Kkanados valdymo sistema

TURINYS

ĮVADAS..............................
KANADOS VALDYMO STRUKTŪRA....................
1.KARALIENĖ IR GENERALGUBERNATORIUS..............
2.TEISMINĖ VALDŽIA..............................
2.1 Teisinė sistema..............................
2.2 Teismų struktūra..............................
3.ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA...................
3.1 Įstatymų leidžiamieji organai..........................
3.2 Susijusios struktūros.............................
3.3 Bendruomenių Rūmų Spikeris........................
3.4 Rinkimų sistema..............................
4.VYKDOMOJI VALDŽIA...........................
4.1 Centrinė (federalinė) valdžia.........................
4.1.1 Vyriausybės vadovas............................
4.1.2 Vyriausybės vadovo sekretoriatas......................
4.1.3 Centrinės politikos formavimo/koordinavimo organizacijos........
4.1.4 Konsultacinės/patariamosios organizacijos..................
4.1.5 Centrinės valdžios organizacijos......................
4.1.6 Ministerijos /departamentai..........................
4.1.7 Kitos organizacijos.............................
4.1.8 Centrinis atstovavimo ir nacionalinis lygmenys...............
4.2 Subnacionalinė valdžia............................
4.2.1 Provincijų Vyriausybė............................
4.2.3 Vietinė Vyriausybė..............................
4.3 Auditas..............................
5.PASTARŲJŲ METŲ REFORMOS.......................
IŠVADOS..............................
Naudoti Šaltiniai

ĮVADAS

Lietuvių kalboje sąvokos valdyti ir administruoti yra gana artimos, tačiau nėra sinonimai.Valdyti – reiškia turėti savo valdžioje, turėti nuosavybėje, tvarkyti, versti, klausyti, galėti naudotis, tvardyti, tramdyti, o sąvoka administruoti – reiškia valdyti įstaigą, tvarkyti, papildomai nurodant, kad perkeltinė prasme ji taip pat reiškia biiurokratiškai, nesigilinant į esmę, konkrečiai nevadovaujant, tvarkyti.
Valstybės valdymas apibrėžiamas kaip teisėta galia kontroliuoti ir reguliuoti žmonių elgesį valstybės teritorijoje. Valstybės valdymo institucijomis vadinamos valdžios institucijos, kirios sudaro prielaidas ir atlieka tą kontroliavimą ir reguliavimą. Demokratinėse valstybėse tos funkcijos įgyvendinamos daugiau ar mažiau atskiriant teisinės (įstatyminės) bazės kūrimo, istatymų įgyvendinimo ir įstatymų įgyvendinimo kontrolės procesus ir todėl sakoma, kad tokiose valstybėse valdžia turi tris sudėtines dalis – įstaymų leidimo, vykdomąją ir teisminę – ir valdymas atliekamas taip vadinamuoju valdžių atskyrimo principu.
Šiame darbe bus pllačiau nagrinėjama Kanados valdymo struktūra.
Kanada – tai šalis kurioje gyvena įvairių tautybių žmonės. Jie turi vienodas, bendras teises ir poreikius. Kanadoje yra dvi pagrindinės kalbinės grupės, tad toks kalbinis dvilypumas buvo vienas iš pagrindinių faktorių, turėjusių įtakos politiniam, administraciniam ir juridiniam ša

alies organizavimui. Šio kursinio darbo tikslas – detaliai išnagrinėti Kanados valdymo struktūrą, išsiaisškinti kokio tipo valstybė yra Kanada ir kokio tipo jos valdymo struktūra. Išnagrinėti kokioms institucijoms priklaso įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia. Trumpai apžvelgti kokios reformos buvo vykdomos pastaraisiais metais.
Pargrinde nauduosiuos užsienio autorių literatūra, kuri pateikta internete.

KANADOS VALDYMO STRUKTŪRA

1. KARALIENĖ IR GENERALGUBERNATORIUS

Pagal Konstituciją, Didžiosios Britanijos Karalienė Elizabieta II yra formali Kanados valstybės vadovė. Generalgubernatorius atstovauja karūną Kanadoje ir yra skiriamas Karalienės Ministro pirmininko teikimu.
Parlamentinės valdžios vystymasis laipsniškai mažino Generalgubernatoriaus vaidmenį, tad dažniausiai jis perleidžia kai kuriuos savo įgaliojimus Ministrui pirmininkui arba jo ministrams. Generalgubernatorius faktiškai šaukia susirinkimus, atideda parlamento sesijas, Ministro pirmininko siūlymu paleidžia parlamentą. Jis tvirtina Bilius (įstatymų projektas), kurie priimami abiejuose Parlamento Rūmuose.
Praktiškai, Valstijos Vadovo įgaliojimai apibrėžti kaanados Ministro Pirmininko rekomendacijomis . Jis yra politinės partijos, kurią palaiko dauguma Bendruomenių Rūmų deputatų lyderis. Ministras pirmininkas atsakingas parlamentui už Vyriausybės veiksmus ir sprendimus.

2.TEISINĖ VALDŽIA

2.1 Teisinė sistema

Kanadoje yra dvi teisinės sistemos: bendroji ir civilinė. Dažniausiai vyrauja bendroji teisinė sistema. Devyniose priovincijose yra bendroji teisinė sistema, tai tokios provincijos, kurios dauguma angliškai kalbantys gyventojai. Tik Kvebeko provincija turi civilinę teisinę sistemą. Joje dauguma prancūziškai kalbančių gyventojų.
Skirtumai tarp šių dviejų teisinių sistemų liečia civilinius atvejus. Tai yra, privačius ginčus, apimančius financines operacijas, sandėrius, pr

rivačią nuosavybę. Visi kiti nusižengimai prieš Valstybę ir visuomenę, yra baudžiami pagal bendrąją teisinę sistemą, kuri vienoda visoje Kanadoje.

2.2 Teismų struktūra

Pagal konstituciją, yra du valdžios lygiai – federalinis ir provincijų. Provincijos valdžia turi išimtines teises teismų administravime savo provincijos teritorijoje. Ji gali stegti pirminius ir apeliacinius teismus. Provincijos yra atsakingos už tų teismų administravimą ir, be to, už žemesnio lygio teisėjų skyrimą ir tų teismų vadybą. Nova Scotia ir Kvebekas delegavo keletą autoritetingų atstovų į municipalitetą, kurie savo ruožtu įstegė municipalinius (žemesnio lygio) teismus. Federalinis Kanados Parlamentas yra atsakingas už bendrą Kanados apeliacinį teismą ir turi teisę steigti įvairius kitus teismus Kanados įstatymų ir teisinės sistemos administravimui. Federalinė valdžia skirai provincijų aukštesniųjų teismų teisėjus ir moka jiems atlyginimus.
Aukščiausiasis Kanados Teismas yra aukščiausias šalies teismas. Tai bendrasis apeliacinis teismas, kuriame sprendžiami civiliniai ir vieši ginčai. Aukščiausiame Teisme dirba devyni teisėjai, kuriuos skiria federalinė valdžia.

3.ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA

3.1 Įstatymų leidžiamieji organai.

Parlamentas turi tris komponentus: Karalienė, atstovaujama Generalgubernatoriaus, Senatas ir Bendruomenių Rūmai. Biliai (įstaymų projektas) gali būti inicijuojami tiek Senato, tiek Bendruomenių Rūmų, išskyrus Bilius su fiskaliniais (valdymo) ar financiniais aspektais, kurius gali inicijuoti tik Bendruomenių Rūmai. Prieš tapdami įstatymais, Biliai patvirtinami abiejų Rūmų ir turi gauti Karalienės (Generalgubernatoriaus) sutikimą.
Senatas tiria Bilius ir bando prognozuoti jų įtaką socialiniam ir

r ekonominiam gyvenumui. Senatas buvo ikurtas geresniam regionų, ypač kurie rečiau apgyvendinti, atstovavimui Kanados Parlamente ir apžvelgti Benrduomenių Rūmų inicijuotus įstatymus. Senatą sudaro šimtas keturi senatoriai. Juos skirai Generalgubenatorius rekomendavus Ministrui pirmininkui.
Bendruomenių Rūmai susideda iš nariu, renkamų pagal visuotinę rinkimų teisę. Nuo rinkiminės apygardos renkamas vienas atstovas. Bendruomenių Rūmų deputatai yra atsakingi už Bilių svarstymą. Jie gali pareikšti Vyriausybei nepasitikėjimą, ko pasekoje ji privalo atsistatydinti.

3.2 Susijusios struktūros.

Įstatymų leidybos procesas susideda iš diskusijų Bendruomenių Rūmuose, kurių metu dalyvauja visi Bendruomenių Rūmų nariai (įskaitant atitinkamas komisijas ir komitetus).
Šie komitetai analizuoja Bilį papunkčiui ir siūlo pakeitimus, rekomendacijas prieš galutinį jo patvirtinimą Bendruomenių Rūmuose.Tokia pat procedūra kartojama ir Senate, prieš pateikiant Bilį Karalienės patvirtinimui. Generalgubernatoriui patvirtinus, Bilis tampa Įstatymu.
Parlamente yra apie 30 komitetų. Parlamento ir Senato narių įtraukimas į komitetų darbą leidžia sumažinti diskusijų laiką ir detaliai išanalizuoti Bilius iki svarstymo.

3.3 Bendruomenių Rūmų Spikeris.

Spikeris – Bendruomenių Rūmų pirmininkas (pažodžiui kalbėtojas). Renkamas iš Bendruomenių Rūmų deputatų tarpo per pirmąją parlamento (naujai sušaukto) sesiją. Spikerį skiria Generalgubernatorius Premjero Ministro teikimu.
Jis yra pagrindinis Bendruomenių Rūmų pareigūnas: pirmininkauja posėdžių metu, palaiko tvarką pokalbių metu, puikiai turi išmanyti Parlamento darbo reglamentą ir parlamentines procedūras. Benruomenių Rūmų posėdžiai negali įvykti nesant Spikeriui. Jeigu parlamente nėra kvorumo, turi teisę posėdį nukelti į kitą darbo dieną.

3.4 Rinkimų sistema

Kanados rinkiminė si

istema yra vienmandatė, rinkimus laimi daugiausia balsų surinkęs kandidatas. Rinkti gali kiekvienas Kanados pilietis, sulaukęs 18 metų amžiaus. Bendruomenių Rūmuose daugumos paramą užsitikrinusios partijos lyderis bendruose rinkimuose tampa Ministru Pirmininku.

4.VYKDOMOJI VALDŽIA

4.1 Cenrtinė valdžia

4.1.1 Vyriausybės vadovas

Kanados Ministras Pirmininkas vadovauja Vyriausybei. Jis yra politinės partijos ar kolicijos lyderis. Ta politinę partiją ar koaliciją palaiko dauguma Bendruomenės Rūmų deputatų. Ministro pirmininko kandidatūra oficialiai patvirtina Generalgubernatorius. Ministras Pirmininkas turi įgaliojimus: pasirinkti Ministrų kabinetą, būti Vyriausybės vadovu ir savo partijos lyderiu. Atsakingas už Ministrų kabineto darbo organizavimą, kabinetų komitetų struktūrą, atsakomybes paskyrstyma ministrams. Ministras Pirmininkas turi plačius įgaliojimus skirstant postus; jis rekomenduoja ministrų, provincijų Gubernatirių, Spikerių, visų teismų vyriausiųjų teisėjų, Senatorių kandidatūras. Jis Ministru Pirmininku išlieka tol, kol remia dauguma Bendruomenių Rūmų deputatų ir yra renkamas ne ilgesniam kaip penkų metų laikotarpiui.

4.1.2 Vyriausybės Vadovo sekretoriatas

Dabartiniame Ministro Pirmininko sekretoriate (politiniame sekretoriate) dirba apie šimtas darbuotojų. Jie padeda Ministrui Pirmininkui kaip politiniam lyderiui, ypač aptariant einamuosius klausimus ar svarstant svarbius paskyrimus. Patarėjų komanda atsakinga už pranešimų ruošimą apie pagrindinius įvykius, liečiančius kanados visuomenę ir tarptautinę bendruomenę. Taip pat rūpinasi korespondencija ir kitais reikalais.

4.1.3 Centrinės politikos formavimo /koordinavimo organizacijos

Ministrų kabinete dalyvauja visos Vyriausybės ministerijos.Kabinete yra keturiasdešimt narių. Ministrai kolektyviai ataskaitingi Bendruomenių Rūmams.Tokia kolektyvinė atsakomybė yra vienas iš pargindinių Kanados Vyriausybės principų.
Ministrai paprastai skiria iš Bendruomenių Rūmų narių, nors kartais ministrus pasirenkama ir iš Senato narių. Ministrų Kabinetas nagrinėja ir tvirtina pagrindinius principus, sudarančius pagrindą įstatymų leidybos veiklai. Detaliai analizuoja Bilių projektus, juos tvirtina prieš pateikdamas svarstyti parlamentui.
Kadangi didėjo leidžiamų įstatymų skaičius, darėsi vis sudetingiau Bilius detaliai aptarti dalyvaujant visiems kabineto nariams. Buvo įsteigti Kabineto komitetai.Tokie komitetai labiau tinkami siūlomų iniciatyvų analizei. Ministras Pirmininkas sperendžia apie tokių komitetų sudėtį ir gyvavio laikotarpį. Kabinetas gali pritarti arba atmesti komitetų išvadas. Komitetų veikla pastaraisiai metais tampa vis svarbesnė.Tai dar priklauso nuo politinės ir ekonominės situacijos.

4.1.4 Konsultacinės /patariamosios organizacijos.

Viešam administravimui Kanadoje vadovauja Vyriausybės departamentai, Vyriausybės kontraliuojamos korporacijos specialios komisisjos ir priežiūros organizacijos.
Priežiūros organizacijos buvo įsteigtos demokratijos stiprinimui Kanadoje. Jos informuoja Vyriausybę apie gyventojų grupių poreikius, skundus, lūkesčius. Kadangi Vyriausybė su gyventojais susitinka tik per rinkimus, tai yra kas penki metai, tai tokios informacijaos atnaujinimas yra labai naudingas. Iš tokiu priežiūros organizacijų yra : Kanados konsultacinė taryba moterų padėčiai, medicinos tyrimų taryba ir kt.

4.1.5 Centrinės valdžios organizacijos.

Centrinės administracinės organizacijos yra pakankamai svarbios, kai remiamas tam tikras federacinės vyriausybės viešojo administravimo lygis. Atsakomybė už įvairių sektorių adminstravimą padalinta Vyriausybės Departamentams, todėl Vyriausybė turi užtikrinti centrinį tam tikrų veiksmų koordinavimą. Pagrindinės Valdžios organizacijos yra:
Slaptoji Tarnyba. Ji yra svarbi federalinėje administracijoje. Tai Ministrui Pirmininkui pavaldus departamentas. Artimai benrdadarbiauja su Ministro Pirmininko sekretoriatu, pataria ir palaiko Ministrą Pirmininką ir jo Kabinetą, kad užtikrintų gerą vyriausybės funkcionavimą. ST ruošia darbotvarkę Kabineto pasitarimams, pastabas, reikalingas Kabineto ir Komitetų apsisprendimams, pataria Ministrui Pirmininkui dėl skyrimų, nurodomų terminų, vyriausybės darbo organizavimo pagrindinėse Vyriausybės politikos kryptyse. Pataria svarbiausiais nacionalinių interesų klausimais. Slaptai Tarybai vadovauja pareigūnas, kuris vadinamas Slaptosios Tarybos sekretoriumi ir kabineto sekterorius.
Iždo Organizacijos sekretoriatas kontroliuoja Vyriausybės išlaidų ir materialinų resursų valdymą. Finansų Departamentas atsakingas už bendrą Vyriausybės pajamų ir išlaidų politiką, o Iždo Organizacija prižiūri biudžeto ir kreditų valdymą. Koordinuoja darbą ruošiant išlaidų biudžetą.Iždo Organizacija gali spręsti bet kurį klausimą susijusį su finansų valdymu.
Viešosios Tarnybos Komisija atsakinga už federalinių pareigūnų suradimą, atranką, skyrimą. Taip pat už personalo mokymą ir vystymo programas.

4.1.6 Ministerijos /Departamentai.

Dauguma departamentų atsakingi už paslaugų visuomenei planavimą, koordinavimą ir pateikimą. Vyraisybės Departamentams tiesiogiai vadovauja Ministrai, juos pavaduoja ir departamentus administruoja Ministrų Pavaduotojai. Įsteigus Departamentą, visa valdžia patikima Ministrui. Kiekvienas Ministras atsiskaito už jam pavaldaus Departamento darbą Bendruomenių Rūmams.

4.1.7 Kitos organizacijos.

Be Centrinės Valdžios ir Konsultacinių organizacijų, kanados Vyriausybės aparate egzistuoja komercinės organizacijos. Kai kurios iš jų yra skirtos palaikyti Kanados įmones, paremti investicijas Kanadoje, teikti prekes ar paslaugas kanadiečiams. Šios organizacijos dažnai konkuruoja su pricvačiu sektoriumi. Pavyzdžiui: Federalinis verslo vystymo bankas, padedantis steigant verslo įmones; Eksporto vystymo korporacija, padedanti kanados įmonėms užimti naujas rinkas, Invetment Canada, peržiurinti užsienio investicijas. Kai kurios organizacijos tiesiogiai dalyvauja paslaugų ir prekių tiekime: Petro-Canada turi paslaugų tinklą visoje šalyje ir investuoja į naujų energijos resursų tyrinėjimą.

4.1.8 Centrinis atstovavimo ir nacionalinis lygmenys.

Dėl Kanados regionų įvairovės ir vyriausybės bei federalinių struktūrų sugretinimo problemų, sudėtinga valdyti visuomeninius reikalus iš vieno centro-nacionalinės sostinės. Todėl federalinė vyriausybė decentralizavo veiklą, paskirstydama ją po provincijas.Iš centro planuojama politika, o programos administuojamos vietose. Decentralizuotos organizacijos turi pakankamai laisvės pritaikyti centro politinius sprendimus pagal vietos kontekstą, tačiau negali vykdyti savo politikos ir programų.

4.2. Subnacionalinė valdžia.

4.2.1. Provincijų vyriausybė.

Kanados provincijų strukrūra ir atsakomybės atspindi valdžios pasidalinmą tarp federalinės valžios ir provincijų. Skirtingose provincijose yra skirtingos administracinės ir politinės sistemos. Federalinei vyriausybei patikėti įgaliojimai rūpintis bendrais ir nacionalinais interesais, o provincijų vyriausybės atsakingos už vietinius reikalus.
Provincijos turi teisę leisti įstatymus dėl tiesioginio apmokestinimo provincijos ribose, visuomeninės žemės ir provincijai prikalusančių miškų naudmenų valdymo ir pardavimo, minicipalinių institucijų, nuosavybės ir pilietinių teisių ir visų kitų vietinių reikalų. Jei federalinės valdžios ir vietinės valdžios sprendimai konfliktuoja tarpusavy, pirmenybė teikiama federalinaims įstatymams tokiose srityse kaip žemės ūkis, imigracija. Pirmenybė teikaima provincijos įstatymams tokiose srityse, kaip pensijnio amžiaus nustatymas ir pan..
Kiekviena provincija turi lyginamąją politinę strukrūtą. Provincijos Gubernatorius skiriamas Generalgubernatoriaus konsule( praktiškai federaliniame kabinete) . Gubernatorius atstovauja Karalienę provincijoje ir veikia, vadovaudamasis savo provincijos kabineto patarimais, sprendimais ir nurodymais.
Įstaymų leidžiamoji valdžia kiekvienoje provincijoje susideda iš Gubernatoriaus ir Rūmų-Įstatymo Leidimo Asamblėjos. Ši Asamblėja renkama visuotine balsavimo teise įstatymu nustatytam terminui iki penkių metų. Provincijose rinkimai vyksta kas keturi metai . Kiekvieną provinciją valdo Ministras pirmininkas,padedamas maždaug 30 žmonių kabineto.

4.2.2. Vietinė vyrisusybė.

1867 m. Konstitucinis Aktas įteisino du realius vyriausybių lygius: federalinę ir provincijos. Municipalinės institucijos atsirado provincijos jurisdikcijoje. Minicipalinės ir administracinės struktūros pripažystamos kaip realios vietinės vyriausybės.
Kanada turi dešimt micipalinių sistemų, kurios turi eilę bendrų bruožų. Minicipalitetai teikia kasdieninės reikšmės paslaugas, tiesiogiai liečiančias gyventojus; civilinė sauga, transportas, higiena, planavimas. Kai kurių paslaugų, tradiciškai teiktų municipalinės valdžios, teikimas patikėtas provincijos valdžiai, siekiant racionaliau panaudoti resursus( mokslas, gydymas).
Vietinės administracijos vienetas – municipalitetas, apimantis miestą, miestelį, gyvenvietę, kaimą. Struktūra priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Provincijų Vyraiusybės skatina municipalitetų jungimuisi, siekiant sumažinti jų skaičių ir administracijos augimą. Merai ir Tarybos nariai renkami visuotine balsavimų teise.
Pagrindinis pajamų šaltinis nekilnojamo turto mokesčiai, papildomos pajamos gaunamos iš mokesčių už verslą ir programas, licenzijas, leidimus, nuomą, baudas ir pan.

4.3. Auditas.

Kanados Vyriausiąjį auditorių įgalioja parlamentas, nepriklausomai nuo vyriausybės, tikrinti Vyriausybės sąskaitas, kai kurių korporacijų ir organizacijų veiklą. Jis metuose kartą atsiskaito Bendruomenių rūmams per Finansų Ministrą. Vyriausias auditorius seka, kad viešos įstaigos sąskaitos ir fondai atitinka Parlamento pavirtintas išlaidų programas. Jis užtikrina, kas pajamos yra užfiksuojamos, patikrina jų buvimą ir paskirstymą, užtikrina, kad visuomeninis turtas būtų teisingai valdomas.

5.PASTARŲJŲ METŲ REFORMOS

Poreikis mažinti valstybės išlaidas ir augantis visuomenės poreikis kokybiškoms valdymo paslaugoms – pagrindiniai 1984 m. Vyriausybės reformos strategijos atraminiai taškai. Pirmiausia susirūpinta personalo mažinimu, privatizacijos programa, valdymo efektyvumo didinimu. 1989 m. iniciatyva, vadinama Public Service 2000, suteikė naujos varomosios jėgos šiai strategijai, jos tikslai – atnaujinti viešąjį sektorių ir padidinti jo efektyvumą. Kiti etapai apėmė Crown korporacijos privatizavimą, valdymo decentralizavimą ir valdymo funkcijų perleidimą regioninei Valdžiai, reformuojant Vyriausybės administravimą ir perduodant valdžios įgaliojimus.
Pavyzdžiui: provincijos atsakingos už visuomeninį lavinimą ir visų lygių mokslo organizavimą: pradinio, vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo. Federacinė valdžia skiria apie 50% lėšų aukštesniojo ir aukštojo mokslo įstaigų valdymo administravimui, skatina ir remia neformalų lavinimą, dotuoja mokslinį – tiriamąjį darbą dirbantį personalą ir universitetų įrangą. Visos provincijos turi Švietimo departamentą, atsakingą už švietimo programų ruošimą, jų vykdymą, lavinimo tobulinimą visuose švietimo lygiuose. Kai kurios provincijos turi ir papildomą departamentą atsakingą už vieną iš mokslo aspektų, pav., Kvebeke yra Aukštesniojo mokslo departamentas, Ontaryje – Koledžų ir universitetų departamentas.

IŠVADOS

Kanada yra parlamentinė federacinė monarchinė valstybė, susidedanti iš dešimties provincijų ir dviejų teritorijų: Alberta, Britų Kolumbija, Kvebekas, Manitoba, Naujoji Škotija, Niu Bransvikas, Niufaundlandas ir Labradoras, Ontarijas, Princo Edvardo Sala, Saskačevanas; Jukono Teritorija, Šiaurės Vakarų Teritorija. Tokioje santvarkoje valdžia priklauso tautos išrinktiems atstovams, o monarchas lieka valstybės vadovu, tačiau praktiškai nedalyvauja vykdomosios valdžios veikloje ir jo valdžia turi tik simbolinę prasmę.
1867 m. Kanada tapo viena pirmųjų dominijų. Dominija – savivaldė D.Britanijos imperijos dalis, viena iš valstybių, įeinančių į Britanijos sandraugą. Pagrindinis įstatymas yra D. Britanijos parlamento 1867 m. priimtas Britanijos Š.Amerikos aktas, o nuo 1931 m. Kanada pripažinta savarankiška valstybe.
Formalus valstybės vadovas – D.Britanijos karalius, kuriam atstovauja jo penkiems metams skiriamas Kanados ministro pirmininko rekomenduotas Generalgubernatorius. Jo reikšmė politiniame gyvenime nedidelė, nors formaliai jis tvirtina parlamento priimtus įstatymo projektus, skiria ir atleidžia vyriausybę, šaukia ir paleidžia parlamentą.
Realiai vykdomąją valdžią turi Ministrų Kabinetas, į kurį įeina Ministras pirmininkas ir dar 37 nariai.Svarbu tai, kad Ministrų kabineto egzistavimas nėra pripažintas Konstitucijos.Jis veikia taip vadinamu konstitucinio susitarimo principu.Vyriausybės teikimu skiriamas Generalgubernatorius.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra Parlamentas, kuris susideda iš dviejų rūmų: Senato ir Bendruomenių rūmų. Senatas – tai 102 senatoriai, kuriuos skiria Generalgubernatorius. Senatorium gali tapti ne jaunesnis kaip 30 m. pilietis, turintis ne mažesnį kaip 4000 svarų sterlingų vertės turtą.. Bendruomenių rūmai susideda iš 265 narių, kuriuos renka gyventojai penkiems metams.
Provincijose Karaliui atstovauja Generalguberntorius-Leitenantas. Kiekviena provincija turi vieną Rūmų įstatymo leidybos susirinkimą, renkamą penkiems metams, ir jam pavaldžią Provincijos Administraciją. Vietos savivaldos organai – apygardų tarybos, municipalitetai – faktiškai pavaldūs provincijos administracijai.
Kanadoje veikia federalinė, provincijų ir vietinės valdžios administravimo sistema.
Teisinė Valdžia priklauso Aukščiausiam Kanados Teismui, Federalinam ir Provincijų Teismams.

Leave a Comment