KONTROLĖ, JOS SUDEDAMOSIOS DALYS IR REIKŠMĖ ĮMONIŲ VALDYME

TURINYS

ĮVADAS 3I KONTROLĖS ESMĖ 41.1.Kontrolės tikslai 51.2. Kontrolės sistema 5II KONTROLĖS LYGIAI 62.1.Strateginė kontrolė 72.2.Valdymo kontrolė 72.3.Operacijų kontrolė 72.4.Elgesio kontrolė 82.5.Finansų kontrolė 9III FIRMOS VEIKLOS KONTROLĖS SISTEMŲ PARENGIMAS 10IV KONTROLĖS RŪŠYS 124.1. Pradinė kontrolė 124.2. Tarpinė kontrolė 134.3.Galutinė kontrolė 13V VISUOTINĖS KOKYBĖS KONTROLĖS SISTEMOS 145.1.Tarnybinė priežiūra 145.2.Rezultatų kontrolė 145.3.Savikontrolė 15VI KONTROLĖS PROCEDŪROS 166.1.Kontrolės procesų tipai 166.2.Kontrolės proceso etepai 17IŠVADOS 19LITERATŪRA 20I PRIEDAS 21II PRIEDAS 22III PRIEDAS 23ĮVADASSavo referate ,,Kontrolė, jos sudedamosios dalys ir reikšmė įmoniųvaldyme” išnagrinėsiu vieną iš svarbiausių vadybos elementų – kontrolę, bekurios negalima nagrinėti kitų vadybos elementų. Pirmiausiai darbe busaptariama kontrolės esmė: kas tai yra kontrolė, kokie jos tikslai, kas yrakontoliuojama. Visa tai išnagrinėjus bus galima kontrolę paanalizuotigiliau. Tolesniuose skyreliuose pabandysiu aptarti kokios yra sudedamosioskontrolės dalys. Jų yra pakankamai daug – vienos yra stambesnės, kitos –pakankamai smulkios. Prie stambesniųjų galėčiau priskirti kontrolės lygius, kurių yratrys: 1. Aukščiausiame lygyje yra strateginė kontrolė 2. Aukštesniame lygyje yra valdymo kontrolė 3. . Žemiausiame lygyje – operacijų, elgesio ir finansų kontrolės. Visi šie lygiai yra glaudžiai tarp savęs susiję, o kiekviena atskiraiyra specifinė veiklos sritis. Visi šie etapai vyksta iš eilės nurodytatvarka, tačiau veiklos procese gali būti šokinėjama nuo vieno prie kito. Prie smulkesniųjų kontrolės sudedamųjų dalių priskirčiau kontrolėsrūšis. Jos yra trys: 1. Pradinė kontrolė. 2. Tarpinė(operatyvinė) kontrolė. 3. Galutinė kontrolė. Visų kontrolės rūšių tikslas yra vienodas:siekti, kad rezultatai būtųkuo artimesni reikalaujamiems. Jos skiriasi tik vykdymo laiku. Taip pat panagrinėsiu visuotinės kokybės kontrolės sistemas:tarnybinepriežiūrą, rezultatų kontrolę ir savikontrolę. Šių sistemų funkcionavimaspagrįstas nauju požiūriu į kokybę: negalima į klaidas žiūrėti kaip į normą,darbą gerai atlikti reikia iš pirmo karto, negalima pasitenkinti pasiektulygiu, būtina siekti darbą atlikti geriau negu iki šiol. Į kokybėskontrolės sistemą turi būti įtraukti visi organizacijos darbuotojai, kadkiekvienas turėtų galimybę prisidėti prie organizacijos veiklos kokybėsgerinimo. Paskutinis skyrius bus skirtas kontrolės procedūroms. Pirmiausiaiapžvelgsiu kontrolės procesų tipus, kurių yra du: 1.Tai kompleksinė profilaktinės, lyginamosios ir grįžtamosios kontrolėssistema. Visose veiklos srityse yra trys skirtingi kontrolės taikymolaikotarpiai. 2.Antroji kontrolės sistema – tai konkretūs veiksmai imantis tam tikrosveiklos tikrinimo. Galiausiai panagrinėsiu patį kontrolės procesą, kaip jis vyksta.Kontolės procesas turi tris arba keturias dalis: standartų ir metodųsukūrimas veiklos atlikimo lygiui įvertinti, veiklos atlikimo lygiovertinimas, nustatymas ar veiklos lygis atitinka standartus ir jeigureikia, koregavimo veiksniai. I.KONTROLĖS ESMĖ

Žodis ,,kontolė” yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio ,,controle” irreiškia kaip ko nors patikrinimą priežiūrą. [2, 74 p.] Kontrolė – tai bet kurios veiklos srities tikrinimas, priežiūra,stebėjimas. Be kontrolės negalima jokia veikla, nes ji palaikoorganizacijos judėjimą reikiama kryptimi, bet kuriuo momentu patikrina,kaip jos veikla atitinka normas ir kaip tikslingai ji nukreipta siektitikslų.[1,164p.]. Ji atliekama pagal tam tikras taisykles, užduotis irstandartus, siekiant norimų rezultatų.Todėl kontrolė padeda nustatytiveiksmų teisingumą. Kontrolės aktas yra ne kas kita, kaip žmogaus veiksmųvertinimas pagal nustatytus bendrus reikalavimus, taisykles.[2, 74 p.]Daugumoje literatūros šaltinių teigiama, jog nekontroliuojamos veiklosnuostoliai esti didesni nei tie, kurių būna pažeidus kitas valdymofunkcijas.[1,164 p.]. Vadinasi, kuo tiksliau bus formuojami reikalavimaiar taisyklės, tuo griežtesnė ir visapusiškesnė gali būti kontrolė.[2, 74p.] Kontroliuojamos visos įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos sritys.Kontrolė apima buvusią, esamą ir būsimą veiklą.[1,164p.]. Kontrolę reikia pradėti tuoj pat, kai suformuluoti tikslai irpaskirstytos užduotys ar įkurta organizacija. Kontrolė padeda išsiaiškintiproblemas ir taip koreguoti organizacijos veiklą, kad problemos neperaugtųį krizę. Kiekviena organizacija pr…ivalo laiku pastebėti savo klaidas ir jasištaisyti, kad jos nesutrukdytų siekti tikslų. Iš kontrolės teikiamosinformacijos vadovai mato, kur pasiekta pažangos ir kur patirta nesėkmė.Kontrolė duoda tam tikrą garantiją, kad organizacija savo tikslus pasieks. Veiksmingai kontrolei reikia dviejų pradinių sąlygų: 1. Turėti planus. 2. Gerai žinoti organizacijos struktūrą. Planas yra kontrolės pradžia, nes jis tampa tuo normatyvu, su kuriuo

lyginami gauti ar pageidaujami rezultatai. Kontrolė tik tada padės įgyvendinti organizacijos tikslus, kai turėskeleta svarbių savybių: 1. Turės strateginį kryptingumą; 2. bus orientuota į rezultatus; 3. atitiks kontrolės objektą; 4. operatyviai teiks informaciją; 5. bus lanksti 6. bus paprasta ir ekonomiška. Tik strateginio pobūdžio kontrolė bus rezultatyvi – atitikspagrindinius organizacijos prioritetus ir juos rems.[4,71-72p.]

1. Kontrolės tikslai Kontrolės tikslas – padėti organizacijai adaptuotis pasikeitussąlygoms, mažiau daryti klaidų, susitvarkyti su vidaus problemomis irminimizuoti sąnaudas.

1.pav. Kontolės tikslai Šiandieninėje verslo aplinkoje visos organizacijos turi būtipasirengusios pokyčiams. Jei vadovai galėtų nustatyti tikslus ir pasiektijuos akimirksniu, kontrolė nebūtų reikalinga. Tarp tikslo nustatymo irrezultatų pasiekimo momentų gali daug kas pasikeisti – veiklos kryptis, irnetgi pats tikslas. Gerai organizuota kntrolės sistema padeda vadovamsnumatyti, tikrinti ir reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Kita vertus,nelanksti sistema gali veiklą nusmukdyti žemiau leistino lygio. Veiklojevisada pasitaiko klaidų. Dažnai pasikartojančios smulkios klaidos galibūtirimtos. Kontrolė padeda bent jau sumažinti jų skaičių, neleidžia kartotistoms pačioms klaidoms. Kai įmonė gamina tik vieną produktą iš vienosmedžiagos, turi paprastą organizacijos struktūrą ir tenkinasi vienodaisreikalavimais produktui, vadovams užtenka papraščiausios kontrolėssistemos, kad veikla rutuliotųsi norima kryptimi. Tačiau organizacijoms,kurios gamina daug produktų iš įvairių žaliavų ir turi didelę rinkos dalį,sudėtinę organizacijos stuktūrą ir daug konkurentų, reikia taikytisudėtingą kontrolės sistemą, kurti atskirus skyrius tam darbui atlikti. Darviena kontrolės užduotis – mažinti išlaidas. Taigi, kai kontrolė efektyvi,ji gali padėti sumažinti sąnaudas ir padidinti produktyvumą.[1, 165p.] 1.2.Kontrolės sistemaŪkyje taikoma trijų lygių kontrolės sistema: 1. Vidinė kontrolė. Ją atlieka vadovai, o didesnėse įmonėse įkuriamos vidinės kontrolės tarnybos, kurios savo veiklą organizuoja pagal įmonės vadovybės patvirtintus nuostatus. 2. Išorinė kontrolė. Ją atlieka nepriklausomos auditoįmonės pagal su organizacijomis sudarytas sutartis. Visos audito įmonės irnepriklausomi auditoriai savo darbe turi vadovautis tarptautiniais irnacionaliniais audito standartais. 3. Valstybės kontrolė. Tai Seimo, Vyriausybės,Ministerijų, valstybinių įstaigų ir organizacijų finansinės ūkinės veikloskontrolė. Lietuvoje ją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansųministerijos Revizijos departamentas bei Valstybės kontrolės departamentas.Pastarasis yra Seimui atskaitinga kontrolės institucija, kuri prižiūri, arteisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybėsbiudžetas.[1, 164p.] II KONTOLĖS LYGIAI Kontolė, kaip viena iš valdymo funkcijų, užbaigia administracinėsveiklos procesą. Žodis ,,kontrolė”, kaip ir ,,valdžia” sukelia neigiamasemocijas. Daugeliui darbuotojų tai reiškia apribojimą, prievartą,savarankiškumo stoką ir pan. Tačiau būtent kontrolė užtikrina firmos tikslųsiekimo procesą. Ji įeina į bet kurio vadovo pareigas.[2,75p.] Visos valdymo funkcijos yra glaudžiai tarp savęs susijusios, okiekviena atskirai yra specifinė veiklos sritis. Paprastai visi šie etapaivyksta iš eilės nurodyta tvarka, tačiau veiklos procese gali būtišokinėjama nuo vieno prie kito. Kontrolė skirstoma pagal valdymohierarchijos lygį organizacijoje[1, 166p.]: 1. Operacijų, elgesio, finansų 2. Valdymo 3. Strateginė kontrolė

2.pav. Kontrolės lygiai[2, 75p.] 2.1. Strateginė kontrolėStrateginė kontrolė vertina, kaip efektyviai organizacijos strategijapadeda pasiekti tikslus, ir susitelkia ties organizacijos struktūra,vadovavimu, technologija, žmonių ištekliais, informacija ir operacijųkontrolės sistemos.[1, 180p.] Viena iš aukščiausio vadovavimo lygiofunkcijų yra kontroliuoti organizacijos veiklą veikiant darbuotojus irskatinti pastangas, siekiant organizacijos tikslų. Aukščiausias vadovavimolygis turi užtikrinti visų vienetų kryptingą veiklą, siekiant organizacijostikslų, net jei atskirų skyrių interesai skiriasi.[2, 76p.] Jei vienoje arkitoje srityje pasirinktoji strategija nepadeda pasiekti norimų rezultatų,tai ji turi būti pakeista. Taigi ši kontrolė vyksta aukščiausiu lygiu irapima visą organizacijos veiklą. Strateginė kontrolė yra glaudžiai susijusisu strateginiu planavimu.(I priedas 1.1.pav.)

Strateginė kontrolė nustato, ar pasirinkta strategija įgyvendinta,kaip buvo planuota, ir ar rezultatai yra tokie, kokie buvo numatyti. Jeiyra nukrypimų nuo plano, kontrolės sistemos turėtų tai nustatyti. Vadovai,kurie nesistengia suderinti planavimo su strategine kontrole, gali,,pastebėti, jog laimi smulkius mūšius, bet pralaimi karą”. Tikslai,pagrįsti bendra paskirtimi(misija), išskleidžiami žemyn planavimo metu. Kaiplanai tampa realybe, kontrolė vertina veiklą ir apibendrinusi rezultatusperduoda vadovybei. Strateginė kontrolė yra pagalbinė strateginio planavimo dalis.

Sudėtingiausia nustatyti, ar darbuotojai priima efektyvius sprendimus.Pavyzdžiui, jei nusamdytas marketingo skyriaus vadovas prastai dirbo irbuvo nušalintas tik po trejų metų, tai iškyla klausimas, kas priėmė blogąsprendimą: ar asmuo, kuris buvo nusamdytas, ar direktorius, kuris tą asmenįnusamdė. Žinoma, yra daug aplinkybių, kurios gali lemti prastą veiklą,tačiau galima teigti, kad strateginio plano įgyvendinimas priklauso nuotinkamo darbuotojų parinkimo; vadovai turi rūpestingai apsvarstyti tokiussprendimus. Svarbu, kad kiekvienas vadovas turėtų naujų idėjų ar programų,kurias reikia pajungti bendram tikslui pasiekti.[1, 180-181 p. ] 2.2.Valdymo kontrolėValdymo kontrolė paskirsto išteklius taip, kad vadovai, darbuotojai,skyriai galėtų pasiekti savo tikslus, suplanuoti veiklą ir pažangą. Jiapima biznio vienetus, skyrius ar padalinius kaip visumą. Ji pasitelkiamaperiodiškai. Duomenų rinkimas ir jų naudojimas svarbiose ataskaitoseatlieka įvertinimo procesą. Valdymo kontrolė susijusi ir su numatytu,teisingų veiksmų parinkimu ir apmokėjimu.[2, 76p.] 2.3.Operacijų kontrolėIšsamią operacijų kontrolės sistema pateikia Stephenas P. Robbinas,Robbinas Stuart-Kotze. Jie skiria produkcijos, pirkimų, įrenginiųeksplotacijos ir kokybės kontrolę. Produkcijos kontrolės tikslas – kontroliuoti gamybos operacijų eigą,jų trukmę ir imtis veiksmų, kad gamybos operacijos būtų atliktos laiku. Šikontrolė seka gamybos grafikus, atsargų lygį, medžiagų judėjimą, kaippanaudojamos patalpos ir įrenginiai. Pirkimų kontrolė seka prekių tiekimo terminus, kokybę, kiekį irkainas. Pirkimų kontrole siekiama užtikrinti medžiagų tinkamumą, kokybę,patikimus tiekimo šaltinius ir tuo pat metu sumažinti išlaidas. Įrenginių eksplotacijos kontrolės svarba priklauso nuo technologinioproceso. Vienur gedimai nesukelia didesnių keblumų, kitur nuostoliai dėlprastovų esti gana dideli. Kontrolė gali būti: 1. profilaktinė, prieš įvykstant gedimui; 2. gedimų ir pataisymų įvertinimo; 3. sąlygų, visko, kas susiję su įrenginių būklės vertinimu. Eksplotacijos kontrolė turi būti derinama su produkcijos kontrole.Pavyzdžiui, jei dėl nepatogių ar neefektyviai naudojamų įrenginių gamybosprocesas trunka ilgiau nei numatyta. Kokybės kontrole nustatoma, ar produkto svoris, atsparumas, sudėtis,spalva, skonis, užbaigtumas ir kitos savybės atitinka standartus. Kokybės kontrolė būna dvejopa: 1. Gatavos produkcijos ar paslaugų kontrolė(apima pagamintų produktų,teikiamų paslaugų kontrolę) 2. Proceso kontrolė( apima kontrolę gamybos proceso metu, siekiantįsitikinti, kad gamybos procesas vyksta normaliai) Tikrinti parinktų pavyzdžių kokybė nustatoma: 1. pagal savybes, t.y. kontrolierius palygina gaminį su standartiniubandiniu ir nustato, ar jis tinkamas, ar ne. 2. pagal atskirų savybių skirtumus, t.y. ar nukrypimai yra leistini,ar ne.

Operacijų kontrolės – standartų nustatymo, veiklos vertinimo,standartų ir veiklos palyginimo, sprendimų priėmimo metu daugiausia dėmesioskiriama informacijos surinkimui. Standartai nuolat peržiūrimi, pakoreguojami pagal reikalavimus irpatvirtinami. Veiklos įtvirtinimo etape labai svarbu surinkti teisingą irtikslią informaciją. Vertinimo metodai turi būti parinkti tokie, kad veikląbūtų galima palyginti su standartais. Toliau sprendimai priimami pagal tai,kokie rezultatai gaunami palyginus veiklą su standartais. Jei standartaspasiektas, kontrolės procesas pradedamas iš pradžių, jei ne – nustatoma, arnukrypimas pataisomas. Jei galima pašalinti neatitikimą, imamasi koregavimoveiksmų, jei ne , peržiūrimi standartai. Kontrolės procesas vyksta pagal išanksto sudarytą planą.[1, 174-175 p.] 2.4.Elgesio kontrolėElgesio kontrolė – tai darbuotojų veiklos priežiūra ir skatinimasgerai atlikti savo funkcijas. Daugelyje literatūros šaltinių skiriami duelgesio kontrolės tipai: vidinė ir išorinė kontrolė. Taigi vadovai turi dupasirinkimus, kaip pradėti kontrolės procesą. Vadovai gali skatintidarbuotojus pačius kontroliuoti savo veiksmus. Tai yra vidinės kontrolėsstrategija, ji leidžia motyvuotiems asmenims ir jų grupėms praktikuotisavikontrolę vykdant užduotis. Vidinė kontrolė – tai savikontrolė.(Plačiau4.3. skyrelyje) Vadovai gali patys kontroliuoti darbuotojų veiklą. Tai išorinėskontrolės strategija,kuri pasireiškia personalo priežiūra iradministracinio poveikio priemonių panaudojimu. ( Plačiau 4.1. skyrelyje) Elgesio kontrolė turi būti atliekama labai subtiliai, nes jos objektasyra žmogus. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į susidariusią padėtį ardarbuotoją veikiančias aplinkybes. 2.5.Finansų kontrolėFinansų kontrolė stebi organizacijos finansinius išteklius. Versloįmonės turi valdyti savo finansus taip, kad pajamos padengtų išlaidas irorganizacijai vis dar liktų pelno. Ne pelno organizacijos turi tokius patuždavinius – jų pajamos( iš mokesčių, pvz.,už mokslą) turi padengtiišlaidas ir net jas viršyti. Visuose literatūros šaltiniuose yra skiriami trys pagrindiniaifinansinės kontrolės tipai: biudžeto, finansinių ataskaitų analizės iraudito. Biudžetas – tai finansinis planas, išreikštas skaičiais. Finansininkai

parengia biudžetus darbo grupėms, skyriams ir visai organizacijai.Pagrindinis biudžeto laikotarpis yra metai, tačiau ketvirčio ar mėnesiobiudžetai taip pat yra svarbūs. Biudžetai gali būti išreikšti pinigais arbalaiko vienetais. Biudžetai leidžia palyginti skyrius, įvairiuslaikotarpius. Jie padeda vadovams koordinuoti išteklius ir jų panaudojimą,įvertinti vadovų bei įvairių padalinių veiklą. Dauguma organizacijų naudojatrijų tipų biudžetus: finansų, operacijų ir nepiniginį (II priedas 2.1.lentelė) Pavyzdžiui, finansų biudžetas nusako, iš kur organizacija tikisi gautigrynųjų pinigų ir kaip ji planuoja tuo pasinaudoti; operacijų biudžetasapibrėžia, kiek organizacija ketina pagaminti produktų ar teikti paslaugų,kokie finansiniai ištekliai bus sunaudoti, nepiniginis biudžetasišreiškiamas kitais vienetais ( darbininkų darbo valandomis ar plotukvadratiniais metrais). Biudžetus gali sudaryti aukščiausio lygio vadovai ar kontrolieriai, opaskui perduodami žemesnio lygio vadovams. Tačiau būna, kad, sudarantbiudžetą, leidžiama dalyvauti visiems. Visų padalinių pasiūlymai svarstomiir sudaromi atskirų skyrių biudžetai, o po to vadovas ar kontrolieriussudaro bendrą organizacijos biudžetą. Biudžeto sudarymas turi daug pranašumų, tačiau yra ir trūkumų.Biudžetai padeda įgyvendinti efektyvią kontrolę, leidžia vadovams geriausvaldyti išteklius ir numatyti keblias situacijas, leidžia geriaukoordinuoti skyrių veiksmus, padeda pasiekti organizacijos tikslus. Antravertus, biudžetas gali būti suprantamas kaip ribos, kuriose gali būtiplėtojama veikla; jis gali riboti išradimus ir pakitimus. Be biudžeto, svarbios yra ir išorinės finansinių ataskaitų irkoeficientų analizės.[1, 178p.] Finansinių ataskaitų analizė parodo organizacijos finansinę padėtį.Finansiniai analizei dažniausiai naudojamas balansas ir kitos finansinėsataskaitos. Jas turi visos organizacijos. Balansas parodo organizacijosturtą ir nuosavybę bei skolas metų pabaigoje. Balansas ir kitos formosnaudojamos koeficientams apskaičiuoti ir analizei atlikti. Finansiniaikoeficientai palygina įvairius balanso ir su juo susijusius ataskaitųelementus. Koeficientų analizė padeda aprašyti organizacijos finansinę padėtįkeliais ar keliolika koeficientų. Tam apskaičiuojami likvidumo,įsiskolinimo, padengimo, operacijų efektyvumo koeficientai. Finansiniai auditai – tai kitas būdas atlikti finansinę kontrolę.Lietuvoje audito institutas įsteigtas 1995 metais. Išorinis auditas – taiauditas, atliekamas auditoriaus, kuris nėra organizacijos darbuotojas.Išorinio audito tikslas – užtikrinti, kad organizacijos pateikiamidokumentai ir ataskaitos būtų teisėti ir tikri. Kai kurios organizacijospagal įstatymą turi būti reguliariai tikrinamos, kad investuotojams būtųpateiktos tikslios žinios. Vidinis auditas – tai auditas, kurį atlieka tospačios organizacijos darbuotojas. Jo tikslas toks pat kaip ir išorėsaudito: nustatyti finansinių operacijų ir sąskaitybos procedūrų teisingumą.Vidinis auditas panaudoja tyrimus organizacijos veiklai efektyvinti.[1, 179p.] III FIRMOS VEIKLOS KONTROLĖS SISTEMŲ PARENGIMASValdymo kontrolės sistemos paskirtis – atsekti strateginio plano artikslo vykdymo eigą. Efektyvi valdymo kontrolės sistema turi užtikrinti: 1. Strateginių ir lokalinių tikslų kongruenciją, t.y. firmos ir josfilialų tikslų sutapimą; 2. Kokybišką ir gerą informacinį ryšį tarp firmos ir jos filialų; 3. Reikalingos įvairaus rango vadovams informacijos mainus.

Strategija pati savaime – tai tik priemonė kokiems nors veiklosrezultatams pasiekti. Jie pasiekiami per ilgą ir sunkų procesą, kuriovyksmui vertinti reikalinga kontrolė. Ši kontrolė yra organizacinio, o netechninio ar procedūrinio pobūdžio. Žiūrint iš organizacijos vadovųpozicijų, strateginė kontrolė – tai vadybininkamas skirta strategijosdiegimo sėkmingo vertinimo sistema, leidžianti laiku nustatyti nukrypimusir reikalingą palaikymą. III priedo 3.1 pav. Pavaizduotos abi pagrindinės kontrolės sistemos –tiesioginė ir grįžtamoji. Tiesioginė kontrolė leidžia vadovams numatytigalimus pasikeitimus išorinėje ar vidinėje aplinkoje. Grįžtamoji teikiainformaciją apie organizacinių veiksnių rezultatyvumą ir efektyvumą.Kontrolės sistemos sukuriamos ir veikia koorporaciniu, biznio funkciniu iroperaciniu lygmenyje. Jiems turėtų būti suformuoti atskiri finansinioaprūpinimo planai ir numatytos išlaidos. Šių lygių kontrolės sistemosturėtų būti suformuluotos taip, kad motyvuotų darbuotojus efektyviairealizuoti numatytas užduotis ir tikslus.[2, 88 p.] Koorporaciniu lygiukontrolė turėtų padėti vadovams realizuoti pagrindinę organizacijos veikloskryptį, numatytą misijoje ir strategijoje, padėti nukreipti išteklius ten,kur jie gali būti perspektyviai panaudoti. Funkciniu ir operaciniu lygmeniukontrolės paskirtis yra reguliuoti specifinius veiksmus. Kiekvienas šiųkontrolės lygių turi būti integruotas taip, kad gautų pakankamosreikalingos informacijos ir galėtų efektyviai veikti. Strateginės kontrolėskūrimo procesas apima tris pagrindinius etepus:

1. Veiksnių, kuriuos reikia kontroliuoti, nustatymą; 2. Šių veiksnių parametrų nustatymą; 3. Informacijos iš visų organizacijos lygių ir veiklos sričių integravimą į prasmingą sistemą. Pirmas etepas ypač svarbus, nes klaidos šiame etape gali padarytinerezultatyvų visą kontrolės procesą. Nustačius įtakos grupių interesų tenkinimo proceso elementus,veiksnius, reikia nuspręsti apie sėkmės įvertinimo kriterijus. Šiųkriterijų nustatymas nemaža dalimi yra vidinės politikos klausimas. Vadovaituri būti gana atsargūs, vertindami kriterijus ta prasme, ar ši matuojamavisuma tikrai rodo suinteresuotų grupių prioritetus, išreiškiančius jųporeikius ir interesus.Trečiasis strateginės kontrolės organizavimo procesoetepas sunkiausias, nes informaciją iš tokios jos šaltinių įvairovėsintegruoti itin sunku. Turi būti integruojama informacija, patenkanti tiekiš pačių žemiausių, tiek iš viršutinių organizacijos hierarchinių lygių,taip pat ir iš to paties lygio struktūrinių darinių. Žinoma, tai nereiškia,kad kiekvienas organizacijos narys turi turėti galimybę gauti, bet kuriąinformaciją, tačiau strateginės kontrolės proceso organizavimo vienetai –gali. Žiūrint iš organizacijos vadovų pozicijų, strategijos procesokontrolė turi parodyti, ar žemesniųjų grandžių ir lygių kontrolės sistemosveikia efektyviai, taip pat padėti nukreipti išteklius ten, kur jie galieliminuoti visa, kas kliudo gauti norimus rezultatus.[2, 89 p.] Nors procesų pagrindu sukonstruota kontrolės sistema ir labai lanksti,ji sunkiai fiksuoja momentą, kada realiai įgyvendinama strategija. Todėlpraktiškai neretai taikomos kitos strateginės kontrolės sistemos, daugiauakcentuojančios elgseną. Iš tokių kontrolės sistemų būtų galima išskirtibiurokratinės kontrolės, ,,klano” ir žmogiškųjų resursų sistemas.(3 priedas3.2 lentelė). Biurokratinės kontrolės sistemos pagrindas – tai taisy…klių, procedūrų,normų visuma, reguliuojanto organizacinių elementų elgseną. Jos ganaefektyvios, kai reikia užtikrinti labai nuoseklius veiksmus. ,,Klano”kontrolės sistemos labai paplitusios Japonijos firmose. Šios sistemospagrindas – naujų narių socializacija organizacijoje, įgalinti josfilosofiją bei tikslus priimti kaip sau asmeniškai reikšmingus. Žmogiškųjų resursų sistemos taip pat paremtos organizacijos darbuotojųsiejimu per jos misiją ir tikslus. Pavyzdžiui, organizacija gali pasirinktitokius žmones, kurie išreikštų svarbiausius jos siekimus ir turėtųreikiamas savybes, taip pat tobulinti jų kvalifikaciją ir sugebėjimus. Valdymo kontrolės ir strateginio planavimo sistemos turi būtiglaudžiai susietos. Būstinės vadovybė turi būti visiškai įsitikinusi, kadnumatyti tikslai ir jų aprūpinimas reikalingais ištekliais realūs.Informacija reikalinga visiems valdmo ir kontrolės lygiams. Jei firmanegauna pakankamai informacijos arba ji netiksli ar pasenusi, tai kontrolėsefektyvumas firmoje smarkiai mažėja. Netgi elementarus demografinėsinformacijos iškraipymas pažeis firmos veiklą. Ji susidurs su žmogiškojokapitalo problema, atsiras gamybinių pajėgumų apkrovimo problema ir t.t.Siekiant užtikrinti informacijos kokybę, į pagalbą pasitelkiamosvalstybinės įstaigos, tarptautinės organizacijos , specializuotoskonsultacinės firmos. IV KONTROLĖS RŪŠYSKontrolės sistemą įmonėje sudaro trys jos rūšys: 1. Pradinė kontrolė. 2. Tarpinė(operatyvinė) kontrolė. 3. Galutinė kontrolė. Visų kontrolės rūšių tikslas yra vienodas:siekti, kad rezultatai būtųkuo artimesni reikalaujamiems. Jos skiriasi tik vykdymo laiku.[4, 74p.] 4.1. Pradinė kontrolėKontrolę galima palyginti su ledkalniu, kurio didžiausia dalisslepiasi po vandeniu. Kai kurios kontrolės rūšys gali būti atliekamosvykdant kitas vadybos funkcijas: planavimą, organizavimą arba kitas, kuriostiesiogiai nėra kontrolės procedūros, tačiau sudaro prielaidas atliktipradinę kontrolę. Ši kontrolė atliekama iki tikrosios darbų pradžios.Pagrindiniai pradinės kontrolės instrumentai yra atitinkamos taisyklės,procedūros, elgsena. Taisyklės yra rengiamos planams įgyvendinti, ir tam,kad būtų griežtai planų laikomasi. Tai būdas įsitikinti, kad darbai vykstanormaliai. Parengus aiškias instrukcijas pareigybėms, parinkuskvalifikuotus darbuotojus ir juos supažindinus su instrukcijomis, busdidelė tikimybė, kad organizacijos struktūra funkcionuos kaip sumanyta.Pradinė kontrolė naudojama kontroliuoti personalą, medžiagų išteklius irlėšas.[4, 74-75p.] Atidžiai analizuojamos žmonių dalykinės ir kitos profesinės žinios,įgūdžiai, būtini atliekant tam tikras pareigas. Nustatomi atitinkamireikalavimai, žinių patikrinimai ir kiti būdai. Suprantama, kad iš prastų žaliavų negalima pagaminti gerų gaminių,todėl atliekama parengiamoji materialinių resursų kontrolė; dažniausiaiparengiami standartai, kurie nustato gaunamų medžiagų kokybės reikalavimus.Rūpinamasi, kad medžiagų tiekėjai užtikrintų deramą kokybę.[2, 77 p.]Taippat yra tikrinama, ar įmonė turi pakankamai atsargų gamybai.[4, 75 p.]

Finansinių išteklių parengiamoji kontrolė – tai biudžetas, kurisatlieka planavimo funkciją. Biudžetas tampa finansinių ištekliųparengiamosios kontrolės mechanizmu ta prasme, jog užtikrina, kad,organizacijai prireikus lėšų, jų bus. Biudžetas numato išlaidų ribas irneleidžia organizacijos padaliniams neracionaliai jas eikvoti.[2, 77 p.] 4.2 Tarpinė kontrolė Tarpinė kontrolė – tai kontrolė, atliekama tiesiogiai vykstantdarbams. Tai reguliari pavaldinių darbo kontrolė, aptariant iškilusiusklausimus ir pasiūlymus darbui pagerinti; ji padeda išvengti atotrūkio nuoplanų ir institucijų. Smulkios nuokrypos vėliau gali tapti problemomis. Kontroliuojama, matuojant faktiško darbo rezultatus. Čia valdymoaparatas turi turėti grįžtamąjį ryšį. Paprsčiausias grįžtamasis ryšys bus, jeigu viršininkas pranešpavaldiniams, kad jų darbas nepatenkinamas, jeigu jis pastebi, kad jieklysta. Ši sistema padeda vadovybei išaiškinti daugybę nenunmatytų keblumųir pakoreguoti žmonių elgseną taip, kad organizacija dirbtų efektyviai. Visos grįžtamųjų ryšių sistemos dirba tais pačiais principais irsusideda iš tų pačių elementų. Visos sistemos su grįžtamaisiais ryšiais: 1. Turi tikslą. 2. Panaudoja išorinius išteklius. 3. Transformuoja išorinius išteklius vidiniam naudojimui. 4. Pastebi ryškius nukrypimus nuo numatytų tikslų. 5. Koreguoja nukrypimus, siekiant tikslų įgyvendinimo.[2, 77 p.] 3. Galutinė kontrolė Čia grįžtamasis ryšys panaudojamas tada, kai darbas atliktas.Rezultatai palyginami su reikalavimais. Vadovybė turi galimybę geriauįvertinti, ar planai realūs. Ši procedūra padeda gauti informaciją apieiškilusius sunkumus, ir padeda sukurti naujus planus, leidžiančius išvengtiankstesnių klaidų. Antra šios kontrolės funkcija – motyvacija. Jeiguvadovybė sieja motyvacines paskatas su darbo rezultatais, tai rezultataituri būti tiksliai išmatuoti. V VISUOTINĖS KOKYBĖS KONTROLĖS SISTEMOSVisuotinės kokybės kontrolės sistemos apima visas organizacijų veiklossritis ir visų lygių darbuotojus. Šių sistemų funkcionavimas pagrįstasnauju požiūriu į kokybę: negalima į klaidas žiūrėti kaip į normą, darbągerai atlikti reikia iš pirmo karto, negalima pasitenkinti pasiektu lygiu,būtina siekti darbą atlikti geriau negu iki šiol. Į kokybės kontrolėssistemą turi būti įtraukti visi organizacijos darbuotojai, kad kiekvienasturėtų galimybę prisidėti prie organizacijos veiklos kokybės gerinimo. Organizacijos kontrolės sistema bus efektyvi tik tuo atveju, jeigufunkcionuos gyvybingi neformalios kontrolės mechanizmai. Pažangiosorganizacijos pripažįsta, kad individualūs ir bendri tikslai gali ne visaisutapti. Jos ypatinga dėmesį skiria psichologinėms priemonėms, siekdamosugdyti darbuotojų bendrumo jausmą. Vietoj hierarchinės kontrolės naudojamasavikontrolė, o tai didele dalimi sąlygoja didesnį suinteresuotumą,lojalumą ir aukštesnį motyvacijos lygį. Skiriama trijų rūšių kontrolė: tarnybinė priežiūra, rezultatų kontrolėir savikontrolė. 5.1. Tarnybinė priežiūraTarnybinė priežiūra yra kiekvieno vadovo pareiga.[3, 171 p.] Vadovaspats nurodinėja, kas ir kaip turi būti padaryta, netoleruojama jokiasaviveika.[1, 176 p.] Jis turi įsitikinti, kad darbuotojas, kuriamdeleguota užduotis, siekia patikėtų tikslų, taiko tinkamus metodus, jeireikia, jam padeda, pataria. [3, 171 p.] Teigiamas šios kontrolės bruožasyra tas, kad vadovai, dirbdami su pavaldiniais, geriausiai gali pastebėtinetinkamus veiksmus ir duoti nurodymus juos pataisyti. [1, 176 p.]Tarnybinė priežiūra vykdoma pagal šias taisykles: 1. sudaromas kontrolės planas, jame numatoma, kada ir kaip bus atliekama kontrolė; 2. parenkama kontrolės forma. Reikia prisiminti, kad kooperatinis valdymas, delegavimas keičia kontrolės esmę. Nereikia nuolat stovėti darbuotojui už pečių: kontrolė nereiškia, kad darbuotoją reikia pakeisti. Kuo labiau kvalifikuotas darbuotojas, tuo daugiau savarankiškumo, iniciatyvos, asmeninio pripažinimo jam suteikiama. Tai paskatins darbuotoją atsakingai ir kokybiškai atlikti patikėtą užduotį; 3. kontrolės metu rasti trūkumai turi būti aptariami su vykdytoju ir numatomos priemonės jiems šalinti, priemonių įdiegimas kontroliuojamas. [3, 171 p.] 5.2. Rezultatų kontrolėRezultatų kontrolėje kontroliuojamas pasiektų rezultatų atitikimasplanuojamiems. Tam reikia: 1. aiškiai nustatyti galutinius ir tarpinius rezultatus ir jų tikrinimo grafiką; [3, 171 p.] 2. reikalauti, kad rezultatai būtų pateikiami aiškiai, trumpai, standartizuota forma; 3. norint kokybiškai įvertinti rezultatus, reikia analizuoti veiklos pobūdį, įtakos veiksnius. Ne visada plano įvykdymas reiškia gerą darbą, ir, atvirkščiai, kartais blogus rezultatus nulemia objektyvios priežastys. Žinant priežastis, galima suformuluoti realų darbo pagerinimo planą; 4. atsilyginti už gerą darbą, paskatinti darbuotoją, paskiriant jam dar labiau atsakingą užduotį; 5. jei išaiškinti trūkumai atsirado dėl darbuotojo kaltės, reikia juos šalinti: sudaryti kvalifikacijos kėlimo planą, apmokyti darbuotojus betarpiškai darbo vietoje. 5.3. Savikontrolė

Būtinybę taikyti savikontrolę sąlygoja keletas svarbių priežasčių.Nors formalios kontrolės reikalingumas organizacijų veikloje yraneabejotinas, tačiau žmonėms ji dažnai sukelia neigiamas emocijas. Daugumaižmonių kontrolė visų pirma reiškia suvaržymus, prievartą, laisvėsapribojimą. Nuolatinė kontrolė pavaldinius erzina. Niekas nemėgsta, kad užnugaros nuolat stovėtų viršininkas. Greižta kontrolė mažina motyvaciją,stabdo kūrybinį augimą bei prieštarauja žmogaus asmeninei laisvei. Kita priežastis, dėl kurios pernelyg didelė išorinė kontrolėnepageidautina – darbuotojų elgesio, orientuoto į kontrolę, susiformavimas.Darbuotojai paprastai žino, kad nuo jų padarytų klaidų ar laimėjimų tosesrityse, kurias vadovas kontroliuoja, priklausys galimos nuobaudos arpaskatinimas. Kai kurie atlikti tyrimai patvirtina tą faktą, kaddarbuotojai dažnai didesnį dėmesį skiria kontroliuojamiems darbams ir daugaplaidžiau žiūri į nekontroliuojamų užduočių atlikimą. Ir galų galepasiekiami ne visi organizacijos tikslai. Organizacijos gali išvengti tokių nepageidaujamų reiškinių tiksuteikdamos didesnes galimybes darbuotojams patiems kontroliuoti savodarbą. Kad savikontrolė būtų efektyvi, kad nesąlygotų aplaidaus darbuotojųpožiūrio į atliekamą darbą, būtinos kelios sąlygos: 1. Vadovas ir pavaldiniai turi abipusiškai pasitikėti vienas kitu.Vadovas, pavaldiniams galimybę asmeniškai atsakyti už savo veiksmus, savoelgesiu tarsi sako savo pavaldiniams: ,,aš jumis pasitikiu, jūs gerasdarbuotojas”. Tokia darbuotojų nuostata teigiamai veikia darbuotojų elgesiomotyvus. 2.Užtikrinamas darbuotojų suinteresuotumas organizacijos tikslųsiekimu. Tai pasiekti leidžia darbuotojų įtraukimas į tikslų nustatymoprocesą. Tada darbuotojai sieks nustatytų tikslų, nereikalaudami jokioišorinio valdymo. 3. Efektyvi komunikacija tarp vadovo ir pavaldinių. Vadovas turi būtitikras kad, iškilus kokiems nors neaiškumams ar keblumams, pavaldinysneabejodamas kreipsis pagalbos į jį. 4. Darbuotojų sugebėjimas objektyviai įvertinti savo pačių darbą.Niekas už patį vykdytoją geriau nežino, ar teisingai atliekama darbinėužduotis. Todėl iškyla efektyvių vertinimo kriterijų nustatymo būtinybė.[3,172p.] Darbuotojų veiklos vertinimo kriterijai turi būti nustatomibendromis darbuotojo vadovo pastangomis, sudarant jo individualų veiklosplaną. Labai svarbu, kad šie kriterijai objektyviai atspindėtų jo darbą,būtų realūs, bet kartu ir keltų pakankamai aukštus reikalavimus. 5. Tiesioginė darbuotojų skatinimo priklausomybė nuo pasiektųrezultatų. Kai darbuotojas žino, kad nuo jo veiklos rezultatų priklausobūsimasis skatinimas, jis pats yra suinteresuotas gerai dirbti ir siektiorganizacijos tikslų. Savikontrolė toli gražu nereiškia, kad vadovas visiškai pasitraukia įšalį ir nebekontroliuoja pavaldinių darbo. Sudarant individualiusdarbuotojų veiklos planus, turi būti suderinta ir planų kontrolės tvarkabei periodiškumas. Kiekvienu individualiu atveju gali būti pasirenkamageriausiai situaciją atitinkanti kontrolė, tačiau priimtiniausias variantasyra darbuotojo veiklos aptarimas ir įvertinimas per konfidencialų vadovo irdarbuotojo pokalbį. Tokio pokalbio metu turi būti išsiaiškinama, kaip irkodėl darbą vertina vadovas ir pats darbuotojas. Ypatingą dėmesį reikiaskirti toms užduotims, dėl kurių atlikimo darbuotojo ir vadovo požiūriainesutampa. Taip pat turi būti aptariamos priemonės, kurios padėtų ateityjedarbuotojui išvengti galimų nesklandumų. Kadangi tokia pavaldinių veikloskontrolė ir įvertinimas turi neformalų, neoficialų pobūdį, darbuotojamspsichologiškai lengviau ją priimti. O vadovas kartu turi galimybęneišleisti situacijos kontrolės iš savo rankų.[3, 173 p.] VI KONTROLĖS PROCEDŪROS 6.1.Kontrolės procesų tipaiApibendrintai galima pateikti dvi kontrolės proceso sistemas. Pirmoji – tai kompleksinė profilaktinės, lyginamosios ir grįžtamosioskontrolės sistema. Visose veiklos srityse yra trys skirtingi kontrolėstaikymo laikotarpiai(I priedas 1.2.pav.). Profilaktinė kontrolė – tai aktualių problemų numatymas ir išankstinispasirengimas jų išvengti. Svarbu pažymėti, jog planavimas ir profilaktinėkontrolė yra tarpusavyje susiję, bet skirtingi dalykai. Planavimas atsako įklausimą: ,,Ką ir kaip ketiname padaryti?”. Profilaktinė kontrolė atsako įklausimą: ,,Ką galime padaryti iš anksto, kad pasiektume savo tikslus?” Lyginamoji kontrolė apima esamų veiksmų ir procesų įvertinimą. Ji galibūti vadinama esamosios situacijos kontrole, nes yra susijusi su dabartineveikla, o ne su praeitimi ar ateitimi. Ji įgalina stebėti veiklą kiekvienumomentu bei spręsti kylančias problemas, kol jos dar nepaveikė galutinioprodukto. Grįžtamojo kontrolė – tai informacijos apie užbaigtą veiklą rinkimas,jos vertinimas ir veiksmų, kaip tobulinti panašią veiklą ateityje,parengimas. Šios kontrolės trūkumu laikytina tai, kad reikiamų veiksmųimamasi jau po laiko. Teigiamas šios kontrolės bruožas: ji testuoja irįvertina tikslus ir standartus. Tikslai, kurių neįmanoma pasiekti arba
kurie yra per daug lengvi, gali būti koreguojami. Praktiškai vadovas turėtųtaikyti kompleksinę kontrolę. Profilaktinė kontrolė padeda jam nuspėtiproblemas. Lyginamoji – sustabdyti ir ištaisyti klaidas dar pradinėjestadijoje, grįžtamoji – apdraudžia nuo tų klaidų pakartojimo. Iš bendros kontrolės schemos (I priedas 1.2 pav) matyti, kaipprofilaktinė, lyginamoji ir grįžtamoji kontrolė susijusi su veiklosprocesu. Šioje schemoje įdėjmai – tai visa, kas paruošiama bei toliaunaudojama perdirbimo procese, t.y. darbuotojai, kapitalas, įrenginiai irįranga, medžiagos. Rezultatas – tai efektyviai realizavus įdėjimuspagamintos prekės ar suteiktos paslaugos. Antroji kontrolės sistema – tai konkretūs veiksmai imantis tam tikrosveiklos tikrinimo. Tikrinama etapais. Įvairūs autoriai nurodo skirtingąetapų skaičių.[1, 166-167 p.] Vieni iskiria keturis pagrindinius procesoetapus (I priedas 1.3 pav.), kiti – tris, treti – penkis(II priedas 2.2pav). 6.2.Kontrolės proceso etapai Valdymo kontrolė yra sistemingos pastangos suderinti veiklos atlikimostandartus su numatytais tikslais, suprojektuoti informacijos grįžtamojoryšio sistemas, palyginti tikrąjį veiklos atlikimo lygį su numatytaisstandartais, rasti nukrypimus nuo jų ir įvertinti šių nukrypimų svarbą beiimtis veiksmų, užtikrinančių, kad visi ištekliai būtų efektingiusiai irefektyviausiai panaudojami siekiant bendrų tikslų.[5, 550 p.] Mockerio apibrėžimas skiria keturis kontolės etapus: 1. Standartų ir metodų sukūrimas veiklos atlikimo lygiui įvertinti.Idealiu atveju tikslai ir uždaviniai, sukurti per planavimo procesą, jaubūna aiškiai suformuluoti, numatyti konkretūs galutiniai terminai. Taisvarbu dėl daugelio priežasčių: 1) Neapibrėžtai suformuluoti tikslai, tokie kaip ,,pagerinti darbuotojų įgūdžius” yra tik tušti šūkiai tol, kol vadovai nepasako, ką jie turi omenyje sakydami ,,pagerinti”, kada ir ką ketina daryti, kad pasiektų šį tikslą. 2) Preciziškai suformuluoti tikslai yra lengviau įvertinami dėl tikslumo ir naudingumo, negu tušti šūkiai. Tokius tikslus yra lengva perduoti ir paversti standartais ir metodais, kurie gali būti naudojami veiklos atlikimo lygiui nustatyti. Šie lengvai perduodami preciziškai suformuluoti tikslai ir uždaviniai yra ypač svarbūs kontrolei, kadangi planavimą ir kontrolę paprastai atlieka skirtingi žmonės. 2. Veiklos atlikimo lygio vertinimas. Kaip ir visi kontrolės aspektai, vertinamas yra nenutrūkstamas pasikartojantis … prosesas. Vertinimo dažnumas priklauso nuo vertinamos veiklos tipo. 3. Nustatymas ar veiklos atlikimo lygis atitinka standartus. Daugeliu atvejų tai lengviausias kontrolės žingsnis. Jei veiklos atlikimo lygis atitinka standartus, vadovai sako ,,viskas yra kontroliuojama kaip parodyta pav. ir jiems nereikia kištis į organizavimo operacijas

4. Koregavimo veiksniai. Į šį etepą pereinama, jei veiklos rezultatainukrypsta nuo standartų ir analizė rodo, kad reikalinga pataisa. Koregavimoveiksniai gali apimti vieno ar kelių organizacijos operacijų arba pradžiojesukurtų standartų pataisas. Pvz., vadovas gali pastebėti, kad reikiadaugiau darbuotojų siekiant nepažeisti klijanto 5 min. laukimo standarto,nustatyto ,,McDonald” kompanijoje. Kitais atvejais per patikrinimus galibūti atskleidžiami netinkami standartai. Dėl šių aplinkybių koregavimoveiksniai gali apimti standartų pakeitimą. Pavyzdys rodo ir kitą svarbų aspektą, kad kontrolė yra dinamiškasprocesas. Jei vadovai nepadaro išvadų apie kontroliuojamą procesą, jie tikstebi veiklą. Prioritetas visada turi būti teikiamas kūrimui naujų,konstruktyvių veiklos būdų, užtikrinančių veiklos atlikimo lygio atitikimąstandartams, o ne praeities klaidų konstatavimui.[5, 550-551 p.] IŠVADOSIšsiaiškinus kas tai yra kontrolė ir aptarus visas sudėtines josdalis, galime daryti išvadą, kad kontrolė yra labai savarbus vadyboselementas: ji lydi planavimą ir organizavimą. Be kontrolės negali būtinagrinėjamas nei vienas vadybos elementas. Pirmiausiai reikia atsižvelgti įvieną iš reikšmingiausių kontrolės savybių – ji turi aprėpti viską.Kiekvienas vadovas, nepaisant jo rango, privalo kontroliuoti, nes tai įeinaį jo pareigas,net ir tada kai niekas jam to specialiai nepavedė. Kontrolė yra reikalinga tam, kad viskas būtų daroma pagal planus,instrukcijas ir įsakymus. Jos tikslas pastebėti klaidas ir silpnasiasvietas norint jas ištaisyti ir vėliau jų nekartoti. Kontroliuoti reikiaviską: darbuotojų veiklą ir veiksmus, medžiagas ir įrengimus. Kontrolė turibūti pradėta vykdyti, kai suformuluoti tikslai paskirstytos užduotys arįkurta organizacija. Kontrolė padeda išsiaiškinti problemas ir taipkoreguoti organizacijos veiklą, kad problemos neperaugtų į krizę. Kiekviena organizacija privalo laiku pastebėti savo klaidas ir jasištaisyti, kad jos netrukdytų siekti užsibrėžtų tikslų. Kontrolė turi remtiir skatinti viską, kas organizacijoje yra gero. Iš kontrolės teikiamosinformacijos vadovai mato, kur pasiekta pažangos ir kur patirta nesėkmė.

Kontrolė duoda tam tikrą garantiją , kad organizacija tikslus pasieks. Pats kontrolės procesas yra planuojamas: nustatomas kontroliavimoobjektas: sąmatos ir rezultatas, kirkybė ir kokybė. Be to, numatomikontrolės vykdytojai, nustatomas kontrolės operacijų dažnumas ir vieta,numatoma kokie metodai bus naudojami. Tik protinga kontrolė bus efektyvi, t. y. jei išlaidos kontrolei busmažesnės už galimus nuostolius jai nevykstant. Be to kontrolė turi būtiatliekama laiku, operatyvi ir nuolatinė. Taigi kontrolė yra labai svarbi bet kuriuo atveju. LITERATŪRA1. Administravimo principai / E. Bagdonas, L. Bagdonienė. Kaunas. Technologija 2000 2. Valdymo kontrolė tarptautinėse firmose / V. Navickas. Kaunas. Technologija 2001 3. Personalo valdymas / A. Sakalas, V. Šilingienė. Kaunas. Technologija 4. Vadybos pagrindai / B. Neverauskas, J. Rastenis. Kaunas. Technologija 2001 5. Vadyba / James A.F. Stoner ir kiti. Kaunas. Poligrafija ir informatika 1999 I PRIEDAS1. pav. Planavimo ir strateginės kontrolės sritys

1.2 pav. Kompleksinės kontrolės taikymo etapai.

Grįžtamasis ryšys

1.3. Kontrolės proceso etapai II PRIEDAS2.1 lentelė

Biudžeto tipai

|Biudžetų tipai |Ką parodo biudžetas ||FINANSŲ: |Visi grynųjų įplaukų ir piniginių išlaidų ||Pinigų srauto |šaltiniai kas mėnesį, kas savaitę ar kas ||Kapitalo išlaidų |dieną ||Balansas |Turto, pavyzdžiui, naujų mašinų, žemės || |pirkimo, išlaidos || |Turto ir turto šaltinių sugretinimas ||OPERACIJŲ: |Pajamos, kurias organizacija tikisi gauti ||Pardavimų ir paslaugų;|iš įprastų operacijų. ||Išlaidų |Numatomos išlaidos per ateinantį periodą. ||Pelno |Numatomi skirtumai tarp pajamų ir išlaidų.||NEPINIGINIS: |Darbo laiko paskirstymas valandomis. ||Darbo laiko fondas |Vietos padalijimas. ||Vietos (patalpų) |Atskirų įrenginių apkrovimas staklių ||Įrenginių (pajėgumų) |valandomis |

2.2 pav. Kontrolės proceso elementai III PRIEDAS3.1 pav. Valdymo kontrolės procesas

3.2 lentelė Informacinio tipo kontrolės sistemos

|Finansinė |Biudžetai |Išlaidų projektavimas || |Kapitalo išlaidos |Kapitalo investitoriai || |Grynųjų pinigų srautų |Grynųjų pinigų valdymas || |analizė | ||Operacijų |Produkcijos sąrašas |Gaminimo apimtis || |Kokybės kontrolė |Produkcijoskokybė || |Resursų kontrolė |Išlaidų bei resursų skaičius || | |ir kaina ||Žmogiškųjų |Nebuvimas |Dienos darbas ||resursų |Įvykdymas |Personalinis evoliucionavimas|| |Socializacija |Asmeniniai atitikimai |

———————– Adaptuotis pasikeitus sąlygoms

Susitvarkyti su vidaus problemomis

Apriboti klaidų skaičių

Minimizuoti sąnaudas

Kontolė padeda organizacijai

Abstrakti

Konkreti

Strateginė kontolė

Valdymo kontrolė

Finansų kontrolė

Operacijų kontrolė

Elgesio kontrolė

Galutinė kontrolė

Tarpinė kontrolė

Pradinė kontrolė

Laikas

ne

Imtis koregavimo veiksmų ir peržiū-rėti standartus

Ar veiklos atlikimo lygis atitinka standartus

Sukurti standartus ir metodus veiklos atlikimo lygiui įvertinti

Įvertinti veiklos atlikimo lygį

Taip

Nieko nedaryti

TIKSLAI

IŠLAIDOS

PRODUKTYVUMAS

OPERACIJOS

APYVARTOS LAIKAS

FINANSAI

RINKA

LANKSTUMAS

VARTOTOJO PASITENKINIMAS

PRISTATYMAS

KOKYBĖ

REZULTATAI Prekės Paslaugos

PERDIRBIMASGamybos ir/ar paslaugų procesai

ĮDĖJIMAI Žmonės Kapitalas Įrengimai Medžiagos

GRĮŽTAMOJI KONTROLĖ Rezultatų tikrinimas Mokymasis iš praeities klaidų

LYGINAMOJI KONTROLĖ Proceso tikrinimas ir reguliavimas

PROFILAKTINĖ KONTROLĖ Įdėjimų tikrinimas Problemų nuspėjimas ir pašalinimas

4. Reikiamo veiksmo priėmimas

1.Standartų nustatymas

2.Veiklos įvertinimas

3.Veiklos ir standarto palyginimas

Status quo išlaikymas

Nukrypimų ištaisymas

Standartų pakeitimas

Veiklos įvertinimas

Jutimas

Tikslas, planas, standartas Sąlygos Ch…arakteristika

Veiklos ir standarto palyginimas

Lygintojas

Veiksmai situacijai pakeisti Aktyvatorius

Nesiima jokių veiksmų

Efekto ir priežasčių įvertinimas

Numatytų ir realių rezultatų palyginimas

Strategija

Rezultatai

Strategijos realizavimo planai

Misija ir tikslai

Įtakos grupės

Organizacijos vadovai