Turinys
1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika 32. Gamybinės programos pagrindimas 33. Investicinio kapitalo poreikis 43.1 Pagrindinio kapitalo poreikis 53.2 Apyvartinio kapitalo poreikis 94. Gamybinės veiklos organizavimas 104.1 Veiklos ciklo trukmė (operacijų derinimo būdai) 2 sudėtingumo grupės detalės pavyzdžiu 104.2 Pertraukiamo veikimo srovinė linija 124.3 Ciklogramos formavimas 135. Pagalbinės veiklos organizavimas 147. Kokybės kontrolės organizavimas 188. Personalo poreikio nustatymas 208.1 Pagrindinių darbininkų poreikis 208.2 Pagalbinių darbininkų poreikis 218.3 Vadovų ir specialistų poreikis 219. Organizacinė valdymo schema. Gamybinė struktūra su tarpusavio ryšiais. 2210. Gamybos kaštų formavimas 2410.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos 2410.2. Darbo apmokėjimo sąnaudos 2810.3 Nusidėvėjimas 3011. Gaminio kainos nustatymas 3012. Gamybos sąnaudų panaudojimo efektyvumas 3112.1. Grynųjų pinigų srautai 3112.2. Projekto efektyvumo apskaičiavimas 3512.3. Investicinio projekto pajamų ir išlaidų balansas 37Išvados 39Naudotos literatūros sąrašas 40
1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika
Mechaninio cecho techniniai ekonominiai rodikliai 1 lentelė
Rodiklis Projektinis dydis1. Metinė gamybos apimtis 1.1. Natūrinė išraiška, vnt. 42201.2. Normatyvinėmis valandomis, nh 1607091.3. Vertinė išraiška, Lt 136369302. Įengimų skaičius, vnt. 423. Investicinis kapitalas, Lt 189032273.1. Pagrindinis 186600803.2. Apyvartinis, Lt 243146,754. Bendras baro plotas, m2 1980,85. Pramoninio gamybinio personalo skaičius 1195.1. Pagrindiniai darbininkai 825.2. Pagalbiniai darbininkai 255.3. Vadovai, specialistai, tarnautojai 126. Vidutinis metinis išdirbis, Lt 6.1. Vieno PGP darbuotojo 1145996.2. Vieno darbininko 1663047. Darbo apmokėjimo išlaidos 7.1. Darbininkų 8764707.2. Vadovų, specialistų, tarnautojų 1572008. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, tūkst.Lt 8.1. Darbininko 6838.2. Vadovo, specialisto 10929. Fondogrąža 3,5510. Produkcijos vieneto savikaina, Lt 2154,2911. Produkcijos vieneto kaina (baro, cecho) 3231,512. Produkcijos gamybos kaštai, Lt 909110713. Išlaidos vienam produkcijos litui pagal cechinę pardavimo kainą 0,6714. Gaminio rentabilumas 0,515. Projekto efektyvumo rodikliai 15.1. Apsimokėjimo laikas, m 4.2815.2. Grynoji esamoji vertė, Lt 8242227,0515.3. Pelningumo indeksas 1,43
2. Gamybinės programos pagrindimas
Gamybos apimtis turi remtis gaminio gyvavimo ciklu. Įsisavinimo ir senėjimo gamybos stadijose gamybos apimtis sumažinama.
Prognozuojama produkcijos apimtis2 lentelėMetai 1 2 3 4 5 6 7 8 9Mėnesiai 11 1 12 12 12 12 12 12 3 9 12Gamybos stadija Įsisav. Branda Senė jimas
Gaminių kiekis 2112 351 4220 4220 4220 4220 4220 4220 1053 1579 2110
Visa gamybos trukmė Tg=9 metai, 108 mėnesiai. Brandos stadijoje gaminama 4220 gaminių per metus, o per mėnesį – 351 gaminiai. Įsisavinimo stadijos trukmė apskaičiuojama:T1=0,1 Tg; T1=9*0,1=0,9 m.= 11 mėn.Brandos stadijos trukmė apskaičiuojama:T2=0,7*Tg; T2=9*0,7=6,3 m.= 76 mėn.Senėjimo stadijos trukmė apskaičiuojama:T3=0.2*Tg; T3=9*0.2=1,8 m.= 21 mėn.Įsisavinimo stadijos gamybos apimtis kiekvieną mėnesį apskaičiuojamas taip:Pirmą mėnesį – 351/11=32 ; antrą- 32+32=64; trečią – 64+32=96; ketvirtą – 96+32=128; penktą – 128+32=160; šeštą – 160+32=192; septintą – 192+32=224; aštuntą – 224+32=256; devintą – 256+32=288; dešimtą – 288+32=320; vienuoliktą – 320+32=352. Viso per 0,9 metus – 2112 gaminiai.Pirmųjų metų paskutinį mėnesį, priklausantį brandos stadijai yra gaminama: 4220/12= 351 gaminys.
Produkcija
4220
Laikas 11 mėn. 76 mėn. 21 mėn.
Tg=9 m1 paveikslas3. Investicinio kapitalo poreikis
3.1 Pagrindinio kapitalo poreikis
Pagal metinę gamybos apimtį reikia apskaičiuoti jos metinį darbo imlumą (kiek laiko jai reikia pagaminti).
Metinės gamybos apimties darbo imlumas
3.1.1 lentelėVeiklos MetinisRūšis 1 2 3 4 gamybos Metinis detalių skaičius pagal sudėtingumo grupes apimties 16880 71740 63300 25320 darbo Laiko norma vienetui ir met. programos darbo imlumas pagal sudėt. grupes n.k. imlumas Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. Laiko normavienetui,min Metinis darbo imlumas n.k. A 4 1123 2 2391 8 8440 2 844 12798B 2 563 4 4783 6 6330 8 3376 15052C 1 281 5 5978 1 1055 6 2532 9846D 11 3095 15 17935 6 6330 10 4220 31580E 9 2532 12 14348 20 21100 9 3798 41778F 13 3657 5 5978 13 13715 25 10550 33900G 2 563 3 3587 7 7385 10 4220 15755Suma 42 11814 46 55000 61 64355 70 29540 160709
Metinis detalių skaičius pagal sudėtingumo grupes kiekvienai sudėtingumo grupei yra gaunamas metinę gamybos apimtį padauginus iš to, kiek kiekvienos sudėtingumo grupės detalių yra kiekviename gaminyje. Metinis gamybos apimties darbo imlumas kiekvienai operacijai yra apskaičiuojamas laiko normą vienetui dauginant iš detalių skaičiaus per metus, o tuos horizontaliai sudėjus gaunamas visoms sudėtingumo grupių detalėms, kiekvienai operacijai, sugaištas laikas, o sudėjus šiuos laikus – metinės gamybos apimties darbo imlumas – 160709 h. Metinis detalių skaičius pagal sudėtingumo grupes: 4220*4 = 168804220*17= 717404220*15= 633004220*6 = 25320 Tada reikia apskaičiuoti kiek įrengimų reiks visai gamybos apimčiai pagaminti.
Įrengimų skaičius
3.1.2 lentelėVeiklos rūšis Metinis gamybos darbo imlumas, T nh Efektyvus įrengimųdarbo laiko fondas,įvertinant normų įvykdymokoeficientą Fei*kn Įrengimų skaičius vienetais Apkrovimo koeficientas, ka Apskaičiuotas Priimtas A 12798 4202 3,046 4 0,76B 15052 4202 3,582 4 0,90C 9846 4202 2,343 3 0,78D 31580 4202 7,515 8 0,94E 41778 4202 9,942 10 0,99F 33900 4202 8,068 9 0,90G 15755 4202 3,749 4 0,94Suma 160709 – 38,246 42
Cecho įrengimų skaičius vienetais apskaičiuojamas: Nt = T / (Feį * kn)T – metinis gamybos imlumas, n.h T = G * tvntG – metinė gamybos apimtis, vnt.tvnt – vienetinė laiko norma, h.kn – normų įvykdymo koeficientas (1,1)Feį – metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laikas, h Feį = Dm * p * tv * (1 – ∆n/100) Feį = 254* 8 * 2 * 0,94 = 3820Dm – darbo dienų skaičius per metus: Dm = Dk – Dš – Ds – Dšv Dm == 365 – 52 – 52 – 7 = 254p – pamainų skaičius (2);tv – vidutinė pamainos trukmė (8 h);∆n – darbo laiko nuostoliai įrengimų remontui (5-7 %). Rinkausi 6.
Feį * kn = 3820 * 1.1 = 4202 n.h Apskaičiuotas darbininkų skaičius gaunamas II stulpelį padalinus iš III. Priimtas darbininkų skaičius apskaičiuojamas suapvalinus IV stulpelį iki didesniojo sveikojo skaičiaus. Apkrovimo koeficientas gaunamas IV stulpelį padalinus iš V.Skaičiuojame įrengimų vertę.
Įrengimų vertė
Technologiniaiįrengimai Skaičius Suminė varikliųgalia, kw Sudėtingumo grupėremontiniais vnt. Vieneto kaina, Lt Vieneto transportavimoir remontavimo išlaidos,Lt Balansinė vertė, Lt Visa vertė, LtA 4 14 8 30000 7500 37500 150000B 4 15 9 40000 10000 50000 200000C 3 11 12 48000 12000 60000 180000D 8 12 10 66000 16500 82500 660000E 10 15 14 74000 18500 92500 925000F 9 10 12 80000 20000 100000 900000G 4 5 8 95000 23750 118750 475000Suma 42 82 73 100000 25000 541250 3490000Energetiniai įrengimai 349000Kėlimo irtransportavimoįrengimai 1 1000 1000Iš viso: 3840000 3.1.3 lentelė
Energetinių įrengimų vertę skaičiuoju 10% (šiaip 0,05-0,2) nuo technologinių įrengimų vertės. Transportavimo ir kėlimo įrengimų vertė skaičiuojama:Qp = M / DmM- per metus pervežamų krovinių svoris, t; ( korp. + orig.)Dm – darbo dienų skaičius per metus, d;Originalios detalės: 4220*(42-1)*0.36 (vidutinė originalios detalės masė kg.)*1,17(ruošinio masė 17 proc. didesnė už detalės masę)=72876,024kg.Korpusinės detalės: 4220*1*20 (vidutinė korpusinės detalės masė kg)*1,17(ruošinio masė 17 proc. didesnė už detalės masę)= 98748kg.M = 72876,024+98748= 171624,024 kg = 171,624 t. Qp = 171,624/254= 0,676 t/d. Transporto priemonių skaičius:Ntr = Qp / qpNtr = 0,676/0.7=0,96 transporto priemonės. qp – pasirinktos transporto priemonės techninis našumas, t/d (0,7-1,5);Suapvaliname iki 1. Transportavimo išlaidos skaičiuojamos 25% nuo kainos. Balansinė vertė = kaina+ vieneto ir jo transportavimo išlaidos Visa vertė = balansinė vertė*įrenginių skaičius.
Skaičiuojame įrengimų nusidėvėjimą.
Įrengimų nusidėvėjimas
3.1.4 lentelėMetai Skaičiavimas Nusidėvėjimas Nusidėvėjimas,%I metai (3840000-384000)*5/15 1152000 33,33II metai (3840000-384000)*4/15 921600 26,67III metai (3840000-384000)*3/15 691200 20,00IV metai (3840000-384000)*2/15 460800 13,33V metai (3840000-384000)*1/15 230400 6,67Suma – 3456000 100,00
Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas “Metų skaičiaus” metodu.V1- įrenginių vertė.V1= 3840000 Lt = 3840 tūkst. LtV2- likvidacinė vertė (10%* V1)V2= 384 tūkst. LtT- tarnavimo laikas metais (5-7). Renkuosi 5 metus.T= 5 metai, 1+2+3+4+5 = 15Pirmais metais paskaičiuojama 5/15 viso nusidėvėjimo, antrais 4/15, trečiais 3/15, ketvirtais 2/15, o penktais 1/15.
Įrengimų užimamas plotas ir papildomo ploto koeficientas 3.1.5 lentelėĮrenginys Įrenginių skaičius Įrenginio užimamas plotas, m2 Papildomo ploto koeficientas Reikalingas patalpų plotas, m2A 4 2 5 40B 4 4 4,5 72C 3 7 4 84D 8 8 4 256E 10 10 3,5 350F 9 20 3 540G 4 3 4,5 54Suma 42 1396
Baro (cecho) pastatų vertė ir nusidėvėjimas 3.1.6 lentelė Patalpų Gamybinės patalpos Plotas m2 (priskaičiavus koeficientą) Aukštis m Kubatūra m3 Vieno m3 vertė Lt. Vertė Lt, V1 Likvidavimo vertė Lt,V2 Tarnavimo laikas m., T Metinė nusidėvėjimosuma LtGamybinės 1396 7 9772 1200 11726400 1172640 10 1055376Pagalbinės 69,8 7 488,6 1300 635180 63518 10 57166,2Buitinės tarnybinės 515 3 1545 1500 2317500 231750 10 208575Suma 1980,8 – 13786,4 – 14679080 14679080 – 1321117,2
Gamybinių ir buitinių, tarnybinių patalpų plotas yra su priskaičiuotu papildomo ploto koeficientu. Buitinių, tarnybinių patalpų plotas imamas 5 m2 vienam darbuotojui, kurių iš viso yra 103 ( 82 pagrindiniai ir 21 pagalbinių), o pagalbinių patalpų – 5% nuo viso gamybinių patalpų ploto. Likvidavimo vertė yra 10% nuo visos vertės, o nusidėvėjimas skaičiuojamas: A=(V1-V2)/T,kur A – metinė nusidėvėjimo suma, V1 – visa vertė Lt., V2 – likvidavimo vertė Lt., T – tarnavimo laikas.
3.2 Apyvartinio kapitalo poreikis
Apyvartinis kapitalas turi būti suformuotas nuliniais metais. Papildomos investicijos į apyvartinį kapitalą, keičiantis gamybos apimčiai, apskaičiuojamos praeitų metų apyvartinį kapitalą pakoreguojant gamybos apimties keitimosi procentu.Įmonės apyvartinio kapitalo poreikis nuliniais metais skaičiuojamas: Kap= Qs*Nd/360 Qs = Kk+Kp+NpjiQs – produkcijos gamybos kaštai pirmaisiais gamybos metaisNd – apyvartinio kapitalo norma dienomis (5-15 dienų)Kk – kintami kaštai Kp – pastovūs kaštai, be pastatų, įrengimų ir intelektualaus turto nusidėvėjimoNpįi – pastatų, įrengimų ir intelektualaus turto nusidėvėjimas 1-ais metais
Qs = 1442507,3 + 4821991,5 + 1321117,2 + 1152000 + 15667 = 8753283 LtKap =8753283*10/360 = 243146,75 Lt
Investicijos į apyvartinį kapitalą 3.2.1 lentelėPavadinimas Investicijos 0 metais Gaminio gamybos metai 1 2 3 4 5 6 7 8 9Gamybos apimtis – 2463 4220 4220 4220 4220 4220 4220 2632 2110Gamybos prieaugis, % – – 71 0 0 0 0 0 -38 -20Apyvartinis kapitalas (-243146,75) – – – – – – – – –Papildomosinvesticijos į apyvart. kap. – (-173450,61) – – – – – 158307 51658,07 206632,29Viso investicijų į apyvart.kap. (-243146,75) (-173450,61) 0 0 0 0 0 158307 51658,07 206632,3
Gamybos prieaugį skaičiuojame:(4220-2463)/4220 = 0,71 = 71%(2632-4220)/4220 = -0,38 = -38%(2110-2632)/2632 = 0,2 = -20%Papildomos investicijos į apyvartinį kapitalą:(-243146,75)*0,71 = (-173450,61)((-243146,75)+ (-173450,61))*(-0,38) = 158307((-243146,75)+ (-173450,61)+ 158307)*(-0,20) = 51658,07Paskutiniais projekto gyvavimo metais:-((-243146,75)+ (-173450,61)+ 158307+51658,07) = 206632,3
Nulinių ir visų gamybos metų investicijos į apyvartinį kapitalą, nutraukus gamybą, sugrįžta paskutiniais gamybos metais kaip teigiama pinigų srauto dalis. Apskaičiavus investicijų poreikį pagrindiniam ir apyvartiniam kapitalui, sudaromas investicijų paskirstymo planas.
Investicijų paskirstymo planas 3.2.2 lentelėInvesticijų struktūra Bendra suma 0-iais metais1. Pastatai 14679080 2. Įrengimai 3840000 3. Intelektualus turtas 141000 Bendras pagrindinis kapitalas 18660080 Apyvartinis kapitalas 243146,75 Bendros investicijos 18903227
4. Gamybinės veiklos organizavimas
4.1 Veiklos ciklo trukmė (operacijų derinimo būdai) 2 sudėtingumo grupės detalės pavyzdžiu
Apskaičiuojamas įrengimų skaičius antros sudėtingumo grupės detalėms. 4.1.1 lentelėĮrengimų skaičiusVeiklos rūšis Metinis gamybos darbo imlumas, T n.h Efektyvus įrengimųdarbo laiko fondas,įvertinant normų įvykdymokoeficientą Feį*kn Įrengimų skaičius, vnt. Apkrovimo koeficientas, ka
Apskaičiuotas Priimtas A 2391 4202 0,57 1 0,570B 4783 4202 1,14 2 0,570C 5978 4202 1,42 2 0,710D 17935 4202 4,27 5 0,854E 14348 4202 3,41 4 0,853F 5978 4202 1,42 2 0,710G 3587 4202 0,85 1 0,850Suma 55000 – 13,08 17 –“N” = 4220 vnt. (metinė gaminio apimtis), N02=17 (originalių detalių skaičius gaminyje antroje sudėtingumo grupėje).Gm = “N”* N02 = 4220*17 =71740 (kiek originalių detalių pagaminti per metus antroje sudėtingumo grupėje).Fed = Dm*(1-n/100) = 254*(1-6/100) =239 d.d.Gd = Gm/ Fed*kn =71740/239*1,1 =273 vnt./d (pagaminamų vienetų skaičius per dieną).p = 60 (detalių skaičius partijoje)Gd/P = 273/60 = 4,55 _5n = 5*60 = 300n*Fed*kn = 300*239*1,1 = 7887078870-71740 = 7130 (per metus pagaminama detalių daugiau nei reikia).Yra trys operacijų derinimo būdai: nuoseklus, lygiagretus, mišrus. Nuoseklus operacijų derinimo būdas.Gaminant n detalių, pirmiausia visoms partijoms atliekama pirmoji operacija, tada visoms partijoms atliekama antroji operacija ir t.t Šio operacijų derinimo būdo trūkumai: susidaro ilgas detalių partijos gamybos ciklas. Jis populiarus vienetinėje gamyboje, gamyboje mažomis serijomis ir net serijinėje gamyboje, kurių technologijos operacijų proceso trukmė labai skirtinga. Privalumai: lengvas operatyvinis gamybos planavimas, tinkamas darbo vietų apkrovimas. Šio būdu skaičiuojant laiko trukmę visoms partijoms atlikti visas operacijas yra naudojama formulė:
Lygiagretus operacijų derinimo būdas.Derinant operacijas lygiagrečiai, atlikus eilinę operaciją, detalė (transportinė partija) iš karto, nelaukiant, kol bus apdorotos kitos, per duodamos tolesnei operacijai. Privalumai : gamybos ciklo trukmė gaunama trumpiausia. Trūkumai: kai operacijų trukmė nevienoda, trumpesnėse operacijose įrengimai ir darbininkai stovi, ir dėl trumpalaikių prastovų duoti papildomo darbo neįmanoma. Šio būdu skaičiuojant laiko trukmę visoms partijoms atlikti visas operacijas yra naudojama formulė:
Mišrus operacijų derinimo būdas.Gaminant šiuo būdu, dalį gamybos ciklo detalės apdirbamos nuosekliai,dalį – lygiagrečiai. Galimi du atvejai: ankstesnioji operacija trumpesnė už tolesniąją ir ankstesnioji operacija ilgesnė už sekančią operaciją. Į formulę įrašomas trumpesnis iš dviejų gretimų operacijų laikas. Operacijas derinant mišriai, darbo vietos –darbininkai (per ilgesnę operaciją einančią po trumpesnės ) prastovi ilgiau ir, pradėję apdoroti detales, dirba, kol baigia apdoroti visas detales. Taip geriau naudojamas laikas. Šio būdu skaičiuojant laiko trukmę visoms partijoms atlikti visas operacijas yra naudojama formulė:
Grafiniai kiekvieno detalių derinimo būdo vaizdavimai pateikti 1, 2, 3 prieduose.
4.2 Pertraukiamo veikimo srovinė linija
Skaičiavimai darbo vietų darbo grafikui
4.2.1 lentelėOperacija TrukmėA 8B 6C 1D 6E 20F 13G 7
r- srovinės linijos taktas (kas kiek min turi būti gatavas gaminys)Fe- efektyvus darbo laiko fondasG- gamybinė programa
r = Fe / G
G = “N”*originalių detalių sk. 3 sudėtingumo grupėje = 4220*15 = 63300Feį*kn = 4202 h= 252120 min (metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laiko fondas) r = 252120/63300 =3,98 min (vienam gaminiui pagaminti reikalingas laikas)
c = tvnt / r
c1 =2,01 c2= 1,51 c3= 0,25 c4= 1,51 c5= 5,025 c6= 3,27 c6= 1,76 c1pr =3 c2pr= 2 c3pr= 1 c4pr= 2 c5pr= 6 c6pr= 4 c6pr= 2 ka= 0,67 ka= 0,76 ka= 0,25 ka= 0,76 ka= 0,84 ka= 0,82 ka= 0.88
Darbo vietų darbo grafikas pateiktas 4 priede.
Skaičiavimai tarpoperacinių atsargų (įdirbio) grafikui
Zmax =(Tl*Ci)/tvnt i – (Tl*Ci+1)/tvnt i +1
Zmax – tarpoperacinės atsargosTl – trukmė laikotarpio, kurio metu i-toji ir i+1 darbo vieta dirba kartu
Įdirbio komplektavimo periodai 4h ir 8 h
4.2.2a lentelė 4.2.2b lentelė Z’1-2 0,5Z’’1-2 -10,2Z’’’1-2 9,6Z’2-3 0,4Z’’2-3 40,8Z’’’2-3 -50Z’’’’2-3 9,2Z’3-4 -41,6Z’’3-4 50Z’’’3-4 -9,2Z’4-5 10,2Z’’4-5 -5,2Z’’’4-5 -0,96Z’’’’4-5 -4Z’5-6 2,35Z’’5-6 -3,6Z’’’5-6 -0,02Z’’’’5-6 0,17Z’6-7 -6,8Z’’6-7 1,4Z’’’6-7 0,8Z’’’’6-7 4,7Z’1-2 1Z’’1-2 -20,4Z’’’1-2 19,2Z’2-3 0,8Z’’2-3 81,6Z’’’2-3 -100Z’’’’2-3 18,4Z’3-4 -83,2Z’’3-4 100Z’’’3-4 -18,4Z’4-5 20,4Z’’4-5 -10,4Z’’’4-5 -1,92Z’’’’4-5 -8Z’5-6 4,7Z’’5-6 -7,2Z’’’5-6 -0,04Z’’’’5-6 0,34Z’6-7 -13,6Z’’6-7 2,8Z’’’6-7 1,6Z’’’’6-7 9,4
Tarpoperacinių atsargų (įdirbio) grafikas pateiktas 4 priede.
4.3 Ciklogramos formavimas
Gamybos ciklo trukmės apskaičiavimo, naudojant grafoanalitinį gamybos ciklo trukmės nustatymo būdą, pagrindas – gaminio surinkimo schema. Ciklograma sudarinėjama iš antro galo.Grafike punktyrinės linijos reiškia prastovas. Detalės pažymėtos raide “D”, pirmas šalia jos stovintis skaičius rodo kuriam surinkimo vienetui detalė priklauso, o antras – kokios sudėtingumo grupės yra detalė. Šalia skaitiklyje parašyti laikai – kiek užtrunka detalės pagaminimas min. o vardiklyje – kiek tokių detalių reikia. Raide “S” pažymėti surinkimo vienetai, šalia jų – jų surinkimui reikalingas laikas min. , gautas sudėjus laikus, skirtus gaminti 3 sudėtingumo grupių detales ir padauginus iš procentų nuo to laiko.
Raide “M” pažymėti surinkimo mazgai, šalia jų parašytas jiems surinkti reikalingas laikas min., kuris gautas taip pat, kaip ir surinkimo vienetų. Raidė “N” – gatavas gaminys. Viršuje yra laiko skalė nuo nulio, o apačioje atbulinė laiko skalė, kuri pradedama nuo tos datos, laiko, kada reikia pabaigti gaminį. Nubraižius ciklogramą matosi, nuo kada reik pradėti gaminti gaminį, kad jis būtų pagamintas reikiamu laiku.Ciklogramos grafinis vaizdavimas pateiktas 5 priede.5. Pagalbinės veiklos organizavimas
Remonto organizavimas
Duota įmonės staklių parko sudėtis 5.1 lentelė
Įrengimai Įrengimųskaičius,C Vidut.remont.sudėting.kategor. Rj Remontiniųvienetų sumaI A 4 8 32 B 4 9 36 C 3 12 36 D 9 10 90Iš viso: 194II E 10 14 140 F 9 12 108 G 4 8 32Iš viso: 280 Įrengimų tarnavimo laikas iki 10 metų. Dirbama 2 pamainas.Metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laiko fondas Feį = 3820. Išdirbio normos įvykdomos 110%. .
Remonto ciklo trukmė apskaičiuojama:TcI = 25200 * k1* k2* k3* k4* k5TcII = 20160 * k1* k2* k3* k4* k5K1 – koeficientas, įvertinantis apdirbamą medžiagą ( I gr.-1,0 ; II gr.- 0,75);K2 – koeficientas, įvertinantis naudojamojo įrankio medžiagą ( I gr.- 1,0 ; II gr. – 0,8);K3 – koeficientas, įvertinantis įrengimo tikslumą (1,0);K4 – koeficientas, įvertinantis įrengimo masę (iki 10t – 1,0);K5 – koeficientas, įvertinantis įrengimo tarnavimo laiką (iki 10m – 1,0);
TcI = 25200 * 1 * 1 * 1 * 1 *1 = 25200hTcII = 20160 * 0,75 * 0,8 * 1 * 1 * 1 = 12096h
Remontinio ciklo trukmė :Tcm = 25200 / Feį*knTcmI = 25200 / (3820*1,1) = 5,997 = 6 mTcmII = 12096 / (3820*1,1) = 2,878 = 3 m
Tarpapžiūrinis periodas:Tap = Tcm * 12 / (nv + ne + na + 1)nv – vidutinių remontų skaičius remontiniame cikle;ne – einamųjų remontų skaičius remontiniame cikle;na – apžiūrų skaičius remontiniame cikle;
TapI = 6 * 12 / (1+1+4+12) = 4,2 = 4 mėnTapII = 3*12 / (1+2+3+12) = 2 mėn
Tarpremontinis periodas:Trp = Tcm*12/ nv+ne+1TrpI = 6*12/ 6 = 12 mėnTrpII =3*12/ 6 = 6 mėn Suformuojama remontinio ciklo struktūra :
I grupė K-A1-A2-E1-A3-A4-E2-A5-A6-V-A7-A8-E3-A9-A10-E4-A11-A12-KII grupė K-A1-A2-E1-A3-A4-V1-A5-A6-E2-A7-A8-V2-A9-A10-E3-A11-A12-K
Kiekvienai įrengimui grupei (su vienoda remontinio ciklo struktūra) apskaičiuojamas vidutinis metinis įvairių remonto rūšių skaičius:Kapitalinių – nvk = nk/TcmVidutinių – nvv = nv/ TcmEinamųjų – nve = ne/ TcmApžiūrų – nva = na/ TcmI atvejis II atvejis nvk = 1/6 nvk = 1/3nvv = 1/6 nvv = 2/3 nve = 4/6 nve = 3/3=1nva = 12/6 = 2 nva = 12/3= 4
Vidutinė metinė remonto darbų apimtis:Ti = ∑ R * nvi * ti ∑R – remontinių vienetų suma;nvi – įrengimų vidutinis metinis (A,V,E,K) remontų skaičius;ti – remontinio vieneto darbo imlumas.
Remonto darbų darbo imlumas 5.2 lentelėĮrengimai Įrengimų skaičius Remontiniųvienetų skaičius Remontiniųvienetų suma Remonto rūšis Vidutinis metinisremontų skaičius Laiko norma vienamremontiniam vienetui ti Darbo imlumas, h Viso Tame skaičiuje Viso Tame skaičiuje Stakliniai Šaltkalviški Stakliniai ŠaltkalviškiA 4 32 194 K 0,17 50 14 36 1616,67 452,67 1164,00B 4 36 194 V 0,17 9 3 6 291,00 97,00 194,00C 3 36 194 E 0,67 6 2 4 776,00 258,67 517,33D 9 90 194 A 2 0,85 0,1 0,75 329,80 38,80 291,00E 10 140 280 K 0,33 50 14 36 4666,67 1306,67 3360,00F 9 108 280 V 0,67 9 3 6 1680,00 560,00 1120,00G 4 32 280 E 1,00 6 2 4 1680,00 560,00 1120,00 A 4,00 0,85 0,1 0,75 952,00 112,00 840,00 K 6283,33 1759,33 4524,00 V 1971,00 657,00 1314,00 E 2456,00 818,67 1637,33 A 1281,80 150,80 1131,00Iš viso: 11992,13 3385,80 8606,33
Remonto darbininkų skaičius 5.3 lentelėRemonto rūšis Darbo imlumas, h Metinis efektyvusdarbininko darbo laikofondas įvertinus normųįvykdymą, h Darbininkų skaičius Viso Tame skaičiuje Viso Tame skaičiuje Stakliniai Šaltkalviški Stakliniai ŠaltkalviškiK 6283,33 1759,33 4524,00 2024,00 3,10 0,87 2,24V 1971,00 657,00 1314,00 2024,00 0,97 0,32 0,65L 2456,00 818,67 1637,33 2024,00 1,21 0,40 0,81A 1281,80 150,80 1131,00 2024,00 0,63 0,07 0,56Suma 11992,13 3385,80 8606,33 5,92 1,67 4,25Priimtas darbininkų skaičius: 7 2 5
Darbininkų skaičius apskaičiuojamas: DS = Ti / (Fed * kn)Fed– metinis efektyvus darbininko darbo laiko fondas,h ti Stakl. Šalt.A 0,1 0,75E 2 4K 14 36V 3 6 kn – vid. normų įvykdymo koeficientas. Ti – darbo imlumas, h Ti = r * t * c * ni; r – remontinių vienetų skaičius; t – laiko norma vienam remontiniam vienetui (iš lentelės); c – remontuojami įrengimai (c=1, nes vienas įrengimas); ni – pasikartojimų skaičius planiniuose metuose.
Įrengimui AStakliniai: Šaltkalviški:Apžiūroms: 8*0,1*1*2 = 1,6 n.h Apžiūroms: 8*0,75*1*2 = 12 n.h Einamajam: 8*2*1*1 = 16 n.h Einamajam: 8*4*1*1 = 32 n.hViso: 1,6+16 = 17,6 n.h Viso: 12+32 = 44 n.hĮrengimui BStakliniai: Šaltkalviški:Apžiūroms: 9*0,1*1*2 = 1,8 n.h Apžiūroms: 9*0,75*1*2 = 13,5 n.h Einamajam: 9*2*1*1 = 18 n.h Einamajam: 9*4*1*1 = 36 n.hViso: 1,8+18= 19,8 n.h Viso: 13,5+36= 49,5 n.hĮrengimui CStakliniai: Šaltkalviški:Apžiūroms:12*0,1*1*2 = 2,4 n.h Apžiūroms: 12*0,75*1*2 = 18 n.h Einamajam:12*2*1*1 = 24 n.h Einamajam:12*4*1*1 = 48 n.hViso: 2,4+24=26,4 n.h Viso: 48+18= 66 n.hĮrengimui DStakliniai: Šaltkalviški:Apžiūroms:10*0,1*1*2 = 2 n.h Apžiūroms:10*0,75*1*2 = 15 n.h Einamajam:10*2*1*1 = 20 n.h Einamajam:10*4*1*1 = 40 n.hViso: 20+2= 22 n.h Viso: 15+40= 55 n.hĮrengimui EStakliniai: Šaltkalviški:Apžiūroms: 14*0,1*1*4 = 5,6 n.h Apžiūroms: 14*0,75*1*4 = 42 n.h Einamajam:14*2*1*1 = 28 n.h Einamajam:14*4*1*1 = 56 n.hVidutiniam:14*3*1*1= 42 n.h. Vidutiniam:14*6*1*1= 84 n.hViso: 5,6+28+42= 75,6 n.h Viso: 42+56+84=182 n.hĮrengimui FStakliniai: Šaltkalviški:Apžiūroms:12*0,1*1*4 = 4,8 n.h Apžiūroms:12*0,75*1*4 = 36 n.h
Einamajam:12*2*1*1 = 24 n.h Einamajam:12*4*1*1 = 48 n.hVidutiniam:12*3*1*1=36 Vidutiniam:12*6*1*1=72Viso: 4,8+24+36=64,8 n.h Viso: 36+48+72=156 n.hĮrengimui GStakliniai: Šaltkalviški:Apžiūroms:8*0,1*1*4 = 3,2 n.h Apžiūroms: 8*0,75*1*3 = 24 n.h Einamajam:8*2*1*1= 16 Einamajam: 8*4*1*1= 32 Vidutiniam:8*3*1*1 = 24 n.h Vidutiniam:8*6*1*1 = 48 n.hViso: 3,2+16+16=43,2 n.h Viso: 24+32+48= 104 n.hPlaninis profilaktikos planas 5.4 lentelė
Prastova:
tp = Ti / (DS*8*p*kn)
DS – paskirtas darbininkų skaičius (2);p – pamainų skaičius (2).tpA=(16+32)/(2*8*2*1,1)= 1,36 tpB=(18+36)/( 2*8*2*1,1)= 1,53tpC=(24+48)/ (2*8*2*1,1)= 2,05 tpD=(20+40)/ (2*8*2*1,1)= 1,70tpE=(28+42+56+84)/( 2*8*2*1,1)= 5,97 tpF=(24+36+48+72)/( 2*8*2*1,1)=5,11tpG= (16+24+32+48)/( 2*8*2*1,1)=3,41Apžiūros prastovų neturi.
Įrengimai Tap Remontinių vienetųskaičius, R Paskutinio remontorūšis, data Planiniai metai Darbo imlumas, n.h. Prastova,d 9 10 11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Stakliniai Šaltkalviški A 4 8 A2 E1 A3 A4 17,6 44 1,36 B 4 9 E3 A9 A1 E4 19,8 49,5 1,53C 4 12 K A1 A2 E1 26,4 66 2,05D 4 10 V A7 A8 E3 22 55 1,70E 2 14 A1 A2 E1 A3 A4 V1 A5 A6 75,6 182 5,97F 2 12 K A1 A2 E1 A3 A4 V1 A5 64,8 156 5,11G 2 8 A4 V1 A5 A6 E2 A7 A8 V2 43,2 104 3,41
7. Kokybės kontrolės organizavimas
Kontrolė – tai planinės – reikiamos ir faktiškos būklės palyginimas: normatyvinė – planuojamoji būklė palyginam su faktiška būkle, ir aptiktasis nukrypimas leidžia spręsti, ar kontroliuojamasis procesas vyksta tinkamai. Tačiau išsiaiškinti nukrypimą – tai dar ne visi kontrolės uždaviniai. Čia gaunama informacija apie pasekmes, o ne apie nukrypimo priežastis. Tuo tarpu svarbiausias kontrolės uždavinys yra užkirsti kelią tokiems nukrypimams atsirasti ateityje, t.y. kontrolė turi būti profilaktinio pobūdžio. Žinoma, tai nereiškia, kad nebus taikomas sankcijos procesą pažeidusiems darbuotojams. Jie turi būti baudžiami, tačiau tik tuo atveju, jei jie yra tikrieji kaltininkai (nukrypimo priežastis), jei nukrypimas atsirado dėl jų piktybiškos veiklos.
Kontrolierių skaičius (DSk):DSk=S “N” * N0*m*tk*ka*kp/Fed*60*knn ,,N” – metinė gamybos apimtis, vnt., N0– originalių detalių skaičius gaminyje “N”, m – kiekvienos detalės vidutinis matavimų skaičius (2-8 matavimai), tk – vidutinė laiko norma kokybės kontrolės operacijai (1-5 min.), ka – atrankos dydis procentais (10-30 %), kp – koeficientas, įvertinantis papildomą laiką (20-40%), Fed – metinis efektyvus darbininko darbo laiko fondas, h., kn – koeficientas, įvertinantis normų įvykdymą (1-1,2).
Kontrolės operacijų charakteristika 7.1 lentelėDetalių sudėtingumo grupė Originalių detalių pavadinimų skaičius Metinė gamybos apimtis “N” m tk ka kp Metinis darbo imlumas (h)1 4 4220 2 1 0,2 1,3 146,32 17 4220 3 2 0,2 1,3 1865,23 15 4220 7 4 0,2 1,3 7680,44 6 4220 6 5 0,2 1,3 3291,6Suma 12983,5
DSk =12983,5/(2024*1,1) = 5,83. Priimsime 6.
Statistiniams produkcijos kokybės reguliavimo metodams naudojamos kontrolinės kortos. Jis tarnauja vaizdžiam vykstančio technologinio proceso atspindėjimui ir savalaikiam technologinio proceso sutrikimų išaiškinimui. Korta neparodo sutrikimų priežasties. Taikant statistinius kokybės kontrolės metodus, technologinis procesas turi būti stabilus, nes kitaip jis bus pastoviai stabdomas. Daugiausia paplitusios kontrolės kortos yra : vidutinių aritmetinių reikšmių, medianos, individualių reikšmių, amplitudžių. Vidutinis aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas:
X = S Xi/n n – atrankos dydis,Xi – i-tojo matavimo reikšmė mm.Apskaičiuojant medianą, imama vidurinė reikšmė, o jei matuojamų detalių parametrų reikmės yra pasikartojančios ir atidedamas porinis skaičius tų parametrų reikšmių, tai mediana imama jų vidurkis. Amplitudė randama:R = Xmaxi-X mini
Aritmetinio vidurkio ir medianos metodai naudojami stebint vidutines produkcijos kokybės reikšmes, charakterizuojančias technologinio proceso dinamikos kitimą. Amplitudės ir individualių reikšmių metodai naudojami kontrolinių dydžių išsibarstymo stebėjimui.Detalės skersmuo 85 mm., tolerancijos laukas: nuo +0,2 mm iki –0,3 mm. Tv – viršutinė matmenų riba;Ta – apatinė matmenų riba;Pv – viršutinė kontrolinė riba;Pa – apatinė kontrolinė riba;Pvm – viršutinė broko riba;Pam – apatinė broko riba;Pvr – viršutinė reguliavimo riba;s – tolerancijos laukas (0,2+0,3=0,5) 7.2 lentelėStatistinis reagavimo metodas Žymėjimas Reguliuojamos ribos Skaičiavimo formulėsMedianos x PvPa Tv- 0,4*A6*dTa+ 0,4*A6*dIndividualių reikšmių xi PvmPam Tv – 0,5*D6*dTa + 0,5*D6*dAritmetinio vidurkio x PvPa Tv – 0,5*A6*dTa +0,5*A6*dAmplitudės R Pvr 0,5+D3*d
Atrankos dydis 5 vienetai.Koeficientų reikšmės: A6- 0,553, D3- 1,63, D6- 0,185.Tv =85 + 0,2 =85,2Ta =85 – 0,3 =84,7d = 0,2+0,3 =0,5 Vidutinių aritmetinių reikšmių metodu apskaičiuojame reguliavimo ribas.Pv = Tv – 0,5*A6*d = 85,2-0,5*0,553*0,5= 85,06 (mm)Pa = Ta +0,5*A6*d = 84,7+0,5*0,553*0,5= 84,83 (mm)Medianos statistiniu reguliavimo metodu apskaičiuojame reguliavimo ribas.Pv= Tv- 0,4*A6*d =85,2- 0,4*0,553*0,5=85,09 (mm)Pa= Ta+ 0,4*A6*d =84,7 +0,4*0,553*0,5=84,81 (mm)Individualių reikšmių statistiniu reguliavimo metodu apskaičiuojame reguliavimo ribas.Pvm= Tv – 0,5*D6*d=85,2-0,5*0,185*0,5=85,15 (mm)Pam= Ta + 0,5*D6*d=84,7+0,5*0,185*0,5=84,75 (mm)Amplitudės metodu apskaičiuojame reguliavimo ribas.Pvr =0,5+D3*d =0,5*1,63*0,5=0,41Kontroliuojamo parametro reikšmių patekimas už reguliuojamų ribų signalizuoja apie normalaus technologinio proceso sutrikimą. Tokiu atveju daroma neeilinė atranka ir jeigu bus gauti analogiški rezultatai, duodamas signalas nutraukti įrengimų darbą. Kontrolinėje kortoje daroma atitinkamoje vietoje žyma (rodyklė).
Grafinė dalis pateikta 6 priede.8. Personalo poreikio nustatymas
8.1 Pagrindinių darbininkų poreikis
Darbininkų skaičius8.1.1 lentelėDarbininkųprofesija Metinis gamybos imlumas, hT Efektyvus darbininkų darbo laiko fondas,įvertinant normų įvykdymo koeficientą Fed*kn Darbininkų skaičius vienetais Apkrovimo koeficientas, ka Apskaičiuotas Priimtas A 12798 2024 6,3 7 0,903B 15052 2024 7,4 8 0,930C 9846 2024 4,9 5 0,973D 31580 2024 15,6 16 0,975E 41778 2024 20,6 21 0,983F 33900 2024 16,7 17 0,985G 15755 2024 7,8 8 0,973Suma 160709 79,4 82
Efektyvus darbininkų darbo laiko fondas, įvertinant normų įvykdymo koeficientą, apskaičiuojamas: Fed*kn=(D-A-S)*tv*k.n.=(254-20-4)*8*1,1=2024 h D – darbo dienų skaičius metuose, d.A – atostogos, d.S – neatvykimas į darbą dėl ligos, d.tv – vidutinė darbo dienos trukmė, hkn – efektyvumo koeficientas 1,1 Nd- pagrindinių darbininkų poreikisNd=T/( Fed*kn)Darbininkų skaičius gaunamas metinį gamybos imlumą dalijant iš efektyvaus darbininkų darbo laiko fondo, įvertinus normų įvykdymo koeficientą, priimtas – apskaičiuotą suapvalinus iki didesnio sveiko skaičiaus. Apkrovimo koeficientas apskaičiuojamas apskaičiuotas vertes padalinus iš priimtų.
8.2 Pagalbinių darbininkų poreikis
Pagalbinis personalas 8.2.1 lentelėProfesija Skaičiavimo bazėnurodant dimensiją Normatyvas Darbuotojų skaičius Apkrovimokoeficientas, ka Apskaičiuotas Priimtas Elektromonteriai 58 90 0,64 1 0,64Įrankių išdavėjai 58 100 0,58 1 0,58Šaltkalviai profilaktiniam remontui 4,25 5 0,85Stakliniai remontininkai 1,67 2 0,84Derintojai (pag. darb. sk.) 82 30 2,73 3 0,91Kontrolieriai 5,83 6 0,97Sandėlininkas 58 300 0,19 1 0,19Transporto darbuotojas 1 trans. priemonė 2 (p=2) 1Suma 21
Apskaičiuotas darbuotojų skaičius gautas skaičiavimo bazę nurodant dimensiją padalinus iš normatyvo. Skaičiuodamas transporto priemonių skaičių gavau 1. Todėl vienai transporto priemonei valdyti reikia 1 darbuotojo, o kadangi dirbama dviem pamainom, tai jų bus 2. Gautas pagalbinių darbuotojų skaičius 21 (be valytojų). Valytojų skaičius nustatomas dalinant bendrą patalpų plotą iš vienai skiriamo ploto (1400 m2).1970,8/1400 = 1,4Vadinasi, priimtume 2, bet dirbame 2 pamainos, tai priimame 4.
8.3 Vadovų ir specialistų poreikis
Esant trims vyr. meistrams yra skiriamas cecho viršininkas.Vyr. meistrui pavaldūs 2 meistrai.Vienas meistras gali turėti 25-30 darbininkus.Meistrų sk. = DS/25 = (82+21)/25 = 4,12 , priimu 5.Vyr. meistrų sk. = Meistrų sk./3 = 5/3 = 1,67 , priimu 2.Cecho meistrų sk. = Vyr. meistrų sk./2 = 2/2 = 1.Priimu finansininką (1), ekonomistą (1), normuotoją (1), dispečerį (1).Visas darbuotojų skaičius yra 119 (12 (vadovų ir specialistų) + 82 (pagrindiniai darbuotojai) + 21 (pagalbiniai darbuotojai) + 4 (valytojos)).
9. Organizacinė valdymo schema. Gamybinė struktūra su tarpusavio ryšiais.
10. Gamybos kaštų formavimas
Gamybos sąnaudos ir gaminio savikaina IV brandos metais. 10.1 lentelėIšlaidų straipsnio pavadinimas Gamybos kaštai Lt Iš viso Lt Kintami Pastovūs 1. Materialinės ir joms prilygintinos sąnaudos 1.1. Pagr. medžiagos 224880,33 224880,331.2. Komplekt. Gaminiai 860204,8 860204,81.3. Elektros energija 273727 10589 2843161.4. Kuras, vanduo, oras 371579 3103918 34754971.5. Kitos materialinėsvertybės 1094516,8 1094516,82. Darbo apmokėjimoišlaidos 2.1. Pagr. darbininkų 741140 7411402.2. Pagal. darbininkų 135330 1353302.3. Vadovų specialistų 157200 1572003. Atskaitymai soc.draudimui 320437,70 320437,704. Nusidėvėjimai 4.1. Pastatai 1321117,2 1321117,24.2. Įrengimai 460800 4608005. Intelektualaus turtonusidėvėjimas 15667 15667Suma 2471531 6619576 9091107
10.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos
Materialinės gamybos sąnaudos – tai išlaidos materialinėms ir joms prilygintoms vertybėms įsigyti. Jas sudaro: gamyboje sunaudotos pirktos žaliavos ir medžiagos, pusgaminiai, komplektuojamieji gaminiai, atsarginės dalys, kuro ir visų rūšių energijos vertė, pašto, telefono, patalpų nuomos bei apsaugos išlaidos ir kt. Materialinės išlaidos nustatomos pagal jų pirkimo kainą, pridedant transportavimo bei paruošimo išlaidas, muitų mokesčius ir kt.
Sąnaudos medžiagoms10.1.1 lentelėMedžiagos markė Ruošinio masė, kg Gamybos programa,vnt Medžiagos masė, t Kaina lt/t Medžiagųvertė, Lt Transportavimo sandėliavimo išlaidos,Lt Visos sąnaudosmedžiagoms, LtPlienas 0,42 173020,00 72,88 1500,00 109314,04 6558,84 115872,88Ketus 23,40 4220,00 98,75 1200,00 118497,60 7109,86 125607,46Suma 23,82 177240,00 171,62 – 227811,64 13668,70 241480,33
Gamybinę programą sudarančios detalės gaminamos iš ketaus ir plieno. Originalios detalės yra iš plieno, jų yra 41, korpusinės – iš ketaus, jų yra 1. Jų svoris atitinkamai: 20 kg. ir 0,36 kg. Ruošinio masė didesnė už detalės masę 17 %.Transportavimo išlaidos sudaro 6% medžiagų vertės
Sąnaudos atliekomsMedžiagos markė Ruošinio masė, kg Detalės masė, kg Atliekų masė vienamgaminiui, t Gamybos apimtis, vnt Atliekųkaina, Lt/t Atliekų vertė, tūkst. LtPlienas 0,42 0,36 0,000061 173020,00 75 0,79Ketus 23,40 20 0,003400 4220,00 60 0,86Suma 23,82 20,36 0,003461 177240,00 – 1,66
10.1.2 lentelė
Atliekų kaina sudaro 5% medžiagos kainos.
Sąnaudos pirktiems gaminiams (komplektuojamiems)
10.1.3 lentelėPavadinimas Skaičius vienetais Vieneto kaina, Lt Bendra suma, tūkst.Lt Transporto ir sandėliavimo išlaidos Suma, tūkst.LtMechaninės 4220 87 367140 44056,8 411196,8Elektinės 4220 95 400900 48108 449008Suma – – 768040 92164,8 860204,8
Transportavimo ir sandėliavimo išlaidos 12 % nuo bendros sumos.Kuro ir energijos sąnaudos
10.1.4 lentelėPanaudojimo kryptis Energijos rūšis Sunaudotaskiekis Vienetokaina, Lt. Suma, Lt. Kint. išl. Past. išl.1. Jėgos energija 1. Elektros energijavarikliams, kwh. 1382458 0,198 273727 2. Vanduo technologiniamstikslams, m3 96264 3,86 371579 3. Vanduo buitiniamstikslams, m3 755650 3,86 29168092. Energija apšvietimuiir kuras apšildymui 1. Kuras, Gcal 1792,232 104,4 187109 2.Energija, kwh 53481,6 0,198 105893. Kitos materialinės sąnaudos 1094517Suma 4854330
Metinės elektros energijos jėgos sąnaudos kWh apskaičiuojamos tokiu būdu:
Ne=å Ni*kp*Tmax Ni- elektros imtuvų (staklių) instaliuotoji galia, kW kp- paklausos koeficientas (0,7-0,8)
Tmax- maksimali galios naudingumo trukmė per metus (Tmax=Feį=3820) 10.1.5 lentelėTechnologiniai įrengimai Skaičius Variklių galia, kW Suminė variklių galia, kWA 4 14 56B 4 15 60C 3 11 33D 9 12 108E 10 15 150F 9 10 90G 4 5 20Suma 517Ne= 517*0,7*3820 = 1382458 Iea = (F*qa*Ta*h0)/1000 F- apšvietimo norma, m2 (bendras plotas 1980,8) qą- apšvietimo norma, (15W/m2) h0- koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas (0,7-0,8)Iea = (1980,8*15*0,75*2400)/1000 = 53481,6 kWh
Ig = (Hg*Fš*V)/I*1000 (Hg = 15 kcal/h neesant ventiliacijai) Hg = 25 kcal/h esant ventiliacijai Fš – kūrenimo sezono trukmė, h (6 mėn.*30 d.*24 h =4320 h) I -šilumos garavimas (540 kcal/kg) V – patalpų tūris, m3 (bendras patalpų tūris 13786,4 m3) Ig=(25*4320*13786,4)/540*1000 = 2757,28 = 1792,232 Gcal 1792,232Viena garo tona 650000 kcal, 1Gcal= 1000000 kcal 1 Gcal / 104,4 Lt
Vandens sunaudojimo skaičiavimas
Vanduo technologiniams tikslams: 0,6l / h Vandens kaina: 3,86 Lt Įrengimų skaičius: 42 Feį=3820 Sunaudojama: 0,6*42*3820 = 96264
Vanduo buitiniams tikslams: 25 l (vienam darbininkui per parą) Darbininkų skaičius: 119 Fed=1840 Sunaudojama: 25*119*1840 = 755650
Kitos materialinės sąnaudos:
1. Pagalbinių medžiagų sunaudojama įrenginių apžiūroms bei remontui (1-3 % nuo įrenginių vertės). Renkuosi 2%. 3840000*0,02 = 69600 Lt2. Išlaidos mediagoms, reikalingoms transporto priemonių remontui ir apžiūroms sudaro 3-8 % transporto priemonių vertės. Renkuosi 5 %. 1000*0,05 = 50 Lt3. Mažaverčių ir greit susidėvinčių įmonės įrankių susidėvėjimas sudaro 3-5 % gamybinių įrankių vertės (nuo technologinių įrengimų vertės). Pasirenku 4 %. 3490000*0,04 = 1396004. Medžiagoms, cecho patalpoms išlaikyti skiriama 1-3 % pastatų vertės (renkuosi 2 %).Pastatų remontui- 2,5 % jų pradinės vertės.Inventoriaus išlaidos sudaro 1,5 % įrenginių ar pastatų vertės.
14679080*0,02 =293581,614679080*0,025=36697714679080*0,015=220186,2Suma 880744,8
5. Skaičiuojant išlaidas bandymams, tyrimams, racionalizacijai, imama 20-24 Lt vienam darbuotojui. Pasirinkau 23 Lt. 119*23 = 27376. Išlaidos darbo aprangai yra 10-15 Lt vienam darbuotojui. Pasirinkau 15 Lt.119*15 = 1785
Bendra suma: 1094516,8 Lt
10.2. Darbo apmokėjimo sąnaudos
Apskaičiuojamos pramonės gamybinio personalo darbo apmokėjimo sąnaudos.
Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis10.2.1 lentelėDarbininko specialybė Kategorija Valandinis tarifinis atlygis Lt/h Programos darbo imlumas, h Tarifinis darbo užmokestis, tūkst. Lt Pagrindinis darbo užmokestis, tūkst. Lt Papild. darbo užmokestis 8%, tūkst. Lt Bendras darbo užmokestis, tūkst. LtA 3 3,69 12798 47,22 47,22 3,78 51,00B 3 3,69 15052 55,54 55,54 4,44 59,99C 3 3,69 9846 36,33 36,33 2,91 39,24D 4 3,98 31580 125,69 125,69 10,06 135,74E 5 4,55 41778 190,09 190,09 15,21 205,30F 6 5,11 33900 173,23 173,23 13,86 187,09G 3 3,69 15755 58,14 58,14 4,65 62,79Suma 160709 686,24 686,24 54,90 741,14
DU t – tarifinis darbo užmokestis DU t =G*tvnt*ahx , ahx- valandinis tarifinis atlygis DU t =T*ahx dpap – papildomas darbo užmokestis procentais dpap=(Atostogų trukmė dienomis/Darbo dienų skaičius)*100%=(20/254)*100%=7,87 %Dpap – papildomas darbo užmokestis Dpap= Dpagr *dpagr/100% Dpagr – pagrindinis darbo užmokestis
Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis
Specialybė Kategorija Darbuotojų skaičius Valandinis tarifinis atlygis Lt/h Fed ka Pagrindinis darbo užmokestis, tūkst. Lt Papildomas darbo užmokestis,t. Lt (8%) Bendras darbo užmokestis, tūkst. LtElektromonteris 5 1 3,69 1840 0,64 4,35 0,35 4,69Įrankių išdavėjas 3 1 3,13 1840 0,58 3,34 0,27 3,61Šaltkalviai 4 5 3,41 1840 4,25 26,67 2,13 28,80Staklininkai 5 2 3,69 1840 1,67 11,34 0,91 12,25Derintojai 6 3 3,98 1840 2,73 19,99 1,60 21,59Kontrolieriai 4 6 3,41 1840 5,83 36,58 2,93 39,51Sandėlininkai 6 1 3,98 1840 0,19 1,39 0,11 1,50Valytojos 3 4 3,13 1840 2,8 16,13 1,29 17,42Transporto darbuotojai 3 2 3,13 1840 0,96 5,53 0,44 5,97 10.2.2 lentelė DU= DS*ahx*Fea*ka , DS- darbininkų skaičius, ahx- valandinis atlyginimas Suma: 135,33 Vadovų ir specialistų darbo apmokėjimo išlaidosPareigos Skaičius Mėnesinis atlyginimas Metinis darbo užmokesčio fondas, ltMeistrai 5 1000 60000Vyr. Meistrai 2 1100 26400Cecho viršininkai 1 1300 15600Dispečeris 1 1100 13200Finansininkas 1 1000 12000Normuotojas 1 1000 12000Ekonomistas 1 1500 18000Suma: 12 8000 157200DU= DS*Mėn.atlygis*12 mėn.
10.2.3 lentelė
Atsiskaitymai nuo išmokėtų sumų
10.2.4 lentelėDirbantieji Bendras darbo užmokestis, tūkst.Lt Socialinis draudimas, Sveikatos draudimas, Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, Suma 27% 3% 1% 1. Pagrindiniai darbininkai 741140,00 200107,80 22234,20 7411,40 229753,402. Pagalbiniai darbininkai 135330 36539,10 4059,90 1353,30 41952,303. Vadovaujantis personalas 157200 42444,00 4716,00 1572,00 48732,00 Suma 320437,70
10.3 Nusidėvėjimas
Patalpų ir įrengimų nusidėvėjimas yra apskaičiuotas 3.1. skyriuje. Intelektualaus turto nusidėvėjimą skaičiuojame technologijų įsigijimą (iš pradinių duomenų) dalindami iš metų skaičiaus. 141 000/9 =15667 (Lt/m)
11. Gaminio kainos nustatymas
Vieno gaminio savikaina: s` = Gk / N = 9091107/4220 =2154,29 LtGk – gamybos kaštai.N – gamybos apimtis. Vieno gaminio kaina: K= I` + I’*0,5 =2154,29 + 2154,29*0.5 = 3231,5 LtGaminio kaina gali būti nustatoma turint informaciją apie rinkoje galiojančias kainas ir planuojamus gamybos kaštus. Tam galima pasinaudoti kritinio taško metodu. Kritinis taškas apskaičiuojamas:
KT = Rįp * ∑Ip / ( ∑Ip + P), LtKT = ∑ Ip / (Ip’ + p’) = ∑ Ip / (K – Ik’), vnt.
KT- kritinis taškasRįp – realizavimo įplaukų suma, Lt/m;∑Ip – pastovių išlaidų suma, Lt/m;P – pelno suma, Lt/m;Ip’- pastovių išlaidų suma, tenkanti produkcijos vienetui, Lt/vnt;p’ – pelnas, tenkantis vienam produkcijos vienetui, Lt/vnt;K – produkcijos vieneto kaina, Lt/vnt;Ik’ – kintamosios išlaidos, tenkančios produkcijos vienetui, Lt/vnt.Rįp= K*N =4220*3231,5 = 13636930∑Ip = 6619576P = 2154,3*0,5*4220 =4545573Ip’ = 6619576/4220 =1568,6Ik’= 2471531/4220 = 585,7KT = ∑Ip / (K-Ik’) = 6619576/ (3231,5-585,7) =2502KT =Rįp*∑Ip/(∑Ip + P) =13636930*6619576/(6619576+4545573) = 8085042Kritinio taško grafinis vaizdavimas pateiktas 2 pav. 2 paveikslas
KT – 8085042 Lt arba 2502 vnt. Pardavus šį kiekį produkcijos, bus pradėtas gauti pelnas.
Apskaičiuojamas atsargos koeficientas (KA) KA=(G-KT)/KT; G – metinė gamybos programa, vnt/m. Manuoju atveju skaičiuojame 4 – ųjų metų atžvilgiu: KA = (4220-2502)/2502= 0,68.12. Gamybos sąnaudų panaudojimo efektyvumas
12.1. Grynųjų pinigų srautai
1. Surašome gamybos apimtis kiekvienais iš 9 metų: I m-2463 vnt., II-VIIm.-4220 vnt., VIIIm.-2632 vnt., IXm.-2110 vnt.2. Surašoma vieneto kaina (3231,50 Lt).3. Skaičiuojame realizavimo apimtis (1 str. ir 2 str. sandauga).4. Kintami kaštai skaičiuojami kintamus kaštus, tenkančius vienam produkcijos vienetui Ik’ , dauginant iš gamybos apimties.5. Pastovieji kaštai 9 metus lieka pastovūs, tik įrengimų nusidėvėjimas skirtingas.6. Pastatų nusidėvėjimas visur yra vienodas dydis, paimtas iš 3.1 dalies.7. Įrenginių nusidėvėjimas įrašomas iš 3.1 dalies, kur buvo apskaičiuotas ,,Metų metodu”.7a. Intelektualaus turto nusidėvėjimas yra įrašomas iš 10.3 darbo dalies.8. Balansinis pelnas skaičiuojamas iš realizavimo apimties atimant 4-7 str. paskaičiuotas sąnaudas.9. Neapmokestinama pelno dalis skaičiavimuose neįvertinta.10. Apmokestinamasis pelnas skaičiuojamas iš balansinio pelno atimant neapmokestinamą pelną.11. Įmokos į biudžetą apskaičiuojamos 24 % nuo apmokestinamo pelno. 12. Likutinis pelnas apskaičiuojamas iš apmokestinamo pelno atėmus įmokas į biudžetą.13. Šiame straipsnyje numatytas nusidėvėjimas yra skaičiuojamas sumuojant įrenginių, patalpų ir intelektualaus turto nusidėvėjimą.14. Grynųjų pinigų srautai gaunami susumavus likutinį pelną ir amortizacinius atskaitymus.15. Apyvartinis kapitalas suformuojamas nuliniais metais, prieš pradedant gamybą.16. Projektuojami grynųjų pinigų srautai gaunami sudėjus 14 ir 15 straipsnius. 17. Grynoji likvidacinė vertė gaunama: pastatų vertė + įrengimų vertė – pastatų nusidėvėjimas – įrengimų nusidėvėjimas. (3840000 +14679080)- 9*1321117,2 – 3456000 = 3173025 . 18. Investicijos į pagrindinį kapitalą – tai pastatai, įrengimai ir intelektualus turtas. 19. Bendri projekto grynųjų pinigų srautai – 16+17+18 straipsniai.
Gamybos metai 0 1 2 3 4 5 6 7 8 91. Realizavimo apimtis, vnt 2463,00 4220,00 4220,00 4220,00 4220,00 4220,00 4220,00 2632,00 2110,002. Vieneto kaina, Lt 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,50 3231,503. Realizavimo apimtis, Lt 7959184,50 13636930,00 13636930,00 13636930,00 13636930,00 13636930,00 13636930,00 8505308,00 6818465,004.Kintamieji kaštai, Lt 1442507,31 2471531,00 2471531,00 2471531,00 2471531,00 2471531,00 2471531,00 1541485,69 1235765,505. Pastov. kaštai be nusidėvėjimoir intelekt.turto nusidėvėjimo, Lt 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,50 4821991,506. Pastatų nusidėvėjimas, Lt 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,2 1321117,27. Įrengimų nusidėvėjimas, Lt 1152000 921600 691200 460800 230400 7a. Intelekt.turto nusidėvėjimas, Lt 15667 15667 15667 15667 15667 15667 15667 15667 156678. Balansinis pelnas, Lt -794098,51 4085023,30 4315423,30 4545823,30 4776223,30 5006623,30 5006623,30 805046,61 -576076,209. Neapmokestinama pelno dalis, Lt 10. Apmokestinamas pelnas, Lt -794098,51 4085023,30 4315423,30 4545823,30 4776223,30 5006623,30 5006623,30 805046,61 -576076,2011. Mokesčiai biudžetui, Lt -190583,64 980405,59 1035701,59 1090997,59 1146293,59 1201589,59 1201589,59 193211,19 -138258,2912. Planuojamas likutinis pelnas, Lt -603514,87 3104617,71 3279721,71 3454825,71 3629929,71 3805033,71 3805033,71 611835,43 -437817,9113. Amortizaciniai atskaitymai, Lt 2488784,20 2258384,20 2027984,20 1797584,20 1567184,20 1336784,20 1336784,20 1336784,20 1336784,2014. Grynųjų pinigų srautas gamyboje, Lt 1885269,33 5363001,91 5307705,91 5252409,91 5197113,91 5141817,91 5141817,91 1948619,63 898966,2915. Pap. invest. į apyvartinį kapitalą, Lt (-243146,75) (-173450,61) 0 0 0 0 0 158307 51658,07 206632,316. Projekt. bendr.gryn. pinigųsrautai, Lt (-243146,75) 1711818,72 5363001,91 5307706 5252410 5197114 5141818 5300125 2000278 110559917. Grynoji likvidacinėvertė, Lt 317302518. Investicijos į pagr. kapitalą, Lt (-18903227) 19. Bendri projekto gryn. pinigų srautai (-19146373,75) 1711818,72 5363001,91 5307706 5307706 5197114 5141818 5300125 2000278 4278624
12.2. Projekto efektyvumo apskaičiavimas
Norėdami įvertinti projekto efektyvumą, skaičiuosime apsimokėjimo laikotarpį (T), esamąją grynąją vertę (NP) ir pelningumo indeksą (PI).
Apsimokėjimo laikotarpis (T)
Apsimokėjimo laikotarpis – metų, reikalingų padengti investicijoms skaičius. Jis skaičiuojamas, kaupiant projekto grynųjų pinigų srautus, kol jų suma pavirs nuliu. Metiniai grynųjų pinigų srautai imami iš grynųjų pinigų srautų lentelės paskutinės eilutės. Bendrieji grynųjų pinigų srautai gaunami sumuojant pirmojo stulpelio duomenis (praėjusius metus su esamais).
12.2.1 lentelėMetai Grynųjų pinigų srautai, Lt. Metiniai Bendrieji0 (-19146373,75) (-19146373,75)1 1711818,72 -17434555,032 5363001,91 -12071553,123 5307706 -6763847,124 5307706 -1456141,125 5197114 3740972,886 5141818 8882790,887 5300125 14182915,888 2000278 16183193,889 4278624 20461817,88|-1456141,12| / 5197114 = 0,28T yra skaičiuojamas:T = 4 + 0,28 = 4,28
Esamoji grynoji vertė (NPV)
Projekto grynoji esamoji vertė ( NPV) apskaičiuojama pagal kiekvieno grynųjų pinigų srautų dabartinę vertę, įskaitant įplaukas ir nutekėjimus, diskontuotus projekto kapitalo kaina. Susumuoti diskontuoti grynųjų pinigų srautai apibrėžiami kaip projekto esamoji vertė. Kai suma teigiama, projektas gali būti priimtas. Skaičiuojama:NPV = ∑ CFt / (1+k)t k – kapitalo kainos koeficientas (8%);CFt – laukiamas grynųjų pinigų srautas t periodu, Lt.Jei įgyvendinamas projektas su teigiama grynąja esamąja verte, įmonės turtas padidėja šia suma.
Diskontuoti metiniai grynųjų pinigų srautai 12.2.2 lentelėMetai Metiniai grynųjų pinigų srautai, Lt Kapitalo kaina, 8 % Diskontas, % Metinių grynųjų pinigų srautų diskontuota vertė, tūkst.Lt0 -19146374 0,08 1 -19146373,751 1711818,7 0,08 1,08 1585017,332 5363001,9 0,08 1,1664 4597909,733 5307706 0,08 1,259712 4213428,154 5307706 0,08 1,360489 3901322,365 5197114 0,08 1,4693281 3537068,466 5141818 0,08 1,5868743 3240217,537 5300125 0,08 1,7138243 3092572,038 2000278 0,08 1,8509302 1080687,969 4278624 0,08 1,9990046 2140377,24Suma 8242227,05Taigi grynoji esamoji vertė yra 8242227,05Lt
Pelningumo indeksas (PI)
Pelningumo indeksas (PI) apibūdinamas kaip grynųjų pinigų ir išlaidų santykis. Jis parodo santykinį bet kurio projekto pelningumą arba dabartinį pelną, tenkantį vienam dabartinių išlaidų vienetui (Lt.):PI = ∑ CIFt / (1+k)t/ ∑ COFt / (1+k)t CIFt – būsimos grynųjų pinigų įplaukos ar pelnas periodu tCOFt – išlaidos ar nutekėjimaik – kapitalo kainos koeficientasProjektas priimtinas, jei PI >1. Kuo jis didesnis, tuo geriau vertinamas projektas.
Metinių grynųjų pinigų srautų diskontuotos vertės 12.2.3 lentelėMetai Metiniai grynųjų pinigų srautai, Lt Kapitalo kaina,8 % Diskontas, % Metinių grynųjų pinigų srautų diskontuota vertė, Lt 1 1711818,7 0,08 1,08 1585017,332 5363001,9 0,08 1,1664 4597909,733 5307706 0,08 1,259712 4213428,154 5307706 0,08 1,36048896 3901322,365 5197114 0,08 1,46932808 3537068,466 5141818 0,08 1,58687432 3240217,537 5300125 0,08 1,71382427 3092572,038 2000278 0,08 1,85093021 1080687,969 4278624 0,08 1,99900463 2140377,24Bendroji diskontuotų verčių suma 27388600,80PI= 27388601/19146374 =1,43. Taigi PI > 0.
12.3. Investicinio projekto pajamų ir išlaidų balansas
12.3.1 lentelėMetai 0 1 2 3 4 5 6 7 8 90 -19146373,75 -20678083,65 -22332330,34 -24118916,77 -26048430,11 -28132304,52 -30382888,88 -32813519,99 -35438601,59 -38273689,721 1711818,72 1848764,22 1996665,36 2156398,58 2328910,47 2515223,31 2716441,17 2933756,47 3168456,982 5363001,91 5792042,06 6255405,43 6755837,86 7296304,89 7880009,28 8510410,02 9191242,833 5307706,00 5732322,48 6190908,28 6686180,94 7221075,42 7798761,45 8422662,374 5307706,00 5732322,48 6190908,28 6686180,94 7221075,42 7798761,455 5197114,00 5612883,12 6061913,77 6546866,87 7070616,226 5141818,00 5553163,44 5997416,52 6477209,847 5300125,00 5724135,00 6182065,808 2000278,00 2160300,249 4278624,0010 Suma -19146373,75 -18966264,93 -15120564,21 -11022503,35 -6596597,62 -1927211,43 3060429,66 8605389,03 11294098,15 16476250,00
Investicinio projekto pajamų ir išlaidų balanso diagrama 3 paveikslas
Išvados
Darbo tikslas buvo suplanuoti įmonės veiklą devynerių metų bėgyje ir nustatyti ar duotomis sąlygomis apsimoka įgyvendinti tokį projektą. Buvo remiamasi investicinio kapitalo, gamybos kaštų, pajamų bei kasmetinio pelno skaičiavimais. Buvo nustatyta po kelių metų projektas atsipirks. Paaiškėjo, jog tai atsitiks po 4.28 metų. Esamoji vertė parodė, jog įmonės kapitalas, įgyvendinus projektą, padidės 8242227,05 Lt. Grynųjų pinigų ir išlaidų santykis arba pelningumo indeksas parodo santykinį bet kurio projekto pelningumą arba dabartinį pelną, tenkantį vienam dabartinių išlaidų vienetui. Projektas priimtinas, jei pelningumo indeksas yra didesnis už 1. Kuo jis didesnis, tuo geriau vertinamas projektas. Mūsų gautas PI yra 1,43. Taigi, projektas, be abejo, yra priimtinas.
Naudotos literatūros sąrašas
1. Aleknavičienė V., Misevičius V. Technologijos inovacijų ekonominis įvertinimas. Kaunas, Technologija, 1993. 2. Aleknavičienė V., Jasūdienė L. Inžinierinių projektų įvertinimas. Kaunas, Technologija, 1995.