Komercijos vadyba

3pgr organizacijos bruožai:
1.grupės nariai turi bendrus tikslus
2.””pasidalija užduotis ir kooperuoja jas
3.””keičiasi tarpusavyje info.
Visos komercinės (prekybos) įmonės nepriklausomai nuo teisinės formos yra organizacijos. Valdymas susiformavo griežtai įmonėse, ty ūkinėse organizacijose. Valdymą būtina suprasti 2 plotmėm:
1)kaip procesas specifiškas įmonei, būdingas žmogaus veiklai
2)veiklos sritis organizacijoje.
Valdymas skyla į finansų valdymą, marketinginės veiklos valdymą.
KV SAMPRATA. ESMĖ IR TURINYS
Comercia- prekyba, jos operacijos (lot).
Buračo žodyne sąvoka “komercija” apima prekybą ar kitą tarpininkavimo veiklą, susijusią su prekių ar kitokių reikmenų pardavimu siekiant iš to pasipelnyti.
Anglų klb žodyne “komercijos” sąvoka apima prrekių bei plataus vartojimo produktų požiūrių pozicijų mainus, jų ryšius.
Trumpai komercija apibūdinama kaip verslas. Iš esmės visos su komercija susijusios sąvokos siejasi su veikla siekiant pelno. Taigi, komercijos vadybos disciplina yra orientuota į įmonėje numatomos veiklos bei procesų pelnui gauti įvairiapusį pagrindimą, rezultatų prognozę bei analizę.
KV disciplina plg nauja vadybos mokslo šaka. KV principai nėra pakankamai išnagrinėti.
KV CHARAKTERISTIKOS
1.KOMPLEKSIŠKUMAS-kompleksiškai formuojami visi valdymo sprendimai, susiję su komercijos veikla. Komercinėse įmonėse priimami valdymo sprendimai yra l susiję nes kokį spr bepriimtume jis turės tiesioginį arrba netiesioginį poveikį įmonės ūkinei veiklai.
2.DINAMIŠKUMAS-tais susiję su išorinės aplinkos greitai kintančiais veiksniais, kuriuos įtakoja vartotojiškos rinkos konjunktūros pasikeitimai (būklės). Dinamiškumas dar pasireiškia įmonės funkcionavimo sąlygose. Tai ypač jaučiama pereinant į įmonės gyvavimo ciklo etapus. Įmonės vadovas įvertindamas konjunktūros būklę ir pr

riimdamas sprendimus, turi atsižvelgti į išorinių aplinkos veiksnių pokyčius, resursus, darbo formų organizavimą ir valdymo įvairovę, finansinę padėtį.
???STRATEGIŠKAI ORIENTUOTA.
Pagrindinės valdymo mokslo kategorijos
Bet kuri veikla susideda iš šių pgr elementų:
1.subjektas
2.objektas
3.veiklos būdai ar technologija, jungianti S ir O į bendrą veiklą.
Komercijos valdymo subjektas plačiąja prasme –valstybė; organizaciniu požiūriu – kiekvienas aukštesnysis valdymo lygis yra subjektas žemesniajam lygiui.
Komercijos valdymo objektas –prekyba visumoje kaip veikla ir jos pošakės : D, M prekyba, viešasis maitinimas. Organizacijos požiūriu valdymo objektas –tai prekybos organizacijos, įmonės skyriai, sekcijos.
Charakterizuojant prekybos veiklos objektą kaip proceso valdymą skiriamos 3 prekių valdymo sferos:
-prekių judėjimo, prekių srautų ir atsargų valdymas;
-prekybos aptarnavimo procesų valdymas;
-darbo procesų valdymas.
Komercijos valdymas-tai sąmoningas valdančiosios sistemos (subjekto) poveikis valdomajai sistemai (objetui) tam, kad būtų realizuotas pgr komercijos tikslas: patenkinti gyventojų mokią paklausą plataus asortimento ir geeros kokybės prekėmis esant minimalioms sąnaudoms.
Prekybos funkcijos (H. Buderbergas)
1.kontaktinė
2.informacinė
3.konsultacinė
4.prekių pergrupavimo (asortimento formavimo)
5.kiekio pergrupavimo (D perka daug, M iš jo mažiau)
6.teritorinio išlyginimo (superkama gamyb rajonuose, parduoda kur DD)
7.laiko išlyginimo (kai pr turi sezoniškumą gamyboje)
8.prekių kokybės gerinimo
Prof. Vengrauskas prekybos f-jos:
1.f-jos susijusios su preke:
a)gamybinio asortimento performavimas į vartotojišką
b)didelių transportinių pr pertvarkymas į smulkesnes ir komplektiškesnes
c)prekių kokybės išlaikymo ir pagerinimo f-ja.
2.prekių g-bos ir vartojimo erdvės bei laiko požiūriu išlyginimo f-jos:
a)prekių pirkimas g-bos rajonuose ir paskleidimas po visą vartojimo teritoriją
b)prekių g-bos ir vartojimo sezoniškumo išlyginimo f-ja.
3.papildomų paslaugų f-
-ja, skirta palengvinti pr įsigyjimą:
*ilgos darbo valandos
*pardavėjų konsultavimas
*kreditai
*prekių pristatymas į namus
*vaikų priežiūra
*automobilių aikštelė.
4.poveikio prekių g-bai funkcija.
Prekybininkai surenka v poreikius, pageidavimus ir geriausiai žinodami pardavimų rinkoje vykstančius pokyčius pateikia šią info gamintojams ir per savo konkrečius užsakymus daro įtaką prekių g-bos apimčių ir struktūros kitimui.
Prekybos funkcijų pasirinkimas yra vienas pgr prekybos strateginio planavimo etapų, todėl vadovas pasirinkdamas f-jas, kurias vykdys prekybos grandis turi apsispręsti kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais jos bus vykdomos.
Pirmiausias f-jų pasirinkimo kriterijus yra PELNAS. Minimizuojant pasirenkamų f-jų skaičių reikia atsižvelgti, kad tuo pačiu mažinamos pajamos bei konkurentiškumo lygis. Iš kitos pusės jei f-jų skaičius yra didesnis nei reikia pirkėjams, didėja išlaidos, vedančios į veiklos nuostolingumą. Prieš pasirenkant f-jas prekybos įmonės vadovas turi žinoti:
1.kokiomis pr prekiaus
2.kam bus skirtos pr/pslg
3.konkurencinės veiklos sąlygos.
Be to įmonės veiklos kryptį lemia:
1.įmonės vieta ir dydis
2.apsirūpinimas kapitalu
3.patalpų ir personalo išlaidos
4.absoliutūs ir santykiniai kaštai.
5.teisiniai aktai, reglamentuojantys parduotuvių darbą, reklamą, konkurenciją.
PĮ vadybos tikslas ir uždaviniai
PĮ pagr tikslas – siekti aukštų PĮ išvystymo tempų strateginėje perspektyvoje ir kuo aukštesnės jos konkurencinės pozicijos vartotojų rinkoje.
Norint pasiekti šį pgr tikslą prekybos įmonių vadyba apibrėžia tokius uždavinius:
1.formuoti sąlygas, kurios labiausia tenkina pasirinkto vartotojų rinkos segmento paklausą
2.užtikrinti aukšto lygio pirkėjų aptarnavimą
3.prekybos įmonėje pasiekti ekonomiškumo lygį įgyvendinant prekybinius-technologinius ir prekybinius-ūkinius procesus.
4.maximizuoti pelną, kuris lieka prekybos įmonėje ir jį ef
fektyviai panaudoti
5.minimizuoti ūkinę riziką, kuri susijusi su prekybinės įmonės veikla
6.nuolat didinti prekybos įmonės rinkos vertę
1.Šiam uždaviniui spręsti PĮ turi rasti savo rinkos nišą, išaiškinti pasirinkto v rinkos segmento pagrindinius paklausos parametrus, formuoti efektyvią prekių asortimento politiką, kuri tenkintų pirkėjų poreikius; turėti pastovų prekių asortimentą.
2.šis uždavinys išsprendžiamas, kai patenkinami visi pagrindiniai pirkėjo aptarnavimo poreikiai įsigyjant prekes. ESMĖ: per kuo trumpesnį laiką įmonė turi įsigyti reikiamas prekes. Tai pasiekiama pasinaudojus organizacinėmis technologijų priemonėmis, kurios formuoja prekybinio aptarnavimo lygį.
3.prekybos įmonė pasiekia ek. lygį.šis uždavinys išsprendžiamas, kai minimizuojamos darbo sąnaudos, materialiniai ir finansiniai resursai.
4.šis uždavinys realizuojamas:
-didinant prekių apyvartą;
-efektyviai valdant aktyvus;
-tikslingai vykdant amortizacinių atskaitymų ir mokesčių mokėjimo politiką;
-išlaikant pastovų santykį tarp naudojamo ir kaupiamo pelno dalies.
5.šį uždavinį galima išspręsti efektyviai valdant finansines, investicines ir kitas rizikas, susijusias su ūkine PĮ veikla. Ūkinės rizikos minimizavimas iš anksto numato PĮ veiklos finansinius rezultatus bei išvystymo galimybes.
6.didinti įmonės r vertę galima priklausomai nuo:
*įmonės finansinės veiklos;
*efektyvaus kaupimo savų finansinių resursų siekiant padidinti įmonės aktyvus;
*įmonės finansinio stabilumo;
*marketingo veiklos užkariaujant vartotojišką veiklą.
PĮ valdymo funkcijos
Valdymo f-jos: planavimas; organizavimas; vykdymas, kontrolė.
PĮ valdymo f-jos (13):
1. PĮ struktūrinių vienetų funkcionavimo ir organizacinių formų parinkimas
2. technologinio proceso valdymas;
3. pirkėjų aptarnavimo proceso valdymas;
4. personalo valdymas
5. prekių apyvartos valdymas;
6. pajamų valdymas;
7. išlaidų apyvarta;
8. pelno valdymas;
9. aktyvų valdymas;
10. kapitalo valdymas;
11. investicijų valdymas;
12. ūkinės veiklos rizikos valdymas;
13. finansų valdymas.
PĮ pagrindinės veiklos sferos: organizacinė 1-4; ekonominė 5-
-8; finansinė 9-13.
1 f-ja. Efektyviausių PĮ organizacinių formų parinkimas
ši prekybinio valdymo f-ja realizuojama atidarant naują PĮ arba plečiant jau esamą. Šiai f-jai atlikti reikia pasirinkti:
A. organizacinę-teisinę veiklos formą;
B. įmonės tipą
C. organizuoti prekių asortimentą.
A*********pį organizacinė teisinė forma.*************************
Pgl LR įmonių įstatymą įmonių rūšys:
1.fizinių asmenų įmonės: individualios (personalinės); tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos.
2.juridinių asmenų įmonės:
privataus kapitalo įmonės (AB, UAB);
valstybinio kapitalo įmonės-1.valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės) ir 2valstybinės akcinės įmonės
kooperacinio kapitalo įmonės –kooperacinės įmonės, kooperatyvai.
Steigėjas pasirinkdamas konkrečią PĮ organizacinę formą, turi įvertinti, kokiai teisinei formai teikti prioritetą, todėl svarbu įvertinti kiekvienos organizacinės formos privalumus ir trūkumus.
INDIVIDUALIOS ĮMONĖS
Privalumai Trūkumai
1)arti vartotojo (gali labiau atsižvelgti į poreikius) 1)finansinių resursų ribotumas;
2)asortimento lankstumas -galima greitai reaguoti į pirkėjų paklausą 2)sunku įsigyti didelės partijos prekių ir atit. gauti nuolaidų;
3)aukščiausias motyvacijos laipsnis (dirba sau) 3)žemas konkurentiškumo lygis.
4)lengvai įkuriama.
TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS IR KOMANDITINĖS ŪKINĖS BENDRIJOS
Privalumai Trūkumai
1)didesnės finansinės galimybės, įgalinančios išplėsti PĮ; padidinti PA, didesni įmonės vystymosi tempai 1)žemesnis motyvacijos laipsnis
2)galimybė paskirstyti PĮ veiklos f-jas 2)operatyvumo trūkumas priimant valdymo spr-mus
3)bendra atsakomybė pagal įsipareigojimus 3)didesnė konfliktų galimybė tarp steig –krypt, peln
4)plg greitai įkuriama
AB IR UAB
Privalumai Trūkumai
1)nesuvaržytos galimybės formuojant finansinius resursus: akcijų, obligacijų emisija. 1)žemas operatyvumo lygis (didelės apimtys)
2)aukščiausias konkurentiškumo laipsnis (užperki daug) 2)nepak operatyviai reaguojama į v rinkos pokyčius

3)info apie PĮ prieinamumas (konkurentai)

4)būtinumas formuoti didelį įstatinį kapitalą
PĮ teisinės formos pasirinkimą lemia:
(1)bendri veiksniai (2)individualūs veiksniai
numatomos PĮ veiklos apimtys Startinio kapitalo dydis
kapitalo imlumas prekybos veikloje Motyvacijos laipsnis (ar mėgsta 1 priimti spr)
numatomi vystymosi tempai strateginėje perspektyvoje Įmonininko kvalifikacijos lygis (išsil, prakt patirtis)
mokesčiai ir lengvatos Įmonininko požiūris į ūk veilos riziką ir individuali atsakomybė pagal įsipareigojimus
įstatinio kapitalo dydžio reguliavimas (įstatymai)
Detaliai išanalizavus šiuos veiksnius priimamas sprendimas, kokią organizacinę teisinę formą pasirinksime.
B********PĮ tipo pasirinkimas*******************
PĮ tipai skirstomi:
a)didmeninės (įmonės, kurios didesnę dalį prekių parduoda ne galutiniam v, o perpardavėjui. Perka iš Gamintojo.
b)mažmeninės (kai didžioji dalis galutiniam vartotojui)
c)mišrios (derina minėtas rūšis).
DIDMENINĖS PĮ TIPAI:
1)supirkimo-paruošinė: pgr uždavinys yra supirkti daugelio gamintojų prekes ir jas apdorojus bei sukomplektavus į atitinkamo kiekio ir kokybės partijas, parduoti kaip žaliavas kitoms gamybos įmonėms. Pvz.: žū, antrinių ž supirkim.
2)tarpgamyklinė: tokia DPĮ vykdo prekybą tarp gamybinių įmonių, paprastai esančių skirtingose g-bos proceso pakopose.
3)realizavimo:vykdo vartojimo reikmenų pardavimą mažmeninės prekybos įmonėms.
Pagal parduodamų prekių asortimentą DPĮ skirstome:
1)Prekiaujančias gamybinėm priemonėm;
2)Prekiaujančias vartojimo reikmėm.
Pagal specializacijos laipsnį DPĮ skirstomos:
(1)specializuotos (vyriškų, moteriškų batų)
(2)siauros specializacijos (vaikiški batai)
(3)mišraus asortimento (batai)
(4)universalios (ne tik batai, bet ir..)
Pagal klientų aptarnavimo laipsnį:
(1)visiško aptarnavimo –VA įmonės formuoja pirkėjams asortimentą, teikia kreditus, pristato prekes, konsultuoja, reklamuoja. Šios paslaugos mokamos, todėl ne visi pirkėjai jų pageidauja. Tai sudaro sąlygas steigtis (2)
(2)dalinio aptarnavimo – jos pirkėjams teikia nedaug paslaugų, plačiai taiko savitarną.
MAŽMENINĖS PĮ TIPAI:
Pgl specializacijos laipsnį, aptarnavimą..asortimentą; ĮMONĖS DYDĮ; VEIKLOS STRATEGIJĄ IR TAKTIKĄ.
Išsivysčiusiose ekonomikos šalyse MPĮ tipai:
1.Mišrios ir specializuotos parduotuvės
2.Universalinės parduotuvės ir prekybos namai
3.Supermarketai ir kitos stambios savitarnos principu dirbančios MP ir ne maisto parduotuvės
4.Mažesnių kainų parduotuvės
5.siunčiamosios prekybos įmonės
6.kilnojamosios prekybos įmonės
C*********PĮ asortimento politika**************************
PĮ pateikiamų bei realizuojamų prekių visuma vadinama asortimentu.
Asortimentas matuojamas 2 matais:
()platumu – apie jį sprendžiama iš skirtingos paskirties prekių skaičiaus
()gilumu – apibūdina tos pačios paskirties prekių kiekis.
PREKIŲ ASORTIMENTO KLASIFIKAVIMAS
Yra daug prekių klasifikacijų bei klasifikacinių sistemų. Komercijos veikloje ypač svarbią reikšmę turi prekės paskirtis, jos sugebėjimas tenkinti tam tikrus poreikius.
Pagal tai skirstome į gamybinės paskirties prekes ir vartojimo reikmes.
Pagal paklausos dažnumą:
1)kasdieninės (maisto, nebrangios ne maisto-muilas, tualetinis popierius ir pan.)
2)periodinės (ne rečiau kaip 1 metai-rūbai, avalynė)
3)epizodinės paklausos prekės (ilgalaikio vartojimo laikmenys >5 metų-TV, šaldytuvai).
PĮ asortimentas gali būti skirstomas atsižvelgiant į pirkėjų konsultavimo poreikį. Pagal tai prekės skirstomos į problemines ir neproblemines.

PA asortimento formavimas susideda iš 4 galimų veiksmų:
1)asortimento mažinimas
2)asortimento didinimas
3)asortimento pergrupavimas
4)asortimento pakeitimas.
Intensyvus asortimento formavimas – juo siekiama, kad klientai įsigytų daugiau prekių.
Ekstensyvus asortimento formavimas – siekiama pritraukti naujus klientus.
1)asortimento mažinimas-procesas, kai iš asortimento išimama atskirų grupių, pavadinimų bei pavidalų prekės. Išskirti iš asortimento atskirų prekių grupes gali prireikti dėl šių priežasčių:
a)nutraukus tų prekių gamybą
b)sumažėjus paklausai
c)dėl konkurencijos
d)dėl sezoniškumo.
2)asortimento didinimas-procesas, kai asortimentas papildomas atskirų grupių, pavadinimų prekėmis. Asortimentas gali būti didinamas: diversifikuojant, diferencijuojant.
Asortimento diversifikacija-tai tokių prekių grupių įsigyjimas, kurios nėra susiję su kitų parduotvėje buvusių prekių grupėmis.
Asortimento diferencijacija-tai asortimento didinimas panašių prekių grupėmis.
3)asortimento pergrupavimas
tai asortimento koregavimas vienų grupių pagrindinių pavadinimų ar pavidalų prekių atsisakant, o kitomis prekėmis asortimentą papildant.
Asortimentas pergrupuojamas asortimento struktūros viduje tokiomis kryptimis:
Keičiamas asortimento platumas
Keičiamas asortimento gilumas
Keičiamas asortimento kiekybinis lygis
Keičiamas asortimento požiūris į madą..
4.Asortimento pakeitimas-tai procesas, kai parduotuvės asortimentas keičiamas kitu, nauju prekių asortimentu.
Išvada. Sprendimus dėl formos, teisinio tipo, asortimento reikia priimti vieną kartą, nes norint keisti brangu.
0312,19 svietem “pajamu valdymas”
0402KĮ aptarnavimo teritorija ir jos nustatymo metodai
PĮ aptarnavimo teritorija- tai teritorija, kurioje yra jos potencialūs pirkėjai, arba kurioje pasireiškia tos įmonės trauka.
Tai nereiškia, kad šios įmonės yra tos zonos monopolistai. Lt 1995 01 12 priimtas įstatymas, kuris draudžia įmonei dominuoti tt teritorijoje:
“pį laikomos dominuojančiomis tt teritorijoje ar tt prekės rinkoje, kai jos apyvarta sudaro daugiau kaip 40% atitinkamos r apyvartos. Jei įmonė yra dominuojanti rinkoje, jos savininkams draudžiama steigti kitą tos pačios rūšies įmonę ar struktūrinį padalinį toje pačioje geografinėje rinkoje kol kt steigėjas neįsteigs.”
Rinkos ekonomikos šalyse taikomi apribojimai:
-JAV įstatymai draudžia įmonėms turėti >30% apyvartos viename mieste;
-Vokietijos įstatymai draudžia pį įsteigusiai įmonei mieste vieną parduotuvę atidaryti kitą kol viena firma neįsteigs.
Dėsningumai nuo kurių priklauso įmonės aptarnavimo teritorijų formavimas:
1)kiekvienai prekei būdingas tt laikas (nuotolis), kurį pirkėjas pasiryžęs įveikti ir sugaišti, kad ją įsigytų;
2)pirkėjas linkęs sugaišti kuo mažiau laiko (nuotolį) –negalioja periodinėms&prabangos prekėms;
3)pirkėjai linkę jungti įvairius pirkimus po vienu stogu; vienos išvykos į parduotuvę metu;
4)parduotuvės aptarnavimo teritorijai didelę reikšmę turi pirkėjo nuomonė apie parduotuvę.
Pagal parduotuvės ir jos ryšių su įvairiomis apt teritorijomis intensyvumą galima išskirti tokias juostas:
1)pagrindinė –labiausia prigludusi prie parduotuvės; turi max reikšmę ir duoda 60%apyvartos;
2)papildoma –mažiau reikšminga ir duoda apie 25% apyvartos;
3)atsitiktinė –dar mažesnė reikšmė ir 15% apyvartos.
PĮ aptarnavimo teritorijos konfigūraciją veikia:
-)gamtinės kliūtys;
-)ūkiniai objektai;
-)konkurentų išsidėstymas;
-)gyventojų pasiskirstymas teritorijoje.
Aptarnavimo teritorijos nustatymui naudojami empiriniai ir teoriniai metodai:
Empiriniai metodai remiasi pirmine info, kuri gaunama atliekant teritorijos (kurioje veikia ar veiks parduotuvė)geografiniai, demografiniai, ekonominiai ir kt veiksnių tyrimai;
Remiantis gautų duomenų analize daroma išvada apie zonos ribas.
Plačiausiai naudojami empiriniai metodai:
(1)prikėjo apklausa parduotuvėje
(2)pirkėjo apklausa gyvenamojoje vietoje
(3)registruojant atvykusių auto nr, nustatant savininkų adresus.
Tokie metodai gali būti atliekami taip:
(1)veikiančioje parduotuvėje apklausiant pirkėjus, kurių pirkimų vertė per savaitę sudaro >100lt
kiekvieno apklausto pirkėjo adresas žymimas miesto plane aplink parduotuvės vietą brėžiami apskritimai ir kiekviename tokiame rate pažymimas atitinkamas pirkėjo skaičius %- toks suskirstymas parodo parduotuvės traukos jėga, taip nustatomos juostos.
(2)dažnai atliekama kai parduotuvės dar nėra, o tik norima ją įkurti.
Reziume: empirinių metodų dėka gaunami palyginti tikslūs duomenys, bet jei reik gauti rezultatus skubiai, tai naudojama antrinė info paremta teoriniais metodais:
1. gravitacijos metodas
t gravitacijos modelius prekybinei traukai nustatyti pradėjo taikyti amer ek. 1929m Reilis.
Jis remdamasi gausia empirika nustatė, kad dviejų miestų i ir j prekybinė trauka Bi ir Bj tarp jų esančiam miestui S yra tiesiog proporcinga šių miestų gyventojų skaičiui Pi ir Pj, bei atvirkščiai proporcinga nuotolių iki miesto S kvadratams:

1992m Vilniuje gyveno 596,6 tūkst žmonių, Kaune- 433,6 tūkst. Atstumas tarp miestų 102km. Nustatyti kokia Kauno ir Vilniaus miestų trauka prekybinio tinklo gyventojams gyvenantiems 40km nuo Kauno.
Bk /Bv=433,6/596,6 * 622/402 =0.058 =1/17
Išvada. Kauno trauka didesnė: į Kauną 17žmonių, o į Vilnių vienas.
Vėliau Reilio formulė susilaukė įvairių modifikacijų: mokslininkas Konverse nagrinėjo atvejį, kai prekybinio tinklo trauka lygi.: Bi=Bj bei gavo formulę, kuria remiantis galima nustatyti nuotolį iki įvairių dydžio miestų aptarnavimo zonų ribų:

Nustatyti Vilniaus ir Kauno aptarnavimo zonų skiriamąją ribą:
Dj=102 / 1+šaknis396,6/433,6 =46.8km nuo Kauno.
2.Laiko nuotolio metodas
remiasi laiku, kurį reikia sugaišti norint pasiekti įmonę pėsčiomis, ar naudojant transporto priemonę.
0409 M programa MP įmonėse sviesta
0416 apie sutartis šviesta
0423 Prekių apyvartos valdymas

0423 Prekių apyvartos valdymas
šios funkcijos valdymas užtikrina prekybinės įmonės visos veiklos ekonominį pagrindą. Prekių apyvarta parodo pasiektas marketingo pozicijas rinkoje ir prekybinės veiklos darbo apimties rodiklius. Prekių apyvarta turi būti sekama ir analizuojama.
Prekių apyvarta- prekių, parduodamų per tt laikotarpį skaičius.
Prekių apyvartos valdyme sudarant ir laikant prekių atsargas svarbu nustatyti ekonomiškai pagrįstą atsargų dydį ir racionaliai išdėstyti prekių atsargas jų laikymo vietose sandėlyje.
PA apskaičiavimas
Apyvarta = prekių realizacija / vidutinės atsargų sumos
Vid atsargos = E visų galimų atsargų/ sudedamųjų dalių skaičius
Pvz.: pradžioj metų 30 000, vidury metų 20 000, pabaigoje 25 000. taigi, vidutinės 75/3=25
Pvz.: metų apyvarta 250 000lt, vidutinės metinės atsargos 50 000lt. Rasti atsargų apyvartumą. 250/50=5 kartus per metus pasikeičia pr
Apyvartos skaičiavimas vienetais
Apyvarta= parduodamų vienetų sk. / atsargų vidurkis vnt
Apyvartumo trukmė- rodiklis, parodantis per kiek vidutiniškai dienų pasikeičia, ty atsinaujina prekių atsargos. Kiek vidutiniškai dienų per metus prekės būna sandėliuose ir šitaip įšaldo kapitalą.

vidutinės metinės prekių atsargos *360
Atsargų apyvartumas etinė prekių apyvarta
50 000/ 250 000 * 360= 72 dienos

2 BŪDAS. Apyvartumo trukmė: metų dienų skaičius/ atsargų apyvartumas kartais= 360/5 =72
Atsargų lygio rodiklis
Rodo vidutinę atsargų, ty įšaldyto kapitalo ir realizacijos sumos santykį.

Vidutinės metinės prekių atsargos*100%
Atsargų lygis metinė prekių apyvarta
Prekių atsargų apyvartumo spartėjimas leidžia trumpinti apyvartumo trukmę ir mažinti atsargų laikymo kaštus. Prekių apyvartos paspartinimas prekybos įmonei leidžia:
-sumažinti kapitalo poreikį;
-pagerinti įmonės mokumą;
-padidinti įmonės rentabilumą;
-sumažinti sandėliavimo riziką, ypač nuostoliai dėl kainų mažėjimo, kokybės blogėjimo, mados kitimo, prekių gedimo ir vagysčių.
PĮ atsargų dydžio ir sudėties reguliavimas yra sudedamoji atsargų valdymo dalis ir tai apima:
-optimalaus dydžio atsargų sudarymą;
-techninį ir organizacinį sandėliavimą;
-operacijų tvarkymą.
PĮ atsargų dydis tiesiogiai priklauso nuo prekių užsakymo dydžio: kuo dažniau ir mažesniais kiekiais galima užsakyti ir gauti prekes, tuo mažesnis atsargų lygis.
Betkoks atsargų valdymas ne visada ekonomiškas, todėl panagrinėsime ekonomiškai pagrįstų užsakymo dydžių nustatymą. Užsakymo dydžio nustatymas glaudžiai siejamas su prekių pirkimo planavimu, perkamų prekių kiekio nustatymu. Bendras per metus (ketvirtį) perkamu prekių kiekis priklauso nuo PĮ pirkėjų paklausos, tačiau bendrą nupirktą kiekį galima gauti įvairiai:
1. gaunamas iš karto visas nupirktas kiekis;
2. per keliskart tt dydžio partijomis.
Kuo didesnė gautų prekių partija, tuo didesnės ir įmonės prekių atsargos, todėl atrodytų, kad naudingiau yra gauti prekes kuo mažesnėmis partijomis, ty kuo dažniau, tačiau perkant prekes didesnėmis partijomis gaunamos didesnės nuolaidos. Be to, prekių dažnumą riboja kita kaštų grupė, vadinama “užsakymo kaštais”.
Tinkamai derinant šias 2 priešingos krypties, tikslo funkcijas, randamas optimalus užsakymo dydis, kuris ir naudojamas optimaliam atsargų dydžiui palaikyti.
Optimalus užsakymo dydis- toks, kai prekių pirkimo kaštai ir atsargų laikymo kaštai skaičiuojant vienam atsargos mato vienetui yra mažiausi.
Pvz.: DPĮ užsakydama tt rūšies prekes turi atsižvelgti į šias sąlygas:
1) prekės ketvirčio paklausa yra 10 500;

vieneto pirkimo kaina 25 lt;
2) tiekėjas taiko tokias kiekio nuolaidas kainai:
-užsakant po 2625 vnt (25% viso kiekio) nuolaida 2%;
-po 3465 vnt (33% kiekio) nuolaida 3.5%;
-po 5250 vnt (50% kiekio) nuolaida 4.5%.
3) žinoma, kad 90% transporto išlaidų nepriklauso nuo prekių gavimo iš šio tiekėjo dažnumo ir sudaro 1,2% gaunamų prekių sumos. Likusi transpoto išlaidų dalis priklauso nuo gavimo dažnumo. Visos transporto išlaidos:
kai užsakymo skaičius 4- sudaro 4550 lt
kai užsakymo skaičius 3- sudaro 4211 lt
kai užsakymo skaičius 2- sudaro 3850 lt
4) užsakymo kaštai susideda iš užsakymo įforminimo (pokalbiai telefonu, fakso išlaidos, užsakymo vykdymo kontroliavimas). Jų vidutinis dydis, tenkantis kiekvienam užsakymui nepriklausomai nuo dydžio yra 680lt.
5) atsargų laikymo kaštai Ci skaičiuojant vienam vienetui per vieną atsargų laikymo dieną sudaro 0,08lt.
Kiekio nuolaidų skalėje yra tokie prekių gavimo dažnumai: 2, 3, 4 kartai. Nustatyti optimaliausią kiekio užsakymo dydį.
VARIANTAI 1 2 3
Užsakymų skaičius (Q-užsakymo dydis) K=10500 / Q 4 3 2
Q 2625 3500 5250
PREKIŲ PIRKIMO KAŠTŲ APSKAIČIAVIMAS
Visa pirkimo suma 262500 262500 262500
Kiekio nuolaida 2% 3.5% 4.5%
Atskaitoma kiekio nuolaida 5250 9188 11813

Prekių pirkimo suma nuolaidą atėmus 257250 253312 250687
+transporto kaštai 4550 4211 3850
+užsakymo kaštai 680*4=2720 2040 1360
=Prekių pirkimo kaštai 264520 259563 255897
ATSARGŲ LAIKYMO KAŠTAI
Prekių atsargos Av=Q/2 1312.5 1750 2625
Apyvartumo trukmė dienomis 90d /užs sk kartais 90/4=22.5 90/3=30 90/2=45
Atsargų laikymo kaštai Av*Ci*90 22.5*1312.5=9450 12600 18900 c=0.08
Prekių pirkimo ir atsargų laikymo kaštai (tūkst lt) 274 272 275
3 variantas didelė nuolaida, bet sandėliavimo ir pirkimo kaštai dideli. Maži atsargų, bet dideli transporto ir užsakymo kaštai. Optimaliausias 2 variantas.
MPĮ organizacinė struktūra
PĮ veikloje atsiradusius trūkumus neretai galima paaiškinti organizacinės struktūros trūkumais. Dažnai pamirštama įmonės organizacinę struktūrą laiku priderinti prie įmonės veiklos plėtros. Įmonės struktūra turi būti kiek galima lankstesnė.
Struktūra sudaroma vadovaujantis 2 principais:
a) linijiniu
b) funkciniu
*mišrus derinant abu
Linijinis principas
Taikant linjinį principą įmonės skyriai prekybos salėje formuojami pagal prekinį-šakinį aspektą (atskirai maisto, rūbai).
Pranašumai:
1) prekių pirkimo pardavimo operacijos atliekamos koncentruotai vienam skyriuj;
2) prekybos personalas specializuojasi pagal atskiras prekių grupes;
3) galima tiksliai įvertinti prekybinės veiklos rezultatus.
Trūkumai:
1) prekybos funkcijų susijungimas, ypač kai skyriai perka iš to paties tiekėjo;
2)nekoordinuojama atskirų syrių veikla;
Funkcinis principas
Taikant funkcinį principą per atskirus valdymo funkcinius ryšius, pvz.: prekių pirkimo, buhalterinės apskaitos skyriai.
Pranašumai:
1) sudaromos sąlygos darbuotojams efektyviau dirbti;
2) galima labiau panaudoti individualias darbuotojo savybes.
Trūkumai:
1) darbo pasidalijimo pagrindu sudarytas valdymo aparatas reikalauja atskirų skyrių didelės darbo koordinacijos;
2) sunku įvertinti atskirų skyrių indėlį į bendrą įmonės veiklos rezultatą.
***siekiant išvengti minėtų trūkumų įmonės struktūra sudaroma derinant abu principus.
Technologinių procesų valdymas PĮ
Technologinių procesų valdymas PĮ yra viena svarbiausių inovacinių prekybos valdymo funkcijų. Technologiniai procesai suprantami kaip tarpusavyje susijusių, nuosekliai atliekamų darbų eiga, kurie atliekami su minimaliom darbo, materialinių ir finansinių resursų sąnaudom.
Pagrindiniai prekybos technologiniai procesai susiję su:
1) prekių judėjimu iš gamuybos vartojimui G-V;
2) prekių kiekio ir kokybės išsaugojimu prekių judėjimo procese;
3) prekių pardavimu vartotojams.
Visi šie prekybos procesai susiję:
-prekių judėjimo procesai susiję su stambių prekių partijų ir įpakavimų skaidymu, prekių rūšiavimu bei perpakavimu. Šie procesai daugiausia būna sutelkti prekybos įmonių sandėliuose, kai iš gamybinio asortimento formuojamas prekybinis asortimentas. Prekių judėjimo procese būtina imtis tt technologinių priemonių prekių kiekiui ir kokybei išsaugoti. Tuo tikslu vykdomas tikrinimas priėmimo metu. Kiekį ir kokybę reikia išsaugoti laikymo ir sandėliavimo metu.
Prekių judėjimas baigiasi tik jų pardavimu. Čia atliekamos tokios technologinės operacijos:
-asortimento formavimas;
-aortimento paskirstymas prekybos salėje;
-reklamos ir info organizavimas prekybos įmonėje;
-atsiskaitymas su pirkėjais.
Prekių pardavimas dažnai yra susijęs su jų išankstiniu paruošimu pardavimui (fasavimas, sumontavimas), taip pat su papildomomis paslaugomis pirkėjams. Šiuos procesus galima klasifikuoti pagal funkcinę vietą visame technologiniame procese.
Pagrindinius technologinius procesus sudaro: prekių pardavimas+ pirkėjo aptarnavimas. Čia įeina pirkėjų srautų reguliavimas prekybos salėje, prekių išdėstymas įrengimuose, atsiskaitymų už prekes organizavimas ir kt.
Pagalbinius technologinius procesus sudaro:
-prekių priėmimas iš tiekėjų;
-prekių pristatymas į saugojimo vietas;
-prekių paruošimas pardavimui;
-vežimas į pardavimo salę;
-taros saugojimas ir pridavimas.
Technologiniai procesai susideda iš atskirų technologinių operacijų.
Technologinės operacijos- tt taisyklės, kurios nurodo kaip, kokiu būdu ar metodu dirbama.
Prekių judėjimo procesuose dalyvauja 3 pgr elementai:
1. Darbo objektai (prekės)
2. Darbo priemonės –pgr elementas darbo našumui didinti ir darbuotojų sąlygoms gerinti.
Skirstomos:
a) techninės darbo priem ir įrankiai (jais atliekami įv procesai ir operacijos- rūšiavimas, komplektavimas, pakavimas, transportavimas, iškrovimas.)
b) prekių saugojimo vieta (paletės, tara, įrengimai (spintos, vitrinos, stelažai, maišai.)
Reikalavimai darbo priemonėms 4 :
Pajėgumas- maksimaliai mažintų darbo jėgos poreikį;
Lankstumas;
Patikimumas;
Ekonomiškumas
3. Darbo jėga (prekybos personalas, jo pajėgumas ir galimybės).
0514 Personalo valdymas
Personalo valdymo sistema įmonėje susideda:
1. personalo parinkimas
2. personalo apmokymas
3. personalo darbo įvertinimas
4. darbuotojų motyvavimas
5. darbo apmokėjimas
6. įvairūs skatinimo būdai.
Informacijos apie būsimą darbuotoją galima gauti iš:
-asmens istorijos;
-pokalbio su kandidatu;
-psichologinio testo.
0521 Komercinės sutartys
pirkimo –pardavimo sutartis viena svarbiausių komercinės veiklos sutarčių. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą sumą.
Pagrindinės sutarties dalys ir elementai:
1. kontrakto šalys (subjektai);
2. kontrakto objektas;
3. kaina ir bendra kontrakto suma;
4. prekių pateikimo terminai;
5. mokėjimo sąlygos;
6. prekių įpakavimas ir markiravimas;
7. pardavėjo garantijos;
8. draudimas;
9. neįveikiamo’s jėgo’s aplinkybės;
10. arbitražas;
11. kitos sąlygos ir sankcijos.
(2) Kontrakto subjektas (šalys)
Paprastai kontrakto testas pradedamas priambole, kurioje nurodomi kontraktą sudarančių šalių pilni juridiniai adresai; asmens atstovaujančio juridinį asmenį V.Pavardė, pareigos, sąskaitos nr ir kt banko rekvizitai. Priambulėje taip pat nurodomas kontakto registravimo numeris, data ir vieta.
Kontrakto subjektai gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys. Pagrindiniai kontrakto subjektai yra įmonės. Juridiniams asmenims priskiriami:
-uždaros ir atviros akcinės bendrovės;
-kooperatyvinės bendrovės;
-valstybinės įmonės;
-privačios įmonės ir ūkinės bendrijos;
-kitos įmonės pvz.: žūb
Nuo 2001 07 01 LR yra 2 tipų juridiniai asmenys:
-viešosios. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų ar kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas- tenkinti viešuosius interesus.
-privačios teisės. Privatieji juridiniai asmenys tie, kurių tikslas- tenkinti privačius interesus.
(2) Kontrakto objektas
Kontrakto objekte nurodoma:
-sandorio rūšis (pirk, pard, lizing, ranga)
-bazinės kontrakto sąlygos (incoterm sąlygos)
-prekių pavadinimas
-prekių kiekis.
Iš viso yra 13 incoterms terminų. Dabar po 2001 pardavėjas prisiima daugiau įsipareigojimų pristatydamas prekes į nurodytą vietą.
Pavadinimas. Jei kontrakto objektas yra prekė su skirtingomis technologinėmis charakteristikomis, tai jos išdėstomos skyriuje “techninės sąlygos” arba “techninė specifikacija”.
Kiekis. Gali būti nurodomas angliškais matavimo vienetais, SI vienetais ir kitais prekybininiais vienetais (dėžė, maišas).
(3) Kaina ir bendra suma
Kontrakto šalių susitarimu kaina fiksuojama kontakto tekste vienos iš kontrakto šalių nacionaline valiuta arba trečiosios šalies valiuta. Prekybiniuose santykiuose praktikuojama keletas kainų nustatymo būdų:
1) fixuotos kainos- nustatomas sudarant kontraktą ir negali būti keičiamos jį vykdant;
2) slankios ir dalinai slankios kainos- naudojama kai prekių pateikimo terminai ilgi ir kontrakto sudarymo metu neaišku, kaip prekės kaina gali pasiekeisti. Dažniausia šios kainos nustatomos sudarant kontraktą, parduodant mašinas, įrengimus, kai pateikimo terminai nurodomi iki tt metų.
Slanki kaina susideda iš 2 dalių: bazinė (nustatoma kontrakte pasirašymo momentu)+ kintanti (nustatoma prekės pagaminimo ar pateikimo datai).
Kainų ir Du keitimosi indeksai yra publikuojami oficialiuose informaciniuose leidiniuose. Pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti kuriuo šaltiniu bus naudojamasi. Paprastai taikomas tos šalies, kuri yra prekės gamintoja.
Nurodant pirkimo kainą reikia atsižvelgti ir į įpakavimo kaštus, svorio, kainos nuolaidas.
Įpakavimo kaštai
-prekybinio įpakavimo kaštai, kurie paprastai įeina į prekės kainą;
-transportinio įpakavimo kaštai. Pgl susitarimą gb priskirti pirkėjui ar pardavėjui. Transportinio įpakavimo svoris vadinamas tara.
Sutartinė pirkimo kaina gali būti nustatoma:
1) prekės kartu su tara (tara kartu su pr pereina pirkėjui);
2) prekė be taros vertės (įpakavimas lieka pardavėjui).
–užstatinė tara (gauna tarą už užstatą).
Kartais taikomos svorio nuolaidos. Kk prekėms nustatoma svorio netektis: pardavėjas suteiks svorio nuolaidą, ar pateikia nemokamą viršsvorį.
Kainų nuolaidos
1)taikoma kiekio nuolaida;
2) ištikimybės nuolaida už ilgalaikius prekybinius ryšius;
3) apyvartos premija suteikiama nuo tos už kurią buvo pirktos prekės per tt laikotarpį. Šioje priemonėje atsispindi kiekio ir ištikimybės nuolaida;
4) sezoniškumo nuolaida.
(4) Prekės pateikimo terminai
Pateikimo terminas- laiko periodas (kalendorinė data) per kurį pardavėjas turi pateikti prekes į kontrakte numatytus geografinius punktus.
Pagal pateikimo terminus skiriamos tokios sąlygos:
1) ekstra prekių pristatymas (gauti prekes per min laikotarpį);
2) prekės pristatymas per tt aptartą laikotarpį nuo jų užsakymo (mėnuo);
3) prekės pristatymas fixuotu laiko momentu (0601);
4) tiekimas pagal pirkėjo pareikalavimą.
Jei tiekimo terminai neaptarti, tiekėjas turi teisę tiekti nedelsiant, o pirkėjas reikalauti ekstra tiekimo./////5555Mok

(6) Prekės įpakavimas ir markiravimas
Reikalavimai prekės įpakavimui skirstomi:
Bendrieji
Specialieji
Bendruosius prekės įpakavimo reikalavimus sąlygoja pirkėjo įsipareigojimas užtikrinti prekių saugumą jas transportuojant. Pagal incoterms (žinoti nesmulkiai esmę kas tai) sąlygas: FCA, CPT ir CIF (transportas apmokėtas iki tol).
Prekės pirkėjams turi būti pateikiamos tokiame įpakavimas, kuris leistų prekes transportuoti į jūrą, vežti automobiliais, geležinkeliais. Pardavėjas turi atsakyti už prekių sugadinimą, jei tai atsitiko dėl netinkamo jų įpakavimo.
Specialius prekių įpakavimo reikalavimus pirkėjas gali iškelti dėl sekančių priežasčių:
1) kai pirkėjas nori parduoti prekę be pakartotino jų perpakavimo;
2) jei norima sandėliuoti po atviru dangumi
3) kt įv priež.
Prekių markiravimo funkcijos:
1. nurodo kaip transortuotojas turi elgtis su kroviniu;
2. informuoja apie galimus pavojus, kurie atsirastų neteisingai elgiantis su kroviniu;
3. nurodo pirkėjo kontrakto nr, prekių svorį, prekių charakteristikas.
(7) Pardavėjo garantijos
Paprastai kontraktuose įtvirtinamos prekių kokybės garantijos, pardavėjui įsipareigojant pateikti pirkėjui prekes, kurios turi turėti garantinį laiką.
Jei prekės neatitinka techninių kontrakto sąlygų, tai pirkėjas gali pareikšti pretenzijas. Negrinėjant pretenzijas pirkėjui suteikiama teisė:
1-pareikalauti iš pardavėjo per min laiką pašalinti prekės defektus;
2-laiku nepašalinus defektų, juos gali pašalinti pirkėjas, įgydamas teisę pareikalauti atlyginti už turėtas išlaidas
3-pakeisti defektus prekes į naujas;
4-anuliuoti kontraktą.
(8) Draudimas
Draudžiant aptariamos 4 sąlygos:
a) kas draudžiama;
b) kokia rizika apdraudžiama;
c) kas draudžia;
d) kieno naudai draudžiama.
Draudimu dažnai užsiima ta pusė, kuri atsiradus nuostoliams labiausia suinteresuota gauti kompensaciją.
Galima sudaryti sutartį tt laikui nuo visų sąlygų arba tt dalines sutartis dėl atskirų sąlygų: transp, sandėl.
(9) Neįveikiamos jėgos aplinkybės
Gaisrai, potvyniai, ž drebėjimai ir kt stichinės nelaimės, epidemijos, kariniai veiksmai, valstybės įvairūs veiksniai, trukdantys įvykdyti sutarties įsipareigojimus.
Jei atsiranda neįveikiamų jėgų aplinkybės, tai įsipareigojimų vykdymas atidedamas visam tokių aplinkybių galiojimo ir jų likvidavimo terminui.
Kontrakte paprastai nurodoma, kad atsiradus toms aplinkybėms šalis privalo informuoti kitą per tt laikotarpį ir pateikti tas aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
(10) Arbitražas
Tai specialus organas turtiniams ginčams spręsti. Lapuose plačiau.

S0307 Kasos darbo organizavimas
gryni pinigai apskaitomi 272 sąskaitoje (kasa).
Kasos darbą reglamentuoja:
19940429 LR vyriausybės ir LTB nutarimas nr.336 “dėl gresnio kasos darbo organizavimo, jos operacijų vykdymo bei kasos aparato naudojimo”.
Pagal šį nutarimą grynus pinigus tvarko kasininkas, kuris yra materialiai atsakingas asmuo.
Gryni pinigai į kasą priimami išrašant kasos pajamų orderius, kurie yra griežtos atsakomybės dokumentai. Jie turi būti segami pagal eilės nr į kasos knygą.
Jei kasos pajamų orderis sugadinamas, jis perbraukiamas, rašomas žodis “sugadintas” ir pasirašoma, segama eilės tvarka ir neišmetama.
Tokius dokumentus patikrina vyr finansininkas ir tvirtina savo parašu. Sugadinti dokai laikomi kartu su kitais kasos dokumentais.
Ataskaitingam asmeniui (vadybininkui) grįžus į įmonę iš klientų gauti pinigai užpajamuojami įmonės kasoje išrašant bendrą kasos pajamų orderį.
Rašoma 19971030 VMĮ prie LRFM nr. 12-06/6516 “dėl grynųjų pinigų priėmimo kvito naudojimo”.
Išimami pinigai iš kasos įforminami kasos išlaidų orderiui. Jie nėra griežtos atsakomybės dokumentai. Kasininkas išduoda pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui. Ant jo privalo būti gavusio pinigus asmens dokumento rekvizitai: pasas, vairavimo pažymėjimas ir paliudijimas apie pinigų gavimą. Gavau 200 lt parašas
Jei pinigai išduodami pagal įgaliojimą, tai administratorė nurodo orderio tekste po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės, įgalioto asmens vardą ir pavardę.
Jei pinigai išduodami pagal mokėjimo žiniaraštį (atlyginimai, avansas) įmonės dirbančiajam įgaliojus prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius “pagal įgaliojimą”.
Įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio ar žiniaraščio.
Komercijos vadyba- tai visų prekių/paslaugų reikalingų išteklių bei su prekyba susijusių operacijų planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės procesas, efektyviai siekiant įmonės tikslų.
0321.
Išmokėjimo žiniaraščio pirmame lape kur yra įrašas, kad leidžiama išmokėti pinigus, pasirašo įmonės vadovas ir vyr finansininkas, nurodę bendrą sumą ir išmokėjimo terminą.
Neišmokėjęs per žiniaraštyje nurodytą laikotarpį, kasininkas privalo:
1. uždėti (mokėjimo žiniaraštyje prieš negavusių pinigų asmenų pavardes) spaudą arba ranka parašyti žodį “deponuota”;
2. sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį;
3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą sumą, taip pat- neišmokėtą sumą. Padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti.
4. kasos knygoje įrašyti faktiškai išmokėtą sumą.
Deponuotos pinigų sumos atiduodamos į banką pagal kasos-pajamų orderį.
Kasos pajamų bei išlaidų orderiuose negali būti jokių trynimų ar taisymų, net ir patvirtintų.
Pinigai priimami ir išmokami tik kasos pajamų ar išlaidų orderių išrašymo dieną. Kasos pajamų orderiai (KPO) ir kasos išlaidų orderiai surašomi į kasos knygą.
Kiekviena įmonė pildo tik vieną kasos knygą, kurios lapai turi vbūti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas apie kasos knygos lapų skaičių tvirtinamas įmonės vadovo ar vyr finansininko parašais.
Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį. Kasdien baigiantis darbo dienai kasininkas sunumeruoja dienos operacijas, susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda antrą atplėšiamąjį lapą su kasos ir išlaidų dokumentais į buhalteriją kaip jų kasininko apyskaitą.
Jei įmonėje atliekamų dienos operacijų suma neviršyja 50lt, kasininko apyskaitos gali būti sudaromos kartą per 5 dienas.
Kasininko darbą kontroliuoja vyr finansininkas.
Apskaitos darbuotojai, turintys teisę pasirašyti kasos dokumentus, negali net ir laikinai vykdyti kasininko pareigų.
Draudžiama laikyti kasoje tai įmonei nepriklausančius grynuosius pinigus ir kvitus.
Priimdamas ar paskirdamas kasininku į darbą, įmonės vadovas privalo supažindinti jį su kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklėmis.
Tada kasininkas pasirašo visiškos materialinės atsakomybės už pateiktus pinigus ir kitas vertybes sutartį (jei trūkumas- iš tavo kišenės).
Jei įmonėje yra tik vienas kasininkas, laikinai jo pareigas galima pavesti kitam darbuotojui, bet tik vadovo rašytiniu įsakymu. Du išmokėjimo negalima pavesti darbuotojams, kurie susiję su jo skaičiavimu.
Nerečiau kaip 1* per mėnesį įmonėje turi būti netikėta kasos revizija, kurios metu suskaičiuojami visi pingai ir patikrinamos visos įmonėje esančos vertybės.
PĮ kasos reviziją daro įmonės vadovo įsakymu paskirta komisija.
Ūkinės veiklos rizika
Rizikos mažinimas:
Diversifikacija
Informuotumo didinimas
Limitavimas
Draudimo poliso įsigijimas
Bankroto veiksniai:išriai (inflc, palūk, moksč), vidiniai (klaid, nepatyrim, bloga orient).
0404 Paskola
UAB “Vito” 0207 paėmė trmpalaikę banko paskolą 10 000lt su 48% metinių palūkanų 4 mėnesiams. Grąžinimo terminas liepos 7 diena. Vasario mėnesį kreditu naudotasi 21 dieną. 1 būdas. 21/360*10000=279 litai
2 būdas: 10000/360*48%*21d=279
Uab “Vilkas” 0315 gavo trumpalaikę banko paskolą 25000lt 6 mėnesiam su metinėmis 48% palūkanomis. Rasti kredito palūkanas kovo mėnesiui.
25000*0,48*16/360=500 litų
Vadybininkų optimalaus skaičiaus nustatymas
Pardavimų sėkmė priklauso nuo pardavimų kokybės, tačiau didelę reikšmę turi ir vadybininkų skaičius. Vartotojo atlyginimai ir pardavimų rėmimo išlaidos sudaro max bendrų išlaidų dalį. Dažniausia optimalus vadybininkų skaičius nustatomas pagal darbo krūvio metodą, kurio etapai yra:
1. klientų suskirstymas į tipus;
2. vadybininkų apsilankymų skaičius per metus ir vidutiniška vizito trukmė;
3. laiko sąnaudų kontaktams su visais kiekvieno tipo klientais apskaičiavimas;
4. vadybininko darbo valandų skaičiaus per metus apskaičiavimas;
5. vadybininko darbo laiko ir krūvio suderinimas;
6. optimalaus vadybininkų skaičiaus nustatymas.

Užduotis. J.Jonaitis priimtas dirbti DPĮ, kuri prekiauja įvairiomis maisto prekėmis, komercijos direktoriaus pareigose. Įmonėje yra 15 vadybininkų, kurie dirba su įmonės klientais. Įmonė iš viso turi 9003 klientus, iš jų:
a) klientai, kurie atvyksta į įmonę nusipirkti prekių savo transportu ir turintys juridinio asmens statusą ar patentą – 5000;
b) mažmeninės prekybos įmonės, kurios užsisako atvykus vadybininkui. Viso-2500;
c) barai, kavinės, kurios prekes užsisako atvykus vadybininkui, viso-1500;
d) 3 didmeninei įmonei priklausantys filialai, kurie užsisako prekes atvykus vadybininkui.
Jonas atliko pardavimų analizę bei nustatė, kad:
*B tipo klientai sudaro vidutines pardavimų apimtis ir duoda didelį pelningumą;
*C tipo———————– mažas pardavimų apimtis ir mažą pelningumą;
*D tipo———————- dideles pardavimų apimtis ir didelį pelningumą;
*A tipo———————- vidutines pardavimų apimtis ir vidutinį pelningumą;
Direktoriui reikia peržiūrėti ir įvertinti, ar pakankamas vadybininkų skaičius, ty rasti optimalų vadybininkų skaičių.
1etapas. klientų suskirstymas į tipus, kadangi labai skiriasi kliento pirkimų dažnumas, aptarnavimo kaštai bei pelningumas:
a) pagal pardavimų apimtis ir pelningumą:
A tipo: didelės PA, didelis pelningumas (klientai d);
B tipo: vidutinės PA, didelis pelningumas (klientai b);
C tipo: mažos PA, mažas pelningumas (klientai c);
Išvada. Atmetame A, nes nereikia vadybininkų.
2etapas. vadybininkų apsilankymų skaičius per metus ir vidutiniška vizito trukmė
Naudojant klientų vizitų analizę reikia atsižvelgti į vadybininko patirtį. DPĮ direktorius išanalizavęs prekių pristatymų užsakymus, nustatė, kad:
-su A tipo klientais vadybininkai kontaktuoja 3* per 2 mėnesius (po 20min);
-su B tipo klientais – 2* per mėnesį (po 15 min);
-su C tipo klientais – 1* per mėnesį (po 10 min).
Be to, paskyrė po 10% nesuplanuotiems kiekvieno tipo klientų vizitams. Kiek laiko per metus reikia skirti kiekvieno tipo klientui?
A: 18*22,2=396= 6h 36min;
B: 24*16.5=396= 6h 36min;
C: 12*11=132=2h 12min.
3 etapas. laiko sąnaudų kontaktams su visais kiekvieno tipo klientais apskaičiavimas
3*6h 36min=19h 48min;
2500*6h 63min=16500h;
1500*2h 36min=3300;
Viso: 19819h 48 min.
4etapai. vadybininko darbo valandų skaičiaus per metus apskaičiavimas
dauginame vadybininko savaitinį darbo valandų skaičių iš vidutinio darbo savaičių skaičiaus per metus.
46 savaitės* 40h=1840 valandų
5 etapas. vadybininko darbo laiko ir krūvio suderinimas
Direktorius suskirstė vadybininko, dirbančio 1840 valandų per metus darbo valandas taip: Planuoti klientai-1343h (73%)
Kelionės-313h (17%)
Kiti darbai –184h (10%)
6 etapas. optimalaus vadybininkų skaičiaus nustatymas
Dalinant visų tipų klientų laiko sąnaudas iš laiko, kurį vadybininkas gali skirti klientų aptarnavimui 19819/1658=12 vadybininkų
0418 Bankas
atsiskaitymai ne grynais pinigais yra apskaitomi 271 sąskaitoje. Atsiskaitymai ne grynais pinigais gali vykti pagal šias formas:
1. mokėjimo reikalavimai
Šį dokumentą pildo pinigų gavėjas. Siunčia pinigų mokėtojo bankui, jei mokėtojas 3 dienų laike neatsisako nuo mokėjimo pinigus iš sąskaitos nurašome. Mokėjimo reikalavimus gali naudoti žū produkcijos gamintojai ir perdirbėjai.
2. atsiskaitymai mokėjimo reikalavimais-pavedimais
Jį pildo pinigų gavėjas ir siunčia pinigų mokėtojui. Mokėtojas tvirtina savo antspaudu ir parašais bei perduoda savo bankui. Ši forma tinka, jei partneris labai patikimas.
3. mokėjimo pavedimas – atsiskaitymas
Tai įmonės mokėtojos nurodymas savo bankui iš jos sąskaitos pervesti į pinigų gavėjo sąskaitą.
4. atsiskaitymai dokumentiniais akredityvais
Tai nurodymas bankui iš mokėtojo sąskaitos pervesti tt pinigų sumą į pinigų gavėjo banką. Kiekvienam tiekėjui atidaromas atskiras akredityvas.
5. atsiskaitymai čekiais
Čekis- vertybinis popierius tt teisine forma, sudarytas pavedimas benkui besąlygiškai sumokėti jame įrašytą pinigų sumą. Čekių knygelės gali būti: limituotos arba nelimituotos. Jei apmoka čekiais, tai garantuota.
6. atsiskaitymai vekseliais
Vekselis- dokumentas, kuriuo išrašantis jį asmuo besąlygiškai įsiapreigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tt sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats, ar tai paveda padaryti kitam.
Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pasižada mokėti jame nurodytą sumą.
Įsakomuoju (tratta) vekseliu davėjas paveda kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui.

MOKESČIAI
Pajamos: neutralios+prekybinės (nuolaida, antkainis)
Mokesčiai:
1. pajamų ir pelno;
2. turto;
3. vidaus prekių ir paslaugų (pvm, akcizai);
4. prekybos ir prekybinių sandorių
5. valstybio socialinio ir sveikatos draudimo įmokos (social, sveik draudimas);
6. už naudojimasi šalies ištekliais ir valstybinėmis paslaugomis (konsl, žyminis).
Pagal objektą:
Tiesioginiai (pajamoms, turtui);
Netiesioginiai (akcizai, muitai- sumas perv valstybei).
Pagal organą:
Valstybiniai (pajamų pelno)
Vietiniai (į vietos biudžetą).
PRIDĖTINĖS VERTĖS 18%, 5%, 9%
FIZ ASMENŲ PAJAMŲ 29%
JURID ASMENŲ PELNO 24% (15%)
PRIV SVEIKATOS DRAUDIMAS 3%
NEKILNOJAMO TURTO MOK ĮM IR ORG 1%
ŽEMĖS MOKESTIS 1,5%
NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ MOKESTIS 20% išgautos kainos
UŽ APLINKOS TERŠIMĄ pgl grupes
PREKYVIEČIŲ įvairūs
KELIŲ FONDO 0,5% realiavimo pajamų jurid asm
Atskaitymus valstybės automobilių keliams tiesti, prižiūrėti ir taisyti moka visos įmonės ir organizacijos tokiais tarifais:
1) pramonės, statybos, remonto, autotransporto įmonės 0,6% realizavimo įplaukų;
2) valstybinės prekybos, kooperacinės ir privačios prekybos tiekimo įmonės 0,3% faktiškos mašininės prekių bei sandėlio apyvartos apimties;
3) kitoms įm išskyrus žemės įm ir žūb 0,5% realizavimo įplaukų;
4) valstybinės viešo maitinimo įmonės 0,3% realizavimo pajamų;
5) privačios viešo maitinimo įmonės 0,5% realizavimo pajamų.
Šio mokesčio nemoka biudžeto išlaikomos įstaigos, visuomeninės organizacijos, invalidų ir labdaros įmonės.
Akcizas: tabakas, alkoholis, smurtiniai, erotikos leidiniai, aukso juvelyriniai dirbiniai, dirbtinė bižuterija, benzinas, dujos, EE, cukrus, kosmetika, parfurmerija.
Darbo užmokestis
Nuo priskaityto Du yra priskaičiuojamas 1% socialinio draudimo ir pajamų mokestis. Pajamų mokesčio dydis priklauso nuo to, ar darbuotojas dirba pagrindinėje ar nepagrindinėje darbovietėje:
-pagrindinėje darbovietėje iš Du atimamas neapmokestinamas minimumas (250lt), o likusi suma apmokestinama 33% tarifu;
-nepagrindinėje darbo vietoje pajamų mokesčio dydis priklauso nuo Du dydžio:
tarifas PajNeapMin Du suma pajamu mokestis
10 iki 0,5 125lt 12,5
20 0,5-1 125-250lt 37,50
35 1 ir > 250 ir > 37,5+(x-125)*0,35

Uždavinys. Petraitis pagrindinėje darbovietėje direktorius alga 1200litų:
1200-250= 950*0.33=313.5 lito
jei nepagrindinėje: 37,5 + (1200-250)*0,35=370litų
0516 Prekybos planavimas
1) specializuotos parduotuvės realizacija per 6 mėnesius sudarė 48 000litų. Vidutinės šio laikotarpio prekybos atsargos sudarė 16000litų. Rasti šios parduotuvės matinės apyvartos rodiklį.
Atsargų prekių realizacija 48000
apyvartumas vidutinės atsargos 16000
2) kokios atsargos yra parduotuvėje, jei atsargų apyvartumo rodiklis yra 4, o realizacija 360 000litų:
360000/4=90 000
3) pagal liepos mėnesį pateiktą informaciją apskaičiuoti planuotus pardavimus, jei:
planuoti pirkimai-43000
planuotos mėnesio pradžios atsargos-60250
planuotos mėnesio atsargos-1200
planuotos mėnesio pabaigos atsargos-58000
Planuoti pardavimai= pirkimai+(pradžios-pabaigos)-nuolaidos=43000+2250-1200=44050

Leave a Comment