KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI. KROVINIŲ IŠDAVIMAS

[pic]

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI.

KROVINIŲ IŠDAVIMAS

Referatas

Atliko: L. Kieraitė, VOV – 0 gr.

Tikrino: doc. I. Griškevičienė

Vilnius, 2003

KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI.

KROVINIŲ IŠDAVIMAS

1. KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS

1. Dokumentacija ir kiti formalumai

2. Krovinių paruošimas vežimui

3. Krovinio masės nustatymas

4. Krovinių priėmimas vežimui

5. Krovinių pakrovimas ir išsiuntimas

6. Atsiskaitymai už krovinių vežimą
2. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI. KROVINIŲ IŠDAVIMAS

1. Operacijos kelyje

2. Pristatymo terminai

3. Krovinių iškrovimas ir išdavimas

Įvadas

Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį,
integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transporto
sistemos reforma ir rekonstrukcija tame tarpe ir geležinkelio trransporto.

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas,
apibrėžiant didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos
pagaminimo ir iki gaunant ją vartotojams. Didelė dalis krovinių pervežama
geležinkeliu. Vežant krovinius geležinkeliu taip pat atliekama šias
oprecijas sudaro: medžiagų vežimas, sadėliavimas ir saugojimas,
komplektavimas ir įpakavimas, taip pat bet kuria tranporto rūšimi. Krovinių
vartotojas turi gauti ne tik būtiną kiekį, bet reikiamoje vietoje ir
reikalingu laiku už tinkamą kainą. Todėl pagrindinis uždavinys vežant
krovinius – operacijų ekonomiškumas.

Šiame referate aptarsiu kaip kroviniai priimani ir pakraunami, kokie
procesai vyksta iki tai įvykdant. Su kokiomis operacijomis ssusiduria tiek
krovinių priėmėjas, tiek išdavėjas. Kalbėsime kaip krovinį reikia paruošti,
kad jį būtų galima toliau realizuoti ir kiek veiksmų reikia atlikti, kad
krovinys atsidurtų pas gavėją tinkamos prekinės išvaizdos ir būtų tinkamas
naudoti.

1.Krovinių priėmimas ir pakrovimas
1.1.Dokumentacija ir kiti formalumai

Vežimo sutartis įforminama važtaraščiu. Ji į

įgalioja, kada krovinį

priėmė išsiuntimo stotis kartu su važtarščiu taip pat jis yra pagrindinis

vežimo dokumentas, kuris turi ir juridinę ir atsiskaitomąją reikšmę. Prie

važtaraščio turi būti pridėti dokumentai, kurie numatyti atskirų krovinių

vežimo taisyklėse taip pat muitinės ir kitose administracinėse

taisyklėse. Važtaraštis su kelio žiniaraščiu lydi krovinį iki paskirties

stoties, o vėliau atiduodami kartu su kroviniu gavėjui. Kelio žiniaraštis

– tai dokumentas, kuris atsiskaitant su gavėju turi finansinę reikšmę,

nes jame yra pateikti duomenys apie krovinio pristatymo terminą, apie

perėjimo punktų pervežimą nuo vieno kelio ant kito kelio.

Krovinio priėmimo kvitas – tai juridinis dokumentas, patvirtinantis,

kad krovinį priėmė geležinkelis vežti iš siuntėjo, kuriam jis išduodamas.

1.2. Krovinių paruošimas vežimui

Pagal tam tikras taisykles pramonės ir žemės ūkio firmos privalo
kruopščiai paruošti savo produkciją transportavimui ( įpakuoti, markiruoti,
pasverti ir t.t.). Krovinio siuntėjas privalo pašalinti taros pažeidimus,
nustatytus atliekant iššorinę apžiūrą. Siuntėjas privalo markiruoti tarą ir
vienetinius kovinius, kur nurodomi manipuliaciniai ženklai bei
pagrindiniai, papildomi informaciniai užrašai.

Manipuliaciniai ženklai – tai vaizdai, rodantys ypatingas krovinių
savybes ir kaip su jais elgtis pakraunant, iškraunant.

Pagrindiniuose užrašuose nurodomi:

– krovinio gavėjo pilnas pavadinimas;

– siuntimo stoties pilnas pavadinimas;

– sutrumpintas kelio pavadinimas;

– trupmena: skaitiklyje – vietos eilės numeris, vardiklyje – krovinio

vietų skaičius siuntoje.

Šie duomenys nurodomi: kai įvairių rūšių krovinai vežami vieno tipo

taroje arba vienos rūšies kroviniai – įvairių tipų tarose.

Automatizuojant perkrovimo ir sandėlių operacijas krovinių adresai

ant taros užrašomi mašinų skaitomais sriftų kodais.

Papildomuose užrašuose nurodomi:

– krovinio gavėjo pilnas pavadinimas;

– siuntėjo pu

unkto, stoties ir kelio pavadinimas;

– geležinkelio markiravimas, išreikštas trupmena, kurios skaitiklyje

rašomas eilės numeris iš krovinio priėmimo išsiuntimui knygos, o

per brūkšnį – vietų skaičius, vardiklyje rašomas – išsiuntimo

stoties kodas.

Jeigu siuntos priimamos bendro naudojimo vietose, tai markiruotes
pažymi išsiuntimo stotys, o kitais atvejais jas pažymi siuntėjai.

Informaciniuose užrašuose nurodoma:

– krovinio vietos masė bruto ir neto, kg;

– krovinio vietos gabaritai, cm;

– kroviniovietos tūris, m³;

Transporto markiruotės pagrindiniai, papildomi ir informaciniai
užrašai ir manipuliaciniai ženklai užrašomi ant kiekvienos krovinio
vietos,tačiau vežant vienos rūšies krovinius vagoninėmis siuntomis
tiesioginiu geležinkelio susisiekimu, galima pažymėti pagrindinius,
papildomus ir informacinius užrašus ne ant visų, o tik ant keturių siuntos
vietų, kurios turi būti sudėtos markiruose į viršų. Suverstiniams ir
piltiniams kroviniams transporto markiruotė nereikalinga.

1.3. Krovinio masės nustatymas

Masė, t. y. krovinio kiekis, kurį geležinkelis priima iš siuntėjo ir
kuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinio
išsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato geležinkelis
pakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas ant
geležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:
sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą
(dauginant vietų skaičių iš vienos vietos standartinės masės),
skaičiuojant, matuojant arba salyginai. Visais atvėjais, išskyrus svėrimą,
tai daro siuntėjas.

Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti bei
nurodoma bruto ir neto masė kiekvienos krovinio vietos.

Sąlyginiai nustatoma medienos, krovinių, automobilių, žemės ūkio
mašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais ir
bunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant.

Suvestinius ir piltinius krovinius, ta

aip pat kitus krovinius, kurių
masės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmis
svarstyklėmis. Vietų skaičių siuntoje nustato siuntėjas.

1.4. Krovinių priėmimas vežimui

Teisingas ir kruopštus krovinių ir komercinių operacijų atlikimas
priimant išsiuntimo stotyse krovinius, turi didelę įtaką krovinių
vežimosaugai, savalaikiam jų pristatymui gavėjams, taip pat riedmenų
išnaudojimui ir visiškam išieškojimui priklausančių geležinkeliui vežimo
mokesčių, rinkliavų ir baudų.

Kroviniai vežimui gali būti priimami bendrojo naudojimo vietose
(stočių sandeliuose ir aikštelėse, priklausančiuose geležinkeliui) ir ne
bendrojo naudojimo (sandeliuose ir aikštelėse, priklausančiuose įmonėms,
privačioms firmoms, kurios yra stotyse, ir ant geležinkelio privažiavimo
kelių.

Priimant krovinius bendrojo naudojimo vietose krovininės ir
komercinės operacijos atiekamos tokia tvarka.

1)Siuntėjas užpildo vežimo dokumentą atiduodamam vežti kroviniui ir ne
vėliau kaip dieną prieš įvežant krovinį į krovinių kiemą, patiekiant jį
prekių kontorai. 2) Prekių kasininkas tikrina ar teisingai užpildytas
vežimo dokumentas, ar užplombuotas šis vežimas, ar nėra laikinai uždarausta
šiuo metu tokį krovinį įvežti į tam tikrą siuntimo stotį. 3) Tą dieną, kuri
nurodyta važtaraštyje, siuntejas įveža krovinį į krovinių stotį ir pateikia
jį priėmėjui kartu su vežimo dokumentu. 4) Priėmėjas tikrina ar teisingai
nustatyta su tara ir vienetinių krovinių masė, nurodyta važtaraštyje. Jeigu
stotyje kroviniai priimami keliuose punktuose, kuriuose aptarnauja
skirtingi priėmėjai, tai kiekviename punkte vedama skirtinga knyga, kurioje
išskiriamas tam tikras kiekis eilės numerių tam, kad per metus numeris
negalėtų pasikartoti kitose knygose. Ant kiekvienos smulkių siuntų vietos
priėmėjas pažymi geležinkelio markiruotę, važtaraštyje nurodo šią
markiruotę, ažtaraštyje nurodo šią markiruotę bei krovinio ma

asę.

Priimant ir išduodant krovinius bendrojo naudojimosi vietose
geležinkelis tikrina paketų ir juose esančių krovinių vietų skaičių,
apžiūrėdamas juos iš išorės neišardant prekių ir netikrinant prekių ir
netikrinant masės. Išduodant krovinius sugadinti paketai išformuojami, o
pažeistos vietos išduodamos patikrinus krovinio masę ir būklę. Priimant iš
siuntėjo krovinius ant dugninių, stotis privalo jam išduoti tiek pat tuščių
dugninių arba su kroviniais jo adresu, todėl stotis turi turėti apkeičiamų
dugninių parką. Jeigu dugninių pakeitimui nėra, tai pakeitimas gali būti
atidėtas ne daugiau kaip penkioms paroms, skaičiuojat laiką nuo (nulis
valandų) krovinio priėmimo ar išdavimo dienos.

1.5. Krovinių pakrovimas ir išsiuntimas

Vagonus, atsiustus pakrovimui (prieš tai privalo apžiūrėti vagonų
tarbybos darbuotojai (techninė apžiūra) apžiūri piėmėjas, kuris nustato ar
vagonas užtikrins krovinių saugumą vežant (komercinė apžvalga). Ne bendrojo
naudojimo vietose vagonų komercinę apžiūrą atlieka siuntėjai.

Dažniausiai, bendrojo naudojimo vietose vagonus ir automobilius
pakrauna ir iškrauna geležinkelio darbuotojai, o ne bendrojo naudojimo
vietose – siuntėjai ir gavėjai. Kroviniai kraunami į vagonus taip, kad būtų
užtikrintas eismo saugumas ir racionalus kėlimo priemonių ir vagonų talpos
naudojimas. Norint sumažinti perkrovimo apimtis ir racionaliai išnaudoti
sandėlių plotus, krovinius reikia perkrauti tiesiogiai iš automobilio į
vagoną ir atvirkščiai.

Kroviniai vagone sudedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikus
pritvirtinami. Sunkūs kroviniai sudedami apačioje, o lengvi viršuje.
Kroviniai, turintys specialę markiruotę, kraunami laikantis būtinų
atsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunant
markiruotė būtų matoma. Smulkios siuntos pakraunamos taip, kad jas būtų
patogu iškrauti ant pakėlės krovinių rūšiavimo platformų. Vagonuose
krovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas prikausytų nuo savybių, todėl
parenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles.

Baigus krovimą uždarų vagonų ir konteinerių durys užtvirtinamos
minkšta viela, uždari vagonai ir cisternos užplombuojamos geležinkelio ar
siuntėjo plomba. Plomba yra apsaugos ženklas, o jos vientisumas patvirtina,
kad vežimo metu krovinys nebuvo paliestas.

Pakrovus krovinius į vagoną, priėmėjas krovinių priėmimo išsiuntimo
knygoje įrašo vagono numerį, pakrovimo laiko pradžią ir pabaigą, tuo
baigiasi krovinio materialinė apskaita sandėlyje.

Kiekvienam pakrautam vagonui piėmėjas surašo vagono žiniaraštį ir
atiduoda jį į prekių kontorą. Pagal vagonų važtaraščius sudaromas traukinio
sąstato natūrinis važtaraštis, taip pat informuojami gavėjai,
organizuojamas iškrovimas ir krovinių rūšiavimas.

1.6. Atsiskaitymai už krovinių vežimą

Už vežimą vietiniais maršrutais atsiskaitoma dvejopai: grynais
pinigais ir pervedimais. Dažiausiai atsiskaitoma pradinėje stotyje.
Klijentams, vežantiems retai ir nedidelius krovinio kiekius, taikomas
atsiskaitymas grynais pinigais. Nuolatiniai klijentai atsiskaito
išankstiniu pervedimu. Tik gavus patvirtimą apie pervestus pinigus
geležinkelis atlieka paslaugą. Atsiskaitymai už tarptautinius vežimus daug
sudėtingesė. Už tarptautinius vežimus firmos atsiskaito tik per
ekspedicines firmas su kuriomis taip pat sudaro sutartis dėl krovinio
ekspedijavimo.

2. Operacijos kelyje. Prisatymo terminai. Krovinių išdavimas.
2.1. Operacijos kelyje

Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio ir
vagonų komercinė apžiūra, krovinio perkrovimas iš vagonų ( nuo vienų bėgių
į vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteinerių
apskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimas
išsklaidymo punktuose ir kt. Be to atliekamos peracijos, kurios atsiranda
dėl krovinio taisyklių, krovinio tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo,
vežimo planavimo klaidų ir t.t. prie tokių operacijų priskiriama komercinių
gedimų šalinimas, perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arba
komercinių gedimų, patikrinimas, papildomas siuntimas, peradresavimas ir kt

Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuo
pačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės.

Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukinių
ir vagonų komercinės apžiūros taisyklės. Pirmiausiai gedimai šalinami
vagonų neatkabinus nuo sąstato. Bet jei pašalinti gedimus traukinio sąstate
arba be jo užlaikymo neįmanoma, tai vagonas atkabinamas. Jeigu atkabinus
pakrautą vagoną jo neįmanoma pataisyti, tai stotis privalo perkrauti
krovinį į kitą vagoną ir patikrinti jo dokumentus. Surasti krovinių gedimai
įforminami komerciniu aktu, kurio kopija pridedama prie važtaraščio.

Krovinių perkrovimas atliekamas iš vieno vagono į kitą punktuose kur
keičiasi geležinkelio kelio plotis. Perkrovus važtaraštyje ir keio
žiniaraštyje užbraukiamas vagono numeris ir kitos žinios pie jį taip, kad
jas galima būtų perskaityti ir įrašomos naujos žinios apie vagoną į kurį
perkrautas krovinys. Punktuose, kur pereinama nuo vieno kelio į kitą kelią,
perduodami uždarų pakrautų vagonų, krovinių ant atvirų riedmenų vežimo
dokumentai, taip pat taukinių, vagonų ir konteinerių perėjimo apskaita
pagal natūrinius žiniaraščius.

Peradresavimas – tai krovinio, priimto vežimui, pristatymo stoties
pakeitimas. Ši operacija suardo vežimų planą ir apsunkina kelio darbą. Tai
daroma išimtinais atvejais, prašant siuntėjui bei leidžiant konteinerių
vežimų ir komercinio darbo tarnybos vadovui.

Papildomas siuntimas – tai krovinio dalis, kuri siunčiama vienu
adresu, bet dėl kokios nors priežasties lieka neišsiųsta viename vagone su
pagrindine krovinio partija, kuri vežama pagal vieną vežimo dokumentą.
Papildomas siuntimas atsiranda perkraunant krovinius iš vagonų, kurie stovi
ant skirtingos vėžės pločio, sugedusių vagonų; kada stotyje atsiranda
krovinio dalis, kuri dėl apsirikimo neišsiųsta su pagrindine partija ir
t.t.

Papildoma siunta vežama pagal tokį keio siuntos žiniaraštį, kuris
adresuotas siuntimo stoties viršininkui ir kuriame pažymimas pagrindinės
stoties numeris. Tokia siunta išduodama pateikus pagrindinės siuntos
važtaraštį.

2.2. Pristatymo terminai

Krovinių pristatymas nusatytais terminais yra vienas iš pagrindinių
geležinkelių įsipateigojimų vykdant vežimų sutartis. Pristatymo terminas
pradedamas skaičiuoti nuo 24 valandos dienos, kurią buvo priimtas vežti
krovinys, nurodytas kalendoriniu antspaudu važtaraštyje ir apvalinamas iki
sveikų parų( į didesnę pusę). Jeigu krovinys priimtas vežti ankščiau negu
paskirta krovinio diena, pristatymo terminas skaičiuojamas nuo 24 valandos
dienos, kurią paskirtas krovimas.

Krovinio pristatymo terminas:

Tpr= tišs. + LK/ Vp + (tp

čia tišs. – nustatytas laikas krovinio išsiuntimo ir
atvykimo operacijoms ( viena para);

LK – atstumas tarp išsiuntimo ir pristatymo stočių,
km;

Vp – vežimo taisyklės nustatytas krovinio eismo
greitis, priklausantis nuo vežimo greičio

Ir būdo, krovinio rūšies, km/parą;

(tp – laikas papildomoms operacijoms, skaičiuojamas
paromis.

Nustatytos sekančios krovinių eismo greičio normos Vp:

Krovinio greitis

Greitis

km/parą

Maršrutinės siuntos

550

Vagoninės siuntos

330

Smulkios ir mažo tonažo siuntos

180

Didelis greitis

Greitai gendantys kroviniai refrežetorniuose traukiniuose

660

Vagoninės siuntos

330

Gyvūnai vežami maršrutinėmis siuntomis

430

Gyvūnai vežami vienetiniais vagonais ir vagonų grupėmis

360
Pristatymo terminai krovinių, vežamų smulkiomis siuntomis ir konteineriuose
iki 1000 km padidinama (rūšiavimui ir kaupimui krovinių rūšiavimo stotyse)
viena para, o daugiau kaip 1000 km – dviem parom.

Jei krovinys sulaikytas muitinėje veterinarinei apžiūrai arba atlikti
kitiems administraciniams formalumams, pristatymo terminas prailginamas
visu užlaikymo laiku. Negabaritinių krovinių pristatymo terminai nustatomi
pagal susitarimą.

Pristatymo terminas yra įvykdytas, jeigu siuntimo stotyje krovinys
iškrautas geležinkelio priemonėmis arba vagonas nusiųstas iškrovimui gavėjo
priemonėmis, iki jam baigiantis.

Norint, kad būtų laikomasi pristatymo terminų, labai svarbu, priimtus
krovinius išsiųsti priėmimo dieną arba ne vėliau kaip kitą dieną; įvairiais
būdais turi būti trumpinamos vagonų prastovos techninėse ir krovinių
stotyse, smulkių siuntų užlaikymai krovinių rūšiavimo stotyse
(mechanizuojant rūšiavimą, prisilaikant surenkamų vagonų formavimo plano ir
jų apdorojimo terminų, nustatytu technologiniu procesu), didėtų eismo
greitis, gerėtų geležinkelio sąveika su kitomis transporto rūšimis ir t.t.

2.3. Krovinių iškrovimas ir išdavimas

Ant taukinių ir krovinių atvykimo stotis gauna pradinę informaciją
iš kelio skyriaus informacinio centro kartu su pamainos užduotimi ir
tikslią informaciją iš kaimyninių pasiskirtymo stočių infomacinių centrų
kas 2-3 val. Pagal pirminę informaciją apie vagonus, atvykstančius
iškrovimui, stotis rengia iškrovimo frontus, o pagal tikslios informacijos
duomenis apie krovinių rūšį ir kiekį, jų atvykimo laiką ir gavėją –
rengiamsi jų iškrovimui ir išvežimui.

Krovinio siuntimo stotyse pristatytų siuntų vežimo dokumentai
perduodami į technologinį centrą, kur juos įrašo į vežimo dokumentų
priėmimo knygą, o ant vagonų ir kelio žiniaraščių uždedami kalendoriniai
antspaudai nurodant traukinio numerį, datą ir jo atvykimo laiką. Iki
pradedant iškrovimą priėmėjas kruopščiai apžiūri vagoną komerciniu
požiūriu, tikrina atitinkamą vagono numerio ir plombų ženklų, nustatytų
vagono žiniaraštyje. Vagonų iškrovimui vadovauja priėmėjas. Įmonių
atstovams kroviniai kroviniai išduodami pagal pastovius arba vienkartinius
įgaliojimus, pasiraštytas vadovo ir vyriausiojo buchalterio bei
užtvirtintus antspaudu, o privatiems asmenims – pagal dokumentus,
patvirtinančius jų asmenybę ir gyvenamąją vietą. Priėmėjas krovinį išduoda
gavėjui pateikus važtaraštį, ant kurio pažymi išdavimo datą, krovinio vietų
skaičių ir masę, o iškrovimo knygoje – automobilio numerį ir iškrovimo
datą. Jeigu krovinys išduodamas pasibaigus nemokamo saugojimo terminui, tai
gavėjas turi pateikti priėmėjui kvitą apie tai, kad jis sumokėjo už
krovinio saugojimą. Taroje ir vienetiniai kroviniai išduodami patikrinus
masę ir būklę tik sugadintų vietų.

Kroviniai pakrauti geležinkelio priemonėmis, išduodami būtinai
patikrinus masę, kiekį ir būklę, netgi ir tais atvejais jeigu nėra įtarimų
dėl jų išsaugojimo. Tai motyvuojama tuo, kad krovinys gali būti pamestas
arba sugadintas kraunant arba saugojant stoties sandėlyje. Dėl tos
priežasties tikrina krovinius, iškrautus geležinkelio priemonėmis ir
išduodamus iš bendrojo naudojimo vietų. Taroje ir vienetiniai kroviniai, ir
šiais atvejais išduodami patikrinus masę bei būklę tik sugadintų vietų.
Kroviai, atvežti nesugadintame konteineryje su sveikomis siuntėjo
plombomis, išduodami netikrinant masės ir vietų skaičiaus.

Kroviniai atsiuntimo stotyje saugomi nemokamai vieną parą,
skaičiuojant nuo 24 val. Jų iškrovimo dienos geležinkelio priemonėmis arba
atgabenimo vagono iškrovimui gavėjo priemonėmis. Pasibaigus šiam terminui
už saugojimą tenka mokėti. Jeigu gavėjai nesilaiko krovinių išvežimo
terminų ir dėl to stotyje susidaro sunkumai, stoties viršininkas turi teisę
padidinti mokestį už saugojimą penkis kartus. Vežimo taisyklės numato
diferencijuotus atskirų krovinių ribinius saugojimo ir išvežimo terminus.

Išdavos

Tiksli dokumentacija užtikrina saugų, tikslų ir kokybišką krovinių
pervežimą. Teisingas ir kruopštus krovinių ir komercinių operacijų
atlikimas priimant išsiuntimo stotyse krovinius, turi didelę įtaką krovinių
vežimo saugai, savalaikiam jų pristatymui gavėjams, taip pat riedmenų
išnaudojimui ir visiškam išieškojimui priklausančių geležinkeliui vežimo
mokesčių, rinkliavų ir baudų.

Literatūra

A. Baublys “Krovinių vežimai geležinkelių, vandens ir oro transportu”
Vilnius “ Technika” 1995

Leave a Comment