Konstitucija ir jos paskirtis

Konstitucija ir jos paskirtis

Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, kitų įstatymų šaltinis.Pagal kilmę ji būna 3 rūšių:Priimta referendumo metu;Priimta parlamento;Dovanota konstitucija (būdinga buvusioms kolonijoms).

1917m. Meksika priėmė konstituciją, kurią pavadino amžinąja.

Kad būtų laikomasi konstitucijos yra įsteigiamos spec.priežiūros institucijos, pvz.: konstitucinis teismas.

1529m. LDK seimas priėmė I-ąjį statutą, kuris gynė LDK suverenitetą, apibrėžė valdžios pasiskirstymą: ką gali seimas ir ką kunigaikštis. Įtvirtino visų tikėjimų lygybę, moterys lygias teises su vyrais, galėjo valdyti turtą, vienodai galiojo tiek bajorams, tiek valstyčiams.1566m. II-asis statutas, kuris įtvirtino plačias bajorų teises.1588m. III-asis statutas, kurio paskirtis buvo kaip įmanoma labiau apginti LDK suverenitetą po Liublino unijos su Lenkija. Galiojo iki 1840m.

1787m. Buvo patvirtinta 1-oji pasaulyje rašytinė konstitucija JAV, kuri galioja iki šiol. 1791m. Padarytos esminės pataisos. Didžiulį dėmesį skyrė piliečių teisėms (europiečių), įtvirtino tikėjimo laisvę, žodžio, spaudos laisvę, laisvę į teisę ir teisingą teismą, asmens ir turto neliečiamybę, teisę į rinkimus, teisę nešioti ginklą, įtvirtino valdžios išskaidymo principą.

1791m. Gegužę priimta LT ir Lenkijos statutas, kuris buvo skirtas Lenkijos visuomenei. Katalikų religija buvo valstybinė religija. Įtvirtino baudžiavą valstybėje, valdžios išskaidymo principą. Seimas rinko karalių, karalius vadovavo vyriausybei, kurią pats pasirinkdavo. Panaikino Liberum veto teisę.

1791m. rugsėjį priimta I-oji Prancūzijos konstitucija. Įtvirtino konstitucinę monarchiją. Aukščiausias nacionalinis susirinkimas įtakojo dinastiniu būdu ateinantį karalių; visi miestai ir miesteliai gavo teisę rinkti merą. Teisėjai buvo renkami.

D.B. neturi susistemintos rašytinės konstitucijos. Formaliai galioja visi įstatymai priimti nuo XIIIa. Įstatymai ir teismų pretendentai. Galioja paprotinė teisė.

Už konstitucijos pataisą turi balsuoti 2/3 piliečių arba ¾ parlamentarų.

1918-02-16 Nepriklausomybės aktas – konstitucinės teisės atgimimo pradžia.

1918-11-02 patvirtinta LT Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius.1922m. Priimta pirmoji LT respublikos konstitucija, Kuri skelbė, kad LT parlamentinė respublika su renkamu Prezidentu. Stulginskis + krikščionys demokratai;Grinius + socialdemokratai;Smetona + autoritarinis rėžimas, 13 metų nebuvo seimo; 1928m. Išleido 2-ąją LT konstituciją, kur išplėstos prezidento vykdomosios valdžios galios, prailgino prezidento kadenciją iki 7 metų; 1938m. Išleido 3-ąją konstituciją, kurios įteisino autokratinį rėžimą.

Valstybių valdymo formosMonarchijos ir respublikos

Valstybės valdymo forma – tai valdžios struktūra ir kompetencijų pasidalijimas tarp valstybės vadovo, vyriausybės ir parlamento. Ji nusakoma konstitucijoje.Seniausia monarchija pasaulyje Japonija. Pasaulyje yra išlikę tik 30 monarchijų, iš jų net 11 yra Europoje. Aukščiausia valdžia faktiškai ir teisiškai monarchijoje priklauso monarchui, kuris įgaliojimus ir titulus įgyja paveldėjimo keliu.

Monarchijos yra 2 rūšių: absoliutinė ir konstitucinė.

Absoliutinė monarchija būdinga Azijos ir arabų šalims (Kuveitas, Marokas, Saudo Arabija). Čia monarchui priklauso visi trys valdžios lygiai, jis yra aukščiau įstatymų, pats renka seimą. Jis valdo istorine, paprotine tradicija ir religija.

Konstitucinėje monarchijoje monarchas karaliauja, bet nevaldo. Jo galios aiškiai apibrėžtos Konstitucijoje, bet faktiškai jis nieko negali. Monarcho funkcijos:Atstovauja savo šalį užsienyje;Aukščiausiu lygiu priima užsienio delegacijas (tik prezidentas gali būti jų sutiktas);Vadovauja labdaros fondams.

Respublikos

Jos gali būti 3 tipų:Prezidentinės;Pusiau prezidentinės;Parlamentinės.

Prezidentinės respublikos pvz.: JAV, Meksika, Rusija ir t.t.Bruožai:Valstybės vadovas ir parlamentas renkami atskirai visuomeniniu rinkėjų balsavimu. Formuojami 2 politiniai poliai.Šioje sistemoje nėra ministro pirmininko.Prezidentas pats pasirenka komandą, parlamentas neturi įtakos vyriausybės formavimui, prezidentas neturi atsakyti už savo veiklą parlamentui.Politinės krizės beveik neįmanomos šioje sistemoje (pliusas).Svarbų vaidmenį vaidina konstituciniai teismai.Būdingas politinis stabilumas.Sunku nustatyti politinės atsakomybės laipsnį (-), t.y. prieš rinkimus galima žadėti daug, o neįvykdžius kaltinti kitus.

Pusiau prezidentinei respublikai būdinga:Prezidentas ir parlamentas renkami visuomeniniu balsavimu;Oficialiai valstybės vadovas yra prezidentas, bet jis negali savarankiškai sudaryti vyriausybės.Atsiranda ministro pirmininko institucija;Vyriausybę skiria parlamentas prezidento teikimu, kaip ir ministrą pirmininką. Šios sistemos minusas, kad prezidentas negali sudaryti vyriausybės.Vyriausybei Ministras pirmininkas vadovauja tol, kol jis turi parlamento pasitikėjimą.Prezidentas turi teisę paleisti parlamentą, bet čia laukia ilgos ir labai sudėtingos procedūros.Prezidentas negali įtakoti vidaus ūkio politikos.Prezidento funkcijos:Užsienio politika (sutartys, diplomatai);Ginkluotojų pajėgų vadas;Turi teisę skirti parlamento rinkimų datą.

Jei prezidento institucija ir parlamento pozicija sutampa sistema tampa prezidentine.

Parlamentiniui valdymui būdinga:Visi įgaliojimai sutelkti parlamente;Jei yra prezidento institucija, tai jis renkamas parlamento (EST, LV)Prezidentas priklauso nuo parlamento galios, 2/3 parlamentų balsų galima pakeisti prezidentą;Svarbiausia figūra valstybėje Ministras pirmininkas, kurį skiria parlamentas, ir kuriam pavedama sudaryti vyriausybę;Oficialus valstybės vadovas – Ministras pirmininkas.

Lietuvos Respublikos politinė sistema

LR seimas;LR prezidentasLR vyriausybėLR konstitucinis teismasTruputi istorijos:LR seimas kaip valdžios institucija atsirado XVa. Pabaigoje. 1529m. Įgavo įstatymų leidimo teisę.1920-1922 m.m. steigiamasis seimas posėdžiavo Kaune. Narių skaičius buvo 150, dauguma krikščionys demokratai. Seimo pirmininku išrinktas Stulginskis, prezidento nebuvo.1922m. Seimas įvedė nacionalinę valiutą – Litą.1922m. Pabaigoje buvo išrinktas pirmasis seimas, kiek vėliau pirmasis prezidentas Stulginskis.Lietuva 1923m. Prisijungė Klaipėdos kraštą;Buvo sureikšmintas bažnyčios vaidmuo valstybėje.1926m. Išrinktas 3 seimas ir prezidentas Grinius. Tačiau tų pačių metų pabaigoje įvyko perversmas.1936-1940m. buvo išrinktas 4-asis seimas, kuris tiksliau buvo pasiūlytas apskričių viršininkų.Įstatymų leidėjas buvo prezidentas.1990-1992m. Buvo išrinkta aukščiausioji taryba, kuri vėliau buvo pavadinti atkuriamuoju seimu.1992-1996m. Kairiųjų politinių jėgų seimas. Prezidentas Brazauskas, seimo pirmininkas Juršėnas. Nebėra politinių krizių.

1996-2000m. Dešinieji konservatoriai. Seimo pirmininkas Landsbergis. 2000-2004m. Dabartinis seimas, ministras pirmininkas Brazauskas.Seimo institucija LT nelaikoma patikima, neturi teigiamo imidžo piliečių tarpe.

Seimo kompetencija:

Pagr.funkcija leisti įstatymus;Tvirtina valstybės biudžetą;Nustato valstybės mokesčių sistemą;Tvirtina tarptautines sutartis;Nustato valstybės administracinį padalijimą;Skiria prezidento rinkimų laiką;Įveda tiesioginį valdymą šalies regionams, jei šie nepaklūsta valstybės teisės aktams;Leidžia amnestijos aktus, kai kalinių pasidaro daugiau nei 15000, tai nutinka tik kartą per metus.

LR Prezidentas

Turim 7 prezidentą.Smetona®Stulginskis®Grinius®Smetona®Brazauskas®Adamkus®Paksas®…Prezidentas renkamas 5 metams visuotiniu balsavimu.Juo gali tapti asmuo sulaukęs 40 metų. Rinkimuose gali dalyvauti tik veiksnūs ir pilnamečiai asmenys.Prezidento neprašoma tikrintis psichinės sveikatos.Prezidentu gali būti tik asmuo lietuvis, neturintis priesaikos kitai valstybei ir gyvenęs Lietuvoje tris metus.Į prezidentus asmenį gali iškelti politinė partija arba jis pats;Kandidatas privalo surinkti 20 000 parašų, kad būtų įregistruotas;Turi deklaruoti savo pajamas ir turtą;Prezidento atlyginimas 12 MGL plius 50% kelionės išlaidoms nuo tos sumos;Jam priklauso rezidencija Turniškėse bei du automobiliai;Dovanos, kurios viršija vieną MGL priklauso valstybei;Baigęs tarnybą jis vis dar turi prezidento vardą; gauna 50% nuo buvusio atlyginimo pensiją, automobilį, vairuotoją, namų prižiūrėtoją ir apsaugos darbuotoją.Du kartus galima iš eilės būti prezidentu.Mirus prezidentui jis laidojamas valstybės lėšomis.

Prezidento f-jos:Prezidentas atsakingas už užsienio politiką, diplomatiją;Prezidentas gali pasirinkti kandidatus į vyriausybę, tačiau ją tvirtina seimas.Leidžia dekretus susijusius su užsienio politika;Turi veto teisę, kuri yra simbolinė;Ginkluotojų pajėgų vadas, skiria kariuomenės vadą ir skiria karinius laipsnius.Prezidentas gali įvesti nepaprastąją padėtį (karo įstatymai);Prezidentas skiria saugumo departamento direktorių;Suteikia šalies pilietybę;Suteikia amnestiją nuteistiesiems;Teikia valstybės apdovanojimus: ordinus ir medalius, kurių skaičius yra neribojamas, turint ordiną galima tikėtis pirmo laipsnio pensijos.

Prezidento asmuo yra neliečiamas, jis turi diplomatinį imunitetą, negali būti parauktas administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn;

LR Vyriausybė

Veiklą reglamentuoja 1994m. Priimtas įstatymas. Vyriausybę sudaro Ministras pirmininkas ir ministrai. Yra 13 ministerijų, su politine kaita ministras atleidžiamas iš pareigų;Sekretorius su politine kaita nesikeičia, jis parodo naujiems ministrams ką ir kaip reikia daryti;Vyriausybė už savo veiklą atsako seimui ir prezidentui (dvigubas pavaldumas);Vyriausybė vykdo vykdomąją valdžią: seimo įstatymus, prez.dekretus ir konstitucinio teismo nutarimus;

Vyriausybė atstatydinama šiais atvejais:Seimui du kartus nepritarus jos programai;Seimui slaptu balsavimu pareiškus nepasitikėjimą ministru pirmininku ar vyriausybe;Ministrui pirmininkui atsistatydinus ar mirus;Po seimo rinkimų, kai formuojama nauja vyriausybė;Kai pasikeičia kadencijos eigoje daugiau nei pusė ministrų, t.y. septyni.

Ministrai turi diplomatinį imunitetą ir negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn; tik seimas gali suteikti leidimą juos suimti;

LR vyriausybės įgaliojimai:Saugo konstitucinę santvarką valstybėje;Saugo LT valstybės teritorijos neliečiamumą ir viešąją tvarką;Užtikrina valstybės saugumą;Vykdo prezidento dekretus;Koordinuoja ministerijų veiklą;Pateikia valstybės biudžeto projektą;Rengia įstatymus ir projektus;Kartu su prezidentu vykdo užsienio politiką;

Dalį savo f-jų vyriausybė įgyvendina per apskritis, kurių pas mus yra 10 ir jos yra pavaldžios vyriausybei.Apskrities viršininkas (būna tol kol pasitiki juo ministras pirmininkas, būtinai su aukštuoju) ® patarėjai (kurių skaičius neribojamas) ® apskrities viršininko pavaduotojas ® sekretorius (sunkiai pakeičiamas) ® departamentai

Funkcijos:Vykdo žemės reformą;Prižiūri sveikatos apsaugą;Vykdo statybų priežiūrą;Prižiūri švietimą apskrities mokyklose;Vykdo vaikų su proto negalia ir našlaičių globos namų priežiūrą;Organizuoja stichinių nelaimių padarinių likvidavimą;Apskrities viršininko didelis atlyginimas 30 MGL plius 30% priedas.

Konstitucinis teismas

Nauja institucija politiniame gyvenime, kuri įsteigta 1993 metais.Funkcijos:

KT garantuoja konstitucijos viršenybę teisės sistemoje prieš kitus teisės aktus;Sprendžia ar prezidento dekretai, seimo įstatymai, vyriausybės nutarimai neprieštarauja vienas kitam ir LT Konstitucijos nuostatoms;Sprendžia ar prezidento būklė leidžia jam toliau eiti savo pareigas;Sprendžia ar LT pasirašytos tarptautinės sutartys neprieštarauja LT interesams ir konstitucijai;Sprendžia ar seimo narių veiksmai neprieštarauja konstitucijai.

ü Konstitucinį teismą sudaro 9 teisėjai ir tik vienai kadencijai. Juo gali tapti LT teisę baigęs ir dešimt metų tą darbą dirbęs nepriekaištingą reputaciją turintis asmuo.ü Po tris kandidatus siūlo prezidentas, seimo pirmininkas ir aukščü iausiojo teismo teisėjas.ü Kas trys metai KT sudėtis atnaujinama trečü daliu;ü Teisėjai negali užimti jokių kitų pareigų ir gauti kitą atlyginimą, išskyrus už meninę ar pedagoginę veiklą;ü Teisėjo asmuo neliečü iamas (jo turtas, darbo vietą t.p.) išskyrus KT leidimu apriboti šį imunitetą;ü KT patys sprendžia ar jų atlyginimai atitinka konstituciją;ü Šie teisėjai niekam neatsiskaitinėja, yra lyg uždaras luomas;ü KT bylą turi išnagrinėti per 6 mėn., bet…ü KT teisėjų teisės negali būti ribojamos net paskelbus karą ar nepaprastąją padėtį;ü KT teisėjas gali būti baudžiamas dėl aplaidumo, bet tik sumažinus per pusę vieno mėn. Atlyginimą;ü KT išeidamas gauna 6 mėn. Dydžio kompensaciją;ü Neturint gyvenamo ploto Vilniuje, jam turi būti suteiktas būstas 9 metams;ü KT posėdžiai atviri, bet eilinis pilietis kreiptis į KT negali;ü Į KT kreipiasi tik: prezidentas ir seimo nariai.ü Teismų sistema tokia: apylinkės teismas → apygardos → aukščü iausias teismas → konstitucinis.ü KT sprendimai galutiniai, neginčü ijami, neskundžiami ir nekomentuojami.

Politiniai rėžiamai

Demokratiniai;Autoritariniai;Totalitariniai.

Demokratinio politinio rėžimo bruožai:Piliečių suverenumas (nepriklausomybė nuo valdžios, jie renka valdžią);

Valdžios formavimas rinkimų būdu;Daugumos valdžia nepažeidžiant mažumos teisių;Pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimas;Laisvi periodiški ir nešališki rinkimai;Visų lygybė prieš įstatymą;Konstitucinis valdžios galių apribojimas;Laisvė kurti partijas, draugijas, klubus ir t.t.;Įvairiapusė žiniasklaida;Diskriminacijos nebuvimas.

Autoritariniai politiniai rėžimaiTada nebelieka demokratijos politikos sferoje, bet išlieka laisvė ekonomikoje, kultūroje;Vadovas ateina nedemokratiniu keliu;Pagrinde autokratinis rėžimas išlenda iš prezidentinio valdymo;Autoritarizmo vadovas vadovaujasi ne kažkokia ideologija, bet turi konkrečią programą;Iškeliami nacionaliniai interesai;Netaikomos represijos;Vadovas atlieka įstatymų leidimo ir vykdymo funkcijas;Rinkimai į seimą dažniausiai yra fiktyvūs;Didelis kariuomenės vaidmuo, kariškiai ima kištis į visuomeninį gyvenimą.

Autoritarinio rėžimo tipai:Tradicinės monarchijos (arabų kraštai), valdžia paveldima ir sutelkta vienose rankose.Asmeninės diktatūros (Libija, Kuba…)Teokratijos (Talibų rėžimas Afganistane), viskas paremta religija, įstatymai turi atitikti Koraną, nėra visuomeninio gyvenimo sričių, nėra privataus gyvenimo, moterys neturi jokių teisių, draudžiama viskas, kas yra pasaulietiška.Azijinis švelnus autoritarizmas (P.Korėja…), piliečių dalyvavimas politikoje apribotas, tačiau skatinamas žmonių darbas, šios šalys industrinės.Tiesioginis karinis valdymas, kuris būdingas Afrikos šalims. Padeda išspręsti ekonomines problemas, gentines problemas…Kleptokratija, valdančio elito siekimas praturtėti nedemokratiniais būdais. Filipinų diktatorius pasisavino iš iždo 20 mln. Dolerių.

Ne visais atvejais autokratinis rėžimas yra blogas, ekonominių ir politinių krizių metu jis gali išvesti šalį iš blogos padėties.

Totalitariniai rėžimaiŠiandien tokių valstybių beveik nebėra, Šiaurės Korėja.Požymiai:Viena visiems privaloma ideologija, kurią pripažinti privalo visi valstybės piliečiai;Šalį valdo vieno žmogaus vadovaujama partija;Šalyje egzistuoja teroro sistema nukreipta prieš kitaminčius;Egzistuoja perauklėjimo stovyklos;persekiojami žmonės dėl kokio tai bruožo;

Valstybė turi žiniasklaidos monopoliją;Agresyvumas tarptautiniuose santykiuose; Savo nacijos iškėlimas.

Biurokratija