kokybes kontrole x imoneje

Turinys

Įvadas 2Sąvokos 31. Visuotinės kokybės vadyba ir jos esmė 42. Produkto kokybės valdymas ir kontrolė 62.1. Produkto konkurencinis potencialas 103. Kokybės kontrolės samprata 114. Kokybės kontrolė X įmonėje 124.1. Savikontrolės priemonės X įmonėje4.2. Veiksniai įtakojantys maisto saugą 13 14Išvados 17Literatūra 18

Įvadas

Kiekvienos įmonės tikslas yra gauti kuo didesnį pelną. Siekiant šio tikslo, įmonei būtinai reikia žinoti vartotojų poreikius bei norus, kad galėtų tinkamai formuoti savo prekių asortimentą, tobulinti vienokių ar kitokių prekių kokybę. Taip pat naudinga išsiaiškinti ar vartotojai yra patenkinti esamomis prekėmis, jų kokybe ir kokybišku aptarnavimu. Taigi, įmonė išsiaiškinusi vartotojų poreikius ir norus gali pradėti organizuoti bei įgyvendinti norimas asortimento formavimo kryptis.Tinkamai vykdoma kokybės kontrolė gali atnešti įmonei tiek maksimalų pelną, tiek perspektyvas skverbtis į naujas rinkas su naujomis ar patobulintomis prekėmis ir taip atsilaikyti konkurencinėje kovoje.Darbo tikslas: išanalizuoti pagrindinius reikalavimus, keliamus kokybės valdymo sistemoms, suvokti kokybės vaidmenį siekiant konkurencingumo, produkto konkurencinį potencialą ir produktų kokybės valdymą, suvokti kokybės kontrolės rekšmę ir jos rekalingumą. Išnagrinėti kaip vykdoma kokybės kontrolės funkcija X įmonėje.

SĄVOKOS

1. Kokybė-tai vartotojo lūkesčių atitikimas ir/ar viršijimas.

2. Kontrolė- Tai pavaldiniams skirta strategijos diegimo sėkmingo vertinimo sistema, leidžianti laiku nustatyti nukrypimus ir reikalingą palaikymą.

3. Visuotine kokybes vadyba -tai kelione į tobuluma, kai kiekvienas organizacijos narys orentuotas į nepertraukiamą proceso tobulinimą nukreiptą į vartotojopasitenkinimo didinimą.

4. Kokybės vadovas-pagrindinis kokybės vadybos sistemą aprašantis dokumentas bendrovėje.

5. Sertifikavimas-procedūra, kuria trečioji šalis pateikia raštišką garantiją, kad gaminys, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus.

6. Standartas – Tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripazintos istaigos patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkancias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas ivesti optimalia tvarka tam tikroje srityje.

7. RVASVT– Tai šiuolaikinė, kompleksinė maisto saugumo užtikrinimo sistema. Tai prevencinio pobūdžio priemonių kompleksas, kuris yra efektyvesnis už įprastinę maisto produktų nekenksmingumo žmonių sveikatai kontrolę, paremtą jau pagaminto produkto tikrinimu.

1. VISUOTINĖ KOKYBĖS VADYBA IR JOS ESMĖ

Kokybės vadyboje didžiausias autoritetas yra W.E. Deming, plačiausiai pripažintas ne tik JAV, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Kokybės vadyba nuo senųjų civilizacijų iki mūsų laikų nuėjo ilgą evoliucijos kelią, bet jos pokyčiai 20 a. antrojoje pusėje įvardijami kaip revoliuciniai. Japonijos bendrovių patirtis, paremta moderniomis Tinkamiausiu laiku, Lankčioji vadyba ir kitomis koncepcijomis, Bendrovės plačioji kokybės kontrolės programa, paženklino Kokybės revoliucijos pradžią. Bendrovės plačioji kokybės kontrolės, suprantamos kaip vadyba, programa apėmė tokius principinius elementus: naują kokybės, orientuotos į vartotojų poreikius, supratimą, visų organizacijos funkcinių padalinių ir visų lygių darbuotojų dalyvavimą kokybės veikloje, nuolatinio kokybės gerinimo tikslus, kurie įgyvendintini nuolat rūpinantis darbuotojų kompetencija. Šios programos orientacija į darbuotojų visuotinį dalyvavimą ir jų kompetencijos ugdymą rodė kokybės vadybos naują sampratą, kuri peraugo į Visuotinės Kokybės Vadybos koncepciją, kaip modernų, efektyvų ir plačiai pasaulyje pripažintą bei taikomą požiūrį. Kokybės vadybos sistemą pakeitė didžiųjų Japonijos kompanijų kartu su JAV ir Japonijos mokslininkais inovaciniai ieškojimai, suteikę prioritetą produktų kokybei ir jos moderniai vadybai.[2]Šiuolaikinė vadybos koncepcija – visuotinė kokybės vadyba – vaidina ypatingą vaidmenį atskirų ūkio subjektų, šalių ir pasaulio regionų plėtroje. Visuotinė kokybės vadyba yra tokia vadybos filosofija ir metodai, kuriais vadovaudamasi, organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų arba paslaugų kokybę ir mažindama kaštus.[1] Barczyk C. C. (1999), teigia, jog VKV kartais vadinama nuolatiniu kokybės gerinimu. Deming, Juran ir kitų požiūriai į VKV labai specifiški, detalūs, tuo tarpu 5 idėjos suteikia kontekstą šiems požiūriams: 1. Sisteminis požiūris. 2. VKV priemonės. 3. Dėmesio sutelkimas į vartotoją. 4. Vadovų vaidmuo. 5. Darbuotojų dalyvavimas. Apskritai VKV yra vadybos metodas, kuriuo stengiamasi nuolatos gerinti organizavimo procesus. Jis reikalauja atsidėjimo, drausmės ir nuolatinių pastangų. VKV yra 18 pagrindinių komponentų visuma. Tai 3 esminės nuostatos:

§ bendras įsipareigojimas siekti aukštos kokybės;§ įsipareigojmas patenkinti vartotojus; § darbuotojų dalyvavimas ir atsakomybė.

Penki pagrindiniai principai užtikrina kokybės valdymo sistemos sukūrimą:

§ Komandinis darbas. Visi dalyvauja kokybės gerinimo procese.§ Bendros integruotos sistemos sukūrimas. Sistema turi jungti į vientisą visumą visus padalinius.§ Kokybės nustatymas. Norint užtikrinti kokybę, reikia ją aiškiai apibūdinti kiekvienam padaliniui, objektui.§ Nepaliaujamas kokybės gerinimas. Išaiškinamos esamos priežastys ir organizuojamas begalinis kokybės gerinimo procesas. § Veiksmingumo kontrolė.

Dešimt priemonių (metodų) nubrėžia sistemos realizavimo būdus:

§ Lygio žymėjimas. Užfiksuojama, kur esame, priimami įsipareigojimai ir sekamas vykdymas, aiškinantis ir sėkmės, ir nesėkmės veiksnius. § Mokymas. Tai būtina kiekvieno ir visos organizacijos pareiga. § Orientacija į procesą. Tai visų procesų: gaminio kūrimo, aprūpinimo, gamybos, pardavimo sujungimas į vientisą sistemą.§ Problemų identifikavimas. Reikia atlikti analizę, suprasti, ką reikia gerinti, ir tik tada gerinti.§ Problemų sprendimas. Sistemos sukūrimas, įgyvendinimas, veiksmingumo kontrolė.§ Darbuotojų darbo kokybės užtikrinimas. Tai asmeninės atsakomybės nustatymas, statistiniu metodų naudojimas ir kt. § Aktyvus valdymas. Reikia ne reaguoti į rezultatą, bet norimo rezultato aktyviai siekti, sukurti deramą sistemą. § Tiekimo kokybės užtikrinimas. Tai reikalavimai medžiagoms ir tiekimų patikimumas, sparta.§ Ryšiai. Komunikacija – būtinas kokybės garantas, ji turi sujungti tiekėją – gamintoją- pirkėją į vieną sistemą. § Darbuotojų pripažinimas ir skatinimas. Vertingos idėjos, darbas turi būti branginamas.[4]

Visuotinė kokybės vadybaBet kuris ūkio subjektas, norėdamas laimėti konkurencinę kovą, turi nuolat tobulėti bent jau tokiais tempais, kokiais tobulėja konkurentai, o dar geriau būtų – tobulėti sparčiau už konkurentus. Galima išskirti šias sudedamąsias VKV dalis: vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas kuo mažiausiais ištekliais, nuolatinis tobulinimas, visuotinis dalyvavimas tobulinimo procese ir infrastruktūra.Svarbiausia VKV dalis yra vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas kuo mežesniais ištekliais, kurie sudaro sąlygas mažinti produktų kainas. Jeigu vartotojai nebus patenkinti organizacijos produktais (materialiais, intelektualiias, paslaugomis ar perdirbamosiomis medžiagomkis), tai sąlygos organizacijos žūtį, t.y. pelno siekiančios organizacijos bankrutuos, o nepelno organizacijos patirs visus neigiamus nepatenkintų organizacijos veikla piliečių įtakos aspektus.Sėkmingas VKV įgyvendinimas priklauso nuo infrastruktūros, t.y. reikalingos informacijos, valstybės socialinio ir ekonominio rėmimo, kvalifikacijos, tinkamos organizacijos kultūros ir kt. Ekonomiškai besivystančiose šalyse atsiranda pirmosios kokybės organizacijos, kurių pagrindinis tikslas – skleisti kokybės idėjas visuomenei, o išsivysčiusiose šalyse plita tam tikroje srityje specializuotų kokybės organizacijų įtaka. Nors kokybės organizacijų tikslai priklauso nuo to, kokio išsivystymo lygio yra šalis ir kokie pagrindiniai verslo tobulumo siekimo veiksniai, dauguma kokybės organizacijų skleidžia, propaguoja ir remia kokybės vadybos idėjas ir skatina jų įgyvendinimą. Į tą veiklą įsitraukia pažangūs pramonininkai, verslininkai, politikai ir mokslininkai, suvokiantys, kad tik aukšta visapusiška veiklos kokybė gali užtikrinti harmoningą organizacijų, žmonijos ir viso pasaulio plėtrą. Pagrindinis išlikimo faktorius šiandieninėje konkurencinėje kovoje yra vartotojo reikalavimų ištyrimas ir jų patenkinimas patiriant kuo mažesnes išlaidas. Tai įmanoma tik remiantis VKV metodologija ir priemonėmis. Įvairiose šalyse per keletą pastarųjų metų atlikti tyrimai patvirtino didėjančią kokybės svarbą ir jos įtaką pelningumui. Tyrimais įrodyta, kad:§ produktų ir paslaugų kokybė yra esminis verslo pelningumo veiksnys;§ verslininkai, siūlantys geresnės kokybės produktus, užima didesnę rinkos dalį ir turi galimybių ją plėsti;§ kokybė tiesiogiai gerina investicijų efektyvumą, ir yra pamatas aukštesnei kainai nustatyti. (5). Taikyti Visuotinę kokybės vadybą – tai reiškia nuolat gerinti. Nuolat gerinti ir tobulinti ne tik visą organizacijos darbą, bet kiekvieną darbo procesą, kiekvieno darbuotojo darbo atlikimą, tik tada gausime gerą darbo kokybę. Kiekvienas mūsų darbas jau yra procesas. Tik reikia tą procesą ištirti, ar jis efektyviai, naudingai atliekamas. Gal kažką reikėtų pakoreguoti, kad atliekamo darbo procesas būtų kokybiškesnis ir efektyvesnis? Galima procesus ištobulinti, kad kokybė nuolat gerėtų. Vienas iš kokybės gerinimo būdų yra stebėjimas, mokymasis ir informacijos keitimasis su kitomis įmonėmis, priklausančiomis tiek tai pačiai, tiek ir kitai pramonės šakai.

Kokybės gerėjimas priklauso nuo to, kaip suprantamas bendras gamybos ar paslaugų procesas. Gamybinėje organizacijoje jį sudarytų projektavimo, inžinierinio, gamybinio ir marketingo padalinių darbo procesai. Norint pagerinti visą kokybę, kreipiamas dėmesys į kiekvieną proceso elementą. Imant organizacijos darbą kaip procesų visumą, nagrinėjamos rezultatų priežastys. Kitu atveju, jei orientuojamasi tik į rezultatus, pirmiausia domimasi padariniais. Naudingas būdas suprasti organizacijos procesus yra įvykių schemos braižymas. Kiekviena įmonė, jos darbuotojai turi suprasti, kad kokybiškas darbas, gali duoti gerų rezultatų. Kad įsisamoninti kokybės svarbą, įmonių vadybininkai turi suvokti, jog kokybė reiškia nuolat tenkinti ar viršyti vartotojo reikmes bei reikalavimus. Norint pasiekti tokį atlikimo lygį reikia nuolatinių pastangų: grupinio darbo siekimas, įgaliojimų, darbuotojų įgūdžių ir žinių, organizacijos dalyvavimo visais lygmenimis, nuolatinio tobulinamojo proceso, grupės narių bendravimo, apsisprendimo gerinti gaminio ar paslaugos kokybę ir įsitikinimo, kad visų tų pastangų reikės ilgą laiką. Vadybininkai turėtų stengtis taip tobulinti savo sistemą, kad joje nuolat mažėtų variantų. Reikia pastebėti, kad galbūt reikia tobulinti ne visą sistemą, o tik jos dalį, galbūt reikia tik pakoreguoti ir labai nedaug. Kiekvienas geras vadybininkas turėtų matyti, kokią sistemos ar proceso dalį reikia koreguoti. Kadangi visos sistemos koregavimas gali duoti labai daug išlaidų, liks nepatenkinti vartotojai. [4].

2. PRODUKTO KOKYBĖS VALDYMAS IR KONTROLĖ

Ilgametis produkcijos pardavimo politikos įgyvendinimas leidžia teigti, kad aukštos kokybės produktas duoda ir dideles pajamas rinkoje. Standartas TSO 8402 kokybės vadybą apibūdina kaip bendrosios valdymo funkcijos dalį, nustatančią kokybės politiką, tikslus, pareigas ir tam naudojamas priemones. Prie pagrindinių kokybės politikos priemonių galima priskirti:§ Kokybės sitemos sukūrimą;§ Produktų ir kokybės sistemų sertifikavimą;§ Produktų testavimą ir dokumantų rengimą;§ Kokybės valdymo proceso elementus: planavimą, analizę ir kontrolę, kokybės gerinimą;§ Kokybės politikos atskleidimą;§ Vadovų ir specialistų rengimą;§ Rinkos grįžtamojo ryšio palaikymą;§ Informavimą ir reklamą. Tarptautiniai kokybės standartai (ISO 9001) įmonei ir jos vadovybei kelia šiuos reikalavimus:§ Parengti kokybės politiką;§ Nustatyti kokybės valdymo tikslus;§ Pareigas, įgaliojimus ir tarpusavio ryšius įforminti per kokybės sistemos dokumentus;§ Skirti pakankamai išteklių kokybės sistemos veiklai, ypač užduotims ir kokybės kontrolei atlikti. Produkto kokybės valdymas, kaip atskira verslo politikos dalis, užsienyje yra labai ištobulintas. Siekiant įvaldyti kokybės valdymo sistemas, organizuojamas darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kuriamos specialios darbuotojų kokybės grupės, rengiamos strategijos, jos finansiškai remiamos, organizuojamos kitos priemonės. Produkcijos kokybės valdymas yra efektyvus, kai visos jo grandys yra glaudžiai susijusios:§ Vadybininkai numato,§ Finansininkai apskaičiuoja,§ Personalas priima, dalyvauja ir įgyvendina priemones,§ Strategija numato, patikslina tikslus, uždavinius ir priemones,§ Vartotojai pateikia savo reikalavimus ir verčia koreguoti strategijos įgyvendinimą. Kontroliuoti, ar produktas atitinka kokybės reikalvimus, pavesta Europos Sąjungos narių paskirtoms sertifikavimo organizacijoms. Sertifikavimą jos atlieka tokiais etapais:§ Vidinė gamybos kontrolė;§ Europos Sąjungos pasirinktos rūšies ekspertizė;§ įvertinimas, ar ekspertizės rūšis atitinka keliamus uždavinius;§ Produkto kokybės užtikrinimas;§ Produkto patikrinimas;§ Vieneto patikrinimas;§ Visas kokybės patikrinimas.

Sertifikatai turi būti parengti taip, kad apibūdintų tik prekių kokybę, o ne jų esamą būklę. Jei sutartyje nenumatytas skirtumas tarp kokybės ir būklės, tai „prekės kokybės“ sąvoka apima ir prekės būklę.Norminiuose dokumentuose gali būti numatytas prekių inspektavimas prieš jas išsiunčiant. Inspekciniai sertifikatai skiriasi nuo įprastų kokybės sertifikatų. Jie sudaromi neatliekant sudėtingo kokybės tyrimo, apsiribojama vizualiniu ir kitu nesudėtingu tikrinimu.Minimalūs reikalavimai sertifikatams yra pateikti išvadą, ar išoriniai duomenys atitinka sutarties ar kitus reikalavimus ir gerą prekių būklę. Toks patikrinimas atliekamas pagal atskirą kontroliuojančios organizacijos (laboratorijos) ir kliento sutartį.Europos sąjunga priėmė direktyvas dėl sveikatos, saugumo, aplinkos ir vartotojų apsaugos šiems produktams ir verslo sritims:§ Žaislams;§ Normalaus slėgio indams;§ Teleryšių terminalų įrangai;§ Mašinoms;§ Implantuojamai medicinos aparatūrai;

§ Palydovinių sričių įrenginiams;§ Elektromagnetiniam suderinimui;§ Dujų prietaisams;§ Žemai elektros įtampai;§ CE ženklinti;§ Elevatoriams, medicinos prietaisams;§ Neautomatiniams svėrimo įrankiams.§ Norint išsilaikyti rinkoje jau nepakanka, kad įmonės produktas būtų aukštos kokybės. Rimtos įmonės stengiasi iš anksto įspėti, numatyti naujus vartotojų poreikius. Tam nereikia ypatingų pastangų, turėti specialių tarnybų. Būtina tik įsiklausyti į vartotojų pageidavimus, pastebėjimus, abejones. Galimas produkcijos ir paslaugų kokybės karas, kurį 1987 metais pateikė Dž.L.Hesketas sudarytas iš:§ Darbuotojų pasitenkinimo savo darbu;§ Aukštos personalo motyvacijos;§ Geresnės, nei tikėjosi vartotojas, produkcijos ir paslaugų kokybės;§ Aukšto lygio vartotojų aptarnavimo ir poreikių tenkinimo;§ Vartotojų skaičiaus padidėjimo.Ypatingą reikšmę įgauna ir klientų aptarnavimas, nes aštrėjant konkurencijai visi produktai yra gan geros kokybės. 1 lentelę[1]

Vartotojų aptarnavimo lygio ir įmonės patrauklumo priklausomybė

Aptarnavimo lygis Vartotojo nusiteikimas Vartotojo ryšys su įmone1. Puikus Vartotojas neįsivaizduoja kitos tokios įmonės. Nesąlyginis2. Labai geras Vartotojas patenkintas, bet konkurentas gali jį paveržti. Ištikimas3. Geras Vartotojas nepastovus, nes tokį aptarnavimą gali gauti ir kitur. Įmonė jam nėra svarbi. Abejingas4. Priimtinas Vartotojas yra gana kritiškas, prieštarauja, skundžiasi, lankosi pas konkurentus. Pavojingas

1 lentelė

Nustatant savo prekės ar paslaugos vietą ir reikšmę rinkoje, sampratą apie produktą reikia susieti ir suderinti su vartotojų norais ir pažiūromis, konkurentų veiksmais, kitų kompanijų vidaus ir išorės aplinkos pokyčiais bei kitais procesais.Prekių kokybė sutartyse gali būti nurodoma įvairiais būdais:§ Teikiamų prekių kokybė turi atitikti valstybinius ir kitus standartus, technines sąlygas;§ Teikiamų prekių kokybė turi atitikti katalogų ir prospektų, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis, reikalavimas;§ Prekių kokybė turi visiškai atitikti nurodomus reikalavimus.Pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių 35 straipsnį prekės neatitinka sutarties reikalavimų, jei:§ Netinka tiems tikslams, kuriems paprastai naudojamos;§ Netinka nė vienam konkrečiam tikslui, apie kurį pirkėjui buvo pranešta tiesiogiai ar netiesiogiai sudarant kontraktą;§ Neatitinka pardavėjo pateikto pavyzdžio ar modelio kokybės.Parduodant prekes, neretai pirkėjai ir pardavėjai vienas kitam reiškia pretenzijas dėl sutarties sąlygų pažeidimo. Jei ūkiniai ryšiai tarp šalių glaudūs, nuolatiniai, sutarties vykdymo pažeidimai atlyginami atskirai neforminant (arba iš karto, arba atliekant kitą užsakymą kompensuojama žala, išmakama kompensacija ir t.t.). Jei pirkėjų ir pardavėjų daug (ypač didmeninėje prekyboje), gali būti steigiama speciali tarnyba nagrinėti reklamacijas. Jei darbų mastas nedidelis, juos paskirsto prekių priėmimo ir realizavimo tarnyboms (juristo padedamos). Visos reklamacijos kruopščiai registruojamos ir grupuojamos pagal tiekėjus ir pirkėjus, reklamacijų rūšis ir priežastis. Pirkėjai (klientai) skirstomi į:§ Savus (priklauso savai organizacijai ar sistemai);§ Svetimus (svarankiški, neįeina į jokius partnerystės susivienijimus).Ypač detaliai tyrinėjamos reklamacijos, gautos iš savų pirkėjų (pavyzdžiui, susivienijimui priklausančių parduotuvių). Jei reklamacijos priežasčių dėl prekių trūkumo, kokybės negalima nustatyti vietoje, gali būti stabdoma komercinė veikla, atliekama inventorizacija. Svetimų (ne savo) pirkėjų pretenzijos tenkinamos iš karto (vėliau gali būti peržiūrėtos (sugriežtintos) sutarties sąlygos). Norint tinkamai suvokti aukštos kokybės produkcijos teikiamas galimybes, įmonei būtina aiškiai atsakyti į šiuos klausimus:§ Kokia reikšmė teikiama produkto kokybei įmonėje;§ Ką slepia produkcijos kokybės sąvoka;§ Kokios įmonės priemonės skirtos gerinti produkto kokybę;§ Kaip įmonės darbuotojai sąmoningai suvokia kokybės problemą;§ Kokias priemones planuoja įmonė produkto kokybei gerinti;§ Ar kokybės klausimas įmonėje priskiriamas prie pagrindinių nuostatų, kas personaliai už tai atsako;§ Kas sudaro produkto kokybės planą: priemonės, terminai, vykdytojai, atsakingi asmenys.Produkto vieta rinkoje nustatoma šiais parametrais:§ Produkto paplitimu rinkoje;§ Produkto išdėstymu (išsidėstymu) rinkoje;§ Produkcijos sandėliavimu (saugojimu);§ Rinkos segmentu (dalimi);§ Produkto naudingumu.Galimos įvairios produkto kokybės ir kainos santykiu pagrįstos strategijos.

2 lentelė Kainos ir kokybės ryšio strategijos [1]Prekių Kokybė Prekės kaina Didelė Vidutinė MažaAukšta Superstadija Geros vertės strategija Labai puikios vertės strategijaVidutinė Permokėjimo strategija Vidutinės vertės strategija Geros vertės strategijaŽema Apiplėšimo strategija Blogio šeimininkavimo strategija Ekonomiška strategija

Varotojų reakcija ir elgesys išreiškiami per norą įsigyti tam tikrą kurios nors įmonės prekę. Noras pagrįstas įsitikinimu, kuris susidaro apie prekes ir įmones. Vartotojų norai išreiškiami prekių ir paslaugų parametrais, kuriuos jie norėtų matyti turint ar esant produktuose. Konkurentinė padėtis yra vertinama ne iš gamintojo pozicijų, o kaip pirkėjas palaiko prekes ir įmones. Pačios įmonės produkcijos padėtis iš pirkėjų pozicijos yra vertinama taip: kaip pirkėjas priima įvairius tos pačios įmonės vienos asortimentinės grupės prekinius ženklus ir kaip lygina vieną įmonės prekę su kita ir nustato tarpusavio kokybės santykį.Įmonė privalo labai įdėmiai stebėti išorinę aplinką: kaip veikiakonkurentai, kokios atsiranda naujos produkcijos, kokie vartotojų elgesio pokyčiai, naujos technologijos, negatyvi žiniasklaidos pozicija, išteklių pakankamumas ir kt. [1]

2.1. Produkto konkurencinis potencialas

Prekės ar paslaugos konkurencinio potencialo vertinimo pagrindą sudaro varotojų poreikų, rinkos reikalavimų, tarpusavio konkuruojančių gaminių tyrimai. Norint tiksliai įvertinti savo produkto konkurencinį potencialą rinkoje, analizuojant, reikia atsižvelgti į tuos pačius techninius – ekonominius rodiklius, kuriais iš dalies ir remiasi vartotojas. Tais atvejais, kai rinkoje jau yra produktų-analogų, analizės pagrindu laikomi ne poreikiai, o turintis paklausą modelis etalonas.Nustatant gaminio ar paslaugos konkurencinį potencialą, būtina atsižvelgti į kokybės rodiklius, technines ir ekonomines charakteristikas, konkurencinio pajėgumo lygį pagal normatyvinius reikalavimus, ar tas produktas atitinka galimų vartotojų poreikius. Produktai gali konkuruoti tiek dėl jų panašių savybių, tiek dėl to, kad gali tenkinti tų pačių vartotojų poreikius.3 lentelė

Prekinės konkurencijos tipai

Vartotojai Produktas Panašus SkirtingasPanašūs Tiesioginiai konkurentai Netiesioginiai konkurentaiSkirtingi Konkurentai pagal prekę ar paslaugą Nereikšmingi konkurentai

Prekės techninių rodiklių analizė turi nustatyti skaitmeninius rodiklius,kurie gali užtikrinti konkurencinį pajėgumą rinkoje.Kiekvienas techninis gaminio rodiklis žymimas nustatytu dydžiu(galingumu,talpa,tikslumu ir t.t.) ir išreiškiamas procentiniu santykiu su tuo rodikliu, kuris visiškai patenkintų vartotoją.Gamintojas, norėdamas užtikrinti savo gaminių konkurencinį pajėgumą, stengiasi pasiūlyti pirkėjui gaminį, turintį tokius techninius rodiklius, kurie labiausiai tenkintų atitinkamus poreikio elementus, vertinamus 100 procentų. Juo aukštesnis rodiklis, tuo geriau patenkinami pirkėjų poreikiai.Analizuojant produkto konkurencinį potencialą, kaip pagrindas imamas arba vienas etalonas-analogas, turintis didžiausią paklausą, arba gaminiai, kurių kiekvienas turi pranašumų ir tenkina tam tikros vartotojų grupės poreikius, bet neturi monopolijos rinkoje.Nustačiusi, kad produktas neišsilaikys konkurencijos šioje rinkoje,įmonė gali tęsti tyrimus kitose rinkose arba gerinti gaminio parametrus.Vertinant gaminių konkurencinį potencialą, ypač tų savybių, kurių negalima išreikšti kiekybiškai (ergonomika, komfortas, dizainas ir t.t.), taikomi konkurencinio potencialo tyrimo metodai, kurie nustato tiesioginius kontaktus su vartotoju (vartotojų apklausa, pavyzdžių parodos, pirkėjų seminarų organizavimas).Įmonės siekia tokio gaminio konkurencinio potencialo lygio, kuris užtikrintų numatomo pelno apimtį, todėl atsirado sąvokos “konkurencinio potencialo valdymas”, ‘kokybės valdymas”. Šiuolaikinėmis sąlygomis produkcijos konkurencinio potencialo lygis tampa pagrindiniu valdymo objektu.[1]

3.KOYBĖS KONTROLĖS SAMPRATA

Kokybės kontrolė- sistemingi tyrimai, kai matuojant, stebint, bandant, ragaujant bei naudojant kitus metodus ir priemones (instrumentus,prietaisus,įrengimus) nustatoma produkto kokybės rodiklių atitiktis nustatytiems reikalavimams.Kokybės kontrolė gali būti ištisinė ir atrankinė (tikrinama tik ta gaminių partijos dalis). Dažniausiai jei gaminys praeina kontrolę, įrašoma į techninį gaminio pasąKokybės auditas- sisteminga ir nepriklausoma analizė, kuria siekiama nustatyti, ar su kokybe nesusijusi veikla ir gauti rezultatai atitinka numatytas priemones, siekiant atitinkamos kokybės.Kokybės auditas dažniausiai atliekamas kokybės sistemų funkcionavimo tobulumui įvertinti.Ją atlieka turintys tam tikrą kvalifikaciją auditoriai, neturintys jokių pareigų audituojamame objekte.

Kokybės kontrolė – tai viena iš pagrindinių kokybės vadybos proceso funkcijų. Kokybės kontrolė apjungia matavimų, vertinimų procesus, ekspertizes, bandymus, vieno ar kelių objekto požymių įvertinimą ir rezultatų palyginimą su nustatytais kokybės reikalavimai, įvertinant kiekvieno iš požymių atitikimą. Kokybės kontrolė gali būti sudaroma trimis etapais: normatyvų nustatymas, planuotų ir gautų rezultatų palyginimas, korekcinių priemonių panaudojimas. Atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį galima išskirti šiuos kokybės kontrolės tipus (pagal kontrolės vietą ir darbų etapus):§ projektavimo kontrolė;§ medžiagų ir komplektuojančių gaminių “įeinamoji” kontrolė;§ techninės įrangos stovio kontrolė;§ Gamybos operacijų kontrolė metu;§ Autorinė gamybos priežiūra;§ Aktyvi kontrolė prietaisais, įmontuotais techninėje įrangoje;§ Gatavos produkcijos priėmimo kontrolė;§ Montavimo ir komplektavimo darbų kontrolė;§ Pasirinktinė kontrolė;§ Ištisinė kontrolė;Išvardinti tipų kokybės kontrolė įvykdoma pasitelkus įvairius fizinius, cheminius ir kitus metodus, kurie dar skirstomi į griaunančius ir ne griaunančius. Nagrinėjant kokybės kontrolę reikėtų paminėti ir metrologinį gamybos proceso aprūpinimą, be kurio pagalbos būtų neįmanoma vykdyti produkcijos kontrolės. Metrologinė veikla laikoma viena iš sudėtinių kokybės vadybos dalių. Aprūpinant gamybos procesą reikalingais matavimo įrankiais, metrologinė įmonės tarnyba turi užtikrinti reikiamą matavimų tikslumą, periodiškai atlikinėdama patikrinimus.[3]Kontrolės objektai: darbo vietos, gamybai skirtos patalpos, tarnybinės patalpos, želdiniai, transporto priemonės, mechanizmai bei įranga ir jų naudojimas, žaliavos, sudedamosios dalys, technologinės priemonės ir kitokie produktai, naudojami maisto produktų paruošimui ir gamybai; pusgaminiai; galutiniai produktai; medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu; valymo ir taisymo priemonės, procesai ir pesticidai; maisto produktų gamybos ar perdirbimo procesai; maisto produktų ženklinimas ir jų pateikimo būdas, laikymo būdai.

Kokybės matavimasVisuotinės kokybės vadyba yra pagrindinis bendrovių metodas, teikiantis šansų varžybose dėl rinkų, kur vartotojai reikalauja kiek įmanoma geresnės kokybės gaminių ir paslaugų, už kurias jie moka pinigus. Vienas iš svarbiausių, jeigu ne pats svarbiausias, visuotinės kokybės vadybos programos elementas yra konkreti sistema organizacijos kokybei matuoti. [4] Norint matuoti kokybę ar ją koreguoti, reikia nustatyti matavimo kriterijus. Tai nelengvas uždavinys, nes skirtingose organizacijose ar skirtinguose kurios nors organizacijos skyriuose kokybė gali išreikšti visai ką kitą. Nusistačius, ką konkrečiai reikia matuoti, būtina susikurti matavimo sistemą ir ją diegti. Įvairių verslo šakų kokybės matavimo sistema skirsis. Pavyzdžiui, gamybos įmonė pirmiausia matuos galutinio gaminio kokybę, kad patenkintų vartotojo norus. Paslaugų įmonė pirmiausia matuos vartotojo pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. Išmatavus tokius rodiklius turi būti analizuojami ir peržiūrimi gautieji duomenys, po to turi būti nustatomos: 1) ydų priežastys; 2) priemonės produkcijai ir paslaugai gerinti.4. KOKYBĖS KONTROLĖ X ĮMONĖJE

Imonę pasirinkau susijusią su konditerijos gaminių kepimu.Ši įmone jau sėkmingai verčiasi šiuo verslu jau vienuolikti metai.Įmonėje dirba 20 darbuotojų. Įmonėje gaminami maisto produktai yra be konservantų ar kitų nenatūralių priedų. Tai lemia didelę konditerijos produktų paklausą. Konditerijos asortimentą sudaro tortai, sausainiai, pyragai, keksai, bandelės. Šie gaminiai yra kepami pagal pagal įmonėje patvirtintas receptūras, konditerijos gaminiai turi atitikti nustatytus reikalavimus technologinius aprašymus jiems atitinkamai paruoštas receptūras. Įmonės vairuotojai išvežioja gaminius, todėl konditerijos gaminių gali įsigyti daugelis šalies parduotuvių.Visas užsakytas prekes pristato užsakovams. Ši paslauga padeda klientams sutaupyti daug brangaus laiko. Pagrindinis įmonės uždavinys – vykdyti sveikos mitybos, maisto saugos ir kokybės prevensiją, koordinuojant maisto kontrolę. Ypatingą dėmesį įmonė skiria higienos sričiai. Konditerijos gamyba versdamasi įmonė privalėjo įsigyti leidimą–higienos pasą. Taip pat įmonei svarbu buvo pasirinkti žaliavų tiekėjus. Maisto žaliavos priimamos atsižvelgiant į jų saugą bei kokybę, nes nuo tiekiamos žaliavos bus galima iškepti kokybiškus ir skanius gaminius. Įmonė rinkosi ir tikrino tiekiamos produkcijos kokybę, ar žaliava turi kokybės sertifikatus, ar atitinka galiojimo terminai.Pagrindinė žaliava –tai kokybiški miltai.Įmonė atsižvelgdama į kokybę pasirinko “Malsenos“ miltus. Įvertino šių miltų gamybos technologiją, nes “Malsenos“ miltai yra pagaminti iš rinktinių aukščiausios klasės grūdų, pagal pasaulyje žinomiausios šveicarų firmos „Buhler“ technologiją. Toks žaliavų kokybės ir technologijų derinys leidžia pasiekti aukščiausią įmanomą miltų kokybę ir didžiausią našumą miltų gamyboje. Dar labai svarbus veiksnys – tai žaliavų laikymas.Įmonė įsigyjo miltų ir kitų žaliavų laikymo talpas, kuri yra pagamintos iš metalo, plastinių medžiagų ar audeklo “TREVIRA”. Bet kokiu atveju talpos turi garantuoti laikomų žaliavų saugumą, lengvą ir tikslų jų įkrovimą ir paėmimą, lengvą pačios talpos priežiūrą, personalo apsaugą nuo nenumatytų veiksnių.

Žaliavų laikymo talpos tipas buvo parenkamas pagal vietines sąlygas, žaliavos tipą. Metalinės talpos, pasižymi tikrai geromis eksploatavimo sąvybėmis, gera žaliavų aeracija, lengva priežiūra ir ilgaamžiškumu. Speciali jų konstrukcija garantuoja tolygų žaliavos paėmimą iš talpos, visišką talpos ištuštinimą. Jose išlaikytos visos gerosios talpų savybės.Talpos yra labai svarbu, išlaikyti žaliavas saugiai ir sandariai nuo pašalinių veiksnių, kaip drėgmė ar dulkės ir t.t.Įmonėje didesnę laiko dalį dirbama stovint, todėl įmonė įsigijo šiuolaikinę įrangą, naujas kepimo krosnis su ventiliavimo bei kildinimo spintomis, taip pat patogias darbo vietas, oro kondicionierių.Tai turi didelę reikšmę gaminio kokybei bei darbuotojų darbo kokybei.

4.1. Savikontrolės priemonės X įmonėje

Šioje konditerijos įmonėje yra įvesta savikontrolė, kuri atliekama pagal geros higienos praktikos reikalavimus bei būtinąsias programas. Nes, kaip žinoma teikiamas į rinką maistas turi atitikti privalomuosius reikalavimus, įmonės standartus bei gaminio techninius reglamentus ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. Savikontrolės sistema vadinama RVAST. ﷡﷡﷡﷡﷡﷡﷡﷡﷡﷡﷡﷡﷡﷡﷡ RVASVT– Tai šiuolaikinė, kompleksinė maisto saugumo užtikrinimo sistema. Tai prevencinio pobūdžio priemonių kompleksas, kuris yra efektyvesnis už įprastinę maisto produktų nekenksmingumo žmonių sveikatai kontrolę, paremtą jau pagaminto produkto tikrinimu. RVASVT sistema leidžia visapusiškai išanalizuoti ir įvertinti pavojus žmogaus sveikatai, susijusius su maisto produktų gamybos etapais, transportavimu, vartojimu ir sąlygoja efektyvų kokybės valdymą. Tinkamai taikant šią sistemą, ji gali būti panaudota bet kurio maisto gamybos etapo valdymui, nepriklausomai nuo pavojaus kilmės, t.y. nepriklausomai ar tai cheminis, ar fizinis, ar biologinis faktorius.Įdiegus šią sistemą, įmonėje pereinama nuo galutinio produkto kontrolės prie prevencinės gamybos kontrolės, tai leidžia sumažinti produkcijos tikrinimo išlaidas, panaudoti efektyvesnius metodus užtikrinančius maisto nekenksmingumą, teisingą ženklinimą, atitikimą rinkos reikalavimams RVASVT principais pagrįstos savikontrolės sistemos esmė – tiesiogiai ir nuolat užtikrinti maisto saugą visų rūšių maisto įmonėse: gamyklose, sandėliuose, transporte, parduotuvėse, valgyklose, kioskuose ir visur kitur, kur yra maisto produktų, kurie bus kada nors pateikti vartotojui. Kiekvienoje įmonėje privalo būti reikiama dokumentacija, sudaryta specialistų, atsakingų už savikontrolę grupė, ar paskirtas asmuo (mažose įmonėse), kurie turi prižiūrėti, kad personalas nuolat laikytųsi nustatytų higienos ir saugos reikalavimų, kad maisto saugai svarbiuose taškuose nuolat būtų užrašomi rodmenys, žymintys, kaip užtikrinama maisto sauga kiekvienu nustatytu laiko tarpsniu. Norint sėkmingai įdiegti RVASVT sistemą šioje konditerijos įmonėje, kad ji būtų veiksminga ir efektyvi, reikėjo prisilaikyti šių etapų:§ Įvertinti esamą nekenksmingą maisto gamybos sistemą§ Skatinti darbuotojų suinteresuotumą ir suformuoti RVASVT darbo grupę iš dirbančių įmonėje darbuotojų§ Aprašyti gaminamą ar tvarkomą maisto produktą§ Sudaryti ir patvirtinti gaminamo produkto gamybos diagramą§ Įgyvendinti septynis RVASVT principus:1.Nustatyti rizikos veiksnius susijusius su kiekvienu gamybos etapu:a) biologiniai rizikos veiksniai (mikrobiologiniai, virusologiniai, parazitologiniai);b) cheminiai rizikos veiksniai;c) fiziniai rizikos veiksniai.2.Nustatyti svarbius valdymo taškus (SVT).3.Nustatyti kritines ribas.4.Sukurti ir įdiegti monitoringo sistemą.5.Sukurti ir įgyvendinti korekcinių veiksmų sistemą.6.Sukurti ir patvirtinti duomenų registravimo sistemą.7.Nustatyti patikrinimo/patvirtinimo procedūras.§ Įmonės darbuotojų apmokymas§ RVASVT išorinis bei vidinis auditas

Kai įmonė įdiegė šią sistemą,parengė šiai gamybos šakai tinkančius dokumentus ir suderino su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Dokumentai parengti šiai konditerijos gamybos šakai vadinasi “Geros higienos praktikos taisyklės”.Pildo “Rizikos veiksnių ir svarbių valdymo taškų sistema” žurnalus ir laikosi juose nustatytų taisyklių ir nurodytų reikalavimų.Išvardinsiu tų žurnalų pavadinimus ir trumpai paminėsiu juose nustatytus reikalavimus.

4.2.Veiksniai įtakojantys maisto saugą ir jų reikšmė kokybei

1.Patalpų ir teritorijų priežiūros programa :1.1Teritorija:a) kelių privažiavimo būklė Įmonės teritorija turi būti švari,valoma,apsaugota nuo dulkių,pašalinių kvapų,dumų ir kt.teršalų šaltinių,su nuolydžiu,padengta kieta danga,tinkama ratiniam transportui,danga,gerai apšviesta,vasaros periodu nuplaunama vandeniu.

b) Atliekų konteinerių vieta,laikymo ir išvežimo sąlygos1.2 Cecho pastatasPastatai turi būti pastatyti naudojant tokias medžiagas, iš kurių į maistą nepatektų jokių teršalų.Juose negali būti angų, pro kurias į vidų galėtų patekti graužikai, vabzdžiai, aplinkos teršalai.a) Patalpos Patalpos turi būti gerai ventiliuojamos,švarios, jų paskirtis atlikti būtinus technologijos procesus,įrengtos taip ,kad palaikytų tinkamą mikroklimatą (temperatūrą ir oro drėgmę) ir kt.sąlygas,apsaugančias nuo užteršimo ir saugos bei kokybės pablogėjimo.b) Lubos,sienos Patalpų lubos ir sienos sukonstruotos taip,kad nesikauptų nešvarumai,kondensatas, neaugtų pelėsiai.Lubos turi būti lengvai valomos, netrupėti.Prekių priėmimo, komplektavimo ,fasavimo patalpų,šaldymo kamerų,sandėlių sienos dengiamos drėgmei atspariomis, plaunamomis, netoksiškomis medžiagomis, kurias naudoti maisto objektuose leidžia Sveikatos apsaugos ministerija.c) Grindysd) Langaie) Durysf) Šviestuvai ir kt.paviršiaiJiems taikomi tokie patys reikalavimai,kaip ir prieš tai išvardintuose punktuose.Šie reikalavimai įmonėje yra kontroliujami ir vykdomi.Jiems yra nustatyti tikrinimo periodiškumai ir jų yra jų yra griežtai laikomąsi.Taip pat yra paskirtas atsakingas darbuotojas už programos kontrolę.

2.Žaliavų ir medžiagų priežiūros programa:2.1 Žaliavų ir medžiagų piėmimasPriimant žaliavas ir medžiagas tikrinamas įpakavimas,ženklinimas,vartojimo instrukcijos,kokybės atitiktis dokumentai,higieninis pažymėjimas,patvirtinantis,kad tos medžiagos yra saugios žmogaus sveikatai.Žaliavų kokybę tikrina sandėlio vedėja ir registruoja tikrinimo žurnale.Plovikliai ir dezinfekantai turi būti įteisinti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka,naudojami pagal gamintojo nurodymus, atitikti naudojimo paskirtį.2.2 Žaliavų ir medžiagų laikymasŽaliavų ir medžiagų saugojimo patalpos turi būti švarios, atitikti saugomo maisto reikalavimus,palaikyti reikiamą mikroklimatą ir kt.sąlygas, apsaugančias žaliavą nuo užteršimo ir saugos bei kokybės pablogėjimo.Žaliavos turi būti atskirtos fiziškai ir laiko požiųriu nuo gatavų produktų atliekant efektyvų tarpinį valymą ir jei reikia-dezinfekciją.Šių programų privalomųjų reikalavimų priežiūra yra kontroliujama ,kiekvieną kart priimant prekes ir nustatomi jų defektai.Dar trumpai paminėsiu kokios dar yra kontroliujamos programos:3.Įrangos priežiūros programa 4.Personalo higienos priežiūros programa5.Sanitarijos priežiūros programa 6.Produkcijos sulaikymo ir paėmimo iš rinkos programaŠios programos tai šiuolaikinė, kompleksinė maisto saugumo užtikrinimo sistema. Tai prevencinio pobūdžio priemonių kompleksas, kuris yra efektyvesnis už įprastinę maisto produktų nekenksmingumo žmonių sveikatai kontrolę, paremtą jau pagaminto produkto tikrinimu. Mokymas RVASVT įdiegimo maisto tvarkymo įmonėse sėkmė priklauso nuo personalo kvalifikacijos bei požiūrio į produkto gamybą, ruošimą. Siekiant maksimalaus produkto saugumo, būtina nuolatos kelti darbuotojų kvalifikaciją. Pačios geriausios kokybės sistemos neduos rezultatų, jeigu gamybos procesas nebus paremtas sanitarijos ir higienos reikalavimų įgyvendinimu. Pirma sąlyga saugaus produkto gamybai yra tinkamas gamybinių ir buitinių patalpų įrengimas, tačiau dėl nepakankamo darbuotojų įgudimo ir žinių, gamybos procese gali kilti daug problemų dėl netinkamos sanitarijos bei higienos, o galutinis rezultatas – pagamintas nesaugus produktas, gamybinis brokas, blogos skoninės produkto savybės. Personalo programoje privalo būti numatyti įmonės darbuotojų mokymai apie higienos reikalavimus ir kvalifikacijos kėlimas, apimantys: § Darbo saugą;§ Profesinį mokymą;§ Kvalifikacijos kėlimą;§ Higienos mokymą.

Sistemos auditasAuditas – visapusiškas ir nepriklausomas savikontrolės programoje numatytų priemonių įvertinimas, siekiant nustatyti, ar jos vykdomos taip, kaip numatyta, ar yra efektyvios. Atliekamas vidinis ir išorinis auditas.Vidinį auditą atlieka įmonės personalas, kuris nedalyvauja kasdien vykdant RVASVT programą. Auditą gali atlikti atsakingas inspektorius arba kitas paskirtas įmonę kontroliuoti asmuo. Auditas atliekamas 1-2 kartus per metus.Išorinį auditą atlieka nepriklausomi ekspertai. Jį gali atlikti kompetentinga kontrolės institucija. RVASVT (HACCP) – rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų kontrolės sistema – tai prevencija pagrįsta maisto saugos sistema. Ji numato sistemingą metodiką, reikalingą maisto procesų analizavimui, galimų pavojų atpažinimui ir kritinių kontrolės ribų, galėsiančių sutrukdyti nesaugių maisto produktų tiekimą vartotojui, nustatymui. RVASVT remiasi maisto kodeksu (Codex Alimentarius), kurį sukūrė JT maisto ir žemės ūkio organizacija bei Pasaulinė sveikatos organizacija.[6]

RVASVT sistemos tikslas Pasiekti, kad įmonėje būtų vykdoma vidinė kontrolė, išaiškinami svarbūs maisto saugai veiklos etapai ir užtikrinama, kad remiantis RVASVT sistemos principais būtų nustatytos, vykdomos, tobulinamos, palaikomos ir peržiūrimos maisto saugos procedūros: atliekama rizikos analizė, nustatomi maisto tvarkymo žingsniai, kur maistas gali tapti nesaugus, įsteigiami juose svarbieji valdymo taškai, kuriuose turi būti atliekama nuolatinė ar periodiška saugos stebėsena bei valdymas. Visos šios procedūros turi būti reguliariai peržiūrimos, analizuojamos ir, jei reikia, tobulinamos.

Bendrieji kontrolės principaiTai maisto kontrolė – tikrinimas, kurį atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama nustatyti, ar maistas, maisto priedai, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai bei kitokie priedai, skirti parduoti, taip pat medžiagos ir prekės, kurios liečiasi su maisto produktais, atitinka nuostatas, skirtas užkirsti pavojų visuomenės sveikatai,saugoti vartotojų interesus, įskaitant vartotojų informavimą. Kontrolė atliekama: reguliariai arba kai įtariama, jog yra teisės aktų reikalavimų neatitikimų. Kontrolė vykdoma visais maisto paruošimo, gamybos, įvežimo į Europos Sąjungą, perdirbimo, laikymo, transportavimo, paskirstymo ir prekybos etapais, beišankstinioįspėjimo. VMVT pareigūnai gali imti produktų mėginius laboratoriniams tyrimams. [6]

Atsakomybė kokybeiKokybei atsakingi pirmiausia yra įmonės vadovas, paskirti tam tikri darbuotojai, kurie tikrina žalivų priėmimą gamybai, taip pat gamybos vadovai ir kiekvienas darbuotojas turi suvokti, jog jis yra labia svarbus kokybės procesui. Kiekvienas darbuotojas turėtų žinoti, jog bendradarbiai ir jo kolegos yra jo vidiniai vartotojai,o jis pats yra atsakingas už savo vidinių ir išorinių vartotojų lūkesčių tenkinimą.Nuolatinis kokybės gerinimas įmonėje yra ne tikslas, kiek nuolatinė ir nuotaikinga kelionė.Kad toji kelionė būtų sėkminga,reikia iš anksto nusistatyti punktus,tarsi pasiekiamas gaires,rodančias bendrą įmonės misiją ir užduotį.Kaip ir kiekvienoje kelionėje ,galima tikėtis ir sulaukti kliučių.Į jas nereikėtų žiūrėti kaip į baubus,atgrąsančius nuo kokybės paieškų.Jas labiau reikėtų vertinti kaip poilsio stotelių taškus,būtinus perorentuoti kelionei, keisti akcentams, atkurti jėgoms.Aukštoji vadyba neturi nusigręžti nuo kokybės svajotojo, sirgalių vado, trenerio ir komandos žaidėjo vaidmenų, kad palaikytų nuolatinius ryšius tarp visų keliautojų ir įmonės pakeleivių.

IŠVADOS

Remiantis mokslinės literatūros analize, buvo padarytos tokios išvados:1.VKV yra nauja vadybos koncepcija, pagrįsta pažangiomis mintimis bei praktiniais atradimais.

2.Vartotojų patenkinimas yra svarbiausia VKV sudedamoji dalis.Pažangios VKV nuostatos padeda organizacijoms įsitvirtinti rinkoje, įgyti tvirtą konkurencinį pranašumą, užtikrinti pelningumą ir sėkmę ateityje.

3.Įdiegta RVASVT, kartu su būtinomis geros higienos praktikos ir geros gamybos praktikos sąlygomis, formuoja maisto saugos elementus, kurie numato priemones ir metodus, padėsiančius užtikrinti maisto saugumą. Gera higienos praktika kontroliuoja maisto grandinę nuo pirminės gamybos iki galutinio suvartojimo. Ji apibrėžia reikalingas maisto gamybos higienos sąlygas. Geros gamybos praktika – tai kokybės užtikrinimo priemonė.Įdiegta RVASVT įmonėje stiprina partnerių, klientų, tarpininkų pasitikėjimą bei lojalumą.

4. VKV diegti naudinga visoms įmonėms, nes panaudotos lėšos tam, grįžta su kaupu t.y., geras vardas, pasitikėjimas, pelnas, lyderio pozicijos.

5.Kokybė jau nebėra savanoriškas pasirinkimas, ji yra visos įmonės sekmės garantas ,reikia tikėtis, jog nuolatiniai kokybės gerinimo ieškojimai, jų sekmė ne tik atgaivins visuomeninį ir privatųjį sektorių, bet ir pasieks plačiąsias gyventojų mases bei pagerins visų pragyvenimo lygį.

PASIŪLYMAI

Siūlyčiau šiai įmonei sėkmingai testi pradėtą darbą ir įdiegti VKV, taip pat ji turi įtraukti visus darbuotojus į bendrą tikslų siekimą. Reikia aiškiai pasakyti, ko ji tikisi gauti, įgyvendinus VKV.Manyčiau labia svarbu yra, tai jog ji turi imtis veiksmingos paskatų ir pripažinimo programos, kad savo darbuotojus motyvuotų ir atsilygintų jiems, kai bus pasiekta reikšmingų įmonės tikslų.

Literatūra

1. Vytautas Sūdžius”Pardavimų valdymas:principai ir praktika”//Vilnius,2002

2. Pociūtė D. Verslas, vadyba ir studijos’2000: respublikinė konferencija [Vilnius, 2000 lapkričio 11-13 d.]: straipsnių rinkinys. Vilnius, 2000. 249 p. 3. P. Balaišis, R. Broniukaitis ”Produkcijos kokybės kontrolė” // Vilnius, 1985;4. Cazimir C.Barczyk “Visuotinės kokybės vadyba”// Vilnius , 19995. Povilas Vanagas,Algimantas Sakalas”Pramonės įmonių vadyba”//Kaunas * Technologija * 20006. http://www.msb.lt/mokymas.html