[pic]
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI. KROVINIŲ IŠDAVIMAS
Referatas
Atliko: L. Kieraitė, VOV – 0 gr.
Tikrino: doc. I. Griškevičienė
Vilnius, 2003
KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI. KROVINIŲ IŠDAVIMAS
1. KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS 1. Dokumentacija ir kiti formalumai 2. Krovinių paruošimas vežimui 3. Krovinio masės nustatymas 4. Krovinių priėmimas vežimui 5. Krovinių pakrovimas ir išsiuntimas 6. Atsiskaitymai už krovinių vežimą2. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI. KROVINIŲ IŠDAVIMAS 1. Operacijos kelyje 2. Pristatymo terminai 3. Krovinių iškrovimas ir išdavimas
Įvadas
Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį,integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transportosistemos reforma ir rekonstrukcija tame tarpe ir geležinkelio transporto. Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas,apibrėžiant didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijospagaminimo ir iki gaunant ją vartotojams. Didelė dalis krovinių pervežamageležinkeliu. Vežant krovinius geležinkeliu taip pat atliekama šiasoprecijas sudaro: medžiagų vežimas, sadėliavimas ir saugojimas,komplektavimas ir įpakavimas, taip pat bet kuria tranporto rūšimi. Kroviniųvartotojas turi gauti ne tik būtiną kiekį, bet reikiamoje vietoje irreikalingu laiku už tinkamą kainą. Todėl pagrindinis uždavinys vežantkrovinius – operacijų ekonomiškumas. Šiame referate aptarsiu kaip kroviniai priimani ir pakraunami, kokieprocesai vyksta iki tai įvykdant. Su kokiomis operacijomis susiduria tiekkrovinių priėmėjas, tiek išdavėjas. Kalbėsime kaip krovinį reikia paruošti,kad jį būtų galima toliau realizuoti ir kiek veiksmų reikia atlikti, kadkrovinys atsidurtų pas gavėją tinkamos prekinės išvaizdos ir būtų tinkamasnaudoti.
1.Krovinių priėmimas ir pakrovimas1.1.Dokumentacija ir kiti formalumai
Vežimo sutartis įforminama važtaraščiu. Ji įgalioja, kada krovinį priėmė išsiuntimo stotis kartu su važtarščiu taip pat jis yra pagrindinis
vežimo dokumentas, kuris turi ir juridinę ir atsiskaitomąją reikšmę. Prie važtaraščio turi būti pridėti dokumentai, kurie numatyti atskirų krovinių vežimo taisyklėse taip pat muitinės ir kitose administracinėse taisyklėse. Važtaraštis su kelio žiniaraščiu lydi krovinį iki paskirties stoties, o vėliau atiduodami kartu su kroviniu gavėjui. Kelio žiniaraštis – tai dokumentas, kuris atsiskaitant su gavėju turi finansinę reikšmę, nes jame yra pateikti duomenys apie krovinio pristatymo terminą, apie perėjimo punktų pervežimą nuo vieno kelio ant kito kelio. Krovinio priėmimo kvitas – tai juridinis dokumentas, patvirtinantis, kad krovinį priėmė geležinkelis vežti iš siuntėjo, kuriam jis išduodamas.1.2. Krovinių paruošimas vežimui
Pagal tam tikras taisykles pramonės ir žemės ūkio firmos privalokruopščiai paruošti savo produkciją transportavimui ( įpakuoti, markiruoti,pasverti ir t.t.). Krovinio siuntėjas privalo pašalinti taros pažeidimus,nustatytus atliekant išorinę apžiūrą. Siuntėjas privalo markiruoti tarą irvienetinius kovinius, kur nurodomi manipuliaciniai ženklai beipagrindiniai, papildomi informaciniai užrašai. Manipuliaciniai ženklai – tai vaizdai, rodantys ypatingas kroviniųsavybes ir kaip su jais elgtis pakraunant, iškraunant. Pagrindiniuose užrašuose nurodomi: – krovinio gavėjo pilnas pavadinimas; – siuntimo stoties pilnas pavadinimas; – sutrumpintas kelio pavadinimas; – trupmena: skaitiklyje – vietos eilės numeris, vardiklyje – krovinio vietų skaičius siuntoje. Šie duomenys nurodomi: kai įvairių rūšių krovinai vežami vieno tipo taroje arba vienos rūšies kroviniai – įvairių tipų tarose. Automatizuojant perkrovimo ir sandėlių operacijas krovinių adresai ant taros užrašomi mašinų skaitomais sriftų kodais. Papildomuose užrašuose nurodomi: – krovinio gavėjo pilnas pavadinimas; – siuntėjo punkto, stoties ir kelio pavadinimas; – geležinkelio markiravimas, išreikštas trupmena, kurios skaitiklyje rašomas eilės numeris iš krovinio priėmimo išsiuntimui knygos, o
per brūkšnį – vietų skaičius, vardiklyje rašomas – išsiuntimo stoties kodas. Jeigu siuntos priimamos bendro naudojimo vietose, tai markiruotespažymi išsiuntimo stotys, o kitais atvejais jas pažymi siuntėjai. Informaciniuose užrašuose nurodoma: – krovinio vietos masė bruto ir neto, kg; – krovinio vietos gabaritai, cm; – kroviniovietos tūris, m³; Transporto markiruotės pagrindiniai, papildomi ir informaciniaiužrašai ir manipuliaciniai ženklai užrašomi ant kiekvienos kroviniovietos,tačiau vežant vienos rūšies krovinius vagoninėmis siuntomistiesioginiu geležinkelio susisiekimu, galima pažymėti pagrindinius,papildomus ir informacinius užrašus ne ant visų, o tik ant keturių siuntosvietų, kurios turi būti sudėtos markiruose į viršų. Suverstiniams irpiltiniams kroviniams transporto markiruotė nereikalinga.1.3. Krovinio masės nustatymas
Masė, t. y. krovinio kiekis, kurį geležinkelis priima iš siuntėjo irkuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinioišsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato geležinkelispakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas antgeležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą(dauginant vietų skaičių iš vienos vietos standartinės masės),skaičiuojant, matuojant arba salyginai. Visais atvėjais, išskyrus svėrimą,tai daro siuntėjas. Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti beinurodoma bruto ir neto masė kiekvienos krovinio vietos. Sąlyginiai nustatoma medienos, krovinių, automobilių, žemės ūkiomašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais irbunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant. Suvestinius ir piltinius krovinius, taip pat kitus krovinius, kuriųmasės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmissvarstyklėmis. Vietų skaičių siuntoje nustato siuntėjas.
1.4. Krovinių priėmimas vežimui
Teisingas ir kruopštus krovinių ir komercinių operacijų atlikimaspriimant išsiuntimo stotyse krovinius, turi didelę įtaką kroviniųvežimosaugai, savalaikiam jų pristatymui gavėjams, taip pat riedmenųišnaudojimui ir visiškam išieškojimui priklausančių geležinkeliui vežimomokesčių, rinkliavų ir baudų. Kroviniai vežimui gali būti priimami bendrojo naudojimo vietose(stočių sandeliuose ir aikštelėse, priklausančiuose geležinkeliui) ir nebendrojo naudojimo (sandeliuose ir aikštelėse, priklausančiuose įmonėms,privačioms firmoms, kurios yra stotyse, ir ant geležinkelio privažiavimokelių. Priimant krovinius bendrojo naudojimo vietose krovininės irkomercinės operacijos atiekamos tokia tvarka. 1)Siuntėjas užpildo vežimo dokumentą atiduodamam vežti kroviniui ir nevėliau kaip dieną prieš įvežant krovinį į krovinių kiemą, patiekiant jįprekių kontorai. 2) Prekių kasininkas tikrina ar teisingai užpildytasvežimo dokumentas, ar užplombuotas šis vežimas, ar nėra laikinai uždaraustašiuo metu tokį krovinį įvežti į tam tikrą siuntimo stotį. 3) Tą dieną, kurinurodyta važtaraštyje, siuntejas įveža krovinį į krovinių stotį ir pateikiajį priėmėjui kartu su vežimo dokumentu. 4) Priėmėjas tikrina ar teisingainustatyta su tara ir vienetinių krovinių masė, nurodyta važtaraštyje. Jeigustotyje kroviniai priimami keliuose punktuose, kuriuose aptarnaujaskirtingi priėmėjai, tai kiekviename punkte vedama skirtinga knyga, kuriojeišskiriamas tam tikras kiekis eilės numerių tam, kad per metus numerisnegalėtų pasikartoti kitose knygose. Ant kiekvienos smulkių siuntų vietospriėmėjas pažymi geležinkelio markiruotę, važtaraštyje nurodo šiąmarkiruotę, ažtaraštyje nurodo šią markiruotę bei krovinio masę. Priimant ir išduodant krovinius bendrojo naudojimosi vietosegeležinkelis tikrina paketų ir juose esančių krovinių vietų skaičių,apžiūrėdamas juos iš išorės neišardant prekių ir netikrinant prekių ir
netikrinant masės. Išduodant krovinius sugadinti paketai išformuojami, opažeistos vietos išduodamos patikrinus krovinio masę ir būklę. Priimant išsiuntėjo krovinius ant dugninių, stotis privalo jam išduoti tiek pat tuščiųdugninių arba su kroviniais jo adresu, todėl stotis turi turėti apkeičiamųdugninių parką. Jeigu dugninių pakeitimui nėra, tai pakeitimas gali būtiatidėtas ne daugiau kaip penkioms paroms, skaičiuojat laiką nuo (nulisvalandų) krovinio priėmimo ar išdavimo dienos.1.5. Krovinių pakrovimas ir išsiuntimas
Vagonus, atsiustus pakrovimui (prieš tai privalo apžiūrėti vagonųtarbybos darbuotojai (techninė apžiūra) apžiūri piėmėjas, kuris nustato arvagonas užtikrins krovinių saugumą vežant (komercinė apžvalga). Ne bendrojonaudojimo vietose vagonų komercinę apžiūrą atlieka siuntėjai. Dažniausiai, bendrojo naudojimo vietose vagonus ir automobiliuspakrauna ir iškrauna geležinkelio darbuotojai, o ne bendrojo naudojimovietose – siuntėjai ir gavėjai. Kroviniai kraunami į vagonus taip, kad būtųužtikrintas eismo saugumas ir racionalus kėlimo priemonių ir vagonų talposnaudojimas. Norint sumažinti perkrovimo apimtis ir racionaliai išnaudotisandėlių plotus, krovinius reikia perkrauti tiesiogiai iš automobilio įvagoną ir atvirkščiai. Kroviniai vagone sudedami glaudžiai ir tolygiai, o prireikuspritvirtinami. Sunkūs kroviniai sudedami apačioje, o lengvi viršuje.Kroviniai, turintys specialę markiruotę, kraunami laikantis būtinųatsargumo priemonių ir išdėstomi vagone taip, kad juos iškraunantmarkiruotė būtų matoma. Smulkios siuntos pakraunamos taip, kad jas būtųpatogu iškrauti ant pakėlės krovinių rūšiavimo platformų. Vagonuosekrovinių išdėstymo ir tvirtinimo būdas prikausytų nuo savybių, todėlparenkamas pagal atskirų krovinių vežimo technines sąlygas ir taisykles. Baigus krovimą uždarų vagonų ir konteinerių durys užtvirtinamos
minkšta viela, uždari vagonai ir cisternos užplombuojamos geležinkelio arsiuntėjo plomba. Plomba yra apsaugos ženklas, o jos vientisumas patvirtina,kad vežimo metu krovinys nebuvo paliestas. Pakrovus krovinius į vagoną, priėmėjas krovinių priėmimo išsiuntimoknygoje įrašo vagono numerį, pakrovimo laiko pradžią ir pabaigą, tuobaigiasi krovinio materialinė apskaita sandėlyje. Kiekvienam pakrautam vagonui piėmėjas surašo vagono žiniaraštį iratiduoda jį į prekių kontorą. Pagal vagonų važtaraščius sudaromas traukiniosąstato natūrinis važtaraštis, taip pat informuojami gavėjai,organizuojamas iškrovimas ir krovinių rūšiavimas.1.6. Atsiskaitymai už krovinių vežimą
Už vežimą vietiniais maršrutais atsiskaitoma dvejopai: grynaispinigais ir pervedimais. Dažiausiai atsiskaitoma pradinėje stotyje.Klijentams, vežantiems retai ir nedidelius krovinio kiekius, taikomasatsiskaitymas grynais pinigais. Nuolatiniai klijentai atsiskaitoišankstiniu pervedimu. Tik gavus patvirtimą apie pervestus pinigusgeležinkelis atlieka paslaugą. Atsiskaitymai už tarptautinius vežimus daugsudėtingesė. Už tarptautinius vežimus firmos atsiskaito tik perekspedicines firmas su kuriomis taip pat sudaro sutartis dėl krovinioekspedijavimo.
2. Operacijos kelyje. Prisatymo terminai. Krovinių išdavimas.2.1. Operacijos kelyje
Krovinio kelyje atliekama daug komercinių operacijų: traukinio irvagonų komercinė apžiūra, krovinio perkrovimas iš vagonų ( nuo vienų bėgiųį vagonus ant kitų bėgių) į kitą transporto rūšį, vagonų ir konteineriųapskaita, smulkių siuntų ir konteinerių rūšiavimas, maršrutų adresavimasišsklaidymo punktuose ir kt. Be to atliekamos peracijos, kurios atsirandadėl krovinio taisyklių, krovinio tvirtinimo, vežimo sąlygų nesilaikymo,vežimo planavimo klaidų ir t.t. prie tokių operacijų priskiriama komerciniųgedimų šalinimas, perkrovimas iš vieno vagono į kitą dėl techninių arbakomercinių gedimų, patikrinimas, papildomas siuntimas, peradresavimas ir kt Atvykusių traukinių komercinį tikrinimą atlieka du priėmėjai tuopačiu laiku iš dviejų sąstato pusių arba dvi ir daugiau priėmėjų grupės.
Komerciniai gedimai, kuriuos būtina pašalinti, išvardinti traukiniųir vagonų komercinės apžiūros taisyklės. Pirmiausiai gedimai šalinamivagonų neatkabinus nuo sąstato. Bet jei pašalinti gedimus traukinio sąstatearba be jo užlaikymo neįmanoma, tai vagonas atkabinamas. Jeigu atkabinuspakrautą vagoną jo neįmanoma pataisyti, tai stotis privalo perkrautikrovinį į kitą vagoną ir patikrinti jo dokumentus. Surasti krovinių gedimaiįforminami komerciniu aktu, kurio kopija pridedama prie važtaraščio. Krovinių perkrovimas atliekamas iš vieno vagono į kitą punktuose kurkeičiasi geležinkelio kelio plotis. Perkrovus važtaraštyje ir keiožiniaraštyje užbraukiamas vagono numeris ir kitos žinios pie jį taip, kadjas galima būtų perskaityti ir įrašomos naujos žinios apie vagoną į kurįperkrautas krovinys. Punktuose, kur pereinama nuo vieno kelio į kitą kelią,perduodami uždarų pakrautų vagonų, krovinių ant atvirų riedmenų vežimodokumentai, taip pat taukinių, vagonų ir konteinerių perėjimo apskaitapagal natūrinius žiniaraščius. Peradresavimas – tai krovinio, priimto vežimui, pristatymo stotiespakeitimas. Ši operacija suardo vežimų planą ir apsunkina kelio darbą. Taidaroma išimtinais atvejais, prašant siuntėjui bei leidžiant konteineriųvežimų ir komercinio darbo tarnybos vadovui. Papildomas siuntimas – tai krovinio dalis, kuri siunčiama vienuadresu, bet dėl kokios nors priežasties lieka neišsiųsta viename vagone supagrindine krovinio partija, kuri vežama pagal vieną vežimo dokumentą.Papildomas siuntimas atsiranda perkraunant krovinius iš vagonų, kurie stoviant skirtingos vėžės pločio, sugedusių vagonų; kada stotyje atsirandakrovinio dalis, kuri dėl apsirikimo neišsiųsta su pagrindine partija irt.t. Papildoma siunta vežama pagal tokį keio siuntos žiniaraštį, kurisadresuotas siuntimo stoties viršininkui ir kuriame pažymimas pagrindinėsstoties numeris. Tokia siunta išduodama pateikus pagrindinės siuntosvažtaraštį.2.2. Pristatymo terminai
Krovinių pristatymas nusatytais terminais yra vienas iš pagrindiniųgeležinkelių įsipateigojimų vykdant vežimų sutartis. Pristatymo terminaspradedamas skaičiuoti nuo 24 valandos dienos, kurią buvo priimtas vežtikrovinys, nurodytas kalendoriniu antspaudu važtaraštyje ir apvalinamas ikisveikų parų( į didesnę pusę). Jeigu krovinys priimtas vežti ankščiau negupaskirta krovinio diena, pristatymo terminas skaičiuojamas nuo 24 valandosdienos, kurią paskirtas krovimas. Krovinio pristatymo terminas: Tpr= tišs. + LK/ Vp + (tp čia tišs. – nustatytas laikas krovinio išsiuntimo iratvykimo operacijoms ( viena para); LK – atstumas tarp išsiuntimo ir pristatymo stočių,km; Vp – vežimo taisyklės nustatytas krovinio eismogreitis, priklausantis nuo vežimo greičio Ir būdo, krovinio rūšies, km/parą; (tp – laikas papildomoms operacijoms, skaičiuojamasparomis. Nustatytos sekančios krovinių eismo greičio normos Vp:
Krovinio greitis Greitis
km/parą Maršrutinės siuntos 550 Vagoninės siuntos 330 Smulkios ir mažo tonažo siuntos 180 Didelis greitis Greitai gendantys kroviniai refrežetorniuose traukiniuose 660 Vagoninės siuntos 330 Gyvūnai vežami maršrutinėmis siuntomis 430 Gyvūnai vežami vienetiniais vagonais ir vagonų grupėmis 360Pristatymo terminai krovinių, vežamų smulkiomis siuntomis ir konteineriuoseiki 1000 km padidinama (rūšiavimui ir kaupimui krovinių rūšiavimo stotyse)viena para, o daugiau kaip 1000 km – dviem parom. Jei krovinys sulaikytas muitinėje veterinarinei apžiūrai arba atliktikitiems administraciniams formalumams, pristatymo terminas prailginamasvisu užlaikymo laiku. Negabaritinių krovinių pristatymo terminai nustatomipagal susitarimą. Pristatymo terminas yra įvykdytas, jeigu siuntimo stotyje krovinysiškrautas geležinkelio priemonėmis arba vagonas nusiųstas iškrovimui gavėjopriemonėmis, iki jam baigiantis. Norint, kad būtų laikomasi pristatymo terminų, labai svarbu, priimtuskrovinius išsiųsti priėmimo dieną arba ne vėliau kaip kitą dieną; įvairiaisbūdais turi būti trumpinamos vagonų prastovos techninėse ir krovinių
stotyse, smulkių siuntų užlaikymai krovinių rūšiavimo stotyse(mechanizuojant rūšiavimą, prisilaikant surenkamų vagonų formavimo plano irjų apdorojimo terminų, nustatytu technologiniu procesu), didėtų eismogreitis, gerėtų geležinkelio sąveika su kitomis transporto rūšimis ir t.t.2.3. Krovinių iškrovimas ir išdavimas
Ant taukinių ir krovinių atvykimo stotis gauna pradinę informacijąiš kelio skyriaus informacinio centro kartu su pamainos užduotimi irtikslią informaciją iš kaimyninių pasiskirtymo stočių infomacinių centrųkas 2-3 val. Pagal pirminę informaciją apie vagonus, atvykstančiusiškrovimui, stotis rengia iškrovimo frontus, o pagal tikslios informacijosduomenis apie krovinių rūšį ir kiekį, jų atvykimo laiką ir gavėją –rengiamsi jų iškrovimui ir išvežimui. Krovinio siuntimo stotyse pristatytų siuntų vežimo dokumentaiperduodami į technologinį centrą, kur juos įrašo į vežimo dokumentųpriėmimo knygą, o ant vagonų ir kelio žiniaraščių uždedami kalendoriniaiantspaudai nurodant traukinio numerį, datą ir jo atvykimo laiką. Ikipradedant iškrovimą priėmėjas kruopščiai apžiūri vagoną komerciniupožiūriu, tikrina atitinkamą vagono numerio ir plombų ženklų, nustatytųvagono žiniaraštyje. Vagonų iškrovimui vadovauja priėmėjas. Įmoniųatstovams kroviniai kroviniai išduodami pagal pastovius arba vienkartiniusįgaliojimus, pasiraštytas vadovo ir vyriausiojo buchalterio beiužtvirtintus antspaudu, o privatiems asmenims – pagal dokumentus,patvirtinančius jų asmenybę ir gyvenamąją vietą. Priėmėjas krovinį išduodagavėjui pateikus važtaraštį, ant kurio pažymi išdavimo datą, krovinio vietųskaičių ir masę, o iškrovimo knygoje – automobilio numerį ir iškrovimodatą. Jeigu krovinys išduodamas pasibaigus nemokamo saugojimo terminui, taigavėjas turi pateikti priėmėjui kvitą apie tai, kad jis sumokėjo užkrovinio saugojimą. Taroje ir vienetiniai kroviniai išduodami patikrinusmasę ir būklę tik sugadintų vietų.
Kroviniai pakrauti geležinkelio priemonėmis, išduodami būtinaipatikrinus masę, kiekį ir būklę, netgi ir tais atvejais jeigu nėra įtarimųdėl jų išsaugojimo. Tai motyvuojama tuo, kad krovinys gali būti pamestasarba sugadintas kraunant arba saugojant stoties sandėlyje. Dėl tospriežasties tikrina krovinius, iškrautus geležinkelio priemonėmis irišduodamus iš bendrojo naudojimo vietų. Taroje ir vienetiniai kroviniai, iršiais atvejais išduodami patikrinus masę bei būklę tik sugadintų vietų.Kroviai, atvežti nesugadintame konteineryje su sveikomis siuntėjoplombomis, išduodami netikrinant masės ir vietų skaičiaus. Kroviniai atsiuntimo stotyje saugomi nemokamai vieną parą,skaičiuojant nuo 24 val. Jų iškrovimo dienos geležinkelio priemonėmis arbaatgabenimo vagono iškrovimui gavėjo priemonėmis. Pasibaigus šiam terminuiuž saugojimą tenka mokėti. Jeigu gavėjai nesilaiko krovinių išvežimoterminų ir dėl to stotyje susidaro sunkumai, stoties viršininkas turi teisępadidinti mokestį už saugojimą penkis kartus. Vežimo taisyklės numatodiferencijuotus atskirų krovinių ribinius saugojimo ir išvežimo terminus.Išdavos
Tiksli dokumentacija užtikrina saugų, tikslų ir kokybišką kroviniųpervežimą. Teisingas ir kruopštus krovinių ir komercinių operacijųatlikimas priimant išsiuntimo stotyse krovinius, turi didelę įtaką kroviniųvežimo saugai, savalaikiam jų pristatymui gavėjams, taip pat riedmenųišnaudojimui ir visiškam išieškojimui priklausančių geležinkeliui vežimomokesčių, rinkliavų ir baudų.
Literatūra
A. Baublys “Krovinių vežimai geležinkelių, vandens ir oro transportu”Vilnius “ Technika” 1995