bėgyje ir nustatyti ar duotomis sąlygomis apsimoka įgyvendinti tokį projektą. Buvo remiamasi investicinio kapitalo, gamybos kaštų, pajamų bei kasmetinio pelno skaičiavimais. Buvo nustatyta po kelių metų projektas atsipirks. Paaiškėjo, jog tai atsitiks po 4.28 metų. Esamoji vertė parodė, jog įmonės kapitalas, įgyvendinus projektą, padidės 8242227,05 Lt. Grynųjų pinigų ir išlaidų santykis arba pelningumo indeksas parodo santykinį bet kurio projekto pelningumą arba dabartinį pelną, tenkantį vienam dabartinių išlaidų vienetui. Projektas priimtinas, jei pelningumo indeksas yra didesnis už 1. Kuo jis didesnis, tuo geriau vertinamas projektas. Mūsų gautas PI yra 1,43. Taigi, projektas, be abejo, yra priimtinas.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Aleknavičienė V., Misevičius V. Technologijos inovacijų ekonominis įvertinimas. Kaunas, Technologija, 1993.
2. Aleknavičienė V., Jasūdienė L. Inžinierinių projektų įvertinimas. Kaunas, Technologija, 1995.

Leave a Comment