Kreditai Lietuvoje: jų formos, privalumai ir trūkumai

TURINYS
Įvadas 2
I. Kas yra kreditas? 2
1. Kredito esmė 2
2. Kredito funkcijos ir principai 3
3. Kredito vaidmuo 4
II. Kredito formos 6
1. Kaip psirinkti kredito formą? 6
2. Nacionalinio kredito formos 7
2.1 Banko kreditas 7
2.2 Vartotojiškas kreditas 10
2.3 Hipotekinis kreditas 13
2.4 Alternatyvio kredito formos 13
2.4.1 Lizingas 13
2.4.2 Faktoringas 14
2.4.3 Forfeitingas 15
III. Kreditas Lietuvoje 17
1. Kreditai pirkti būstui 19
1.1 Palūkanos 19
1.2 Prievolių vykdymo užtikrinimas 20
1.3 Papildomos išlaidos 20
1.4 Kaip gauti kreditą 20
1.5 Jei bankas priima sprendimą suteikti Jums kreditą 20
1.6 Kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas 21
2. Vartojimo kreditas 21
2.1 Kaip vartojimo kreditą 22
2.2 Kaip grąžisite vartojimo kreditą 22
3. Kreditai verslui 23
3.1 Kredito dokumentai 23
3.2 Kredito grąžinimo užtikrinimas 24
3.3 Kredito išmokėjimas 25
3.4 Kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas 25
4. Kitos alternatyvios veikiančios kredito formos Lietuvoje 26
5. Kredito gavimas praktikoje 26
Išvados 28ĮVADAS
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, perėjus į rinkos ekonomiką, suaktyvėjo prekybiniai mainai tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Taigi, Lietuvai inntegruojantis į Europos sąjungą, įmonėms bei organizacijoms užmezgus glaudesnius prekybinius ryšius su daugeliu užsienio įmonių, atsirado poreikis piniginiams ištekliams tiek pačios valstybės kilimui, tiek atskiriems ūkiniams vienetams savo ūkinei veiklai plėtoti. To pasekoje iškilo kredito, kaip trūkstamų lėšų gavimo šaltinio bei panaudojimo problema.I. KAS YRA KREDITAS?
1. Kredito esmė
Norint atskleisti kredito esmę, bei jo specifines vidines ypatybes, neužtenka į jį žiūrėti tik kaip į ekonominį procesą. Kredito vidinė struktūra yra pakankamai sudėtinga, todėl jį nagrinėjant reikia analizuoti tiek atskiras jo dalis, tiek visas kartu.
Per daug nesigilinant, krreditą būtų galima apibūdinti kaip materialinių vertybių (pinigine ar prekine forma) perdavimą kitam asmeniui laikinam naudojimui. Kreditai yra konkretūs sandoriai, kurie išsiskiria formų ir sąlygų įvairove, tačiau pati kredito esmė visuomet išlieka pastovi, nekintama.
Kreditas dažniausiai apibūdinamas kaip ekonominiai santykiai tarp kr

reditoriaus ir skolininko. Todėl jie į atskirus tipus dažnai skirstomi pagal kredito subjektų ir objektų ypatybes. Subjektais gali būti savarankiški juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys. Tuo pačiu metu šie subjektai yra ir daugelio kitų ekonominių santykių dalyviai.
Kreditorius – tai subjektas, kuris duoda vertybes laikinam naudojimui. Paskolos (kredito) šaltiniu gali būti tiek nuosavos, tiek skolintos lėšos. Mainų vystymasis, kreditinių santykių atsiradimas į veiklą įtraukė ir bankus. Skolininkas – tai subjektas, kuris iš kreditoriaus ima kreditą pinigine ar kitokia forma, kad padėtų išspręsti jam iškilusią problemą.
Kreditavimo objektas – tai materialinės vertybės arba sąnaudos, kurioms skolininkas neturi nuosavų lėšų. Objektai yra skirstomi į:
• pagrindinius fondus;
• apyvartines lėšas.

Kreditų objektui būdinga:
• grįžtamumas. Iš pradžių objektas iš kreditoriaus perduodamas skolininkui, o paskui – atvirkščiai. Skolintos vertybės nuosavybės teisės lieka kreditoriui, tačiau už objektą atsakingas skkolininkas. Grąžindamas kreditą jis privalo grąžinti objektą, kurio vertė yra ekvivalenti paskolintajai. Tačiau tai ne visuomet įmanoma, nes skolininkas gali tapti nemokus, gali keistis ekonominės sąlygos. Pvz. dėl infliacijos nuvertėjo pinigai ir neatitinka nominalios kredito vertės. Tam, kad būtų galima sumažinti infliacijos pasekmes, suteikiant kreditą nustatomos atitinkamos palūkanų normos;
• avansavimas. Skolininkas gali kreditą gauti ir tada, kai dar nesiėmė konkrečių veiksmų, tačiau žino, jog toji veikla tikrai jam atneš pelną;
• sukauptų lėšų dalyvavimas kito subjekto veikloje. Tokiu būdu nenutrūksta gamybos procesas ir ne
esumažėja jos efektyvumas;
• užtikrinti nepertraukiamą gamybos procesą. Kredito dėka, įmonėms nereikia papildomo laiko nuosavo kapitalo sukaupimui.
Skolintos vertės specifika atsispindi jos judėjime:

1 pav. Skolintos vertės judėjimas

Šiuolaikinėm sąlygom kreditas traktuojamas kaip skolinamo kapitalo judėjimas pagal tam tikrus principus.2. Kredito funkcijos ir principai
Kalbant apie kredito funkcijas reikia laikytis prielaidos, kad funkcijos neatspindi kredito esmės, o tik kai kuriuos esminius bruožus. Kredito funkcijos yra vienos iš labiausiai diskutuotinų klausimų kredito teorijoje. Yra apibrėžiamas skirtingas funkcijų skaičius, bei jų turinys, nes nėra nusistovėjusio vieningo metodologinio analizės pagrindo.
Kredito funkcijos turi liesti abejus kreditinių santykių subjektus, o ne vieną kurį nors iš jų. Išskiriamos pagrindines dvi kredito funkcijas:
• paskirstomoji;
• pakeičiamoji.
Paskirstomoji funkcija reiškia, kad su pagalba vienų fizinių ar juridinių asmenų laikinai laisvomis piniginėmis lėšomis yra patenkinami laikini kitų fizinių ar juridinių asmenų poreikiai. Lėšos, skirtingai nuo finansinių santykių, paskirstomos grąžintinumo principu. Konkrečios lėšų paskirstymo kryptys yra įvairios, nes tai priklauso nuo kredito formos ir rūšies. Negrąžinamai paskirstoma tik ta lėšų dalis, kuri sumokama palūkanų forma.
Pakeičiamoji funkcija reiškia, kad apyvartoje esantys grynieji pinigai pakeičiami kreditiniais pinigais, o atsiskaitymuose tarp įmonių grynieji pinigai pakeičiami, darant atitinkamus įrašus sąskaitose, esančiose bankuose. Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja apyvartinio kapitalo apyvartumas.3. Kredito vaidmuo
Kredito vaidmuo suprantamas kaip jo funkcionavimo rezultatas. Objektyviam kr

redito funkcionavimui įtakos turi ekonominė aplinka, kurios sąlygomis jis veikia. Laikinai laisvų lėšų perpaskirstymas kredito forma įmonėms ar atskiroms pramonės šakoms, kurių šiuo metu joms reikia, užtikrina gamybos proceso nepertraukiamą ir tuo pačiu pagreitina fondų apyvartą.

Kreditas, drauge su nuosavomis lėšomis, dalyvauja įmonės ar šakos veikloje. Šiuo atveju jis panaudojamas kaip pagrindinių ir apyvartinių lėšų šaltinis. Kredito dėka įmonėms nereikia sukaupti didelio kiekio nuosavų lėšų ir dėl to pagreitėja jų veiklos apyvarta. Taigi užtikrindamas gamybos proceso nepertraukiamumą, kreditas tuo pačiu jį ir paspartina. Kreditą gavęs subjektas priverstas imtis visų priemonių, kad gamyba vyktų sparčiai, kadangi jam reikia grąžinti skolą. Savaime suprantama, kad kredito įtaka fondų apyvartos pagreitinimui labiausiai pasireiškia vartotojiškoje sferoje, kur kreditinių lėšų įtraukimas pagreitina atsiskaitymus ir tuo pačiu tiesiogiai įtakoja apyvartos greitį.

Kreditas ekonomikoje svarbus ir kaip reguliavimo priemonė. Kreditas tampa laisvų lėšų perskirstymo įrankiu ir tuo pačiu užtikrina skolintų lėšų racionalų panaudojimą.

Reguliuojamoji kredito įtaka pasireiškia per jo ryšį su ekonomikos subalansavimu, kuris yra pagrindinė efektyvios gamybos sąlyga. Iš kitos pusės pats kreditas turi įtakos ekonomikos subalansavimui. Kreditas, kaip lėšų perpaskirstymo priemonė, turi įtakos šalies gamybos struktūros formavimui ir jos bendros proporcijoms. Jis “išlygina” pelną įvairiose gamybos šakose ir įtakoja pastarųjų pošakių struktūrą.

Ekonomikos subalansavimui reikšmės turi ir tai, kad kreditas įt
takoja prekių pasiūlą. Iš vienos pusės kredito naudojimas, laikantis visų jo principų, didina prekių gamybą. Ypatingą vaidmenį ekonomikos procesuose turi banko kreditas. Bankų veiklos ypatybė ta, kad suteikiamos paslaugos neduoda pelno – jis formuojamas iš klientų, kurie naudojasi banko paslaugomis, pelno. Dėl to bankai suinteresuoti kreditą duoti tik pelningiems subjektams. Kitaip jie rizikuotų ne tik negauti pelno, bet ir prarasti dalį nuosavų lėšų.

Bankai dalyvauja decentralizuotame ekonomikos valdyme. Jis nustato, kurias įmones ar gamybos šakas finansuos, suteikdamas kreditą, kokios bus kredito grąžinimo sąlygos, kokių sankcijų bus imtasi, jei šių sąlygų nebus laikomasi, ir pan. Tokiu būdu bankai tiesiogiai įtakoja bendras gamybos proporcijas. Centrinis bankas atlieka netiesioginį vaidmenį refinansuodamas komercinius bankus, normuodamas jų veiklą ir palūkanų politiką.

Vis didesnį vaidmenį atlieka komercinis kreditas, kuris įtakoja pinigų apytaką per vekselių apyvartą, kreditoriaus ir skolininko veiklos efektyvumą. Vystantis fondų rinkai didėja valstybinio kredito įtaka. Atlikdamas operacijas su valstybės vertybiniais popieriais Centrinis bankas įtakoja komercinių bankų išteklius ir tuo pačiu reguliuoja kreditą. Taigi, reguliuojamasis kredito vaidmuo labai platus ir jį galima nagrinėti atsižvelgiant į daugelį aspektų.

Kredito įtaka mokslo ir technikos procesui, visų pirma, pasireiškia tiesiogiai: užtikrinant gamybos proceso nenutrūkstamumą, stimuliuojant gamybą ir panašiai. Kita vertus, kreditas – pagrindinis kapitalinių įdėjimų šaltinis. Tačiau tai, kiek kreditas turi įtakos mokslo ir technikos pažangai, apsprendžia vykdoma kredito politika (pvz., suteikiant kredito pirmenybę teikti mokslo išradimams imlioms gamybos šakoms ir pan.).

Kreditas padeda sumažinti pinigų apyvartos išlaidas, atlikdamas pinigų, kaip atsiskaitymo formos, funkciją. Atsiranda atsiskaitymai negrynais pinigais, kurie vyksta daug sparčiau. Tokių atsiskaitymų atsiradimas žymiai sumažina piniginių ženklų išleidimo, jų saugojimo išlaidas. Antra vertus, kreditas leidžia apsieiti su mažesne pinigų mase. Jo pagalba pasiekiama racionali apyvartinių lėšų struktūra, kas įtakoja gamybos efektyvumą.

Kreditas verčia įmones dirbti efektyviau, kadangi, norint gauti kreditą, reikia būti mokiu, sk.olą reikia grąžinti laiku. Tačiau nereikia pervertinti kredito kaip stimuliatoriaus vaidmens, nes tai, kaip efektyviai bus panaudotos skolintos lėšos, priklauso ne tik nuo pačio skolininko, bet ir nuo ekonomikos sąlygų, kuriomis jis veikia.

Įmonė savo veiklai gali panaudoti ir savo lėšas, tačiau jų ne visuomet pakanka, o kreditas kartais būna pigesnis ir patogesnis.

Kreditas turi ir socialinę reikšmę. Jo dėka didėja gamybos efektyvumas, labiau patenkinami visuomenės poreikiai, auga pragyvenimo lygis. Mokslo ir technikos pažanga padeda primityvius darbo metodus pakeisti naujesniais, palengvina žmonių darbą, kelia jo kokybę ir tuo pačiu žmonių gaunamas pajamas. Kreditas daro įtaką ir vartotojiškai rinkai, kadangi jis daugiausia nukreipiamas į kasdieninės paklausos, bendro vartojimo prekių gamybą, prekybą, visuomeninį maitinimą. Ypatingai didelį vaidmenį atlieka vartotojiškas kreditas.II. Kredito formos
1. Kaip pasirinkti kredito formą?

Prieš pradėdamos nagrinėti kreditų formas, norėtume aptarti veiksnius, įtakojančius tiek nacionalinio, tiek ir tarptautinio kredito formas. Todėl pasirenkant vieną iš jų , reikėtų įvertinti :
• kreditorių (bankas, nebankinė institucija, lizingo kompanija ir kt.);
• kredito dydį;
• kredito kainą (palūkanų dydis, muitai, pervežimų išlaidos ir kt.);
• palūkanų skaičiavimo būdus (sudėtingos ir paprastos, diskretinės ir tolydinės, nominalios ir realios);
• terminus ( ilgalaikiai, vidutinio ilgumo, trumpalaikiai);
• skolos grąžinimą.

Iš pradžių reikėtų išanalizuoti kiekvieną veiksnį atskirai, o paskui apjungti į bendrą visumą.

Kreditoriaus pasirinkimą sąlygoja jo patikimumas (sutarties sąlygų laikymasis, apsirūpinimas kreditiniais ištekliais, likvidumas). Ypatingai svarbu yra atsakingai pasirinkti kredituojantį banką, kadangi dauguma bankų – kreditorių iš paskolos gavėjų reikalauja, kad savo atsiskaitomąją sąskaitą atidarytų tame banke.

Tiriant kreditoriaus patikimumą reikėtų išanalizuoti jo finansinę būklę, parodinius rodiklius: likvidumą, mokumą, stabilumą, finansinę nepriklausomybę.

Yra kreditorių, kurie išduoda riboto dydžio paskolas, todėl reikėtų išsiaiškinti, kokio dydžio paskolą bankas ar kitas kreditorius galės suteikti.

Paskolos gavėjas, analizuodamas kreditavimo formas, visuomet turėtų išsiaiškinti ir paskolos apdraudimo būdus. Įvertinęs savo galimybes, paskolos gavėjas turi pasirinkti vieną iš jų ir tuo pačiu numatyti kuriomis kreditavimo formomis galės pasinaudoti.

Kredito kainą, visų pirma, lemia kreditinių išteklių kaina: kuo pastarieji brangesni, tuo aukštesnės palūkanos ir tuo brangesnis teikiamas kreditas. Kreditavimo formas įtakoja skirtingi faktoriai. Pavyzdžiui, bankų teikiamų kreditų kainą apsprendžia: palūkanų norma; paskolos suma; paskolos apdraudimo kaina; paskolos laikotarpis. Kredito unijų – palūkanų norma, paskolos forminimo išlaidos, paskolos suma, paskolos laikotarpis; lizingo kompanijų – nuomojamo turto rūšis; dalyvių sudėtis; aptarnaujama rinka; aptarnavimo sąlygos; atsiskaitymo forma; amortizacijos sąlygos; palūkanų norma; pridėtinės vertės mokestis. Hipotetinių – hipotekos rūšis, hipotekos įregistravimo kaina, palūkanų norma, komisiniai už kredito įforminimą ir aptarnavimą, paskolos suma, paskolos laikotarpis. Taigi, kaip matome veiksniai, apsprendžiantys kreditų kainą yra persipynę tarpusavyje. Reikėtų pridurti, kad nuo kredito kainos priklauso ir kredito panaudojimo efektyvumas. 2. Nacionalinio kredito formos
Ekonomistai išskiria šias pagrindines vidaus kredito formas:
1. Bankinis.
2. Valstybinis.
3. Vartotojiškas.
4. Komercinis.

Taip pat šiam vidiniam kreditui priskiriami hipotetinis kreditavimas bei plačiau taikomas lizingas, faktoringas ir forfeitingas. 2.1 Banko kreditas
Pataruoju metu šalies viduje daugiausia yra teikiamas kreditas pinigine forma. Tokia forma kreditus dažniausiai teikia bankai.

Banko kreditas – tai paskolos suteikimas tam tikram laikotarpiui, už kurį imamas palūkanų mokestis. Tai ekonominiai santykiai tarp kreditorių (bankų) ir skolininko, kuriuo gali būti tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys. Kitų šalių juridiniams ir fiziniams asmenims, imantiems kreditą mūsų šalyje, taikomos tos pačios taisyklės, reikalavimai ir atsakomybė kaip ir mūsų šalies juridiniams asmenims, jei ko kito nenumato šalies įstatymai. Banko kreditas susijęs su laisvų lėšų akumuliacija (sukaupiamų), jų nepaskirstymu su grįžtamumo sąlyga bei piniginių ženklų emisija per kreditavimo sistemą. Piniginių lėšų grįžtamumas leidžia jas paskirstyti ne vieną kartą.

Bankas kredituoti gali iš depozitinės veiklos gautų lėšų. Depozitų formų įvairovė suteikia galimybę skirtingai naudotis turimais finansiniais ištekliais konkrečiu laikotarpiu. Trumpalaikiai depozitai – terminuoti indėliai, einamosios sąskaitos, darbo užmokesčio sąskaitos–gali tapti kreditinės rizikos priežastimis, nes neracionaliai naudojant trumpalaikius depozitus sutrinka atsiskaitymai su klientais. Tokiu atveju bankai negali grąžinti klientams paprašius jų depozitų. Todėl patikimiau kreditinį portfelį formuoti iš vidutinės trukmės ar ilgalaikių depozitų. Taigi, depozitinės veikos ir kreditavimo terminų pusiausvyros suderinimas yra bankų sėkmės veiksnys.

Banko kreditas – tai pagrindinė kredito forma. Jo įtaka ekonominiams procesams priklauso nuo naudojamų kreditavimo metodų atitinkamomis ekonominėmis sąlygomis. Bankų veikla turėtų būti nukreipta į pinigų apyvartos didinimą, į piniginės–kreditinės politikos valdymą.

Bankų kreditas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis kreditas (bankas–skolininkas) yra populiariausias, o kreditavimas per tarpininką yra mažiau populiarus. Bankų kreditavimo sistema apima principus, kreditavimo objektą, paskolos suteikimo bei grąžinimo mechanizmą, taip pat kontrolę.

Kreditavimo principai – tai pagrindiniai nuostatai, taisyklės, kurių turi būti laikomasi suteikiant kreditą. Kadangi kreditas yra susijęs ir su kitomis ekonominėmis kategorijomis, tai yra ir bendri principai, tokie kaip ekonomiškumas, kompleksiškumas, diferencijuotumas, kurių turi laikytis ir bankai.

Ekonomiškumas reikalauja, kad kuo mažesnis kreditas būtų panaudotas kuo efektyviau. Tai yra būdinga tiek kreditoriui, tiek ir skolininkui. Ekonomiškumo principas suteikia bankams galimybę pagreitinti kreditinių resursų apyvartą, skolininkui – ne tik sukaupti lėšas kredito grąžinimui, bet ir gauti pelną. Kompleksiškumas susijęs su ekonomikos vystymusi tam tikru laikotarpiu. Diferencijuotumas – tai kuo įvairesni skolininkai, objektai.

Išduodamas kreditą bankas laikosi ir kredito grąžinimo, mokumo principų, nustato kokiems tikslams kreditas bus panaudojamas, kokiam laikotarpiui. Kredito grąžintumo principas reiškia, kad kreditas bankui turi būti grąžintas laiku. Kokiam tikslui kreditas bus panaudotas, visų pirma, nustato pats skolininkas, o bankas, išduodamas kreditą, turi žinoti kreditavimo objektą. Nesilaikant šio principo sunku būtų nustatyti jo grįžtamumą nustatytu momentu. Bankas, suteikdamas kreditą paprašo užstato. Užstatas – tai materialinė garantija kredito grąžinimui.

Kaip žinia, kreditas yra suteikiamas laikinam naudojimuisi. Kredito trukmė skaičiuojama nuo paskolos gavimo momento iki jos grąžinimo. Pagal naudojimosi laikotarpį bankų kreditai yra skirstomi į:
• trumpalaikius (iki vienerių metų);
• ilgalaikius (virš vienerių metų).

Kai kur išskiria ir vidutinio laikotarpio kreditą (1 – 5 metai), o ilgalaikis – virš 5 metų.

Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams jų einamajai veiklai finansuoti. Jis leidžia racionaliau ir efektyviau paskirstyti ir naudoti pinigines lėšas ūkyje, užtikrina produkcijos gamybos, paslaugų tiekimo nepertraukiamumą, ūkio subjekto finansinės padėties pastovumą, skatina apyvartinio ka.pitalo apyvartumą. Trumpalaikiai kreditai sudaro didelę dalį banko aktyvų.

Pagal tai, kokiems poreikiams įmonės panaudoja trumpam laikui banke gautas paskolas, jas galima sugrupuoti taip:
1) kreditai prekėms, materialinėms vertybėms;
2) kreditai ekonominėms ir kitoms sąnaudoms;
3) atsiskaitomieji kreditai;
4) kreditai finansiniams sunkumams įveikti.

Ilgalaikiai kreditai dažniausiai suteikiami norint įsigyti koki įrengimą ar padidinti pagrindinius fondus. Taip pat ilgalaikis kreditas gali būti suteikiamas veikiančių fondų rekonstrukcijai, modernizacijai, statybai ar privatizacijai. Tačiau dėl infliacijos įtakos bankai labiau linkę suteikinėti trumpalaikius kreditus. Ilgalaikių paskolų formos, pavyzdžiui JAV, gali būti terminuotos, įskaitiniai raštai, akcinės bendrovės obligacijos, konvertuojamos obligacijos ir kita.
Pinigine forma suteikiama paskola dažniausiai būna negrynais pinigais, o tik kreditinis susitarimas. Šio bankinio kredito ypatybė yra ta, kad tai visų pirma yra kreditas pirkėjui. Paskola dažniausiai duodama apmokėti akceptinius tiekėjo dokumentus ar skolininkui apsimokėti už gautas prekes, atliktus darbus, paslaugas ir panašiai. Tačiau paskolos gali būti suteiktos ir grynais pinigais, pavyzdžiui darbo užmokesčio išmokėjimui. Kreditas (vidaus) yra suteikiamas nacionaline valiuta. Kreditinė paskola – tai kuomet kreditorius (bankas) už skolininką laiduoja, garantuoja ar akceptuoja.
Kadangi rinkos ekonomikos sąlygomis bet kurios veiklos tikslas yra pelnas, todėl ir paskolų teikimas bei jų naudojimas taip pat turi duoti pajamas. Suteikdami kreditus bankai ima palūkanų mokestį. Paskolų procentai priklauso nuo paskolos dydžio, pobūdžio, trukmės, rinkos, infliacijos ir kitų. Rinkos ekonomikos šalyse paprastai kreditai teikiami orientuojantis į nominalią palūkanų normą.
Juridiniai asmenys turi teisę imti kreditą iš bet kurio šalies banko. Banko kreditu neleidžiama padengti nuostolių, atsiradusių dėl neracionaliai, netaisyklingai vykdomos ūkinės – komercinės veiklos.
Kredituodami bankai taiko kreditavimo pagal likučius arba pagal apyvartą metodus. Pirmuoju atveju, tarkime įmonė savo lėšomis sukaupia atsargas, o vėliau gauna banko paskolą, kuria kompensuojamos išlaidos. Antruoju atveju paskolos suteikiamos nuolat, kai tik įmonei reikia mokėti už iš tiekėjų gautas materialines vertybes.

Pagal kredito liniją kreditas gali būti teikiamas tiek šalies viduje, tiek užsienio valstybėms. Kredito linija – juridiškai įformintas finansinių–kreditinių įstaigų įstaigų įsipareigojimas teikti per tam tikrą laiką kredito subjektui kreditinius išteklius suderinto limito ribose. 2.2 Vartotojiškas kreditas
Vartotojiškas kreditas – tai toks kreditas, kuomet kreditorius kreditą suteikia galutiniam vartotojui jo poreikiams patenkinti. Nuo kitų kreditų jis skiriasi:
• tikslais;
• dalyvių sudėtimi;
• kreditavimo objektu;
• kredito suteikimo taisyklėmis.

Kredito pagalba gyventojai gali greičiau įsigyti norimas prekes ar paslaugas, kurios būtų įsigytos ateityje už ilgai taupytus pinigus. Vartotojiškas kreditas padidina pragyvenimo lygį, paspartina paslaugų, prekinių atsargų realizaciją, padeda kurti pagrindinius fondus.

Kredito grąžinimas išmokėtinai leidžia palaipsniui taupyti, kaupti pinigus kredito grąžinimui.

Kredito ėmėjai yra fiziniai asmenys, o kreditoriai – bankai, kreditinės įstaigos (lombardai, nuomos punktai ir panašiai), įmonės, organizacijos. Tarp banko ir vartotojo gali būti tarpininkas, pavyzdžiui, prekybinė organizacija. Tačiau nuo to vartotojiško kredito turinys nesikeičia.

Šiam kreditui valstybė skiria daugiau dėmesio nei kitiems, nes ji yra suinteresuota gyventojų poreikiais, pragyvenimo lygiu. Šį kreditą valstybė gali reguliuoti per palūkanų normą, terminus, kredito prieinamumą.

Kreditavimo objektu gali būti investicijos į statybą, išlaidos būsto įsigijimui, nekilnojamo turto išlaikymui ir panašiai. Išduodant kreditą nustatomos visos sąlygos:
• kredito objektas;
• jo suma;
• laikotarpis;
• procentai;
• grąžinimo garantija;
• atsakomybė.

Kredito grąžinimo garantija gali būti: gaunamas darbo užmokestis, nuosavybės užstatymas (įskaitant ir tą, kuri buvo įsigyta už paskolas), taupomieji indėliai, trečių asmenų garantija ir panašiai. Pagal skolininko suteiktą informaciją apie save kreditoriai bando nustatyti, kokia iš tikrųjų yra kredito ėmėjo finansinė padėtis, jo gaunamos pajamos.

1 lentelė
Veiksmų seka norint gauti vartotojišką kreditą

Taigi, kaip matome, norint gauti kreditą reikėtų padėti nemažai pastangų. Priešingai nei bankai, nebankinės institucijos neatlieka skolininko būklės analizės.

Vartotojiškas kreditas klasifikuojamas pagal šiuos požymius:
1) tikslą;
2) kredito subjektus (bankinės ir nebankinės paskolos);
3) pagal paskolos gavimo būdą (organizuotos ir neorganizuotos, tiesioginės ir netiesioginės);
4) suteikimo formą (piniginis ir prekinis);
5) padengimo laipsnį (pilnas ir dalinis paskolos padengimas);
6) padengimo būdą (vienkartinis mokėjimas arba dalinis);
7) suteikimo laikotarpį (trumpalaikiai, ilgalaikiai).

Priklausomai nuo tikslo išskiriami šie kreditai:
• investiciniai;
• susimokėjimui už prekes ir paslaugas;
• asmeninio ūkio plėtojimui;
• kreditai atskiroms socialinėms grupėms;
• kreditas čekiais;
• kreditinių kortelių pavidalu ir kitais.
Investiciniams priskiriami kreditai butams, namams statyti, jų rekonstrukcijai, sodų įsigijimui, garažų statybai ir panašiai.
Kuomet prekės yra brangios ir ilgalaikio naudojimo, imamas kreditas susimokėjimui už jas.
Asmeninio ūkio plėtojimas susijęs su žemės ūkio technikos pirkimu, gyvulių pirkimu.
Prie kredito atskiroms socialinėm grupėms priskiriami kreditai jaunoms šeimoms, studentams. Paskolos suteikiamos lengvatinėmis sąlygomis.
Kreditas čekiais susijęs su raštišku mokėtojo pavedimu bankui nurašyti pinigus iš jo sąskaitos ir pervesti juos kitam asmeniui (įmonei).
Paskutiniu metu labai populiarios yra banko kreditinės kortelės, todėl apie jas aprašysime šiek tiek plačiau. Kreditinės kortelės – tai vardinis dokumentas, išleistas kreditinės įstaigos (šiuo atveju banko), skirtos vartotojui susimokėti už prekes ar paslaugas negrynais pinigais, o taip pat ir gauti kreditą iš emitento. Kreditinės kortelės – tai patogus atsiskaitymo būdas, leidžiantis įsigyti prekes su atidėtu mokėjimu. Kreditinėje kortelėje nurodomas savininko vardas, jo sąskaitos numeris (šifras), parašo pavyzdys, kortelės galiojimo laikas, finansinės įstaigos pavadinimas. Kortelėse yra magnetinė juostelė su užkoduota informacija apie savininką, kuri yra būtina kortelėms “skaityti” elektroninėse sistemose.
Kreditinė kortelė apima trijų šalių. dalyvavimą: banko, kliento bei prekybinės įmonės. Bankas, išduodamas korteles, turi būti tikras, kad klientas bus pajėgus susimokėti savo skolas. Pateikdamas kreditinę kortelę klientas tuo pačiu turi pasirašyti sąskaitą prekybinėje įmonėje.
Kreditinė kortelė teikia daug privalumų: galima įsigyti prekę arba paslaugą iš karto, o susimokėti vėliau, taip pat nereikia piniginėje nešiotis didžiulių pinigų sumų. Komercinės operacijos (t.y. pardavėjai), priimdami atsiskaitymus kreditinėmis kortelėmis, gali padidinti pardavimų apimtis, praplėsti pirkėjų ratą ir panašiai.
Vis tik didžiąją dalį suteikiamo vartotojiško kredito sudaro trumpalaikiai kreditai. Kreditus bankai gali vartotojui duoti tiesiogiai arba per tarpininkus, pavyzdžiui prekybinę organizaciją, lombardus ir t.t. Tiesioginis kreditavimas, kaip jau matėme iš anksčiau pateiktos lentelės, atima daug laiko. Todėl bankai labiau yra linkę suteikti kreditus per tarpininkus. To akivaizdžiausias pavyzdys yra nuomos punktai.
Tačiau tai yra bankams rizikinga, nes jis nedalyvauja tiesioginiame kontakte su galutiniu vartotoju ir nežino apie jo finansinę padėtį, mokumą.
Vartotojiškam kreditui yra priskiriamas ir lombardų kreditas. Lombardam suteikia galimybę saugoti asmeninio naudojimo bei namų apyvokos reikmenis, o taip pat ir gauti paskolą (dažniausiai grynais pinigais) juos užstatant.
Kaip matome, yra daugybė būdų gauti kreditą, tačiau nereikia pamiršti, kad už jį reikės mokėti palūkanas, o taip pat reikia turėti ir kredito grąžinimo garantiją (nekilnojamo turto ar panašiai). 2.3 Hipotekinis kreditas
Hipotekinis kreditas – tai toks ilgalaikis kreditas, kuriam gauti reikia užstato. Užstatas – tai įsipareigojimų įvykdymo garantas kreditoriui. Tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų apmokėti skolą, kreditorius gali išgauti savo reikalavimus iš užstatyto turto. Todėl suteikiama paskola turi būti mažesnė nei užstatytas turtas (60 – 80 proc.).

Hipotekos kreditoriais gali būti komerciniai bankai, specialios hipotekos kompanijos, hipotekos bankai ir hipotekos davėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys turintys savo nuosavybėje hipotekos objektą. Jei ko kito nenumatoma sutartyje, nuosavybės teisė į hipotekos objektą išlieka hipotekos davėjui, taip pat jis gali ir toliau juo naudotis.

Yra išskiriama daugybė hipotekos tipų ir rūšių: pagal užstato tipą (žemė, teisė į nekilnojamą turtą, statomi objektai); pagal paskolos grąžinimo metodus (periodiniai įnašai, kintami įnašų dydžiai); pagal registraciją (pirminė) ir kt.

Hipotekinis kreditas turi pranašumų tiek bankui (garantuoja kredito grąžinimą), tiek skolininkui (išsprendžia iškilusias problemas, išlieka teisė į nuosavybę ir kt.), taip pat įtakoja ir ekonomiką (leidžia į rinkos apyvartą įtraukti nekilnojamą turtą, išsprendžia socialines problemas ir kt.).

Hipoteka – tai vienas iš patikimiausių įmonių apsirūpinimo kreditais būdų, plačiai naudojamų rinkos ekonomikoje.

2.4 Alternatyvios kredito formos 2.4.1 Lizingas
Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei, lizingo gavėjai, suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju.
Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą paskolą gauna palūkanas.
Lizingo objektu gali būti gamybinės paskirties kilnojamas ir nekilnojamas turtas: žemės sklypas, pastatai, pramoniniai ir kiti įrenginiai, kompiuterinė ir informacinė technika bei orgtechnika, parduotuvių įranga bei apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir pan.
Lizingo subjektais iš vienos pusės yra:
• Komerciniai bankai;
• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;
• specializuotos lizingo kompanijos, kurios, be finansinių paslaugų, teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas. Pvz., prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais ir t.t.
Iš kitos pusės fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gauna lizingą, importuotojai, eksportuotojai.
Svarbiausias vaidmuo tenka lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą.
Nuomos įmokos mokamos kas mėnesį, ketvirtį ar pusmetį. Įmokų dydis nustatomas atsižvelgiant į nuomojamo objekto pobūdį ir vertę, nuomos terminą.tačiau bendra įmokų suma visuomet didesnė nei lizingo objekto kaina, kuria jį būtų galima įsigyti normaliom sąlygom.
Lizingas kaip alternatyvi kreditavimo forma didina konkurenciją tarp komercinių ir lizingo kompanijų, mažina skolų palūkanų normas.
Lizingo teikiamų paslaugų įvairovė daro jį lanksčiu, leidžia greitai reaguoti į rinkos konjuktūros pokyčius. Klientas pats dalyvauja sandorio turinio sudaryme ir organizavime, kartu su lizingo davėju suderina pagrindines kreditavimo sąlygas: nuomos terminą, nuomos įmokų sumą ir mokėjimų periodiškumą ir pan. Taigi, lizingas – demokratiška kreditavimo forma, kuri tinka savarankiškumo siekiantiems subjektams.

2.4.2. Faktoringas

Faktoringas – tai viena iš plačiausiai taikomų kreditavimo formų. Jo esmė ta, kad klientams nurodoma visa eilė komisinių – tarpinių paslaugų, kurios padeda greičiau užbaigti atsiskaitymus tarp sutarties dalyvių. Faktoringas – tai tokia kreditavimo forma, kuomet faktoringo kompanija išperka savo kliento, įmonės pirkėjos (importuotojos), debitorinius įsiskolinimus. Faktoringu verčiasi specialios firmos – faktoriai, kurios yra glaudžiai susijusios su bankais arba yra jų dukterinės kompanijos. Įvairiuose šalies bankuose pagal vietines sąlygas egzistuoja įvairios faktoringo organizacinės formos – įkuriami atskiri skyriai, grupės, o kartais faktoringo operacijos tiesiog vykdomos su tradicinėmis banko operacijomis.
Pirmoji pradėta naudoti faktoringo rūšis buvo konvencinis (atviras) faktoringas – universali finansinė sistema, aptarnaujanti klientus, įtraukiant buhalterinę apskaitą, atsiskaitymus tarp tiekėjų ir pirkėjų, kredito apdraudimą, atstovavimą ir pan. To dėka dalis funkcijų, tenkančių įmonėms, pereina faktoringo kompanijai. Pačiai įmonei lieka tik gamybinė funkcija. Taip sumažinamos gamybos ir realizavimo išlaidos ir išlaikomas savarankiškumas.
Šalia konvencinio faktoringo egzistuoja ir konfidencialusis (tylusis) faktoringas, kuris apsiriboja tik kai kurių operacijų atlikimu – teisė gauti pinigus, skolų apmokėjimas ir kt. Šiuo atveju tiekėjui suteikiamas kreditas iškrovus prekes, sumokant jam avansu, o pirkėjui – piniginis kreditas. Pervedus pinigus į kliento sąskaitą, pirkėjas be uždelsimų gali atsiskaityti su tiekėju. Toks faktoringo lėšų pervedimas į kliento sąskaitą stabilizuoja tiekėjo finansinę padėtį, padidina jo. mokumą. Faktoringas yra tarsi pirkėjo mokumo garantas, kuris, esant laikiniems finansiniams pirkėjo sunkumams, apmoka jo įsipareigojimus. Faktoringas gali būti suteikiamas dviem būdais:
1. Tiekėjas, pardavęs atsiskaitymo dokumentus kreditinei organizacijai, pinigus gauna suėjus nupirktų dokumentų apmokėjimo terminui.
2. Tiekėjas gali reikalauti nedelsiant apmokėti už nupirktus dokumentus.
Įmonės – pirkėjos vėliau perveda faktoriui skolą bei delspinigius už laiku neįvykdytą apmokėjimą. Kadangi faktoringas susijęs su rizika, tai reikia nustatyti dalyvių likvidumą, mokumą. Esant būtinumui faktorius gali kreiptis ir į kitą banką, norėdamas apie kliento finansinę padėtį. Už faktoringo operacijas klientai moka sutartyje nustatytą mokestį, kuris ekonomine prasme yra ne kas kita kaip procentai už kreditą.
Faktoringo kompanija, kredituodama pardavėją avansu, sumoka jam tik apie 80 – 90 proc. nuo sąskaitos – faktūros sumos, o likusius 10 – 30 proc. sumos perveda į eksportuotojo sąskaitą, tačiau ji yra “įšaldoma”. Kuomet pirkėjas apmoka įsiskolinimą faktoringo kompanijai, eksportuotojas gali vėl laisvai naudotis savo sąskaita, kuri buvo “įšaldyta”. Faktoringo kompanija, supirkdama debitorinius įsiskolinimus, apie tai dažniausiai informuoja pirkėjus.
Faktoringo kredito palūkanos yra 2 – 4 proc. didesnės nei nusistovėjusių rinkoje palūkanų ir tai atneša nemažą pelną faktoringo kompanijoms. Tačiau nežiūrint į tai eksportuotojas yra suinteresuotas faktoringu, nes jis yra patikimas. Faktoringas padidina eksportuotojo kreditines galimybes ir tai palengvina gauti banko kreditą. 2.4.3 Forfeitingas
Forfeitingas – tai užsienio ekonomikos operacijų kreditavimas superkant iš eksportuotojo importuotojo akceptuotus vekselius, t.y. kredituojamas eksportuotojas, priimant iš jo importuotojo pripažintus vekselius. Ši operacija paplito užsienio prekyboje ir tapo ją skatinančiu veiksniu, tačiau forfeitingo operacijas galima taikyti ir šalies vidaus prekyboje.
Kadangi tarptautinių sandorių vertė dažniausiai yra pakankamai didelė, importuotojas gali nesugebėti jos apmokėti per trumpą laiką, todėl jis gali reikalauti ilgalaikio arba vidutinialaikio kredito iš eksportuotojo. Pastarasis gali būti pajėgus finansuoti importuotoją, tačiau nesuinteresuotas to daryti, kadangi tokiu atveju savo pinigus atgautų tik po kelerių metų. Šios problemos sprendimas – forfeitingo operacijos.
Forfeitingas pagreitina eksportuotojo lėšų apyvartumą ir tuo pačiu sumažinamas debitorinis įsiskolinimas, todėl šios operacijos dažniausiai naudojamos šalyse, kuriose nepakankamai kredituojamas eksportas.
Forfeitingas yra nepadengtų įsiskolinimų pirkimas ir pardavimas. Tuo jis yra panašus į faktoringą. Pirkėjas išrašo komplektą vekselių sumai, kuri lygi prekės vertei ir procentiniams pinigams už kreditą. Pardavėjas vietoj apmokėjimo grynais pinigais gauna įsipareigojimą sumokėti. Pardavėjas šį vekselių portfelį parduoda bankui arba specialiai forfeitingo kompanijai. Bankas, pirkdamas vekselius, prisiima atsakomybę juos apmokėti.
Forfeitingo operacijoje sujungiami tiekėjo, pirkėjo ir banko interesai. Kai pirkėjo įsipareigojimą apmokėti pagal vekselį garantuoja bankas – garantas (nes bankui, superkančiam vekselius, svarbu juos išdavusio subjekto mokumas), operacijoje integruojasi ir jo interesai. Kiekvienas operacijos dalyvis pirmiausiai mato savo tikslus ir siekia jų, rengiant susitarimo sąlygas:
• pardavėjo tikslas – pardavus vekselius, gauti sumą, adekvačią parduotų prekių sumai;
• pirkėjo tikslas – įsigyti reikiamas prekes mažiausiomis išlaidomis.
Forfeitingas leidžia tiekėjui suteikti jo prekės pirkėjui kreditą kito asmens sąskaita, gauti reikiamų pinigų sumą sandorio pradžioje ir išvengti rizikos, susijusios su pirkėjo nemokumu ar palūkanų normos svyravimu, nepatirti arba sumažinti kreditavimo ir draudimo organizavimo išlaidas. Bankui forfeitingas – įprasta vekselių vekselių pirkimo operacija.
Forfeitingo operacijos atliekamos,kai:
• operacijos vertė pakankamai didelė;
• mokėjimo terminas nuo 6 mėn. iki 5 – 7 metų;
• yra patikimo banko garantijos.III. KREDITAS LIETUVOJE
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žengiant į rinkos ekonomiką, o dabar ir į ES, įvyko žymių pakitimų ir Lietuvos finansinėje – kreditinėje sistemoje. Galima teigti, kad pinigų – kredito sistemos reforma sudarė bene Lietuvos ekonominės nepriklausomybės koncepcijos dalį. Po bankų krizės palaipsniui vėl atsigauna Lietuvos bankų sistema, veikia vertybinių popierių birža, įvyko daug pakitimų vykdant finansines – kreditines operacijas.
Šiuo metu kreditavimo procesus reglamentuoja Vyriausybės nutarimai, teisiniai aktai. Dabartiniu metu LR praktikuojamos šios kredito formos:
1. Valstybinis
2. Bankinis
3. Vartotojiškas
4. Komercinis
5. Tarptautinis
Kaip jau minėjome, valstybinio kredito atveju valstybė gali naudoti gyventojų lėšas laikomas taupomajame banke taip pat valstybinio socialinio draudimo lėšas arba išleisti vertybinius popierius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai – LR vardu LR vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai (LR valstybės iždo vekseliai ir LR vyriausybės obligacijos), patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas naudojami kaip skolinimosi būdas LR valstybės biudžeto deficitui ir kitoms įstatymuose nurodytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

Kaip jau minėjome ankstesnėse dalyse, pagrindinė kreditavimo forma yra bankinis kreditas. Tačiau Lietuvą dėl nesaikingai išduodamų kreditų 1995 metais ištiko bankų krizė. Kadangi valstybės įstatymais ir norminiais aktais nebuvo apibrėžta ir sureguliuota kreditavimo praktika, tai Lietuvos bankų sistemoje susikaupė per didelis probleminių kreditų skaičius. Komerciniai bankai išduodami kreditus iš esmės užstatų ir garantijų nereikalavo. Taip pat nebuvo vykdoma kreditų panaudojimo kontrolė. Dėl to nemažai verslininkų, įmonių vadovų efektyviai nepanaudojo gautų kreditų, dėl aplaidumo iššvaistė iš bankų pasiskolintus pinigus. Bankų darbuotojai taip pat kvalifikuotai neįvertindavo besikuriančių firmų verslo planus. Bankai paprasčiausiai išduodavo kreditus pasitikėdami ūkio subjektų vadovų padorumu. Būtent tai ir paskatino probleminių kreditų portfelio didėjimą. Taip pat atskiriems asmenims buvo išdavinėjamos paskolos už simbolines palūkanas arba ir be jų. Nekontroliuojamai veikianti bankų sistema sulaukė skaudžių pasekmių: beveik du trečdaliai bankų bankrutavo palikdami daugiau kaip milijardą litų probleminių – negrąžinamų paskolų.

Todėl šiuo metu, skaudžiai iš to pasimokius, bankų veiklą labiau ėmė kontroliuoti Lietuvos Bankas, jaučiama didesnė Vyriausybės įtaka. Šiuo metu bankai kreditus išduoda labai atsargiai, vykdo griežtą jų išdavimo kontrolę.

Pastaruoju metu į bankus vis dažniau kreipiasi ir fiziniai asmenys, norėdami gauti kreditą buto įsigijimui, kadangi jau praėjo tie laikai, kuomet valstybė iš savo biudžeto statydavo žmonėms valdiškus ar kooperatinius butus. Nors dar ir dabar galima gauti iš valstybės lengvatinį kreditą, tačiau jos galimybės yra labai ribotos. Savivaldybėse nemažėja eilės gauti tokį kreditą, o pinigų Vyriausybė jiems skiria vis mažiau.

Todėl šiuo metu žmonės, norėdami įsigyti butą ar namą, kreditą greičiau gali gauti iš banko. Lietuvos bankai taip pat teikia vartotojiškus kreditus, tačiau sąlygas nusistato kiekvienas bankas pagal save. Nors kreditas iš esmės yra labai geras dalykas, tačiau tarp Lietuvos gyventojų jis nėra kol kas populiarus. Žmonės bijo imti kreditus, bijodami gyventi skolon.
Praktiškai visuose Lietuvos bankuose kreditų rūšys, gavimo sąlygos yra panašios ar netgi būtų galima pavadinti identiškos, todėl dabar aprašysiu “Vilniaus banke” teikiamų kreditų rūšis bei gavimo sąlygas
1. Kreditai pirkti būstą

• Jei esate Lietuvos gyventojas, sulaukęs 21 metų, galite AB Vilniaus banke gauti kreditą pirkti būstą (namą ar butą).
• Jei pateiksite apdailos darbų sąmatą ir įkeisite kitą nekilnojamąjį turtą (būstą arba žemės sklypą), papildomą kredito sumą pagal tą pačią būsto kred.ito sutartį galėsite skirti finansuoti įsigyto būsto apdailos darbus.
• Kreditai suteikiami litais, JAV doleriais arba eurais.
• Kredito pirkti būstą laikotarpis – iki 40 metų.
• Perkamo būsto vertė turi būti nustatyta bankui priimtinų turto vertintojų.
• Jei ketinate pirkti naują būstą daugiabučiame gyvenamajame name Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje, turto vertinti nereikės, nes būsto vertė bus nustatoma pagal būsto pirkimo kainą, jei kredito suma neviršija 80 procentų būsto kainos ir nėra didesnė kaip 200 tūkst. litų.
• Jei ketinate pirkti senesnės statybos būstą ir kreditas nebus apdraustas, kredito suma neturės viršyti 70 procentų perkamo būsto vertės.
• Kredito suma gali siekti iki 80 procentų perkamo būsto vertės, jei jis yra geros kokybės, nors ir pastatytas seniau kaip prieš 5 metus. Jei Jūsų perkamas būstas yra pastatytas ne seniau kaip prieš 5 metus, kredito suma gali siekti iki 85 procentų perkamo būsto vertės.Kredito suma gali siekti iki 90 procentų perkamo būsto vertės, jei jis pastatytas ne seniau kaip prieš 3 metus.
• Jei Jūsų darbdavys sudarė bendradarbiavimo sutartį su banku ir jei pateiksite bankui darbdavio laidavimo sutartį, kredito suma galės siekti iki 90 procentų geros kokybės būsto vertės.
• Jūs galite įsigyti būstą, jei Jūsų sukaupta nuosavų lėšų suma pradinei įmokai sudaro 5 procentus perkamo būsto vertės – Jūsų kreditas bus apdraudžiamas UAB Būsto paskolų draudimas, o jo suma galės siekti iki 95 procentų būsto vertės.
• Kreditas pervedamas į būsto pardavėjo sąskaitą. Papildomos kredito lėšos, skirtos įsigyto būsto apdailai, gali būti pervedamos į Jūsų nurodytą sąskaitą.1.1 Palūkanos
• Palūkanų normos dabar ypatingai patrauklios!!!
• Galite pasirinkti Jums tinkamiausią palūkanų rūšį – fiksuotas arba kintamas.
• Fiksuota metų palūkanų norma gali būti taikoma už būsto kreditus litais arba eurais. Ji nustatoma suteikiant kreditą, o vėliau kas 5 metai (kreditams litais) arba kas 5-10 metų (kreditams eurais) nustatoma iš naujo.Kintama metų palūkanų norma gali būti taikoma už būsto kreditus litais, eurais arba JAV doleriais. Ji nustatoma suteikiant kreditą, o po to kiekvienais metais koreguojama kas 3, 6 arba 12 mėnesių atsižvelgiant į atitinkamos trukmės VILIBOR (kreditams litais) arba LIBOR (kreditams eurais arba JAV doleriais).

1.2 Prievolių įvykdymo užtikrinimas

• Bankui įkeičiamas Jums privačios nuosavybės teise priklausantis perkamas būstas. Įkeičiant namą, kartu įkeičiamas ir žemės sklypas.
• Įkeičiamas būstas apdraudžiamas bankui priimtinoje turto draudimo bendrovėje.
• Bankas rekomenduoja Jums apsidrausti gyvybę UAB VB Gyvybės draudimas ar kitoje draudimo bendrovėje. Tai apsaugos Jūsų šeimą nuo finansinių problemų nelaimės atveju. 1.3 Papildomos išlaidos
• Apskaičiuojant kredito kainą, būtina atsižvelgti į draudimo, hipotekos lakšto registracijos išlaidas ir vienkartinį kredito dokumentų parengimo ir administravimo mokestį.
• Kredito dokumentų parengimo ir administravimo mokesčio mokėti nereikės, jei apsidrausite gyvybę UAB VB Gyvybės draudimas kaupiamuoju draudimu ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. 1.4 Kaip gauti kreditą
• Kreipkitės į Vilniaus banko artimiausio filialo ar skyriaus kredito padalinio darbuotoją ir užpildykite Kredito paraišką. Kartu su paraiška pateikite šiuos savo ir sutuoktinio dokumentus:
• pasus arba asmens tapatybės korteles;
• pažymas firminiuose darbdavių blankuose, pasirašytas įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko bei patvirtintas antspaudu, apie paskutinių 12 mėnesių darbo užmokestį, jei pagrindinis kredito grąžinimo šaltinis yra darbo užmokestis, arba kitas pajamas liudijančius dokumentus (jei kreditas apdraudžiamas, pateikite du šių pažymų egzempliorius);
• socialinio draudimo pažymėjimus;
• jei turite finansinių įsipareigojimų kitoms finansų institucijoms – sutarčių kopijas.

1.5 Jei bankas priima sprendimą suteikti Jums kreditą, tuomet:

• atsidarykite AB Vilniaus banke sąskaitą, į kurią bus pervedamas Jūsų darbo užmokestis;
• pateikite bankui Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymą ir pažymėjimą;
• pasirašykite kredito sutartį;
• pateikite bankui valstybės įmonės Registrų centras pažymą ir pažymėjimą;
• pateikite bankui turto įvertinimo ataskaitą, parengtą bankui priimtinų turto vertintojų (jei turtas bus vertinamas);
• pateikite įkeičiamo turto savininko gyvenamosios vietos apylinkės teismo leidimą sudaryti įkeitimo sandorį, jeigu įkeičiamas šeimos turto teisinį statusą turintis nekilnojamasis turtas, o įkeičiamo turto savininkas turi vaikų iki 18 metų amžiaus;
• pateikite notaro patvirtintą būsto savininko sutuoktinio įgaliojimą įkeisti būstą;
• sudarykite Būsto pirkimo ir pardavimo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka ją įregistruokite;
• apdrauskite perkamą būstą bankui priimtinoje draudimo bendrovėje banko naudai ir pateikite draudimo liudijimą;
• įregistruokite įkeičiamo būsto hipotekos lakštą.
• Jei ketinate pirkti būstą, kurio statyba dar nebaigta, galite jau dabar sudaryti kreditavimo sutartį, o bankas perves kredito lėšas statybos bendrovei po to, kai sudarysite Būsto pirkimo ir pardavimo sutartį ir įregistruosite įkeičiamo bankui būsto hipotekos lakštą. 1.6 Kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas
• Pasirinkite kredito grąžinimo būdą: kreditą ir palūkanas mokėti lygiomis įmokomis kiekvieną mėnesį (pastovieji anuitetai) arba kreditą grąžinti lygiomis dalimis, o palūkanas mokėti už naudojimosi kreditu dienų skaičių (linijinis metodas).

Kreditą galite pradėti grąžinti:
• kitą mėnesį, bankui išmokėjus kreditą (kredito gavimo mėnesį mokamos tik palūkanos);
• po 12 mėnesių, bankui išmokėjus kreditą, jei jis suteiktas ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui;
• po 13-36 mėnesių, bankui išmokėjus kreditą, jei jis suteiktas geros kokybės būstui įsigyti ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui ir kredito suma neviršija 80 proc. turto vertės. Jei atsirastų nenumatytų aplinkybių (keičiama darbovietė, nemokamos atostogos, šeimos nario liga ar kt.), Jūs galėsit praleisti grąžintinos kredito dalies mokėjimą 4 kartus per visą kredito laikotarpį.
• Mokesčio už kredito grąžinimą anksčiau laiko mokėti nereikia, jei kreditas ar jo dalis grąžinami kredito sutartyje nustatytą palūkanų keitimo dieną.
• Bankas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nurodytą sumą nurašys iš sąskaitos, į kurią bus pervedamas Jūsų atlyginimas.

2. Vartojimo kreditai

• Vartojimo kreditus Vilniaus bankas teikia Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 21 metų, kurie į banko ar mokėjimo kortelės sąskaitą Vilniaus banke perveda savo darbo užmokestį.
• Vartojimo kreditas teikiamas litais laikotarpiui nuo 4 mėnesių iki 5 metų.
• Kredito suma – nuo 1 001 iki 40 000 litų. Jei kredito laikotarpis ilgesnis kaip 2 metai, mažiausia kredito suma – 5000 litų.
• Už suteiktą kreditą reikia mokėti banko nustatytas palūkanas. Dabar metų palūkanų norma yra 11 procentų.
• Nereikia įkeisti turto.
• Vartojimo kreditą galite naudoti prekėms (baldams, buitinei technikai ir kt.) įsigyti ir sumokėti už brangias paslaugas (gydymą, keliones ir kt.).
• Vartojimo kreditai laikotarpiui nuo 2 iki 5 metų teikiami tiems klientams, kurie laiku vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kreditų sutartis Vilniaus banke ir turi nuosavo nekilnojamojo turto arba yra Vilniaus banko būsto kredito gavėjai. Jei jūs laiku vykdėte sutartinius įsipareigojimus kitame banke, pateikite tai patvirtinančią pažymą.

2.1 Kaip gauti vartojimo kreditą

• Užpildykite vartojimo kredito paraiską ir pateikite ją Vilniaus banko filialo darbuotojui, kuris įvertins Jūsų pateiktus duomenis ir pasakys, ar bankas gali suteikti Jums vartojimo kreditą.
• Kartu su paraiška banko darbuotojui pateikite šiuos dokumentus:
• savo ir sutuoktinio pasus;
• savo ir sutuoktinio socialinio draudimo pažymėjimus;
• savo ir sutuoktinio darbdavių pažymas apie gaunamas pajamas (pavyzdį gausite banke);
• pajamų deklaracijos kopiją, jei esate individualiosios įmonės savininkas;
• Jūsų šeimos finansinių įsipareigojimų sutarčių kopijas;
• jei kredito suma viršija 20 tūkst. litų arba jei kredito laikotarpis ilgesnis kaip 2 metai, būtina sąlyga, kad Jūs esate nekilnojamojo turto savininkas ar bendraturtis. Bankas Jūsų paraiškoje pateiktus duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą patikrins valstybės įmonėje Registrų centras.
• Lėšos bus pervestos į Jūsų nurodytą sąskaitą arba bankas sumokės pagal Jūsų pateiktus prekių dokumentus.

2.2 Kaip grąžinsite kreditą

• Vilniaus bankas iš Jūsų sąskaitos, į kurią pervedamas Jūsų atlyginimas, kiekvieną mėnesį nurašys vienodą kredito ir apskaičiuotų palūkanų sumą (pastovieji anuitetai).
• Banko išmokėtą kreditą reikia pradėti grąžinti po mėnesio.3. Kreditai verslui
• trumpalaikiai kreditai (ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui) litais ir valiuta apyvartinėms lėšoms papildyti;
• trumpalaikiai kredito limitai (kredito linijos) litais ir valiuta įmonės pinigų srautams išlyginti;
• ilgalaikiai kreditai (ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui) – verslui plėsti ir investicjų projektams finansuoti;
• sąskaitos kreditavimas (nustatomas sąskaitos kredito perviršio limitas) – klientui suteikiama teisė sutartą laikotarpį turėti savo banko sąskaitoje nustatytą debetino likutį, kurį klientas naudoja atsiskaitymams, kai įplaukos į jo banko sąskaitą yra netolygios;
• garantijos ir laidavimai – raštiški sandoriai, pagal kuriuos bankas įsipareigoja atsakyti pareiškėjo ar kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį garantuojama arba laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos dalies.

3.1 Kredito dokumentai:

• banko nustatytos formos paraiška;
• įmonės steigimo sutarties, registracijos dokumentų, įmonės įstatų (su pakeitimais ir papildymais) kopijos, kurios turi būti patvirtintos notaro, jei kreipiasi ne AB Vilniaus banko klientas;
• įstatuose nurodytos veiklos licencija (jei ši veikla licencijuojama pagal įstatymą);
• įmonės valdybos, jei ji yra, darbo reglamentas;
• parašų pavyzdžių kortelė, jei kreipiasi ne AB Vilniaus banko klientas;
• “Sodros” pažyma apie įmonės įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondui;
• valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma apie įsiskolinimus valstybės biudžetui;
• aiškinamasis raštas apie trumpalaikės kredito panaudojimą;
• investicinis projektas ar veiklos (verslo) planas;
• finansinės ataskaitos: dviejų paskutinių metų ketvirtiniai ir metiniai balansai, pelno (nuostolio) ataskaitos, finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitos. Įmonės, neturinčios juridinio asmens statuso, pateikia pajamų deklaracijas;
• dokumentai, pagrindžiantys kredito panaudojimą: sutartys, sąskaitos, sąmatos, statybos (rekonstrukcijos) leidimai ir kt.;
• įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentai:
• susirinkimo, kuriame buvo nutarta gauti kreditą banke, įkeisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo išrašas;
• susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašas, nedalyvavusių susirinkime akcininkų įgaliojimai kitiems asmenims balsuoti, iš anksto raštu balsavusių akcininkų biuletenių kopijos;
• dokumentai, įrodantys, kad akcininkams buvo tinkamai pranešta apie šaukiamą susirinkimą (skelbimo spaudoje kopija, išrašas iš siunčiamos korespondencijos registro, kad pranešta registruotu laišku, arba visų akcininkų parašai protokolo (protokolo išrašo) priedas;
• įmonės valdybos ar kitų valdymo organų, turinčių akcininkų susirinkimo suteiktus įgaliojimus, posėdžio, kuriame nutarta gauti kreditą banke, įkeisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo išrašas;
• įmonės valdymo organų posėdžio, kuriame buvo paskirtas įmonės vadovas, protokolo išrašas;
• asmenų, įgaliotų pasirašyti sutartis su banku, pasų kopijos;
• AB, UAB akcininkų (TŪB, KŪB – partnerių) sąrašas, kuriame nurodytas kiekvieno akcininko turimų įmonės akcijų skaičius. 3.2 Kredito grąžinimo užtikrinimas
• Kredito grąžinimui užtikrinti klientas hipotekos įstaigoje įkeičia nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, kurio vertę nustato AB Vilniaus banko turto vertintojai arba kiti bankui priimtini turto vertintojai.
• Įkeičiamas turtas turi būti apdraustas AB Vilniaus banko naudai visam kredito laikotarpiui bankui priimtinoje draudimo kompanijoje.
• Lėšų banko sąskaitose, vertybinių popierių įkeitimas, trečiųjų asmenų garantijos ir laidavimai yra papildomos kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės.
• Bankui reikia pateikti:
• Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymą apie nekilnojamąjį turtą;
• įkeičiamo turto draudimo liudijimo originalą;
• įkeičiamo turto nuosavybės teisę liudijančius dokumentus: nuosavybės aktą, pirkimo ir pardavimo ar dovanojimo sutartį ir kt., priėmus sprendimą.
• Jei kredito grąžinimą užtikrina kitas turto įkeitėjas, garantas ar laiduotojas, jis bankui turi pateikti visus dokumentus, kurių bankas reikalauja, išskyrus veiklos (verslo) planą ir kredito panaudojimą liudijančius dokumentus. 3.3 Kredito išmokėjimas
• Bankas įvertina kliento riziką ir priima sprendimą, ar suteikti kreditą. Jei bankas nusprendžia suteikti kreditą, sudaroma sutartis, įstatymų nustatyta tvarka įregistruojami hipotekos arba kilnojamojo turto įkeitimo lakštai (ar teisiškai įforminamas kitoks kredito užtikrinimo dokumentas). Kreditas išmokamas iš paskolos sąskaitos pagal įmonės pateiktus mokėjimo pavedimus, atitinkančius kredito tikslą. Prie mokėjimo pavedimų pridedami dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, sutartys, važtaraščiai ar kt.), kuriuose yra nurodyta mokėjimo paskirtis. 3.4 Kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas
• Kreditas gali būti grąžinamas dalimis pagal kreditavimo sutartyje nurodytą grąžinimo grafiką.
Ilgalaikio kredito grąžinimo pradžia gali būti atidedama iki 12 mėnesių nuo kreditavomo sutarties datos, priklausomai nuo finansuojamo projekto įgyvendinimo trukmę ir pobūdį.
• Palūkanas už suteiktą paskolą klientas moka sutartyje nustatyta tvarka.
• Metų palūkanos už kreditus gali būti pastovios ir kintamos.4. Kitos alternatyvios veikiančios kredito formos Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvos Respublikos vyriausybė yra priėmusi nutarimą, pagal kurį yra suteikiamas lengvatinis kreditas studentams. Sudarius sutartį su mokslo ir studijų fondo padaliniu, pinigai kas mėnesį lygiomis dalimis turi būti pervesti į studento sąskaitą banke. Pagal šį projektą turto įkeitimas nenumatytas.

Lietuvoje taip pat veikia ir kreditinės įstaigos lombardai, nuomos punktai. Reikėtų paminėti, kad daugelis bankų suteikia galimybę savo klientams pasinaudoti ir kreditinėmis kortelėmis. Lietuvoje yra įsikūrusios ir kredito unijos, kurios geriau atitinka individo interesus, nes jos valdomos pačių unijos narių.

Taip pat Lietuvoje naudojamas lizingas, faktoringas, hipoteka, forfeitingas, faktoringas. Hipoteką reglamentuoja LR Hipotekos įstatymas. Lietuvos Respublikoje nustatytos šios hipotekos rūšys bei jų junginiai: paprastoji, jungtinė, svetimo turto, bendroji, sąlyginė. Hipotekos registruojamos hipotekos įstaigose, kurios steigiamos LR Vyriausybės nutarimu ir yra pavaldžios Teisingumo ministerijai. LR numatytos tik standartinės paskolos – pirmiausia hipotekinės paskolos gavėjas iš kreditoriaus paima tam tikro dydžio paskolą, ir kas mėnesį lygiomis dalimis grąžina įsiskolinimą.

Lietuvoje lizingo operacijos buvo įteisintos 1994 m. viduryje, tačiau iš pradžių jos nebuvo labai populiarios. 1995 m. viduryje Lietuvoje pradėjo veikti bendrovė, “Vilniaus banko Lizingas”. Dabartiniu metu apie 90 proc. lizingo paslaugų teikia du ūkio subjektai: minėtasis “Vilniaus banko Lizingas” ir UAB “Hanza Lizingas’. Lizingo kompaniją yra įsteigusi ir buvęs Lietuvos žemės ūkio bankas, dabartinis NORD LB. Galima teigti, kad lizingas, kaip svarbus verslo finansavimo šaltinis, Lietuvoje jau paplitęs. Nemažai pasiūlymų Lietuvos įmonės gauna ir iš užsienio lizinginių kompanijų. Lizingo paslaugas, norintiems įsigyti įrengimus užsienio šalyse. Su jomis galima sudaryti įvairaus tipo sutartis.5. Kredito gavimas praktikoje
Aukščiau aprašiau įvairias kredito formas ir gavimo sąlygas Lietuvoje. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad kreditą gauti nėra labai sudėtinga, bet praktiškai gauti kreditą yra labai sunku. Teko pabendrauti su vienos imonės direktorium, kuris papasakojo, kad kredito gavimui teko sugaišti net 8 metus, kol pavyko ir tai tokiom sąlygom, kad norėtųsi bėgti ir rėkti sužinojus kiek biurokratijos reikia įveikti.
Pirmas dalykas, ko reikalavo bankas, buvo tai, kad reikalavo pristatyti įmonės balansų už 3 ir net daugiau metu. Su balansu reikėjo pateikti ir kreditorinių debitorinių įsiskolinimu sąrašą. Biznio planą, kuris yra disertacijos lygio ir kurį dažnai, jeigu tai geras planas, bankas atidavė įgyvendint savo sebrams. Ir tokių vagysčių buvo net kelios.
Bankai reikalauja jiem priimtinų turto vertinimo ekspertų. Tas turto vertintojas kurį norėtų pasiimti kredito gavejas niekada netiko. Bankas nurodė kurį turto vertintoją reikės samdytis. Nors licenzijas turto vertintojai turi visi, o banko nurodyti turto vertintojai prašo kosminių kainų. O tai jau yra korupciniai elementai. Turto vertintojų darbas taip pat sukėlė juoką, nes atvažiavę (dėl akių) turto vertintojai reikalauja inventorizacinės bylos ir būtent tų lapų, kur yra atliktas turto vertinimas valstybinės žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės vertintojų. Iš to seka, kad turtą vertina dveji vertintojai. Kainos tų banko turto vertintojų yra didesnes beveik 2 – 2,5 karto. Banko turto vertintojai turtą ne įvertina, o nuvertina.. Ir tam faktas yra tas, kad įmonė turėjo statybinių medžiagų parduotuvę kurią norėjo įkeisti bankui už gaunamą kreditą. Atvažiavę turto vertintojai ir paėmę inventorizacijos bylą, beveik 800 m2 parduotuvę įvertino 60.000 Lt. Imonės turima parduotuvė buvo perdaryta iš anksčiau ten buvusių sandėlių: ištinkuotos, išglaistytos ir išdažytos sienos, sudėtos keraminės grindų plytelės, nužemintos ir apšildytos lubos, įrengtas modernus apšvietimas ir apšildymas. Po tokio turto vertinimo ir tiek kančių įveikinėjant tokį biurokratinį kredito gavimo mechanizmą direktorius po mėnesio parduotuvę pardavė už 150.000 Lt I tai dar labai pigiai, nes įmonės samdyti turto vertintojai tą pačią parduotuvę buvo įvertinę 195.000 Lt. Beje įmonės samdytų turto vertintojų pažyma bankui sukėlė abejonių. Ir tokių pavyzdžių įmonės istorijoje buvo ne vienas ir ne keli.
Dabar pabandysiu parodyti kaip dabartiniai turto vertintojai dirba. Jeigu naujas statinys valstybės nystatyta tvarka kainuoja 1 mln. Lt, tai VĮ kadastro ir kito nekilnojamojo turto registro įmonė Druskininkuose įvertins 400000 lt, nes Druskininkuose yra taikomas valstybės nustatytas koeficientas nekilnojamam turtui 0,4. Atvažiavę nepriklausomi turto vertintojai šį pastatą įvertins maksimaliai 150000, o kreditą galėsit gauti ne didesnį kaip 105000 Lt kas sudaro 10,5 % tikrosios turto statybos vertės. Tokia tvarka vadovaujasi bankai motyvuodami tuo, kad ją nustatė LR vyriausybė. Iš to seka, kad regioninį ekonominį smukima iš dalies inspiravo LR valdžia. Vien tik ši tvarka kredito gavimui, regionus padarė nepatraukliais investicijoms.
Kituose įmonės planuotuose vykdyti verslo projektuose AB “Hansa – LTB” nedavė kredito todėl, kad (kaip savo raste teigė) Druskininkai yra neperspektyvus miestas.
Čia buvo atsakyta suteikti kreditą 63% atliktos statybos įmonės lėšom jau pastatytam viešbučiui, tiek daugiabučiui gyvenamajam namui, kurio taip jau 50 % buvo pastatyta įmonės lėšom. Neseniai šis verslo projektas buvo įgyvendintas kitu būdu: pasinaudota lizingo paslaugomis. Trumpai tariant tą patį pastatą įmonė pardavė lizingo kompanijai, gavo pinigus už kuriuos šį pastatą įrengs ir pardavinės butus, tuo pačiu atidavinėdami pinigus už suteiktą paskolą.

IŠVADOS

Šiandieninės ekonomikos sąlygomis daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų stokos. Plečiant įmonės veiklą vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių finansuoti naujus projektus. Teoriškai jie turi tris alternatyv.ias finansavimo galimybes: naudoti įmonės uždirbtą pelną, didinti įmonės kapitalą išleidžiant naujas akcijas ir skolintis. Neišsivysčiusių šalių kapitalo rinkoje dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo. Jei vidinių įmonės išteklių nepakanka, o savininkai nelinkę arba nepajėgūs didinti akcinio kapitalo, tai paprastai tenka lėšas skolintis iš bankų ar kitų finansinių-kreditinių įstaigų, sukaupusių šalies ūkio subjektų laisvus piniginius išteklius.
• Kreditas – tai ekonominė kategorija, nusakanti skolinto kapitalo judėjimą iš vienų subjektų, turinčių laikinai laisvų lėšų, kitiems subjektams, jų stokojantiems.
Kreditavimo objektas – materialinės vertybės arba sąnaudos, kurioms skolininkas neturi savų lėšų.
Kredito pagrindinės funkcijos yra šios:
• paskirstomoji – reiškia, kad su pagalba vienų fizinių ar juridinių asmenų laikinai laisvomis piniginėmis lėšomis yra patenkinami laikini kitų fizinių ar juridinių asmenų poreikiai;
• pakeičiamoji – tai yra grynųjų pinigų pakeitimas kreditinėmis cirkuliacijos priemonėmis, o tarp įmonių ir organizacijų grynus pinigus pakeičia atsiskaitymai negrynais, darant atitinkamus įrašus bankų sąskaitose.

Pagrindinės nacionalinio kredito formos:
• valstybinis;
• banko;
• vartotojiškas;
• komercinis.

Kaip alternatyvios bankinėms paskoloms ypač paplitusios tokios kredito formos:
• lizingas;
• faktoringas;
• forfeitingas.

Renkantis kredito formą, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių: kreditorių; kredito dydį; kredito kainą; terminus ir pan. Šiuos veiksnius reikia išanalizuoti kiekvieną atskirai ir vėliau juos apjungti į visumą.

Lietuvoje kredito sistema nėra visiškai susiformavusi, trūksta patirties. Apie tai byloja ir 1995 m. bankų krizė Lietuvoje ir aukščiau aprašytos realios banko kredito gavimo sąlygos. Yra praktikuojamos visos anksčiau paminėtos kredito formos; leidžiami Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurie turi didelę paklausą, plačiai naudojamas banko, vartotojiškas kreditas. Lietuvos bankai vykdo, lizingo, faktoringo, taip pat ir forfeitingo operacijas.

Leave a Comment