Pranešimo tikslai:
1. Išsiaiškinti įmonių finansinės ir ekonominės veiklos vertinimo principus bei prognozes;
2. Išsiaiškinti su kokia rizika susiduria įmonė, norinti gauti banko paskolą 1. Įmonių finansinės ir ekonominės veiklos vertinimo principai bei prognozės
VERTINIMO TIKSLAI
Finansinės analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslas ir uždaviniai.Finansinės analizės tikslas – teikti vartotojams objektyvią informaciją,padėti įmonių vadovams daryti veiklą efektyvesnę. Vakarų autoriųliteratūroje finansinės analizės uždaviniams skiriamas didelis dėmesys(socialinės įmonių veiklos analizės uždaviniams nagrinėti buvo skiriamanedaug dėmesio). Pažymėtini tokie uždaviniai:Sukurti finansinę informacijos sistemą, atitinkančią įmonės strategiją.Faktinę padėtį palyginti su kitais rodikliais.Padėti kurti finansų valdymo ir apskaitos politiką.Finansinė analizė teikia gana daug išsamios informacijos, kurią vartotojaigali naudoti įvairiems tikslams. Pastaraisiais metais finansinės analizėsteikiamos informacijos poreikis nuolat didėja, jos reikia vis naujiemsvartotojams ar jų grupėms. Žymus finansinės analizės specialistas B. Reesnurodo keturias finansinės informacijos vartotojų grupes:I. Įmonės akcininkai.II. Verslo partneriai.III. Kiti vartotojai: – vyriausybė (dėl pajamų apmokestinimo);– centrinė valdžia (dėl vadovavimo politikos);– vietinė valdžia;– visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros;– konkurentai;– visuomenė.IV. Analitikai ir konsultantai.Finansinės analizės šaltiniai rinkos ekonomikos sąlygomis yra tokie:Balansas.Pelno (nuostolio) ataskaita.Pinigų srautų ataskaita.Nuosavybės (savo kapitalo) ataskaita.Kita vidaus ir išorės informacija:a) planai, prognozės, normatyvai;b) statistiniai leidiniai ir informaciniai žinynai;c) vidinės ataskaitos ir apskaitos duomenys.
VERTINIMO PRINCIPAI
Vertinant įmonių finansines ataskaitas jas rekomenduojama nagrinėti keliaisaspektais. Veiklos tęstinumas. Tai reiškia, kad įmonė bus pajėgi tęsti savo veiklą.Jeigu įmonė turi nutraukti savo veiklą ir per trumpą laiką realizuoti
turtą, tai darys didelę įtaką vertinant jos balansinę ataskaitą, ypač turto(galbūt įmonėje buvo naudojami specifiniai įrenginiai). Jeigu numatoma, kadįmonė nesugebės tęsti veiklos, tai turėtų būti pažymėta auditoriausataskaitoje. Jeigu įmonės nepatikrino išorinio audito firma, sunku numatytijos smukimą.Pastovumas. Vertinimo metodai, taikomi atskirais finansiniais metais,neturi būti keičiami. Jeigu buvo pakeitimų, tai turi būti pažymimapastabose ir nurodoma, kaip tai veikia pelną (nuostolį), turtą irįsipareigojimus bei finansinę padėtį.Sukauptų pajamų ir būsimų laikotarpių išlaidų atskleidimas. Neatsižvelgiantį mokėjimo laiką, pajamos ir išlaidos turi būti parodytos tais metais,kuriems priklauso.FINANSINIŲ KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ
Finansiniai koeficientai, naudojami finansinių ataskaitų analizėje, yrageras pagrindas kliento finansiniam stabilumui įvertinti. Finansiniaikoeficientai gali suteikti informacijos apie dvi įmonės valdymo sritis:– pajamas, gaunamas iš investicijų;– finansinę įmonės padėtį.Kadangi koeficientų analizė susijusi su kiekybine informacija apieskolininką ir joje neįvertinami kokybiniai veiksniai, koeficientų analizenaudojamasi tik kaip pagalbine priemone vertinant finansinį klientostabilumą. Negalima analizuoti pavienių koeficientų, nes vertinami turibūti kelerių metų duomenys.
FINANSINĖS ANALIZĖS RŪŠYS
Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai, atsižvelgiant į jų turinį,struktūrą ir skaičiavimo metodiką, analizuojami įvairiais būdais,atskleidžiančiais kokį nors įmonės veiklos aspektą, ypatybę arbadėsningumą. Vakarų literatūroje išskiriamos trys finansinės analizės rūšys:Horizontalioji analizė. Tai dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitųduomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodikliųdinamiką, kuri išreiškiama absoliučiais dydžiais arba procentais.Vertikalioji analizė. Atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamassu bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamasbazinio dydžio procentais.Santykinė analizė. Santykinių rodiklių analizė labai plačiai taikomaatliekant lyginamąją kelių įmonių ir tam tikro laikotarpio analizę. Taikant
santykinius rodiklius galima palyginti skirtingų įmonių finansinesataskaitas arba vienos įmonės tam tikro laikotarpio finansiniu rodiklius.VERTIKALIOJI ANALIZĖ (SANTYKINIAI RODIKLIAI) IR JOS INTERPRETAVIMAS
Šiuo metu įmonės veiklai apibūdinti naudojamos keturios santykinių rodikliųgrupės: • įmonės mokumo rodikliai, kurie atskleidžia sugebėjimą greitai padengti trumpalaikius įsipareigojimus; • įmonės finansinio stabilumo rodikliai, kurie apibūdina įmonės finansinį stabilumą; • įmonės ūkinės veiklos efektyvumo rodikliai, apibūdinantys ekonominį efektyvumą; • įmonės ekonominio potencialo rodikliai, atskleidžiantys ekonominio potencialą šakos specifikos atžvilgiu.Rodiklių grupės išvardintos atsižvelgiant į finansinį dviejų vartotojųvertinimą:kreditoriaus, suteikiančio paskolą tam tikram laikui;investuotojo, norinčio įdėti kapitalą arba įsigyti kitos įmonės akcijų.Norint įvertinti finansinę įmonės veiklą, apskaičiuojami žemiau pateikiamirodikliai.1. Einamojo likvidumo koeficientas (dar vadinamas bendrojo likvidumorodikliu): ➢ trumpalaikiai aktyvai (turtas) ➢ trumpalaikiai įsipareigojimaiŠis rodiklis parodo įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmislikviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Pasaulinėje praktikojepageidaujama, kad šio koeficiento ribos svyruotų tarp 1,2-2,0, norsEuropoje priimtinas 1,0-1,5 rodiklis. Žemas šio rodiklio lygis rodo tai,kad įmonei sunku įvykdyti įsipareigojimus; didelis (daugiau kaip 2,5) –įmonė nepajėgia naudoti apyvartinių lėšų. Koeficientą gali iškreiptisezoniniai svyravimai ir nenormalus mokėtinų sumų mokėjimas prieš balansosudarymą.2. Kritinio likvidumo koeficientas: ➢ trumpalaikiai aktyvai (turtas) – atsargos ➢ trumpalaikiai įsipareigojimaiTai santykinis rodiklis, kuriuo tiksliau nei einamojo likvidumo rodikliuįvertinamas trumpalaikis mokumas, nes jį skaičiuojant įtraukiamas tiktrumpalaikis turtas – grynieji pinigai, esantys kasoje, vertybiniaipopieriai, gautinos pajamos, nebaigtos vykdyti sutartys, investicijos,terminuotieji indėliai (kurie bus gauti per ataskaitinį laikotarpį),atsargos. Nors gautinos pajamos gali būti labai abejotinos, čia reikėtųžinoti gautinų pajamų struktūrą. Šis rodiklis parodo, kokia einamųjųįsipareigojimų dalis gali būti padengta ne tik grynaisiais pinigais, bet irlaukiamomis įplaukomis. Priimtina jo rodiklio reikšmė – 1,00, ji neturėtų
labai skirtis nuo einamojo likvidumo rodiklio.3. Įsiskolinimo koeficientas (dar vadinamas bendruoju skolos rodikliu): ➢ visi aktyvai (turtas) ➢ visi įsipareigojimaiŠis rodiklis parodo viso įmonės turimo turto dalį, kuri įsigyta iš svetimųlėšų šaltinių, t.y. skolinto kapitalo. Akcininkai suinteresuoti, kad įmonėsturte kuo mažesnę dalį sudarytų skolintas turtas, todėl šis rodiklisneturėtų mažėti. Įsiskolinimo rodiklis atskleidžia, kokia dalis sudarant įmonės aktyvus buvosava, t.y. finansuojama akcininkų. Šį rodiklį būtiną lyginti su ankstesniųmetų rodikliais ir kitų tos pačios ūkio šakos įmonių rodikliais. Kuo šisrodiklis didesnis, tuo įmonės finansinė būklė blogesnė. Priimtina šiorodiklio reikšmė yra 2,00.4. Sverto koeficientas: ➢ nuosavas kapitalas; ➢ visi įsipareigojimaiŠis rodiklis parodo, kokią dalį veiklos įmonė finansuoja nuosavu kapitalu.Jeigu įmonė verčiasi savo lėšomis, jai bus lengviau susidoroti sunuosmukiais. Nuosavą kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, atsargos,nepaskirstytas pelnas.Priimtina šio rodiklio reikšmė 2; kuo jis rodiklis mažesnis, tuo daugiauįmonė įsiskolinusi. Jeigu rodiklio reikšmė lygi 1, vadinasi, įmonė yralabai įsiskolinusi ir jos įsipareigojimai lygūs nuosavam kapitalui.5. Manevringumo koeficientas: ➢ trumpalaikiai aktyvai; ➢ nuosavas kapitalasApskaičiavus šį rodiklį galima sužinoti, kokia nuosavų lėšų dalis panaudotamobiliausiems aktyvams sukurti.6. Pardavimų pelningumas: ➢ pardavimai, teikiantys grynąjį pelną ➢ veiklos pelnasRodiklis atskleidžia įmonės sugebėjimą kontroliuoti susidarančias veiklossąnaudas. Šio rodiklio reikšmė neturėtų labai svyruoti laiko atžvilgiu, betpageidautina, kad ji didėtų.7. Turto pelningumas: ➢ visi aktyvai ➢ veiklos pelnasRodiklis įvertina vadybos efektyvumą, jis skaičiuojamas prieš vertinantmokesčius ir kreditavimo išlaidas ir parodo, kiek turtas duoda pelno(atspindi investicijų į turtą efektyvumą). Kuo didesnis šis santykis, tuopelningesnė įmonė, t.y. vienas litas, investuotas į turtą, duoda daugiaupelno.|Nr|Santykinis |Formulė |Interpretavimas ||. |rodiklis | | ||1.|Einamojo |trumpalaikiai |Žemas šio rodiklio lygis rodo, || |likvidumo |aktyvai (turtas)|kad įmonei sunku vykdyti || |koeficientas |/ trumpalaikiai |įsipareigojimus; didelis (daugiau|| | |įsipareigojimai |kaip 2,5) – kad įmonė nepajėgia || | | |panaudoti apyvartinių || | | |lėšų.Pasaulinėje praktikoje || | | |pageidaujama, kad šio || | | |koeficientas svyruotų tarp 1,2 – || | | |2,0, nors Europoje priimtina 1,0 || | | |- 1,5 reikšmė. ||2.|Kritinio |trumpalaikiai |Šis rodiklis parodo, kokia dalis || |likvidumo |aktyvai (turtas)|einamųjų įsipareigojimų gali būti|| |koeficientas |- atsargos / |padengta ne tik grynaisiais || | |trumpalaikiai |pinigais, bet ir laukiamomis || | |įsipareigojimai |įplaukomis. Priimtina jo reikšmė || | | |1,0, ir jis neturėtų labai || | | |skirtis nuo einamojo likvidumo || | | |rodiklio. ||3.|Įsiskolinimo |visi aktyvai / |Šis rodiklis parodo, kokia dalis || |koeficientas |visi |savo kapitalo panaudota įmonės || | |įsipareigojimai |aktyvams sudaryti, t.y. kokia || | | |dalis finansuojama akcininkų. Šį || | | |rodiklį būtiną lyginti su || | | |ankstesnių metų rodikliais ir || | | |kitų tos pačios ūkio šakos įmonių|| | | |rodikliais. Priimtina šio || | | |rodiklio reikšmė yra 2,0. Kuo || | | |didesnis šis rodiklis, tuo || | | |blogesnė firmos finansinė būklė. ||4.|Sverto |nuosavas |Priimtina šio rodiklio reikšmė || |(bendrojo |kapitalas / visi|2,0; kuo jis mažesnis, tuo || |likvidumo) |įsipareigojimai |daugiau įmonė yra įsiskolinusi. || |koeficientas | |Jeigu rodiklio reikšmė 1,0, tai || | | |rodo, kad įmonė labai || | | |įsiskolinusi ir įsipareigojimai || | | |yra lygūs nuosavam kapitalui. ||5.|Manevringumo |trumpalaikiai |Rodiklis atskleidžia, kokia dalis|| |koeficientas |aktyvai / |nuosavų lėšų panaudota || | |nuosavas |mobiliausiems aktyvams sudaryti. || | |kapitalas | ||6.|Pardavimų |pardavimai / |Šis rodiklis atskleidžia įmonės || |pelningumas |veiklos pelnas |sugebėjimą kontroliuoti || | | |susidarančias veiklos sąnaudas. || | | |Jo reikšmė neturėtų labai || | | |svyruoti laiko atžvilgiu, bet || | | |augimas yra teigiamas reiškinys. ||7.|Turto |visi aktyvai / |Koeficientas įvertina vadybos || |pelningumas |veiklos pelnas |efektyvumą, jis skaičiuojamas || | | |prieš įvertinant mokesčius ir || | | |kreditavimo išlaidas; parodo, || | | |kiek turtas duoda pelno, atspindi|| | | |investicijų į turtą efektyvumą. || | | |Kuo šis santykis didesnis, tuo || | | |pelningesnė įmonė, t.y. vienas || | | |litas, investuotas į turtą, duoda|| | | |daugiau pelno. |HORIZONTALIOJI ANALIZĖ
Horizontalioji analizė – dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenųpalyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų metų rodiklių dinamiką.Galima lyginti ne tik absoliučius balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitoseilučių dydžius, bet ir santykinius dydžius arba jų procentus. Kitaip
tariant, atliekant horizontaliąją analizę nustatomas nuokrypis nuo baziniorodiklio. Šios analizės trūkumas yra tai, kad kaip bazinių rodikliųnegalima baudoti neigiamų dydžių arba lygių nuliui.Lyginant santykius dydžius laiko atžvilgiu gaunama tikslesnė informacijaapie įmonės ūkinės finansinės raidos tendencijas.EKONOMINIS ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS
Apibendrinant reikėtų pastebėti, kad finansinių rodiklių svarba priklausonuo to, kas juos naudoja. Kreditoriui svarbiausi mokumo ir finansiniostabilumo rodikliai, investuotojui – ūkinės veiklos efektyvumo ir įmonėsekonominio potencialo rodikliai.Atskiri rodikliai atspindi realią naudą, gaunamą investavus kapitalą,įmonės galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus; jie parodo, ar ne perdaug eikvojama nuosavo kapitalo, ar skolinamo ir nuosavo kapitaloproporcijos bendroje struktūroje yra pagrįstos, ar efektyviai naudojamastrumpalaikis turtas. Vakarų šalyse objektyvų įmonės įvertinimą pateikia nepriklausomosorganizacijos, įmonės finansinei būklei įvertinti dažniausiai taikančiosįmonės ekonominio reitingo metodą. Taip galima nustatyti įmonės finansinębūklę apskaičiavus vieną apibendrintą rodiklį – reitingą. Deja, Lietuvojedar labai mažai įmonių, kurioms suteikti reitingai, šiuo metu geresniųreitingų siekia tik Lietuvos komerciniai bankai. Jeigu įmonėms būtųsuteikiami reitingai, joms būtų lengviau atlaikyti konkurenciją, bankaigreičiau priimtų sprendimus dėl galimybės suteikti kreditus, investuotojai– dėl dalyvavimo verslo plėtroje. Šiuo metu visi bankai (ir kitosfinansinės institucijos) yra susikūrę savus įmonių vertinimo kriterijus,todėl bendros nuomonės apie kokios nors įmonės finansinė padėtį nebūna. Pastaba: Reitingai nustatomi taip: kiekvienam rodikliui apibrėžiamosoptimalios leistinos (minimalios ir maksimalios) ribos ir nustatomaoptimali jų reikšmė. Atsižvelgiant į pasiekto rodiklio lygio nuokrypius nuopasirinkto kriterijaus, pateikiama balų vertinimo skalė. Kiekvienoje sustambintoje grupėje nustatomas “vidinis” reitingas.Galutinėje stadijoje nustatomas apibendrintas reitingo rodiklis. Atsižvelgiant į priskaičiuotų balų kiekį, įmonė priskiriama tam tikrai
klasei. Įmonės klasifikuojamos taip: o įmonės, kurių finansinis stabilumas yra absoliutus; o įmonės, kurių finansinė padėtis iš esmės stabili, bet kai kurie rodikliai šiek tiek nukrypę; o įmonės, kuriose jaučiama finansinė įtampa; o padidintos rizikos įmonės; o įmonės, kurių finansinės padėtis nepatenkinama ir nematyti perspektyvos ją stabilizuoti.2. SU KOKIA RIZIKA SU KOKIA RIZIKA SUSIDURIA ĮMONĖ NORINTI GAUTI
Rizikos valdymas – kas tai?Rizikos valdymo procese dalyvauja visi. Tai ir gyventojas, kuris turiapsispręsti – apdrausti savo namą nuo žalos, kurią gali padaryti uraganas,ar pačiam prisiimti riziką; tai ir tarptautinė korporacija, turintiįvertinti potencialius nuostolius, kurie gali atsirasti valiutos kursosvyravimų; tai ir šalys, kuriose, pvz., dideli eksporto kainų svyravimaigali stipriai koreguoti mokėjimų balanso prognozes ir kartu daryti neigiamąįtaką ūkio valdymui.Rizikos valdymas – tai priemonė, kuria naudojantis galima apsidrausti nuoto, kad bus suardyti ateities planai. Tiksliau tariant, vertindamosrizikas, šalys ir įmonės įvertina tai, kaip šios rizikos galėtų paveiktiateities pinigų srautus ir ilgalaikius planus, ir priima sprendimus, kaipgeriausia būtų apsidrausti nuo tokių rizikų. Kuo daugiau kinta veiksniai,tuo didesnė jų daroma įtaka mokėjimų balansui, eksporto pajamoms, įvairiemspinigų srautams. Rizikos valdymas – tai priemonė, su kuria planavimoprocesas bus užtikrintas, kai reikės išlyginti šiuos svyravimus.
Šiuolaikiniai rizikos valdymo metodai išsirutuliojo per pastaruosius 20metų, kai reikėjo reaguoti į vis labiau svyruojančias palūkanų normas,valiutų kursus ir žaliavų kainas. Poreikį valdyti riziką pirmiausiai pajutotarptautinės korporacijos ir finansinės institucijos (pvz., pensijųfondai), kurių pajamoms (ir išlaidoms) darė įtaką minėti permainingiveiksniai. Tarptautinės finansų rinkos pasiūlė tokias rizikos valdymopriemones: ateities sandorius, terminuotus sandorius, valiutų ir palūkanųnormų keitimo sutartis. Vėliau buvo sukurtos panašios žaliavų rizikosvaldymo priemonės. Korporacijų, valdančių riziką, skaičius vis auga, tačiau
reta korporacija taiko tik vieną priemonę ar metodą. Paprastai įmonės,siekdamos bendro tikslo – sumažinti netikėtus būsimo pelno arba pinigųsrautų poslinkius, apsisaugoti nuo palūkanų normų, valiutos kurso iržaliavų kainų pokyčių, sudaro ne vieną finansinį sandorį. Nors geresnis rizikos valdymas gali padėti šalims valdyti ekonomiką, tačiautikslą galima pasiekti tik tada, kai patenkinamos tam tikros pagrindinėssąlygos. Rizikų valdymo metodai yra sudėtingi; netinkamai taikomi jie galibūti gana brangūs. Šalis, norinti veiksmingai taikyti rizikos valdymometodus, privalo turėti gerai veikiančią bendrąją ekonomikos valdymosistemą, įskaitant galimybę prognozuoti, valdyti ir fiksuoti mokėjimųbalanso bei užsienio finansinių srautų rodiklius.Tačiau apsidraudimas nuo rizikų taikant įvairius rizikos valdymo metodusnegarantuoja, kad mažės skolos tvarkymo išlaidos, augs pajamos, gaunamos išpalūkanų, eksporto kainos bus didesnės, o importo – mažesnės. Apsidraudimas– tai priemonė, kuria naudojantis galima rinktis iš prognozuojamų ateityjesąnaudų ir kainų pokyčio, dėl kurio gali atsirasti ir neplanuotų pajamų, irdidelių nuostolių. Ar šios priemonės padės šaliai ar įmonei išvengtinuostolių, o gal jos net sumažins pelną, – tai daugiausia priklausys nuotarptautinių kainų tendencijų, kurių numatyti neįmanoma.PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA
Palūkanų kitimo rizika – tai rizika, kad išlaidos, susijusios su skolos, užkurią mokamos palūkanos pagal kintamąją palūkanų normą, tvarkymu, išaugsdėl to, kad didės bazinė palūkanų norma, arba rizika, kad išlaidos,susijusios su skolos, už kurią mokamos palūkanos pagal fiksuotąją palūkanųnormą, tvarkymu, taps nepagrįstai didelės lyginant su kintamosios palūkanųnormos pokyčiais, susidariusiais dėl bazinės palūkanų normos mažėjimo. Kaikurioms besivystančioms šalims 8-ajame dešimtmetyje iškilusių skolostvarkymo problemų priežastys glūdi 7-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 8-ojo
dešimtmečio pradžioje, kai vyravo aukštos (realiosios) palūkanų normos. Tuometu didelė dalis užsienio paskolų (tarp jų ir trumpalaikės paskolos) buvoteikiamos su kintamąja palūkanų norma. Dėl staigaus palūkanų normos augimolabai padidėjo ir skolos tvarkymo išlaidos. Palūkanų normos svyravimorizika kai kuriose šalyse buvo bandoma mažinti daugiau skolinantis ištarptautinių plėtros organizacijų, kurios dažniausiai teikia paskolas sufiksuotąja palūkanų norma ir sudarydamos Brady sutartis, kuriomiskomercinės paskolos buvo konvertuotos į paskolas su fiksuotosiomispalūkanomis.LIKVIDUMO RIZIKA
Likvidumo rizika gali būti dviejų tipų: rinkos/produkto likvidumo ir pinigųsrautų /finansavimo. Pirmojo tipo rizika atsiranda tada, kai sandorio esamomis rinkos kainomisnegalima įvykdyti dėl to, kad rinkos veikla yra nepakankama (mažasaktyvumas). Tokios problemos labai būdingos nelikvidžiųjų OTC (tiesiaiinvestuotojui parduodamų akcijų) kontraktams. Tačiau likvidumo riziką galibūti sunku apskaičiuoti ir įvertinti kiekybiškai. Be to, ji gali kisti –tai priklauso nuo rinkos sąlygų. Rinkos/produkto likvidumo riziką galimavaldyti nustatant limitus tam tikroms rinkoms arba produktams ir taikantdiversifikaciją. Antrojo tipo (pinigų srautų /finansavimo) rizika reiškia tai, kad negalimavykdyti einamųjų įsipareigojimų. Finansavimo riziką galima kontroliuotitinkamai planuojant pinigų srautų poreikius, kuriuos galima kontroliuotinustatant limitus pinigų srautų trūkumams ir diversifikuojant, kaip buvoaprašyta ankstesniame pavyzdyje.
RINKOS RIZIKA
Rinkos rizika atsiranda dėl finansinio turto ir įsipareigojimų kainųpokyčių. Ji gali būti dvejopa: absoliučioji rizika, matuojama potencialiaisnuostoliais, išreikštais pinigais, ir santykinė rizika, matuojama pagalkontrolinį indeksą. Pirmuoju atveju rizika apskaičiuojama pagal bendrojopelno svyravimus, o antruoju – pagal nuokrypį nuo indekso.
KREDITO RIZIKA
Kredito rizika atsiranda tada, kai kita šalis nenori arba negali vykdytisavo sutartinių įsipareigojimų. Jos poveikis yra matuojamas išlaidomis,
kurių reikia kitos šalies įsipareigojimams kompensuoti. Kai kreditoagentūros sumažina skolininkų kredito reitingą, kredito rizika padidėja irgali atsirasti nuostolių, nes dėl sumažinto skolininkų kredito reitingopaprastai sumažėja jų įsipareigojimų rinkos vertė. Į kredito riziką įeinair valstybės rizika. Ji pasireiškia, pvz., tada, kai šalys įveda užsieniovaliutos kontrolę, ir tai neleidžia kitai sutarties šaliai įvykdyti savoįsipareigojimų. Kredito rizika valdoma ir kokybiniu, ir kiekybiniu aspektu. Kokybinisaspektas – tai kitos pusės kreditingumo įvertinimas. Pastaruoju metu buvosukurti rizikos valdymo modeliai, kurie leidžia kiekybiškai įvertintikredito riziką. Nors vertės esant rizikai nustatymo metodai labiausiaitinka rinkos rizikai apskaičiuoti, tačiau jis gali būti naudojamas kreditorizikai išmatuoti.Išvados
Finansinių rodiklių svarba priklauso nuo to, kas juos naudoja. Kreditoriuisvarbiausi mokumo ir finansinio stabilumo rodikliai, investuotojui – ūkinėsveiklos efektyvumo ir įmonės ekonominio potencialo rodikliai.
Literatūros sąrašas:
1. Banko “Snoras” suteikta informacija. 2. Banko “Parex” suteikta informacija. 3. www.fmmc.lt 4. www.hansa.lt