[pic]
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI.
KROVINIŲ IŠDAVIMAS
Referatas
Atliko: L. Kieraitė, VOV – 0 gr.
Tikrino: doc. I. Griškevičienė
Vilnius, 2003
KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI.
KROVINIŲ IŠDAVIMAS
1. KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS
1. Dokumentacija ir kiti formalumai
2. Krovinių paruošimas vežimui
3. Krovinio masės nustatymas
4. Krovinių priėmimas vežimui
5. Krovinių pakrovimas ir išsiuntimas
6. Atsiskaitymai už krovinių vežimą
2. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI. KROVINIŲ IŠDAVIMAS
1. Operacijos kelyje
2. Pristatymo terminai
3. Krovinių iškrovimas ir išdavimas
Įvadas
Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį, integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transporto sistemos reforma ir rekonstrukcija tame tarpe ir geležinkelio transporto.
Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiant didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo ir iki gaunant ją vartotojams. Didelė dalis krovinių pervežama geležinkeliu. Vežant krovinius geležinkeliu taip pat atliekama šias oprecijas sudaro: medžiagų vežimas, sadėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip pat bet kuria tranporto rūšimi. Krovinių vartotojas turi gauti ne tik būtiną kiekį, bet reikiamoje vietoje ir reikalingu laiku už tinkamą kainą. Todėl pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas.
Šiame referate aptarsiu kaip kroviniai priimani ir pakraunami, kokie procesai vyksta iki tai įvykdant. Su kokiomis operacijomis susiduria tiek krovinių priėmėjas, tiek išdavėjas. Kalbėsime kaip krovinį reikia paruošti, kad jį būtų galima toliau realizuoti ir kiek veiksmų reikia atlikti, kad krovinys atsidurtų pas gavėją tinkamos prekinės išvaizdos ir būtų tinkamas naudoti.
1.Krovinių priėmimas ir pakrovimas
1.1.Dokumentacija ir kiti formalumai
Vežimo sutartis įforminama važtaraščiu. Ji įgalioja, kada krovinį priėmė išsiuntimo stotis kartu su važtarščiu taip pat jis yra pagrindinis vežimo dokumentas, kuris turi ir juridinę ir atsiskaitomąją reikšmę. Prie važtaraščio turi būti pridėti dokumentai, kurie numatyti atskirų krovinių vežimo taisyklėse taip pat muitinės ir kitose administracinėse taisyklėse. Važtaraštis su kelio žiniaraščiu lydi krovinį iki paskirties stoties, o vėliau atiduodami kartu su kroviniu gavėjui. Kelio žiniaraštis
– tai dokumentas, kuris atsiskaitant su gavėju turi finansinę reikšmę, nes jame yra pateikti duomenys apie krovinio pristatymo terminą, apie perėjimo punktų pervežimą nuo vieno kelio ant kito kelio.
Krovinio priėmimo kvitas – tai juridinis dokumentas, patvirtinantis, kad krovinį priėmė geležinkelis vežti iš siuntėjo, kuriam jis išduodamas.
1.2. Krovinių paruošimas vežimui
Pagal tam tikras taisykles pramonės ir žemės ūkio firmos privalo kruopščiai paruošti savo produkciją transportavimui ( įpakuoti, markiruoti, pasverti ir t.t.). Krovinio siuntėjas privalo pašalinti taros pažeidimus, nustatytus atliekant išorinę apžiūrą. Siuntėjas privalo markiruoti tarą ir vienetinius kovinius, kur nurodomi manipuliaciniai ženklai bei pagrindiniai, papildomi informaciniai užrašai.
Manipuliaciniai ženklai – tai vaizdai, rodantys ypatingas krovinių savybes ir kaip su jais elgtis pakraunant, iškraunant.
Pagrindiniuose užrašuose nurodomi:
– krovinio gavėjo pilnas pavadinimas;
– siuntimo stoties pilnas pavadinimas;
– sutrumpintas kelio pavadinimas;
– trupmena: skaitiklyje – vietos eilės numeris, vardiklyje – krovinio vietų skaičius siuntoje.
Šie duomenys nurodomi: kai įvairių rūšių krovinai vežami vieno tipo taroje arba vienos rūšies kroviniai – įvairių tipų tarose.
Automatizuojant perkrovimo ir sandėlių operacijas krovinių adresai ant taros užrašomi mašinų skaitomais sriftų kodais.
Papildomuose užrašuose nurodomi:
– krovinio gavėjo pilnas pavadinimas;
– siuntėjo punkto, stoties ir kelio pavadinimas;
– geležinkelio markiravimas, išreikštas trupmena, kurios skaitiklyje rašomas eilės numeris iš krovinio priėmimo išsiuntimui knygos, o per brūkšnį – vietų skaičius, vardiklyje rašomas – išsiuntimo stoties kodas.
Jeigu siuntos priimamos bendro naudojimo vietose, tai markiruotes pažymi išsiuntimo stotys, o kitais atvejais jas pažymi siuntėjai.
Informaciniuose užrašuose nurodoma:
– krovinio vietos masė bruto ir neto, kg;
– krovinio vietos gabaritai, cm;
– kroviniovietos tūris, m³;
Transporto markiruotės pagrindiniai, papildomi ir informaciniai užrašai ir manipuliaciniai ženklai užrašomi ant kiekvienos krovinio vietos,tačiau vežant vienos rūšies krovinius vagoninėmis siuntomis tiesioginiu geležinkelio susisiekimu, galima pažymėti pagrindinius, papildomus ir informacinius užrašus ne ant visų, o tik ant keturių siuntos vietų, kurios turi būti sudėtos markiruose į viršų. Suverstiniams ir piltiniams kroviniams transporto markiruotė nereikalinga.
1.3. Krovinio masės nustatymas
Masė, t. y. krovinio kiekis, kurį geležinkelis priima iš siuntėjo ir kuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinio išsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato geležinkelis pakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas ant geležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:
sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą (dauginant vietų skaičių iš vienos vietos standartinės masės), skaičiuojant, matuojant arba salyginai. Visais atvėjais, išskyrus svėrimą, tai daro siuntėjas.
Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti bei nurodoma bruto ir neto masė kiekvienos krovinio vietos.
Sąlyginiai nustatoma medienos, krovinių, automobilių, žemės ūkio mašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais ir bunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant.
Suvestinius ir piltinius krovinius, taip pat kitus krovinius, kurių masės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmis svarstyklėmis. Vietų skaičių siuntoje nustato siuntėjas.
1.4. Krovinių priėmimas vežimui
Teisingas ir kruopštus krovinių ir komercinių operacijų atlikimas priimant išsiuntimo stotyse krovinius, turi didelę įtaką krovinių vežimosaugai, savalaikiam jų pristatymui gavėjams, taip pat riedmenų išnaudojimui ir visiškam išieškojimui priklausančių geležinkeliui vežimo mokesčių, rinkliavų ir baudų.
Kroviniai vežimui gali būti priimami bendrojo naudojimo vietose (stočių sandeliuose ir aikštelėse, priklausančiuose geležinkeliui) ir ne bendrojo naudojimo (sandeliuose ir aikštelėse, priklausančiuose įmonėms, privačioms firmoms, kurios yra stotyse, ir ant geležinkelio privažiavimo kelių.
Priimant krovinius bendrojo naudojimo vietose krovininės ir komercinės operacijos atiekamos tokia tvarka.
1)Siuntėjas užpildo vežimo dokumentą atiduodamam vežti kroviniui ir ne vėliau kaip dieną prieš įvežant krovinį į krovinių kiemą, patiekiant jį prekių kontorai. 2) Prekių kasininkas tikrina ar teisingai užpildytas vežimo dokumentas, ar užplombuotas šis vežimas, ar nėra laikinai uždarausta šiuo metu tokį krovinį įvežti į tam tikrą siuntimo stotį. 3) Tą dieną, kuri nurodyta važtaraštyje, siuntejas įveža krovinį į krovinių stotį ir pateikia jį priėmėjui kartu su vežimo dokumentu. 4) Priėmėjas tikrina ar teisingai nustatyta su tara ir vienetinių krovinių masė, nurodyta važtaraštyje.
Jeigu stotyje kroviniai priimami keliuose punktuose, kuriuose aptarnauja skirtingi priėmėjai, tai kiekviename punkte vedama skirtinga knyga, kurioje išskiriamas tam tikras kiekis eilės numerių tam, kad per metus numeris negalėtų pasikartoti kitose knygose. Ant kiekvienos smulkių siuntų vietos priėmėjas pažymi geležinkelio markiruotę, važtaraštyje nurodo šią markiruotę, ažtaraštyje nurodo šią markiruotę bei krovinio masę.
Priimant ir išduodant krovinius bendrojo naudojimosi vietose geležinkelis tikrina paketų ir juose esančių krovinių vietų skaičių, apžiūrėdamas juos iš išorės neišardant prekių ir netikrinant prekių ir netikrinant masės. Išduodant krovinius sugadinti paketai išformuojami, o pažeistos vietos išduodamos patikrinus krovinio masę ir būklę. Priimant iš siuntėjo krovinius ant dugninių, stotis privalo jam išduoti tiek pat tuščių dugninių arba su kroviniais jo adresu, todėl stotis turi turėti apkeičiamų dugninių parką. Jeigu dugninių pakeitimui nėra, tai pakeitimas gali būti atidėtas ne daugiau kaip penkioms paroms, skaičiuojat laiką nuo (nulis valandų) krovinio priėmimo ar išdavimo dienos.
1.5. Krovinių pakrovimas ir išsiuntimas
Vagonus, atsiustus pakrovimui (prieš tai privalo apžiūrėti vagonų tarbybos darbuotojai (techninė apžiūra) apžiūri piėmėjas, kuris nustato ar vagonas užtikrins krovinių saugumą vežant (komercinė apžvalga). Ne bendrojo naudojimo vietose vagonų komercinę apžiūrą atlieka siuntėjai.
Dažniausiai, bendrojo naudojimo vietose vagonus ir automobilius pakrauna ir iškrauna geležinkelio darbuotojai, o ne bendrojo naudojimo vietose – siuntėjai ir gavėjai. Kroviniai kraunami į vagonus taip, kad būtų užtikrintas eismo saugumas ir racionalus kėlimo priemonių ir vagonų talpos naudojimas. Norint sumažinti perkrovimo apimtis ir racionaliai išnaudoti sandėlių plotus, krovinius reikia perkrauti tiesiogiai iš automobilio į vagoną ir atvirkščiai.
Kroviniai vagone sudedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus pritvirtinami. Sunkūs kroviniai sudedami apačioje, o lengvi viršuje.
Kroviniai, turintys specialę markiruotę, kraunami laikantis būtinų atsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunant markiruotė būtų matoma. Smulkios siuntos pakraunamos taip, kad jas būtų patogu iškrauti ant pakėlės krovinių rūšiavimo platformų. Vagonuose krovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas prikausytų nuo savybių, todėl parenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles.
Baigus krovimą uždarų vagonų ir konteinerių durys užtvirtinamos minkšta viela, uždari vagonai ir cisternos užplombuojamos geležinkelio ar siuntėjo plomba. Plomba yra apsaugos ženklas, o jos vientisumas patvirtina, kad vežimo metu krovinys nebuvo paliestas.
Pakrovus krovinius į vagoną, priėmėjas krovinių priėmimo išsiuntimo knygoje įrašo vagono numerį, pakrovimo laiko pradžią ir pabaigą, tuo baigiasi krovinio materialinė apskaita sandėlyje.
Kiekvienam pakrautam vagonui piėmėjas surašo vagono žiniaraštį ir atiduoda jį į prekių kontorą. Pagal vagonų važtaraščius sudaromas traukinio sąstato natūrinis važtaraštis, taip pat informuojami gavėjai, organizuojamas iškrovimas ir krovinių rūšiavimas.
1.6. Atsiskaitymai už krovinių vežimą
Už vežimą vietiniais maršrutais atsiskaitoma dvejopai: grynais pinigais ir pervedimais. Dažiausiai atsiskaitoma pradinėje stotyje.
Klijentams, vežantiems retai ir nedidelius krovinio kiekius, taikomas atsiskaitymas grynais pinigais. Nuolatiniai klijentai atsiskaito išankstiniu pervedimu. Tik gavus patvirtimą apie pervestus pinigus geležinkelis atlieka paslaugą. Atsiskaitymai už tarptautinius vežimus daug sudėtingesė. Už tarptautinius vežimus firmos atsiskaito tik per ekspedicines firmas su kuriomis taip pat sudaro sutartis dėl krovinio ekspedijavimo.
2. Operacijos kelyje. Prisatymo terminai. Krovinių išdavimas.
2.1. Operacijos kelyje
Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir vagonų komercinė apžiūra, krovinio perkrovimas iš vagonų ( nuo vienų bėgių į vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių apskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas išsklaidymo punktuose ir kt. Be to atliekamos peracijos, kurios atsiranda dėl krovinio taisyklių, krovinio tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo, vežimo planavimo klaidų ir t.t. prie tokių operacijų priskiriama komercinių gedimų šalinimas, perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arba komercinių gedimų, patikrinimas, papildomas siuntimas, peradresavimas ir kt
Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės.
Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių ir vagonų komercinės apžiūros taisyklės. Pirmiausiai gedimai šalinami vagonų neatkabinus nuo sąstato. Bet jei pašalinti gedimus traukinio sąstate arba be jo užlaikymo neįmanoma, tai vagonas atkabinamas. Jeigu atkabinus pakrautą vagoną jo neįmanoma pataisyti, tai stotis privalo perkrauti krovinį į kitą vagoną ir patikrinti jo dokumentus. Surasti krovinių gedimai įforminami komerciniu aktu, kurio kopija pridedama prie važtaraščio.
Krovinių perkrovimas atliekamas iš vieno vagono į kitą punktuose kur keičiasi geležinkelio kelio plotis. Perkrovus važtaraštyje ir keio žiniaraštyje užbraukiamas vagono numeris ir kitos žinios pie jį taip, kad jas galima būtų perskaityti ir įrašomos naujos žinios apie vagoną į kurį perkrautas krovinys. Punktuose, kur pereinama nuo vieno kelio į kitą kelią, perduodami uždarų pakrautų vagonų, krovinių ant atvirų riedmenų vežimo dokumentai, taip pat taukinių, vagonų ir konteinerių perėjimo apskaita pagal natūrinius žiniaraščius.
Peradresavimas – tai krovinio, priimto vežimui, pristatymo stoties pakeitimas. Ši operacija suardo vežimų planą ir apsunkina kelio darbą. Tai daroma išimtinais atvejais, prašant siuntėjui bei leidžiant konteinerių vežimų ir komercinio darbo tarnybos vadovui.
Papildomas siuntimas – tai krovinio dalis, kuri siunčiama vienu adresu, bet dėl kokios nors priežasties lieka neišsiųsta viename vagone su pagrindine krovinio partija, kuri vežama pagal vieną vežimo dokumentą.
Papildomas siuntimas atsiranda perkraunant krovinius iš vagonų, kurie stovi ant skirtingos vėžės pločio, sugedusių vagonų; kada stotyje atsiranda krovinio dalis, kuri dėl apsirikimo neišsiųsta su pagrindine partija ir t.t.
Papildoma siunta vežama pagal tokį keio siuntos žiniaraštį, kuris adresuotas siuntimo stoties viršininkui ir kuriame pažymimas pagrindinės stoties numeris. Tokia siunta išduodama pateikus pagrindinės siuntos važtaraštį.
2.2. Pristatymo terminai
Krovinių pristatymas nusatytais terminais yra vienas iš pagrindinių geležinkelių įsipateigojimų vykdant vežimų sutartis. Pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 24 valandos dienos, kurią buvo priimtas vežti krovinys, nurodytas kalendoriniu antspaudu važtaraštyje ir apvalinamas iki sveikų parų( į didesnę pusę). Jeigu krovinys priimtas vežti ankščiau negu paskirta krovinio diena, pristatymo terminas skaičiuojamas nuo 24 valandos dienos, kurią paskirtas krovimas.
Krovinio pristatymo terminas:
Tpr= tišs. + LK/ Vp + (tp čia tišs. – nustatytas laikas krovinio išsiuntimo ir atvykimo operacijoms ( viena para);
LK – atstumas tarp išsiuntimo ir pristatymo stočių, km;
Vp – vežimo taisyklės nustatytas krovinio eismo greitis, priklausantis nuo vežimo greičio
Ir būdo, krovinio rūšies, km/parą;
(tp – laikas papildomoms operacijoms, skaičiuojamas paromis.
Nustatytos sekančios krovinių eismo greičio normos Vp:
Krovinio greitis
Greitis
km/parą
Maršrutinės siuntos
550
Vagoninės siuntos
330
Smulkios ir mažo tonažo siuntos
180
Didelis greitis
Greitai gendantys kroviniai refrežetorniuose traukiniuose
660
Vagoninės siuntos
330
Gyvūnai vežami maršrutinėmis siuntomis
430
Gyvūnai vežami vienetiniais vagonais ir vagonų grupėmis
360
Pristatymo terminai krovinių, vežamų smulkiomis siuntomis ir konteineriuose iki 1000 km padidinama (rūšiavimui ir kaupimui krovinių rūšiavimo stotyse)
viena para, o daugiau kaip 1000 km – dviem parom.
Jei krovinys sulaikytas muitinėje veterinarinei apžiūrai arba atlikti kitiems administraciniams formalumams, pristatymo terminas prailginamas visu užlaikymo laiku. Negabaritinių krovinių pristatymo terminai nustatomi pagal susitarimą.
Pristatymo terminas yra įvykdytas, jeigu siuntimo stotyje krovinys iškrautas geležinkelio priemonėmis arba vagonas nusiųstas iškrovimui gavėjo priemonėmis, iki jam baigiantis.
Norint, kad būtų laikomasi pristatymo terminų, labai svarbu, priimtus krovinius išsiųsti priėmimo dieną arba ne vėliau kaip kitą dieną; įvairiais būdais turi būti trumpinamos vagonų prastovos techninėse ir krovinių stotyse, smulkių siuntų užlaikymai krovinių rūšiavimo stotyse (mechanizuojant rūšiavimą, prisilaikant surenkamų vagonų formavimo plano ir jų apdorojimo terminų, nustatytu technologiniu procesu), didėtų eismo greitis, gerėtų geležinkelio sąveika su kitomis transporto rūšimis ir t.t.
2.3. Krovinių iškrovimas ir išdavimas
Ant taukinių ir krovinių atvykimo stotis gauna pradinę informaciją iš kelio skyriaus informacinio centro kartu su pamainos užduotimi ir tikslią informaciją iš kaimyninių pasiskirtymo stočių infomacinių centrų kas 2-3 val. Pagal pirminę informaciją apie vagonus, atvykstančius iškrovimui, stotis rengia iškrovimo frontus, o pagal tikslios informacijos duomenis apie krovinių rūšį ir kiekį, jų atvykimo laiką ir gavėją –
rengiamsi jų iškrovimui ir išvežimui.
Krovinio siuntimo stotyse pristatytų siuntų vežimo dokumentai perduodami į technologinį centrą, kur juos įrašo į vežimo dokumentų priėmimo knygą, o ant vagonų ir kelio žiniaraščių uždedami kalendoriniai antspaudai nurodant traukinio numerį, datą ir jo atvykimo laiką.
Iki pradedant iškrovimą priėmėjas kruopščiai apžiūri vagoną komerciniu požiūriu, tikrina atitinkamą vagono numerio ir plombų ženklų, nustatytų vagono žiniaraštyje. Vagonų iškrovimui vadovauja priėmėjas.
Įmonių atstovams kroviniai kroviniai išduodami pagal pastovius arba vienkartinius įgaliojimus, pasiraštytas vadovo ir vyriausiojo buchalterio bei užtvirtintus antspaudu, o privatiems asmenims – pagal dokumentus, patvirtinančius jų asmenybę ir gyvenamąją vietą.
Priėmėjas krovinį išduoda gavėjui pateikus važtaraštį, ant kurio pažymi išdavimo datą, krovinio vietų skaičių ir masę, o iškrovimo knygoje – automobilio numerį ir iškrovimo datą. Jeigu krovinys išduodamas pasibaigus nemokamo saugojimo terminui, tai gavėjas turi pateikti priėmėjui kvitą apie tai, kad jis sumokėjo už krovinio saugojimą. Taroje ir vienetiniai kroviniai išduodami patikrinus masę ir būklę tik sugadintų vietų.
Kroviniai pakrauti geležinkelio priemonėmis, išduodami būtinai patikrinus masę, kiekį ir būklę, netgi ir tais atvejais jeigu nėra įtarimų dėl jų išsaugojimo. Tai motyvuojama tuo, kad krovinys gali būti pamestas arba sugadintas kraunant arba saugojant stoties sandėlyje. Dėl tos priežasties tikrina krovinius, iškrautus geležinkelio priemonėmis ir išduodamus iš bendrojo naudojimo vietų. Taroje ir vienetiniai kroviniai, ir šiais atvejais išduodami patikrinus masę bei būklę tik sugadintų vietų.
Kroviai, atvežti nesugadintame konteineryje su sveikomis siuntėjo plombomis, išduodami netikrinant masės ir vietų skaičiaus.
Kroviniai atsiuntimo stotyje saugomi nemokamai vieną parą, skaičiuojant nuo 24 val. Jų iškrovimo dienos geležinkelio priemonėmis arba atgabenimo vagono iškrovimui gavėjo priemonėmis. Pasibaigus šiam terminui už saugojimą tenka mokėti. Jeigu gavėjai nesilaiko krovinių išvežimo terminų ir dėl to stotyje susidaro sunkumai, stoties viršininkas turi teisę padidinti mokestį už saugojimą penkis kartus. Vežimo taisyklės numato diferencijuotus atskirų krovinių ribinius saugojimo ir išvežimo terminus.
Išdavos
Tiksli dokumentacija užtikrina saugų, tikslų ir kokybišką krovinių pervežimą. Teisingas ir kruopštus krovinių ir komercinių operacijų atlikimas priimant išsiuntimo stotyse krovinius, turi didelę įtaką krovinių vežimo saugai, savalaikiam jų pristatymui gavėjams, taip pat riedmenų išnaudojimui ir visiškam išieškojimui priklausančių geležinkeliui vežimo mokesčių, rinkliavų ir baudų.
Literatūra
A. Baublys “Krovinių vežimai geležinkelių, vandens ir oro transportu”
Vilnius “ Technika” 1995