Kauno baldų verslo planas

Turinys

Įvadas 2

1. Bendra įmonės charakteristika 2

2. Organizacinė aplinka 4

3. Politinė aplinka 7

4. Technologinė aplinka 8

5. Teisinė ir finansinė aplinkos 10

6. Ekonominė aplinka 13

Išvados 17

Literatūra 18

Įvadas

Pramonės įmonė dažniausiai apibūdinama kaip pramonės produkcijosgamintoja, turinti techninį, organizacinį ir ūkinį vieningumą. Ji, kaip irkiekviena gamtoje egzistuojanti sistema priklauso nuo ją supančios aplinkosir tuo pačiu daro įtaką jai. Pradedant bet kokią veiklą ar ją vystant būtinas aplinkos tyrimas irprognozavimas, kad būtų galima išsiaiškinti įmonės privalumus ir trūkumusveiklos galimybes ir numatyti galimus konjuktūros pokyčius. Šiame darbe aš apžvelgsiu akcinės bendrovės “ Kauno baldai “ aplinką,pateiksiu kai kurias prognozes.

1.Bendra įmonės charakteristika

Akcinė bendrovė “ Kauno baldai “ susikūrė buvusiam “ Kauno baldų “gamybiniam susivienijimui susiskaldžius į atskiras įmones. Jis veikė nuo1974 m. , sujungus atskiras medžio apdirbimo įmones į susivienijimą. 1974m. sausio 1d. buvo sujungtas Kauno baldų kombinatas su Kauno baldų irmedžio apdirbimo kombinatu, 1976 m. prie jų prijungtas medžio apdirbimokombinatas “ Startas “, kitos įmonės. Jos veikė jau nuo 3 – io dešimtmečiopabaigos ir dar anksčiau, pavyzdžiui, pagrindiniai dabartinės bendrovėscechai išaugo “ Lietmedžio “ lentpjūvės vietoje. Apie 1990 m. iš “ Kaunobaldų “ susivienijimo pradėjo atsiskirti filialai, virsdami bendrovėmis. “Kauno baldų “ įmonė pirmiausia buvo valstybine firma, o 1992 m. lapkričio16d.perorganizuota į akcinę bendrovę . Visuotinio akcininkų susirinkimopriimtuose Įstatuose sakoma , jog akcinė bendrovė “ Kauno baldai “ – ūkinėkomercinė įmonė , reorganizuota iš valstybinės firmos “ Kauno baldai “,privatizavus, viešai pasirašant akcijas ir veikianti savimokos principu,yra juridinis asmuo ir turi savo atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose irsavarankišką balansą. Jos indeksuotas įstatinis kapitalas 1992 m. rugsėjo1d. sudarė 146901.3 tūkst. rb. ( tame sk. valstybinis – 44931.4 tūkst. rb.( 30.6 % ), akcinis – 101969.9 tūkst. rb. ( 69.4 % )). Įmonė daugiausiai specializuojasi masinei svetainės ir bendro

kambario minkštų baldų komplektų gamybai, taip pat išleidžia kietų baldųprodukciją nedidelėmis serijomis ( lentynas, stalus ). Įmonės pagrindiniai gamybiniai cechai ir administracija įsikūręKaune, Šančiuose, gamybinis plotas siekia 13910 kvadratinių metrų, beautotransporto, turi susisiekimą geležinkeliu. Bendrovei priklauso 2filialai – “ Santakos ” filialas Kaune, Raudondvario pl. (gamyb. plotas –1640 kvadratinių metrų ) ir įmonė Šakių raj. Kriūkų kaime (gamyb.plotas –1572 kvadratinių metrų ). Įmonės išplanavimas pavaizduotas jos gamybiniameplane, kuriame parodytas teritorijoje esančių pastatų ir statiniųišdėstymas, plotas, atstumai tarp jų, taip pat nubraižyta vėjų ruože.Įmonės pagrindiniai pastatai yra mūriniai, jie nuolat rekonstruojami,plečiami, remontuojami. Yra keli korpusai. Viename įsikūrusi cechųadministracija ir 1 – as gamybinis cechas, kitame – bendrovėsadministracija, 2 – as cechas ir vidinis įmonės transportas. Atskiruosepastatuose yra gatavos produkcijos sandėlis ( galerija sujungtas supirmuoju cechu, ją tiesiogiai parduodama pagaminta produkcija iš pirmojocecho į sandėlį ), taip pat lakštinių medžiagų, cheminių medžiagųsandėliai. Dar vienas atskiras pastatas yr skirtas įmonės ūkiui. Įmonėje gaminami svetainės ir bendro kambario minkštų baldųkomplektai “ Viržė “, “Žalgiris”, “ Ema “, “ Ema – 1 “, “ Jotulė “, “Pietvė “, “ Aluona “, “ Pienė “, stalai “ Merkys “, “Galvė”. Šiais metaispradėti gaminti komplektai “ Diana “ ir “Simas“. Produkcija realizuojamatiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Eksportui daugiausiai skirtos lentynos “Nataša “, “ Silvija “, “Jūratė”, “ Shelf -2 “,“ Shelf -3 “, taip pat stalai“ Asta – 1 “, kėdės “ Vidas “. Lentynas gaminti specializuojasi “Santakos“filialas. Įmonė Kriūkų kaime tiekia bendrovės cechams pjautinę medieną,putų poliuretaną, taip pat gamina vieną minkštą baldų komplektą. Išsvetainės rinkinių daugiausiai yra gaminama “ Žalgirio “ ir “ Emos “komplektų. Pagamintos prekinės produkcijos dinamika pateikta 1. lentelėje.

1. lentelė

AB “ Kauno baldai “ prekinės produkcijos dinamika už 93 – 95 m.

| |93 m. |94 m. |95 m. *||Prekinė produkcija, tūkst. |26523 |25634 |22722 ||Lt. | | | |

* Pastaba : 95 metų lapkričio ir gruodžio mėn. prekinė produkcija yra

planinė.

[pic]1. pav. AB “ Kauno baldai “ prekinės produkcijos už 93 – 95 m. diagrama.

2.Organizacinė aplinka

Akcinės bendrovės Įstatuose numatyta, kad bendrovės valdymo organaiyra : visuotinis akcininkų susirinkamas ( aukščiausias valdymo organas ),susirenkantis kartą per metus į stebėtojų tarybą, susidedanti iš 9 narių irrenkama dviem metams, turinti teisę skirti ir atleisti Valdybos narius irpirminiką, ir kontroliuoti jos veiklą, direktorių valdybą, kuri organizuojabendrovės ūkinę ir komercinę veiklą. Valdybą sudaro penki nariai : generalinis direktorius ir 4direktoriai, kuriems yra pavaldūs žemesni struktūriniai padaliniai.Ekonomikos direktoriui yra pavaldūs apskaitos, ekonomikos ir finansųskyriai, technikos direktoriui – energomechaninius, vyr. konstruktoriaus,vyr. technologo ir kt. skyriai, komercijos direktoriui – transporto cechas,realizacijos ir tiekimo skyriai, gamybos direktoriui – gamybos skyrius irgamybiniai įmonės cechai ir filialai. Abu įmonės filialai taip pat turisavo direktorius, o 1 – as ir 2 – as cechai – cechų viršininkus. Būtinusgamybinius ryšius tarp atskirų padalinių užtikrina gamybos kooperacijosgrupė. Visi minėti skyriai turi atskirus padalinius ( grupes, barus ). Beto generalinis direktorius turi kelis pavaduotojus, kurie rūpinasistatybos, socialiniais, gaminių kokybės, prekybos su užsieniu klausimais. Dabartinė organizacinė valdymo struktūra yra tinkama įmonei, nes jiatitinka įmonės dydį, gamybinę veiklą, užtikrina glaudžius ryšius tarpatskirų įmonės padalinių, taip pat tarp įmonės ir jos filialo. Aišku,nepamaišytų jai ir modernizacija – įmonei būtinai reikia marketingoskyriaus, be to reikėtų įsigyti daugiau kompiuterių, nes jų stygius tikraijaučiamas įmonėje, daugiau dėmesio reikėtų skirti savo produkcijosreklamai.

AB “Kauno baldai” organizacinė valdymo struktūra

[pic]

3.Politinė aplinka

Kalbant apie AB “ Kauno baldai “ politinę aplinką, reikėtų paminėti,kad bendrovė priklauso baldų gamintojų asociacijos “ Medė “ nariams. Šiaismetais gegužės mėn. asociacijai “ Medė “ sukako penki metai. KadangiVyriausybė iki tol buvusias pramonines ministerijas panaikino, iš pradžių

įkūrdama Pramonės ministeriją, paskui ją pakeitusi Pramonės ir prekybosministerija, baldininkams reikėjo vienytis, ieškoti savų tolesnioegzistavimo kelių. Todėl 1990 m. gegužės mėn. ir buvo įkurta gamybinė –komercinė asociacija. Bet jau 1991 m. tuometiniai premjeras V. Vagnorius irvicepremjeras Z. Vaišvila panaikino ir visas asociacijas. Panaikinus komercines struktūras asociacijoje ji buvo perregistruotair pačioje asociacijoje įkurta gamybinė – komercinė UAB “ Agva ” kuriveikia ir šiandien. Na, o pati asociacija “Medė” dirba grynais visuomeniniais pagrindais.Joje yra tik du apmokami darbininkai. Asociacijoje dabar yra 25 nariai,nors norinčių yra ir daugiau. Bet kol kas asociacija vienija praktiškaibuvusias valstybes, o dabar privatizuotas baldų ir medžio apdirbimopramonės įmones. Asociacija “Medė” bando padėti baldų pramonės įmonėms spręsti bendrosgamybos, komercijos ir marketingo klausimus. Turinčios konkrečių pasiūlymų, norinčius užmegzti dalykinius ryšiusužsienio firmų vadovai, specialistai asociacijos yra tiesiog siunčiami į tąar kitą baldų įmonę, nes asociacija gerai žino jų galimybes, poreikius,planus, sumanymus. Asociacija rūpinasi prekybos klausimais, padeda įmonėms su savoprodukcijos pavyzdžiais dalyvauti tarptautinėse parodose užsienyje, be torengia specializuotas muges Lietuvoje. Baldininkų asociacija “Medė” padeda įmonėms ir realizacijosklausimuose. Pastebėjusi, kad smarkiai sumažėjo išleidžiamų gaminiųpirkimas mažmeninėje prekybije, “Medė” baldininkams pasiūlė steigtistambias firmines parduotuves. Baldai tuose prekybos centruose turėtų būti15 – 20 % pigesni negu dabar, pardavinėjant juos prekybininkams, nespastarieji kiek nori, tiek ir didina kainas. Be to, asociacijoje įsikūrusi UAB “Agva” padeda baldininkams irmedžio apdirbėjams apsirūpinti medžiagomis, pirmiausia lakais, dažais,furnitūra ir kitomis, be kurių neįmanoma gamyba. Nesunku suprasti, kadperkant didesnį kiekį, visada galima daug pigiau nusipirkti. Lietuvos baldų gamintojų asociacija galvoja ir apie narystę Europos
Komisijos baldų gyventojų fedaracijoje. Bet vien tik stojamasis mokestis 5tūkstančiai litų. Informaciją iš federacijos asociacija gauna jau ir dabar, nors darnėra jos nariu. Ta informacija labai naudinga, nes ji jungia daugiau kaip5000 narių iš Europos šalių. Asociacija sprendžia problemas, kurios būdingos ne tik baldų pramonėsšakai, bet ir visai Lietuvos pramonei. Tokiais atvejais viskas yra daromaper Lietuvos pramoninkų konfederaciją. Jaučiame asociacijos parama baldų įmonėms ir sprendžiant teisiniusbei finansinius klausimus. Juk ne paslaptis, kad šiuo metu yra ne mažaitikrai neapgalvotų, skubotų, prieštaringų Vyriausybei nutarimų,nesuprantamų poistatyminių aktų, tiesiog trukdančių dirbti naujoviškai,rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl aiškintis, įrodinėti, kartais ir kovotidėl savo teisių visiems kartu yra žymiai lengviau. Aš manau, kad tokia baldų gamintojų asociacija yra tikrai reikalingavisiems aišku, kad viena įmonė negalėtų daryti jokio spaudimo vyriausybeisprendžiant baldininkams aktualius klausimus. Vyriausybė jau pripažino, kadbaldų pramonės šaka yra prioritetinė, o tai reiškia, kad ji turėtų padėtibaldininkams, skiriant jiems lengvatinius kreditus, sprendžiant mokesčiųbei muitų klausimus. Reikalai šioje srityje nelabai juda. Tačiau,asociacijos spaudžiama vyriausybė tikrai turės imtis kažkokių tai veiksmųšiais klausimais. Be to, aš manau, kad asociacija turėtų plėsti savo veikląpriimant į savo gretas naujus narius.

4.Technologinė aplinka

Kalbant apie AB “ Kauno baldai ” technologinę aplinką, reikėtųpaminėti, kad padėtis nėra labai gera. Priežastis – seni įrengimai.Atnaujinti gamybą ir pirkti naujus įrengimus – tai daug lėšų reikalaujantisdarbas. Tuo labiau šiuo metu, jaučiant didelį apyvartinių lėšų stygiu, taipadaryti yra labai sunku. Kiek įmanoma, su naujų įrengimų gamintojaisstegiamasi atsiskaityti per barterines sutartis, t.y. už įrengimusatsiskaitant savo gaminama produkcija. Dabar įmonėje veikia nauja plokščių dengimo laku linija, todėl

apdailos darbams naudojama ultravioletinio kietėjimo lakai. Todėl baldaiyra padengiami ne tik kokybiškai, bet ir ekologiškai švaria danga. Matlakas dabar naudojamas be skiediklio ( šis turi daug lakių kenksmingųkomponentų ). Pernai iš Danijos už 300 tūkst. markių bendrovė pirkoįrengimus, skirtus porolonui pjaustyti. Įmonėje jaučiamas poreikis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui,vakaruose dabar tapo neperspektyvūs faneruoti baldai ir jų perkama labaimažai. Pageidaujama produkcijos, kuri būtų pagaminta tik iš gryno medžio. Manyčiau, kad įsigyti naujus įrengimus ir technologijas AB “ Kaunobaldai “ yra būtina ir kiek įmanoma greičiau. Juk visa tai turi labaididelę įtaką įmonės gamybiniams pajėgumams, kokybei. Be to, dėl įrengimųnusidėvėjimo sumažėja jų našumas, nenaudojama daugiau žaliavų, energijos,medžiagų. Daug išlaidų sudaro juos remontuojant. Be fizinio susidėvėjimo, svarbus ir moralinis nusidėvėjimas. Jeipažiūrėtume į lentelę, tai pamatytume, kad įrengimai AB “ Kauno baldai “nėra labai seni. Tačiau, jei įvertintume moralinio nusidėvėjimo atžvilgiu,tai didžioji įrengimų dalis yra pasenę. Jei AB “ Kauno baldai “ pasikeistų bent dalį pasenusių įrengimų, taijos gaminių savikaina sumažėtų gana žymiai. Įmonės gaminiai pasidarytųkonkurantabilesni, nes jie būtų parduodami žemesne kaina, negu konkurentų.Būtų parduodama daugiau gaminių, išsiplėstų įmonės rinka.

2. lentelė

AB “ Kauno baldai “ įrengimų amžiaus struktūra

|Įrengimų amžiaus grupė |Įrengimų skaičius |Lyginamoji dalis, % ||iki 5 m. |17 |10.2 ||5 – 10 m. |50 |29.9 ||10 – 20 m. |62 |37.1 ||20 – 30 m. |29 |17.4 ||30 m. ir daugiau |9 |5.4 ||Viso |167 |100.0 |

[pic] 4.Teisinė ir financinė aplinka

Baldininkams, kaip ir kitoms įmonėms, trukdo apyvartinių lėšų stygiusir sutrikę ryšiai su prekyba. Parduotuvės nebegauna dotacijų ir su įmonėmisatsiskaityti gali tik pardavusios prekes. O įmonės iš anksto turi sumokėtiuž medžiagas, mokesčius valstybei, nemažas sumas įšaldo pridėtinės vertės

mokestis. Produkcijai tik išvažiavus pro įmonės vartus, išsyk yraskaičiuojami visi mokesčiai, o jei jie nurodytais terminais nesumokami yraskaičiuojami delspinigiai. Anksčiau mokesčiai buvo mokami tik po įplaukų,kai už parduotus gaminius grįžta pinigai. Už realizaciją iš karto reikiamokėti 18 % PVM, medžiagas, žaliavas susivežiai – vėl 18 % PVM. Grubiaipaskaičiavus gaunasi, kad praėjusiais metais baldų įmonių apivartinių lėšųporeikis išaugo 2 – 2.5 karto. Premjerui A. Šleževičiui ne kartą baldininkai rašė, prašydami, kadVyriausybė peržiūrėtų PVM mokėjimą ir sąlygas naujoms technologijoms irįrengimams. Dabar gaunasi tokia situacija, kad baldinikai išankstiniaismokesčiais kredituoja valstybę. Arba santykiai su “ Sodra “. Negana to, kad įmonės turi mokėti užtris pirmąsias ligos dienas, bet privalo ir tuos pačius 31 % pervesti iki15d. “ Sodrai “ (anksčiau buvo pervedamas tik neišmokėtas skirtumas ),mokėti pagal ligonlapius ir prašyti “ Sodros “ išmokėtą sumą grąžinti. Vėlgaunasi kreditavimas. Sąžiningai mokantys pramoninkai dėl to patenka įkėblę padėtį. Avansinio pelno mokėjimo irgi kitaip nepavadinsi, kaip kredituvalstybės biudžetui. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas nenumatodelspinigių už avansinius mokėjimus. Tačiau mokesčių ispekcija,pasinaudodama suteikia teisę nurodyti terminus ir tvarką, ne tik verčiaįmones avansu pelno mokesčio išmokėti kelis sykius daugiau negu pagalataskaitinės datos pelno apyskaitą, plius dar 180 % metinių delspinigių,bet ir išplėtė įstatymų sąvokas taip, jog tam tikrais atvejais netnuostolinga įmonė turi mokėti pelno mokestį. Dažni reikalavimų pakeitimai,kurie subjektams nepateikiami, vieni kitiems, suteikia galimybę “ gaudyti “klystančius ir rinkti papyldomus mokesčius. Pažiūrėjus į AB ” Kauno baldai ” matosi, kad situacija joje yra labaipanaši į situaciją bendrai pramonėje.
Bendrovėje šiais metais lankėsi net Prezidentas A. Brazauskas.Pokalbiuose buvo aptarta, kaip pagerinti visos baldų pramonės darbą.Konkrečiai pirmiausia kalbėta apie už nesavalaikį bendro akcizo mokesčiomokėjimą priskaičiuotus 1993 m. delspinigius. Jų buvo po 0.5 % kas dieną,t.y. 180 % per metus. Nesunku įsivaizduoti, kokios sumos susidarė. Gerai,kad šiuo klausymu buvo susitarta ir delspinigių skolos mokėjimas atidėtasdviems metams. Tačiau, kas bus po dviejų metų, įmonės vadovams net baugupagalvoti. Šiaip eilinius mokesčius į biudžetą ir “Sodrai”, AB ” Kaunobaldai ” yra pajėgūs susimokėti, tačiau su užsilikusiomis skolomis sekasunkiai. Dar grįžkime prie apyvartinių lėšų. Apyvartinių lėšų stygių įmonėsbando sumažinti keliais būdais. Vienas iš jų – papildomi akcininkų įnašai.Yra skelbiama nauja akcijų emisija. Surinkti grynieji pinigai yrapanaudojami apyvartinėms lėšoms didinti. Tačiau, jeigu įmonės ekonominėpadėtis nelabai gera, tai jai sunku pritraukti daug naujų akcininkų. Todėlapyvartinės lėšos padidėja nežymiai. Kitas būdas – paskolos iš banko.Pasirenkami tie bankai kurie ima mažiausias palūkanas. Žinoma, kreditasneigiamai atsiliepia pelnui, bet delspinigiai, prastovos daugnuostolingesnės. O paskolos leidžia didinti veiklos apimtis. Baldininkai norėtų, kad jų įmonėms būtų skiriami diferencijuotikreditai, išskiriant kreditus investicijoms ir kreditus komerciniamstikslams. Kredito investicijoms palūkanos turėtų būti 2 – 3 kartus mažesnėsnegu bendriems reikalams. Tada baldų įmonės galėtų pradėti imti ilgalaikiuskreditus technikai, irengimams atnaujinti. Kol trūksta apyvartinių lėšų,praktiškai šia linkme iki šiol nieko nedaroma. Pavyzdžiui, AB ” Kaunobaldai ” gamyba, palyginus su 1989m. , sumažėjo daugiau negu du kartus. Kaikas ją sumažino 3 kartus, kai kas mažiau – 20 % (Klaipėda, Šilutė). O AB ”Vilniaus baldų kombinatas ”, AB “ Jonavos baldai “ priverti mažinti gamybą
labai smarkiai. Todėl diferensijuotų kreditų skyrimas baldų įmonėms būtųdidelė laiku suteikta pagalba. Kalbant konkrečiai ką šioje srytije nuveiktų AB ” Kauno baldai ”reikėtų paminėti tai, kad jie nesulaukdami jokios paramos iš Vyriausybės,rengiasi patys imti kreditą iš kai kurių savo Vakarų pirkėjų. Bendrovėsvadovai labai apgailestauja, kad Lietuvos Vyriausybė nerengia biznio planųkonkurso užsienio investicijoms gauti. Apie kam nors paskirtas investicijassužinoma po laiko, nežinia, kaip ir kuo remiantis jos skirstomos. Taigiįmonė yra priversta imti kreditą naujiems įrengimams pirkti, apeidami irVyriausybę ir mūsų bankus. Ir dar, pagalbėkime šiek tiek apie muitus. Vyriausybė gindama baldųįminių interesus, uždėjo muitą įvežamiems iš užsienio baldams. Jis sudaro25 % nuo gaminio kainos. Todėl nauji užsienietiški baldai rimtoskonkurencijos vietiniams gamintojams nesudaro.Jų kainos labai aukštos.Dažnai jos du, tris, keturis kartus didesnės negu analogiškų lietuviškųbaldų kainos. O kas liečia kokybę, dizainą, tai lietuviški baldainenusileidžia vakarietiškoms firmoms, o kai kur ir lenkia. Gan opi problema lieka Rusijos ( ir NVS ) miestų politika, nors irnuo š.m. sausio mėn. dvigubą muito mokestį Rusija sumažino pusiau ( apie 20% pagaminamos produkcijos AB ”Kauno baldai” eksportuoja būtent į Rusiją ).Dabar yra 20 % įvežimo mokestis, bet ne mažesnis kaip 2 ekiu už kilogramą,plius 23 % mokesčių mokėtojams į jų valstybės biudžetą. Taigi išeina 43%mokesčiams, vagono kaina 1000 km. – 1000 $. Tad AB ” Kauno baldai ”atsidūrę Sibire, kainuoja 2.5 karto brangiau. Šitaip, dėja, neįmanomakonkuruoti. Gerai dar, kad Lietuvos vyriausybė neapmokestina išvežamų baldųpramonės gaminių. Man pačiam asmeniškai teko kalbėti AB ” Kauno baldai ” ekonomikosdirektorium G. Urbonu. Direktorius mano, kad norint, kad įmonė galėtųnormaliai funkcionuoti, tai jai reikalingi kreditai su 7 % metinių
palūkanų. Kitaip įmonė iš savo pelno sugebės atsiskaityti tik su naujaiskreditoriais, o padengti ankstesnius įsiskolinimus nebus įmanoma. Na, o kasliečia muitus, tai G. Urbonas mano, kad pagrindinė problema šioje srityjeyra Rusijos ir NVS šalių muitų politika. Jei Rusijos ( ir NVS ) Vyriausybėsumažins muitus įvežamai produkcijai, tai perspektyvos čia tikrai neblogos.Rusijoje yra daug pirkėjų, kurie pasirengę pirkti AB ”Kauno baldai”produkciją. Juos labai traukia tokie seni minkštų baldų komplektai, kaip “Ema “ ir “Žalgiris”, todėl įmonei nereikėtų jokių naujų kapitalinių įdėjimųatnaujinant gamyba.

5.Ekonominė aplinka

Miškų ir medžio apdirbimo pramonė yra viena iš prioritetinių šakų.Tai yra patvirtinta naujai vyriausybės priimtoje miškų ir medžio apdirbimopramonės programoje. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Šio prioritetobaldinikai ir nejaučia. O juk turėtų būti kažkokios skatinimo priemonės,gal ir laikinos lengvatos pramonės šakai plėtoti. Gal kreditus mažesnėmpalūkanom suteikti, gal pelno mokestį šiek tiek sumažinti. Ne kas kitas, oVyriausybė turėtų galvoti ir rasti tinkamą sprendimą, kaip skatintieksportą. Tačiau dėja. Nieko panašaus Vyriausybės veiksmuose nesimato.Vyriausybė net nesugeba išspręsti tokio baldų pramonės įmonėms aktualausklausimo – kirstinės miško medienos eksporto, tuo tarpu, kai baldų įmonėsnesugeba apsirūpinti gera, kokybiška miško mediena. Dabar šiek tiek apie tai kaip AB ” Kauno baldai ” apsirūpinažaliavomis. AB ” Kauno baldai ” žaliavą, pagrindines ir pagalbinesmedžiagas gauna iš įvairių tiekėjų : 1. Apvalią miško medžiagą ( rastus ) – iš Kauno, Šakių, Trakų, Kazlų Rūdos, Varėnos miškų uriėdijų ( be to, Kauno, Šakių urėdijos teikia ir pjautinę medieną ). 2. Medienos drožlių plokštes, klijuotą bei drožtą fanerą iš Klaipėdos, Kazlų Rūdos tiekėjų.

3. Chemines medžiagas (lakus, klijus) – iš Rusijos, Ukrainos bei Lietuvos tiekėjų. 4. Furnitūrą – iš Lietuvos tiekėjų. 5. Plieninę vielą – iš Latvijos ( Liepojos miesto ), bei Ukrainos tiekėjų. 6. Poroloną – iš Estijos, Lenkijos tiekėjų. 7. Gobeleną – iš Belgijos, bei Vilniaus “ Audėjo “. Su kai kuriais tiekėjais sudaromos metinės sutartys, kaip antai sukeliomis miškų urėdijomis, bei Ukrainos ir Latvijos tiekėjais, taip patnaudojami barteriniai mainai, kaip antai su Belgija bei daugiausiaatsikaitoma grynais pinigais, tai yra egzistuoja viekartiniai susitarimai. AB ” Kauno baldai ” žaliavą, medžiagas gauna ne tik tiesiogiai ištiekėjų, bet ir per tarpininkus – komercines firmas, kaip antai UAB “ Agva“. Kalbant apie AB ” Kauno baldai ” konkurentus, reikėtų paminėti tai,kad Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 2.5 tūkst. Tai firmos užsiėmančiosmedžio apdirbimu, baldų gamybą ir prekybine veikla. Negalima sakyti, kad šios firmos AB ” Kauno baldai ” konkurencijosatžvilgiu nekelia problemų. Tačiau kaip mano bendrovės vadovybė, tai tiklaikinas reiškinys. Stambiose įmonėse pridėtinės išlaidos yra gerokaididesnės, negu mažose uždarose akcinėse, kur dirba penkiolika, dvidešimt artrisdešimt žmonių. Praktiškai jos visas medžiagas perka už grynus pinigus,pagaminta produkciją parduoda irgi už grynus pinigus. Nuo mokesčių mokėjimodažniausiai išsisuka arba juos moka “ dėl akių “. Kiek kitaip yra stambioseįmonėse. Juose yra griežta ir tiksli apskaita, už viską moka ne mažusmokesčius. Tačiau atsigavus tikrajai baldų pramonei, tos mažosios negalėsprilygti stambiasnėms nei kokybe, nei darbo našumu, nei turimomistechninėmis galimybėmis. Didesnę konkurenciją AB ” Kauno baldai ” sudaro tokie, irgi stambūsgamintojai, kaip AB “ Vilniaus baldai “, AB “ Šilutės baldai “, AB “Klaipėdos baldai “, AB “ Ukmergės “, AB “ Jonavos baldai “, Šiaulių AB “
Venta “, Vilniaus AB “ Ąžuolas “, Kauno AB “ Freda “, Radviliškio AB “Beržas “ ir kt. Tačiau tokios kiek nors rimtesnės konkurencijos AB ” Kaunobaldai ” nejaučia net iš jų. Priežastis tame, kai buvo steigiami fabrikai,buvo stengiamasi juos profiliuoti taip, kad gamintų skirtingą produkcijosrūšį. Pavyzdžiui, AB “ Freda “ gamina svetainės baldus, sekcijas ir baldusbankams, AB “ Venta “ – kėdes, baldus iš masyvios medienos, baldusįstaigoms, ofisams. AB “ Šilutės baldai “ – virtuvės baldus. Klaipėdos irJonavos įmonės – miegamojo baldus. AB “ Kauno baldai “ – skydinius,minkštuosius baldus ir t.t. AB ” Kauno baldai ” puse savo produkcijosparduoda vidaus rinkoje, o kita pusė užsienio rinkoje. Apie 30 %pagaminamos produkcijos išvežama į vakarus ( Danija, Belgija ), o 20 % įrytus ( Vidurinės Azijos respublikos, Sibirą, Ukrainą ). Eksportuodami AB ”Kauno baldai ” susiduria su įvairiomis problemomis. Žymiai didesnęprodukcijos dalį bendrovė galėtų parduoti Vakaruose, bet, pabrangusžaliavoms ( ypač medienai ), produkcija pasidarė nerantabili. Be to, didelėproblema – kokybiška mediena, iš kurios būtų galima pagaminti labai gerasprekes. Priežastis – geresnė mediena išvežama iš Respublikos. Niekoneišsprendė ir nustatytos privalomos parduoti medienos kvotos. AB ” Kaunobaldai ” vadovai mano, kad šią problemą galime išspręsti tik kaip reikiantpakeliant muito mokestį išvežamai medienai. Taip pat daugiau baldų būtų galima skirti ir Rytų šalims –Kazachstanui, Baškirijai, Kirgizijai, Sibirui. Bet čia iškyla kita problema– tarpusavio atsikaitymo. Kadangi Azijos respublikų valiutanekonvertuojama, sudėtinga ją pakeisti į dolerius. Be to, šią rinką galiužkariauti kiti baldų gamintojai, ypač Baltarusijos, Lenkijos, Slovakijos.Mat jų ir žaliava pigesnė, ir muitų baltarusiams visai nereikia mokėti, olenkams ir slovakams jie nedideli. Dar viena labai opi problema – iš Lenkijos importuojami baldai. Jeibūtų vežama taip, kaip priklauso – sumokant 25 % muito mokestį –neapsimokėtų jų įvežti. Vadinasi, tokie baldai keliauja į Lietuvą nežinia
kaip. Ir jau visai negeras dalykas – įvežami seni baldai. Pirmiausiai, tainehigieniška, kartu galima įsivežti parazitų ir ligų. Be to, dažniausiaišių baldų gamyboje buvo naudojamos poliuretaninės medžiagos, kurių beveikneįmanoma sunaikinti. Dėl to kiekviena šalis suinteresuota tokių baldųišvežimu. Kas liečia naujų užsienio rinkų paiešką AB ” Kauno baldai ”, taiįvairias šalis yra siunčiami žmonės kurie ieško partnerių, tariasi,sudarinėja sutartis, priima užsakymus. Be to, stengiamasi dalyvautiįvairiuose užsienio šalyse rengiamose parodose, mugėse. Pavyzdžiui, dunauji bendrovės gaminiai “ Dana “ ir “ Simas “ dalyvavo Frankfurto (Vokietyja ) mugėje ir susilaukė lankytojų susidomėjimo. AB ”Kauno baldai”gauna palyginti nemažai eksporto užsakymų. Visai neseniai įmonėjesvečiavosi garsios Danijos firmos atstovai, kurie susidomėjo dviem minkštųbaldų komplektais – “ Simas “ ir “ Aluona “. Be to dar buvo atvykę svečiaiiš Tuiringijos (Vokietija). Vieni norėtų pirkti medienos, kiti siūlosteigti bendrą įmonę, prekybos firmą ar atstovybę ir Lietuvoje pardavinėtibaldus. Mat ir Vokietijoje jaučiama rinkos stoka. Gauta neblogų pasiūlymųiš Vidurinės Azijos. Siūloma sudaryti bendrą prekybos firmą, ir VidurinėjeAzijoje firminėje parduotuvėje kartu su kitais lietuviškais gaminiais būtųprekiaujama AB ” Kauno baldai ” gaminama produkcija. Aišku, įmonę džiugina, kad ji gauna nemažai eksporto užsakymų, tačiaune viskas taip gerai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Susirūpinimą kelialito devalvacija, nes jai nekis lito ir dolerio santykis, kaip yra dabar,tai ką nors eksportuoti nebus tikslinga. Prognozuoti AB ” Kauno baldai ” ateities perspektyvas yra labaisunku, juk dabartiniame Lietuvos ekonominiame gyvenime tiek daug chaoso.Žmonių pragyvenimo lygis kiekvieną dieną krenta – pajamos didėja žymiaimažesniais tempais negu kainos. Žmonės tampa nepajėgūs pirkti būtiniausios
reikmės prekes, o ką jau bekalbėti apie kitus poreikius. Dabartinė Lietuvosekonominė politika baigia sunaikinti taip vadinamąjį vidurinįjį visuomenėssluoksnį, kuris yra būtinas, kad valstybė normaliai galėtų funkcionuoti.

Ką aš tuom noriu pasakyti ? Ogi tai, kad dauguma Respublikos baldųįmonių gamina produkciją orentuodamasi į viduriniają klasę. O kas pirks šiąprodukciją, jei tos klasės nėra. Jau dabar baldų įmonės sunerimusios labaisumažėjusia realizacija – gamybos apimtys vis mažinamos ir mažinamos. Todėlkuom visa tai baigsis, pasakyti neįmanoma.

Išvados

Apžvelgus AB “Kauno baldai” dabartinę padėtį galime pastebėti, kad taitipiška Lietuvos baldų įmonė, kurioje atsispindi visos Lietuvos baldųpramonei būdingos problemos. Na, o ką būtų galima pasakyti konkrečiai apieAB “Kauno baldai”? 1) Įmonei būtinai reikalingas marketingo sktrius. Šiuo klausimu dabaryra sparčiai dirbama ir aš manau, kad šis skyrius bus įkurtas dar iki šiųmetų pabaigos. 2) Bendrovei reikėtų aktyviau dalyvauti baldininkų asociacijoje beipramonininkų komfederacijoje. 3) AB “Kauno baldai” turėtų rimtą dėmesį skirti pasenusių įrengimųpakeitimui. 4) Bendrovė apyvartinių lėšų stygių dengia įšankstinėmis išmokomis užpagamintą produkciją. Taip dažniausiai atsiskaito seni įmonės partneriai. 5) Įmonę labai slegia paskutinių kelių metų susikaupę delspinigiai užnesumokėtus mokečius į biudžetą. 6) Bendrovė vieną pusę pagaminamos produkcijos parduoda užsieniorinkoje, o kitą vidaus rinkoje. Perspektyvoje numatoma dar didintiprodukcijos eksportą, nes vidaus rinka nemoki.

Literatūra

1. V.Ankėnas ir kt. “ Gamybos aktyvimo klausimai “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 2- 3.

2. A. Armalytė “ Lietuviški baldai pagal užsakymą “, Respublika, 1995m., rugsėjo 23d.

3. E. Leviškienė “ Savim pasikliovimas ” – štai pergalės šaknys“. Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 2 – 3.

4. Z. Mikšys “ Beržo baldai žinomi ir vertinami Vakarų rinkoje “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 6.

5. Z. Mikšys “ Lietuviškų baldų gamintojai nori išlipti iš duobės, o

konkurencijos nebijo “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 5.

6. K. Šeputis “ Mokesčiai ” : pramonės akstinas ar stabdys ? “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 1.

7. E. Žurauskienė “ Nesaikingas ir nepadorus kritikavimas irgi nieko nepadeda “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr.5.

8. E. Žurauskienė “ Kad įmonė dirbtų reikia sparčiau suktis “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 4.

9. E. Žurauskienė “ Galime gaminti gerus, pigesnius už užsienietiškus lietuviškus baldus “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 5.

10. E. Žurauskienė “ Valstybės financinė politika turi būti palanki gamintojui “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 9.