Kokybės vadybos sistema – auditai

Įvadas
Tarptautinė standartizacijos organizacija( ISO – the Internacional Organizazation for Standardization) yra pasaulinė nacionalinių standartizacijos įstaigų (toliau – ISO narės) federacija. Paprastai tarptautinių standartų rengimo darbus atlieka ISO technikos komitetai. Kiekviena narė besidominti dalyku, kuriam yra sukurtas technikos komitetas,turi teisę turėti atstovų tame komitete. Tarptautinės organizacijos, ir vyriausybinės, ir nevyriausybinės, palaikančios ryšius su ISO, tai pat dalyvauja tame darbe. ISO artimai bendradarbiauja su Tarptautine elektrotechnikos komisija (IEC – the International Electrotechnical Commission) visais klausimais susijusiais su elektrotechnikos standartizacija.
Technikos komitetų priimti tarptautinių standartų projektai išsiuntinėjami naarėms patvirtinti balsuojant. Kad būtų galima išleisti tarptautinį standartą, Jį turi patvirtinti ne mažiau kaip 75% narių, balsuojant už tą dokumentą.
Tarptautinį standartą ISO 10011 – 1 parengė ISOI 176 – asis technikos komitetas “Kokybės vadyba ir kokybės užtikrinimas”.
ISO 10011 susideda iš dalių, turinčių bendrą pavadinimą “Kokybės sistemų auditas. Rekomendacijos”.
– 1 – oji dalis.” Auditas”,
– 2 – oji dalis. “Kokybės sistemų auditorių kvalifikacijai keliami reikalavimai”,
– 3 – oji dalis. “Audito programų vadyba”.

1. Standartas ISO 10011
Šios rūšies standartai sudaro naują, sparčiai augančią ISO standartų seriją – ISO 10000. Pirmuoju šios serijos eilėje tapo tarptautinis standartas ISO 10011 Kokybės sistemų auditas. Reekomendacijos. Jis susideda iš trijų dalių: 1 – oji – auditas, 2 – oji kokybės sistemų auditorių kvalifikacijai keliami reikalavimai ir 3 – oji – audito programų vadyba.
Šio standarto įžangoje pažymima, kad ISO 9000 serijoje pabrėžtas kokybės audito, kaip svarbios kokybės priemonės, reikšmingumas. Auditai atliekami, norint nustatyti ar visi ko

okybės sistemos elementai yra veiksmingi ir tinkami pasiekti apibrėžtus kokybės sistemų tikslus. Standarte auditas apibrėžiamas kaip sisteminga ir nepriklausoma analizė, kuria siekiama nustatyti, ar su kokybe susijusi veikla ir gauti rezultatai atitinka numatytas priemones ir ar siekiant tikslo šios priemonės panaudotos efektyviai ir tinkamai.
Standarte aprašomi audito tikslai bei auditorių pareigos ir atsakomybė. Nepriklausomai nuo to ar auditą atlieka grupė žmonių ar vienas asmuo visa atsakomybė tenka audito vadovui. Jis visiškai atsako už visus audito etapus. Vadovas turi turėti vadovavimo sugebėjimų, patirties ir būti įgaliotas priimti galutinius sprendimus, susijusius su vadovavimu auditui ir audito pastabomis. Be to, audito vadovas turi:
• dalyvauti parenkant kitus audito grupės narius,
• parengti audito planą,
• atstovauti audito grupei audituojamoje organizacijoje,
• pateikti audito ataskaitą.
Auditoriai turi būti neutralūs ir jiems neturi būti daroma įttaka, kuri galėtų paveikti jų objektyvumą.
Audito darbų apimtį nustato užsakovas ir jis gauna audito ataskaitą. Užsakovas turi aprūpinti audito grupę visais reikalingais ištekliais, sudaryti sąlygas auditoriams prieiti prie įrangos ir faktinės medžiagos, nurodyti standartus ar kitus dokumentus, kurie turi atitikti audituojamosios organizacijos kokybės sistemą. Nustatydamas audito dažnumą, užsakovas turi atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip reikšmingus vadybos, organizavim, politikos, technikos ar technologijos pakeitimus, kurie galėtų paveikti kokybės sistemą, taip pat į paskutinių auditų rezultatus.
Užsakovas tvirtina audito planą ir supažindina su juo audituojamą organizaciją be
ei auditorius . plane turėtų būti:
• audito tikslai ir apimtis,
• duomenys apie asmenis, turinčius svarbias tiesiogines pareigas, kurias eidami gali paveikti audito tikslus ir apimtį,
• pamatiniai dokumentai,
• duomenys apie audito grupės narius,
• organizacijos padalinių, kurie turi būti audituojami, sąrašas,
• kiekvieno svarbiausio audito laikas ir trukmė,
• susitikimų su audituojamosios organizacijos vadovybe tvarkaraštis,
• konfidencialumo reikalavimai,
• audito ataskaitos parengimo data ir ataskaitos gavėjas.
Auditavimas pradedamas įžanginiu susitikimu, per kurį audituojamosios organizacijos vadovybė ir audito grupės nariai apžvelgia audito planą, auditavimo metodus ir procedūras, bendravimo ryšius bei lėšas ir priemones, reikalingas audito grupei, numato tarpinių ir baigiamojo audito grupės ir audituojamosios organizacijos vadovybės susitikimų datas.
Auditavimas vykdomas renkant duomenis per pokalbius , nagrinėjant dokumentus, stebint veiklą ir padėtį vietose. Informacija, surinkta per pokalbius, turi būti patikrinta gaunant tą pačią informaciją iš kitų nepriklausomų šaltinių – kaip tiesioginio stebėjimo, matavimų ir protokolų. Po to, kai atliktas visos veiklos auditas, audito grupė turi išnagrinėti visas savo pastabas, kad galėtų nustatyti, kurie dalykai turėtų būti laikomi neatiktimis. Visos audito pastabos turi būti įformintos dokumentais. Jas turėtų išanalizuoti audituojamosios organizacijos vadovas kartu su audito vadovu.
Prieš rengdama ataskaitą, audito grupė turi surengti baigiamąjį susitikimą su audituojamosios organizacijos vadovybe ir tais darbuotojais, atsakingus už audituotus padalinius. Per susitikimą audito vadovas pateikia pastabų ir audito grupės išvadas apie kokybės sistemos veiksmingumą.Susitikimas protokoluojamas. Audituojamosios organizacijos pr
rašymu, audito grupė gali parengti rekomendacijas, kaip patobulinti kokybės sistemą.
Ataskaitą parengia audito vadovas. Joje turi būti atspindėti visi klausimai, numatyti audito plane, pateiktos pastabos apie neatitiktis ir audito grupės nuomonė apie kokybės sistemos efektyvumą. Auditas yra baigtas, kai audito ataskaita įteikiama užsakovui.
Standarte 10011 – 2 atestuojamiems auditoriams keliami tam tikri reikalavimai, kad kokybės sistemų auditai būtų atliekami efektyviai. Standarte aprašomi minėti reikalavimai, be to, aprašoma ir pati tvarka, pagal kurią turėtų būti vertinama ir po to prižiūrima kiekvieno potencialaus auditoriaus ir reikalavimų atitiktis. Kandidatai į auditorius turi turėti ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokėti sklandžiai kalbėti, žinoti sąvokas valstybine kalba. Jie turi būti praktiškai apmokyti tiek, kiek yra būtina, kad išmanytų dalykus, reikalingus atliekant auditus ar vadovaujant jiems. Kandidatas savo kompetenciją turi parodyti laikydamas egzaminus raštu ar žodžiu arba kitais priimtinais būdais. Be to, jis turėtų turėti mažiausiai ketverius metų visos darbo dienos atitinkamo praktinio darbo patirtį, iš jų bent dvejus metus turi būti dirbęs kokybės užtikrinimo srityje. Prieš pradėdamas dirbti savarankiškai, auditorius turi būti dalyvavęs mažiausiai keturiuose audituose, kurių visa trukmė bent 20 dienų.
Auditoriai turi būti plataus akiračio ir subrendę, turėti pagrįstą nuomonę,sugebėjimą analizuoti ir atkaklumo, suvokti veiksmų visumą iš plačios perspektyvos.
Kandidatai į audito vadovus turi būti dirbę atestuotais auditoriais mažiausiai trijuose baigtuose audituose ir pa
arodę sugebėjimų efektyviai bendrauti žodžiu ir raštu sutarta audito kalba.
Standarte taip pat pateikti auditorių kvalifikacijos įvertinimo metodai. Auditorių kvalifikaciją turi vertinti vertinimo komisija. Jai pirmininkauti turi asmuo, kuris dažnai vadovauja svarbioms audito procedūroms. Atskirų komisijos narių atrinkimo būdai turi priklausyti nuo numatomo audito tipo:
• vidaus auditas: komisijos narius turėtų parinkti tos organizacijos vadovybė;
• užsakovo auditas: komisijos narius turėtų parinkti užsakovas, jei nesutarta kitaip;
• nepriklausomos trečiosios šalies auditas: komisijos narius turėtų parinkti nacionalinė sertifikacijos sistemai vadovaujanti taryba ar ją atstojanti asmenų grupė.
Vertinimo komisijoje turi būti ne mažiau kaip du nariai. Komisija turi įvertinti kandidato išsilavinimą ir praktinį pasirengimą, asmenines savybes ir sugebėjimus vadovauti. Komisija turėtų naudoti tokius įvertinimo būdus:
• pokalbius su kandidatais,
• diskusijas su buvusiais darbdaviais, kolegomis ir pan.,
• struktūrinius testus atitinkamoms charakteristikoms nustatyti,
• dalykinius žaidimus,
• stebėti auditorių realiai atliekamo audito sąlygomis,
• analizuoti kandidato praktinio pasirengimo ir atitinkamų egzaminų dokumentus.
Komisija turėtų tik patvirtinti ar atmesti pasiūlytus kandidatus.
Standarte 10011 – 3 pateikiamos svarbiausios rekomendacijos, kaip valdyti kokybės sitemų audito programas. Šiam tikslui turi būti sukurta audito programos vadovybė, į kurią turi įeiti asmenys, išmanantys kokybės audito procedūras ir turintys praktikos įgūdžių. Audito programos vadovybė turi nustatyti kokybės sistemų standartus, pagal kuriuos numatoma audituoti, ir sutelkti pajėgas, galinčias efektyviai audituoti pagal tuos standartus.
Audito programų vadovybė, paringdama auditorius ir audito vadovą konkrečioms užduotims įvykdyti, turėtų atsižvelgti į numatomo audito pobūdį, profesinės kvalifikacijos ir reikiamos patirties reikalingumą, kalbos mokėjimą.
Standarte taip pat aprašoma auditorių veiklos priežiūra ir jų veiklos lygio palaikymas. Auditorių veiklą nuolat turėtų stebėti ir vertinti audito programos vadovybė. Audito programos vadovybė turi sukurti auditorių veiklos įvertinimo ir lyginimo metodus. Tarp tokių metodų turėtų būti:
• auditorių praktinio parengimo užsiėmimai,
• auditorių darbo lyginimai,
• audito ataskaitų analizė,
• darbo įvertinimai,
• cikliška auditorių rotacija tarp audito grupių.
Audito programų vadovybė turi sukurti procedūras, kurios garantuotų, kad jos vadovaujami auditoriai prideramai galėtų dirbti, būtų aprūpinti reikiamais ištekliais, jų darbas būtų tinkamai suplanuotas.
Vadovybei planuojant programas patariama atsižvelgti į etikos kodeksą.
2. Audito samprata
Auditas – tai nepriklausomas įmonės finansinės atskaitomybės ir su ja susijusios finansinės informacijos tyrimas, kurį baigus išreiškiama nuomonė apie ją. Panagrinėsime pagrindinius šio apibrėžimo teiginius.
Nepriklausomumas – kas asmenys, kurie naudosis audito informacija, pasitikėtų aditoriumi, jis turi būti nepriklausomas nuo tikrinamos įmonės ir tą faktinę nepriklausomybę parodyti savo elgesiu. Auditorius neturi leistis į kompromisus su administracija, neturi turėti jokių finansinių interesų: akcijų, kreditų. Ir ne tik jis, bet ir jo šeimos nariai. Informacija apie aditoriaus finansinius interesus firmose kaupiama nuo jo priėmimo į darbą.
Tyrimas – tai pripažintų metodų naudojimas, įgalintis nustatyti valdymo sistemos efektyvumą ir vientisumą, tai pat buhalterinių įrašų teisingumą ir išsamumą. Tyrimo tikslas – įgalinti aditorių suformuoti nuomonę apie auditą.
Nuomonė – nėra garantija. Tačiau patyrusio profesionalo auditas, atliktas pagal pripažintus standartus, turi būti patikimas. Aditoriaus nuomonė dažniausiai paremta: a) įstatymų numatytomis taisyklėmis; b) finansinių ataskaitų patikimumu ir bešališkumu.
Išreikšta nuomonė – rašto, pridedamo prie finansinės atskaitomybės, sudėtinė dalis.
Finansinė atskaitomybė – rodo įmonės pelną (arba išlaidas, kai už jas atsiskaitoma ), likvidinių lėšų judėjimą per ataskaitinį laikotarpį ir finansinę būklę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Ją sudaro:
pelno (nuostolių) pasiskirstymo ataskaita;
piniginių srautų ataskaita;
balansas.
Įmonė. Labai svarbu nustati struktūros, apie kurią auditorius pateikia nuomonę, ribas. Tai gali būti kompanija, transnacionalinis susivienijimas, gamybinis vienetas ar valstybės valdymo administracinis organas.
Paskirtas auditorius. Jį skiria visuotinis akcininkų susirinkimas (jam auditorius ir atsiskaito). Auditorių suranda ir pateikia tvirtinti įmonės administracija.
Įstatymų nustatytos taisyklės. Savo veikloje auditorius privalo laikytis visų normatyvinių aktų, reglamentuojančių tiek jo profesionalią, tiek įmonės gamybinę – komercinę bei ūkinę – finansinę veiklą.

3. Pagrindiniai 1-ojo tarptautinio audito standarto teiginiai

1 – asis Tarptautinis audito standartas (TAS) “ Audito tikslai ir pagrindiniai principai”, galiojantis šiuo metu, buvo IFAC revizuotas 1991 m. Spalio mėn. Jame apžvelgiama daugelis kertinių audito klausimų: jo tikslai, apimtis, etika, planavimas, faktai ir duomenys, išvada ir kt. Žemiau apžvelgsime jo turinį, laikydamiesi šio standarto struktūros.

3.1. Įžanga

Auditas – nepriklausomas įmonės finansinės atskaitomybės ar su ja susijusios finansinės informacijos tyrimas – nebūtinai orientuojamas į pelno rodiklį, nepriklauso nuo įmonės dydžio, o nuo įstatymų.
Šis standartas reglamentuoja bendrus audito tikslus ir principus, kurie kartu nusako auditoriaus pareigas ir atsakomybę.
Kituose standartuose detalizuojami šiame standarte išdėstyti principai, kuriais vadovaujamasi praktikoje taikant audito procedūras ir pateikiant išvadas. Pagrindinių audito principų taikymą praktikoje nulemia konkrečios aplinkybės.

3.2 Audito tikslai

Audito tikslas – išreikšti auditoriaus nuomonę apie finansinę atskaitomybę, parengtą taikant pripažintą apskaitos tvarką. Auditoriaus nuomonė padeda nustatyti atskaitomybės patikimumą. Audito informacijos vartotojai neturi manyti, kad išvada užtikrina įmonės veiklą ar vadovybės darbo efektyvumą neapibrėžtai ateičiai.

3.3. Atsakomybė dėl finansinės atskaitomybės

Auditorius yra atsakingas už nuomonės apie finansinę atsakomybę, suformavimą ir išreiškimą. Atsakomybė dėl finansinės atsakomybės tenka vadovybei. Ji atsakinga už apskaitos įrašus, vidinės kontrolės palaikymą, apskaitos principų parinkimą ir pritaikymą bei įmonės turto apsaugą. Auditas neatleidžia vadovų nuo atsakomybės.

3.4.Audito apimtis

Audito apimtį nustato normatyviniai dokumentai (tarptautiniai audito standartai, įstatymai ir kiti normatyviniai aktai), sutartyje numatyti įsipareigojimai auditui ir išvados.
Auditas gali būti organizuotas siekiant aprėpti visus įmonės veiklos aspektus tiek, kiek jie svarbūs finansinės atskaitomybės požiūriu. Auditorius turi nuspręsti, ar informacija yra pakankama ir patikima, kad jos pagrindu būtų sudaryta atskaitomybė, ar ji apima apskaitos įrašus ir kitus duomenų šaltinius.
Planuodamas auditą, auditorius turi pakankamai suprasti kliento apskaitos ir vidinės kontrolės modelį, nes tai nulemia efektyvią audito pradžią. Apskaitos ir vidinės kontrolės supratimas bei kontrolės rizikos įvertinimas įgalina: a) nustatyti potencialių esminių netikslumų finansinėje atskaitomybėje tipus; b) numatyti jos rizikos faktorius; c) užplanuoti atitinkamas nepriklausomas procedūras.
Loginiai samprotavimai labai plačiai naudojami auditoriaus darbe. Pavyzdžiui, nustatant audito procedūrų apimtį, vertinat vadovybės atliktus apskaičiavimus bei įvariais nuomones ir kt. Laikoma, kad beveik pusė informacijos, kurią sukaupia auditorius, nulemia tolesnius tyrimus, o likusioji – išvados esmę. Taigi absoliutus tikrumas atliekant auditą retai pasiekimas.
Formuodamas nuomonę apie atskaitomybę, auditorius atlieka procedūras, kurių rezultatai garantuoja, kad finansinė atskaitomybė pateikia teisingą ir bešališką vaizdą ir sudarytą ir sudaryta vadovaujantis tarptautiniais bei nacionaliniais apskaitos standartais. Dėl naudotų testų rūšies, audito apimties apribojimų, vidinės kontrolės ir kitų trūkumų neišvengiama rizika, kad kai kurie esminiai iškraipymai gali likti neatskleisti.
Auditorius privalo nustatyti ryšius tarp įvairių informacijos šaltinių ir įsitikinti, ar visi sandėriai parodyti apskaitoje. Tuo pat metu jis išaiškina, ar atskaitomybė paruošta pritaikius apskaitos principus ir metodus informacijai klasifikuoti ir detalizuoti. Vadovaudamasis šiuo TAS, turi patvirtinti, ar finansinės atskaitomybės duomenys atitinka 7 reikalavimų grupes: 1) būklė (existence); 2) teisės ir įsipareigojimai; 3) buveinė (occurrence); 4) pilnutinumas; 5) įvertinimas; 6) nustatymas; 7) pateikimas ir detalizavimas.
Audito apimties suvaržymai apriboja kategoriškos nuomonės galimybes ir netgi nulemia atsiskaitymą pateikti audito išvadą.

3.5.Etika
Atlikdamas auditą, auditorius privalo laikytis TAS reglamentuotų etikos reikalavimų.

Dorumas, objektyvumas, nepriklausomybė

Auditorius turi būti doras ir teisingas, jis privalo atsiriboti nuo išankstinio nusistatymo, šališkumo ir bet kokio tendencingo poveikio. Jis turi ginti bešališką požiūrį, neprivalo siekti jokių interesų. Auditorius netik privalo būti faktiškai nepriklausomas, bet toks ir pasirodyti.
Intelektuali nepriklausomybė (objektyvumas, finansinė nepriklausomybė, dorumas, neturėjimas išankstinio nusistatymo).
JK šios savybės numatytos auditoriaus profesinio elgesio ir etikos taisyklėse, kurias nustato profesinės organizacijos. (Deja, kai kurios, kaip išankstinis nusistatymas, sunkiai apibrėžiamos). Jas galime nusakyti taip: nuolatinis profesinis tobulinimasis (techninis aspektas); draudimas turėti finansinių interesų, susijusių su klientu (akcijos, paskolos ir kt.); draudimas turėti artimus asmeninius kontaktus su kliento personalu; draudimas dalyvauti kliento valdymo veikloje ir kt.

Svarbiausios auditoriaus nepriklausomybės problemos iškyla teikiant paslaugas: konsultacijas apskaitos ir kontrolės klausimais; rekomenduojant į darbą buhalterius (JK audito firmos padeda klientams sukomplektuoti valdymo personalą); įkainuojant ir įsigyjant kitas įmones siekiant plėsti verslą, gauti finansų. Kitas problemas pagimdo konkurencija tarp auditorių dėl klientų, o jai vykstant mažinamas atlyginimas. Pavojinga situacija, kai už sutartą kainą nebegalima atlikti numatyto darbo pagal standartų reikalavimus. Auditoriaus išrinkimas akcininkų visuotiniame susirinkime – irgi problema. Faktiškai auditorių parenka ir audito kainą derina įmonės administracija, o susirinkimas tik patvirtina.

3.6. Slaptumas

Auditorius turi užtikrinti gautos informacijos slaptumą, be specialių įgaliojimų jos neatskleisti ir nenaudoti, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.
Klientas pasitiki auditoriumi, todėl teikia informaciją, kuri neprieinama visuomenei, o kai kuriais atvejais netgi – įmonės darbuotojams.
Tai profesinės paslaptys – gamybos ar prekybos proceso detalės; asmeninė informacija apie darbuotojų užmokestį arba jų asmeninės aplinkybės bei sąlygos; vidinė informacija, kuri galėtų paveikti akcijų kainą, įmonės darbą ir kt.
Jis negali šios informacijos panaudoti nei savo asmeniniams, nei kitiems tikslams, tuo labiau pakenkdamas kliento interesams.

3.7.Profesinė kompetencija, atidumas, technika

Susitardamas teikti profesionalias paslaugas, auditorius turi leisti suprasti, kad reikalingas tam tikras kompetencijos lygis, o audito žinios bus panaudotos atsargiai ir stropiai. Auditorius turi susilaikyti nuo paslaugų, kurias atlikti jis nėra kompetentingas, bet darbo kokybę garantuotų konsultantai ir pagalbininkai. Auditorius netik privalo atidžiai ir stropiai bei kompetentingai vykdyti profesines pareigas, bet ir būti sukaupęs atitinkamą profesinių žinių ir įgūdžių kiekį, žinoti audito praktikos ir technikos laimėjimus bei įstatymus.
Vadovaudamasis doros, objektyvumo ir nepriklausomybės reikalavimais, auditorius turi dirbti atidžiai ir įgudusiai, laikytis darbdavio ir kliento instrukcijų.

3.8. Planavimas

Auditorius turi planingai ir efektyviai tvarkyti audito darbą ir laiku jį atlikti. Planavimas paremtas kliento verslo išmanymu. Darydamas testus ir nepriklausomas procedūras, auditorius turi gauti racionalias išvadas ir jomis paremti savo nuomonę apie finansinę informaciją.
Plane reikia pateikti: a) informacijos apie kliento verslą ir jo apskaitos bei kontrolės sistemą rinkimą; b) audito rizikos lygio įvertinimą; c) audito procedūrų pobūdį, laiką ir apimtį (apibrėžtus programoje); d) įmonės sugebėjimą tęsti veiklą (paprastai vienerius metus nuo balanso sudarymo datos).
Planuodamas auditą, auditorius turi turėti pakankamą kliento apkaitos ir vidinės kontrolės sistemos vaizdą ir pasirengti audito pradžiai. Auditorius turi apskaičiuoti kontrolės riziką ir nustatyti atitinkamą susekimo riziką, patvirtindamas finansinės atsakomybės duomenis (minėtos 7 reikalavimų grupės), ir pabrėžti svarbiausių procedūrų esmę, apimtį bei laiką jiems patikrinti.
Kai auditorius nustato žemiausią kontrolės rizikos lygį, paprastai savarankiškos procedūros daromos mažesnės apimties, taip pat kito pobūdžio, ir reikia mažiau laiko.
Iškilus būtinumui, planai gali būti koreguojami audito metu.

3.9. Kitų atliktas darbas

Kai darbas pavedamas asistentams, auditorius lieka atsakingas už nuomonės suformavimą ir išreiškimą. Jis privalo vadovauti asistentams, prižiūrėti ir pažvelgti jų darbą.
Kai auditorius naudoja kitų auditorių ar ekspertų darbą, jis turi gaut garantijas, kad rezultatai atitinka audito tikslus.

4. Dokumentacija
Pagal TAS principų reikalavimus nustatyti audito faktai turi būti patvirtinti dokumentų duomenimis.

5. Audito duomenys (faktai)

Kontrolės testų tikslas – gauti faktus apie naudojamą apskaitos ir vidinės kontrolės sistemos modelių efektyvumą bei duomenis apie veiklą ir taikomas procedūras.
Savarankiškos procedūros planuojamos siekiant gauti įrodymų apie apskaitos duomenų išsamumą, teisingumą ir pagrįstumą. Jie būna dviejų tipų: 1) detalūs sandėrių ir sąskaitų likučių testai; 2) svarbiausių koeficientų ir tendencijų analizė, neįprastų svyravimų ar kitų rezultatų tyrimas.

6. Audito išvados ir ataskaita

Audito nustatytais faktais remiamasi išreiškiant nuomonę apie finansinę informaciją. Auditorius juos apibendrina ir įvertina išplaukiančias išvadas. Tuo požiūriu įvertinama: a) ar finansinė atskaitomybė paruošta naudojant atitinkamai pritaikytus priimtus apskaitos principus; b) ar finansinė informacija paruošta laikantis instrukcijų ir įstatymų, reguliuojančių jos tvarką , reikalavimų; c) ar nuomonė, paremta finansine informacija, visiškai atitinka kitas kitas turimas žinias apie kliento verslą; d) ar visi asmeniniai klausimai pakankamai detalizuoti ir atitinka pateiktą finansinę informaciją.
Auditoriaus nuomonė turi būti išreikšta raštu ataskaitoje. Kategoriška nuomonė rodo, kad auditorius buvo aprūpintas išsamia medžiaga pagal 1-ojo TAS 29 skirsnio reikalavimus. Ribota ir priešinga nuomonė (ar atsakymas išreikšti nuomonę) auditoriaus ataskaitoje išdėstoma aiškiai ir išsamiai nurodant visas priežastis.
Tikimės, kad šios 1-ojo Tarptautinio audito standarto apžvalga bus naudinga ne tik praktikuojantiems auditoriams , bet ir kitiems juo besidomintiems asmenims.
7. AUDITO LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATAI
Projektas
Bendroji dalis
1.Auditas – tai įmonių ir organizacijų apskaitos bei finansinės atskaitomybės oficialus patikrinimas ir įvertinimas.
2.Pagrindinis audito tikslas – išreikšti nepriklausomą ir profesionalią nuomonę apie apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisingumą.

7.1. Auditoriai ir audito įmonės

3.Auditą gali atlikti asmenys, turintys auditoriaus kvalifikaciją ir dirbantys audito įmonėse, įsteigtose pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą. Įmonės savo vardu atliekančios auditą ir turinčios leidimą (licenciją) šiai veiklai, toliau vadinamos audito įmonėmis.
4.Auditoriaus kvalifikaciją gali įgyti asmenys:
turintys aukštąjį ekonominį arba juridinį išsilavinimą, ne mažesnę nei penkerių metų buhalterio, ekonominio, kontrolės, teisinio darbo patirtį, arba trejus metus dirbęs audito įmonėse, išlaikę kvalifikacijos egzaminus ir nustatyta tvarka gavę auditoriaus atestatą;
turintys aukštesnįjį ekonominį arba juridinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip dešimties metų buhalterio,ekonominio, kontrolės, teisinio darbo patirtį, arba ne mažesnę kaip penkerių metų buhalterio, ekonominio, kontrolės, teisinio darbo patirtį ir trejus metus dirbę audito įmonėse, išlaikę kvalifikacijos egzaminus ir nustatyta tvarka gavę auditoriaus atestatą.
5.Auditoriumi negali būti asmuo, testas už nusikaltimus.
6.Steigiant visiškos turtinės atsakomybės audito įmones:individualias (personalines) įmones, ūkines bendrijas, bent vienas steigėjų privalo turėti auditoriaus kvalifikaciją. Steigiant ribotos turtinės atsakomybės įmones (akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves) kiti steigėjai, taip pat akcininkai, neturintys auditoriaus kvalifikacijos, gali įsigyti ne daugiau kaip 49 procentus akcijų pagal jų nominalią vertę. Valstybinės, valstybinės akcinės įmonės negali būti audito įmonių steigėjai.
7.Auditoriai ir audito įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais nuostatais, kitais norminiais dokumentais, audito įmonės įstatais/

7.2. Audito institutas
8.Audito institutas yra ne pelno organizacija, kurios steigėjas Finansų ministerija.
9.Pagrindiniai Audito instituto uždaviniai ir funkcijos yra:
9.1.kvalifikacinių reikalavimų auditoriams nustatymas:
9.2.kandidatų į auditorius atestavimas ir per atestavimas, kvalifikacinių egzaminų laikymo tvarkos nustatymas ir jų organizavimas;
9.3.kvalifikacinių atestatų išdavimas ir anuliavimas;
9.4.auditorių rengimo, praktinių stažuočių, kvalifikacijos kėlimo organizavimas ir koordinavimas;
9.5.leidimų (licencijų) atlikti auditą audito įmonėms išdavimas ir anuliavimas;
9.6.audito atlikimo reikalavimų, standartų, metodinių rekomendacijų paruošimas;
9.7. audito atlikimo Lietuvos Respublikoje koordinavimas. Tuo tikslu audito įmonės, kalendoriniams metams pasibaigus, iki metu vasario 1 d. Pateikia Audito institutui iformaciją apie auditinę veiklą. Informacijos pateikimo formą ir turinį nustato Audito institutas;
9.8. pretenzijų dėl audito atlikimo, auditorių kvalifikacijos ir kitų klausimų savarstymas bei sprendimo priėmimas;
9.9. prireikus gali tikrinti auditorių ir audito įmonių veiklą, įskaitant visus darbo dokumentus, kurie buvo parengti atliekant auditą. Nutarimą dėl auditorių ir audito įmonių veiklos patikrinimo priima Audito institutas, jie nagrinėjami klientų arba trečiųjų šalių skundai dėl atlikto audito.
10. audito institutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais nuostatais, Audito instituto įstatais.
7.3. Audito atlikimo tvarka

11. auditas atliekamas sutarčių pagrindu tarp audito įmonės ir užsakovo įmonės, įstaigos ar organizacijos.
12. užsakovas turi teisę pasirinkti audito įmonę.
13. audito negali atlikti asmuo, jeigu jis:
su užsakovo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariais arba administracijos vadovu yra susijas giminystės ryšiais
turi privačių sutartinių įsipareigojimų užsakovų,
yra užsakovo akcininkas, stebėtojų tarybos, valdybos narys, revizorius,
dirba valstybinės vadžios ar valdymo institucijose.
14. auditorius, atliekant auditą konkrečiam užsakovui, savarankiškai pasirenka audito metodus, jeigu jie nenumatyti atlikimo sutartyje.
15. atliekant auditą, turi būti vadovaujamasi nacionaliniais audito standartais. Jei nėra nacionalinio audito standarto, taikomi tarptautiniai audito standartai, jeigu neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Auditoriai gali nevykdyti audito standartų reikalavimų, bet tuomet jie turi pagrįsti tokį savo sprendimą.
16. atliekant auditą surašomi darbo dokumentai, numatyti audito standartus. Jie turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus nuo jų surašymo dienos.
17. audito įmonė arba auditorius, neturėdamas užsakovo įgaliojimų negali teikti trečiajai šaliai informacijos, gautos savo profesinės veiklos metu, išskyrus parodymus teisėsaugos organams baudžiamojo proceso numatyta tvarka.
7.4. Audito rezultatų įforminimas

18. audito rezultatai įforminami auditoriaus auditoriaus pranešime. Auditoriaus pranešime yra pateikiamos išvados apie finansinės atskaitomybės teisingumą. Kitus auditoriaus pranešimo turinio reikalavimus nustato Audito institutas.
19. užsienio auditoriaus pranešimas Lietuvos Respublikoje turi juridinę galią tik tuo atveju, jei yra patvirtintas Lietuvos auditoriaus, jeigu kito nenumatyta tarpvalstybinėje sutartyje.

7.5. Auditorių ir audito įmonių atsakomybė

20. auditorius, pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymus, šiuos nuostatus, Audito standartų reikalavimus ar kitus norminius aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Audito instituto sprendimu jam gali būti pareikšta pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laikinai, iki vienerių metų, uždrausta atlikti auditą, anuliuotas kvalifikacinis atistatas.
20.1. pastaba gali būti pareikšta už technines klaidas.
20.2. papeikimas, griežtas papeikimas, gali būti pareikštas arba uždrausta laikinai, iki vienerių metų, atlikti auditą, kai auditorius šiurkščiai pažeidė įstatymus, Audito nuostatus, audito standartų reikalavimus, neatliko sutartyje numatytų darbų, pateikė neteisingą išvadą, neišsaugojo profesinės paslapties, gautą audito metu informaciją panaudojo savo arba kitų asmenų naudai.
20.3. auditoriaus atestatas gali būti anuliuotas kai auditoriui per penkerius kalendorinius metus buvo 3 kartus skirtos nuobaudos, nurodytos 20.1. ir 20.2 punktuose, kai auditorius pagarsino įmonės komercinę paslaptį arba kai dėl jo kaltės užsakovas patyrė itin didelį nuostolį, arba kai yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už ūkinį nusikaltimą.
21. audito įmonių atsakomybė nustatoma Lietuvos Respublikos įstatymais bei audito atlikimo sutartimi. Audito instituto sprendimu audito įmonė laikinai, iki vienerių metų arba visam laikui gali būti anuliuotas leidimas (licencija) atlikti auditą.
Laikinai licencija gali būti anuliuota, jeigu įmonės auditoriai per vienerius kalendorinius metus padarė ne mažiau kaip tris 20.1. ir 20.2. punktuose nurodytus pažeidimus.
Visam laikui licencija gali būti anuliuota jeigu įmonės auditoriai per trejus kalendorinius metus padarė ne mažiau kaip penkis 20.2 ir 20.3 punktuose nurodytus pažeidimus.
Laikinai anuliavus licencija teisės atlikti auditą netenka visi audito įmonės auditoriai.
Visam laikui anuliavus licencija, pavienių audito įmonės auditorių teisę atlikti auditą svarsto ir galutinį sprendimą priima Audito institutas.
22. auditorius atsako už atlikta auditą ir tais atvejais, kai šiame darbe dalyvauja jo padėjėjai ar specialistai.
23. ginčai tarp audito įmonės ir užsakovo dėl audito atlikimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

8. AUDITO STADIJOS

Audito darbo chronologinė seka gali būti suskirstyta į stadijas. Kiekvienai audito stadijai formuluojami savarankiški tikslai ir numatomos priemonės jiems pasiekti.
Pirmoje stadijoje, remiantis teoriniais pagrindais, numatoma bendroji audito veiklos sistema. Šioje stadijoje atliekama vadovybės apklausa; išaiškinamas verslo pobūdis ir jo įrašai; paruošiamos procedūrų instrukcijos; sudaromos organizacijos schemos; suformuluojamas auditoriaus pastabų kontrolės sistema projektas; gaunama pagalba iš palankiai nusiteikusių anksčiau dirbusių įmonėje auditorių.
Antroje stadijoje numatoma praktinė veiklos sistema ir suplanuojami savarankiški stebėjimai bei ateitį liečiančios apklausos; parenkami “ėjimo kiaurai” testai apie tipinius sandėrius; paruošiamos sistemos informacijos srautų diagramos. Taigi, kaip matome, dvi pirmosios stadijos yra “neutralios”, susijusios su pradinės informacijos rinkimu.
Trečiojoje stadijoje detaliai nušviečiami sistemos pranašumai ir trūkumai. Taip pasiekiama užpildant vidinės kontrolės anketą pritaikytą kliento įmonei; vadovaujant pasitikėjimo testams; paruošiant pastabas apie silpnąsias vietas.
Ketvirtojoje stadijoje įvertinamas silpnųjų vietų poveikis svarbiausiose įmonės veiklos srityse.šis poveikis apsvarstomas atsižvelgiant į svarbą ir kitas kompensuojančias kontrolės priemones. Pabaigiama vidinės kontrolės įvertinimo lentelė ir ją komentuojant apsvarstomas silpnųjų vietų poveikis. Paruošiamas laiškas vadovybei apie svarbiausią minėtą poveikį.
Penktojoje stadijoje patvirtinamas įrašų, kurių pagrindu ruošiamos baigiamosios sąskaitos, patikimumas. Čia ruošiamos detalios programos, kuriuose smulkiai apibūdinami savarankiški testai apie sandėrius ir sąskaitų likučius. Šioje stadijoje ir įvykdomos programos. Todėl svarbu padaryti atitinkamą atranką. Jeigu pakankama vienarūšių sandėrių apimtis, panaudojami statistiniai metodai. Svarbu, atrenkant pavyzdžius, deramai panaudoti testų “gylį”.
Šeštojoje stadijoje įsitikinama ar finansinės atskaitomybės projektas atitinka pagrindinius įrašus. Šiam tikslui auditorius ruošia savas detales lenteles (arba patikrina paruoštas kliento) pagal metų pabaigos duomenis, pelno ir nuostolių sąskaitos lenteles pagal atskirus straipsnius (su nuorodomis ir buhalteriniais įrašais) ir balanso lenteles. Balanso duomenys suderinami pagal kiekvieną straipsnį su ankstesnių ir einamųjų metų duomenimis ir padaromos nuorodos į sumavimo lenteles auditoriaus darbo dokumentuose.
Septintojoje stadijoje suformuojama nuomonė, ar sąskaitos pateikią teisingą ir bešališką vaizdą, ar laikomasi įstatymų ir kitų nustatytų reikalavimų. Šioje stadijoje gaunamas vykdytojų vadovo reprezentacinis laiškas, baigiamas turto ir įsiskolinimų patikrinimas (verification) bei balanso audito programa. Atliekant balanso auditą lyginamos jo sumos su ankstesniais laikotarpiais, kitomis firmomis, lyginami koeficientai ir tendencijos su kitų klientų, užsiimančių panašia veikla, analogiškais rodikliais. Balanso audito metu svarbu nustatyti ir pasikeitimo apskaitos politikoje poveikį duomenims bei nušviesti įvykius po balanso. Šioje stadijoje yra pritaikomi patikrinimo lapai (checklists), kuriuose nušviečiami visi reikalingi iššifravimai. Paskutinis šios stadijos momentas – poauditinė apžvalga (įvairių programų, buhalterinių sąskaitų, failų ), kurie atlieka nepriklausomas partneris. Ji įgalina ne tik patikrinti audito duomenų teisingumą, bet ir išaiškinti audito veiklos trūkumus, kurių reikėtų išvengti ateityje.
Aštuntojoje stadijoje suformuojama audito nuomonė, išreiškiama ataskaitoje ir pristatoma vykdytojams, grupės nariams. Šioje stadijoje paprastai atliekami tokie darbai: sudaromas specialus patikrinimo lapas (checklist), kuriame nurodomas visas ataskaitos techninis turinys (pvz., viršelis, direktorių ataskaita, auditoriaus ataskaita, suvestinė pelno ir nuostolių ataskaita, suvestinis balansas, pelno ir nuostolių bei pajamų ir įplaukų sąskaitos, balansas, sąskaitų paaiškinimai (notes) ir t.t.); daroma direktorių ataskaitos turinio apžvalga ir sulyginama su auditorių tyrimų rezultatais; apsvarstoma, ar reikia kvalifikuoti auditoriaus išvada (pvz., sąlyginė, priešinga ir kt.); su bet kuriomis kvalifikacijomis supažindinami nepriklausomi partneriai; formuluojamas galutinis auditoriaus ataskaitos projektas, kuris bus įtrauktas (for in inclusion) į atskaitomybę. Taigi darbai, išvardinti šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje stadijoje, gali būti atliekami tik auditoriaus veiklos pabaigoje. Nurodytieji pirmosiose penkiose – iš esmės baigiami periodinių (interim) auditoriaus vizitų metu.

IŠVADOS
Dažnai įmonių administracija neskiria daug dėmesio auditui, argumentuodama, kad įmonės buhalteris yra patyręs, apskaita tvarkinga, mokesčių inspekcija neseniai atliko patikrinimą ir klaidų nerado.Teisingas mokesčių apskaičiavimas yra labai svarbi, bet toli gražu ne vienintelė apskaitos užduotis. Apskaita gali teikti teisingą informaciją apie būtinus sumokėti mokesčius, bet tuo pačiu metu parodyti iškreiptą kitų įmonei gyvybiškai svarbių sričių vaizdą. Auditinis patikrinimas suteikia galimybę labiau pasitikėti finansinės apskaitos teikiama informacija apie realią padėtį įmonėje – pateikiamas patikimas patvirtinimas, kad įmonės turtas realiai yra tos vertės, kuri parodyta balanse. Iškreipta turto vertė gali klaidinti įmonės vadovus dėl įmonės veiklos galimybių ateityje, kartu galimi neleistini rizikingi sprendimai, galintys sukelti pavojų pačios įmonės išlikimui rinkoje. Įmonė, aktyviai veikianti rinkoje, turi įvertinti taikomų marketingo komplekso priemonių efektyvumą. Šiuo atveju gerai sutvarkytos apskaitos reikšmė yra neįkainojama.
Reikėtų priminti, kad audito paslaugos esmė yra išsiaiškinti ir pareikšti nuomonę, ar įmonės parengta finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais atspindi tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę bei jos veiklos rezultatus. Auditorius, baigęs darbą, parengia ir pateikia įmonei du dokumentus – auditoriaus išvadą ir laišką vadovybei.
Susidaro įspūdis, kad įmonių savininkai ir administracija kol kas vertina šią priverstinę audito atlikimo procedūrą kaip kliūtį jų verslui, nenoriai pripažindami galimą audito naudą. Įmonių vadovai dažnai gana skeptiškai vertina audito įmonių paslaugas, manydami, kad jų nauda neatitinka gana nemažos paslaugos kainos.
Tikros ir teisingos informacijos apie įmonę bei jos finansinę būklę poreikis lėmė audito paslaugų populiarėjimą laisvosios rinkos šalyse. Auditas leidžia suformuoti saugesnę verslui aplinką. Todėl visiškai natūralu, kad įmone, kurios finansinė atskaitomybė yra patvirtinta auditoriaus, labiau pasitiki verslo partneriai. Audituota įmonė turi daugiau galimybių derėtis su bankais dėl palankesnių kreditavimo sąlygų, su tiekėjais – dėl palankių atsiskaitymo sąlygų, naudodamasi faktoringo, lizingo paslaugomis, steigdama bendras įmones ir t. t. Audituota įmonė taip pat labiau apsaugota nuo nepageidaujamų gandų, kartais sukeliančių bankrotų bangą. Visi šie privalumai suteikia daugiau galimybių veikti rinkoje, kartu ir pranašumą prieš neaudituotus konkurentus.
Įmonės vidinės kontrolės sistema leidžia išsiaiškinti ir užkirsti kelią grobstymo, nesąžiningo elgesio, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neūkiškumo atvejams.

LITERATŪRA
• Respublikinis pramonės darbuotojų mokymo centras  Auditas: 1994. – Vilnius: Informacijos ir leidybos centras,1994. – ISBN 9986 – 17 – 040 – 0
• Vadovo pasaulis  Auditas: 2002. – Vilnius: Bendrovė “Pačiolis”,2002. – ISSN 1392 – 4761

TURINYS
Įvadas 3
1. Standartas ISO 10011 4
2. Audito samprata 7
3. Pagrindiniai 1-ojo tarptautinio audito standarto teiginiai 8
3.1. Įžanga 8
3.2 Audito tikslai 9
3.3. Atsakomybė dėl finansinės atskaitomybės 9
3.4.Audito apimtis 9
3.5.Etika 10
3.6. Slaptumas 11
3.7.Profesinė kompetencija, atidumas, technika 11
3.8. Planavimas 11
3.9. Kitų atliktas darbas 12
4. Dokumentacija 12
5. Audito duomenys (faktai) 12
6. Audito išvados ir ataskaita 12
7. AUDITO LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATAI 13
7.1. Auditoriai ir audito įmonės 13
7.2. Audito institutas 14
7.3. Audito atlikimo tvarka 14
7.4. Audito rezultatų įforminimas 15
7.5. Auditorių ir audito įmonių atsakomybė 15
8. AUDITO STADIJOS 16
IŠVADOS 20

Leave a Comment