Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………..51. Literatūros analizė……………..………………………………………………………..61.1 Konkurencingo produkto kūrimas …………….…….……………………………….61.2 Vartotojų poreikių patenkinimas…………………………………………………….81.2.1 Vartotojo reikšmė konkurencingo produkto kūrime………..……………..81.2.2 Vartotojų poreikių tyrimas…………………………………………………91.3 Kokybės funkcijos išskleidimo metodas……………………………………….…..131.3.1 Kokybės funkcijos išskleidimo koncepcija………………………….……141.3.2 Kokybės namas…………………………………………………………..162. Tyrimai ir jų rezultatai……………..…………………………………………………..182.1 Tyrimų metodologija……………………………….………………………………182.2 Anketinio tyrimo instrumentarijus…………………………………………………212.3 Tyrimų rezultatų analizė…………………………………………………………..223. Kokybė namo pildymas……………..…………………………..……………………..243.1 Vartotojų poreikių ir naudos bei planavimo matrica…………….…………………243.2 Technikos reakcijos matrica………………………………………………………263.3 Santykių matrica…………………………………………………………………..273.4 Techninės koreliacijos matrica…………………………………………………….283.5 Technikos matrica…………………………………………………………………284. Išvados ir rekomendacijos………………………………………………………………30Literatūros sąrašas………………………………………………………………………….32Priedai………………………………………………………………………………………33ĮVADASSiekdama užsitikrinti perspektyvą, kiekviena organizacija ieško savo konkurencinio pranašumo. Konkurencinis pranašumas, kaip vadybos objektas, per pastaruosius dešimtmečius stipriai kito ir panašu į tai, kad šiandien organizacijos jį įgyja siekdamos valdyti kokybę. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas, kaip konkurencinio pranašumo siekimas, šiandien jau tapęs norma, taigi vis daugėja įmonių, norinčių įgyvendinti visuotinės kokybės vadybos principus.Visuotinės kokybės vadyba užtikrina visapusišką veiklos modernizavimą ir padeda spręsti daugelį konkurencingumo didinimo uždavinių. Tačiau, norint sėkmingai konkuruoti rinkoje, reikia sugebėti išgirsti ir išaiškinti vartotojų norus bei poreikius, parinkti tinkamus metodus vartotojams patenkinti, kadangi tai yra vienas iš svarbiausių strateginių organizacijos plėtros proceso aspektų.Konkurencingo produkto kūrimas yra sudėtinga veikla, tam reikia gerai žinoti vartotojų poreikius bei lūkesčius, be to užtikrinti firmos vidaus funkcinių grupių glaudų bendradarbiavimą stengiantis atpažinti ir spręsti visas iškylančias problemas. Tai pagrindinai susiveda į kokybiško produkto sukūrimą ir trukmės trumpinimą nuo produkto kūrimo pradžios iki pateikimo į rinką. Visoms šioms problemoms spręsti geriausiai tinka kokybės funkcijos išskleidimo metodas. Jis įgalina nuolatinį vartotojų poreikių ir lūkesčių tyrimą bei sisteminį kiekvieno vartotojui pasiūlyto produkto ar paslaugos galimybių vertinimą.Šiame kursiniame darbe siekiau parinkti ir išnagrinėti efektyviausią konkurencingo produkto kūrimo metodologiją, tam rėmiausi įvairių literatūros šaltinių analize. Remiantis pasirinkta metodologija, siekiau išsiaiškinti vartotojų norus bei poreikius įmonės „X“ kuriamam konkurencingam produktui – muzikiniam centrui, ir paversti juos patobulintomis šio produkto charakteristikomis, kurių įdiegimas produkte užtikrintų vartotojų pasitenkinimą įmonės „X“ produktu.
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
Šio skyriaus tikslas – pateikti literatūros, kurioje nagrinėjamas konkurencingo produkto kūrimas, analizę, apibrėžiant svarbiausias konkurencingo produkto, bei jo kūrimo proceso sąvokas, principus, taip pat išskirti kūrimo proceso etapus bei pasirinkti ir pagrįsti metodologiją, kuri bus naudojama šio kursinio darbo tyrimų daliai atlikti.1.1 Konkurencingo produkto kūrimasNorint nagrinėti konkurencingą produktą, pirmiausia turime apibrėžti kuriamo objekto sąvoką. Tai – prekė, gaminys, paslauga, produktas ir panašiai. Produktas suvokiamas kaip proceso rezultatas, apimantis keturias pagrindines kategorijas: paslaugas; intelektinius produktus; medžiaginius produktus; perdirbamąsias medžiagas (ISO 9000:2000) [3, p.8]. Siekiant efektyviai atlikti literatūros analizę, reikėtų apibrėžti ir konkurencingą produktą. Keliuose literatūros šaltiniuose [9, p.1, 3, p.9] pateikti konkurencingo produkto sąvokos paaiškinimai:– Ch. Moore nurodo, kad stiprūs, kitaip tariant, konkurencingi produktai – tai produktai, atspindintys technologijos ir vartotojų poreikių sintezę [9, p.1];– E.R. Stancikas teigia, kad konkurencingas produktas, kokybė, aptarnavimas – tai strategijos, kuriomis siekiama įsigyti vartotojų prieraišumą, tvirtai jaustis rinkoje [3, p.9].
Šiame kursiniame darbe vadovausimės tokiu konkurencingo produkto apibrėžimu:Konkurencingas produktas – tai prekė ar paslauga, tenkinanti įmonės tikslinio rinkos segmento poreikius, ir kurios, pritaikius atitinkamas marketingo priemones, įmonė gali parduoti norimą kiekį.
Galima pateikti 7 konkurencingo produkto skiriamuosius bruožus: trumpas pateikimo į rinką laikas; didesnis efektyvumas; galimybė sumažinti ciklo trukmę; didelė rinkos dalis; pelningumas; naujų galimybių rinkoje atvėrimas; technologinė sėkmė.Pastaruoju metu labai didelis dėmesys skiriamas konkurencingo produkto sukūrimui, kuriuo būtų pasiekiama kokybės, kaštų ir laiko tikslai. M. Henry, B. Corner nurodo, kad svarbiausia konkurencingo produkto sukūrimo prielaida yra „teisingų“ produktų pasirinkimas [8, p.1].Didžiulę įtaką produkto pelningumui rinkoje gali turėti vartotojų poreikių ir reikalingų produkto pokyčių bei idėjų identifikavimas: išsiaiškintų galimybių priderinimas prie įmonės tikslų, išteklių ir išgalių, ir perspektyviausių galimybių atrinkimas [8, p.1]. Ši produkto kūrimo dalis dažniausiai įvardijama kaip produkto ir rinkos strategija.Nauji produktai įmonėje kuriami pasitelkiant įvairius metodus, pvz. Etapinės inžinerijos, lygiagrečios inžinerijos, tvirtojo projektavimo, kokybės funkcijos išskleidimo metodus [3, p.18].Šiame kursiniame darbe, nagrinėdami konkurencingo produkto realizavimo procesą, remsimės E.R. Stanciko [3, p.10] sudaryta schema, kurioje atsispindi konkurencingo produkto realizavimo tarpsniai: Konkurencingo produkto kūrimo strategijos formavimas; Kokybės namo sudarymas; Produkto kūrimo inžinerija; Produkto gamyba; Produkto įvedimas į rinką; Produkto sėkmės rinkoje įvertinimas.1.2 Vartotojų poreikių patenkinimasŠio skyriaus tikslas – pateikti literatūros, kurioje nagrinėjama vartotojų poreikių svarba konkurencingo produkto kūrimui, taip pat nagrinėjami vartotojų tipai bei egzistuojantys vartotojų poreikių išsiaiškinimo metodai.1.2.1 Vartotojo reikšmė konkurencingo produkto kūrimeVartotojų patenkinimas yra svarbiausias konkurencingumą lemiantis veiksnys. Visuotinės kokybės vadybos sąlygomis produktų pagaminimas pagal specifikacijų reikalavimus nėra tikslas, o tik priemonė tikslui pasiekti. Tuo tarpu produkto tikslas – išorinių ir vidinių vartotojų poreikių tenkinimas mažiausia kaina. Atsižvelgus i vartotojų poreikius, jų norus, tobulinamos produkto specifikacijos iki tokio lygio, kad vartotojų esami ir numatomi poreikiai būtų visiškai patenkinti [6, p.67].Siekdama patenkinti vartotojų poreikius, kompanija privalo žinoti,kas yra jos vartotojai. Suprantama, kad vartotojai yra tie žmonės, kurie perka ir naudoja paslaugas ir produktus [6, p.68]. Anot E.R. Stanciko [3, p.15], vartotoją galima apibrėžti kaip fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su organizacija ir besinaudojantis organizacijos sukurto ar realizuojamo produkto funkcinėmis savybėmis.
Pagal kokybės vadybos metodologiją vartotojus galima suskirstyti į išorinius ir vidinius. Išorinius vartotojus galima apibrėžti, kaip organizacijos klientus, perkančius produktą ir sumokančius tam tikrą pinigų sumą; o vidinius vartotojus – kaip organizacijos darbuotojus, dalyvaujančius produkto kūrimo, gamybos ir pateikimo procesuose.Remiantis vienu iš naudojamos literatūros šaltiniu [6, p.68], kiekvienai organizacijai svarbiausia yra geriausiu būdu patenkinti esamus ir numatomus išorinių vartotojų poreikius. Išorinius vartotojus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei priskiriami vartotojai, kurie tiesiogiai (betarpiškai) susiję su gamintojais. Pavyzdžiui, viena įmonė perka žaliavas iš kitos, medžiagas, pusfabrikačius. Antrajai grupei priskiriami vartotojai, kurie neturi tiesioginio ryšio su gamintojais. Sakykime, maisto produkto vartotojai, perkantys prekes mažmeninės prekybos parduotuvėse. M. Henry ir S. Greehalgh [8, p.1] pabrėžia, kad konkurencingą produktą sukurti siekiančiai įmonei svarbu iš anksto apibrėžti , ko trokšta vartotojai – šio apibrėžimo svarba ypač auga sutrumpėjusio produkto vystymo ciklo akivaizdoje, kai kiekviena klaida gali reikšti prarastą galimybę tinkamiausiu laiku pateikti produktą rinkai. Todėl vartotojų reikalavimus išsiaiškinti ir apibrėžti autoriai rekomenduoja kuo ankščiau ir kaip įmanoma tiksliau.1.2.2 Vartotojų poreikių tyrimasM. Vilko [7, p.216] teigimu, būdai, kurių pagalba organizacija išgirsta vartotojų nuomonę, gali būti labai veiksminga kokybės problemų identifikavimo priemonė. Naudingą įmonei informaciją apie problemas organizacija gali gauti per sukurtą skundų analizavimo sistemą, santykių su vartotojais palaikymą per aptarnavimą po pardavimo bei specialiai organizuotais tyrimais. Jei vartotojai yra susidomėję ir turi motyvų pateikti informaciją organizacijai apie savo pastebėjimus produkto atžvilgiu, tuomet organizacijai tereikia sukurti sistemą, kuri įgalintų išgirsti vartotojo balsą. Produkto garantinis aptarnavimas bei kitos popardaviminės paslaugos šiuo atveju gali gerai pasitarnauti. Kitais atvejais, dažniausiai pasitaikančiais prekiaujant trumpalaikio vartojimo prekėmis, kai egzistuoja daug prekių pakaitalų ir vartotojas gali tiesiog nustoti pirkti vienos organizacijos prekes ir pereiti prie kito gamintojo, organizacija turi stengtis ir motyvuoti vartotojus, pareikšti savo pastabas. Tai galima pasiekti inicijuojant vartotojų apklausas ar kitais vartotojų tyrimo metodais. Labiausiai paplitęs yra vartotojų apklausos telefonu metodas. Vartotojų poreikių tyrimo paskirtis – skatinti ir įgalinti vartotojus pranešti su produktu susijusias problemas, bei siūlyti jų tobulinimo galimybes.M. Henry ir S. Greenhalgh [8, p.2] nurodo, kad dažniausiai įmonės susiduria su sunkumais apklausiant vartotojus ir aiškinantis jų pageidaujamas produkto savybes, kadangi vartotojui užduodami neteisingai suformuluoti klausimai. Viena iš būdingiausių klaidų yra produkto techninių apibrėžimų parametrų naudojimas formuluojant kausimą. Autorių teigimu, įsigydami produktą vartotojai perka tam tikrą naudą, o ne technines savybes ar parametrus, todėl ir klausimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į vartotojų poreikį gauti iš produkto naudą, o ne techniškai pažangių parametrų rinkinį.E. R. Stancikas [3, p.38] teigia, kad vartotojai geriausiai žino, ko nori, tačiau jiems labai retai suteikiama galimybė savo poreikius išsakyti produktų kūrėjams. Viena tokių nesklandumų priežasčių yra ta, kad produkto kūrėjams neretai stinga laiko aptarti vartotojų poreikius su pačiais vartotojais. O kai laiko randama, pastarieji dažnai užduoda netinkamus klausimus. Pavyzdžiui, klausimas „Ko jūs norite?“ yra kvietimas vartotojui pateikti, jo nuomone, geriausią techninį sprendimą. Svarbus yra kitas klausimas, kuris turi eiti iškart po pirmojo: „Kodėl jums to reikia?“. Patyręs specialistas užduoda papildomų klausimų, kurie padeda atskleisti vartotojų neišsakytus poreikius. Klausimą „Kodėl jums to reikia?“ galima papildyti šiais:– Jei jūs tai turėtumėt, kokią naudą iš to patirtumėt?– Ar kada nors tai esate turėję? Ar tai išsprendė problemą?– Kuo tai yra gerai?Kitas svarbus dalykas – klausyti ir išgirsti žodžius, iš kurių kyla dar daugiau klausimų. Vartotojų sąvokos, tokios kaip „geras“, „blogas“, „nepatinka“ ar „patinka“, turėtų paskatinti klausinėtoją užduoti papildomų klausimų, kurie padėtų išsiaiškinti vartotojų poreikius ir norus.Šiame kursiniame darbe, nagrinėdami vartotojų nuomonės tyrimo būdus, remsimės E.R. Stanciko [3, p.38-48] išnagrinėtais metodais. Rekomenduojama plačiau naudoti pokalbius (interviu). Svarbiausia leisti kalbėti vartotojui ir kantriai klausytis. Tokių pokalbių rezultatas – vartotojų frazių rinkinys.Bendra vartotojų nuomonės tyrimo procedūra tokia: pirmiausia sužinoti vartotojų poreikius, produkto savybes (kokybiniai duomenys); tada išmatuoti poreikius, savybes (kiekybiniai duomenys).Kokybiniai duomenys dažniausiai gaunami kalbant su vartotojais arba stebint juos, tuo tarpu kiekybiniai duomenys dažniausiai renkami tyrimais ir apklausomis.Tikslinės grupės pokalbiai. Tikslinės grupės sudaromos taip: į vieną kambarį sukviečiama tam tikra grupė vartotojų (respondentų) ir inicijuojama diskusija, kurios metu kiekvienas respondentas išdėsto grupei savo požiūrį ir kartu išgirsta kitų grupės narių nuomonę bei komentarus. Grupėje paprastai dalyv…auja nuo 5 iki 15 asmenų. Dažniausiai minimi šie tikslinės grupės privalumai:– Sinergijos efektas: vieno grupės dalyvio pastabos gali paskatinti kitą grupės narį išsakyti tokias idėjas, kurių daugiau niekas neiškeltų;– Kaina ir efektyvumas: per laiką, kurį paprastai užima vienos vartotojo nuomonės išsiaiškinimas, sužinoma kelių vartotojų nuomonė.Kai kurie tikslinių grupių trūkumai:– Polinkis į bendrumą: pabrėžiami bendri grupės narių įsitikinimai, tačiau neišskiriami atskirų narių įsitikinimai, neatitinkantys bendros nuomonės;– Nepakankamas laikas kiekvienam grupės dalyviui išsakyti savo nuomonę, nes laikas turi būti padalijamas visiems grupės nariams.Apklausiant tikslinę grupę, labai svarbūs yra vadovo įgūdžiai. Jis turi elgtis kaip vadovas – kontroliuoti ir grupės ir atskirų narių, ir savo sąveiką su grupės nariais. Grupės vadovas turi sugebėti pritildyti plepius pašnekovus ir paskatinti santūresnius išsakyti savo nuomonę.Tiesioginiai interviu. Tiesioginiai interviu dažniausiai vyksta konferencijų salėje arba ofise, kartais neutraliuose vietose. Interviu davėjas pasirenka, ar klausinėtojas atvyks pas jį, ar jis pas klausinėtoją. Pastarasis būdas pigesnis ir produktyvesnis klausinėtojui, bet ne visada galimas.Klausinėtojas turi paruošti interviu atmintinę, kuri primins, visą interviu eigą. Tipinė atmintinė galėtų būti tokia: parengti įžanginį interviu klausimą; parengti sąrašą specialių temų; parengti baigiamuosius klausimus ir komentarus.Klausinėtojas turi parinkti interviu davėjo kriterijus, kurie garantuotų patirties, žinių, pozicijos ir kitų charakteristikų tipus, kurie bus reikalingi diskusijos temai. Be to, reikia išsiaiškinti interviu davėjo verbavimo metodus, kurie garantuotų, kad interviu davėjas pateiks reikalingą informaciją.Paprastai interviu yra įrašomi į garso ar vaizdo juostas, nes visko prisiminti neįmanoma.Interviu metu gali būti užduodami įvairiausi klausimai. Bendriausia forma jie gali būti suskirstyti į dvi grupes: atviruosius ir orientuojamuosius.Atvirieji klausimai yra tokie, į kuriuos nėra paprasta atsakyti „taip“ ar „ne“ arba į kuriuos nėra teisingo atsakymo, ir interviu davėjas negali nuspėti teisingo atsakymo. Tokie klausimai skatina interviu davėją pateikti daugiau informacijos negu gali apimti „taip“ arba „ne“. Orientuojamieji klausimai – atvirųjų priešingybė. Jie priverčia interviu davėją atsakyti trumpai ir nesuteikia jam didelio pasirinkimo. Šie klausimai ruošiami tam, kad padėtų klausėjui įrodyti pasakytus teiginius, o ne gauti naujos informacijos.Interviu planavimas. Interviu, ypač jų analizei, reikia skirti nemažai laiko. Todėl svarbu planuoti laiką praleisti tinkamai. Taigi rekomenduojama: suformuluoti klausimus, į kuriuos bus laukiama atsakymų. Į klausimų kūrimą įtraukti kuo daugiau kūrėjų. Jei klausimų daug, juos galima surikiuoti pirmumo tvarka; apsibrėžti savo tikslinę rinką. Kai klausimai yra žinomi, paaiškėja rinka ir kokius kompanijų tipus ar individualius vartotojus reikia apklausti; išrinkti dalyvius. Dažniausiai galutinis produkto vartotojas gali būti ne tik asmuo, kuris jį naudoja. Todėl šiuo atveju tikslinga vesti interviu su tais, kurie sprendimuose vaidina svarbius vaidmenis; sukurti gerą interviu aplinką. Užtikrinti, kad visiems būtų paaiškinta, kokia yra bendra tema, kiek laiko užtruks interviu ir kada tai įvyks. Gauti iš anksto leidimą įrašinėti pokalbius; sutelkti dėmesį. Planuotas dėmesys kiekvienam interviu gali skirtis, ir tai padeda nuspręsti, kas kiekvieną jų turėtų vesti; po kiekvieno interviu veiksmus perplanuoti. Tai svarbu, nes per kiekvieną interviu galima patirti daugelį atradimų, o tai savo ruožtu gali pakeisti tolesnių interviu tikslus.Daugeliu atveju sprendimas naudoti tikslines grupes ar tiesioginius interviu yra nulemtas išorinių veiksnių, tokių kaip apklausiamųjų prieinamumas arba apklausiančiųjų įgūdžiai ir prioritetai. Esant kitoms lygioms sąlygoms, reikia pasirinkti apklausos stilių, kuris padės …išsiaiškinti kuo daugiau unikalių vartotojų norų ir poreikių, neperžengiant tam tikrų biudžeto ir laiko ribų.Labai svarbus žingsnis vartotojų nuomonės tyrimo procese yra nustatymas, kaip specifinio poreikio patenkinimas paveiks vartotojo pirkimo sprendimą. E.R. Stancikas [3, p.37] siūlo klasifikuoti vartotojų poreikius naudojantis Klein poreikių tinkleliu, sudarytu pagal nustatytos ir atskleistos svarbos įtaką poreikiams (žr. 1 pav.):
NUSTATYTA SVARBA Labai svarbu
LAUKIAMI POREIKIAI
o Turi būti patenkinti;o Jei poreikis nepatenkinamas, jaučiamas nusivylimas produktu;o Nedidelis pasitenkinimas produktu, net patenkinus poreikį. DIDELĖS ĮTAKOS POREIKIAI
o Jei poreikis tenkinamas, jaučiamas didelis pasitenkinimas produktu;o Poreikio nepatenkinus jaučiamas nusivylimas produktu. Nesvarbu
MAŽOS ĮTAKOS POREIKIAI
o Minimali įtaka bendram pasitenkinimui produktu, neatsižvelgiant į tai, ar poreikis tenkinamas. PASLĖPTI POREIKIAI
o Poreikio tenkinimas leidžia įgyti konkurencinį pranašumą;o Patenkinimas yra svarbesnis, nei nurodo pats vartotojas.
Silpnas ryšys
Stiprus ryšys
ATSKLEISTA SKVARBA
1 pav. Klein vartotojų poreikių tinklelis [E.R.Stancikas, 2003, 37p.]
E.R Stanciko teigimu, Klein vartotojų poreikių tinklelio padedama įmonė gali nustatyti vartotojų pasitenkinimo siekimo tikslus. Šiame tinklelyje išskirti laukiami poreikiai yra pagrindiniai poreikiai, kuriuos įmonė turi būtinai patenkinti, kad vartotojas nenusiviltų produktu. Mažos įtakos poreikiams galima skirti ribotą dėmesį produkto kūrimo procese, nebent įmonė turi užtektinai išteklių visų išsiaiškintų poreikių patenkinimui. Į paslėptus poreikius konkurencingą produktą kuriančiai įmonei taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kadangi nors vartotojai jų dažnai neįvardina, jų patenkinimas suteikia įmoneigalimybę įgyti pranašumą prieš konkurentus. Pats svarbiausias konkurencingo produkto kūrimo tikslas yra didelės įtakos vartotojų poreikių patenkinimas, kadangi būtent jis lems bendrą vartotojo pasitenkinimą arba nepasitenkinimą įmonės produktu.1.3 Kokybės funkcijos išskleidimo metodasKokybės funkcijos išskleidimo (KFI) metodas leidžia vartotojo poreikius įvertinti naujo produkto kūrimo metu. Tai į vartotoją orientuotas produkto projektavimo procesas. Čia priimami tik tokie sprendimai, kad būtų patenkinti vartotojo poreikiai. KFI metodas gali būti sėkmingai naudojamas ne tik kuriant naują produktą, bet ir jo plėtros procese, kuris apima produkto ir gamybos paruošimą, aptarnavimo ir reklamos ruošimą ir pan. [5, p.98].1.3.1 Kokybės funkcijos išskleidimo koncepcijaPraėjusiame šimtmetyje intensyviai vykusiose geriausių kokybės valdymo metodologijų paieškose mokslininkai, tyrinėtojai ir ir praktikai sutarė, kad, noorint užtikrinti vartotojo pasitenkinimą sukurtu produktu, būtina prieš tai išsiaiškinti vartotojų nuomonę, bei paversti ją į techninę įmonės kalbą. Taip 8-ajame dešimtmetyje Japonijoje buvo sukurta kokybės funkcijos išskleidimo koncepcija, kurią mes naudosime, kurdami konkurencingą produktą, šiame kursiniame darbe.Japonijoje buvo suformuluotas toks KFI apibrėžimas: Kokybės funkcijos išskleidimas yra sistema, interpretuojanti vartotojų reikalavimus kiekviename organizacijos vystymo etape: nuo tyrimo iki produkto kūrimo, nuo projektavimo iki realizacijos.
D. Bagdonienė [1, p.33] nurodo, kad šio metodo taikymo efektyvumą užtikrina šios svarbios sąlygos:1) nuolatinis vartotojų poreikių ir lūkesčių tyrimas;2) sisteminis kiekvieno vartotojui pasiūlyto produkto ar paslaugos (bei pačios rinkos ir jos dalyvių) galimybių vertinimas.Pirmoji sąlyga padeda išvengti nereikalingų išlaidų ar bent sumažinti produkto ar paslaugos gamybai tenkančius kaštus bei sutrumpinti patį gamybos procesą.Antroji sąlyga, apimanti marketinginių tyrimų kompleksą, leidžia rasti ir paties produkto gamybos ir visos įmonės strateginio planavimo procesų spragas.Anot A. Jurkausko ir D. Susnienės [2, p.87], kokybės funkcijų išskleidimas grindžiamas įvertinant vartotojų reikalavimų stiprumą lyginant su pagrindiniais paslaugos specifikacijos parametrais. Vartotojų reikalavimus galima vadinti poreikiais, o paslaugos parametrus būdais kaip tai įgyvendinti. KFI susideda iš eilės komponentų, kuriuos galima taikyti pasirinktinai pagal poreikį. Visas šių komponentų sąrašas yra toks:Pagrindinis lygis: vartotojų reikalavimų (poreikių) nustatymas; šių poreikių išdėstymas pagal skvarbą; tikslus pagrindinių paslaugos parametrų apibrėžimas (t.y. būdai kaip tai atlikti); ryšio tarp poreikio ir būdų nustatymas naudojant balų sistemą; gauto rezultato panaudojimas sudėliojant būdus pagal svarbą ir tuo pačiu nustatant prioritetą tam tikriems būdams, kurie leistų maksimaliai tenkinti vartotoją.Tolimesni papildymai: būdų patobulinimo krypties nurodymas; koreliacinės matricos sukūrimas, kuri parodo ryšio stiprumą tarp kiekvieno būdo su kitais būdais; palyginamosios analizės atlikimas, kur analizuojami konkurentų veiklos būdai.Įgyvendinimas pereina keturias pakopas:1. komandos sukūrimas – įvairialypė komanda suformuojama iš įvairių skyrių atstovų.2. vartotojų poreikių nustatymas – vartotojo poreikiai nustatomi komandos nariams surinkus pastarųjų reikalavimus pagal atitinkamus apklausos būdus.3. būdų sukūrimas ir atrinkimas poreikių tenkinimui – komanda suranda būdus kaip tenkintis poreikius. Tada apsvarstomas ryšys tarp poreikių ir būdų ir nustatoma jų vertė. Įvertinama koreliacija tarp būdų ir nustatoma santykinė jų svarba.4. pasiruošimas veikti – patiems svarbiausiems būdams suteikiamas prioritetas ir jie patalpinami į matricą kur tampa poreikių duomenimis.Nors kokybės funkcijos išskleidimo matricos yra geras komunikacijos įrankis kiekviename produkto kūrimo etape, pačios matricos yra tik priemonė, o ne tikslas. Kokybės funkcijos išskleidimas yra orientuotas į įvairių įmonės padalinių, dalyvaujančių produkto kūrimo procese, įtraukimą i komandą. Aktyvus šių padalinių įtraukimas leidžia pasiekti subalansuotą vartotojo reikalavimų įvertinimą kiekviename produkto kūrimo etape ir sudaryti mechanizmą, leidžiantį keistis paslėptomis žiniomis – t.y. tokia informacija, kuri kitu atveju būtų žinoma tik atskiriems įmonės padaliniams, ir kuria organizacijoje nebūtų keičiamasi. Šios metodologijos struktūra leidžia produkto kūrimo padaliniui suprasti esminius reikalavimus produktui, išsiaiškinti vidinės organizacijos galimybes ir apribojimus, ir suplanuoti bei atlikti savo veiklą taip, kad visi prieinami ištekliai būtų panaudoti konkurencingo ir vartotojo poreikius tenkinančio produkto sukūrimui…. Kokybės funkcijos išskleidimas leidžia produkto kūrimo komandai sutelkti dėmesį į tikruosius reikalavimus, bei minimizuoti neteisingų vartotojų poreikių interpretacijų skaičių. Todėl kokybės funkcijos išskleidimas yra efektyvus komunikacijos ir kokybės planavimo įrankis.1.3.2 Kokybės namasKokybės funkcijos išskleidimo koncepciją pirmą kartą pademonstravo japonai Yoji Akao ir Kioyotaka Oshiumi 1966 metais kokybės užtikrinimo darbuose Bridžstaune padangas gaminančioje korporacijoje. Šios idėjos tikslas buvo parodyti tikrosios kokybės, kokybės charakteristikų ir proceso charakteristikų tarpusavio ryšį. Tai buvo atlikta naudojant žuvies kaulo diagramą, vaizduojant tikrąją kokybę žuvies galvos dalyje, o kokybės ir proceso charakteristikas žuvies kaulų dalyse. Nagrinėdamas sudėtingesnių produktų kokybę Mitsubishi sunkiosios pramonės kompanijoje Kobe Shipyards sujungė šiuos žuvies kaulus į matricą. 1979 metais Sawada Toyota automobilių kėbulų gamykloje matricą panaudojo patikimumo tyrime, kuris matricos viršuje pridėjus „stogą“ leido jam atkreipti dėmesį į techninį suderinamumą kokybės charakteristikose. Vėliau Sawada šią matricą praminė „kokybės namu“.Remiantis E.R. Stanciku [4, p.160], kokybės namas yra kompleksinė matrica, susidedanti iš keleto viena su kita susijusių matricų. Jų pagalba sisteminami ir struktūrizuojami vartotojų poreikiai, nustatomi jų prioritetai, verčiama vartotojų kalba į specialistų, įvertinami konkurentų pasiekimai bei numatomi tikslai, kuriuos reikia pasiekti. Kokybės namo privalumas yra dar tas, kad jame talpinama informacija apie firmos technines galimybes patenkinti vartotojų poreikius ir formuluojamos užduotys bei nustatomi funkcinių tarnybų tarpusavio ryšiai sprendžiant šias problemas. Kokybės namas yra marketingo ir produkto kūrimo informacijos sandėlis, kurio sudėtinės dalys yra vartotojų poreikiai, produkto kūrimo strategija, techniniai reikalavimai produktui, poreikių patenkinimo įvertinimas, svarbiausios komunikavimo rūšys produkto kūrimo procese, nustatyti techniniai prioritetai.Kokybės namą sudaro šešios tarpusavyje susijusios matricos. Kiekvienos jų paskirtis griežtai apibrėžta.Remsimės E.R. Stanciko [3, p.32-33] matricų apibūdinimu:Vartotojų poreikių ir naudos matrica užpildoma pirmiausiai; tai pagrindas kitoms matricoms sudaryti. Čia, surašomi vartotojų poreikiai.Planavimo matrica sudaroma antroji, joje nustatomi vartotojo kiekvieno poreikio svarbumo lygiai ir pagal kiekvieną iš jų įvertinami esamieji poreikiai.Technikos reakcijos (kokybės charakteristikų pakaitalų) matrica planuojamą sukurti produktą aprašo technine kalba. Produkto reikalavimai yra projektuojamos charakteristikos apibūdinančios vartotojų reikalavimus, išverstus į projektuotojų ir inžinierių kalbą.Santykių matricos tikslas – parodyti, kaip pakeistos kokybės charakteristikos veikia vartotojų poreikių patenkinimą. Šis įvertinimas paprastai grindžiamas ekspertų patirtimi, vartotojų atsiliepimais ar eksperimentiniais bandymais.Techninės koreliacijos matrica yra kokybės namo stogas. Ši matrica vaizduoja vidinius bet kokios techninių reikalavimų poros ryšius, t.y. kokiu būdu pakeistos kokybės charakteristikos siejais viena su kita.
Technikos matrica įgalina įvertinti konkuruojančių produktų techninius reikalavimus ir užsibrėžti uždavinius.Apibendrinant pirmajame kursinio darbo skyriuje atliktą literatūros analizę galima teigti, kad literatūros šaltiniuose nurodomas platus spektras įvairių konkurencingo produkto kūrimo principų bei sėkmę rinkoje užtikrinančius veiksnių, tačiau visi autoriai vieningai pripažįsta, kad vartotojų poreikių tenkinimas yra pagrindinė konkurencingo produkto sukūrimo prielaida. Dėl šios priežasties produkto kūrimo sėkmės siekianti įmonė visų pirma turi išsiaiškinti savo tikslinio rinkos segmento vartotojų nuomonę ir tuomet pasirinkti produkto kūrimo metodologiją, leidžiančią geriausiai tenkinti užsibrėžtus tikslus. Remiantis atliktos literatūros apžvalgos rezultatais, galima teigti, kad efektyviausiai šį tikslą pasiekti gali įmonės, produkto kūrimo veikloje diegiančios kokybės funkcijos išskleidimo metodologiją, bei pagrindinį jos įrankį – kokybės namą. Todėl kitose šio kursinio darbo dalyse praktinis konkretaus pasirinkto produkto kūrimo procesas bus vykdomas remianti…s kokybės funkcijos išskleidimo koncepcijos pagrindais.2. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI2.1 Tyrimų metodologijaEkonominėje veikloje tikslus geriausiai galima pasiekti tada, kai gerai žinomi vartotojų poreikiai, tam reikia kuo geriau išsiaiškinti jų norus ir poreikius, kad būtų galima kuo geriau juos patenkinti. Šiam tikslui naudojami marketingo tyrimai.Bendra vartotojų nuomonės tyrimo tvarka yra ši:1. Sužinoti vartotojų poreikius, produkto savybes (kokybiniai tyrimai).2. Išmatuoti identifikuotuosius poreikius ir savybes (kiekybiniai tyrimai).Kokybiniai duomenys dažniausiai gaunami kalbant su vartotojais arba stebint juos, o kiekybiniai duomenys dažniausia, renkami tyrimais ir apklausomis. Remiantis įvairių autorių nuomone, ypač naudinga kaip pradinį tyrimo metodą naudoti interviu, kadangi jo metu gaunama nors ir nestruktūrizuota, tačiau išsami informacija tiek apie vartotojo poreikius, tiek apie svarbiausias produkto savybes, taip pat vartotojų nusiskundimai ir pasiūlymai. Kursiniame darbe vartotojų poreikiams išsiaiškinti naudojamas telefoninis interviu, kadangi, lyginant su kitais interviu tipais, jis nebrangus (pinigų taupymo rezervas yra kelionės išlaidos), be to telefoniniai interviu paprastai yra trumpesni negu tiesioginiai. Vienas svarbiausių šio metodo privalumų yra tas, jog interviu metu galima ir rekomenduotina pateikti atvirus klausimus, be to, sudaroma galimybė diskusijai įvairiais, su produkto kūrimu ir vartotojo poreikiais susijusiais, klausimais. Svarbu yra ir tai, kad interviu davėjui leidus, pokalbį galima įrašinėti, tokiu būdu nesistengiant visko prisiminti, o sutelkti dėmesį į vartotojo klausymąsi ir supratimą [3, p.42-43].Tyrimo metu reik būti pasirengus spręsti šias problemas: Telefoninio pokalbio metu nematoma interviu davėjo veido išraiška, kūno kalba, dėl to kartais sunku išsiaiškinti, ką vartotojas nori išreikšti. Be to, interviu metu vartotojui negalima parodyti produktų pavyzdžių bei įvertinti vartotojų reakcijos Į juos. Tačiau šio tyrimo etapo tikslas yra išsiaiškinti tik pagrindinius vartotojui svarbius prekės požymius. Tik antrajame tyrimo etape atliekant anketinę apklausą, siekiama šiuos poreikius konkretizuoti, standartizuoti ir gautų rezultatų dėka nustatyti požymius, kuriuos reikia gerinti ir kaip tai padaryti. Atliekant anketinę apklausą, visuomet yra tikimybė, jog respondentai nelogiškai atsakys į pateiktus klausimus dėl skirtingos asmeninės jų interpretacijos. Tačiau šio faktoriaus reikšmingumą siekiama sumažinti respondentais pasirenkant santykinai aukštesnį intelektą ir išsilavinimą turinčius asmenis.Taigi, šiame darbe interviu keliamas tikslas – pirmiausiai išsiaiškinti vartotojų poreikius, o vėliau daryti naujoviškus sprendimus, leisiančius patenkinti vartotojų poreikius. Apklausos tikslas – apklausos būdu gauti sprendimams reikalingą informaciją.Bendrą tyrimo tikslą galima įvardinti taip: išsiaiškinti vartotojams svarbiausias muzikinio centro savybes, kuriomis remiantis bus sudaryta vartotojų poreikių ir naudos matrica, jos pagrindu planavimo ir technikos reakcijos matricos, galiausiai suformuotas užbaigtas kokybės namas, kuris padės priimti pagrįstus sprendimus siekiant pagaminti konkurencingą produktą.Tyrimui keliami uždaviniai yra šie: 1. Pasirengti telefoniniam interviu.2. Telefoninio interviu metu pravesti pokalbį su 15 respondentų ir išsiaiškinti pagrindinius nestruktūrizuotus jų poreikius muzikiniam centrui.3. Remiantis interviu metu gauta informacija parengti apklausos anketą.4. Apklausti 30 didelėje firmoje dirbančius, įvairiuose srityse, darbuotojus, kurių amžiaus intervalas yra nuo 18 iki 45 metų5. Gautus rezultatus susisteminti.6. Suformuluoti tyrimo išvadas ir nustatyti, kaip gauti rezultatai įtakos vartotojų poreikių ir naudos matricos struktūrą.
Tyrimo objektas. Muzikinio centro konkurencinės savybės.Tyrimo laikotarpis. Tyrimas vykdytas 2004m. kovo mėnesį. Interviu buvo pasirinktos kovo mėnesio 23 – 24 dienos. Respondentams buvo skambi…nama po 19 val. siekiant, jog jų atsakymų neribotų darbo aplinka. Anketinė apklausa užtruko tris dienas, t.y. nuo kovo 25 iki 27 dienos.Respondentai. Bendrai tyrimo respondentus galima apibūdinti kaip veiklius žmones, kurie domisi technikos ir mokslo naujovėmis arba tiesiog mėgsta muziką. Konkrečiai telefoninio interviu metu – pažįstami ir draugai. Apklausos anketos buvo pateiktos didelės firmos, įvairių sričių darbuotojams, kurių amžiaus intervalas 18 – 45 metų.Imtis. Interviu metu buvo kalbama su 15 pažįstamų ar draugų. Imtis anketinės apklausos tyrimui nustatyta, orientuojantis į bendrą pasirinktoje firmoje dirbančių darbuotojų skaičių. Šioje firmoje dirba apie 300 darbuotojų. Manome, kad pakaks apklausti 10% įvairių sričių darbuotojų, todėl pasirinkome 30 respondentų.Tyrimo eiga.1. Pasiruoštos priemonės informacijos fiksavimui užrašuose.2. Respondentui pateikta po vieną klausimą. 3. Stengtasi išlikti neutraliems, vengta stiprių emocinių reakcijų.4. Vengta spontaniškų ir skubių pokalbio ištraukų fiksavimų savo užrašuose. Taip elgtasi žinant, jog dažniausiai interviu ėmėjai linkę užrašyti tai, kas juos nustebino arba tai, kokį atsakymą jie norėtų išgirsti, kas gali klaidinga kryptimi pasukti tolesnį interviu ir klausimų struktūrą.5. Sklandžiai pereita nuo vienos svarbios temos prie kitos.
6. Pokalbis valdomas. Neleista respondentui per daug nukrypti nuo interviu temos, stengtasi apriboti pernelyg ilgai trunkančius respondentų atsakymus.Po interviu: – Papildytis užrašai, paaiškinant atskirus svarbius punktus.– Užrašyti bendri pastebėjimai apie pokalbį.– Interviu metu gauti duomenys leidžia spręsti apie bendras vartotojams svarbiausias muzikinio centro savybes. Žinant jas, bus sudaryta tikslinga ir kryptinga apklausos anketa, kurios rezultatų analizė atskleis objektyvią ir struktūrizuotą vartotojų nuomonę – pagrindinę vartotojų poreikių ir naudos matricos sudedamąją dalį.Anketinė apklausa vykdyta tokia tvarka: 1. Apklausa pradėta asmeniniu prisistatymu bei informacijos apie tyrimą pateikimu, taip parodant pagarbą ir dėkingumą respondentams.2. Laikytasi betarpiško bendravimo su tiriamaisiais principo. t.y. tiriamieji anketas pildė mūsų, kaip tyrėjų, akivaizdoje.3. Apklausa buvo vykdoma mažose grupėse, taip stengiantis išvengti pašalinių nuomonių įtakos ir nenuoširdžių atsakymų. 4. Siekta maksimaliai sutelkti tiriamųjų dėmesį į anketą.5. Padėkota respondentams už jų sugaištą laiką ir pasidalijimą savo nuomone bei žiniomis.2.2 Anketinio tyrimo instrumentarijusSudarant anketą, buvo atsižvelgiama i klausimų nuoseklumą ir tikslingumą, siekiant kuo geriau išsiaiškinti, kaip vartotojai vertina atskiras tiriamojo objekto, t.y. muzikinio centro, savybes. Klausimai buvo formuluojami taip, kad vartotojams būtų nesudėtinga į juos atsakyti, o gauti kuo tikslesni rezultatai atspindėtų vartotojų nuomonę, norus bei poreikius. Žemiau aptariamas ir pakomentuojamas kiekvienas anketos klausimas.Ar turite muzikinį centrą? Šiuo klausimu norima nustatyti, kiek respondentų turi muzikinį centrą. Tai leis spręsti apie muzikinių centrų paklausą tarp respondentų. Kadangi ne visi respondentai atsakys teigiamai i pirmąjį klausimą, tai sekančiais klausimais stengiamasi išsiaiškinti tiek turinčių muzikinius centrus respondentų nuomonę bei sukauptą patirtį, tiek neturinčių muzikinių centrų respondentų norus. Kokios firmos yra Jūsų muzikinis centras? / Jei muzikinio centro neturite, kokiam gamintojui teiktumėte pirmenybę? Svarbu sužinoti, kokio gamintojo muzikinius centrus turi respondentai (arba kokiai firmai teiktų pirmenybę renkantis naujus muzikinius centrus). Klausimas tikslingas, kadangi kuriant konkurencingą produktą būtina išsiaiškinti konkurentus, kurių pozicija rinkoje skatina gerinti veiklą. Įvertinkite balais turimo muzikinio centro išvaizdą (fizines savybes) (0-neturi reikšmės, 1-blogiausiai tenkina, 2-tenkina vidutiniškai, 3-geriausiai tenkina): / Įvertinkite balais, kokią įtaką Jums turėtų išvaizda (fizinės savybės) renkantis muzikinį centrą (0-neturi įtakos, 1-turi mažiausią įtaką, 2-turi vidutinę įtaką, 3-turi didžiausią įtaką):Iš šito klausimo sužinoma, kaip respondentai vertina turimo muzikinio centro išvaizdą, t.y. jo fizines savybes (arba vertintų tas savybes renkantis naują muzikinį centrą). Įvertinkite balais turimo muzikinio centro patogumo charakteristikas (0-neturi reikšmės, 1-blogiausiai tenkina, 2-tenkina vidutiniškai, 3-geriausiai tenkina): / Įvertinkite balais, kokią įtaką Jums turėtų patogumo charakteristikos renkantis muzikinį centrą (0-neturi įtakos, 1-turi mažiausią įtaką, 2-turi vidutinę įtaką, 3-turi didžiausią įtaką): Šis klausimas padės išsiaiškinti, kokios tiriamojo produkto savybės užtikrina patogumą, naudojantis juo (arba užtikrintų patogumą, įsigijus naują muzikinį centrą). Respondentų vertinimai atspindės atitinkamą jų norų bei poreikių svarbą. Įvertinkite balais turimo muzikinio centro ekonomiškumo charakteristikas (0-neturi reikšmės, 1-blogiausiai tenkina, 2-tenkina vidutiniškai, 3-geriausiai tenkina): / Įvertinkite balais, kokią įtaką Jums turėtų ekonomiškumo charakteristikos renkantis muzikinį centrą (0-neturi įtakos, 1-turi mažiausią įtaką, 2-turi vidutinę įtaką, 3-turi didžiausią įtaką): Kadangi vartotojai linkę rinktis prekes pagal kainą ir jų apsisprendimui įtakos turi prekės naudojimo laikas, šiuo klausimu atitinkamai bus nustatyta, ar respondentams svarbus ir kiek svarbus muzikinio centro ekonomiškumas (arba ar svarbus būtų, perkant naują muzikinį centrą). Įvertinkite balais turimo muzikinio centro technines charakteristikas (0-neturi reikšmės, 1-blogiausiai tenkina, 2-tenkina vidutiniškai, 3-geriausiai tenkina): / Įvertinkite balais, kokią įtaką Jums turėtų techninės charakteristikos renkantis muzikinį centrą (0-neturi įtakos, 1-turi mažiausią įtaką, 2-turi vidutinę įtaką, 3-turi didžiausią įtaką):Vienos iš pagrindinių prekės savybių, turinčių būtinai tenkinti vartotojus, yra prekės funkcinės savybės. Vadinasi, labai svarbu sužinoti, kaip respondentai vertina technines muzikinio centro charakteristikas (arba kokią įtaką tos savybės turėtų, įsigyjant naują muzikinį centrą). Anketos pavyzdys pateikiamas 1 priede.2.3 Tyrimo rezultatų analizė
Duomenų analizė bus atlikta. naudojantis duomenų suvestine lentele 2 priedas. Prieš pradedant analizuoti tyrimo rezultatus, pasakytina, jog visiems 30 respondentams nekilo neaiškumų pildant anketas, sugadintų anketų nebuvo. Kadangi buvo laikomasi betarpiško bendravimo principo, apklaus…os metu respondentai turėjo galimybę pasitikslinti, ar jie teisingai supranta anketos klausimus. Gauti rezultatai parodė, jog iš 30 apklaustųjų muzikinius centrus turi 19, t.y. 63 % respondentų. Atitinkamai 11 (arba 48 %) respondentai muzikinių centrų neturi. Vadinasi, muzikiniai centrai turi gana didelę paklausą, tačiau rinka nėra visiškai užpildyta. Todėl nagrinėjamos įmonės „X“ produktas turi galimybių konkuruoti tarp esamų muzikinių centrų gamintojų produkcijos, ir užpildyti esamą rinkos nišą. Atsakymų į antrąjį anketos klausimą rezultatų analizė parodė, jog tiriamojoje visumoje didžiausią paklausą turi Sony firmos muzikiniai centrai. Iš 30 apk1austųjų 10 respondentų (33,3 %) turi (arba norėtų turėti) būtent šios firmos muzikinius centrus. Antrojoje vietoje pagal populiarumą yra Aiwa muzikiniai centrai, jiems pirmenybę teikia (arba teiktų) 26,6% apklaustųjų. Panasonic muzikinius centrus turinčių (arba norinčių juos įsigyti) respondentų yra 16,6%, o Philips muzikiniai centrai yra ketvirtoje vietoje, juos turinčių (arba norinčių juos įsigyti) respondentų yra 13,3%. Mažiausią paklausą turi Sanyo kompanijos gaminami muzikiniai centrai (10%). Rezultatai parodo, jog muzikinių centrų rinkos lyderiai yra Sony ir Aiwa. Remiantis fizinių muzikinių centrų savybių vertinimų rezultatais, galima teigti, jog renkantis muzikinį centrą vartotojas daug dėmesio kreipia (renkantis muzikinį centrą kreiptų) į patrauklų dizainą (85%). Todėl reikia atkreipti didelį dėmesį tobulinant muzikinio centro dizainą.
Vertinant patogumo charakteristikas, reikšmingiausia respondentams (arba renkantis muzikinį centrą būtų reikšmingiausia) funkcionalumo savybė (90%). Kiek mažiau svarbu yra paprastumo naudoti ir nuotolinio valdymo charakteristikos (atitinkamai 70% ir 64%). Respondentams renkantis muzikinį centrą, jo techninės charakteristikos yra žymiai svarbesnės negu ekonomiškumas. Tai matome iš aukštų techninių charakteristikų vertinimų ekonomiškumo savybių atžvilgiu. Techninėse savybėse aukštai garso kokybės savybei skiriama 91%. Iš atsakymų matome, jog ilgas naudojimo laikas didina muzikinių centrų konkurencingumą, tuo tarpu respondentai sutinka mokėti didesnę kainą už geresnės kokybės muzikinį centrą. Apibendrinant gautus apklausos anketų rezultatus galima teigti jog muzikinis centras yra populiarus tiek jaunimo, tiek vyresnių žmonių (iki 45 metų) tarpe. Savaime suprantama, jog siekiant konkurencingumo rinkoje bet kurio produkto tobulinimas yra neišvengiamas ir būtinas procesas. Tobulinant muzikinį centrą ypatingą dėmesį reikėtų skirti produkto techninėms ir patogumo charakteristikoms.3. KOKYBĖS NAMO PILDYMAS3.1 Vartotojų poreikių ir naudos bei planavimo matricaVartotojų poreikių matrica yra vartotojų poreikių kokybinių duomenų saugykla. Ši matrica kokybės name užpildoma pirmiausiai ir yra pagrindas planavimo ir technikos reakcijos matricoms sudaryti. Vartotojų poreikių ir naudos matrica (žiūrėti 2 priedą) apima vartotojų poreikių struktūrizuotą išraišką, gautą anketinių tyrimų rezultatų analizės dėka. Išsiaiškinta, jog renkantis muzikinį centrą vartotojams svarbiausios šios savybės: Patrauklaus dizaino; Funkcionalus; Paprastas naudoti; Būtų nuotolinis valdymas; Įperkamas; Ilgas naudojimo laikas; Aukšta garso kokybė. Dar šias savybes galima apjungti į keturias stambias grupes:1. Išvaizda (patrauklaus dizaino);2. Patogumo charakteristikos (funkcionalus, paprastas naudoti, nuotolinis valdymas);3. Ekonomiškumo charakteristikos (įperkamas, ilgas naudojimo laikas);4. Techninės charakteristikos (aukšta garso kokybė). Atskirų muzikinio centro charakteristikų svarbumas vartotojams yra pateikiamas planavimo matricoje – kiekybinių duomenų apie kiekvieną vartotojo poreikį saugykloje (žiūrėti 2 priedą). Nustatant poreikių svarbumą vartotojams naudotini trys duomenų tipai: absoliutus svarbumas, santykinis svarbumas ir svarbumo eiliškumas. Šiame darbe duomenys apie nagrinėjamo produkto teikiamą naudą vartotojui pateikiami remiantis santykiniu svarbumu. Šiam vertinimui yra pasirenkama 100 balų skalė. Kiekvienos muzikinio centro savybės svarbumas vartotojams buvo nustatytas remiantis anketinės apklausos rezultatais, juos išreiškus procentais. Šie duomenys yra pateikiami pirmojoje planavimo matricos grafoje. Mūsų atveju, vartotojams svarbiausios aukštos garso kokybės, funkcionalumo, ilgo naudojimo laiko ir patrauklaus dizaino muzikinio centro charakteristikos.Antrojoje grafoje yra pateikiami vartotojo patenkinimo pasiekimo lygiai. Vartotojų patenkinimui įvertinti buvo naudojama 5 balų skalė didžiausią skaitinę vertę suteikiant didžiausiam patenkinimo laipsniui. Maksimaliai vartotojų poreikius patenkina šios muzikinio centro savybės: patrauklus dizainas ir nuotolinis muzikinio centro valdymas. Muzikinį centras turi būti patrauklaus dizaino, nes jis dažnai stovi kambaryje gerai matomoje vietoje. Todėl patrauklus dizainas yra labai svarbus poreikis. Konkuruojančios įmonės varžosi kurdamos patrauklų muzikinio centro dizainą. Muzikinio centro tobulinimo sferoje gamintojų jėgos ir pasiekti rezultatai mažai skiriasi. Galima teigti, jog šiuo metu šis vartotojų poreikis yra pilnai patenkinamas. Pasinaudojant planavimo matricos suteikta galimybe patikrinti, kaip gerai konkurentų produktas patenkina vartotojų poreikius, penkių balų skalėje labai teigiamai buvo įvertinta tik viena konkurentų gaminamų muzikinių centrų savybė, t.y. patrauklus dizainas. Funkcionalumo, nuotolinio valdymo ir aukštos garso kokybės charakteristikoms suteikta žymiai mažesnė skaitinė įvertinimo reikšmė. Vadinasi, šios savybės yra konkurentų silpnoji vieta vartotojų patenkinimo procese. Kuriant konkurencingą produktą labai svarbus yra tikslų nustatymas. Tikslai yra iškeliami įvertinant ir palyginant nagrinėjamos įmonės „X’“ ir konkurentų vartotojų patenkinimo lygius. Didžiausias dėmesys apsibrėžiant analizuojamo produkto gamintojos siekius, bus skiriamas muzikinių centrų charakteristikoms, kurios šiuo metu mažiausiai patenkina vartotojų poreikius ir turi dideli galimybių rezervą tobulinant produktą. Tačiau tų muzikinio centro savybių (patrauklus dizainas ir nuotolinis valdymas), kurios pasižymi aukštu vartotojų patenkinimo pasiekimo lygiu, einamuoju momentu netikslinga keisti, pasiektą lygį būtina stengtis išlaikyti. Nagrinėjamai įmonei „X“ siekiant konkurencinio pranašumo siūloma tobulinti muzikinių centrų funkcionalumo, paprastumo naudotis ir aukštos garso kokybės savybes. Jų pagerinimo laipsnio, kuris nustatomas kaip tikslo ir dabartinio vartotojų patenkinimo lygio santykis, skaitinės reikšmės atitinkamai lygios 1,25; 1 ,33 ir 1,25. Pardavimų grafoje pateikiami produkto pardavimų ga…limybių vertinimai priklausomai -nuo vartotojų patenkinimo lygio. Pardavimų apimčių reikšmių diapazonas svyruoja nuo 1 iki 1,5, kur 1,5 – maksimali reikšmė, 1,2 – vidutinė ir 1 – minimali reikšmė. Mūsų atveju, muzikinių centrų pardavimų apimtims didžiausią įtaką turės patrauklaus dizaino, ilgo naudojimo laiko ir aukštos garso kokybės charakteristikų tobulinimas, tuo tarpu nuotolinio valdymo savybė pardavimams žymios reikšmės neturi. Bendros vertės grafoje yra apjungiama vartotojų poreikių svarbumas, pasiektas jų patenkinimas, įgyvendintos pastangos patenkinti vartotojų poreikius ir pardavimų galimybės. Bendra atskirų muzikinio centro charakteristikų verčių suma lygi 810. Muzikinio centro aukštos garso kokybės (bendra vertė lygi 171 ), funkcionalumo (bendra vertė lygi 135), ilgo naudojimo laiko (bendra vertė lygi 129) bei patrauklaus dizaino (bendra vertė lygi 128) savybių vertinimai sudaro didžiausią indėlį bendroje konkurencingo produkto suminėje vertėje. Vertės lyginamasis svoris nustatomas kaip atskiros muzikinio centro charakteristikos bendros vertės santykis su visų muzikinio centro charakteristikų bendra sumine verte. Tolydžio augantys vertės lyginamieji svoriai išryškina vartotojų poreikių prioritetus, kuriuos jau galima pastebėti nustačius atskirų savybių bendrą vertę. Remiantis vartotojų poreikių ir naudos bei planavimo matricomis 3.2 poskyryje sudaroma technikos reakcijos (pakeistų kokybės charakteristikų) matrica.
3.2 Technikos reakcijos (pakeistų kokybės charakteristikų) matrica
Technikos reakcijos (pakeistų kokybės charakteristikų) matrica planuojamą sukurti produktą aprašo technine kalba. Šis techninis aprašymas yra išplėtotas iš vartotojų poreikių ir naudos matricos. Technikos reakcija apima kuriamo produkto reikalavimus, kurie turi būti išpildyti, kad būtų patenkinti atitinkami vartotojų poreikiai.
Pakeistos muzikinių centrų kokybės charakteristikos projektuojamos kokybės namo viršutinėje dalyje (žiūrėti 3 priedą). Vartotojams svarbios muzikinio centro savybės technikos reakcijos matricoje plėtojamos į techninius produkto reikalavimus tokiu nuoseklumu: Patrauklus dizainas Įdomi forma; plati spalvų gama; Funkcionalus CD, audio kasečių grotuvai; FM/AM skaitmenė radija; laikrodis; Paprastas naudoti Patogus ir aiškus mygtukų išdėstymas; Nuotolinis valdymas Nuotolinis valdymo pultelis; Įperkamas Maži gamybos kaštai; Ilgas naudojimo laikas Garantija; Aukšta garso kokybė Kokybiškas garso atkūrimas esant dideliam galingumui.3.3 Santykių matricaSantykių matricos tikslas – parodyti, kaip pakeistos kokybės charakteristikos veikia vartotojų poreikių patenkinimą. Šis įvertinimas paprastai grindžiamas ekspertų patirtimi, vartotojų atsiliepimais ar eksperimentiniais bandymais. Kalbant apie nagrinėjamą produktą, kiekviename santykių matricos, kuri pavaizduota 3 priede, langelyje pateikiamas atskirų muzikinių centrų pakeistų kokybės charakteristikų ir vartotojų poreikių santykio stiprumo įvertinimas. Kiekvienas muzikinio centro pakeistos kokybės savybės poveikis konkrečiam vartotojų poreikiui nustatomas, naudojant specialius sutartinius ženklus, kurie žymi, kaip atskira pakeistos kokybės charakteristika yra susijusi su kiekvienu iš vartotojų poreikių. 2 paveiksle pateikiami poveikio stiprumo simboliai ir juos atitinkančios reikšmės bei skaitmeninės vertės.Simbolis Reikšmė Skaitmeninė vertė
Nesusijęs 0△ Tikriausiai susijęs 1○ Vidutiniškai susijęs 3⊚ Stipriai susijęs 9
2 pav. Poveikio stiprumo simboliai [4, p.69]
Siekiant kiekybiškai išreikšti atskirų muzikinio centro pakeistų kokybės savybių poveikį visam vartotojų poreikių patenkinimo pasiekimui, skaičiuojama to poveikio vertė. Ji lygi vartotojų poreikio vertės lyginamojo svorio ir poveikio stiprumo skaitmeninės vertės sandaugos sumai.Didesnė poveikio vertė rodo didesnį poveikį pasitenkinimui ir yra svarbesnė. Todėl tokias muzikinio centro pakeistas kokybės charakteristikas kaip maži gamybos kaštai; patogus ir aiškus mygtukų išdėstymas; CD, audio kasečių grotuvai; FM/AM skaitmenė radija; laikrodis; kokybiškas garso atkūrimas esant dideliam galingumui reikia pirmiausia įgyvendinti, kadangi jos yra vartotojų prioritetai.Vis dėlto pakeistų kokybės charakteristikų poveikis pasireiškia daugeliu vartotojų poreikių, ir tai atskleidžia anksčiau nenumatytus jų tarpusavio ryšius, kurie pasirodo yra silpnesni ar stipresni nei manyta prieš tai. Pavyzdžiui, muzikinio centro patrauklaus dizaino pakeistos kokybės charakteristikos teigiama kryptimi stipriai paveikia vartotojų pasitenkinimą tiek produkto fizinėmis, patogumo, tiek techninėmis savybėmis.3.4 Techninės koreliacijos matricaTechninės koreliacijos matrica yra kokybės namo stogas. Ši matrica vaizduoja vidinius bet kokios techninių reikalavimų poros ryšius, t.y. kokiu būdu pakeistos kokybės charakteristikos siejais viena su kita.Muzikinio centro techninės koreliacijos matricoje (žiūrėti 3 priedą) matyti, jog rodyklės kryptis į apačią reiškia tuo geresnį vartotojų poreikių patenkinimą kuo mažesnis muzikinio centro pakeistų kokybės charakteristikų dydis, tai – gamybos kaštai, į viršų nukreipta rodyklė reiškia tuo geresnį vartotojų poreikių patenkinimą kuo didesnis muzikinio centro pakeistų kokybės charakteristikų lygis, tai – įdomi forma, plati spalvų gama; garantija. Likusių muzikinio centro pakeistų kokybės savybių gerinimo kryptis lieka nepakitusi, tai reiškia, jog dabartinis tikslas yra geriausias.Pakeistoms kokybės charakteristikoms koreliuojant tarpusavyje, atsiranda teigiamos ir neigiamos poveikio kryptys, lemiančios produkto kūrimo sėkmę. Gamybos kaštų mažinimas neigiamai paveiks vartotojų pasitenkinimą CD, audio kasečių grotuvo; FM/AM skaitmenės radijos; laikrodžio funkcijos bei kokybišku garso atkūrimu esant dideliam galingumui.3.5 Technikos matricaTechnikos matrica įgalina įvertinti konkuruojančių produktų techninius reikalavimus ir užsibrėžti uždavinius. Ji susideda iš pakeistų kokybės charakteristikų prioritetų, techninio jų konkurencingumo palyginimo ir užduočių. Atsižvelgiant i muzikinio centro pakeistų kokybės charakteristikų poveikio vartotojų poreikių patenkinimui vertės dydį, nustatomi vartotojų poreikių prioritetai, kurie surašomi prioritetų mažėjimo tvarka technikos matricos viršuje (žiūrėti 4 priedą). Dešinėje technikos matricos dalyje surašyti vertinimai nuo 10 iki 1, t.y. nuo puikiai iki blogai. Tokiu būdu įvertinami kiekvienas nagrinėjamos įmonės “X” muzikinių centrų konkurentas konkrečių pakeistų kokybės charakteristikų, tenkinančių vartotojų poreikius, atžvilgiu. Mūsų atveju, mes palyginimui pasirenkome du konkurentus, gaminančius muzikinius centrus, t.y. stipresnį konkurentą – „Sony“ ir panašaus lygio konkurentą – „Philips“. Technikos matrica užpildoma naudojant sutartinius nagrinėjamą įmonę “X” ir jos konkurentus pažyminčius simbolius.Užpildžius technikos matricą, matome, kad konkurento „Sony“ pakeistos kokybės charakteristikos patenkina vartotojus geriau negu mūsų nagrinėjama įmonė „X“, tik muzikinio centro charakteristikos – įdomi forma, plati spalvų gama bei CD, audio kasečių grotuvai, FM/AM skaitmenė radija, laikrodis yra vienodai įvertinti. Kitas konkurentas „Philips“ pakeistomis kokybės charakteristikomis vartotojus tenkina panašiai kaip ir mūsų nagrinėjama įmonė, įvertinimu mus lenkia tik viena pakeista kokybės charakteristika – kokybišku garso atkūrimu esant dideliam galingumui, o atsilieka – įdomios formos bei plačios spalvų gamos charakteristika.Galiausiai, remiantis konkurentų techninių pasiekimų analize, nusprendžiama, kurie iš planuojamų techninių pasiekimų uždavinių yra svarbiausi konkurencinėje kovoje, ir jie atitinkamai suformuojami, taip siekiant tobulinamu gaminiu pasiekti kuo didesnį vartotojų pasitenkinimą.Mūsų atveju, remiantis konkurentų techninių pasiekimų analize, maksimalios užduoties įvykdymo siekiama CD, audio kasečių grotuvų, FM/AM skaitmenės radijos, laikrodžio funkcijos pakeista kokybės charakteristika, taip siekiant įgyti didesnį pranašumą prieš konkurentus. Taip pat siekiama geresnio lygio ir kitomis pakeistomis kokybės charakteristikomis, siekiant geriau patenkinti vartotojų poreikius bei įgyti konkurencinį pranašumą.
4. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Atlikus literatūros analizę galime padaryti tokias išvadas: Konkurencingas produktas – tai prekė ar paslauga, tenkinanti įmonės tikslinio rinkos segmento poreikius, ir kurios, pritaikius atitinkamas marketingo priemones, įmonė gali parduoti norimą kiekį;
Norint ištirti vartotojų poreikius, reikia suteikti galimybę vartotojams savo poreikius išsakyti produktų kūrėjams, tam įmonė turi pasirinkti tinkamiausius vartotojų nuomonės išsiaiškinimo būdus. Kuriant konkurencingą produktą svarbu efektyviai planuoti ir organizuoti kūrimo procesus, pagrindžiant juos pasirinktomis produktų kūrimo metodologijomis; Kokybės funkcijos išskleidimo metodas yra vienas efektyviausių produktų kūrimo metodų, jis leidžia vartotojo poreikius įvertinti naujo produkto kūrimo metu. Tai į vartotoją orientuotas produkto projektavimo procesas. Čia priimami tik tokie sprendimai, kad būtų patenkinti vartotojo poreikiai.Tyrimų ir jų rezultatų skyriuje atlikta telefoninio interviu ir anketinės apklausos analizė parodė: Muzikinis centras yra populiarus tiek jaunimo, tiek vyresnių žmonių (iki 45 metų) tarpe. Apklausiant vartotojus, buvo nustatyta, kad populiariausi yra „Sony“ firmos muzikiniai centrai, po jų seka „Aiwa“ ir „Panasonic“ gaminami muzikiniai centrai. Norint patobulinti muzikinio centro savybes, reikia ypatingą dėmesį atkreipti į produkto patogumo ir technines charakteristikas. Sudarius kokybės namą (3 skyriuje), t.y. užpildžius visas 6 tarpusavyje susijusias matricas, daromos tokios išvados apie vartotojų poreikių patenkinimą muzikinio centro savybėmis: …Vartotojams svarbiausios aukštos garso kokybės, funkcionalumo, ilgo naudojimo laiko ir patrauklaus dizaino muzikinio centro charakteristikos. Siekiant konkurencinio pranašumo įmonei siūloma tobulinti muzikinių centrų funkcionalumo, paprastumo naudotis ir aukštos garso kokybės savybes. Muzikinio centro patrauklaus dizaino pakeistos kokybės charakteristikos teigiama kryptimi stipriai paveikia vartotojų pasitenkinimą tiek produkto fizinėmis, patogumo, tiek techninėmis savybėmis. Gamybos kaštų mažinimas neigiamai paveiks vartotojų pasitenkinimą CD, audio kasečių grotuvo, FM/AM skaitmenės radijos, laikrodžio funkcijos bei kokybišku garso atkūrimu esant dideliam galingumui. Nagrinėjamo produkto vartotojų poreikių prioritetai atitinkamai yra tokios pakeistos kokybės savybės kaip maži gamybos kaštai; patogus ir aiškus mygtukų išdėstymas; CD, audio kasečių grotuvai; FM/AM skaitmenė radija; laikrodžio funkcija; kokybiškas garso atkūrimas esant dideliam galingumui; įdomi forma, plati spalvų gama; nuotolinis valdymo pultelis; garantija. Remiantis konkurentų techninių pasiekimų analize, mūsų nagrinėjama įmonė „X“ maksimalios užduoties įvykdymo siekia CD, audio kasečių grotuvų, FM/AM skaitmenės radijos, laikrodžio funkcijos pakeista kokybės charakteristika, taip siekiant įgyti didesnį pranašumą prieš konkurentus. Taip pat siekiama geresnio lygio ir kitomis pakeistomis kokybės charakteristikomis, siekiant geriau patenkinti vartotojų poreikius bei įgyti konkurencinį pranašumą.1 Priedas ANKETA
Šios anketos tikslas – išsiaiškinti, kurios muzikinių centrų savybės yra svarbiausios vartotojams, renkantis kokybišką produktą.Maloniai prašome Jūsų užpildytą anketą, kryželiu pažymint tinkamą atsakymą arba įrašant savo.
1. Ar turite muzikinį centrą?Taip ___Ne ___
(Jei atsakėte taip – pildykite kairės pusės grafą, jei ne – dešinės pusės grafą )
2. Kokios firmos yra Jūsų muzikinis centras?
Aiwa ___Panasonic ___Philips ___Sanyo ___Sony ___Kita (įrašyti)___________
3. Įvertinkite balais turimo muzikinio centro išvaizdą (dizainą) (0-neturi reikšmės, 1-blogiausiai tenkina, 2-tenkina vidutiniškai, 3-geriausiai tenkina).
Patrauklus dizainas ___
4. Įvertinkite balais turimo muzikinio centro patogumo charakteristikas (0-neturi reikšmės, 1-blogiausiai tenkina, 2-tenkina vidutiniškai, 3-geriausiai tenkina).
Paprastas naudotis ___Funkcionalus ___Nuotolinis valdymas ___
5. Įvertinkite balais turimo muzikinio centro ekonomiškumo charakteristikas (0-neturi reikšmės, 1-blogiausiai tenkina, 2-tenkina vidutiniškai, 3-geriausiai tenkina).
Įperkamas ___Ilgas garantinis laikotarpis ___
6. Įvertinkite balais turimo muzikinio centro techninę charakteristiką – aukštą garso kokybę (0-neturi reikšmės, 1-blogiausiai tenkina, 2-tenkina vidutiniškai, 3-geriausiai tenkina).
Aukšta garso kokybė ___
2. Jei muzikinio centro neturite, kokiam gamintojui teiktumėte pirmenybę?
Aiwa ___Panasonic ___Philips ___Sanyo ___Sony ___Kita (įrašyti)___________
3. Įvertinkite balais, kokią įtaką Jums turėtų išvaizda (dizainas) renkantis muzikinį centrą (0-neturi įtakos, 1-turi mažiausią įtaką, 2-turi vidutinę įtaką, 3-turi didžiausią įtaką).
Patrauklus dizainas ___
4. Įvertinkite balais, kokią įtaką Jums turėtų patogumo charakteristikos renkantis muzikinį centą (0-neturi įtakos, 1-turi mažiausią įtaką, 2-turi vidutinę įtaką, 3-turi didžiausią įtaką).
Paprastas naudotis ___Funkcionalus ___Nuotolinis valdymas ___
5. Įvertinkite balais, kokią įtaką Jums turėtų ekonomiškumo charakteristikos renkantis muzikinį centrą (0-neturi įtakos, 1-turi mažiausią įtaką, 2-turi vidutinę įtaką, 3-turi didžiausią įtaką).
Įperkamas ___Ilgas garantinis laikotarpis ___
6. Įvertinkite balais, kokią įtaką Jums turėtų… techninė charakteristika – aukšta garso kokybė renkantis muzikinį centrą (0-neturi įtakos, 1-turi mažiausią įtaką, 2-turi vidutinę įtaką, 3-turi didžiausią įtaką).
Aukšta garso kokybė ___
Anketą Parengė KTU Elektrotechnikos ir automatikos fakulteto I kurso magistratūros studentai: L.Ropaitė ir K. Ūsas.
2004 03 24Dėkojame, kad skyrėte savo brangaus laiko šiai anketai užpildyti
2 priedas
Vartotojų poreikių ir naudos bei planavimo matrica
Svarbumas vartotojui Vartotojo patenkinimo pasiekimas Konkurencinio privalumo siekimas Tikslas Pagerinimo lygis Pardavimai Bendra vertė Vertės lyginamasis svoris Tolydžio augantis vertės lyginamasis svorisVartotojo poreikiai Patrauklus dizainas 85 5 5 5 1 1,5 128 0,16 0,16
Funkcionalus 90 4 3 5 1,25 1,2 135 0,17 0,32
Paprastas naudoti 70 3 4 4 1,33 1,2 112 0,14 0,46
Nuotolinis valdymas 64 5 4 5 1 1,0 64 0,08 0,54
Įperkamas 60 4 4 4 1 1,2 72 0,09 0,63
Ilgas naudojimo laikas 86 4 4 4 1 1,5 129 0,16 0,79
Aukšta garso kokybė 91 4 3 5 1,25 1,5 171 0,21 1
810 1
3 priedas
Pakeistų kokybės charakteristikų matrica, Santykių matrica ir techninės koreliacijos matrica
Technikos reakcijos →
Vartotojų poreikiai↓ ↑ ↓ ↑ Įdomi forma; plati spalvų gama CD, audio kasečių grotuvai; FM/AM skaitmenė radija; laikrodis Patogus ir aiškus mygtukų išdėstymas Nuotolinis valdymo pultelis Maži gamybos kaštai Garantija Kokybiškas garso atkūrimas esant dideliam galingumui Bendra vertė Vertės lyginamasis svoris
Patrauklus dizainas 1,44 9 0,48 3 1,44 9 0,16 1 0,48 3 0 0 128 0,16
Funkcionalus 0 1,53 9 0 0,17 1 0,17 1 0 0 135 0,17
Paprastas naudoti 0 0,14 1 1,26 9 0,42 3 0 0 0 112 0,14
Nuotolinis valdymas 0 0 0,24 3 0,72 9 0 0 0 64 0,08
Įperkamas 0,09 1 0,27 3 0 0 0,81 9 0 0,27 3 72 0,09
Ilgas naudojimo laikas 0 0 0 0 0,16 1 1,44 9 0 129 0,16
Aukšta garso kokybė 0 0 0 0 1,89 9 0 1,89 9 171 0,21Poveikis 1,53 2,42 2,94 1,47 3,51 1,44 2,16 Poveikio lyginamasis svoris 0,10 0,16 0,19 0,10 0,23 0,09 0,14
Visa bendra vertė 810Visas poveikis 15,47
4 priedas
Technikos matrica
Technikos reakcijos →
Vertinimai↓ Maži gamybos kaštai Patogus ir aiškus mygtukų išdėstymas CD, audio kasečių grotuvai; FM/AM skaitmenė radija; laikrodis Kokybiškas garso atkūrimas esant dideliam galingumui Įdomi forma; plati spalvų gama Nuotolinis valdymo pultelis Garantija
10 ☼ □ □ 9 □ ☼□■ □ ■ ☼ ■ □8 □ ☼ ■ ■ ☼■7 ☼ ■ ☼ 6 5 4 3 2 1 Užduotis 8 9 10 8 10 10 9Poveikis 3,51 2,94 2,42 2,16 1,53 1,47 1,44Poveikio lyginamasis svoris 0,23 0,19 0,16 0,14 0,10 0,10 0,09□ Sony;■ Philips;☼ Mūsų nagrinėjama „X“ įmonė.Literatūros sąrašas1. Bagdonienė D. Organizacijos strateginis vystymasis ir kokybės funkcijos išskleidimo bei hoshin kanri metodų integracija. // Kokybės vadyba Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese: respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 2002.– P. 31-41.2. Jurkauskas A., Susnienė D. Nuolatinis viešųjų paslaugų tobulinimas – žingsnis pirmyn. // Kokybės vadyba – konkurencingo verslo pamatas: respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 2001.– P. 84-89.3. Stancikas E.R. Konkurencingo produkto kūrimas. – Kaunas: Technologija, 2003. – 143 p.4. Stancikas E.R. Konkurencingo gaminio kūrimas panaudojant kokybės funkcijos išskleidimą. // Kokybės vadyba – konkurencingo verslo pamatas: respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 2001.– P. 159-161.5. Stancikas E.R. Kokybės funkcijos išskleidimo metodas produkto plėtros procese. // Kokybės vadyba Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese: respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 2002.– P. 98-102.6. Vanagas P. Metodiniai nurodymai ir pagalbinė medžiaga visuotinės kokybės vadybai studijuoti. – Kaunas: KTU, 2003.7. Vilkas M. Kokybės problemų identifikavimo metodai – procesų tobulinimo galimybė. // Kokybės vadyba – konkurencingo verslo pamatas: respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 2001.– P. 214-220. 8. Henry M., Corner B. Planning and Selecting ideas for wining product development. – Time-Compression Technologies, 1999 lapkritis. – 4 p.Moore Ch. New Product Development From Idea to Specification. – Seven Wood Audio, 1994. Prieiga per internetą: http:/world.std.com/~cmoore/AN2.pdf.