Įvadas
Pramonės įmonė dažniausiai apibūdinama kaip pramonės produkcijos gamintoja, turinti techninį, organizacinį ir ūkinį vieningumą. Ji, kaip ir kiekviena gamtoje egzistuojanti sistema priklauso nuo ją supančios aplinkos ir tuo pačiu daro įtaką jai.
Pradedant bet kokią veiklą ar ją vystant būtinas aplinkos tyrimas ir prognozavimas, kad būtų galima išsiaiškinti įmonės privalumus ir trūkumus veiklos galimybes ir numatyti galimus konjuktūros pokyčius.
Šiame darbe aš apžvelgsiu akcinės bendrovės “ Kauno baldai “ aplinką, pateiksiu kai kurias prognozes.
1. Bendra įmonės charakteristika
Akcinė bendrovė “ Kauno baldai “ susikūrė buvusiam “ Kauno baldų “
gamybiniam susivienijimui susiskaldžius į atskiras įmones. Jis veikė nuo
1974 m. , sujungus atskiras medžio apdirbimo įmones į susivienijimą. 1974
m. sausio 1d. buvo sujungtas Kauno baldų kombinatas su Kauno baldų ir medžio apdirbimo kombinatu, 1976 m. prie jų prijungtas medžio apdirbimo kombinatas “ Startas “, kitos įmonės. Jos veikė jau nuo 3 – io dešimtmečio pabaigos ir dar anksčiau, pavyzdžiui, pagrindiniai dabartinės bendrovės cechai išaugo “ Lietmedžio “ lentpjūvės vietoje. Apie 1990 m. iš “ Kauno baldų “ susivienijimo pradėjo atsiskirti filialai, virsdami bendrovėmis. “
Kauno baldų “ įmonė pirmiausia buvo valstybine firma, o 1992 m. lapkričio
16d.perorganizuota į akcinę bendrovę . Visuotinio akcininkų susirinkimo priimtuose Įstatuose sakoma , jog akcinė bendrovė “ Kauno baldai “ – ūkinė komercinė įmonė , reorganizuota iš valstybinės firmos “ Kauno baldai “, privatizavus, viešai pasirašant akcijas ir veikianti savimokos principu, yra juridinis asmuo ir turi savo atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose ir savarankišką balansą. Jos indeksuotas įstatinis kapitalas 1992 m. rugsėjo
1d. sudarė 146901.3 tūkst. rb. ( tame sk. valstybinis – 44931.4 tūkst. rb.
( 30.6 % ), akcinis – 101969.9 tūkst. rb. ( 69.4 % )).
Įmonė daugiausiai specializuojasi masinei svetainės ir bendro kambario minkštų baldų komplektų gamybai, taip pat išleidžia kietų baldų produkciją nedidelėmis serijomis ( lentynas, stalus ).
Įmonės pagrindiniai gamybiniai cechai ir administracija įsikūrę
Kaune, Šančiuose, gamybinis plotas siekia 13910 kvadratinių metrų, be autotransporto, turi susisiekimą geležinkeliu. Bendrovei priklauso 2
filialai – “ Santakos ” filialas Kaune, Raudondvario pl. (gamyb. plotas –
1640 kvadratinių metrų ) ir įmonė Šakių raj. Kriūkų kaime (gamyb.plotas –
1572 kvadratinių metrų ). Įmonės išplanavimas pavaizduotas jos gamybiniame plane, kuriame parodytas teritorijoje esančių pastatų ir statinių išdėstymas, plotas, atstumai tarp jų, taip pat nubraižyta vėjų ruože.
Įmonės pagrindiniai pastatai yra mūriniai, jie nuolat rekonstruojami, plečiami, remontuojami. Yra keli korpusai. Viename įsikūrusi cechų administracija ir 1 – as gamybinis cechas, kitame – bendrovės administracija, 2 – as cechas ir vidinis įmonės transportas. Atskiruose pastatuose yra gatavos produkcijos sandėlis ( galerija sujungtas su pirmuoju cechu, ją tiesiogiai parduodama pagaminta produkcija iš pirmojo cecho į sandėlį ), taip pat lakštinių medžiagų, cheminių medžiagų sandėliai. Dar vienas atskiras pastatas yr skirtas įmonės ūkiui.
Įmonėje gaminami svetainės ir bendro kambario minkštų baldų komplektai “ Viržė “, “Žalgiris”, “ Ema “, “ Ema – 1 “, “ Jotulė “, “
Pietvė “, “ Aluona “, “ Pienė “, stalai “ Merkys “, “Galvė”. Šiais metais pradėti gaminti komplektai “ Diana “ ir “Simas“. Produkcija realizuojama tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Eksportui daugiausiai skirtos lentynos “
Nataša “, “ Silvija “, “Jūratė”, “ Shelf -2 “,“ Shelf -3 “, taip pat stalai
“ Asta – 1 “, kėdės “ Vidas “. Lentynas gaminti specializuojasi “Santakos“
filialas. Įmonė Kriūkų kaime tiekia bendrovės cechams pjautinę medieną, putų poliuretaną, taip pat gamina vieną minkštą baldų komplektą. Iš svetainės rinkinių daugiausiai yra gaminama “ Žalgirio “ ir “ Emos “
komplektų.
Pagamintos prekinės produkcijos dinamika pateikta 1. lentelėje.
1. lentelė
AB “ Kauno baldai “ prekinės produkcijos dinamika už 93 – 95 m.
| |93 m. |94 m. |95 m. *|
|Prekinė produkcija, tūkst. |26523 |25634 |22722 |
|Lt. | | | |
* Pastaba : 95 metų lapkričio ir gruodžio mėn. prekinė produkcija yra planinė.
[pic]
1. pav. AB “ Kauno baldai “ prekinės produkcijos už 93 – 95 m. diagrama.
2. Organizacinė aplinka
Akcinės bendrovės Įstatuose numatyta, kad bendrovės valdymo organai yra : visuotinis akcininkų susirinkamas ( aukščiausias valdymo organas ), susirenkantis kartą per metus į stebėtojų tarybą, susidedanti iš 9 narių ir renkama dviem metams, turinti teisę skirti ir atleisti Valdybos narius ir pirminiką, ir kontroliuoti jos veiklą, direktorių valdybą, kuri organizuoja bendrovės ūkinę ir komercinę veiklą.
Valdybą sudaro penki nariai : generalinis direktorius ir 4
direktoriai, kuriems yra pavaldūs žemesni struktūriniai padaliniai.
Ekonomikos direktoriui yra pavaldūs apskaitos, ekonomikos ir finansų skyriai, technikos direktoriui – energomechaninius, vyr. konstruktoriaus, vyr. technologo ir kt. skyriai, komercijos direktoriui – transporto cechas, realizacijos ir tiekimo skyriai, gamybos direktoriui – gamybos skyrius ir gamybiniai įmonės cechai ir filialai. Abu įmonės filialai taip pat turi savo direktorius, o 1 – as ir 2 – as cechai – cechų viršininkus. Būtinus gamybinius ryšius tarp atskirų padalinių užtikrina gamybos kooperacijos grupė. Visi minėti skyriai turi atskirus padalinius ( grupes, barus ). Be to generalinis direktorius turi kelis pavaduotojus, kurie rūpinasi statybos, socialiniais, gaminių kokybės, prekybos su užsieniu klausimais.
Dabartinė organizacinė valdymo struktūra yra tinkama įmonei, nes ji atitinka įmonės dydį, gamybinę veiklą, užtikrina glaudžius ryšius tarp atskirų įmonės padalinių, taip pat tarp įmonės ir jos filialo. Aišku, nepamaišytų jai ir modernizacija – įmonei būtinai reikia marketingo skyriaus, be to reikėtų įsigyti daugiau kompiuterių, nes jų stygius tikrai jaučiamas įmonėje, daugiau dėmesio reikėtų skirti savo produkcijos reklamai.
AB “Kauno baldai” organizacinė valdymo struktūra
[pic]
3. Politinė aplinka
Kalbant apie AB “ Kauno baldai “ politinę aplinką, reikėtų paminėti, kad bendrovė priklauso baldų gamintojų asociacijos “ Medė “ nariams. Šiais metais gegužės mėn. asociacijai “ Medė “ sukako penki metai. Kadangi
Vyriausybė iki tol buvusias pramonines ministerijas panaikino, iš pradžių įkūrdama Pramonės ministeriją, paskui ją pakeitusi Pramonės ir prekybos ministerija, baldininkams reikėjo vienytis, ieškoti savų tolesnio egzistavimo kelių. Todėl 1990 m. gegužės mėn. ir buvo įkurta gamybinė –
komercinė asociacija. Bet jau 1991 m. tuometiniai premjeras V. Vagnorius ir vicepremjeras Z. Vaišvila panaikino ir visas asociacijas.
Panaikinus komercines struktūras asociacijoje ji buvo perregistruota ir pačioje asociacijoje įkurta gamybinė – komercinė UAB “ Agva ” kuri veikia ir šiandien.
Na, o pati asociacija “Medė” dirba grynais visuomeniniais pagrindais.
Joje yra tik du apmokami darbininkai. Asociacijoje dabar yra 25 nariai, nors norinčių yra ir daugiau. Bet kol kas asociacija vienija praktiškai buvusias valstybes, o dabar privatizuotas baldų ir medžio apdirbimo pramonės įmones.
Asociacija “Medė” bando padėti baldų pramonės įmonėms spręsti bendros gamybos, komercijos ir marketingo klausimus.
Turinčios konkrečių pasiūlymų, norinčius užmegzti dalykinius ryšius užsienio firmų vadovai, specialistai asociacijos yra tiesiog siunčiami į tą ar kitą baldų įmonę, nes asociacija gerai žino jų galimybes, poreikius, planus, sumanymus.
Asociacija rūpinasi prekybos klausimais, padeda įmonėms su savo produkcijos pavyzdžiais dalyvauti tarptautinėse parodose užsienyje, be to rengia specializuotas muges Lietuvoje.
Baldininkų asociacija “Medė” padeda įmonėms ir realizacijos klausimuose. Pastebėjusi, kad smarkiai sumažėjo išleidžiamų gaminių pirkimas mažmeninėje prekybije, “Medė” baldininkams pasiūlė steigti stambias firmines parduotuves. Baldai tuose prekybos centruose turėtų būti
15 – 20 % pigesni negu dabar, pardavinėjant juos prekybininkams, nes pastarieji kiek nori, tiek ir didina kainas.
Be to, asociacijoje įsikūrusi UAB “Agva” padeda baldininkams ir medžio apdirbėjams apsirūpinti medžiagomis, pirmiausia lakais, dažais, furnitūra ir kitomis, be kurių neįmanoma gamyba. Nesunku suprasti, kad perkant didesnį kiekį, visada galima daug pigiau nusipirkti.
Lietuvos baldų gamintojų asociacija galvoja ir apie narystę Europos
Komisijos baldų gyventojų fedaracijoje. Bet vien tik stojamasis mokestis 5
tūkstančiai litų.
Informaciją iš federacijos asociacija gauna jau ir dabar, nors dar nėra jos nariu. Ta informacija labai naudinga, nes ji jungia daugiau kaip
5000 narių iš Europos šalių.
Asociacija sprendžia problemas, kurios būdingos ne tik baldų pramonės šakai, bet ir visai Lietuvos pramonei. Tokiais atvejais viskas yra daroma per Lietuvos pramoninkų konfederaciją.
Jaučiame asociacijos parama baldų įmonėms ir sprendžiant teisinius bei finansinius klausimus. Juk ne paslaptis, kad šiuo metu yra ne mažai tikrai neapgalvotų, skubotų, prieštaringų Vyriausybei nutarimų, nesuprantamų poistatyminių aktų, tiesiog trukdančių dirbti naujoviškai, rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl aiškintis, įrodinėti, kartais ir kovoti dėl savo teisių visiems kartu yra žymiai lengviau.
Aš manau, kad tokia baldų gamintojų asociacija yra tikrai reikalinga visiems aišku, kad viena įmonė negalėtų daryti jokio spaudimo vyriausybei sprendžiant baldininkams aktualius klausimus. Vyriausybė jau pripažino, kad baldų pramonės šaka yra prioritetinė, o tai reiškia, kad ji turėtų padėti baldininkams, skiriant jiems lengvatinius kreditus, sprendžiant mokesčių bei muitų klausimus. Reikalai šioje srityje nelabai juda. Tačiau, asociacijos spaudžiama vyriausybė tikrai turės imtis kažkokių tai veiksmų šiais klausimais. Be to, aš manau, kad asociacija turėtų plėsti savo veiklą priimant į savo gretas naujus narius.
4. Technologinė aplinka
Kalbant apie AB “ Kauno baldai ” technologinę aplinką, reikėtų paminėti, kad padėtis nėra labai gera. Priežastis – seni įrengimai.
Atnaujinti gamybą ir pirkti naujus įrengimus – tai daug lėšų reikalaujantis darbas. Tuo labiau šiuo metu, jaučiant didelį apyvartinių lėšų stygiu, tai padaryti yra labai sunku. Kiek įmanoma, su naujų įrengimų gamintojais stegiamasi atsiskaityti per barterines sutartis, t.y. už įrengimus atsiskaitant savo gaminama produkcija.
Dabar įmonėje veikia nauja plokščių dengimo laku linija, todėl apdailos darbams naudojama ultravioletinio kietėjimo lakai. Todėl baldai yra padengiami ne tik kokybiškai, bet ir ekologiškai švaria danga. Mat lakas dabar naudojamas be skiediklio ( šis turi daug lakių kenksmingų komponentų ). Pernai iš Danijos už 300 tūkst. markių bendrovė pirko įrengimus, skirtus porolonui pjaustyti.
Įmonėje jaučiamas poreikis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, vakaruose dabar tapo neperspektyvūs faneruoti baldai ir jų perkama labai mažai. Pageidaujama produkcijos, kuri būtų pagaminta tik iš gryno medžio.
Manyčiau, kad įsigyti naujus įrengimus ir technologijas AB “ Kauno baldai “ yra būtina ir kiek įmanoma greičiau. Juk visa tai turi labai didelę įtaką įmonės gamybiniams pajėgumams, kokybei. Be to, dėl įrengimų nusidėvėjimo sumažėja jų našumas, nenaudojama daugiau žaliavų, energijos, medžiagų. Daug išlaidų sudaro juos remontuojant.
Be fizinio susidėvėjimo, svarbus ir moralinis nusidėvėjimas. Jei pažiūrėtume į lentelę, tai pamatytume, kad įrengimai AB “ Kauno baldai “
nėra labai seni. Tačiau, jei įvertintume moralinio nusidėvėjimo atžvilgiu, tai didžioji įrengimų dalis yra pasenę.
Jei AB “ Kauno baldai “ pasikeistų bent dalį pasenusių įrengimų, tai jos gaminių savikaina sumažėtų gana žymiai. Įmonės gaminiai pasidarytų konkurantabilesni, nes jie būtų parduodami žemesne kaina, negu konkurentų.
Būtų parduodama daugiau gaminių, išsiplėstų įmonės rinka.
2. lentelė
AB “ Kauno baldai “ įrengimų amžiaus struktūra
|Įrengimų amžiaus grupė |Įrengimų skaičius |Lyginamoji dalis, % |
|iki 5 m. |17 |10.2 |
|5 – 10 m. |50 |29.9 |
|10 – 20 m. |62 |37.1 |
|20 – 30 m. |29 |17.4 |
|30 m. ir daugiau |9 |5.4 |
|Viso |167 |100.0 |
[pic]
4.Teisinė ir financinė aplinka
Baldininkams, kaip ir kitoms įmonėms, trukdo apyvartinių lėšų stygius ir sutrikę ryšiai su prekyba. Parduotuvės nebegauna dotacijų ir su įmonėmis atsiskaityti gali tik pardavusios prekes. O įmonės iš anksto turi sumokėti už medžiagas, mokesčius valstybei, nemažas sumas įšaldo pridėtinės vertės mokestis.
Produkcijai tik išvažiavus pro įmonės vartus, išsyk yra skaičiuojami visi mokesčiai, o jei jie nurodytais terminais nesumokami yra skaičiuojami delspinigiai. Anksčiau mokesčiai buvo mokami tik po įplaukų, kai už parduotus gaminius grįžta pinigai.
Už realizaciją iš karto reikia mokėti 18 % PVM, medžiagas, žaliavas susivežiai – vėl 18 % PVM. Grubiai paskaičiavus gaunasi, kad praėjusiais metais baldų įmonių apivartinių lėšų poreikis išaugo 2 – 2.5 karto.
Premjerui A. Šleževičiui ne kartą baldininkai rašė, prašydami, kad
Vyriausybė peržiūrėtų PVM mokėjimą ir sąlygas naujoms technologijoms ir įrengimams. Dabar gaunasi tokia situacija, kad baldinikai išankstiniais mokesčiais kredituoja valstybę.
Arba santykiai su “ Sodra “. Negana to, kad įmonės turi mokėti už tris pirmąsias ligos dienas, bet privalo ir tuos pačius 31 % pervesti iki
15d. “ Sodrai “ (anksčiau buvo pervedamas tik neišmokėtas skirtumas ), mokėti pagal ligonlapius ir prašyti “ Sodros “ išmokėtą sumą grąžinti. Vėl gaunasi kreditavimas. Sąžiningai mokantys pramoninkai dėl to patenka į kėblę padėtį.
Avansinio pelno mokėjimo irgi kitaip nepavadinsi, kaip kreditu valstybės biudžetui. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas nenumato delspinigių už avansinius mokėjimus. Tačiau mokesčių ispekcija, pasinaudodama suteikia teisę nurodyti terminus ir tvarką, ne tik verčia įmones avansu pelno mokesčio išmokėti kelis sykius daugiau negu pagal ataskaitinės datos pelno apyskaitą, plius dar 180 % metinių delspinigių, bet ir išplėtė įstatymų sąvokas taip, jog tam tikrais atvejais net nuostolinga įmonė turi mokėti pelno mokestį. Dažni reikalavimų pakeitimai, kurie subjektams nepateikiami, vieni kitiems, suteikia galimybę “ gaudyti “
klystančius ir rinkti papyldomus mokesčius.
Pažiūrėjus į AB ” Kauno baldai ” matosi, kad situacija joje yra labai panaši į situaciją bendrai pramonėje.
Bendrovėje šiais metais lankėsi net Prezidentas A. Brazauskas.
Pokalbiuose buvo aptarta, kaip pagerinti visos baldų pramonės darbą.
Konkrečiai pirmiausia kalbėta apie už nesavalaikį bendro akcizo mokesčio mokėjimą priskaičiuotus 1993 m. delspinigius. Jų buvo po 0.5 % kas dieną, t.y. 180 % per metus. Nesunku įsivaizduoti, kokios sumos susidarė. Gerai, kad šiuo klausymu buvo susitarta ir delspinigių skolos mokėjimas atidėtas dviems metams. Tačiau, kas bus po dviejų metų, įmonės vadovams net baugu pagalvoti. Šiaip eilinius mokesčius į biudžetą ir “Sodrai”, AB ” Kauno baldai ” yra pajėgūs susimokėti, tačiau su užsilikusiomis skolomis seka sunkiai.
Dar grįžkime prie apyvartinių lėšų. Apyvartinių lėšų stygių įmonės bando sumažinti keliais būdais. Vienas iš jų – papildomi akcininkų įnašai.
Yra skelbiama nauja akcijų emisija. Surinkti grynieji pinigai yra panaudojami apyvartinėms lėšoms didinti. Tačiau, jeigu įmonės ekonominė padėtis nelabai gera, tai jai sunku pritraukti daug naujų akcininkų. Todėl apyvartinės lėšos padidėja nežymiai. Kitas būdas – paskolos iš banko.
Pasirenkami tie bankai kurie ima mažiausias palūkanas. Žinoma, kreditas neigiamai atsiliepia pelnui, bet delspinigiai, prastovos daug nuostolingesnės. O paskolos leidžia didinti veiklos apimtis.
Baldininkai norėtų, kad jų įmonėms būtų skiriami diferencijuoti kreditai, išskiriant kreditus investicijoms ir kreditus komerciniams tikslams. Kredito investicijoms palūkanos turėtų būti 2 – 3 kartus mažesnės negu bendriems reikalams. Tada baldų įmonės galėtų pradėti imti ilgalaikius kreditus technikai, irengimams atnaujinti. Kol trūksta apyvartinių lėšų, praktiškai šia linkme iki šiol nieko nedaroma. Pavyzdžiui, AB ” Kauno baldai ” gamyba, palyginus su 1989m. , sumažėjo daugiau negu du kartus. Kai kas ją sumažino 3 kartus, kai kas mažiau – 20 % (Klaipėda, Šilutė). O AB ”
Vilniaus baldų kombinatas ”, AB “ Jonavos baldai “ priverti mažinti gamybą labai smarkiai. Todėl diferensijuotų kreditų skyrimas baldų įmonėms būtų didelė laiku suteikta pagalba.
Kalbant konkrečiai ką šioje srytije nuveiktų AB ” Kauno baldai ”
reikėtų paminėti tai, kad jie nesulaukdami jokios paramos iš Vyriausybės, rengiasi patys imti kreditą iš kai kurių savo Vakarų pirkėjų. Bendrovės vadovai labai apgailestauja, kad Lietuvos Vyriausybė nerengia biznio planų konkurso užsienio investicijoms gauti. Apie kam nors paskirtas investicijas sužinoma po laiko, nežinia, kaip ir kuo remiantis jos skirstomos. Taigi įmonė yra priversta imti kreditą naujiems įrengimams pirkti, apeidami ir
Vyriausybę ir mūsų bankus.
Ir dar, pagalbėkime šiek tiek apie muitus. Vyriausybė gindama baldų įminių interesus, uždėjo muitą įvežamiems iš užsienio baldams. Jis sudaro
25 % nuo gaminio kainos. Todėl nauji užsienietiški baldai rimtos konkurencijos vietiniams gamintojams nesudaro.Jų kainos labai aukštos.
Dažnai jos du, tris, keturis kartus didesnės negu analogiškų lietuviškų baldų kainos. O kas liečia kokybę, dizainą, tai lietuviški baldai nenusileidžia vakarietiškoms firmoms, o kai kur ir lenkia.
Gan opi problema lieka Rusijos ( ir NVS ) miestų politika, nors ir nuo š.m. sausio mėn. dvigubą muito mokestį Rusija sumažino pusiau ( apie 20
% pagaminamos produkcijos AB ”Kauno baldai” eksportuoja būtent į Rusiją ).
Dabar yra 20 % įvežimo mokestis, bet ne mažesnis kaip 2 ekiu už kilogramą, plius 23 % mokesčių mokėtojams į jų valstybės biudžetą. Taigi išeina 43%
mokesčiams, vagono kaina 1000 km. – 1000 $. Tad AB ” Kauno baldai ”
atsidūrę Sibire, kainuoja 2.5 karto brangiau. Šitaip, dėja, neįmanoma konkuruoti. Gerai dar, kad Lietuvos vyriausybė neapmokestina išvežamų baldų pramonės gaminių.
Man pačiam asmeniškai teko kalbėti AB ” Kauno baldai ” ekonomikos direktorium G. Urbonu. Direktorius mano, kad norint, kad įmonė galėtų normaliai funkcionuoti, tai jai reikalingi kreditai su 7 % metinių palūkanų. Kitaip įmonė iš savo pelno sugebės atsiskaityti tik su naujais kreditoriais, o padengti ankstesnius įsiskolinimus nebus įmanoma. Na, o kas liečia muitus, tai G. Urbonas mano, kad pagrindinė problema šioje srityje yra Rusijos ir NVS šalių muitų politika. Jei Rusijos ( ir NVS ) Vyriausybė sumažins muitus įvežamai produkcijai, tai perspektyvos čia tikrai neblogos.
Rusijoje yra daug pirkėjų, kurie pasirengę pirkti AB ”Kauno baldai”
produkciją. Juos labai traukia tokie seni minkštų baldų komplektai, kaip “
Ema “ ir “Žalgiris”, todėl įmonei nereikėtų jokių naujų kapitalinių įdėjimų atnaujinant gamyba.
5.Ekonominė aplinka
Miškų ir medžio apdirbimo pramonė yra viena iš prioritetinių šakų.
Tai yra patvirtinta naujai vyriausybės priimtoje miškų ir medžio apdirbimo pramonės programoje. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Šio prioriteto baldinikai ir nejaučia. O juk turėtų būti kažkokios skatinimo priemonės, gal ir laikinos lengvatos pramonės šakai plėtoti. Gal kreditus mažesnėm palūkanom suteikti, gal pelno mokestį šiek tiek sumažinti. Ne kas kitas, o
Vyriausybė turėtų galvoti ir rasti tinkamą sprendimą, kaip skatinti eksportą. Tačiau dėja. Nieko panašaus Vyriausybės veiksmuose nesimato.
Vyriausybė net nesugeba išspręsti tokio baldų pramonės įmonėms aktualaus klausimo – kirstinės miško medienos eksporto, tuo tarpu, kai baldų įmonės nesugeba apsirūpinti gera, kokybiška miško mediena.
Dabar šiek tiek apie tai kaip AB ” Kauno baldai ” apsirūpina žaliavomis. AB ” Kauno baldai ” žaliavą, pagrindines ir pagalbines medžiagas gauna iš įvairių tiekėjų :
1. Apvalią miško medžiagą ( rastus ) – iš Kauno, Šakių, Trakų, Kazlų
Rūdos, Varėnos miškų uriėdijų ( be to, Kauno, Šakių urėdijos teikia ir pjautinę medieną ).
2. Medienos drožlių plokštes, klijuotą bei drožtą fanerą iš
Klaipėdos, Kazlų Rūdos tiekėjų.
3. Chemines medžiagas (lakus, klijus) – iš Rusijos, Ukrainos bei
Lietuvos tiekėjų.
4. Furnitūrą – iš Lietuvos tiekėjų.
5. Plieninę vielą – iš Latvijos ( Liepojos miesto ), bei Ukrainos tiekėjų.
6. Poroloną – iš Estijos, Lenkijos tiekėjų.
7. Gobeleną – iš Belgijos, bei Vilniaus “ Audėjo “.
Su kai kuriais tiekėjais sudaromos metinės sutartys, kaip antai su keliomis miškų urėdijomis, bei Ukrainos ir Latvijos tiekėjais, taip pat naudojami barteriniai mainai, kaip antai su Belgija bei daugiausia atsikaitoma grynais pinigais, tai yra egzistuoja viekartiniai susitarimai.
AB ” Kauno baldai ” žaliavą, medžiagas gauna ne tik tiesiogiai iš tiekėjų, bet ir per tarpininkus – komercines firmas, kaip antai UAB “ Agva
Kalbant apie AB ” Kauno baldai ” konkurentus, reikėtų paminėti tai, kad Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 2.5 tūkst. Tai firmos užsiėmančios medžio apdirbimu, baldų gamybą ir prekybine veikla.
Negalima sakyti, kad šios firmos AB ” Kauno baldai ” konkurencijos atžvilgiu nekelia problemų. Tačiau kaip mano bendrovės vadovybė, tai tik laikinas reiškinys. Stambiose įmonėse pridėtinės išlaidos yra gerokai didesnės, negu mažose uždarose akcinėse, kur dirba penkiolika, dvidešimt ar trisdešimt žmonių. Praktiškai jos visas medžiagas perka už grynus pinigus, pagaminta produkciją parduoda irgi už grynus pinigus. Nuo mokesčių mokėjimo dažniausiai išsisuka arba juos moka “ dėl akių “. Kiek kitaip yra stambiose įmonėse. Juose yra griežta ir tiksli apskaita, už viską moka ne mažus mokesčius. Tačiau atsigavus tikrajai baldų pramonei, tos mažosios negalės prilygti stambiasnėms nei kokybe, nei darbo našumu, nei turimomis techninėmis galimybėmis.
Didesnę konkurenciją AB ” Kauno baldai ” sudaro tokie, irgi stambūs gamintojai, kaip AB “ Vilniaus baldai “, AB “ Šilutės baldai “, AB “
Klaipėdos baldai “, AB “ Ukmergės “, AB “ Jonavos baldai “, Šiaulių AB “
Venta “, Vilniaus AB “ Ąžuolas “, Kauno AB “ Freda “, Radviliškio AB “
Beržas “ ir kt. Tačiau tokios kiek nors rimtesnės konkurencijos AB ” Kauno baldai ” nejaučia net iš jų. Priežastis tame, kai buvo steigiami fabrikai, buvo stengiamasi juos profiliuoti taip, kad gamintų skirtingą produkcijos rūšį. Pavyzdžiui, AB “ Freda “ gamina svetainės baldus, sekcijas ir baldus bankams, AB “ Venta “ – kėdes, baldus iš masyvios medienos, baldus įstaigoms, ofisams. AB “ Šilutės baldai “ – virtuvės baldus. Klaipėdos ir
Jonavos įmonės – miegamojo baldus. AB “ Kauno baldai “ – skydinius, minkštuosius baldus ir t.t. AB ” Kauno baldai ” puse savo produkcijos parduoda vidaus rinkoje, o kita pusė užsienio rinkoje. Apie 30 %
pagaminamos produkcijos išvežama į vakarus ( Danija, Belgija ), o 20 % į rytus ( Vidurinės Azijos respublikos, Sibirą, Ukrainą ). Eksportuodami AB ”
Kauno baldai ” susiduria su įvairiomis problemomis. Žymiai didesnę produkcijos dalį bendrovė galėtų parduoti Vakaruose, bet, pabrangus žaliavoms ( ypač medienai ), produkcija pasidarė nerantabili. Be to, didelė problema – kokybiška mediena, iš kurios būtų galima pagaminti labai geras prekes. Priežastis – geresnė mediena išvežama iš Respublikos. Nieko neišsprendė ir nustatytos privalomos parduoti medienos kvotos. AB ” Kauno baldai ” vadovai mano, kad šią problemą galime išspręsti tik kaip reikiant pakeliant muito mokestį išvežamai medienai.
Taip pat daugiau baldų būtų galima skirti ir Rytų šalims –
Kazachstanui, Baškirijai, Kirgizijai, Sibirui. Bet čia iškyla kita problema
– tarpusavio atsikaitymo. Kadangi Azijos respublikų valiuta nekonvertuojama, sudėtinga ją pakeisti į dolerius. Be to, šią rinką gali užkariauti kiti baldų gamintojai, ypač Baltarusijos, Lenkijos, Slovakijos.
Mat jų ir žaliava pigesnė, ir muitų baltarusiams visai nereikia mokėti, o lenkams ir slovakams jie nedideli.
Dar viena labai opi problema – iš Lenkijos importuojami baldai. Jei būtų vežama taip, kaip priklauso – sumokant 25 % muito mokestį –
neapsimokėtų jų įvežti. Vadinasi, tokie baldai keliauja į Lietuvą nežinia kaip. Ir jau visai negeras dalykas – įvežami seni baldai. Pirmiausiai, tai nehigieniška, kartu galima įsivežti parazitų ir ligų. Be to, dažniausiai šių baldų gamyboje buvo naudojamos poliuretaninės medžiagos, kurių beveik neįmanoma sunaikinti. Dėl to kiekviena šalis suinteresuota tokių baldų išvežimu.
Kas liečia naujų užsienio rinkų paiešką AB ” Kauno baldai ”, tai įvairias šalis yra siunčiami žmonės kurie ieško partnerių, tariasi, sudarinėja sutartis, priima užsakymus. Be to, stengiamasi dalyvauti įvairiuose užsienio šalyse rengiamose parodose, mugėse. Pavyzdžiui, du nauji bendrovės gaminiai “ Dana “ ir “ Simas “ dalyvavo Frankfurto (
Vokietyja ) mugėje ir susilaukė lankytojų susidomėjimo. AB ”Kauno baldai”
gauna palyginti nemažai eksporto užsakymų. Visai neseniai įmonėje svečiavosi garsios Danijos firmos atstovai, kurie susidomėjo dviem minkštų baldų komplektais – “ Simas “ ir “ Aluona “. Be to dar buvo atvykę svečiai iš Tuiringijos (Vokietija). Vieni norėtų pirkti medienos, kiti siūlo steigti bendrą įmonę, prekybos firmą ar atstovybę ir Lietuvoje pardavinėti baldus. Mat ir Vokietijoje jaučiama rinkos stoka. Gauta neblogų pasiūlymų iš Vidurinės Azijos. Siūloma sudaryti bendrą prekybos firmą, ir Vidurinėje
Azijoje firminėje parduotuvėje kartu su kitais lietuviškais gaminiais būtų prekiaujama AB ” Kauno baldai ” gaminama produkcija.
Aišku, įmonę džiugina, kad ji gauna nemažai eksporto užsakymų, tačiau ne viskas taip gerai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Susirūpinimą kelia lito devalvacija, nes jai nekis lito ir dolerio santykis, kaip yra dabar, tai ką nors eksportuoti nebus tikslinga.
Prognozuoti AB ” Kauno baldai ” ateities perspektyvas yra labai sunku, juk dabartiniame Lietuvos ekonominiame gyvenime tiek daug chaoso.
Žmonių pragyvenimo lygis kiekvieną dieną krenta – pajamos didėja žymiai mažesniais tempais negu kainos. Žmonės tampa nepajėgūs pirkti būtiniausios reikmės prekes, o ką jau bekalbėti apie kitus poreikius. Dabartinė Lietuvos ekonominė politika baigia sunaikinti taip vadinamąjį vidurinįjį visuomenės sluoksnį, kuris yra būtinas, kad valstybė normaliai galėtų funkcionuoti.
Ką aš tuom noriu pasakyti ? Ogi tai, kad dauguma Respublikos baldų įmonių gamina produkciją orentuodamasi į viduriniają klasę. O kas pirks šią produkciją, jei tos klasės nėra. Jau dabar baldų įmonės sunerimusios labai sumažėjusia realizacija – gamybos apimtys vis mažinamos ir mažinamos. Todėl kuom visa tai baigsis, pasakyti neįmanoma.
Išvados
Apžvelgus AB “Kauno baldai” dabartinę padėtį galime pastebėti, kad tai tipiška Lietuvos baldų įmonė, kurioje atsispindi visos Lietuvos baldų pramonei būdingos problemos. Na, o ką būtų galima pasakyti konkrečiai apie
AB “Kauno baldai”?
1) Įmonei būtinai reikalingas marketingo sktrius. Šiuo klausimu dabar yra sparčiai dirbama ir aš manau, kad šis skyrius bus įkurtas dar iki šių metų pabaigos.
2) Bendrovei reikėtų aktyviau dalyvauti baldininkų asociacijoje bei pramonininkų komfederacijoje.
3) AB “Kauno baldai” turėtų rimtą dėmesį skirti pasenusių įrengimų pakeitimui.
4) Bendrovė apyvartinių lėšų stygių dengia įšankstinėmis išmokomis už pagamintą produkciją. Taip dažniausiai atsiskaito seni įmonės partneriai.
5) Įmonę labai slegia paskutinių kelių metų susikaupę delspinigiai už nesumokėtus mokečius į biudžetą.
6) Bendrovė vieną pusę pagaminamos produkcijos parduoda užsienio rinkoje, o kitą vidaus rinkoje. Perspektyvoje numatoma dar didinti produkcijos eksportą, nes vidaus rinka nemoki.
Literatūra
1. V.Ankėnas ir kt. “ Gamybos aktyvimo klausimai “, Lietuvos ūkis, 1995m.,
Nr. 2- 3.
2. A. Armalytė “ Lietuviški baldai pagal užsakymą “, Respublika, 1995m., rugsėjo 23d.
3. E. Leviškienė “ Savim pasikliovimas ” – štai pergalės šaknys“. Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 2 – 3.
4. Z. Mikšys “ Beržo baldai žinomi ir vertinami Vakarų rinkoje “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 6.
5. Z. Mikšys “ Lietuviškų baldų gamintojai nori išlipti iš duobės, o konkurencijos nebijo “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 5.
6. K. Šeputis “ Mokesčiai ” : pramonės akstinas ar stabdys ? “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 1.
7. E. Žurauskienė “ Nesaikingas ir nepadorus kritikavimas irgi nieko nepadeda “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr.5.
8. E. Žurauskienė “ Kad įmonė dirbtų reikia sparčiau suktis “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 4.
9. E. Žurauskienė “ Galime gaminti gerus, pigesnius už užsienietiškus lietuviškus baldus “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 5.
10. E. Žurauskienė “ Valstybės financinė politika turi būti palanki gamintojui “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 9.