Kauno sūryne

Turinys

1. Biržų akcinės pieno bendrovės filialo “Kauno sūrinė” įkūrimo ir veiklos trumpa charakteristika……………………………………………………………………………………….11.1 Įkūrimo ir reorganizavimo laikotarpiai ………………………….………………………………..11.2 Organizacinė forma…………………………………………………………………………………………………………..11.3 Svarbiausieji pasiekimai……………………………………………………………………………………………………42. Ekonominiai santykiai……………………………..……………………………………………..………………52.1 Kapitalo nuosavybės formos ir formavimo šaltiniai ………………………..………….…………62.2 Išoriniai ryšiai su šalies ir užsienio partneriais………………….……………………………………..……103.Ūkinės veiklos kryptys ir specializacija………………………………………………………….……….133.1 Gamybinės ir komercinės veiklos kryptys…………………………………………………………….………133.2 Specializacija…………………………………………………………………………………………………………………..154. Ekonominiai (gamybiniai) ištekliai ir jų naudojimo efektas ir efektyvumas…..……………..164.1 Kapitalo sudėtis ir struktūra, apsirūrintumas kapitalu……………………………………………164.2 Darbo ištekliai ir apmokėjimas už darbą………………………………………………….. ……..204.3 Ekonominiai (gamybos) kaštai…………………………………………………………………………………………..224.4 Bendroji ir prekinė produkcija……………………………………………………………………………………………234.5 Įplaukos, pelnas ir jų veiksniai…………………………………………………………………………………………..244.6 Ūkinės veiklos efektyvumas………………………………………………………………………………………………255. Išvada………………………………………………………………………………………………………………………………26

5 pav.

Iš 5-o paveikslo matome, kad 1997 metais 49 procentų parduotos produkcijos sudarė eksportas, o 51 procentą – vidaus rinka.

6 pav.

Iš 6-o paveikslo matome, kad 1998 metais vidaus rinkoje buvo parduota produkcijos už 4621 tūkstančius litų, o eksportuota už 1334 tūkstančius litų.

7 pav.

Iš 7-o paveikslo matome, kad 1998 metais 22,4 procentus parduotos produkcijos sudarė eksportas, o 77,6 procentai produkcijos buvo parduoti vidaus rinkoje.

3.Ūkinės veiklos kryptys ir specializacija

3.1. Gamybinės ir komercinės veiklos kryptys

Kad, apžvelgti BAPB filialo “Kauno sūriai” gamybinės veiklos kryptis, apžvelgsim kiek kokios produkcijos buvo pagaminta tiriamais metais. 3 lentelė1996 metų gamyba pagal produkcijos rūšisPagaminta 1 9 9 6 M tonomis 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 VisoPieno miltai 35 21 48 34 50 69 52,1 73,6 58,2 68 40,99 36,68 586Sūriai 4 2 4 7 10 11 17,6 29,6 31,4 20,59 8,289 5,468 151Sviestas 36 16 32 19 31 59 47 67,5 65,8 50,71 40,15 34,84 498Grietinė 18 19 20 22 24 32 28,6 19,6 15,9 11,37 11,64 14,81 236

Iš 3-ios lentelės duomenų matome, kad 1996 metais buvo daugiausiai pagaminta pieno miltų, net 586 tonos, mažiausiai sūrio – tik 151 tona. Tap pat dar buvo pagaminta grietinės – 236 tonos ir sviesto – 498 tonos.4 lentelė1997 metų pagamintos produkcijos apimtysPagaminta 1 9 9 7 tonomis 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 VisoPieno miltai 31 27 28 45 54 56 65 59 60 44 27 42 540Sviestas 21 20 14 21 35 36 48 63 67 97 54 54 531Grietinė 28 17 36 20 22 33 35 27 21 20 18 18 295Sūriai 4 5 5 7 18 52 30 21 9 27 38 13 229Kita produkcija 2 1 3 2 4 3 7 6 3 6 3 5 45 Iš 4-os lentelės duomenų matome, kad 1997 metais buvo daugiausiai pagaminta pieno miltų – 540 tonų, panašiai ir sviesto – 531 tona. Mažiausiai pagaminta kitos produkcijos – 45 tonos, sūrių – 229 tonos, grietinės – 295 tonos.

5 lentelė1998 metų gamyba pagal atskirą produkcijąPagaminta 1 9 9 8m.

tonomis 01 02 03 04 05 06 VisoSviestas 29,0 20,8 33,8 24,5 46,9 14,3 169,3Grietinė 24,7 26,5 42,1 24,6 37,9 60,4 216,2Sūriai 21,0 24,3 25,7 42,7 31,6 32,4 177,7Kita produkcija 25,1 3,2 4,5 2,6 3,0 2,3 40,7

Iš 5-os lentelės duomenų matome, kad 1998 metais buvo daugiausiai pagaminta grietinės – 216,2 tonos ir sūrių – 177,7 tonos. Mažiausiai pagaminta buvo kitos produkcijos – 40,7 tonos ir sviesto – 169,3 tonos. Norėdami išsiaiškinti bendrovės komercinės veiklos sritis apžvelgsime jos realizacijos apimtis.

6 lentelėRealizacijos apimtys pagal atskirą produkciją 1996 metaisRealizuota 1 9 9 6 m. Tūkst. Lt 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 VisoPieno miltai 406 152 286 234 218 391 423 425 197 575 236 177 3720Sūriai 88 63 30 48 73 87 99 87 96 121 88 82 962Sviestas 483 206 262 260 168 434 349 488 550 500 329 266 4295Grietinė 92 98 107 125 123 139 139 99 80 54 60 73 1189

Iš 6 lentelės matome, kad 1996 metais buvo daugiausiai realizuota pieno miltų – už 3720 tūkstančio litų, ir sviesto – už 4295 tūkstančius litų. Mažiausiai sūrių – už 962 tūkstančius litų ir grietinės – už 1189 tūkstančius litų.

7 lentelėRealizacijos apimtys pagal atskirą produkciją 1997 metaisRealizuota 1 9 9 7 m. tūkst. Litų 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 VisoSviestas 303 240 163 154 292 259 525 541 396 653 818 479 4824Pieno miltai 271 142 197 303 303 407 332 286 258 291 172 248 3211Sūriai 169 44 54 48 75 205 274 218 159 221 157 198 1824Grietinė 139 79 120 91 100 137 153 127 98 85 80 85 1292Kita produkcija 20 12 21 16 24 39 30 32 16 32 19 34 295

Iš 7-os lentelės duomenų matome, kad 1997 metais daugiausiai buvo realizuota sviesto – už 4824 tūkstančius litų ir pieno miltų – už 3211 tūkstančių litų . mažiausiai kitos produkcijos – už 295 tūkstančius litų, grietinės – už1292 tūkstančius litų ir sūrių – už 1824 tūkstančius litų.

8 lentelėRealizacijos apimtys pagl atskirą produkciją 1998 metaisRealizuota 1 9 9 8m. tūkst. tonų 01 02 03 04 05 06 VisoSviestas 231 383 255 245 251 159 1524Sūriai 261 178 336 211 444 186 1616Grietinė 117 124 193 119 157 248 958Kita produkcija 233 189 150 150 445 723 1890

Iš 8-os lentelės duomenų matome, kad 1998 metais daugiausia buvo realizuota kitos produkcijos – už 1890 tūkstančius litų ir sūrių – už 1616 tūkstančių litų. Mažiausiai buvo realizuota grietinės – už 958 tūkstančius litų ir sviesto – už 1524 tūkstančius litų.

3.2. Specializacija

BAPB filialas “Kauno sūrinė” gamina grietinę, pieno miltus, sviestą, sūrius ir kitą produkciją, kurios apimtys yra gana mažos. Norint apskaičiuoti šios bendrovės specializaciją, iš pradžių apžvelgsime, prekinės produkcijos struktūrą kiekvienais metais.9 lentelėPrekinės produkcijos struktūraProduktai Realizacija tūkst. Lt Struktūra (procentais)1996 m. Pieno miltai 3720 36,59

Sūriai 962 9,46Sviestas 4295 42,25Grietinė 1189 11,7Viso 10166 1001997 m. Sviestas 4824 42,15Pieno miltai 3211 28,05Sūriai 1824 15,94Grietinė 1292 11,29Kita produkcija 295 2,57Viso 11446 1001998 m. Sviestas 1524 24,63Sūriai 1816 29,35Grietinė 958 15,48Kita produkcija 1890 30,54Viso 6188 100

Iš 9 lentelės duomenų matome, kad 1996 metų didžiausią dalį realizacijos pajamose, net 42,25 procentus sudarė pajamos realizavus sūrį. Realizavus pieno miltus buvo gauta 36,59 procentai, grietinę – 11,7 procentus, sūrius – 9,46 procentai nuo visų metinių realizacijos pajamų. 1997 metais didžiausią dalį realizacijos pajamose sudarė pajamos už sviestą – 42,15 procentai nuo visų realizacijos pajamų. Realizavus pieno miltus buvo gauta 28,05 procentai, sūrius – 15,94 procentų, grietinę – 11,29 procentų ir kitą produkciją – 2,57 procentai nuo visų realizacijos pajamų. 1998 metais didžiausią dalį realizacijos pajamose sudarė pajamos už kitą produkciją – 30,54 procenųi nuo visų realizacijos pajamų. Realizavus sūrius buvo gauta 29,35 procentai, sviestą – 24,63 procentai ir grietinę – 15,48 procentų nuo visų realizacijos pajamų. Žinant šiuos duomenis galima apskaičiuoti specializaciją įmonėje atskirais metais.

10 lentelėSpecializacijos 1996 metais įvertinimo pagalbinė lentelė Eil. Produkcijos Produkcijos Prekinės produkcijos Eilės nr.Nr. pavadinimas vertė tūkst. Lyginamasis svoris mažėjančioje (j) Lt proc. didėjančiu eilutėje (Pj) Proc. (i)1 Sūriai 962 9,46 9,46 42 Grietinė 1189 11,7 21,16 33 Pieno miltai 3720 36,59 57,75 24 Sviestas 4295 42,25 100 1

Ksp=100/(Ei*Pj(2i-1))Ksp=100/(9,46*(2*4-1)+11,7*(2*3-1)+36,59*(2*2-1)+42,25*(2*1-1))Ksp=0,36 Apskaičiavę specializacijos koeficientą 1996 metais mes matome, kad specializacija buvo vidutinė. Taip yra todėl, kad didelę dalį realizacijos sudarė pieno miltai.11 lentelėSpecializacijos 1997 metais įvertinimo pagalbinė lentelė Eil. Produkcijos Produkcijos Prekinės produkcijos Eilės nr. Nr. pavadinimas vertė tūkst. lyginamasis svoris mažėjančioje (j) Lt. proc. didėjančiu eilutėje (Pj) proc. (i)1 Kita produkcija 295 2,57 2,57 52 Grietinė 1292 11,29 13,86 43 Sūriai 1824 15,94 29,8 34 Pieno miltai 3211 28,05 57,85 25 Sviestas 4824 42,15 100 1

Ksp=100/(Ei*Pj(2i-1))Ksp=100/(2,57*(2*5-1)+11,29*(2*4-1)+15,94*(2*3-1)+28,05*(2*2-1)+42,15*(2*1-1)Ksp=0,32Apskaičiavę specializaciją 1997 metais ,atome, kad specializacija šiais metais buvo nereikšmi12 lentelėSpecializacijos 1998 metais įvertinimo pagalbinė lentelėEil. Produkcijos Produkcijos Prekinės produkcijos Eilės nr. Nr. Pavadinimas vertė tūkst. lyginamasis svoris mažėjančioje

(j) Lt. proc. didėjančiu eilutėje (Pj) proc. (i)1 Grietinė 958 15,48 15,48 42 Sviestas 1524 24,63 40,11 33 Sūriai 1816 29,35 69,46 24 Kita produkcija 1890 30,54 100 1

Ksp=100/(Ei*Pj(2i-1))Ksp=100/(15,48*(2*4-1)+24,63*(2*3-1)+29,35*(2*2-1)+30,54*(2*1-1)Ksp=0,29Iš 12 lentelės matome, kad specializacija 1998 metais, kaip ir 1997 metais buvo nereikšmi.

4. Ekonominiai (gamybiniai) ištekliai ir jų naudojimo efektas ir efektyvumas

4.1 Kapitalo sudėtis ir struktūra, apsirūrintumas kapitalu 13 lentelėKapitalo sudėtis 1996- 1998 metais Vidutinė metinė vertė LtRodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.1. Ilgalaikis turtas 619401,20 589541,50 637085,101.1 Pagrindinis kapitalastame skaičiuje 619401,20 589541,50 637085,101.1.1 pastatai ir statiniai 123880,20 114960,60 121046,201.1.2 mašinos ir įrengimai 309700,60 293002,10 3147201.1.3 transporto priemonės 92910,18 100222,10 1051191.1.4 inventorius 43358,08 40678,36 43321,781.1.5 nebaigti kapitaliniaiįdėjimai 49552,10 40678,36 52878,102. Trumpalaikis turtas 929101,80 961883,50 916780,902.1 Atsargos ir žaliavos 836191,60 865695,20 825102,802.1.1 Žaliavos ir medžiagos 50171,50 51941,71 55006,862.1.2 Produkcija 83619,16 86569,52 91678,092.1.3 Pirktos prekėsperparduoti 33447,66 38475,34 36671,242.1.4 Nebaigta gamyba 668953,30 688708,60 641746,702.2 Trumpalaikis debitorinisįsiskolinimas 18582,04 18275,79 16502,062.2.1 Pirkėjų skolos 4645,51 4203,43 6600,822.2.2 Kitos skolos 13936,53 14072,36 9901,232.3 Lėšos bankuose ir kasoje 74328,14 77912,56 75176,043 Nuosavas kapitalas 1487969 1487969 14879694 Skolintas kapitalas 60534 63456 658974.1 Ilgalaikės skolos 3500 4056 45684.2 Trumpalaikės skolos 57034 59400 613295 Iš viso kapitalo 1548503 1551425 1553866

Iš 13 lentelės duomenų matome, kad visais metais nuosavas kapitalas buvo vienodas – 1487969 litų. Visas kapitalas buvo didžiausias 1998 metais – 1553866 litų, mažiausias 1996 metais – 1548503 litų. 1997 metais visas kapitalas buvo 1551425 litų. Ilgalaikis turtas, kaip ir pagrindinis kapitalas šioje įmonėje buvo didžiausias 1998 metais – 637085,10 litų, o mažiausiais – 1997 metais – 589541,50 litų. Trumpalaikis turtas šioje įmonėje buvo didžiausias 1997 metais – 961883,50 litų, o mažiausias 1998 metais – 916780,90 litų.

14 lentelėKapitalo struktūra 1996 – 1998 metais Struktūra procentaisRodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.1. Ilgalaikis turtas 100 100 1001.2 Pagrindinis kapitalastame skaičiuje 100 100 1001.1.1 pastatai ir statiniai 20 19,5 19,01.1.2 mašinos ir įrengimai 50 49,7 49,41.1.3 transporto priemonės 15 17 16,51.1.4 inventorius 7 6,9 6,81.1.5 nebaigti kapitaliniaiįdėjimai 8 6,9 8,32. Trumpalaikis turtas 100 100 1002.1 Atsargos ir žaliavos 90 90 902.1.1 Žaliavos ir medžiagos 5,4 5,4 5,42.1.2 Produkcija 9 9 92.1.3 Pirktos prekėsperparduoti 3,6 3,6 3,62.1.4 Nebaigta gamyba 72 72 722.2 Trumpalaikis debitorinisįsiskolinimas 2 1,9 1,82.2.1 Pirkėjų skolos 0,5 0,44 0,722.2.2 Kitos skolos 1,5 1,46 1,082.3 Lėšos bankuose ir kasoje 8 8,1 8,23 Nuosavas kapitalas 96 96 95,74 Skolintas kapitalas 4 4 4,34.1 Ilgalaikės skolos 0,2 0,26 0,34.2 Trumpalaikės skolos 3,8 3,74 45 Iš viso kapitalo 100 100 100

Iš 14-os lentelės matyti, kad ilgalaikis turtas, nuo viso kapitalo didžiausią dalį sudarė 1998 metais – 41 procentą. Tuo tarpu trumpalaikis turtas didžiausią dalį nuo viso kapitalo sudarė 1997 metais 62 procentus. Nuosavas kapitalas nuo viso kapitalo buvo didžiausias 1996 ir 1997 metais – 96 procentai. Skolintas kapitalas buvo didžiausias 1998 metais – 4,3 procentai.

15 lentelėApsirūpintumas kapitaluRodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.Vidutinė metinė pagrindinio kapitalo vertė, tenkanti vidut. metiniam dirbančiajam, Lt 3643,54 3467,89 2251,18Vidutinė metinė apyvartinio kapitalo vertė, tenkanti vidut. metiniam dirbančiajam,Lt 5465,30 5658,14 3239,51

Iš 15-os lentelės matyti, kad didžiausia vidutinė metinė pagrindinio kapitalo vertė, tenkanti vidutiniam darbuotojui buvo 1996 metais – 3643,54 litai, mažiausia 1998 metais – 2251,18 lito. Didžiausia vidutinė metinė apyvartinio kapitalo vertė, tenkanti vidutiniam metiniam darbuotojui buvo 1997 metais – 5658,14 litai, o mažiausia 1998 metais – 3239,51 litai.

4.2. Darbo ištekliai ir apmokėjimas už darbą16 lentelėDarbuotojų skaičius 1996 – 1998 metaisMėnesiai 1996 m. 1997 m. 1998 m.Sausis 122 149 314Vasaris 116 142 290Kovas 124 143 292Balandis 116 159 292Gegužė 141 172 255Birželis 156 175 243Liepa 154 196 –Rugpjūtis 150 185 –Rugsėjis 150 181 –Spalis 147 187 –Lapkritis 144 182 –Gruodis 139 169 –Vidutiniškai 136,50 170,0 232,33

Iš 16-os lentelės matome, kad daugiausiai darbuotojų dirbo1998 metais vidutiniškai 232,33 per mėnesį. 1997 metais dirbo 170,0 vidutiniškai darbuotojų per mėnesį. Mažiausiai darbuotojų dirbo 1996 metais – vidutiniškai 136,50 per mėnesį.

17 lentelėAB Kauno sūrinė darbo užmokesčio fondo 1996-1997m palyginimas, Lt 1996m 1997m Padid./sumaž. (+/-)Vadov. personalas 62057 66300 4243Specialistai 216927 275356 58429Ūkio dalis 23367 43866 20499Parduotuvė 78378 131999 53621Komercijos skyrius 43261 60063 16802Pagrindinė g-ba 295964 382755 86791Pieno surinkėjos 156046 135564 -20482Transportas 82228 127612 45384Mechaninė tarnyba 189471 229856 40385Nesąrašiniai 12440 13760 1320Viso, Lt 1160139 1467131 306992

8 pav.

1996 metais darbo užmokesčio fondas buvo 1160 tūkst., o 1997 metais – 1467 tūkst. Litų. Kadangi 1998 metais darbo užmokesčio fondas buvo tiktai 6 mėnesiams tai jo dydis buvo 705 tūkst. Kadangi 1998 metais darbo užmokesčio fondas buvo daug mažesnis tai jis pateiktas lentelėje atskirai.

18 lentelėDarbo užmokesčio fondas 1998 metaisPadalinys Mėnesiai I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII Viso,LtAdministracija 17130 20330 22790 21860 21950 20290 – – – – – – 124350Darbo apsauga 450 570 580 570 580 1300 – – – – – – 4050Realizacijos grupė 7950 4010 5550 4350 4240 4250 – – – – – – 30350Pagrindinė gamyba 42165 27057 32609 32941 40131 37795 – – – – – – 212698Gamybinė laboratorija 6421 6566 5560 6849 5043 5530 – – – – – – 35969Kompresorinė 3850 3770 3920 4610 5750 8080 – – – – – – 29980Ūkio dalis 3640 4590 5080 6070 5500 5319 – – – – – – 30199Mechaninė tarnyba 9060 8760 7512 9460 8278 12058 – – – – – – 55128Punktų darbuotojos 11280 9040 9210 12140 11443 14100 – – – – – – 67213Transporto skyrius 11680 10150 12030 10160 13210 11772 – – – – – – 69002Prekybos ir valg. darb. 11280 12100 8570 12420 6800 4989 – – – – – – 56159Viso 124906 106943 113411 121430 122925 125483 0 0 0 0 0 0 715098

4.3. Ekonominiai (gamybos) kaštai19 lentelėKaštų struktūra 1996 metaisKalkuliacijos straipsniai: Iš viso1.Žaliava ir pagrindinės medžiagos. 80424962.Transporto paruošų išlaidos. 499909

3.Pagalbinės medžiagos 3398554.Kuras ir energija. 4693575.Darbo užmokestis. 4250236.Atskaitymai soc. draudimui. 1250027.Įrengimų išlaikymas ir eksploatacija. 4687268.Bendragamyklinės. 7459528.1 Administracinės išlaidos 1846738.2 Palūkanos 2278308.3 Kitos 1517329.Negamybinës išlaidos. 183701Viso išlaidų: 11804256t.sk pastovių išlaidų 190261520 lentelė

Išlaidų struktūra 1997 metaisIšlaidų straipsniai Viso, tūks. Lt Vid. per mėnŽaliava ir pagr. medž. 7408,7 617394Transporto paruošų 646,4 53867Pagalbinės medžiagos 521,4 43452Kuras ir energija 527,1 43925Darbo užmokestis 502,4 41868Atskaitymai soc. dr. 147,1 12262Įrengimų išlaik. ir eks. 522,2 43515Bendragamyklinės 1143,8 95318Administracinės 252,4 21037Palūkanos 237,9 19827Kitos 130,5 10871Negamybinės 277,7 23139Viso išlaidų: 12317,7 1026474t.sk pastovių išlaidų 2564,5 213707

21 lentelėIšlaidų struktūra 1998 metais tūkstančiais litųSąnaudų straipsniai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Iš viso1. Tiesioginės gamybos 885,3 744,7 974,0 971,2 1443,3 1334,3 6352,8t.sk. pastovi dalis 58,5 53,6 62,4 79,3 79,6 83,2 416,62. Pardavimų 23,2 20,5 17,4 17,5 12,0 13,7 104,33.Bendrosios administracinės 48,5 39,4 58,9 41,6 46,3 55,0 289,74. Didinančios apmokestinamą pelną 4,4 3,2 2,2 2,4 8,7 1,9 22,85. Finansinės ir investicinės veiklos 25,9 24,7 20,1 2,6 2,3 117,4 193,06. Tiesioginės prekybos 26,9 23,5 15,3 21,6 16,4 9,9 113,6Viso sąnaudų: 1014,2 856,0 1087,9 1056,9 1529,0 1532,2 7076,2t.sk. pastovių sąn. 187,4 164,9 176,3 165,0 165,3 281,1 1140,0

Iš 19-os, 20-os ir 21os lentelės matyti, kad daugiausiai išlaidų buvo 1997 metais – 12317700 litų. 1996 metais buvo padaryta išlaidų už 11804256 litus, o 1998 metais – už 7076200 litų. Pastosios išlaidos taip pat buvo didžiausios 1997 metais – 2564500 litų. 1996 metais pastoviųjų išlaidų buvo padaryta už 1902615 litų, o 1998 metais – už 1140000 litų.

4.4. Bendroji ir prekinė produkcija

Kaip jau ir anksčiau šiame darbe yra rašyta, kad BAPB filialas “Kauno sūriai” 1996 metais pagamino ir pardavė produkcijos už 11478 tūkstančius litų, 1997 metais – už 11445 tūkstančius litų, o 1998 metais už 5955 tūkstančius litų. Gaminamos produkcijos asotimentas yra parodytas 22 lentelėje.

22 lentelėProduktasGrietinė „Baltija“Grietinė 15%Grietinė 15% fas.Grietinė 25%Grietinė 25% fas.Grietinė 30%Grietinė 30% fas.Grietinėlė 35%Išrūgų milteliaiLieso p. milteliaiNenugr. p. milteliaiOžkos pienasPienas 2.5%Sūreliai džiovintiSūreliai lydytiSūris „Kauno“Sūris „Legenda“Sūris „Lietuviškas“Sūris „Medžiotojų“Sūris „Olandų“

Sūris „Staigmena“Sūris „Vyturys“Sūris „Ypatingasis“Sūris liesasSūris varškės 22%Sv. „Saulutė“ fasSv. „Šokol.“ fas.Sviestas „Saulutė“Sviestas „Šokol.“Sviestas A-20NSviestas A-25NSviestas A-25N fas.Varškė liesaVarškė nestand.

Kur produkcija yra parduodama, kiek jos eksportuojama ir kiek vidaus rinkoje, yra parodyta 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 paveiksluose.

4.6 Įplaukos, pelnas ir jų veiksniai

23 lentelėAB Kauno sūrinė pelnas nuostolis, LtMetų mėnesiai 1996 m. 1997 m. 1998 m.I -2622 -59746 -27123II -50984 -53780 -63901III -20335 8196 1678IV -31258 -11340 -11345V -64217 2390 -82901VI -31037 -34607 -100567VII -10263 -14833 –VIII -51151 -27817 –IX -49897 -80734 –X -149356 -15125 –XI -21719 -50408 –XII -43458 -79077 –Viso -468501 -416881 -284159

Iš 23-os lentelės matome, kad didžiausias buostolis buvo 1996 matais – 468501 litas, 1997 metais jis buvo lygus 416881 litui, o 1998 metais – 284159 litams. Taigi tiriamuoju laikotarpiu ši bendrovė dirbo nuostolingai.

4.7 Ūkinės veiklos efektyvumas24 lentelėPagalbinė lentelė efektyvumui apskaičiuoti Rodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.Pelnas, Lt -468501 -416881 -284159Kapitalas, Lt 1548503 1551425 1553866Nuosavas kapitalas,Lt 1487969 1487969 1487969Įplaukos iš realizacijos,Lt 10166000 11446000 6188000

25 lentelė

Ūkinės veiklos efektyvumo rodikliai Rodikliai 1996 m. 1997 m. 1998 m.Viso kapitalo rentabilumas -0,30 -0,27 -0,18Nuosavo kapitalo rentabilumas -0,31 -0,28 -0,19Turto apyvartos koeficientas 6,56 7,38 3,98

Viso kapitalo rentabilumas rodo kiek litų pelno buvo gauta sunaudojus vieną kapitalo litą. Šis rodiklis buvo didžiausias 1998 metais. Jis buvo lygus –0,18. Jis yra su minuso ženklu todėl, kad tais metais buvo gautas nuostolis, o ne pelnas. Taigi 1998 metais vienam kapitalo litui sunaudotam gamybai buvo gauta 18 centų nuostolio. Mažiausias šis rodiklis buvo 1996 metais –0,30.Nuosavo kapitalo rentabilumas taip pat buvo didžiausias 1998 metais. Jis tada buvo lygus -0,19. Mažiausias nuosavo kapitalo rentabilumas buvo 1996 metais –0,31. 1997 metais jis buvo –0,28. Turto apyvartos koeficientas buvo didžiausias 1997 metais. Jis buvo lygus 7,38. Tai reiškia, kad 1997 metais vienam kapitalo litui buvo gauta 7,38 litai įplaukų. Šis dydis mažiausias buvo 1998 metais – 3,98. 1996 metais jis buvo lygus – 6,56.

5. Išvada

Taigi iš šios gamybinės praktikos ataskaitos matosi, kad seniau vietoje BAPB filialo ”Kauno sūrinė” gyvavusi AB “Kauno sūrinė” veikė labai nuostolingai, nes jos rentabilumas 1996 metais siekė net -0,30. taigi ji taip ilgai gyvuoti negalėjo, todėl buvo nupirkta BAPB. Kai ši bendrovė nupirko AB “Kauno sūrinė” pakeitė visas gamybos technologijas ir bandė specializuoti gamybą. Ji dabar gamina tik fermentinius sūrius ir kazeiną. Gal būt taip pavyks išvengti nuostolių.