TURINYS
Įvadas 21. Viešbučio “Fliksas” charakteristika ir paslaugų struktūra, SWOT analizė 32. Kontrolės sistemos rūšys įmonėje 73. Kontrolės proceso etapai bei procedūra 104. Kontrolės lygiai įmonėje 124.1 Struktūros kontrolė 144.2. Elgesio kontrolė 154.3. Strateginė kontrolė 154.4. Finansų kontrolė 165. Efektyvios kontrolės prielaidos ir kriterijai 166. Viešbučio “Feliksas ” veiklos analizė 186.1. Personalas 196.2. Strategijos kontrolė 20Išvados 22Literatūra 24ĮVADASĮmonės valdymas – sudėtingas procesas, kuriame dažnai pasitaiko neapibrėžtumo. Planai ne visada vykdomi taip, kaip numatyta; ne visada darbuotojai teisingai priima jiems deleguotas teises ir pareigas, ne visada vadovams pavyksta teisingai motyvuoti darbuotojus ar spręsti konfliktus. Kontrolė remiasi planavimu. Siekiant, kad kontrolė būtų efektyvi, ji būtinai turi būti surišta su planavimu, todėl šis ryšys yra nepaprastai svarbus ir valdymo proceso efektyvumui. Planas jau yra kontrolės pradžia, jis tampa tuo normatyvu, kuriuo lyginami gauti ar pageidaujami rezultatai. Viena iš reikšmingiausių kontrolės savybių – ji turi viską aprėpti, nes lydi ne tik planavimą, bet ir darbo organizavimą. Kontrolei svarbiausia žmonių santykiai ir laikas.Kontrolės tikslas – padėti organizacijai adaptuotis pasikeitus sąlygoms, mažiau daryti klaidų, jų nekartoti, susitvarkyti su vidaus problemomis ir minimizuoti sąnaudas.Žmonių elgsena ne vienintelis veiksnys, nusakantis kontrolės efektyvumą. Tam, kad kontrolė padėtų siekti organizacijos tikslų, ji turi turėti keletą svarbių savybių: kontrolė turi turėti strateginį charakterį, būti orientuota į rezultatus, atitikti kontroliuojamai veiklai, turi būti savalaikė, lanksti, paprasta, ekonomiška. Kontrolė – tai organizacijos tikslų siekimo proceso užtikrinimas Šį procesą vadovai pradeda vykdyti, kai tik suformuluoja organizacijos tikslus ir uždavinius. Nei planavimo, nei organizacinių struktūrų sudarymo, nei motyvacijos negalima spręsti atskyrus nuo kontrolės.(Seilius 1944) Problema – žinių apie kontrolės funkciją įsisavinimas bei praktinis integravimas. Darbo aktualumas – šiame darbe pateikiama kontrolės funkcijos analizė padeda suvokti valdymo proceso sudėtingumą šiuolaikinėse organizacijose, bei išryškina jos svarbą ekonomiškai stiprios įmonės veikloje.Darbo tikslas – ištirti įmonės UAB “Feliksas” kontrolės valdymo sistemą.1. Apžvelgti įmonės kontrolės valdymo proceso analizę teoriniu aspektu.2. Atlikti įmonės veiklos organizavimo analizę.3. Aptarti kontrolės valdymo lygius įmonėje “Feliksas”.Darbo metodai – mokslinės literatūros analizė, palyginimas, loginės išvados.Darbo struktūra. Sudarytas iš šešių dalių. Pirmojoje dalyje pristatomas viešbutis “Feliksas”, kurios veikla bus nagrinėjama šiame darbe, pateikiama jo SWOT analizė. Antrojoje aptariami kontrolės sistemos rūšys įmonėje, trečiojoje – valdymo proceso etapai bei procedūra, ketvirtojoje apibūdinami kontrolės valdymo lygių ypatumai, penktojoje – praktinėje dalyje pateikiama viešbučio „Feliksas“ veiklos valdymo analizė kontrolės aspektu.
1. Viešbučio “Feliksas ” charakteristika ir paslaugų struktūra
Šioje praktikos ataskaitoje nagrinėjama įmonė „Feliksas”, įsikūriusi Palangoje, Vytauto g. 116. Įkurtas 1993 metais. Įmonės „FELIKSAS“ pasirinkta veikla – tai viešbučio ir poilsio paslaugos.Šis viešbutis yra vienas iš didžiausių viešbučių Palangoje. Jame dirba vienuolika darbuotojų. Tai ne tik viešbutis, bet ir didelis poilsio kompleksas. Asortimentas orientuotas į pirkėjų poreikius pagal sudarytą šios įmonės asortimento politikos strategiją. Pasiūlą įmonė derina su tikslinės rinkos poreikiais ir tam tikru būdu sudarytu asortimentu valdo bei skatina paklausą.Įmonė “Feliksas ” turi pilną bazinį prekių paketą, kurį sudaro pagrindinės prekės ir papildomos prekės. Pagrindinės įmonės prekės yra klientų apgyvendinimas. Papildomos paslaugos dažnai klientą įgalina pasinaudoti vieno ar kito viešbučio teikiama pagrindine paslauga.Pagrindiniai motyvai, skatinantys klientus kreitis į „Felikso“ firmą.Įmonės prekių asortimentas bei pasiūla:• Restoranas, kavinė – baras, banketų salė, karaoke.• Sauna, baseinas su povandeninėmis srovėmis.• Biliardas, stalo tenisas.• Dviračių, pliažo inventoriaus nuoma.• Parduotuvės.• Saugoma (nesaugoma) automobilių stovėjimo aikštelės.• Kitos paslaugos vartotojų poreikių tenkinimui (išskirtinis kambarių interjeras, televizoriai, telefonai).
Įmonės vizija• Aukšt…a aptarnavimo kultūra. • Teikiamų prekių asortimentas. • Išsiskirti puikiomis darbo sąlygomis lankytojams ir personalui.Pagrindiniai viešbučio tikslai yra:
• Plėsti klientams teikiamų prekių mastą.• Didinti užimamą įmonės prekių dalį vietinėje rinkoje.• Parengti priemonių sistemą naujiems klientams pritraukti.• Išsiaiškinti mažas naujų klientų augimo priežastis.• Tobulinti organizacinę viešbučio struktūrą ir personalo valdymą.• Dalyvauti kuo daugiau konkursuose ir jais plėsti savo ateities tikslus.Siekiant tikslų, realizuojami šie uždaviniai (priemonės):1. Sudaryti detalų veiksmų planą vieneriems metams;2. Rengti darbuotojams kursus ir seminarus, kur jie bus aprūpinti literatūra ir vaizdine medžiaga apie bendravimą su vartotojais ir paslaugų kokybę.
Viešbutis “Feliksas ” yra stiprus konkurentas kitiems viešbučiams, kadangi:• autoritetingi įmonės vadovai;• geras įmonės vardas;• puikios kokybės siunčiama korespondencija;• palankus ir įmonei požiūris klientui į skambučių ir apsilankančių interesus įmonėje;• geri santykiai su partneriais, investuotojais, vartotojais;• tinkamai pateikiamos paslaugų pardavimą skatinančios priemonės;• teikiamas tik aukštos kokybės paslaugų asortimentas;• kaina atitinka kokybę ir rinkos reikalavimus;• lanksti organizacijos struktūra, prisitaikymas prie rinkos pokyčių ;Įmonės konkurentabilumas – įmonės išsiskyrimas, jos plėtojimosi skirtumas nuo kitų konkuruojančių įmonių, užsiimančių identiška veikla. Viešbučio „Feliksas“ svečiai pastebi išskirtinę virtuvę, paslaugų kokybės lygį, kambarių interjerą, išskirtiną salės, poilsio inventorių, saugumą. Tik analizuojant padėtį, galima nustatyti, kurioms įmonės veiklos kryptims poveikis bus didžiausias (teigiamas ar neigiamas), numatyti svarbiausias problemas ir daugiausia abejonių keliančias sritis, rasti atsakymus į probleminius klausimus, parengti įmonės prisitaikymo planą. (Miknius, R., 1999)
2. KONTROLĖS SISTEMOS RŪŠYS
Kontrolė labai reikšminga ir sudėtinga vadybos funkcija, taip pat padeda vadovams stebėti planavimo, organizavimo ir vadovavimo efektingumą bei, iškilus reikalui, imtis koregavimo veiksmų. Pirmiausia reikia atsižvelgti į vieną iš reikšmingiausių kontrolės savybių – ji turi viską aprėpti. Kiekvienas vadovas, nepaisant jo rango, privalo kontroliuoti, nes tai įeina į jo pareigas net tada, kai specialiai to jam niekas nepavedė. Todėl kontrolė negali virsti tik kontrolieriumi paskirto vadovo ir jo pavaldinių prerogatyva. Kontrolė yra pagrindinis vadybos elementas: ji lydi planavimą ir organizavimą. Be kontrolės negalima nagrinėti nei vieno vadybos elemento. Kontrolė yra reikalinga, kad viskas būtų daroma pagal planus, instrukcijas ir įsakymus. Jos tikslas pastebėti klaidas ir silpnas vietas norint jas ištaisyti ir vėliau jų nekartoti. Kontroliuoti reikia viską: darbuotojų veiklą ir veiksmus, medžiagas ir įrengimus. (Bakanauskienė, I., 1998) Kontrolę reikia pradėti tuoj pat, kai suformuluoti tikslai ir paskirstytos užduotys ar įkurta organizacija. Kontrolė padeda išsiaiškinti problemas ir taip koreguoti organizacijos veiklą, kad problemos neperaugtų į krizę. Kiekviena organizacija privalo laiku pastebėti savo klaidas ir jas ištaisyti, kad jos nesutrukdytų siekti tikslų. Kontrolė turi remti ir skatinti viską, kas organizacijoje yra gero. Iš kontrolės teikiamos informacijos vadovai mato, kur pasiekta pažangos ir kur patirta nesėkmė. Kontrolė duoda tam tikrą garantiją, kad organizacija savo tikslus pasieks. Valdymo kontrolė yra sistemingos pastangos suderinti veiklos atlikimo standartus su numatytais tikslais, suprojektuoti informacijos grįžtamojo ryšio sistemas, palyginti tikrąjį veiklos atlikimo lygį su numatytais standartais, rasti nukrypimus nuo jų ir įvertinti šių nukrypimų svarbą bei imtis veiksmų, užtikrinančių, kad visi ištekliai būtų efektingiausiai ir efektyviausiai panaudojami siekiant bendrų tikslų. Šis apibrėžimas išskiria esminius kontrolės proceso elementus. Pagrindiniai ko…ntrolės proceso žingsniai pavaizduoti 1 pav.
Ne Ne Ne
Taip 1 pav. Pagrindiniai kontrolės žingsniaiŠaltiniai: Stoner J., Freeman E. & Gilbert D., I. 2000. Vadyba. Kaunas.Bagdonas E., Bagdonienė L. 2000. Administravimo principai. Kaunas.
Kontrolės tikslas – padėti organizacijai adaptuotis pasikeitus, sąlygoms, mažiau daryti klaidų, susitvarkyti su vidaus problemomis ir minimizuoti sąnaudas. Tikslų schema pateikta 2 pav.
2 pav. Kontroles tikslaiŠaltinis: Bagdonas E., Bagdonienė L. 2000. Administravimo principai. Kaunas, p. 56.
Gerai organizuota kontroles sistema padeda vadovams numatyti, tikrinti ir reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Kita vertus, nelanksti sistema gali veiklą nusmukdyti žemiau leistino lygio. Veikloje visada pasitaiko klaidų. Dažnai pasikartojančios smulkios klaidos gali tapti labai rimtos. Kontrole padeda bent jau sumažinti jų skaičių, neleidžia kartotis toms pačioms klaidoms. Kai įmonė gamina tik vieną produktą iš vienos medžiagos, turi paprastą organizacijos struktūrą ir tenkinasi vienodais reikalavimais produktui, vadovams užtenka paprasdavusios kontroles sistemos, kad veikla rutuliotųsi norima kryptimi. Tačiau organizacijoms, kurios gamina daug produktų iš įvairių žaliavų ir turi didelę rinkos dalį, sudėtingą organizacijos struktūrą ir daug konkurentų, reikia taikyti sudėtingą kontroles sistemą, kurti atskirus skyrius tam darbui atlikti. Dar viena kontroles užduotis – mažinti išlaidas. Taigi kai kontrole efektyvi, ji gali padėti sumažinti sąnaudas ir padidinti produktyvumą.
Manau, šiandieninėje verslo aplinkoje visos organizacijos turi būti pasirengusios pokyčiams, kad vadovai galėtų nustatyti tikslus ir pasiekti juos akimirksniu, kontrole nebūtų reikalinga. Tarp tikslo nustatymo ir rezultatų pasiekimo momentu gali daug kas pasikeisti – ir veiklos kryptis ir netgi patys Autoriai, analizuojantys kontrolės funkciją išskiria tris pagrindines kontrolės sistemos rūšis (Kučinskas, Kučinskienė, 2002):1. Pradinė kontrolė;2. Tarpinė kontrolė;3. Galutinė kontrolė. Daugelis autorių naudoja skirtingus terminus šioms kontrolės rūšims apibrėžti (pvz. Seilius (1998) išskiria paruošiamąją, einamąją ir baigiamąją kontrolės rūšis), tačiau jų esmė išlieka ta pati. Visų kontrolės rūšių tikslas yra vienodas: siekti, kad rezultatai būtų kuo artimesni reikalaujamiems, skiriasi tik vykdymo laikas, kuris pavaizduotas 3 paveiksle:3 pav. Kontrolės sistemos rūšių modelisŠaltinis: Kučinskas V., Kučinskienė R. 2002. Vadybos įvadas. Klaipėda, p. 60.
Pradinė kontrolė. Ši kontrolės rūšis atliekama iki tikrosios darbų pradžios. Pagrindiniai pradinės kontrolės instrumentai yra atitinkamos taisyklės, procedūros, elgsena. Ši kontrolė naudojama kontroliuoti personalą, medžiagų išteklius ir lėšas. Svarbiausia pradinės lėšų kontrolės priemonė yra biudžetas, kuris garantuoja, kad padaliniai gaus planuotas pinigų sumas (Seilius, 1998).Tarpinė kontrolė. Ši kontrolės rūšis vykdoma darbo metu. Kontrolės objektas dažniausiai yra pavaldiniai, o pati kontrolė – tiesioginių vadovų prerogatyva. Tarpinė kontrolė remiasi darbo rezultatų kontrole. Norint atlikti šią kontrolę, administracijai būtinas grįžtamasis ryšys, t.y. žinių apie tikruosius rezultatus panaudojimas organizacijos tikslams įgyvendinti ir problemoms spręsti (Kučinskas, Kučinskienė, 2002).Galutinė kontrolė. Ši kontrolė vykdoma, kai rezultatai palyginami su reikalavimais. Tai padeda gauti informaciją apie iškilusias problemas, padeda suformuoti naujus planus, leidžiančius išvengti buvusių klaidų. Galutinė kontrolė atliekama per vėlai, kad būtų galima reaguoti į problemą tik jai atsiradus. Tačiau ši kontrolės rūšis atlieka dvi svarbias funkcijas:1. Duoda informacijos, kuri bus reikalinga vėliau;2. Padeda gerinti motyvavimą.Galima formuluoti išvadą, kad visos šios kontrolės rūšys yra svarbios i…r sudaro vieningą efektyvios kontrolės sistemą. Neatlikus kurios nors iš šių kontrolės rūšių, įmonės organizacijos veikla gal būti neefektyvi dėl per vėlai pastebėtų klaidų ar nesugebėjimo laiku išspręsti problemų. Šiandieninėje verslo aplinkoje įmonė turi būti pasirengusi pokyčiams. Jei vadovas galėtų nustatyti tikslus ir lengvai juos pasiekti, kontrolė nebūtų reikalinga. Tačiau, kadangi tarp tikslo ir rezultatų pasiekimo momentų gali daug kas pasikeisti, manau, būtina sekti visus kontrolės proceso etapus, tam, kad būtų užtikrinta efektyvi kontrolė.Neatskiriamas kontrolės elementas, kaip ir visose kitose valdymo stadijose, yra žmonės, todėl ruošiant kontrolės procedūras būtina atkreipti dėmesį į jų elgseną. Siekiant išvengti negatyvių reiškinių, reikia nustatyti tokius standartus, kuriuos pavaldiniai sąmoningai priima. Kontrolės tobulinimui įmonėje pasirinkau principus, kaip galima paveikti darbuotojus, norint pasiekti efektyvių rezultatų:1.Nustatyti abipusį bendravimą. Jei pavaldiniams iškyla problemų dėl kontrolės sistemos, tai jie turi turėti galimybes šiuos klausimus išspręsti.2.Vengti stiprios kontrolės. 3.Nustatyti griežtus, bet įvykdomus standartus. Darbuotojai turi aiškiai suprasti, ko iš jų tikimasi.4.Atsilyginti už standarto įgyvendinimą. Įmonės vadovas turi teisingai atlyginti už pasiektų standartų rezultatyvumą.
3. KONTROLĖS PROCESO ETAPAI BEI PROCEDŪRA
Tam, kad būtų užtikrintas kontrolės efektyvumas ir nuolatinis klaidų identifikavimas, svarbu pereiti visus kontrolės proceso etapus. Seilius (1994), išskiria tris skirtingus etapus, kurių kiekviename, kaip jis teigia, realizuojamas įvairių kontrolės priemonių kompleksas. Skirtingai nei A. Seilius, J. Stoner bei Bagdonas (2000), pateikia keturis kontrolės proceso žingsnius/etapus, kuriuos išskiria remdamasi J. Mocklerio kontrolės apibrėžimais:1. Standartų ir metodų sukūrimas veiklos atlikimo lygiui įvertinti. Standartai padeda nustatyti, ar rezultatai atitinka tikslus. Be standartų kontrolė neįmanoma, nes pagrindinė kontrolės paskirtis – garantuoti, kad būtų pasiekti norimi tikslai. Standartai turi būti sudaryti taip, kad būtų galima išmatuoti kontroliuojamą objektą ir palyginti jį su standartu (Stoner, Freeman, Gilbert, 2000).
2. Veiklos įvertinimas. Veiklos sąvoka čia apima tą jos dalį, kurią siekiama kontroliuoti. Kad kontrolė būtų efektyvi, veiklos vertinimas turi būti patikimas ir tinkamas tiriamajai situacijai. Šiame etape dauguma organizacijų naudojasi auditorių paslaugomis. Šie atlieka vertinimus naudodami įvairius metodus bei programas. Kad įvertinimas būtų efektyvus, turi būti atsižvelgta į šiuos reikalavimus Bagdonas (2000), teigia, kad kontrolei ypač reikšmingi:• Standartų atitikimas;• Tikslumas;• Terminų laikymasis;• Rezultatų perdavimas.
3. Veiklos ir standartų palyginimas. Veikla gali būti šiek tiek aukščiau ar žemiau standartuose numatytų normų arba joms prilygti. Problema iškyla tuomet, kai reikia nustatyti, koks gali būti neatitikimas ir nuo kokios ribos reiktų imtis pataisymų.
4. Koreagavimo veiksmai. Į šį etapą pereinama , jei veiklos rezultatai nukrypsta nuo standartų ir analizė rodo, kad reikalinga pataisa. Koregavimo veiksmai gali apimti vienos ar kelių organizacijos operacijų standartų pataisas (Stoner, Freeman, Gilbert, 2000). Tačiau 4 pavyzdys parodo, jog galimi ir kiti veiksmai, t.y. išlaikyti status quo ar taisyti nukrypimus. Status quo veiksmas taikomas tuomet, kai rezultatai yra patenkinami. Taisyti nukrypimus imamasi, kai tam tikri veiksmai neatitinka standartų (Bagdonas, 2000). Visi šie trys veiksmai ir atspindi kontrolės esmę bei duoda reikiamą efektą.Grįžtamasis ryšys
4 pav. Kontrolės proceso etapaiPaveikslas sudarytas pagal šaltinius: 1) Stoner J., Freeman E. & Gilbert D., I. 2000. Vadyba. Kaunas.2) Bagdonas E., Bagdonienė L. 2000. Administravimo principai. Kaunas.
Šiandieninėje verslo aplinkoje visos organizacijos turi būti pasirengusios pokyčiams, kad vadova…i galėtų nustatyti tikslus ir lengvai juos pasiekti, kontrolė nebūtų reikalinga. Tačiau, kadangi tarp tikslo ir rezultatų pasiekimo momentų gali daug kas pasikeisti, manau, būtina sekti visus kontrolės proceso etapus, tam, kad būtų užtikrinta efektyvi kontrolė.Kontrolės procedūra. Kontrolės procedūra susideda iš šių etapų: • Standartų ir kriterijų sudarymo;• Iš tikro gautų rezultatų palyginimo su standartais;• Nukrypimų nuo standartų, kriterijų ar planų koregavimo.Kontrolės standartai privalo turėti dvi svarbias savybes:• Laiko terminas;• Konkrečius rodiklius ar kriterijus.Konkretus rodikliai ir nurodyti terminai yra vadinami rezultatyvumo rodikliais. Jie aiškiai ir tiksliai parodo, kur reikia nukreipti pastangas.Palyginę gautus rezultatus su standartais, vadovai turi nuspręsti, ar rezultatai atitinka jų lūkesčius. Jie turi nuspręsti ar nukrypimai yra priimto dydžio ir ar nesudaro pavojų tikslams. Praktikoje nuo tikslo šiek tiek galima nukrypti. Todėl organizacijos vadovybė turi nustatyti leidžiamų nukrypimų dydį. Šis klausymas labai svarbus: per dideli leidžiami nukrypimai paslėps nepageidaujamų reiškinių pradžią; per maži – labai sumažins kontrolės rezaltutyvumą. Dėl to kontrolės sistemoje dažnai naudojamas ribojimo principas: kontrolės sistema pradeda veikti, kai rezultatai viršija nurodytą nukrypimų dydį. Atliktas įvertinimas gali būti pagrindas pradėti šioje srityje kitaip veikti. Tai yra reikšmingiausia visos kontrolės dalis. Rezultatus įvertinus, prasideda kitas etapas – veiklos koregavimas. Šiame etape galimos trys alternatyvos:• nieko nedaryti;• pašalinti nukrypimus;• keisti standartą.
4. KONTROLĖS LYGIAI ĮMONĖJE
Visuose literatūros šaltiniuose, kur aptariami valdymo ciklo etapai, kontrolė minima kaip vienas iš jų. Dažniausiai skiriami planavimo, organizavimo, kadrų parinkimo ir kontroles etapai.Visos valdymo funkcijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, o kiekviena atskirai yra specifine veiklos sritis. Paprastai visi šie etapai vyksta iš eiles nurodyta tvarka, tačiau veiklos procese gali būti šokinėjama nuo vieno prie kito. Kontrole skirstoma pagal valdymo hierarchijos lygį organizacijoje (3 pav.).Operacijų kontrolė – vienas iš trijų pirmame valdymo lygyje atliekamų tikrinimų. Išsamiausią sistemą pateikia Stephenas P. Robbinsas, Robbinas Stuart-Kotze, kuriais remiasi Bagdonas (2000). Jie skiria produkcijos, pirkimų, įrengimų eksploatacijos ir kokybės kontrolę. Produkcijos kontrolės tikslas – kontroliuoti gamybos gamybos operacijų eigą, jų trukmę ir imtis veiksmų, kad gamybos operacijos būtų atliktos laiku. Ši kontrolė seka gamybos grafikus, atsargų lygį, medžiagų (žaliavų) judėjimą. Kaip panaudojamos patalpos ir įrengimai.
5 pav. Kontroles lygiai organizacijoje.Šaltinis: Bagdonas E. 2000 Kaunas. Administravimo principai.Pasak Seiliaus (1994), žemiausiajame lygyje operacijų kontrole apima gamybos procesą, kur organizacijos ištekliai paverčiami produktais ar paslaugomis (kokybes kontrole yra viena iš operacijų kontrolės tipų). Elgesio kontrolė – tai darbuotojų veiklos priežiūra ir skatinimas gerai atlikti savo pareigas, o finansų kontrolė siejasi su organizacijos finansiniais ištekliais.
Aukštesniame lygyje struktūros kontrolė siejasi su tuo, kaip organizacijos struktūros elementai (padaliniai) atlieka savo funkcijas.Strategijos kontrolė seka, kaip efektyviai organizacijos veiklos strategijos padeda jai siekti savo tikslų. Pavyzdžiui, jeigu įmonės strategija, susijusi su investavimu bus nesėkminga, vadovai turi išsiaiškinti tikslus ir pakeisti strategiją arba atnaujinti pastangas pritaikyti strategiją. Pirkimų kontrolė seka prekių tiekimo terminus, kokybę, kiekį ir kainas. Pirkimų kontrole siekiama užtikrinti medžiagų tinkamumą, kokybę, patikimus tiekimo šaltinius ir tuo pat metu sumažinti išlaidas. Pasak Bagdono (2000), įrengimų eksploatacijos kontrolės svarba priklauso nuo technologijos proceso. Vienur gedimai nesukelia didesnių keblumų, …kitur nuostoliai dėl prastovų esti gana dideli. Kontrolė gali būti:• profilaktinė, prieš įvykstant gedimui• gedimų ir pataisymų įvertinimo;• sąlygų, visko, kas susiję su įrengimų būklės vertinimu.Eksploatacijos kontrolė turi būti derinama su produkcijos kontrole. Pavyzdžiui, jei dėl nepatogių ar neefektyviai naudojamų įrengimų gamybos procesas trunka ilgiau nei numatyta. Kaip teigia Mažeikaitė (2002), kokybės kontrole nustatoma, ar produkto svoris, atsparumas, sudėtis, spalva, skonis, užbaigtumas ir kitos savybės atitinka standartus. Kokybės kontrolė gali būti dvejopa:• gatavos produkcijos ar paslaugų kontrolė(apima pagamintų produktų, teikiamų paslaugų kontrolę).• proceso kontrolė(apima kontrolę gamybos proceso metu, siekiant įsitikinti, kad gamybos procesas vyksta normaliai).Tikrinti parinktų pavyzdžių kokybė nustatoma:• pagal savybes, t. y. kontrolierius palygina gaminį su standartiniu bandiniu ir nustato, ar jis tinkamas, ar ne.• pagal atskirų savybių skirtumus, t.y. ar nukrypimai yra leistini, ar ne. Stoner ir kt. (2000) išskiria operacijų kontrolę, kurios metu standartų nustatymo, veiklos įvertinimo, standartų ir veiklos palyginimo, sprendimų priėmimo metu daugiausia dėmesio skiriama informacijos surinkimui. Standartai nuolat peržiūrimi, pakoreguojami pagal reikalavimus ir patvirtinami. Veiklos įvertinimo etape labai svarbu surinkti teisingą ir tikslią informaciją. Vertinimo metodai turi būti parinkti tokie, kad veiklą būtų galima palyginti su standartais. Toliau sprendimai priimami pagal tai, kokie rezultatai gaunami palyginus veiklą su standartais. Jei standartas pasiektas, kontrolės procesas pradedamas iš pradžių, jei ne – nustatoma, ar nukrypimas pataisomas. Jei galima pašalinti neatitikimą, imamasi koregavimo veiksmų, jei ne, peržiūrimi standartai.4.1. Struktūros kontrolė
Seilius (1994) teigia, jog struktūros kontrolės procesas prasideda nuo to, kad iš pradžių pasirenkamas struktūros tipas (horizontalus ar vertikalus). Dažniausiai organizacijos turi ir vieno, ir kito tipo bruožų, todėl kalbama apie vyraujantį. Toliau vertinama, ar pasirinkta struktūra pateisina lūkesčius: surenkama informacija apie padalinių veiklą ir palyginama su norima. Palyginus ir nustačius, kad struktūra nepateisino lūkesčių, negalima iš karto nuspręsti, kad ją būtinai reikia koreguoti. Iš pradžių reikia nustatyti, ar tas neveiklumas neatsirado dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl prasto lėšų paskirstymo ar finansų kontrolės stokos. Dažni struktūros kaitaliojimai (“kėdžių perstatinėjimai”) trikdo normalią veiklą, kelia netikrumo jausmą.4.2. Elgesio kontrolėElgesio kontrolė – tai darbuotojų veiklos priežiūra ir skatinimas gerai atlikti savo funkcijas. Daugelyje literatūros šaltinių skiriami du elgesio kontrolės tipai: vidinė ir išorinė kontrolė. Taigi vadovai turi du pasirinkimus, kaip pradėti kontrolės procesą. Vadovai gali skatinti darbuotojus pačius kontroliuoti savo veiksmus. Tai yra vidinės kontrolės strategija, ji leidžia motyvuotiems asmenims ir jų grupėms praktikuot: savikontrolę vykdant užduotis. Vidinė kontrolė – tai savikontrolė. Ją praktikuoja žmonės, patys besirūpinantys savo veikla. Žmonės dažniausiai suinteresuoti tai daryti tik tokiose srityse, kurios juos tikrai domina. Kiekvienas vadovas, kuris tikisi iš darbuotojo savikontrolės turėtų leisti jam dalyvauti nustatant tikslus ir standartus. Potencialas savikontrolei sustiprėja, kai gabus žmogus turi aiškius veiklos tikslus. Pasak Zakarevičiaus (2003), savikontrolę skatina vidinė motyvacija, kuri siejasi su darbo kultūra, kur į žmones žiūrima su pagarba ir pasitikėjimu, yra didelės galimybės būti atlygintam už dalyvavimą veikloje. Vidinės kontrolės strategija reikalauja didelio vadovo pasitikėjimo darbuotojais. Kai žmonės paliekami dirbti vienį vadovai turi suteikti jiems galimybę patiems įvykdyti įsipareigojimus. Reikėtų praktikuoti savikontrolę, kai tik yra tokia galimybė. Jei pasitikėjimas nepasiteisina, gali būti imamasi alternatyvių veiksmų (išorinės kontrolės). Deja, vadovai dažniausiai mano, kad kitais negalima pasitikėti. Tai ribotas požiūris į žmogų.
Vadovai gali patys kontroliuoti darbuotojų veiklą. Tai yra išorinės kontrolės strategija, kuri pasireiškia personalo priežiūra ir administracinių poveikio priemonių panaudojimu. Esant išorinei kontrolei, vadovas pats nurodinėja, kas ir kaip turi būti padaryta, netoleruojama jokia saviveikla Kasdieninė priežiūra irgi yra išorinė kontrolė. Teigiamas šios kontrolės bruožas yra tas, kad vadovai, dirbdami su pavaldiniais, geriausiai gali pastebėti netinkamus veiksmus ir duoti nurodymus juos pataisyti. Efektyvi kontrolė dažniausiai apima abiejų strategijų pranašumus. Tačiau palankumas save kontroliuojantiems darbuotojams verčia labiau pabrėžti vidinės kontrolės svarbą ir galią.4.3. Strateginė kontrolėStrateginė kontrolė vertina, kaip efektyviai organizacijos strategija padeda pasiekti tikslus, ir susitelkia ties organizacijos struktūra, vadovavimu, technologija, žmonių ištekliais, informacija ir operacijų kontrolės sistemos. Ši kontrolė reikalinga tam, kad nustatytų, ar pasirinktoji strategija padeda pasiekti organizacijos tikslus. Jei vienoje ar kitoje srityje pasirinktoji strategija nepadeda pasiekti norimų rezultatų, tai ji turi būti pakeista. Taigi ši kontrolė vyksta aukščiausiu lygiu ir apima visą organizacijos veiklą. Kaip teigia Vasiliauskas (2002), strateginė kontrolė yra glaudžiai susijusi su strateginiu planavimu. Strateginė kontrolė nustato, ar pasirinkta strategija įgyvendinta, kaip buvo planuota, ir ar rezultatai yra tokie, kokie buvo numatyti. Jei yra nukrypimų nuo plano, kontrolės sistemos turėtų tai nustatyti. Vadovai, kurie nesistengia suderinti planavimo su strategine kontrole, Roberto Kreitnerio žodžiais tariant, gali “pastebėti, jog laimi smulkius mūšius, bet pralaimi karą” (Stoner ir kt. (2000). Tikslai, pagrįsti bendra paskirtimi (misija), išskleidžiami žemyn planavimo metu. Kai planai tampa realybe, kontrolė vertina veiklą ir apibendrinusi rezultatus perduoda vadovybei.Strateginė kontrolė yra pagalbinė strateginio planavimo dalis. Sudėtingiausia nustatyti, ar darbuotojai priima efektyvius sprendimus. Pavyzdžiui, jei nusamdytas marketingo skyriaus vadovas prastai dirbo ir buvo nušalintas tik po trejų metų, tai iškyla klausimas, kas priėmė blogą sprendimą: ar asmuo, kuris buvo nusamdytas, ar direktorius, kuris tą asmenį nusamdė. Žinoma, yra daug aplinkybių, kurios gali lemti prastą veikla, tačiau galima teigti, kad strateginio plano įgyvendinimas priklauso nuo tinkamo darbuotojų parinkimo; vadovai turi rūpestingai apsvarstyti tokius sprendimus. Svarbu, kad kiekvienas vadovas turėtų naujų idėjų ar programų, kurias reikia pajungti bendram tikslui pasiekti.4.4. Finansų kontrolėSavo organizacijos problemoms ir elementams kontroliuoti vadovai naudoja daugelį kontrolės metodų ir sistemų. Dar daugiau, tie metodai ir sistemos gali reikštis daugybe pavidalų ir sudaryti įvairias grupes. Tačiau finansų kontrolės paskirtis ypatinga, kadangi pinigus lengva suskaičiuoti ir akivaizdu parodyti.5. EFEKTYVIOS KONTROLĖS PRIELAIDOS IR KRITERIJAI
Keliant klausimą, kokie yra efektyvios kontrolės prielaidos ir kriterijai, bandysiu suformuluoti remiantis Stoškaus (2002) bei Juozaitienė, L., Staponkienė, J. (2002) teiginiais.Kadangi darbuotojai yra neatskiriamas kontrolės, kaip ir kitų valdymo funkcijų, elementas, todėl organizuojant kontrolę, būtina atkreipti dėmesį ir į jų elgesį. Stoškus (2002) pateikia keletą pasiūlymų, kaip galima teigiamai paveikti darbuotojus, siekiant efektyvių rezultatų:
Nustatyti abipusį bendravimą . Pavaldinys turi turėti galimybę atvirai apsvarstyti iškilusiais kontrolės problemas. Toks bendravimas padidina tikimybę, kad darbuotojas tiksliai supras tikrą kontrolės tikslą ir padės nustatyti kontrolės sistemoje paslėptą aplaidumą, kurio, galbūt, nepastebėjo jo kūrėjai ar vadovai. Vengti stiprios kontrolės. Reikia nuspręsti, kam kokia kontrolė reikalinga. Per stipri ir per dažna kontrolė demotyvuoja darbuotojus. Vadovybė neturi perkrauti savo pavaldinių daugybe kontrolės formų, nes tai atims visą dėmesį. Nustatyti griežtus, bet tvirtus standartus. Tikslus ir aiškus standartas motyvuoja tuo, kad darbuotojai tiksliai supranta, ko iš jų nori ar tikisi organizacija. Tai gali būti išdirbio normos, kokybės reikalavimai. Atlyginti už standarto įgyvendinimą. Pagal laukimo teoriją yra stiprus ryšys tarp rezultatyvumo ir atlyginimo. Jei darbuotojai tokio ryšio nejaučia, arba jaučia, kad atlyginimas neteisingas, tai gali sumažinti darbo našumą.Mano nuomone, visi šie pasiūlymai yra svarbūs, kadangi jie grindžiami teigiama darbuotojų motyvacija, o ne nuobaudomis, kurios, kaip rodo praktika, nėra geriausia priemonė siekiant paveikti darbuotojus.
Tačiau darbuotojų patenkinimas ne vienintelis veiksnys, nusakantis kontrolės efektyvumą. Tam, kad kontrolė padėtų siekti organizacijos tikslų, ji turi atitikti keletą svarbių kriterijų, kuriuos išskiria Bosas, A. (2003): Strateginis kontrolės charakteris. Turi būti aiškiai suformuluota organizacijos struktūra. Kiekvienas tikslas turi būti organizacijos tikslų įgyvendinimas. Kontrolė turi būti naudojama objektyviai įvertinti ir išmatuoti organizacijos tikslus. Orientacija į rezultatus. Svarbiausias kontrolės tikslas yra ne informacijos rinkimas, standartų nustatymas, bet organizacijos uždavinio sprendimas. Naudinga tik ta informacija, kuri panaudojama veiksmų koregavimui. Atitikimas veiklai. Kontrolė turi atitikti kontroliuojamai veiklai ir objektyviai išmatuoti ir įvertinti, tai, kas svarbiausia. Kontrolės savalaikiškumas. Tai laiko intervalas tarp išmatavimų ir įvertinimų, kuris adekvačiai atitinka kontroliuojamą reiškinį. Svarbu, kad laiku būtų nustatyti nukrypimai. Kontrolės lankstumas. Kontrolė, kaip ir planas turi būti lanksti ir adaptuotis prie vykstančių pokyčių. Kontrolės ekonomiškumas. Kontrolė reikalauja didelių pastangų ir išteklių. Bet kokios organizacijos išlaidos turi duoti pelną. Svarbu, kad kontrolė būtų ekonomiškai pateisinama ir išlaidos jai turi būti kuo mažesnės.Apibendrinant kontrolės funkciją galima formuluoti išvadą, jog kontrolė yra itin svarbus elementas, apimantis planavimo, organizavimo bei vadovavimo funkcijas. Be kontrolės neįmanoma jokia veikla, ji palaiko organizacijos judėjimą reikiama kryptimi ir bet kuriuo momentu patikrina, kaip jos veikla atitinka normas, kaip ji tikslingai nukreipta siekiant tikslų. Kontrolė apima buvusią, esamą ir būsimą organizacijos veiklas. Išlaidos kontrolei turi didinti organizacijos pranašumą ir pelningumą, artinti ją prie prioriterinių tikslų įgyvendinimo. Todėl kai išlaidos kontrolės sistemai didesnės už jos duodamą naudą, kontrolės sistemą reikia keisti.S…utinku su nuomone, kad, kontrolė turi būti lanksti ir sugebėti prisitaikyti prie besikeičian¬čių aplinkybių (Juozaitienė, L., Staponkienė, J., 2002.), o išlaidos kontrolei turi didinti organizacijos pranašumą ir pelnin¬gumą, padėti įgyvendinti prioritetinius tikslus.6. VIEŠBUČIO “Feliskas ” VEIKLOS ANALIZĖ
Organizacijos struktūra yra atskirų padalinių tarpusavio ryšys, priklausomybė, padalinių skaičius ir kt. Su organizacijos struktūros tamprumu susietos 2 darbų rūšys. Pirmoji – darbų pasidalijimas specializacijoje. Antroji – kontrolė. Kad organizacijos išvengtų klaidų, būtina nuolat veiklą kontroliuoti, turint tikslą atrasti geresnius, efektyvesnius sprendimus. Darbo pasidalijimas negali būti atsitiktinis. Išskiriami horizontalus ir vertikalūs darbo pasidalijimai, taip pat pagal mokėjimą dirbti, išsilavinimą, darbo stažą ir bei pagal specialybę.Kontrolės darbai daugiausiai susiję su darbo pasidalijimu, pavaldinių veiklos kontrole. Kontrolės sritis labai plati, priklauso nuo organizacijos struktūros, vadovų, pavaldinių skaičiaus ir kt. veiksnių. Siekiant efektyviai dirbti organizacijoje svarbu ne tik optimalus darbo pasidalijimas, bet ir užduočių paskirstymas, laikomas dar viena tikslesnė darbų pasidalijimo forma.
ės
6 pav. Viešbučio “Felikso ” valdymo struktūra.
Pagrindinis vadovas – direktorius koordinuoja įmonės veiklą, yra atsakingas už naujų darbuotojų atranką ir priėmimą į darbą bei įmonės sėkmingos komercinės veiklos vykdymą.Atrankos pokalbio metu aptariama:• Kandidato išsilavinimas• Darbo patirtis• Kandidato darbo stilius• Stiprios ir silpnos kandidato pusės• Kandidato bendravimo ypatumai• Siekiai, planai ateičiai• Laisvalaikis, pomėgiaiDažniausiai į šią “Feliksas” organizaciją darbuotojai atrenkami pagal rekomendacijas, atsilaisvinus darbo vietai pirmiausia darbuotojų ieškoma organizacijoje.Be to, direktorius planuoja, organizuoja, kontroliuoja bei reguliuoja įmonės veiklą, tiesiogiai joje dalyvauja. Be to, jis dalyvauja priimant sprendimus, konsultuodamas ir įvertindamas funkcinių vadovų nuomonę. Nurodymai dėl sprendimų įgyvendinimo perduodami ir ataskaitos priimamos linijiniu būdu. Vadybininkai direktoriui tik pataria, bet negali nurodyti priimant su įmonės veikla susijusius sprendimus. Tai yra sąlygojama to, kad įmonė nėra labai didelė. Problemos, įtakojančios darbo našumą:• Didelis atotrūkis tarp valdymo aukščiausios ir žemutinės grandies vadovų. • Darbuotojai neinformuojami apie jų darbo rezultatus, nežino, kaip jie yra vertinami.• Trūksta grįžtamojo ryšio tarp organizacijos narių.• Darbuotojas ne visada turi aiškią informaciją apie savo darbo užduotis, su darbuotojais nesitariama priimant sprendimus, tačiau visada reikalaujama atsakomybės už tų sprendimų teisingą įgyvendinimą
Projektuojant darbus būtina apibrėžti kiekvieno darbo turinį ir paskirstymo tvarką. Be to, darbas turi atitikti darbuotojo kvalifikacijai, sugebėjimams ir įrenginių galimybėms, o pats darbo pasidalijimas ir jo normavimas yra reikalingas darbo našumui nustatyti ir didinti. Darbo normavimas supaprastina darbuotojų rengimą, padidina jų profesionalumą ir atskiria darbus, kuriems atlikti nereikia aukštos kvalifikacijos. Darbo normavimas turi atitikti turimą techniką ar programinę įrangą. Normuojant darbą ieškoma optimalaus varianto, atsižvelgiama į nuovargį, darbų monotoniškumą ir kt.6.1. PersonalasParuošiamoji kontrolė panaudojama analizuojant dalykines, įgūdžių, profesines žinias, kurios būtinos atliekant tam tikras pareigas. Nustatomi žinių patikrinimai ir kiti jų kompetencijos įvertinimo būdai. Taip pat paruošiamoji kontrolė padeda numatyti darbuotojų mokymo, perkvalifikavimo ir ugdymo būdus, kas padidina tikimybę, kad žmonės dirbs efektyviau. Šiuo metų viešbutyje “Felikse ” dirba 20 darbuotojų. Tai yra aukštos kvalifikacijos specialistai tiek maisto gamyboje bei aptarnavimo srityje. Įmonėje dirbantys darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją įvairiuose kursuose ir seminaruose, yra supažindinti su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais maisto tvarkymą ir maisto saugą, reguliariai informuojami apie jų pakeitimus bei papildymus. Visi maistą tvarkantis darbuotojai reguliariai tikrinasi sveikatą ir išklauso privalomas higienos žinias. “Feliksas ” viešbučio registratūros darbuotojai turi atitinkamą kvalifikaciją ir yra gerai pasirengę suteikti turistams visapusišką informaciją apie miestą ir kaip jame orientuotis. Jeigu turizmo sezono įkarščio metu viešbučio darbuotojai nebespės teikti informacinių paslaugų, į pagalbą ateis Turizmo informacijos centro žmonės. Tam yra paruošta darbo vieta. Turime nemažai įvairios literatūros: informacinių bukletų, lankstinukų, žemėlapių.6.2. Strategijos kontrolėAnalizuojant personalo valdymo strategiją, viešbutyje “Feliksas ” būtinas personalo valdymo susiejimas su strateginiais tikslais bei uždaviniais, siekiant įmonės tikslų. Tačiau analizuojant minėtą organizaciją, būtina pastebėti, kad ji neturi oficialiai suformuluotos ir paskelbtos vizijos, misijos, tikslų bei uždavinių. Būtų ne tik tikslinga patalpinti bibliotekos internetiniame tinklapyje, kad išryškėtų svarbiausi veiklos prioritetai, bet ir jais vadovautis.Nors organizacija sėkmingai funkcionuoja, tačiau, darbo autorės nuomone, tai yra būtina. Nežinant ko siekiama, ne tik kad neįmanomas produktyvus darbas, bet dar prisideda ir žema darbuotojų motyvacija.• Nėra aiškios strategijos, tikslų. Būtina, ne tik parašyti kiekvieno skyriaus strategiją, kaip kad yra dabar, tačiau svarbu ją apjungti ir suformuluoti visos organizacijos mastu bei paskelbti viešai.Įmonės nepasiruošimas veiksmingam rinkodaros strategijos vykdymui. Vienas iš reikšmingiausių veiksmų, manau, yra įmonės pozicijos rinkoje nustatymas. Atlikus analizę, pastebima, jog silpna prekės ženklo pozicija lemia, kad viešbučio paslaugų asortimentas bei teikiamos paslaugos sudaro panašų įspūdį, kaip ir konkurentų prekės ženklai.Įmonė turėtų nuosekliau rinkti žinias apie savo tikslinę rinką,. t.y. kurti klientų duomenų bazę, kurioje matytųsi klientų amžius, kita naudinga informacija, tai pagelbėtų pritaikyti savo pasiūlymus individualiems poreikiams. Tai reikalinga: siekiant tobulinti teikiamas paslaugas, parduodant papildomus produktus, įgyvendinant skatinimo programas, atsidėkojant klientams.Nepakankamai išplėtota interneto rinkodara. Internetinį tinklalapį reikia tobulinti, papildant jį įmonės misija, vizija, tikslais; organizacijos istorija, filosofija, darbo galimybėmis bei naujausia informacija, kuri skelbiama neišsamiai.Svarbu atkreipti dėmesį ir į paslaugų rinkodarą. Čia itin reikšmingas vaidmuo tenka įmonės vadovui. Jo vadovavimo stilius turėtų ne tik sukurti darbuotojams pasitikėjimo atmosferą, kontrolė visada privalo turėti grįžtamąjį ryšį – darbuotojas turėtų būti nuolat informuojamas apie savo darbo rezultatus, būtina ir investuoti į darbuotojų sėkmę, kelti jų kvalifikaciją, bet tai turėtų būti į vertybes orientuotas vadovavimas. Tik tinkamai motyvuojami darbuotojai, gaunantys tiek pakankamą darbo užmokestį bei kitas nematerialias papildomas naudas, gali kokybiškai atlikti pavestus darbus.Todėl siūlyčiau tokius rinkodaros veiksmingumo tobulinimo būdus:1. Viešbutis “Feliksas ”, pasinaudodamas atlikta analize, turi išskirti palankiausius rinkos segmentus ir kiekviename jų užima stipriausias pozicijas. Tai būtų galima atlikti pasamdžius rinkodaros specialistą, kuris parengtų tinkamą rinkodaros ir įmonės tobulinimo strategiją.2. Įmonė nustato klientų poreikius, prioritetus, elgseną ir skatina savo tarpininkus kuo geriau aptarnauti ir patenkinti klientus. Klientų poreikių analizei siūlyčiau anketavimą, gautų duomenų analizę, skundų bei atsiliepimų knygą ar telefoną. Tai yra būtina tiek siekiant užregistruoti atvykusius klientus, bet ir siekiant su nuolatiniais klientais palaikyti ryšį, jiems pastoviai siųsti sveikinimus švenčių proga, informuoti apie viešbutyje vykdomas akcijas, nuolaidas.3. Viešbutis žino savo konkurentus bei stipriąsias ir silpnąsias jų puses. Būtina nuolat sekti bei analizuoti, kokias strategijas ir taktikas naudoja konkurentai bei maksimaliai išnaudoti savo privalumus.4. Pagal įmonės galimybes, siūlyčiau savo esamus tarpininkus paversti partneriais bei juos apdovanoti.5. Įmonė turi nuolat ieškoti naujų galimybių, tiek įsiskverbimo į rinką, tiek analizuojant savo teikiamas paslaugas, siekiant plėsti jų asortimentą.6. Būtina įvaldyti naujai suformuotą rinkodaros planavimo sistemą bei sukurti efektyvius trumpalaikius bei ilgalaikius planus, siekti jų efektyvaus įgyvendinimo.7. Teikiamoms paslaugoms bei siūlomiems produktams taikyti ypatingą kontrolę, sekti ir laiku ištaisyti neatitikimus tarp to, kas buvo planuota, bet n…evyksta pageidaujama linkme.8. Pasinaudodama pigiausiomis ir veiksmingiausiomis informavimo ir reklamos priemonėmis, įmonė sukuria tvirtą, išsiskiriantį savo unikalumu iš kitų konkurentų, prekės ženklą.9. Viešbutyje “Feliksas ” būtina siekti efektyvaus vadovavimo, taikant demokratinį valdymo stilių bei skatinti sukurti darbo grupėse atmosferą. Visi padaliniai turi būti suvienijami įmonės tikslų, misijos bei vizijos, turi bendradarbiauti bei darniai dirbti įmonės tikslų įgyvendinimui. Darbuotojai turi būti sėkmingai motyvuojami tiek materialiomis, tiek nematerialiomis priemonėmis, taip būtų išvengta dažnos personalo kaitos.10. Viešbutis “Feliksas” pagal galimybes visą laiką atnaujiną technologijas, kas sąlygotų stiprų konkurencinį jo pranašumą rinkoje.IŠVADOS
Kontrolė – svarbus elementas, apimantis planavimo, organizavimo bei vadovavimo funkcijas. Kontrolė palaiko organizacijos judėjimą reikiama kryptimi ir patikrina, kaip veikla atitinka normas. Kontrolės funkcijos tikslas – padėti organizacijai adaptuotis pasikeitus sąlygoms, mažiau daryti klaidų, susitvarkyti su vidaus problemomis ir minimizuoti sąnaudas. Pagrindiniai kriterijai, nusakantys kontrolės efektyvumą yra: darbuotojų pasitenkinimas darbu, kontrolės lankstumas bei gebėjimas prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Išlaidos kontrolei didina organizacijos pranašumą ir pelnin¬gumą, padeda įgyvendinti prioritetinius tikslus. Paruošiamoji kontrolė “Felikse ” panaudojama analizuojant dalykines, įgūdžių, profesines žinias, kurios būtinas atliekant tam tikras pareigas. Nustatomi žinių patikrinimai ir kiti darbuotojų kompetencijos vertinimo būdai. Paruošiamoji kontrolė padeda numatyti darbuotojų mokymo, perkvalifikavimo ir ugdymo būdus, kas padidina tikimybę, kad žmonės dirbs efektyviau. Einamoji kontrolė padeda nuolat kontroliuoti pavaldinių darbą, faktiškus jų darbo rezultatus. Ryškiausi trūkumai: didelis atotrūkis tarp valdymo aukščiausios ir žemutinės grandies, darbuotojai neinformuojami apie jų darbo rezultatus, nežino, kaip jie yra vertinami, trūksta grįžtamojo ryšio tarp organizacijos narių, darbuotojai neįtraukti į organizacijos vizijos, misijos kūrimą, kas sąlygoja žemą motyvaciją.Viešbučio paslaugų kontrolę reglamentuoja priimtos viešbučio tipo paslaugų apgyvendinimo Valstybinio turizmo departamento priimtos taisyklės. Maisto kontrolė vykdoma tokiais būdais: įmonė perka žaliavas tik iš patikimų tiekėjų, kurie turi reikiamus lydimuosius dokumentus, pagal galimybės be konservantų ir ekologiškai švarūs. Visos maisto žaliavos ir medžiagos yra kruopščiai tikrinamos, laikomos atitinkamoje temperatūroje. Gaminant patiekalus, griežtai laikomasi maisto paruošimo technologijos reikalavimų ir standartų. Viešbučio “Feliksas ” darbuotojai dalyvauja GSG programoje, testuojami pagal šimtą klausimų ir tik atitinkantys šių testų reikalavimus lieka dirbti. Tai reiškia, kad kiekvienas viešbučio darbuotojas gali padėti svečiui bet kokiu klausimu. Nusamdžius rinkodaros specialistą, parengti tinkamą rinkodaros ir įmonės tobulinimo strategiją. Tinkamai motyvuoti personalą, gerinti vadovavimą. Siekiant pritraukti daugiau klientų, rinkodaros strategija nukreipti į pramogų organizavimą, sukurti ilgalaikius ir trumpalaikius planus, išskirtinį prekės ženklą, stiprią poziciją vietinėje rinkoje. Klientų poreikių analizei siūlyčiau anketavimą, gautų duomenų analizę, skundų bei atsiliepimų knygą ar telefoną.
LITERATŪRA
1. Bagdonas, E., Patašienė, I., Skvernys, V. 2000. Verslo pradmenys. Kaunas: Technologija. 2. Bagdonas, E., Bagdonienė, L. 2000. Administravimo principai. Kaunas: Technologija.
3. Bakanauskienė, I. 2000. Personalo valdymas. Kaunas: VDU.4. Bakanauskienė, I. 1998. Personalo valdymas Lietuvos organizacijose: pagrindinių ypatumų analizė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai Nr.8. Kaunas.5. Juozaitienė, L., Staponkienė, J. 2002. Verslo ir vadybos įvadas. Šiauliai6. Kučinskas, V., Kučinskienė, R. 2002. Vadybos įvadas. Klaipėda.…7. Mažeikaitė, R., 2001. Paslaugų marketingo vadyba. Vilnius: Infosiūlas.8. Miknius, R., 1999. Svetingas viešbutis – sėkmingas verslas. Vilnius.9. Seilius, A.1994. Firmos kūrimas ir valdymas. Klaipėda: Rytas.10. Seilius, A. 1998. Organizacijų tobulinimo vadyba. Klaipėda: KU leidykla.11. Seilius, A. 1997. Vadovo pasaulėžiūra lemia vadovavimą organizacijoje. Klaipėda.12. Stoner, J., Freeman, E., & Gilbert, D. 2000. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika.13. Stoškus, S. 2002. Bendrieji vadybos aspektai. Šiauliai: ŠU leidykla.14. Vasiliauskas, A. 2002. Strateginis valdymas. Vilnius: Enciklopedija.15. Zakarevičius, P. 1998.Vadyba: genezė, dabartis, tendencijos. Kaunas:VDU.16. Zakarevičius, P. 2003. Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas, pasekmės. Kaunas: VDU.