Lietuvos transporto sistema

1.Socialinis, ekonominis tr. Vaidmuo? Transportas (lot. transporto – pernešu, pervežu) – ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiais keliais ir įvairiomis priemonėmis.Transporto sistemą sudaro trys pagrindinės dalys: transporto priemonės, transporto infrastruktūra bei valdymas ir gabenimo objektai (keleiviai, kroviniai). Nesant nors vienos šios sistemos sudėtinės dalies transporto sistema tampa neveiksni. Tokiu būdu transporto vaidmuo egzistuoja ekonomikos ir valstybės saugumo sferose, o taip pat labai didelis socialinėje srityje. Jis suteikia darbą tūkstančiams šalies gyventojų: vairuotojams, krovikams, geležinkelininkams, jūreiviams, terminalų darbuotojams, energetikams ir kt. Nuuo jų sėkmingo darbo priklauso daugelio atskirų šeimų ir kartu viso krašto gerovė. Nepriklausomos Lietuvos transportas, įstojus į Europos sąjungą, tampa neatskiriama Europos transporto sistemos dalis, veikianti pagal bendrus dėsnius, reikalavimus ir įstatymus. Iš kitos pusės, Lietuva, kaip Europos geografinis centras, savo transportą naudoja pagrindinai tranzitiniams pervežimams iš vakarinės Europos į rytinę jos dalį, kuriai priklauso Pabaltijo respublikos, Suomija, Baltarusija, Rusija, Moldavija, Ukraina ir Kazachija, o toliau Azijos, t.t. Užkaukazės šalys. Pastarosioms šalims didesne dalimi tenka pervežimai geležinkeliais, orlaiviais naftotiekiais, dujotiekiais ir ellektros tinklais.Sistema, schema ir klasifikacija. Klasifikacija. Transportas gali būti klasifikuojamas ir pagal panaudojimo sritį: bendrojo naudojimo ir dalinio naudojimo transportas, pavadinant juos kartais magistraliniu ir nemagistraliniu (pvz.: pramoniniu).Pagal ekonominės analizės tikslus bendrojo naudojimo transportas gali būti klasifikuojamas: universalus ir specialus, vi

idinis ir išorinis, metinis ir sezoninis. Pastaraisiais metais atsirado kosminis, tarptautinis planerinis, tarpvalstybinis, regionalinis ir subregionalinis transportas (tarp mažų gyvenamųjų rajonų). Kiekvienai iš šios klasifikacijos rūšių būdinga sava technika, savi keliai ir savi pervežimų masteliai, atitinkantys ir pervežimų išlaidas.Naujausia autoriaus pateikta medžiaga numato XXI a. perspektyvas ir bus naudinga ruošiant naujas Lietuvos transporto sistemos Europos Sąjungoje ir Pasaulyje schemas.
2. Autokeliai, jų klasifikacija. Keliai padėjo spręsti ekonomines valstybių problemas: kuo geresni keliai, tuo daugiau ir greičiau galima pervežti prekių, tuo didesnį kelių mokestį valstybės iždui galima surinkti.Pastaruoju metu autokeliai pagal priklausomybę skirstomi taip:l. Automobilių magistralė (autostrada) – tai aukščiausios kategorijos kelias intensyviam ir greitam (neriboto greičio, pvz.: Vokietijoje) eismui dviem ir daugiau eilėmis, skiriamąja juosta, metaline tvora arba gyvatvore atskirtomis priešingų krypčių eismui. 2.. Tokios pat reikšmės yra ir krašto keliai, kurių ilgis – 4864 km. Jie daugumoje (98%) asfaltuoti, tik dalį procento sudaro grindinys ir apie 1,5% sudaro žvyrkeliai. 3. Rajoniniai keliai, kurių ilgis 14.727 km, taip pat valstybinės reikšmės. Jų 38% – asfaltuoti, apie 62% – žvyro dangos. 4. Vietinių kelių ilgis – 42.158 km, didesnę dalį sudaro žvyrkeliai, jų dvigubai daugiau, negu visų valstybinių kelių.5. Miesto gatvių ilgis – 4882 km, jos pagrindinai priklauso savivaldybėms ir jų būklė, deja, nėra reikiamo lygio.Judėjimo keliuose ypatumai. Skiriamojoje juostoje idealiu atveju įrengiamas įdubimas abipusiam lietaus nutekėjimui kiekvienai iš juostų (p
pvz.: Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Panevėžio autostradose). Sniego tirpimo atveju sumažėja pavojus atsirasti avaringai plono ledo dangai. Autostrados privalo aplenkti gyvenamuosius rajonus arba būti įrengtos ant estakadų su nuvažiavimais. Autostradose visi kelių susikirtimai privalo būti dviejų ir daugiau lygių, kad transportas nestoviniuotų ir nesukeltų grėsmingų avarijų. Lietuvoje yra trijų lygių sankryža Vilniaus-Kauno autostradoje Kauno pakraštyje prie Sargėnų. LKA 2006m. gautas lėkt. S.Buteliausko patentas žiedinei sankryžai, kur vairuotojas nestabdydamas galės pasukti į bet kurį išvažiavimais žiedo. Geriausios magistralės pavyzdys yra VIA BALTICA, pažymėta E 67 tarptautiniu maršrutu ir tiesiama ne tik nuo Talino per Kauną (pastaruoju metu per Bialystoką) iki Varšuvos, bet ruošiamasi tiesti per Lodzę, Vroclavą net iki Prahos
3. Geležinkeliai. Stotys. Lietuvoje geležinkeliai tarp Vilniaus ir Kauno pradėti eksploatuoti prieš 145 m, 1861 m. lapkričio 20 d., kada buvo pastatyti tuneliai Paneriuose (426 m) bei Kaune (1280 m) ir tiltas per Nemuną. Tai buvo Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka į Karaliaučių. Skirtingai nuo Europos geležinkelio pločio – 1433 mm, naujo rusiško geležinkelio plotis – 1524 mm, kuris išliko iki šių dienų. Europos geležinkelių pločio bėgius Lietuvoje numatoma įrengti tiesiant RAIL BALTICA nuo Varšuvos per Kauną, Rygą, Taliną iki Helsinkio, kur traukinių greitis sieks 160 km/h. 1990 m. greičio rekordas Prancūzijoje – 515,3 km/h. Plačiau Lietuvos geležinkelio istorija pateikta [7, 114 p.j.Dabartinis Lietuvos geležinkelių tinklas pateiktas pav. 1.5, kur platesnėmis linijomis pažymėti pagrindiniai keliai, įe
einantys į Europos koridorių sistemą (žr. §5.1), o plonesnėmis linijomis – vietinės reikšmės geležinkeliai. Pastaraisiais metais geležinkeliai modernizuojami. Po 2 eilėm iki 800 m ilgio suvirintų plieninių bėgių, vietoje senų impregnuotų medinių pabėgių klojami Marijampolėje gaminami pagal švedų pavyzdį gelžbetoniniai pabėgiai – 1750 viename kilometre. Dažniausiai virš bėgių įrengiami elektros laidai, maitinantys elektrovežius, turinčius didžiulį dinaminį greitį ir neteršiančius aplinkos. Apart apžvelgtų kelių, geležinkelių sistemai priklauso įvairios stotys su statiniais ir įrengimais keleiviams aptarnauti, prekėms pakrauti, sandėliuoti ir iškrauti, valdymo ir signalizacijos įrengimai, lokomotyvų ir vagonų depai, elektrinės pastotės, kuro Ūkis, santechniniai įrengimai ir kt.Geležinkelio stotis – tarpininkas tarp miesto aikštės, privažiavimo kelio ir geležinkelio platformos. Jos gali būti keleivinės, prekinės, tarpinės, rūšiavimo, jų kompleksai sudaro geležinkelių ir transporto mazgus.
4.Upės, kanalai, prieplaukos. Šiuo laiku laivybai naudojamas tik vasarą Nemunas nuo Kauno iki Nidos ir Klaipėdos, vežamas žvyras ir keleiviai. Ruošiamasi panaudoti Neri trąšu pervežimui tarp Kauno iki Jonavos.

nedidelė jos dalis Vilniuje naudojama turistiniams laivams.Prieš kelis šimtmečius, kol Lietuvoje nebuvo kelių ir automobilių, laivybai buvo naudojami natūralūs vandens keliai – upės ir ežerai. Vėliau, plečiantis pervežimų geografijai, atsirado dirbtiniai vandens keliai. Pirmiausiai buvo gilinamos esamos upės, vėliau iškasti kanalai. 1613-1616 m. buvo iškastas Gilijos kanalas, vėliau (1679-1697) Gilija sujungta su Deimena, išeinančia į Vyslos ir Oderio baseinus, toliau į visą Europą – Reiną, Dunojų, Šiaurės ir
r Juodąją jūras. 1765-1784 m. buvo iškastas M.K.Oginskio kanalas, jungiantis Nemuną su Dniepru, kuriuo buvo plukdoma mediena ir kiti Lietuvos bei Ukrainos kroviniai. Pagrindinė traukos priemonė buvo burės arba vilkimas krantu žmonių ar arklių pagalba. Gyvendamas ant Nemuno kranto autorius prisimena visa tai vykstant XX a. I pusės tarpukario metais. Prieplaukos ir šliuzai. 1962 m., panaudojant M.K.Oginskio kanalą, pradėtas projektuoti platus Nemuno-Dniepro kanalas su šliuzų sistema dideliems laivams, tačiau buvo atidėtas, kol bus įrengta Nemuno HES užtvankų kaskada su visa transporto sistema. Reikia tikėtis, kad ateityje šis naudingas ir ekonomiškas projektas bus įgyvendintas. 2006 m. ruošiamas projektas Klaipėda-Karaliaučius-Berlynas.Kroviniams pakrauti bei iškrauti, o taip pat keleivių aptarnavimui buvo įrengiamos prieplaukos. Modernios prieplaukos pastatytos Kaune (Vilijampolėje), prie Kauno HES, Jurbarke, Rusnėje, Nidoje, Juodkrantėje ir keltų perkėlose Klaipėdoje. Daugelyje vietų įrengti tik tilteliai laivų prisišvartavimui ir keleivių įlaipinimui bei išlaipinimui.Atsigaunant Lietuvos transporto sistemai, atgyja ir keleivinis upių transportas, planuojamas trąšų pervežimas iš Jonavos „Achemos” į Klaipėdą, nes tai 2 kartus pigiau, negu vežant lygiagrečiu geležinkeliu, nekalbant apie aplinkinį kelią. Ir toliau pagrindiniu kroviniu Nemune laikomas žvyras, kasamas iš panemunėje esančių karjerų, o taip pat gilinant upės vagą ir gaunant jį pigiu metodu, panaudojant žemsiurbes. Atskirai tenka paminėti 2 keltų linijas Klaipėdoje, kurios perveža daug krovinių ir keleivių iš Klaipėdos į Neringą. Joms pakeisti ateityje planuojama tilto statyba, kuris panaikintų sezoniškumą ir vidaus transporto priklausomybę nuo atmosferinių sąlygų. Si priežastis ir palyginus mažas greitis pervežant krovimus menkina upių transporto pranašumą. Keleivinio upių transporto greitis moderniais laivais siekia 70 km/h, tačiau ir jis Lietuvos sąlygomis galimas tik šešis mėnesius per metus.
5. Jūrų keliai, uostai. Pastaraisiais šimtmečiais jų sutrumpinimui buvo iškasti keli svarbūs kanalai, tūkstančiais kilometrų sutrumpinę keliones, pvz.: iš Viduržemio jūros į Indijos vandenyną – Sueco kanalas, iš Atlanto vandenyno į Ramųjį vandenyną – Panamos kanalas. Klaipėdos uosto tiesioginis susisiekimas įmanomas su Amerika, Kanada, visomis šiaurės ir pietų Europos, vakarų Afrikos, Azijos šalimis, pasinaudojant tame tarpe Viduržemio ir Juodąja jūromis. Po to per Juodąją, Viduržemio jūras ir Sueco kanalą galima trumpiausiu keliu, aplenkiant Europą, pasiekti Azijos šalis, rytinę Afriką ir Australijos uostus. Atitinkamai pasiekus Lotynų Ameriką, jos vakarinių pakrančių uostus galima aplankyti pasinaudojant Sueco kanalu. Tokiu būdu Lietuvos jūrų keliai yra neribojami visame pasaulyje ir yra pasaulinės transporto sistemos dalis. Lietuvos jūrų keliai Baltijos ir Šiaurės jūrų akvatorijose leidžia į kaimynines valstybes greitai ir pigiai vežti ne tik krovinius, autofurgonus, geležinkelių vagonus, didelių gabaritų krovinius, bet ir keleivius, naudojant universalius keltus, o taip pat keleivinius laivus, kuriems pastaraisiais metais Klaipėdoje atidarytas keleivinis uostas, ties Melnrage, ateityje numatoma plėsti uostą atviroje jūroje taip, kad uosto galimybės padidėtų beveik 1,5 karto. Uostas gali krauti įvairios rūšies krovinius: trąšas, naftą, metalą, medieną, cukrų, durpes, konteinerius, kartoną ir daugelį kitų prekių. Tam uoste įrengta sudėtinga pakrovimo-iškrovimo technika, navigaciniai įrenginiai, sukurta sudėtinga valdymo ir vadovavimo sistema. Laivų aptarnavimui įrengtas energetinis, mechaninis ūkis, informacinis centras ir visa eilė pagalbinių tarnybų.
6. Oro koridoriai, aerodromai. Lietuva Europos centre tampa visos Europos tranzitinių lėktuvų praskridimo vieta. Pagrindiniai Lietuvos aerodromai – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos, atskirai Klaipėdos aerodromas( turi tik 1 nusileidimo taką). Aerodromas- žemės (lėktuvams, malūnsparniams) ar vandens (hidroplanams, ekrano planams) paviršiaus plotas, tinkamas oro transportui kilti, tūpti, manevruoti, pasirengti skridimams. Juos sudaro nusileidimo takai, keleivių stotys, aikštelės, angarai lėktuvų remontui, valdymo bokštai, navigacinė ir aprūpinimo sistemos. Pagal paskirtį aerodromai skirstomi į civilinius ir karinius, pagal naudojimo trukmę – į nuolatinius ir laikinus, pagal dangą- dirbtinės dangos ir gruntinius. Pastarieji naudojami mažiems lėktuvams, sklandytuvams. Lėktuvai kyla ir leidžiasi vizualiai arba pagal prietaisų parodymus, bet būtinai prieš vėją, o ne pavėjui. Dėl to aerodromuose, apart pagrindinio tako pagal maksimaliai vyraujančių vėjų kryptį, įrengiamas vienas ar daugiau nusileidimo takų, išdėstytų pagal trikampio, lygiagretaus stačiakampio ar liestinių formas. Saugos zonų teritorijos ilgis siekia iki 100 km, plotis – 30 km. Visose prieigose įrengiama kilimo, tūpimo ir riedėjimo takų speciali apšvietimo sistema, o aukštos kategorijos aerodromuose ir „aklo” nusileidimo navigacinės sistemos. Kariniai aerodromai skirstomi į tris klases: pirmojoje bazuojama strateginė ir karinio jūrų laivyno aviacija, antrojoje – taktinė ir transporto aviacija, 3 klasės – pagalbinė aviacija ir sraigtasparniai. Lietuvoje pagrindinė aviacija yra išsidėsčiusi Šiaulių (žr. pav. 1.13) ir dalinai kituose aerodromuose. Atsarginiai aerodromai gali būti įrengti vietoje buvusių karinių Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, Jonavoje ir kt. Skraidyti oro koridoriais leidžia skrydžiu laisve vadinamos komercinės teisės teikti oro transporto paslaugas. Jų yra 8, kurių pirmoji leidžia perskristi kitos valstybės teritoriją, antroji – nutūpti joje nekomerciniais tikslais; kitos žymiai sudėtingesnės, susietos su komercine veikla. Artimiausiais metais Lietuvos aerodromai numato plėsti savo materialinę-techninę dalį. Vilniaus aerodrome numatoma pailginti betoninio kilimo tako ilsi iki 3000 m įrengti tūpimo Dagai prietaisus

sistemą, pastatyti naują terminalą, įrengti naują Vilniaus regioninį skrydžių valdymą. Kauno aerodrome numatoma įrengti aukšto intensyvumo signalinių žiburių sistemą, sujungti autokelius su Vilniumi, modernizuoti keleivių terminalą. Palangos aerodrome taip pat rekonstruojamas keleivių terminalas, modernizuojamas kilimo ir tūpimo takas. Tokiu būdu Lietuvos oro keliai XXI a. pirmajame dešimtmetyje pilnai atitiks Europos lygį.
7. Vamzdynai dujoms, šilumai, kurui, kroviniams. Lietuvoje labiausiai žinomos vamzdynų sistemos transportuoti gaunamoms iš Rusijos dujoms ir naftai, šiluminėse elektrinėse pagaminamam karštam vandeniui termofikaciniais tinklais. Ateityje galima tikėtis, kad bus įrengti vamzdynai ekologiškai tiekti benziną ir dyzeliną iš Mažeikių naftos gamyklos į Būtingę, Klaipėdą (jau tiekiama), o taip pat į Vilnių, Kauną ir stambesnius tarpinius miestus. Galima bus pasinaudoti pasauline praktika perduodant vamzdynais specialius konteinerius su ratais, sudarant pneumatiniu būdu spaudimų skirtumą prieš ir po konteinerio. Toks pneumatinis transportas plačiai naudojamas pašto sistemoje. Bandoma didelio diametro konteineriais pervežti net keleivius gan dideliais greičiais (virš 500km/h), žymiai sumažinant, palyginus su geležinkeliais, avarijų tikimybę. Naftotiekis tiekia naftą iš Baltarusijos į Mažeikius ir Būtingę, o per Biržuose esančią atšaką į Ventspilį Latvijoje. Dujotiekis tiekdamas dujas iš Baltarusijos, Vilniuje jungiamas su Ryga, kuri turi tiesioginį ryšį su Rusija. Iš Vilniaus dujotiekis nutiestas į Kauną, Jonavą ir toliau į Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį. Naftos transportavimas vamzdynu 2 kartus pigiau negu vandens keliu ir 3 kartus negu geležinkeliu, patikimumas ir našumas 25-35 kartus didesnis, energijos sunaudojimas 10-12 kartų mažesnis. Dujotiekis.Pasaulinėje praktikoje labai dažnai vietoje benzovežių naudojami vamzdynai degalams transportuoti, kadangi sumažėja gamtai žalingo išpylimo pavojus, nenukenčia jo kokybė ir kiekis, lengviau apsisaugoti nuo grobstymo. Ateityje galima ir dar viena vamzdynų sistema – tolimojo tiekimo termofikaciniai tinklai ,kuriais būtų transportuojamos šaltos sintezdujos (CO ir Lį dujų mišinys). Jų dėka neribotu atstumu endoterminių ir egzoterminių cheminių reakcijų pagalba galima perduoti šilumą iš Ignalinos AE dideliais (200-300 km) atstumais į Vilnių, Kauną, Panevėžį, Šiaulius. Šios sintezdujos gali būti transportuojamos iki vartotojų – atskirų namų ar gamyklų, vamzdynų sistema kroviniams bei keleiviams pervežti. Paprasčiausias pervežimo būdas – pneumatiniu būdu transportuoti laiškus, naftos vamzdynais kartu su nafta – susmulkintą anglį arba kitus smulkius krovinius, vandens pagalba transportuoti karjeruose, upių baseinuose žvyrą, trąšas, skaldą ir panašias netirpstančias vandenyje statybines ir kitas medžiagas. Ateityje, padidinus vamzdžių diametrą (pvz., iki 6 m), tokį vamzdynų transportą galima naudoti keleivių pervežimui vietoje dabartinio metropoliteno. Vakuumo dėka konteinerio pasipriešinimas sumažėja 100 kartų ir projektinis greitis gali siekti iki 1000 km/h, t.y. gali konkuruoti su reaktyvine aviacija.
8. Elektros tinklai, pastotės. XXI a. pradžioje pagal instaliuotos elektrinių galios (6.568 MW) kiekį vienam gyventojui iki uždarant Ignalinos AE užimdavo vieną iš pirmųjų vietų pasaulyje. Lietuvos elektrinės leisdavo Lietuvos gyventojams naudoti 2 kartus daugiau elektros energija, negu maksimaliai naudojančios šalys ir 3,5 karto daugiau negu naudojama 2000 m. Pirmaujančiose šalyse Prancūzijoje, Vokietijoje sunaudojama 7300 ir 6700 kWh/gyv. Net Estijoje sunaudojimas gerokai didesnis negu Lietuvoje (4700 kWh/gyv.). Bendra Lietuvos elektros transporto sistema susideda iš stambių elektros stočių, gaminančių arba akumuliuojančių elektros energiją, aukštos (>35 kV) ir žemos įtampos elektros pastočių ir jas jungiančių aukštos ir žemos įtampų kintamos srovės elektros tinklų. Perduodant didelius elektros energijos kiekius dideliais atstumais (>300 km) tikslinga naudoti nuolatinę 400 kV elektros srovę. Lietuvos transportg sistemoje tokią liniją numatoma statyti tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jos dėka abiejų valstybių sistemose galima palaikyti vienodą dažnumą o elektros energiją perduoti (arba gauti) į Vakarų Europą. Panašūs elektrod tiltai numatomi su Suomija ir Švedija. Elektros stotimi vadinamas įrenginys, kuriame įvairių rūšių energija paverčiama elektros energija. Pagal tai jos skirstomos į atomines (AE), šilumines (ŠE), hidraulines (HE) ir vėjo (VE) elektrines. AE ir ŠE šiluminė energija paverčiama mechanine, po to elektros, HE – vandens srauto – mechanine, o ši elektros energija, VE mechaninė vėjo energija tiesiog paverčiama elektros energija. Jeigu šiluminėje elektrinėje efektyvumo sumetimais kartu gaminama ir šiluminė energija buitiniam šildymui, tai tokios elektrinės vadinamos termofikacinėmis (TE). Dar egzistuoja saulės elektrinės (SE), tačiau dėl per mažo Saulės intensyvumo, nedidelio naudingumo koeficiento (apie 10%) ir didelės kainos jų panaudojimas galimas mažais galingumais. Pasaulyje kuriamos saulės elektrinės, vietoje puslaidininkių naudojant šiluminius Stirlingo variklius, kuriuose dujas įkaitina saulės kolektoriai; Lietuvoje egzistuoja rajoninės, vietinės ir pramoninės elektrinės (MW): Ignalinos AE – 3000, Lietuvos elektrinė (Elektrėnuose) – 1800, Vilniaus TE – 384, Kauno TE – 128, Mažeikių – 194, Klaipėdos TE – 11, Kauno HE – 101, Kruonio HAE – 800, kitos HE – 13. Pramoninių elektrinių galia žymiai mažesnė: Kėdainių „Lifosa” – 31, Jonavos „Achema” – 18. Grigiškių popieriaus fabrikas – 5, Klaipėdos kartono fabrikas – 12, cukraus fabrikai – 10. Mažųjų hidro elektrinių 2000 m. egzistavo arti 40, jų galia svyruoja nuo 2460 kW (Antalieptės) iki 15 (Žiobiškio). Visose elektrinėse 2000 m. buvo pagaminta 11.500 GWh elektros ir panašus kiekis šilumos energijos. Ignalinos AE, dirbdama pilnu pajėgumu, pagamindavo 73,7% visos energijos.
9.1storija, klasifikacija, paskirtis, ratas atsirado prieš 5000 metų, kuomet reikėjo pervežti stambesnius krovinius; burinį automobilį; reaktyvinio variklio automobiliui idėją, atmosferinę garo mašiną; dvipusio tiesioginio veikimo garo mašiną; išorės degimo variklio idėją; Ferdinandas Porše pagamino pirmąjį savos A konstrukcijos hibridini elektromobili; 1899m. rusas G. Trinkleris Daaamino slėsini vdv su aukšto slėgio kuro siurbliu. 1995m. pirmieji slėginiai vdv su elektromagnetiniais kuro siurbliais. 1996m. pirmieji kibirkštiniai tiesioginio kuro įpurškimo vdv “Mitsubishi”, svarbiausi išradimai padaryti per pastaruosius 200 metų, o praktiškai įgyvendinti per šimtmetį. Iš pradžių buvo atlikti garo ir dujų variklių bandymai, po to sukurti jų teoriniai pagrindai (S.Karno). Tik prieš 110 metų, susiejus teorinę ir eksperimentinę patirtį, pagaliau sukurti automobiliai bei motociklai su karbiuratoriniais ir slėginio uždegimo varikliais. Išradėjais neabejotinai galima laikyti N. AOtą, K.Bencąir G.Daimlerį. Istorinė apžvalga leidžia tikėtis, kad XXI a. taps elektromobilių ir hibridinių automobilių plataus panaudojimo era, nes atsiras saugūs ir ekologiški termobranduolinės energijos šaltiniai, elektrocheminiai kuro elementai.Klasifikacija; Pasaulyje yra arti milijardo sausumos transporto priemonių, todėl jų eksploatavimas neįmanomas be griežtos ir vienodos visam pasauliui, atskiram kontinentui ar valstybei klasifikacijos. Autotransporto priemonė, mecan.tr pr: dviratė tr pr.,automobilis: lengvasis autom.,komercinis automobilis, komerc autom::autobusas, sunkvežimis, autovilkikas, Prikabinama transporto priemonė: Priekaba su šarnyriniu sujungimu; Priekaba su kietu prikabinimu, Autotraukinys. Klasifikacija leidžia įvertinti ir apibūdinti priemonių kategorijas pagal variklio tūrį, greitį, masę, keleivių skaičių.
10.Sausumos, vandens ir oro transporto priemonės. S Autobusų ir priekabų, geležinkelio transporto priemonės(Jos skirstomos į traukos ir pervežimų priemones, Lokomotyvai) jie skirstomi į krovininius, keleivinius ir manevrinius, Elektrovežiai(elektros varikliai įrengiami vagonų apačiose, o valdymas priekinių ir galinių vagonų – galuose), Vagonai skirstomi į keleivinius ir prekinius. Vandens transporto priemonių klasifikacija paprastesnė, kadangi atskirai liečia upių laivus, atskirai jūrų laivyną. Jūrų transporto priemonės taipogi pradžioje skirstomos į krovinines, keleivines ir pagalbines. Oro transporto priemonės skirstomos į orlaivius (lėktuvus), malūnsparnius (sraigtasparnius) ir dirižablius. Tai greičiausia transporto rūšis, todėl greitai nuskrenda dideliais maršrutais(Jie tinka keleivių ir stambių krovinių pervežimui, kranų funkcijoms atlikti).
ll.Jėgainių energetika, ekonomika ir ekologija. Transporto jėgainės – tai įvairių rūšių mechaniniai, šiluminiai ir elektriniai varikliai, kurių pagrindinis tikslas – perduoti jų sukurtą energiją. Visa ši jėgainių energetika susieta su kuro ekonomika, tuo pačiu ir su degimo procesui reikalingo deguonies – oro ekonomika, mažinančiais kenksmingų degimo produktų išmetimą į atmosferą ir tuo pačiu gerinančiais ekologinės sąlygas. Kuro sunaudojimo ir teršalų sumažinimui XX a. antroje pusėje atsiradusio elektronika valdomo benzino įpurškimo esmę ekonomija pasiekiama XXI a. kibirkštinio uždegimo varikliuose, įjungiant purkštuvą cilindro šone. Šiluminiai varikliai: VDV( Kibirkštinio UV, Slėginio UV, Kombinuotieji), IDV(dujų, garo, reaktyviniai).Ryšium su ekologija, pradžioje juose buvo naudojami centriniai mechaniniai aukšto slėgio siurbliai, XX a. antroje pusėje atsirado elektromagnetais valdomi purkštuvai. Dar tobulesnėje purkštuvo schemoje, vietoje iš viršaus paduodamo kuro įrengtas aukšto slėgio plunžeris.
12.Krovininis ir keleivinis transportas. Sunkvežimių paskirstymas pagal krovinių pervežimų ypatumus: 1-bendrosios paskirties.2-specialieji,3-kariniai, 4-minimalaus pravažumo, 5-didesnio pravažumo, 6-didelio pravažumo,7-skirti šiltam klimatui,8-vidutiniam klimatui, 9- karštam klimatui, 10-sunkvežimiai be priekabos, 11-vilkikai, 12-autotraukiniai [2] Keleivinį transportą galima skirstyti taipogi pagal sausumos, vandens ir oro susisiekimo priemonesPagrindinės keleivinio transporto priemonės: 1-autobusai, 2-troleibusai, 3-autotramvajai, 4-tramvajai, 5-metro traukiniai, 6-keleiviniai traukiniai, 7-lengvieji automobiliai, 8-motociklai, 9-mopedai, 10-dviračiai, 11 -liftai, 12-linijiniai laivai, 13-kruiziniai laivai, 14-kabotažiniai laivai, 15-pramoginiai laivai (jachtos, kateriai), 16-laivai ant povandeninių sparnų, 17-keltai, 18- laivai ant oro pagalvės, 19-ekranoplanai, 20-orlaiviai, 21-sraigtasparniai, 22-dirižabliai, 23-sklandytuvai, 24-parašiutai, 25-lynų kabinos keleiviams 13.Karinio transporto ypatumai ir reikalavimai. Pagrindinis bet kurio karinio sausumos transporto ypatumas -pravažumas, plūdrumas ir patikimumas, kad karinių pratybų ir tuo labiau, tikros kovos sąlygomis jis pilnai tiksliai ir laiku Įvykdytų jiems patikėtus pervežimų uždavinius. Todėl pagrindinis reikalavimas – būtinumas visada ir visur, bet kokiomis atmosferinėmis ir geografinėmis sąlygomis pateisinti jiems būdingus ypatumus, patikimai atlikti jiems pravestą darbą priekinėje kovos linijoje ir užnugaryje.Ratinė kovos technika: eksploatacinio pobūdžio klasif., didelio pravažumo, vidutinio pravažumo, amfibijos,vilkikai, šarvuočiai. Karinio transporto ypatumas jų komfortas minimalus, kabinų stogas arba nuimamas, arba turi specialius liukus išlipti stebėtojui, šaudyti iš kulkosvaidžio arba raketinio įtaiso. Didžiausią Lietuvos kariuomenės automobilių parko dalį sudaro sunkvežimiai. Lietuvos karinės jūrų pajėgos (LKJP) kontroliuoja teritorinės jūros ir išimtinę ekonominę zoną, dalyvauja karinėse pratybose, apsaugo Lietuvos laivybą, dalyvauja paieškos ir gelbėjimo, taikos palaikymo operacijose
14. Transporto eismo saugumo pagrindai. Eismo saugumo pagrindai susideda iš psichologinio vairuotojo (ypač pradedančio važiuoti jaunimo) paruošimo, autotransporto priemonių pagrindinių techninių žinių ir transporto eismo keliuose taisyklių pagrindų gilaus teorinio ir praktinio įsisavinimo.”GREITAI LĖKSI, LĖTAI NEŠ”. Pagrindinės techninės žinios apie autotransportą, greičio charakteristikas, valdymo, stabdymo sistemas, stabdymo kelio priklausomybės nuo greičio, eismo dinamiką įgalina vairuotoją ekstremaliomis sąlygomis pasinaudoti jomis ir intuicijos bei greitos reakcijos dėka išvengti tragiškų pasekmių, pagrindinę taisyklę: visur ir f> visada saugų greitį pasirinkti pagal atmosferines, kelio dangos, kelio formos ir automobilio techninių galimybių ‘ (galingumo, sukimo momento, svorio centro, ratu stovio) salveas.
15. Ateities transporto energetika ir ekologija, ir artimaisiais 10-15 metų reikės pereiti prie technologiškai naujos energetikos iš vienos pusės naudojančios naujo kuro (pvz.: biokuro, vandenilio ir kt.) deginimą esamuose vidaus degimo varikliuose,naudojančios elektrinius bei mechaninius akumuliatorius, užkraunamus iš išorinio elektros tinklo per pusę pigesne nakties energija ir naudojančios vandeniliu bei oru maitinamus kuro elementus, energija suka automobilių ratuose esamus elektros variklius nenaudojant mechaninių transmisijų, neteršiant aplinkos ir nekeliant jokio pavojingo triukšmo. , šiuo pereinamu laikotarpiu efektyviais tenka laikyti hibridinius automobilius. Naujausiose transporto priemonėse pvz.: autobusuose, šarvuočiuose naudojamos akumuliatoriams krauti kompaktiškos dujų turbinos, vietoje akumuliatorių įrengiami galingi kondensatoriai, generatoriaus ir starterio apvijos montuojamos išorinėje smagračio dalyje, įtampa automobilyje (VDV) padidinama keturgubai.
16. Kroviniai, įranga jų ir keleivių pervežimams, kroviniai – tai įvairios transportui gabenti, kilnoti, sandėliuoti paruoštos įvairios būsenos medžiagos, įvairaus dydžio gaminiai, žmonės .paukščiai, gyvuliai, žemės ūkio produktai, statybinės medžiagos, karinė technika, t.t. pavojingos medžiagos. Įranga pervežimams pirmiausiai priklauso nuo krovinių rūšies. Vežant gyvus subjektus – keleivius, gyvulius, paukščius, reikalinga ne tik speciali įranga, bet komfortas ir aptarnavimas, priežiūra, temperatūros ir atmosferos sąlygos, maistas, vanduo, buitinių atliekų pašalinimo įrengimai ir t.t. Kariai arba statybų darbininkai naudojami visureigiai sunkvežimiai. Dėl to sunkvežimiuose įrengiama papildoma įranga – suolai, stovai, galinio borto apsaugos diržai, įlipimo kopėtėlės, tentai. Pervežant civilius keleivius, Vežant stambius gyvulius: arklius, karves, kiaules, būtina juos pririšti, įrengti pakrovimo savo eiga nuolydžius, pertvaras, smulkesniems gyvuliams ir paukščiams įrengiami atskiri narvai. Negyvųjų kroviniu vežimas
17. Pakrovimo- iškrovimo technika. Keleivių įsodinimo-išlaipinimo priemonės: lipinės su turėklais, eskalatoriai, liftai ir mažesniuose lėktuvuose arba invalidams pritaikytose transporto priemonėse įrengiamos mechanizuotos automatiškai išsilankstančios ir susilankstančios kopėčios. Punktų aptarnavimui reikalinga įvairi ir patikima pakrovimo-iškrovimo technika. Prekės gali būti sunkios, stambiagabaritinės, kėlimo aukštis iki keliolikos metrų, todėl būtina išvengti galimą avaringų darbo sutrikimų.Pakrovinio-iškrovimo priemonių klasifikacija pateikta pav. 3.9, kur pagrindinai pažymėti krautuvai, ekskavatoriai, robotai, keltuvai ir įvairių konstrukcijų kranai: automobiliai, bėginiai, tiltiniai, gembiniai, portaliniai ir daugelis jų modifikacijų. Rankomis valdomų transportabilių kėlimo prietaisų, pvz.: ritininių laužtuvų ar grandinių, rankinių vežimėlių, domkratų. Paprasčiausios priemonės kroviniams iki 1,5 t masės užkabinti yra įvairūs plieniniai arba kanapiniai stropai, Stačiakampiams kroviniams (dėžėms, plytų paketams), o taip pat statinėms kilnoti naudojami patys suspaudžiantys krovinį replės principu repliniai griebtuvai
18. Pervežimų technologijos. Keleivių pervežimų autokelių, geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transportu technologijos. Krovinių pervežimų technologijos. Vežant vidaus krovinius tarp gamybos ir vartotojo autotransportu naudojamos trys maršrutinės technologijos: švytuoklinė, žiedinė ir zoninė-žiedinė. Švytuokime – Šiuo atveju į vieną pusę transportas važiuoja pakrautas, atgal tuščias. Žiedinė- iš vieno sandėlio S keliems vartotojams V1-V4 žiediniu maršrutu nevažinėjant tuščiomis, Zoninė-žiedinė- esant vienam sandėliui S ir daug zoninių vartotojų.
19.Pervežimų planavimas. Jo esmė – tai būsimų keleivių ir krovinių pervežimų apimčių ir transporto veiklos dydžių visumoje nustatymas pagal transporto rūšis, krovinių ypatumus, susisiekimo būdus, regionus (valstybes) ir transporto įmones apibrėžtam laiko intervalui. Planai sudaromi pagal kelis pagrindinius principus: ilgalaikiškumą, nepertraukiamumą, išsamumą, konkretų pritaikomumą, priderinant prie laiku besikeičiančios padėties, ir planavimo stabilumą, atsižvelgiant į galimus trukdymus. Transporte būtina rengti perspektyvius- strateginius (ilgalaikius, artimiesiems 10-20 m.), penkmetinius (vidutinius), bėgamus (metinius) ir operatyvinius (ketvirtinius ir mėnesinius) pervežimų bei įmonės veiklos planus.
20. Terminalai, sausumos, vandens ir oro transportų sąveika. Terminalas – teritorija, kurioje išdėstyta atviros aikštelės, uždari sandėliai su įrengtais prie jų įvairių rūšių transporto galiniais keliais (automobilių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų ir jūrų) bei pakrovimo – iškrovimo įrengimais krovinių perkrovimui iš vienų transporto priemonių į kitas tolimesniam transportavimui. Sandėlių paskirtis – 1-3 paras saugoti krovinius, rūšiuoti ir paskirstyti reikiamomis kryptimis, pakraunant į tam tikslui parinktas transporto priemones. Terminalus aptarnauja visų rūšių transporto priemonės tiek viduje, tiek išvežiodamos krovinius po visą pasaulį, todėl racionaliam, efektyviam ir ekonomiškam darbui užtikrinti būtina tiksli, moksliškai pagrįsta ir kompiuterizuota sąveika tarp atskirų transporto rūšių. Transporto sąveikos kokybiniam ir savalaikiam darbui įvykdyti, būtina:proporcingai išvystyti visas transporto rūšis ir maksimaliai jas panaudoti per visą eksploatacijos laikotarpį;suformuoti optimalų transporto maršrutų tinklai maksimaliai išnaudoti visų naudojamų susisiekimo kelių pralaidumą;didinti autotransporto, traukinių, laivų ir orlaivių greitį saugaus eismo ribose;tobulinti sąveikos režimus, transporto parkų struktūrą ir transporto mazgų valdymą, diegiant naujausias kompiuterines programas.
21. Tarptautiniai pervežimai ir jų specifika, geografinės sąlygos sudaro visas galimybes tarptautinių pervežimų visomis transporto rūšimis plėtotei. Tarptautiniais pervežimais vadinami maršrutai bet kuria sausumos, vandens C ar oro transporto priemone, kuriais tenka kirsti valstybės sieną. Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė, ruošiasi 2007 m. prisijungti prie Šengeno sutarties ir visi pasienio bei muitiniu formalumai, važiuojant i vakarus per Europos Sąjungos šalis, bus panaikinti ir sienų kaip tokių nebeliks. Tik važiuojant Rytų kryptimi į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą ir toliau išliks tarptautinių pervežimų sąvoka. Tarptautiniai pervežimai laiko trumpinimo tikslais pastaraisiais metais atliekami naudojantis multimodaliniais arba šaudykliniais pervežimais, “šaudyklėse” sunkvežimiai gali būti pakraunami tiesiai ant platformų su sunkvežimiu ir vairuotojais, gali būti pakraunami tik furgonai arba tik ant specialių automobilių platformų vežami konteineriai. Tarpinėse arba galinėje stotyje sunkvežimiai nuvažiuoja patys, furgonai prikabinami prie vietinių vilkikų, o konteineriai pakraunami ant vietinių automobilių platformų ir gali tęsti kelionę toliau.
22. Sausumos, vandens ir oro transportų valdymas. Lietuvos transporto sistemos pagrindines sausumos, vandens Ir transporto sritis valdo valstybinė Susisiekimo ministerija su atitinkamais kelių transporto, geležinkelių, vandens transporto ir civilinės aviacijos departamentais. Autokelių transporto valstybinį valdymą vykdo kartu Susisiekimo ministerija ir miestų bei rajonų savivaldybės. Kartu vykdomas ir keleivių bei krovinių pervežimų valdymas. Respublikos valstybinis ir privatus transportas naudojasi valstybiniais keliais, kurių projektavimą, statybą ir priežiūrą vykdo valstybinė automobilių kelių direkcija, artimaisiais metais bus baigta pilna Via Baltica statyba (po 4 juostas nuo Latvijos iki Lenkijos sienos ir dviaukštėmis sankryžomis), spręs Via Baltica dalies nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos tiesimą. Lietuvos Nacionalinę Vežėjų Asociaciją – LINAVA, kuri kartu su Susisiekimo ministerija sprendžia šių vežėjų kompromisinius, tame tarpe tarptautinius klausimus. Geležinkelių transporto- Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su jai pavaldžios Susisiekimo ministerijos Geležinkelio departamentu. Lietuvos vandens transporto valdymas padalintas į vidaus vandenų ir jūrų transporto valdymą. Abejais atvejais tai atlieka Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentas, privatūs vežėjai, plukdantys keleivius maršrutu Kaunas – Nida bei turistiniais maršrutais iš Kauno žemyn Nemunu, aplankant įdomius turistinius objektus – Panemunės pilis ir etnines gyvenvietes. Privatūs vežėjai užsiima neskaitlingais turistų pervežimais ir Nerimi Vilniaus mieste. Klaipėdos jūrų uosto valdymas: KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTO DIREKTORIUS, PAVADUOTOJAI. Oro transporto valdymas ir reguliavimas priklauso Civilinės aviacijos departamentui, į kurio sferą pakliūna tarptautiniai Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių (Zoknių) oro uostai, taip pat aviakompanijos “Lietuvos oro linijos”, “Lietuva”, Civilinė aviacijos administracija, VĮ “Oro navigacija” (žr. pav. 4.1) ir kt. privačios organizacijos.
23 Tarptautinės transporto organizacijos ir ryšiai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pilnai tenka įsijungti į Tarptautines transporto organizacijas, dalyvauti jų veikloje, laikytis bendrų nurodymų ir taisyklių, nes be jų neįmanomi jokie tarptautiniai pervežimai ir užsienio vežėjų veikla Lietuvos transporto sistemoje. Organizacijos: Tarptautinės bendratransportinės organizacijos, Tarptautinės automobilių transporto organizacijos, Geležinkelių transporto tarptautinės organizacijos, Oro transporto tarptautinės organizacijos, Vandens transporto tarptautinės organizacijos. Pagrindinėmis autotransporto to 2: viena iš jų užsiima pačiais automobilistais – vairuotojais, tarptautiniu eismu bei turizmu, ); antra – užsiima keleivių ir krovinių pervežimais, sunkvežimių ir autobusų transporto vystymusi; Pagrindinėmis geležinkelių transporto to reikia laikyti susietas su tarifais – keleivių tarifų konferenciją (CEV), krovinių (CEM) bei keleivių traukinių (CEN) tvarkaraščių konferencijas, su tvarkaraščiais -ir Europos pervežimų geležinkeliais sąjungą (UERS). svarbu derinti keleivinių ir prekinių traukinių tvarkaraščius, nes kiekvienu atveju prastovų negali būti. Tuo labiau naudojant multimodalinius ar šaudyklinius traukinius tvarkaraščių tikslus išpildymas yra pagrindinis pelno šaltinis. Pagrindinės oro transporto orlaivių judėjimą pastoviai koreguoja antžeminės tarnybos, užtikrindamos saugų ir tikslų skraidymą, antžeminių tarnybų koordinaciją, bendrų kompiuterinių programų ir jų terminologijos panaudojimą. Lietuvos upių transportas kol kas neturi išėjimo į kitas Europos valstybes,pokario metais buvo sugriauta Vilhelmo kanalų sistemą. Tik pastaruoju metu Lietuvos ir Kaliningrado srities vyriausybės pradėjo gvildenti šį klausimą(to). Pagrindinai Lietuva priklauso Tarptautinėms jūrų taryboms ,Švyturių tarnyboms,Uostų ir prieplaukų asociacijoms, Jūrų organizacijai ir Komitetui.
24. Prekių gabenimo tarifai ir teisėtvarka, tarifų apibrėžimas. Krovinių pervežimų autotransportu tarifų [38] dydžius lemia rinkos paklausa ir pasiūla, nes pagrindiniai vykdytojai – privatūs vežėjai. Tarptautinių pervežimų tarifų dydžiai priklauso nuo krypties: importas, eksportas ar tranzitas. Didesni šiuo atveju bus importo (pristatymo) į Lietuvą tarifai, nes Vakarų Europoje kol kas tarifai didesni. Perėjus naujom ES narėms prie Euro sistemos, šie tarifai turėtų susivienodinti. Didesnio tonažo autofurgonai naudojasi didesniais pervežimo tarifais. Didžiausi – tranzitiniai tarifai, kadangi didėja atstumai, atmosferos tarša, kelių susidėvėjimas, kurį reikia tranzito valstybei laikui bėgant atstatyti. Krovinių pervežimų geležinkeliu tarifai [38] skaičiuojami remiantis krovinių gabenimo geležinkeliais tarifais – “Tarifų knyga Nr.Ol-LG”. Krovinių pervežimo upių transportu tarifai suskirstyti į 4 grupes priklausomai nuo krovinių būvio ar buksyravimo sąlygų: 1 – sausų krovinių, 2 – skystų krovinių, 3 – sielių ir plaustų buksyravimo, 4 – laivų buksyravimo tarifai. Jie priklauso arba nuo krovinio svorio bei nuotolio (tonkm) arba m (pvz.: plukdomai medienai). Pervežimų jūromis tarifai skirtingai nuo kelionių geležinkeliais priklauso nuo atstumo, krovinių rūšies, sezoniškumo, pakrovimo – iškrovimo darbų apimties ir krovinio vienalytiškumo pobūdžio. Krovinių pervežimų oro transportu tarifai priklauso ne tik nuo nuotolio ir svorio, bet ir krovinių masės ir gabaritų santykio, vežant lengvus krovinius (pvz.: gėles) tenka didinti tarifus. Visa, dokumentacija turi atitikti tarptautinius teisėtvarkos reikalavimus, o įstojus Lietuvai i Europos Saiunea ir h atitinkamus jos Tarybos potvarkius bei direktyvas, teisėtvarkos reikalavimų pokyčius, nes galimos finansinės baudos ir net laisvės atėmimo teisminiai nutarimai gali niekais paversti pervežimų verslo efektyvumą bei ekonominę naudą tuo sužlugdydami net transporto įmonės teisinį.
25.Europos sausumos tr. koridoriai. Transporto koridorius – tai magistralinių transporto komunikacijų visuma, apimanti įvairias transporto priemones, sausumos ir vandens kelius su juos aptarnaujančiais įrengimais. Lietuvą: tai I koridorius – Talinas, Ryga, Kaunas, Varšuva siūlomas kaip Via Baltica ir ateityje geležinkeliu Rail Baltica, o taip pat IX koridorius – Aleksandropolis (Graikijoje), Kijevas, Minskas, Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Toks transporto koridorių išdėstymas Europoje, įtraukiant ir Lietuvos kelius, įpareigoja gerinti jų išdėstymą įrengimo kokybę ir pačioje Lietuvoje, didinti pralaidumą, asfaltuoti žvyrkelius, steigti aptarnavimo ir serviso punktus, investuojant atitinkamai reikalingas ir greitai atsiperkančias lėšas. Kai kur sausumos koridorius tikslinga pakeisti jūros keltais, pvz: plaukiant nakties metu keltų linija Klaipėda-Svinouscė galima būtų išvengti prastų ir pavojingų Lenkijos šiaurės kelių, važiuojant automobiliais ir sunkvežimiai iš Baltijos valstybių į Vokietiją, Čekiją ir kt. Europos šalis.

Leave a Comment