Konfliktai organizacijoje ir jų valdymas

KONFLIKTO IŠTAKOS

Kiekviename kolektyve žmogus, priklausomai nuo padėties įtakos ir elgesio, atlieka tam tikrą socialinį vaidmenį. To vaidmens efektyvumą paprastai įvertina bendradarbiai arba kiti pažįstami. Jei tų vertinimų dauguma sutampa ir jie teigiami, sakoma, kad žmogus turi autoritetą, o jei ne, tai dažnai kyla konfliktai.

Praktiškai išskiriamos trys grupės priežasčių, dėl kurių susidaro konfliktinės situacijos. Pirma, tai trūkumai, susiję su darbo ir gamybos organizavimu, darbo normavimu, darbo užmokesčio apskaičiavimo būdais, moralinių bei materialinių paskatų taikymu ir t.t. Antra, valdymo organizavimo trūkumai, paavyzdžiui, kadrų skirstymas nesiremiant kvalifikacija, psichologija, polinkiais ir t.t. Trečia, tai netikę kolektyvo tarpusavio santykiai.
Konfliktai vyksta net ir tarp pačių laimingiausių, geriausiai sutariančių žmonių. Taigi tai natūralus ir neišvengiamas reiškinys. Labai svarbu suprasti konfliktų neišvengiamumą, nes priešingu atveju, kilus konfliktui, dėl to tuščiai ir be reikalo griaušimės. Svajoti apie gyvenimą be konfliktų – tai ta pats, kas svajoti apie amžinai gerą orą – be lietaus, vėjo ir pūgų.

Aiškinamuosiuose žodynuose konfliktas apibūdinamas kaip “opozicija”, “kontroversija”, “susidūrimas”, “mūšis”, “nuožmus nesutarimas”. Dar konfliktą galima appibūdinti kaip dviejų žmonių, grupių ar didesnių socialinių sistemų su nesuderinamais tikslais priešišką elgseną viena kitos atžvilgiu. Jis paprastai suvokiamas kaip kelianti rūpesčių ar net kaip griaunanti jėga. Konfliktiškas elgesys gali būti įvairus, pradedant intelektualiniais ginčais ar apkalbomis ir baigiant fi

izinės jėgos naudojimu, kuris sąlygoja turtinę ar asmeninę žalą. Priešiška elgsena gali būti paslėpta ir tiesioginė t.y. akivaizdi visoms konflikte dalyvaujančioms šalims arba neparodoma tai šaliai, į kurią ji nukreipta, tačiau dėl to ne mažiau neigiama jos atžvilgiu. Be to, ši elgsena yra abipusė ta prasme, kad bet kokioje kovoje dalyvauja dalyvauja du ar daugiau žmonės, bei ta prasme, kad paprastai vieno konflikto dalyvio elgsena sulaukia kito dalyvio atsakomosios elgsenos, ir šis ciklas gali kartotis keletą kartų.
Pakalauskite savęs, kuo remdamiesi sprendžiate apie žmones? Ir pamatysite, kad beveik viskas priklauso nuo jūsų asmeninių savybių. Jūs arba užverčiate juos sau būdingomis teigiamomis ar neigiamomis savybėmis,arba pastebite bruožus, kurių jie visai neturi. Todėl dažnai klystate. Beje, ar teisingai jūs vertinate patį save ir saavo vaidmenį kolektyve?

Tyrinėtojai palygino, kaip save vertina asmenybė, su tuo, ko ji verta atrodo kolektyvui. Paaiškėjo, jog vyrai, lyginant juos su kolektyvo opinija, pervertina savo intelektualias savybes ir mano esą labai patrauklūs. Moterys kuklesnės, kaip tik minėtosioms savybėms jos yra labai reiklios ir šiek tiek savimi nepasitiki. Suprantama, dėl to, kad nesutampa tai, kaip jus vertina kiti, ir tai, kaip jūs vertinate kitus, kyla konfliktai, tarp žmonių susiformuoja priešiški santykiai.

Dažniausiai neįmanoma išsiaiškinti, kuris pradeda ginčą. Neįmanoma nustatyti ir momento, kada ji
is prasidėjo. Bet visada galima išsiaiškinti kiekvieno konflikto ištakas, o dažniausiai jos būna tokios: 1) nesusipratimas ir santykių neišsiaiškinimas; 2) nesąžingumas; 3) aplaidumas; 4) nuostatos; 5) ypatingas pasitikėjimas savo nuomone; 6) nesugebėjimas nustatyti ribų; 7) netinkamas konflikto sprendimas; 8) baimė; 9) slapti kėslai.

KONFLIKTŲ TIPAI

Egzistuoja keturi pagrindiniai konfliktų tipai: asmeninis (vidinis), tarpasmeninis, asmens ir grupės bei tarpgrupinis konfliktai.
Asmeninis vidinis konfliktas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Viena iš labiausiai paplitusių formų – rolių konfliktas, kai vienam žmogui keliami prieštaringi reikalavimai jo darbo atžvilgiu. Tokio konflikto pavyzdžiu gali būti situacija, kai gamybinio padalinio vadovui jo tiesioginis viršininkas duoda įsakyma didinti produkcijos gamybos apimtis, o kokybės vadovas reikalauja didinti produkcijos kokybę, mažinant gamybinio proceso tempus. Asmeninis konfliktas gali iškilti ir dėl keliamų reikalavimų nesuderinamumo su asmeniniais interesais ar vertybėmis. Tyrimai rodo, kad dažnai asmeniniai konfliktai susiję su nepasitenkinimu atliekamu darbu, nepasitikėjimu savo jėgomis ar organizacija, su stresais.
Tarpasmeniniai konfliktai yra labiausiai paplitęs konflikų tipas. Organizacijose jie gali pasireikšti įvairiai. Dažniausiai tai būna atskirų padalinių vadovų kova dėl ribotų išteklių, kapitalo, darbo jėgos ir pan. Kiekvienas iš jų mano, kad tie ištekliai turi būti paskirti būtent jo padaliniui, o ne kitam vadovui. Tarpasmeninis konfliktas gali pasireikšti ir kaip atskirų asmenybių susidūrimas. Skirtingo charakterio, požiūrių ir vertybių žmonės kartais tiesiog negali vienas su kitu sutarti.
Asmens ir grupės konfliktas. Da

ar Hortono eksperimentai įrodė, kad grupės nustato savo elgesio normas. Jeigu žmogus nori būti priimtas grupės, jis turi laikytis jos nustatytų elgesio taisyklių. Tačiau jai atskiro žmogaus lūkesčiai nesutampa su grupės lūkesčiais, jis gali užimti skirtinga nuo grupės poziciją. Šiuo atveju neišvengiamai kils konfliktas tarp atskiro žmogaus ir grupės.
Tarpgrupinis konfliktas. Organizaciją sudaro daugybė tiek formalių, tiek ir neformalių grupių, tarp kurių taip pat gali kilti konfliktai. Čia galimi konfliktai tarp neformalių grupių ir vadovybės, tarp administracijos ir profsąjungos ir t.t. Tačiau bene dažniausiai tokio tipo konfliktai kyla tarp atskirų padalinių, esant skiringiems tų padalinių tikslams.

Konfliktai gali būti vienašaliai ir dvišaliai. Vienašalis konfliktas tokia situacija, kai nusiskundimų turi tik viena pusė. Dvišaliame konflikte kiekviena pusė ko nors nori iš kitos.

Labai svarbu atskirti tuos konfliktus, kuriuos galima pavadinti asmeniniais, ir tuos, kurie yra struktūrinio pobūdžio. Iš esmės abu šie tipai yra visiškai skirtingi. Asmeninis konfliktas yra susijęs su ypatingomis asmenybėmis ir ypatingu požiūriu į jas. Struktūrinis konfliktas yra bendresnio požiūrio, jis būdingas tam tikroms aplinkybėms ar konflikte dalyvaujančių žmonių grupėms. Be abejo, kiekvienas struktūrinis konfliktas privalo būti ir asmeninis.

Struktūriniai ginčai nėra asmeniniai. Pavyzdžiui, tarptautinėse verslo derybose gali iškilti ginčų ar nesusipratimų dėl kultūrinių skirtumų, kurie nesusiję su asmeninėmis derybose dalyvaujančių šalių savybėmis.

KONFLIKTŲ VA

ALDYMAS

Konfliktai kartais neišvengiami. Todėl kyla klausimas, o kaipgi teisingai elgtis, kilus konfliktui. Ar ir tada galima reikšti savo nuomonę, ginti savo interesus, o galbūt netgi rodyti nusivylimą, nesprendžiant konflikto? Ir ar būtinai konfliktai turi baigtis ginču be susitaikymo?
Įsivelti į konfliktą labai greitai gali kiekvienas. Pavyzdžiui, tai gali atsitikti, jei darbe atsiranda konkurentas, pretenduojantis į jūsų pareigas, arba jei jūsų sutuoktinis stengiasi jus dar labiau apkrauti darbais. Tyrimai rodo, kad 80 – 90 procentų žmonių nemoka teisingai elgtis kilus konfliktui ir, užuot sprendę jį, tik dar labiau padidina.
Kaip reikėtų elgtis norint išspręsti konfliktą?
1.Nedidinkite, neeskaluokite konflikto. Nesileiskite išprovokuojami. Taip pat stenkitės neprarasti savitvardos, nes tada niekada nebūsite padėties šeimininkas. Nepamirškite, kad žmogus neišvengiamai tampa savo neigiamų minčių auka. Būkite ramūs ir šaltakraujiški. Tik taip elgdamiesi galėsite išspręsti konfliktą.
2.Nustatykite interesų aukso vidurį, kai abiejų pusių pranašumų ir trūkumų bus po lygiai. Tam reikia, kad abi pusės sumažintų savo lūkesčius, neatsisakydamos savo interesų. Žinoma, nėra lengva rasti kompromisą.
3.Ieškokite progos pasikalbėti du priešininku. Susitarkite su juo dėl pokalbio. Tada jam nepasirodys, kad norite jį apgauti. Toks pokalbis turi vykti prie keturių akių, kad priešininkas nesielvartautų, jog nukentėjo jo reputacija liudininkų akivaizdoje. Leiskite priešininkui suprasti, kad esate teigiamos nuomonės apie jį, išreikškite jam nuoširdų pripažinimą. Išdėstykite savo požiūrį į susidariusią situaciją. Neužsipulkite priešininko asmeniškai. Tik nenukrypdami į asmeniškumus galėsite išspręsti konfliktą. Išdėstikite priešininkui, kaip įsivaizduojate galimą kompromisą. Priešininkas į tai gali atsakyti antpuoliu, stipriai atakuodamas jus. Tegu tai neišveda jūsų iš kantrybės. Ir toliau išlikite ramūs ir šaltakraujiški.

Jei elgsitės taip, kaip čia aprašyta, tai priešininkas ateityje bus atsargesnis. Jei jau sykį leidotės pergudraujami, tai priešininkas ir ateityje bandys pasiimti iš jūsų tai, kas jums priklauso. Gali kilti klausimas, ką daryti, kai susitarti nepasiseka. Taip būna labai retai. Priešininkas visada jums nusileis, jei tik jūs iki tol negriovėte savo autoriteto. Be to, išlošite ir kitu požiūriu: visada vertinami žmonės, pasitikintys savimi, žinantys savo vertę ir mokantys ginti savo teises. Žinoma, jūs neturėtumėte pradėti vaidytis su visais. Jei būsite pastovūs ir atviri, nuoširdūs, tai sulauksite kitų pagarbos.
Yra išskiriami penki pagrindiniai konfliktų valdymo būdai:
1.Vengimas. Šis būdas reiškia, kad žmogus stengiasi išvengti konflikto, nepatekti į tokias situacijas, kurios provokuoja nesutarimų atsiradimą.
2.Švelninimas. Tokia taktika reiškia, kad žmogus apeliuoja į solidarumo jausmus, stengiasi mažinti įtampą. Tačiau dažnai šiuo atveju pamirštama pati problema, ji tarsi užtušuojama.
3.Spaudimas. Šis būdas reiškia, kad yra stengiamasi priversti kitus bet kokia kaina priimti vieną kurį požiūrį. Tas, kuris taip elgiasi, nesidomi kitų idėjomis. Paprastai toks žmogus yra agresyvus ir kitus bando paveikti, naudodamas prievartą.
4.Kompromisas. Reiškia, kad kitos pusės požiūris yra priimamas su išlygomis. Valdyme sugebėjimas rasti kompromisą yra labai vertinamas, nes leidžia sumažinti negeranoriškumą ir patenkinti abi konfliktuojančias puses. Tačiau kompromisiniai sprendimai nėra patys geriausi, nes jie gali užkirsti kelią kokybiškisniam iškilusios problemos išsprendimui.
5.Problemos sprendimas. Tie, kurie naudoja šį stilių, pripažįsta požiūrių skirtumus, yra pasirengę išklausyti ir suprasti kitos pusės nuomonę, taip ieškodami optimalių sprendimo kelių. Tokie asmenys nesistengia pasiekti savus tikslus kitų sąskaita, o nori rasti geriausią konfliktinės situacijos išsprendimo variantą.
Konfliktų sprendimo požiūriu dauguma žmonių galima priskirti vienam iš keturių tipų: puolantysis – besiginantysis, taikdarys, vengiantysis, siekiantysis lygiųjų.
Puolantysis – besiginantysis laiko kitus žmones priešais. Jo dėmesys yra nukreiptas į tai kodėl tas kitas yra neteisus. Tai labai karinga mąstysena. Šio pobūdžio proto sandara yra visiškai nesuderinama su sėkmingomis derybomis ir konflikto išvengimu.
Taikdarys iš pirmo žvilgsnio atrodo visiška puolančiųjų – besiginančiųjų priešingybė. Daro viską, kad tik būtų šventa ramybė. Jie puikiai moka išvengti atsakomybės už jiems iškylančias problemas, nors kartais gali atrodyti, kad jie imasi jas spręsti. Dažnai susidaro įspūdis, kad taikdariai imasi visiškos atsakomybės už iškilusią konflikto situaciją. Tačiau giliai viduje jie tokie pat pikti kaip ir puolantieji – besiginantieji ir lygiai taip pat įsitikinę, nors ir tyliai, savo teisumu. Skirtumas tik tas, kad jų priešiškumas yra pasyvus, o ne aktyvus.
Vengiantieji yra kraštutinė taikdarių atmaina. Jie nenori net pripažinti, kad konfliktas egzistuoja.
Siekiantys lygiųjų kenčia dėl viską užgožiančio poreikio būti teisiam. Natūralu, kad tokiu atveju reikia įrodyti, jog neteisūs yra kiti – o tai visada kliudo garbingai ir iki galo išspręsti konfliktą.
Šie keturi tipai daugiau ar mažiau persipina visuose žmonėse.

Konflikto konstruktyvumą ar destruktyvumą didele dalimi lemia tai, kaip jis yra valdomas. Jai konfliktas buvo nuslopintas, bet vėliau iškyla į paviršių kaip stiprus sprogimas arba sukelia organizacijos narių apatiją ir darbo kokybės suprastėjimą, jei valdymas buvo labai menkas. Kai žmonės neturi gerų komunikacinių įgūdžių, būtinų norint palaikyti gerus santykius, ir gali kilti ilgalaikių ir skaudžių konfliktų. Antra vertus, žmogiškuosiuose santykiuose konfliktai neišvengiami: visada pasitaikys klaidų, priešingų nuomonių, konkurencijos dėl išteklių ar paaukštinimo bei skirtingų motyvų. Taigi pagrindinė problema yra konflikto valdymas, o ne jo eleminavimas.

Efektyviai valdomi konfliktai gali būti naudingi organizacijai. Jie gali padėti išsiaiškinti nesutarimus, nuomonių skirtumus, pakeisti organizacijos ar grupės misiją, įsitikinimus, taisykles ir politiką. Tačiau stiprūs konfliktai gali sukelti skaudžių destruktyvių pasekmių, todėl jų reikėtų vengti.

Konfliktams spręsti galima naudoti įvairias strategijas. Tačiau reikia prisiminti, kad kaikurios jų gali dar pabloginti situaciją ir todėl tinka tik tam tikromis sąlygomis. Dažnai patartina panaudoti kelias strategijas, kurios papildo vieną kitą. Kiekvienam vadovui svarbu įsisąmoninti, kad konfliktų išvengti beveik neįmanoma, todėl jų supratimas ir tinkamas valdymas labai svarbus, siekiant efektyvios organizacijos veiklos ir darbuotojų pasitenkinimo atliekamu darbu.
Niekas mūsų neapsaugos nuo konfliktų. Bet kai kurių iš jų reikėtų vengti. Nors ir labai atrodytu keista, tai yra nesudėtinga: reikalaujama numatyti tik poelgių pasekmes. Ir vadovautis per mažius susiklosčiusiomis žmonių bendravimo taisyklėmis.

TYRIMAS IR JO IŠVADOS

Grupėje STV1/1 atlikau apklausą, kurios tikslas nustatyti asmenybės konfliktiškumo lygį. Buvo pateikta 21 anketa, kurių kiekviena susidėjo iš dviejų testų.

Anketos pvz.:
Norite sužinoti, ar nesate konfliktiškas žmogus? Tai sužinosite atsakę į testų klausimus. Atidžiai perskaitykite situacijas, klausimus ir apsvarstykite savo elgesį. Jums tikusį variantą apibraukite.
TESTAS Nr.1

1.Viršininkas jums liepia pasilikti po darbo, nors per dieną nuveikėte daugiau už bendradarbius.
a) atsakote, kad tai neįeina į jūsų pareigas;
b) sakote: “Labai gaila, bet šiandien negaliu. Rytoj mielai pasilikčiau.”;
c) sutinkate, nors tai sugriauna visus jūsų vakaro planus.
2.Iš darbo grįžtate pavargusi (-ęs). Randate neplautų indų krūvą ir tuščią šaldytuvą. Ką darote?
a) sukviečiate namiškius ir paskirstote darbus;
b) nirštate, tačiau niekam nepriekaištaudami išplaunate indus ir einate apsipirkti;

c) apšaukiate namiškius, kodėl viskas turėtų gulti ant jūsų pečių.
3.Nusipirkote brangius batus, bet po savaitės nuplyšo jų padai. Nusprendėte pasiskųsti.
a) einate į parduotuvę, tačiau nesiryžtate kreiptis į pardavėją;
b) trumpai ir konkrečiai paaiškinate, kas nutiko, ir paprašote pakeisti batus;
c) sviedžiate batus ant prekystalio ir reikalaujate nedelsiant grąžinti pinigus.
4.Vėlų vakarą neįspėjusi užsuko draugė. Kaip ją sutiksite?
a) “Oi kaip gerai, kad užsukai. Per TV šį vakarą nieko įdomaus.”
b) “Ko taip vėlai, nutiko kas baisaus?”
c) “Kelinta valanda? Užeik į virtuvę, nes visi jau miega.”
5.Sužinojote, kad bendradarbis apie jus prikalbėjo negražių dalykų.
a) girdint visam kolektyvui, pasakysite jam kelis nemalonius žodžius;
b) palauksite progos, kai liksite dviese ir paprašysite pasiaiškinimo;
c) žinoma, jausitės labai nemaloniai, bet nieko nedarysite. Kuo puikiausiai žinote – tai beprasmiška.
6.Vardadienio proga gavote šiuolaikinio meno “šedevrą”, kitaip tariant, bjauriai nutepliotą paveikslą. Ką sakysite?
a) “Pakabinsiu jį prieškambaryje, tokį kūrinį geriausiai žiūrėti prieblandoje”;
b) “Dėkoju, visada svajojau įsigyti kokį neįprastą daiktą”;
c) “Tai vadinama menu? Gal paaiškinsite, kas šiame paveiksle pavaizduota?”.
7.Jau kelinta diena vis vėluojate į darbą. Jus pasikvietė viršininkas, kaip elgsitės?

a) išrausite ir įbesite žvilgsnį į grindis, nebyliai stovėsite prie durų;
b) pasisiūlysite keletą dienų padirbėti ilgiau;
c) neslėpsite pasipiktinimo, kad su jumis elgiasi lyg su mokiniu.
8.Bendradarbė ištisą dieną kalba tarnybiniu telefonu. O jūs?
a) naudojatės savo mobiliuoju telefonu;
b) rėžiate, kad dėl jos asmeninių pokalbių turėsite dirbti viršvalandžius;
c) mandagiai ją ispėjate, jei tai nepadeda, pasakote, kad pranešite viršininkui.
9.Kuris posakis labiausiai patinka?
a) patys sau esame didžiausi priešai;
b) kas mane myli, žengs paskui mane;
c) jei pinigai neteikia laimės atiduok juos man.
10.Kuris bruožas jums būdingiausias?
a) moku kantriai klausytis;
b) jeigu kas nors kalba “niekus” iš karto tai pasakau;
c) lengvai prisitaikau prie žmonių.

TESTAS Nr.2

1.Ar susikremtate kai esate kritikuojamas?
a) Taip
b) Kartais
c) Niekada
2.Ar nuolat bijote priekaištų?
a) Visada
b) Kartais
c) Niekada
3.Diskutuojate, kai kam atrodo, kad jūsų mintys kvailos:
a) Supykstate
b) Sumišusi šypsotės
c) Tvardotės
4.Ar labai susijaudinate, jeigu jus kas nors apšmeižia?
a) Visada
b) Kartais
c) Nekreipiu dėmesio
5.Ar pertraukiate žmogų ką nors ilgai ir detaliai aiškinantį?
a) Visada
b) Priklauso nuo aplinkybių
c) Retai
6.Artimas žmogus jus įžeidė. Kaip pasielgsite?
a) Pasislėpsite savo kiaute
b) Pareikalausite pasiaiškinimo
c) Papasokosite kiekvienam, kuris bus pasirengęs jus išklausyti
7.Ar sutinkate su teisingu, bet jums nepalankiu vertinimu?
a) Ne
b) Taip
c) Kartais
8.Kaip elgsitės pobūvyje staiga sutikęs žmogų, su kuriuo esate susipykę.
a) Nepastebėsite
b) Kalbėdami su juo atsakinėsite “taip” ir “ne”
c) Pasišnekėsite
9.Ateinate į svečius ir už durų išgirstate, kad šeimininkai barasi. Kaip pasielgsite?
a) Paspausite skambutį
b) Grįšite namo
c) Klausysitės už durų
10.Jeigu jūsų klaus nuomonės apie jums nemalonų žmogų, ar apibūdinsite jį nešališkai?
a) Žinoma
b) Tai priklausys nuo aplinkybių
c) Niekada

Testo Nr.1
rezultatai A B C Testo Nr.2 rezultatai A B C
1. 2 1 3 1. 3 2 1
2. 2 3 1 2. 3 2 1
3. 3 2 1 3. 1 3 2
4. 3 1 2 4. 3 2 1
5. 1 2 3 5. 1 2 3
6. 3 2 1 6. 3 2 1
7. 3 2 1 7. 1 3 2
8. 3 2 1 8. 3 1 2
9. 1 3 2 9. 2 3 1
10. 3 1 2 10. 3 2 1

Testo Nr.1 atsakymai:
Nuo 10 iki 16 taškų
Nemėgstate paklusti, dėl to dažnai įsiveliate į konfliktus. Painiojate ryžtingumą su įnirtingumu. Tai ne tas pats! Kategoriškas atsisakymas dažnai nuskamba lyg įsakymas. Jei kas nors neskoningai rengiasi, nederamai elgiasi ar laikosi kvailų pažiūrų, visą tai drožiate tiesiai į akis. Būkite atsargesni. Kandus liežuvis gali tapti jūsų priešu.
Atsargiai: nedarykite skubotų ir kategoriškų išvadų. Juk jūs – ne visažinis ir nesate apsaugotas nuo klaidų. Neskaudinkite kitų netaktiškais atsisakymais. Atminkite: kaip šauksite taip ir atsilieps.
Nuo 17 iki 23 taškų
Kiekvienoje situacijoje sugebate pajusti aukso vidurį. Kuo puikiausiai kontroliuojate savo emocijas ir stengiatės rasti sprendimą, kuris būtų palankus visiems. Prireikus nebijote ištarti “ne”. Labiausiai nekiančiate veidmainystės ir melo. Manote, kad net pati skausmingiausia tiesa geriau už gražų melą.
Atsargiai: nepamirškite, kad ginti savo nuomonę kartais nenaudinga. Tarkim atkakliai įtikinėdami užsispyrusį viršininką, galite patekti jo nemalonėn ar netekti darbo.
Nuo 24 iki 30 taškų
Esate ne pačios geriausios nuomonės apie save. Taigi dažniausiai esate linkęs tyliai ir nuolankiai tenkinti kitų prašymus ir įgeidžius. Dėl baimės pasakyti “ne” žlunga jūsų planai, o tarnaudami šeimai beveik neturite laiko sau. Puikiai žinote, kaip žeidžia nemalonūs žodžiai, tad stengiatės su kitais būti malonus ir taktiškas. Tačiau jums trūksta pasitikėjimo savimi ir bendravimo įgūdžių. Trokštate žūtbūt pelnyti bendradarbių, pažįstamų, kaimynų ir visų kitų žmonių simpatiją. Tad neriatės iš kailio norėdaimi įrodyti, kad jumis visada galima pasikliauti.
Atsargiai: nemanykite, kad už atsidavimą kas nors padėkos. Veikiau atvirkščiai – kaip mat pasinaudos palankia proga užsikarti jums ant sprando.

Testo Nr. 2 atsakymai:
Nuo 10 iki 16 taškų

Emocinė ištvermė labai stipri. Galite sėkmingai įveikti stresą. Mokate neprarasti pusiausvyros. Nepaisant greito, šiuolaikinio gyvenimo ritmo, jums pavyksta išlikti ramiam. Drąsos jums pakanka. Greitai atsakote ir atsikertate, nemėgstate tylėti betkokioje situacijoje. Murmate dėl savo likimo. Nemalonumus ir problemas išliejate ant kitų, kas dažnai įtraukia į konfliktiškas situacijas.
Nuo 17 iki 25 taškų
Linkęs kartkartėmis jausti didesnę ar mažesnę įtampą. Tam tikroje situacijoje mokate tinkamai pasielgti. Nemėgstate kalbėti kvailysčių. Visada įsitikinęs tuo ką sakote. Lengvai taikstotės su nemalonumais ir nelaimėmis, nes teisingai jas įvertinate. Mėgstate teisybę. Nelinkęs savęs gailėtis.
Nuo 26 iki 30 taškų
Nervai įtemti. Iš pagrindų nagrėinėjate savo veiksmus ir tai jus labai nervina. Visiškai nepasitikite savimi. Stengiatės išvengti konfliktų bekokiu atveju, netgi jei tenka pataikauti žmonėms. Į gyvenimą reikia žiūrėti paprasčiau. Išmokite atsipalaiduoti. Esate drovus ir nepasitikintis savimi. Užsisklendžiate, neretai gailitės savęs.

Susumavus visus testų rezultatus buvo gautos tokios išvados:

Testas Nr.1: iš visų apkalustųjų tik vieną asmenį galima priskirti prie žmonių, kurie mėgsta veltis į konfliktus (surinko 15 taškų) ir vienas žmogus, kuris bet kokiu atveju vengia konfliktų (surinko 25 taškus). Likusieji t.y. 19 asmenų atitinka “aukso vidurį”.

Konfliktuojantį asmenį galima apibūdinti, kaip nemėgstantį paklusti, dėl to dažnai įsivelia į konfliktus. Painioja ryžtingumą su įnirtingumu. Jo kategoriškas atsisakymas dažnai nuskamba lyg įsakymas. Jei kas nors neskoningai rengiasi, nederamai elgiasi ar laikosi kvailų pažiūrų, visą tai pasako tiesiai į akis.
Apie didžiąja grupės dalį galima pasakyti, kad kiekvienoje situacijoje sugeba pajusti aukso vidurį. Konflikto metu kuo puikiausiai kontroliuoja savo emocijas ir stengiasi rasti sprendimą, kuris būtų palankus visiems. Prireikus nebijo ištarti “ne”.
Žmogus, kuris bet kokiu atveju stengiasi išvengti konfliktų yra ne pačios geriausios nuomonės apie save. Taigi dažniausiai linkęs tyliai ir nuolankiai tenkinti kitų prašymus ir įgeidžius. Dėl baimės pasakyti “ne” žlunga jo planai, o tarnaudamas šeimai beveik neturi laiko sau. Puikiai žino, kaip žeidžia nemalonūs žodžiai, tad stengiasi su kitais būti malonus ir taktiškas. Tačiau jam trūksta pasitikėjimo savimi ir bendravimo įgūdžių. Trokšta žūtbūt pelnyti bendradarbių, pažįstamų, kaimynų ir visų kitų žmonių simpatiją.

Testas Nr. 2: šio testo rezultatai buvo beveik analogiški su pirmuoju testu. Asmuo, kuris pirmąjame teste surinko 25 taškus šiame teste surinko panašų taškų skaičių, todėl vėl yra priskiriamas prie asmenų, kurie bet kokia kaina stengiasi išvengti konfliktų.

Visi likusieji surinko po tokį taškų skaičių, kad juos galima pavadinti asmenimis randančiais “aukso vidurį”. Jie žino kada ir kokiu atveju reikia vengti konflikto, o kada neišvengiamas – stengiasi protingai jį išspręsti.

Vienas asmuo pagal pirmąjį testą buvo priskirtas prie konfliktuojančių, o pagal antrąjį prie žmonių randančių “aukso vidurį”. Taigi remiantis atliktais tyrimais galima pasakyti, kad ne visada reikia pasikliauti testais. Bet didžioji dauguma testo atsakymų priklauso nuo to kaip sąžiningai yra atsakinėjama į klausimus.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Baršauskienė V., Janulevičiūtė B. Žmogiškieji santykiai. – K, 1999.
2. Edmelman J., Crain M.B. Derybų kelias. – V, 1997.
3. Obrazcovas V. Valdymo labirintai. – V,1990.
4. Ryborz H. Menas įtikinti. – V, 1999.
5. Žurnalas “Ji”- 2000.

Leave a Comment