Kontrolė kaip valdymo funkcija

Turinys

Turinys 1
ĮVADAS 2
Kontrolės principai 3
VIDINĖ KONTROLĖ 6
Kontrolės esmė 6
Kontrolės tikslai 6
IŠORINĖ KONTROLĖ 8
VALSTYBĖS KONTROLĖ 9
IŠVADOS 12Įvadas
Valdymo funkcijos: planavimas, organizavimas,aktyvinimas bei kontrolė, yra būtinos ne tik įmonės valdyme, bet ir kitose gyvenimo sferose. Šios valdymo funkcijos tinka ir valstybės valdyme, ir meninių kolektyvų ir taip pat šeimos valdyme. Visos išvardintos funkcijos yra reikalingos bei veiksmingos, bet bene labiausiai reikšminga yra kontrolė. Ji reikalinga per visus etapus: ir planavimo eigoje ir aktyvinimo metu. Be kontrolės nėra sėkmingo valdymo. Kontrolė yra pagalba, o ne nuobauda. Tai pagrindinė taisyklė, kuri leidžia užtikrinti gerą orrganizacijos veiklą.

Kai kuriais atvejais tinkamai pateikta, o ne įkyriai primesta kontrolė gali būti netgi veiksmingesnė nei aktyvinimas. Norint kontroliuoti būtina ,kad būtų nustatytos normos ir standartai.

Kontroliuojama situacija kalboje suprantama kaip teigiamas dalykas, nekontroliuojama situacija – bloga ir nepageidautina; kontroliuojamas – tai tinkamas, pageidautinas elgesys. Jei nebūtų kontrolės nebūtų ir nustatytos tvarkos laikymosi. Situacija be kontrolės galima vadinti chaosu.

KONTROLĖS PRINCIPAI

Kontrolė yra viena iš valdymo funkcijų. Jos tikslas – nustatyti, kaip laikomasi sudarytų veiklos planų ir organizacinių sprendimų, pamatyti ir parodyti klaidas, siekiant jas išštaisyti ir vėliau jų nekartoti. Tai yra realus veiklos atlikimą užtikrinantis procesas. Jo tikslas – pasiekti aukštą organizavimo ir vadovavimo efektyvumą. Kontrolė padeda įmonės vadovams stebėti aplinkos pokyčius bei jų įtaką gamybinei veiklai ir esant reikalui imtis koregavimo veiksmų. Jos metu n

nustatomi nukrypimai nuo pasirinkto organizacinio modelio: kokie jie jų parametrai, atsiradimo priežastys. Kontrolės tikslas – užtikrinti , kad viskas butų daroma pagal planus, standartus, įstatymus, įsakymus bei nutarimus. Kontroliuoti reikia viską: Žmones, medžiagas, įrenginius, veiksmus, rezultatus, veiksmus ir visą veiklą. Kontroliuoti reikia pradėti tuojau pat, kai suformuoti tikslai, paskirstytos užduotys arba įkurta organizacija. Kiekviena organizacija siekia laiku pastebėti savo klaidas ir jas ištaisyti, kol nesužlugo užsibrėžti tikslai. Kontrolė skatina palaikyti tvarką ir viską, kas organizacijoje yra gero. Kontrolė duoda garantiją, kad organizacija pasieks savo tikslus.
Kontrolės procesas yra dinamiškas. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas naujiems konstruktyviems veiklos būdams kurti, kurie užtikrintų veiklos atlikimo lygio atitikimą standartams, o ne konstatuotų buvusias klaidas.
Kiekvienoj įmonėj turi egzistuoti savo nusistovėjusi kontrolės sistema, kuri būtų priimtina firmos darbuotojams irr nekeltų jiems neigiamų emocijų ar stresų. Kontrolė turi būti, bet proto ribose, nes per griežta kontrolė gali priversti darbuotojus užsisklęsti savyje, neigiamai įtakoti gamybos rezultatus, vengti kokių nors santykių su vadovu. Geriausiai kai ji yra neįžvelgiama, sunkiai pastebima ir iki tam tikros ribos. Nes būtent per didelis kišimasis į žmogaus vidinį pasaulį ir jo kontroliavimas dažnai duoda neigiamus rezultatus. Todėl svarbiausia nustatyti pagrindines veiklos atlikimo sritis ir strateginius kontrolės taškus.
Pagrindinės veiklos atlikimo sritys apima pagrindines įmonės veiklos sritis arba su ta
a veikla susijusias veiklos grupes.Taip pat svarbu nustatyti kritinius sistemos taškus, kuriuos būtina stebėti, rinkti informaciją. Bet svarbiausiai turėtų būti dėmesingai stebimos konkrečios reikšmingiausios operacijos, nes nuo jų vystymosi priklauso tarpusavio santykiai įmonės viduje.
Priklausomai nuo kontrolei keliamų tikslų pasirenkamos kontrolės formos gali būti klasifikuojamos pagal konkrečioms sąlygoms tinkančius tam tikrus požymius tokius kaip:
• stadijas,
• apimtį,
• atlikimo vietą,
• mechanizavimo lygį,
• valdymo proceso pertraukiamumą ir kt.
Tam, kad vykdyti kokybišką valdymo kontrolę būtina efektyviai panaudoti turimą informacinę sistemą, kompiuterine, įrangą kiekviename valdymo lygyje ir kiekvienoje organizacijoje. Kontrolės vykdymui netgi. nereikia didelių papildomų lėšų. Kai kas kontrolę supranta kaip nuobaudą už kažkokius veiksmus ar tiesiog nepasitikėjimą darbuotojais. Toks jausmas gali susidaryti kai kontrolė yra vykdoma netinkamai, per daug agresyviai ar nežinant jos pagrindų. Anaiptol protingai vykdoma valdymo kontrolė neturi kelti neigiamų emocijų darbininkams, nes toks jų požiūris būtų klaidingas. Iš esmės kontrolė – tai pagrindinė priemonė geram gamybos ir ūkinės veiklos valdymui ir organizavimui užtikrinti, todėl ji reikalinga visuose valdymo etapuose.
Vien tik paties plano parengimas, pagrindimas yra kontrolės pradžia ir automatiškai tampa normatyvu, pagal kurį bus lyginami sekantys veiklos rezultatai Veiksmingai kontrolei reikia dviejų dalykų:
• turėti aiškų planą,
• gerai pažinti organizacijos struktūrą.
Pats planas jau yra kontrolės pradžia. Planas čia tampa normatyvu, su kuriuo lyginami gauti ir pageidaujami rezultatai. Kad būtų sėkmingai įgyvendinti or
rganizacijos tikslai, kontrolės charakteristikos turėtų būti sekančios:
· tikslinga,
· kryptinga,
· operatyvi,
· paprasta,
· ekonomiška,
· orientuota į tikslų įgyvendinimą.
Taigi skirtinguose valdymo lygiuose šių tikslų turėtų būti siekiama skirtingai, atsižvelgiant į valdymo sprendimų sudėtingumą, veiklos apimtį, turimą informacinę sistemą, pačių vykdytojų kvalifikaciją ir kontroliuojami paprastai, taikant visiems lengvai suprantamą ir įsisavinamą sistemą.
Kontrolės sistemos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius požymius. Dažniausiai tradicinė kontrolės sistema yra orientuojama į galutinį nukrypimo rezultatų nustatymą. Tačiau pastaruoju metu plačiau pradėta taikyti modernioji kontrolės sistema – visuotinės kokybės kontrolė, paremta demokratiniais principais, į kurią stengiamasi įtraukti visus įmonės darbininkus. Pasirinkus per sudėtingą sistemą, galima visiškai prarasti turėtą kontrolę, o tas lems, kad įmonės tikslai taip ir išliks neįgyvendinti.
Kontrolė, kaip ir planai, gali būti dviejų lygių:
v strateginė,
v operatyvinė.
Kiekvienas iš šių kontrolės lygių turi skirtingus siekiamus tikslus ir jų pasekmes.
Pradiniai duomenys kontrolei ir reguliavimui vykdyti turėtų būti organizacijos:
v operatyviniai planai.
v organizaciniu sprendimų dokumentai,
v ‘ operatyvinės apskaitos duomenys.
Žinoma, nieko nedarant arba darant neapmąstytais veiksmais, valdymo kontrolė yra prarandama, o darbo rezultatai netenkina valstybės ar įmonės vadovų keliamų tikslų ir uždavinių. Todėl ją reikia tinkamai valdyti ir esant pirmiems pasikeitimams reguliuoti, kad išvengti neigiamų padarinių.
Taigi kontrolės sistema, paėmus bet kokią organizaciją sudaro trys jos rūšys:
1. Pirminė kontrolė.
2. Tarpinė (operatyvinė) kontrolė,
3. Galutinė kontrolė.
Visų kontrolės rūšių tikslas yra tas pats – pasiekti, kad kontrolės rezultatai būtų kuo artimesni planuotiems. Minėtos kontrolės rūšys skiriasi tik laiku.
Kontrolės re
eguliavimo būdų yra daugybė, o kurie yra geriausi ir kuriuos taikyti priklauso nuo kontrolės objekto. Tačiau, kaip ir vykdant anksčiau minėtas funkcija, patartina laikytis šiai funkcijai būdingų principų:
· pasitikėjimo žmonėmis, kuriems pavestas darbas, arba savikontrolės pripažinimo principas,
· vadovo asmeniškos kontrolės,
· kontrolės ir reguliavimo sistemos sukūrimo.
Reikšmingiausias yra kontrolės ir reguliavimo sistemos sukūrimo principas, nes ši sistema, kartu su operatyvinės apskaitos sistema yra operatyviosios vadybos pagrindas.(1)VIDINĖ KONTROLĖ
Kontrolė – tai bet kurios veiklos srities tikrinimas, priežiūra, stebėjimas. Be kontrolės negalima jokia veikla, nes ji palaiko organizacijos judėjimą reikiama kryptimi, bet kuriuo momentu patikrina, kaip jos veikla atitinka normas ir kaip tikslingai ji nukreipta siekti tikslų. Daugumoje literatūros šaltinių teigiama, jog nekontroliuojamos veiklos nuostoliai esti didesni, nei tie, kurių būna pažeidus kitas valdymo funkcijas. Kontroliuojamos visos įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos sritys. Kontrolė apima buvusią, esamą ir būsimą veiklą.
Ūkyje taikoma trijų lygių kontrolės sistema:
1. Vidinė kontrolė. Ją atlieka vadovai, o didesnėse įmonėse įkuriamos vidinės kontrolės tarnybos, kurios savo veiklą organizuoja pagal įmonės vadovybės patvirtintus nuostatus.
2. Išorinė kontrolė. Ją atlieka nepriklausomos audito įmonės pagal su organizacijomis sudarytas sutartis. Visos audito įmonės ir nepriklausomi auditoriai savo darbe turi vadovautis tarptautiniais ir nacionaliniais audito standartais.
3. Valstybės kontrolė. Tai Seimo, Vyriausybės, ministerijų, valstybinių įstaigų ir organizacijų finansinės ūkinės veiklos kontrolė. Lietuvoje ją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerijos Revizijos departamentas bei Valstybės kontrolės departamentas. Pastarasis yra Seimui atsakinga kontrolės institucija, kuri prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.

KONRTOLĖS TIKSLAI
Pagrindinis kontrolės tikslas ir uždavinys –padėti įmonei daryti kaip galima mažiau klaidų, o padarytasias , operatyviai taisyti. Kuo mažiau bus padaryta klaidų, tuo mažesnės bus sąnaudos. Taip pat svarbus kontrolės tikslas – padėti įmonei adaptuotis pasikeitus sąlygoms (ekonomikos, politikos, plėtros ir t.t.), bei veiksmingiau susitvarkyti su vidaus problemomis.

Šiandieninėje verslo aplinkoje visos organizacijos turi būti pasirengusios pokyčiams. Jei vadovai galėtų nustatyti tikslus ir pasiekti juos akimirksniu, kontrolė nebūtų reikalinga. Tarp tikslo nustatymo ir rezultatų pasiekimo momentų gali daug kas pasikeisti – ir veiklos kryptis ir netgi pats tikslas. Gerai organizuota kontrolės sistema padeda vadovams numatyti, tikrinti ir reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Kita vertus, nelanksti sistema gali veiklą nusmukdyti žemiau leistino lygio. Veikloje visada pasitaiko klaidų. Dažnai pasikartojančios smulkios klaidos gali tapti labai rimtos. Kontrolė padeda bent jau sumažinti jų skaičių, neleidžia kartotis toms pačioms klaidoms. Kai įmonė gamina tik viena produktą iš vienos medžiagos, turi paprastą organizacijos struktūrą ir tenkinasi vienodais reikalavimais produktui, vadovams užtenka paprasčiausios kontrolės sistemos, kad veikla rutuliotųsi norima kryptimi. Tačiau organizacijoms, kurios gamina daug produktų iš įvairių žaliavų ir turi didele rinkos dalį sudėtine organizacijos struktūrą ir daug konkurentų, reikia taikyti sudėtingą kontrolės sistemą, kurti atskirus skyrius tam darbui atlikti. Dar viena kontrolės užduotis – mažinti išlaidas. Taigi kai kontrolė efektyvi, ji gali padėti sumažinti sąnaudas ir padidinti produktyvumą.(2)IŠORINĖ KONTROLĖ
Išorinė kontrolė – ją atlieka nepriklausomos audito įmonės pagal su organizacijomis sudarytas sutartis.
Auditas – oficialus nepriklausomas įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas ir nuomonės apie tai pareiškimas. Pagrindinis audito tikslas – įvertinti, ar finansinė atskaitomybė atitinka tikrąją įmonių veiklos būklę, ar ši atskaitomybė parengta pagal galiojančius buhalterinės apskaitos normatyvinius aktus.
Audito bendrovės atlikdamos auditą, vadovaujasi Tarptautiniais bei Nacionaliniais audito standartais, LR audito įstatymu bei LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto patvirtintais reikalavimais ir laikosi profesionalių apskaitininkų etikos bei nacionalinio auditorių profesinės etikos kodeksų ir profesionalių visuomeninių apskaitininkų (auditorių) etinių nuostatų.
Atliekant auditą, vertinami kliento įmonėje taikomi apskaitos principai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinę apskaitą reglamentuojančius norminius aktus, susipažįstama su kliento apskaitos ir vidinės kontrolės sistemomis. Auditorių pareiga – pareikšti nuomonę tikrinamos įmonės savininkams ir administracijai: ar finansinėse ataskaitose atspindima tikra ir teisinga įmonės būklė, įmonės veiklos rezultatai per ataskaitinį laikotarpį, ar šios ataskaitos tinkamai parengtos.
Kaip reikalauja LR audito įstatymas ir profesiniai standartai, audito rezultatai įforminami auditoriaus išvada. Atliekant auditą išryškėję tikrinamos įmonės apskaitos tvarkymo ir vidinės kontrolės trūkumai bei siūlomi jų ištaisymo būdai išdėstomi atskirame dokumente-laiške vadovybei. Šis dokumentas skiriamas tik įmonės administracijai. (3)VALSTYBĖS KONTROLĖ
Valstybės kontrolė. Tai Seimo, Vyriausybės, ministerijų, valstybinių įstaigų ir organizacijų finansinės ūkinės veiklos kontrolė. Lietuvoje ją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerijos Revizijos departamentas bei Valstybės kontrolės departamentas. Pastarasis yra Seimui atsakinga kontrolės institucija, kuri prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.
Čia plačiau apžvelgsime Valstybės kontrolės veklos funkcijas ir struktūrą.
Valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu nustatytą teisinį statusą yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija.
Pagrindinis Valstybės kontrolės konstitucinis uždavinys – prižiūrėti ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės kontrolės įstatymu ir kitais įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, Valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais. Jos veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo ir profesionalumo principais. Valstybės kontrolės vadovas yra valstybės kontrolierius Jonas Liaučius.Valstybės kontrolę sudaro departamentai, skyriai ir kitos tarnybos, būtinos valstybinio audito funkcijomsa tlikti. Valstybės kontrolė yra INTOSAI ir jos padalinio EUROSAI narė, dalyvauja Centrinės ir Rytų Europos bei Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų vadovų ir darbo grupių susitikimuose, skirtuose valstybių, siekiančių narystės Europos Sąjungoje, aukščiausiųjų audito institucijų pertvarkai pagal ES reikalavimus.
Pagrindinės Valstybės kontrolės funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o įgaliojimai apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės institucija, prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, kaip vykdomas valstybės biudžetas, kaip valstybės įstaigos laikosi finansinės drausmės. Įstatyme taip pat reglamentuota institucijos paskirtis, veiklos teisiniai pagrindai, nustatytos funkcijos, struktūra, kontrolės vykdymo tvarka, finansavimas, darbuotojų socialinės garantijos bei veiklos kontrolės būdai.
Institucinį nepriklausomumą iš dalies užtikrina įstatymu valstybės kontrolieriaus kompetencijai suteikti įgaliojimai:
· vadovauti Valstybės kontrolei, Valstybės kontrolės tarybai ir organizuoti institucijos darbą;
· atstovauti Valstybės kontrolei valstybės ir visuomeninėse institucijose, taip pat tarptautinėse organizacijose;
· tvirtinti Valstybės kontrolės struktūrą, nustatyti ir paskirstyti valstybės kontrolieriaus pavaduotojų funkcijas, pareigybių sąrašą ir darbuotojų skatinimo tvarką, vidaus darbo tvarkos taisykles, struktūrinių padalinių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų pareiginius nuostatus;
· nustatyta tvarka skirti ir atleisti iš darbo Valstybės kontrolės pareigūnus bei kitus darbuotojus;
· dalyvauti Seimo posėdžiuose, diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai svarstomi su Valstybės kontrolės veikla susiję klausimai, taip pat dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose patariamojo balso teise, o prireikus – pareikšti atskirąją nuomonę;
· kontroliuoti Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų teisėtumą, nagrinėti skundus dėl Valstybės kontrolės pareigūnų veiksmų ir sprendimų.
Valstybės kontrolės įstatyme numatyta, kad Valstybės kontrolės asignavimų dydį nustato ir skiria Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto teikimu, tuo tarpu Valstybės kontrolė institucijos metinio finansavimo projektą teikia Finansų ministerijai, kurios vykdomą valstybės biudžetą ji pati ir kontroliuoja. Tai prieštarauja Limos deklaracijai, kurioje numatyta, kad AAI privalo turėti teisę kreiptis dėl reikalingų lėšų skyrimo į priimantį sprendimus dėl nacionalinio biudžeto parlamentą tiesiogiai.
Valstybės kontrolės nepriklauso.mumą taip pat riboja įstatyme įtvirtinta nebūdinga audito institucijai funkcija: Seimo ir įstatymų nustatytus įgaliojimus turinčių teisėsaugos institucijų pavedimu tikrinti Valstybės kontrolės kompetencijai priskirtas valstybės institucijas ir ūkio subjektus, t.y. sudaroma galimybė daryti įtaką Valstybės kontrolės darbui, atliekamam pagal iš anksto patvirtintą kasmetinę tikrinimų (auditų) vykdymo programą.
Valstybės kontrolieriaus nepriklausomumą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad valstybės kontrolierių penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas.
Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodeksas nustato etinius reikalavimus pareigūnams atliekant tarnybines pareigas bei akcentuoja jų nepriklausomumą atliekant tikrinimus, formuluojant vertinimus bei atliekant kitus veiksmus.
· Egzistuojančioje teisinėje bazėje Valstybės kontrolės funkcinio, organizacinio ir finansinio nepriklausomumo principai nepakankamai įtvirtinti: auditas neteisingai sutapatinamas su tyrimu arba inspektavimu, teisiškai nepakankamai užtikrintas finansinis nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios, neužkirsti keliai įstatymų leidžiamosios valdžios ir kitų institucijų kišimuisi į Valstybės kontrolės darbo planavimą.

3. Valstybės kontrolės struktūra ir veikla
Esama Valstybės kontrolės struktūra suformuota 2000 metais, koncentruojant kontrolės skyrius. Beveik pusė Valstybės kontrolės pareigūnų dirba teritoriniuose kontrolės skyriuose, sudarytuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu. Dabartinė struktūra neužtikrina efektyvaus institucijos valdymo, nes keičiasi tikrinamųjų objektų skaičius ir atsiranda naujos Valstybės kontrolės jurisdikcijos sritys – ūkio subjektų vertinimas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu (veiklos auditas) bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų audito. Dėl šios priežasties Valstybės kontrolės struktūra turėtų būti centralizuota koncentruojant darbo vietas Vilniuje, sukuriant efektyvią informacijos pasikeitimo sistemą tarp padalinių ir vadovybės.
Rytų ir Centrinės Europos šalių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos auditorių rūmų vadovų 1999 m. spalio mėn. Prahos pasitarime patvirtintose rekomendacijose “Dėl aukščiausiųjų kontrolės institucijų veiklos Europos integracijos kontekste” pažymėta, kad AAI, atsižvelgdamos į esančią šalyje patirtį, turi pritaikyti, parengti ir skleisti audito politiką ir standartus, atitinkančius INTOSAI audito standartus, INTOSAI audito standartų įgyvendinimo Europoje gaires ir visus atitinkamo valstybinio sektoriaus audito standartus, kuriuos parengė IFAC (Tarptautinė buhalterių federacija) ir kurie yra priimti taikyti ES.
Valstybės kontrolė savo veikloje visais reikšmingais atvejais laikosi daugumos nustatytų INTOSAI audito standartų, jais vadovaujasi, tačiau nesant valstybinio audito standartų, numatančių valstybinio audito esmę ir kryptis, nepakankamai užtikrinamas tinkamas Valstybės kontrolei priskirtų funkcijų atlikimas.(3)IŠVADOS
Kontrolės būtinumas yra akivaizdus. Darbo rezultatų efktyvumas tiesiogiai priklauso nuo kontrolės organizavimo ir įgyvendinimo.
Visais įmonės veiklos etapais kontrolė yra veiksminga. Kaip sakoma “geriau vėliau, negu niekada” .Kuo anksčiau ir neįkiriau bus naudojama kontrolė , tuo ji bus veiksmingesnė ir sukels mažesnes neigiamas emocijas bei padės išvengti galimų klaidų bei netikslumų. Efektyvus kontrolės organizavimas būtina sąlyga , sėkmingai įmonės veiklai.
Išorinės bei valstybinės kontrolės būtinumas taip pat akivaizdus. Jis padeda susigaudyti įstatymų ir nuostatų gausybėje bei ateityje vengti galimų klaidų.

LITERATŪRA
1. Verslas, vadyba ir studijos’2000 –Vilnius,.2001
2. E.Bagdonas, L.Rapalienė. Administravimo principai – Kaunas-Technologija,. 1996
3. http://www.paud.lt/auditas.htm
4. http://www.vkontrole.lt/dokumentai.htm

Leave a Comment