Kauno baldų verslo planas

Turinys

Įvadas 2

1. Bendra įmonės charakteristika 2

2. Organizacinė aplinka 4

3. Politinė aplinka 7

4. Technologinė aplinka 8

5. Teisinė ir finansinė aplinkos 10

6. Ekonominė aplinka 13

Išvados 17

Literatūra 18

Įvadas

Pramonės įmonė dažniausiai apibūdinama kaip pramonės produkcijos
gamintoja, turinti techninį, organizacinį ir ūkinį vieningumą. Ji, kaip ir
kiekviena gamtoje egzistuojanti sistema priklauso nuo ją supančios aplinkos
ir tuo pačiu daro įtaką jai.

Pradedant bet kokią veiklą ar ją vystant būtinas aplinkos tyrimas ir
prognozavimas, kad būtų galima išsiaiškinti įmonės privalumus ir trūkumus
veiklos galimybes ir numatyti galimus konjuktūros pokyčius.

Šiame darbe aš apžvelgsiu akcinės bendrovės “ Kauno baldai “ aplinką,
pateiksiu kai kuurias prognozes.

1.Bendra įmonės charakteristika

Akcinė bendrovė “ Kauno baldai “ susikūrė buvusiam “ Kauno baldų “
gamybiniam susivienijimui susiskaldžius į atskiras įmones. Jis veikė nuo
1974 m. , sujungus atskiras medžio apdirbimo įmones į susivienijimą. 1974
m. sausio 1d. buvo sujungtas Kauno baldų kombinatas su Kauno baldų ir
medžio apdirbimo kombinatu, 1976 m. prie jų prijungtas medžio apdirbimo
kombinatas “ Startas “, kitos įmonės. Jos veikė jau nuo 3 – io dešimtmečio
pabaigos ir dar anksčiau, pavyzdžiui, pagrindiniai dabartinės bendrovės
cechai išaugo “ Lietmedžio “ lentpjūvės vietoje. Apie 1990 m. iš “ Kauno
baldų “ susivienijimo pradėjo atsiskirti filialai, virsdami bendrovėmis. “
Kauno baldų “ įmonė pirmiausia buvo vaalstybine firma, o 1992 m. lapkričio
16d.perorganizuota į akcinę bendrovę . Visuotinio akcininkų susirinkimo
priimtuose Įstatuose sakoma , jog akcinė bendrovė “ Kauno baldai “ – ūkinė
komercinė įmonė , reorganizuota iš valstybinės firmos “ Kauno baldai “,
privatizavus, viešai pasirašant akcijas ir veikianti savimokos principu,
yra juridinis asmuo ir turi savo atsiskaitomąsias sąskaitas b

bankuose ir
savarankišką balansą. Jos indeksuotas įstatinis kapitalas 1992 m. rugsėjo
1d. sudarė 146901.3 tūkst. rb. ( tame sk. valstybinis – 44931.4 tūkst. rb.
( 30.6 % ), akcinis – 101969.9 tūkst. rb. ( 69.4 % )).

Įmonė daugiausiai specializuojasi masinei svetainės ir bendro
kambario minkštų baldų komplektų gamybai, taip pat išleidžia kietų baldų
produkciją nedidelėmis serijomis ( lentynas, stalus ).

Įmonės pagrindiniai gamybiniai cechai ir administracija įsikūrę
Kaune, Šančiuose, gamybinis plotas siekia 13910 kvadratinių metrų, be
autotransporto, turi susisiekimą geležinkeliu. Bendrovei priklauso 2
filialai – “ Santakos ” filialas Kaune, Raudondvario pl. (gamyb. plotas –
1640 kvadratinių metrų ) ir įmonė Šakių raj. Kriūkų kaime (gamyb.plotas –
1572 kvadratinių metrų ). Įmonės išplanavimas pavaizduotas jos gamybiniame
plane, kuriame parodytas teritorijoje esančių pastatų ir statinių
išdėstymas, plotas, atstumai tarp jų, taip pat nubraižyta vėjų ruože.
Įmonės pagrindiniai pastatai yra mūriniai, jie nuolat rekonstruojami,
plečiami, remontuojami. Yra keli korpusai. Viename įsikūrusi cechų
administracija ir 1 – as gamybinis cechas, kitame – bendrovės
administracija, 2 – as cechas iir vidinis įmonės transportas. Atskiruose
pastatuose yra gatavos produkcijos sandėlis ( galerija sujungtas su
pirmuoju cechu, ją tiesiogiai parduodama pagaminta produkcija iš pirmojo
cecho į sandėlį ), taip pat lakštinių medžiagų, cheminių medžiagų
sandėliai. Dar vienas atskiras pastatas yr skirtas įmonės ūkiui.

Įmonėje gaminami svetainės ir bendro kambario minkštų baldų
komplektai “ Viržė “, “Žalgiris”, “ Ema “, “ Ema – 1 “, “ Jotulė “, “
Pietvė “, “ Aluona “, “ Pienė “, stalai “ Merkys “, “Galvė”. Šiais metais
pradėti gaminti komplektai “ Diana “ ir “Simas“. Produkcija realizuojama
tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Eksportui daugiausiai skirtos lentynos “
Nataša “, “ Silvija “, “Jūratė”, “ Shelf -2 “,“ Shelf -3 “, taip pat stalai
“ Asta – 1 “, kėdės “ Vidas “.
. Lentynas gaminti specializuojasi “Santakos“
filialas. Įmonė Kriūkų kaime tiekia bendrovės cechams pjautinę medieną,
putų poliuretaną, taip pat gamina vieną minkštą baldų komplektą. Iš
svetainės rinkinių daugiausiai yra gaminama “ Žalgirio “ ir “ Emos “
komplektų.

Pagamintos prekinės produkcijos dinamika pateikta 1. lentelėje.

1. lentelė

AB “ Kauno baldai “ prekinės produkcijos dinamika už 93 – 95 m.

| |93 m. |94 m. |95 m. *|
|Prekinė produkcija, tūkst. |26523 |25634 |22722 |
|Lt. | | | |

* Pastaba : 95 metų lapkričio ir gruodžio mėn. prekinė produkcija yra
planinė.

[pic]
1. pav. AB “ Kauno baldai “ prekinės produkcijos už 93 – 95 m. diagrama.

2.Organizacinė aplinka

Akcinės bendrovės Įstatuose numatyta, kad bendrovės valdymo organai
yra : visuotinis akcininkų susirinkamas ( aukščiausias valdymo organas ),
susirenkantis kartą per metus į stebėtojų tarybą, susidedanti iš 9 narių ir
renkama dviem metams, turinti teisę skirti ir atleisti Valdybos narius ir
pirminiką, ir kontroliuoti jos veiklą, direktorių valdybą, kuri organizuoja
bendrovės ūkinę ir komercinę veiklą.

Valdybą sudaro penki nariai : generalinis direktorius ir 4
direktoriai, kuriems yra pavaldūs žemesni struktūriniai padaliniai.
Ekonomikos direktoriui yra pavaldūs apskaitos, ekonomikos ir finansų
skyriai, technikos direktoriui – energomechaninius, vyr. konstruktoriaus,
vyr. technologo ir kt. skyriai, komercijos direktoriui – transporto cechas,
realizacijos ir tiekimo skyriai, gamybos direktoriui – gamybos skyrius ir
gamybiniai įmonės cechai ir filialai. Abu įmonės filialai taip pat turi
savo direktorius, o 1 – as ir 2 – as cechai – cechų viršininkus. Būtinus
gamybinius ryšius tarp atskirų padalinių užtikrina gamybos kooperacijos
grupė. Visi minėti skyriai turi atskirus padalinius ( grupes, barus ). Be
to generalinis direktorius turi kelis pavaduotojus, kurie rūpinasi
statybos, socialiniais, gaminių kokybės, prekybos su užsieniu klausimais.

Dabartinė or

rganizacinė valdymo struktūra yra tinkama įmonei, nes ji
atitinka įmonės dydį, gamybinę veiklą, užtikrina glaudžius ryšius tarp
atskirų įmonės padalinių, taip pat tarp įmonės ir jos filialo. Aišku,
nepamaišytų jai ir modernizacija – įmonei būtinai reikia marketingo
skyriaus, be to reikėtų įsigyti daugiau kompiuterių, nes jų stygius tikrai
jaučiamas įmonėje, daugiau dėmesio reikėtų skirti savo produkcijos
reklamai.

AB “Kauno baldai” organizacinė valdymo struktūra

[pic]

3.Politinė aplinka

Kalbant apie AB “ Kauno baldai “ politinę aplinką, reikėtų paminėti,
kad bendrovė priklauso baldų gamintojų asociacijos “ Medė “ nariams. Šiais
metais gegužės mėn. asociacijai “ Medė “ sukako penki metai. Kadangi
Vyriausybė iki tol buvusias pramonines ministerijas panaikino, iš pradžių
įkūrdama Pramonės ministeriją, paskui ją pakeitusi Pramonės ir prekybos
ministerija, baldininkams reikėjo vienytis, ieškoti savų tolesnio
egzistavimo kelių. Todėl 1990 m. gegužės mėn. ir buvo įkurta gamybinė –
komercinė asociacija. Bet jau 1991 m. tuometiniai premjeras V. Vagnorius ir
vicepremjeras Z. Vaišvila panaikino ir visas asociacijas.

Panaikinus komercines struktūras asociacijoje ji buvo perregistruota
ir pačioje asociacijoje įkurta gamybinė – komercinė UAB “ Agva ” kuri
veikia ir šiandien.

Na, o pati asociacija “Medė” dirba grynais visuomeniniais pagrindais.
Joje yra tik du apmokami darbininkai. Asociacijoje dabar yra 25 nariai,
nors norinčių yra ir daugiau. Bet kol kas asociacija vienija praktiškai
buvusias valstybes, o dabar privatizuotas baldų ir medžio apdirbimo
pramonės įmones.

Asociacija “Medė” bando padėti baldų pramonės įmonėms spręsti bendros
gamybos, komercijos ir marketingo klausimus.

Turinčios konkrečių pasiūlymų, norinčius užmegzti dalykinius ryšius
užsienio firmų vadovai, specialistai as

sociacijos yra tiesiog siunčiami į tą
ar kitą baldų įmonę, nes asociacija gerai žino jų galimybes, poreikius,
planus, sumanymus.

Asociacija rūpinasi prekybos klausimais, padeda įmonėms su savo
produkcijos pavyzdžiais dalyvauti tarptautinėse parodose užsienyje, be to
rengia specializuotas muges Lietuvoje.

Baldininkų asociacija “Medė” padeda įmonėms ir realizacijos
klausimuose. Pastebėjusi, kad smarkiai sumažėjo išleidžiamų gaminių
pirkimas mažmeninėje prekybije, “Medė” baldininkams pasiūlė steigti
stambias firmines parduotuves. Baldai tuose prekybos centruose turėtų būti
15 – 20 % pigesni negu dabar, pardavinėjant juos prekybininkams, nes
pastarieji kiek nori, tiek ir didina kainas.

Be to, asociacijoje įsikūrusi UAB “Agva” padeda baldininkams ir
medžio apdirbėjams apsirūpinti medžiagomis, pirmiausia lakais, dažais,
furnitūra ir kitomis, be kurių neįmanoma gamyba. Nesunku suprasti, kad
perkant didesnį kiekį, visada galima daug pigiau nusipirkti.

Lietuvos baldų gamintojų asociacija galvoja ir apie narystę Europos
Komisijos baldų gyventojų fedaracijoje. Bet vien tik stojamasis mokestis 5
tūkstančiai litų.

Informaciją iš federacijos asociacija gauna jau ir dabar, nors dar
nėra jos nariu. Ta informacija labai naudinga, nes ji jungia daugiau kaip
5000 narių iš Europos šalių.

Asociacija sprendžia problemas, kurios būdingos ne tik baldų pramonės
šakai, bet ir visai Lietuvos pramonei. Tokiais atvejais viskas yra daroma
per Lietuvos pramoninkų konfederaciją.

Jaučiame asociacijos parama baldų įmonėms ir sprendžiant teisinius
bei finansinius klausimus. Juk ne paslaptis, kad šiuo metu yra ne mažai
tikrai neapgalvotų, skubotų, prieštaringų Vyriausybei nutarimų,
nesuprantamų poistatyminių aktų, tiesiog trukdančių dirbti naujoviškai,
rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl aiškintis, įrodinėti, kartais ir kovoti
dėl savo teisių visiems kartu yra žymiai lengviau.

Aš manau, kad tokia baldų gamintojų asociacija yra tikrai reikalinga
visiems aišku, kad viena įmonė negalėtų daryti jokio spaudimo vyriausybei
sprendžiant baldininkams aktualius klausimus. Vyriausybė jau pripažino, kad
baldų pramonės šaka yra prioritetinė, o tai reiškia, kad ji turėtų padėti
baldininkams, skiriant jiems lengvatinius kreditus, sprendžiant mokesčių
bei muitų klausimus. Reikalai šioje srityje nelabai juda. Tačiau,
asociacijos spaudžiama vyriausybė tikrai turės imtis kažkokių tai veiksmų
šiais klausimais. Be to, aš manau, kad asociacija turėtų plėsti savo veiklą
priimant į savo gretas naujus narius.

4.Technologinė aplinka

Kalbant apie AB “ Kauno baldai ” technologinę aplinką, reikėtų
paminėti, kad padėtis nėra labai gera. Priežastis – seni įrengimai.
Atnaujinti gamybą ir pirkti naujus įrengimus – tai daug lėšų reikalaujantis
darbas. Tuo labiau šiuo metu, jaučiant didelį apyvartinių lėšų stygiu, tai
padaryti yra labai sunku. Kiek įmanoma, su naujų įrengimų gamintojais
stegiamasi atsiskaityti per barterines sutartis, t.y. už įrengimus
atsiskaitant savo gaminama produkcija.

Dabar įmonėje veikia nauja plokščių dengimo laku linija, todėl
apdailos darbams naudojama ultravioletinio kietėjimo lakai. Todėl baldai
yra padengiami ne tik kokybiškai, bet ir ekologiškai švaria danga. Mat
lakas dabar naudojamas be skiediklio ( šis turi daug lakių kenksmingų
komponentų ). Pernai iš Danijos už 300 tūkst. markių bendrovė pirko
įrengimus, skirtus porolonui pjaustyti.

Įmonėje jaučiamas poreikis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui,
vakaruose dabar tapo neperspektyvūs faneruoti baldai ir jų perkama labai
mažai. Pageidaujama produkcijos, kuri būtų pagaminta tik iš gryno medžio.

Manyčiau, kad įsigyti naujus įrengimus ir technologijas AB “ Kauno
baldai “ yra būtina ir kiek įmanoma greičiau. Juk visa tai turi labai
didelę įtaką įmonės gamybiniams pajėgumams, kokybei. Be to, dėl įrengimų
nusidėvėjimo sumažėja jų našumas, nenaudojama daugiau žaliavų, energijos,
medžiagų. Daug išlaidų sudaro juos remontuojant.

Be fizinio susidėvėjimo, svarbus ir moralinis nusidėvėjimas. Jei
pažiūrėtume į lentelę, tai pamatytume, kad įrengimai AB “ Kauno baldai “
nėra labai seni. Tačiau, jei įvertintume moralinio nusidėvėjimo atžvilgiu,
tai didžioji įrengimų dalis yra pasenę.

Jei AB “ Kauno baldai “ pasikeistų bent dalį pasenusių įrengimų, tai
jos gaminių savikaina sumažėtų gana žymiai. Įmonės gaminiai pasidarytų
konkurantabilesni, nes jie būtų parduodami žemesne kaina, negu konkurentų.
Būtų parduodama daugiau gaminių, išsiplėstų įmonės rinka.

2. lentelė

AB “ Kauno baldai “ įrengimų amžiaus struktūra

|Įrengimų amžiaus grupė |Įrengimų skaičius |Lyginamoji dalis, % |
|iki 5 m. |17 |10.2 |
|5 – 10 m. |50 |29.9 |
|10 – 20 m. |62 |37.1 |
|20 – 30 m. |29 |17.4 |
|30 m. ir daugiau |9 |5.4 |
|Viso |167 |100.0 |

[pic]

4.Teisinė ir financinė aplinka

Baldininkams, kaip ir kitoms įmonėms, trukdo apyvartinių lėšų stygius
ir sutrikę ryšiai su prekyba. Parduotuvės nebegauna dotacijų ir su įmonėmis
atsiskaityti gali tik pardavusios prekes. O įmonės iš anksto turi sumokėti
už medžiagas, mokesčius valstybei, nemažas sumas įšaldo pridėtinės vertės
mokestis. Produkcijai tik išvažiavus pro įmonės vartus, išsyk yra
skaičiuojami visi mokesčiai, o jei jie nurodytais terminais nesumokami yra
skaičiuojami delspinigiai. Anksčiau mokesčiai buvo mokami tik po įplaukų,
kai už parduotus gaminius grįžta pinigai. Už realizaciją iš karto reikia
mokėti 18 % PVM, medžiagas, žaliavas susivežiai – vėl 18 % PVM. Grubiai
paskaičiavus gaunasi, kad praėjusiais metais baldų įmonių apivartinių lėšų
poreikis išaugo 2 – 2.5 karto.

Premjerui A. Šleževičiui ne kartą baldininkai rašė, prašydami, kad
Vyriausybė peržiūrėtų PVM mokėjimą ir sąlygas naujoms technologijoms ir
įrengimams. Dabar gaunasi tokia situacija, kad baldinikai išankstiniais
mokesčiais kredituoja valstybę.

Arba santykiai su “ Sodra “. Negana to, kad įmonės turi mokėti už
tris pirmąsias ligos dienas, bet privalo ir tuos pačius 31 % pervesti iki
15d. “ Sodrai “ (anksčiau buvo pervedamas tik neišmokėtas skirtumas ),
mokėti pagal ligonlapius ir prašyti “ Sodros “ išmokėtą sumą grąžinti. Vėl
gaunasi kreditavimas. Sąžiningai mokantys pramoninkai dėl to patenka į
kėblę padėtį.

Avansinio pelno mokėjimo irgi kitaip nepavadinsi, kaip kreditu
valstybės biudžetui. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas nenumato
delspinigių už avansinius mokėjimus. Tačiau mokesčių ispekcija,
pasinaudodama suteikia teisę nurodyti terminus ir tvarką, ne tik verčia
įmones avansu pelno mokesčio išmokėti kelis sykius daugiau negu pagal
ataskaitinės datos pelno apyskaitą, plius dar 180 % metinių delspinigių,
bet ir išplėtė įstatymų sąvokas taip, jog tam tikrais atvejais net
nuostolinga įmonė turi mokėti pelno mokestį. Dažni reikalavimų pakeitimai,
kurie subjektams nepateikiami, vieni kitiems, suteikia galimybę “ gaudyti “
klystančius ir rinkti papyldomus mokesčius.

Pažiūrėjus į AB ” Kauno baldai ” matosi, kad situacija joje yra labai
panaši į situaciją bendrai pramonėje.

Bendrovėje šiais metais lankėsi net Prezidentas A. Brazauskas.
Pokalbiuose buvo aptarta, kaip pagerinti visos baldų pramonės darbą.
Konkrečiai pirmiausia kalbėta apie už nesavalaikį bendro akcizo mokesčio
mokėjimą priskaičiuotus 1993 m. delspinigius. Jų buvo po 0.5 % kas dieną,
t.y. 180 % per metus. Nesunku įsivaizduoti, kokios sumos susidarė. Gerai,
kad šiuo klausymu buvo susitarta ir delspinigių skolos mokėjimas atidėtas
dviems metams. Tačiau, kas bus po dviejų metų, įmonės vadovams net baugu
pagalvoti. Šiaip eilinius mokesčius į biudžetą ir “Sodrai”, AB ” Kauno
baldai ” yra pajėgūs susimokėti, tačiau su užsilikusiomis skolomis seka
sunkiai.

Dar grįžkime prie apyvartinių lėšų. Apyvartinių lėšų stygių įmonės
bando sumažinti keliais būdais. Vienas iš jų – papildomi akcininkų įnašai.
Yra skelbiama nauja akcijų emisija. Surinkti grynieji pinigai yra
panaudojami apyvartinėms lėšoms didinti. Tačiau, jeigu įmonės ekonominė
padėtis nelabai gera, tai jai sunku pritraukti daug naujų akcininkų. Todėl
apyvartinės lėšos padidėja nežymiai. Kitas būdas – paskolos iš banko.
Pasirenkami tie bankai kurie ima mažiausias palūkanas. Žinoma, kreditas
neigiamai atsiliepia pelnui, bet delspinigiai, prastovos daug
nuostolingesnės. O paskolos leidžia didinti veiklos apimtis.

Baldininkai norėtų, kad jų įmonėms būtų skiriami diferencijuoti
kreditai, išskiriant kreditus investicijoms ir kreditus komerciniams
tikslams. Kredito investicijoms palūkanos turėtų būti 2 – 3 kartus mažesnės
negu bendriems reikalams. Tada baldų įmonės galėtų pradėti imti ilgalaikius
kreditus technikai, irengimams atnaujinti. Kol trūksta apyvartinių lėšų,
praktiškai šia linkme iki šiol nieko nedaroma. Pavyzdžiui, AB ” Kauno
baldai ” gamyba, palyginus su 1989m. , sumažėjo daugiau negu du kartus. Kai
kas ją sumažino 3 kartus, kai kas mažiau – 20 % (Klaipėda, Šilutė). O AB ”
Vilniaus baldų kombinatas ”, AB “ Jonavos baldai “ priverti mažinti gamybą
labai smarkiai. Todėl diferensijuotų kreditų skyrimas baldų įmonėms būtų
didelė laiku suteikta pagalba.

Kalbant konkrečiai ką šioje srytije nuveiktų AB ” Kauno baldai ”
reikėtų paminėti tai, kad jie nesulaukdami jokios paramos iš Vyriausybės,
rengiasi patys imti kreditą iš kai kurių savo Vakarų pirkėjų. Bendrovės
vadovai labai apgailestauja, kad Lietuvos Vyriausybė nerengia biznio planų
konkurso užsienio investicijoms gauti. Apie kam nors paskirtas investicijas
sužinoma po laiko, nežinia, kaip ir kuo remiantis jos skirstomos. Taigi
įmonė yra priversta imti kreditą naujiems įrengimams pirkti, apeidami ir
Vyriausybę ir mūsų bankus.

Ir dar, pagalbėkime šiek tiek apie muitus. Vyriausybė gindama baldų
įminių interesus, uždėjo muitą įvežamiems iš užsienio baldams. Jis sudaro
25 % nuo gaminio kainos. Todėl nauji užsienietiški baldai rimtos
konkurencijos vietiniams gamintojams nesudaro.Jų kainos labai aukštos.
Dažnai jos du, tris, keturis kartus didesnės negu analogiškų lietuviškų
baldų kainos. O kas liečia kokybę, dizainą, tai lietuviški baldai
nenusileidžia vakarietiškoms firmoms, o kai kur ir lenkia.

Gan opi problema lieka Rusijos ( ir NVS ) miestų politika, nors ir
nuo š.m. sausio mėn. dvigubą muito mokestį Rusija sumažino pusiau ( apie 20
% pagaminamos produkcijos AB ”Kauno baldai” eksportuoja būtent į Rusiją ).
Dabar yra 20 % įvežimo mokestis, bet ne mažesnis kaip 2 ekiu už kilogramą,
plius 23 % mokesčių mokėtojams į jų valstybės biudžetą. Taigi išeina 43%
mokesčiams, vagono kaina 1000 km. – 1000 $. Tad AB ” Kauno baldai ”
atsidūrę Sibire, kainuoja 2.5 karto brangiau. Šitaip, dėja, neįmanoma
konkuruoti. Gerai dar, kad Lietuvos vyriausybė neapmokestina išvežamų baldų
pramonės gaminių.

Man pačiam asmeniškai teko kalbėti AB ” Kauno baldai ” ekonomikos
direktorium G. Urbonu. Direktorius mano, kad norint, kad įmonė galėtų
normaliai funkcionuoti, tai jai reikalingi kreditai su 7 % metinių
palūkanų. Kitaip įmonė iš savo pelno sugebės atsiskaityti tik su naujais
kreditoriais, o padengti ankstesnius įsiskolinimus nebus įmanoma. Na, o kas
liečia muitus, tai G. Urbonas mano, kad pagrindinė problema šioje srityje
yra Rusijos ir NVS šalių muitų politika. Jei Rusijos ( ir NVS ) Vyriausybė
sumažins muitus įvežamai produkcijai, tai perspektyvos čia tikrai neblogos.
Rusijoje yra daug pirkėjų, kurie pasirengę pirkti AB ”Kauno baldai”
produkciją. Juos labai traukia tokie seni minkštų baldų komplektai, kaip “
Ema “ ir “Žalgiris”, todėl įmonei nereikėtų jokių naujų kapitalinių įdėjimų
atnaujinant gamyba.

5.Ekonominė aplinka

Miškų ir medžio apdirbimo pramonė yra viena iš prioritetinių šakų.
Tai yra patvirtinta naujai vyriausybės priimtoje miškų ir medžio apdirbimo
pramonės programoje. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Šio prioriteto
baldinikai ir nejaučia. O juk turėtų būti kažkokios skatinimo priemonės,
gal ir laikinos lengvatos pramonės šakai plėtoti. Gal kreditus mažesnėm
palūkanom suteikti, gal pelno mokestį šiek tiek sumažinti. Ne kas kitas, o
Vyriausybė turėtų galvoti ir rasti tinkamą sprendimą, kaip skatinti
eksportą. Tačiau dėja. Nieko panašaus Vyriausybės veiksmuose nesimato.
Vyriausybė net nesugeba išspręsti tokio baldų pramonės įmonėms aktualaus
klausimo – kirstinės miško medienos eksporto, tuo tarpu, kai baldų įmonės
nesugeba apsirūpinti gera, kokybiška miško mediena.

Dabar šiek tiek apie tai kaip AB ” Kauno baldai ” apsirūpina
žaliavomis. AB ” Kauno baldai ” žaliavą, pagrindines ir pagalbines
medžiagas gauna iš įvairių tiekėjų :

1. Apvalią miško medžiagą ( rastus ) – iš Kauno, Šakių, Trakų, Kazlų

Rūdos, Varėnos miškų uriėdijų ( be to, Kauno, Šakių urėdijos teikia ir

pjautinę medieną ).

2. Medienos drožlių plokštes, klijuotą bei drožtą fanerą iš

Klaipėdos, Kazlų Rūdos tiekėjų.

3. Chemines medžiagas (lakus, klijus) – iš Rusijos, Ukrainos bei

Lietuvos tiekėjų.

4. Furnitūrą – iš Lietuvos tiekėjų.

5. Plieninę vielą – iš Latvijos ( Liepojos miesto ), bei Ukrainos

tiekėjų.

6. Poroloną – iš Estijos, Lenkijos tiekėjų.

7. Gobeleną – iš Belgijos, bei Vilniaus “ Audėjo “.

Su kai kuriais tiekėjais sudaromos metinės sutartys, kaip antai su
keliomis miškų urėdijomis, bei Ukrainos ir Latvijos tiekėjais, taip pat
naudojami barteriniai mainai, kaip antai su Belgija bei daugiausia
atsikaitoma grynais pinigais, tai yra egzistuoja viekartiniai susitarimai.

AB ” Kauno baldai ” žaliavą, medžiagas gauna ne tik tiesiogiai iš
tiekėjų, bet ir per tarpininkus – komercines firmas, kaip antai UAB “ Agva
“.

Kalbant apie AB ” Kauno baldai ” konkurentus, reikėtų paminėti tai,
kad Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 2.5 tūkst. Tai firmos užsiėmančios
medžio apdirbimu, baldų gamybą ir prekybine veikla.

Negalima sakyti, kad šios firmos AB ” Kauno baldai ” konkurencijos
atžvilgiu nekelia problemų. Tačiau kaip mano bendrovės vadovybė, tai tik
laikinas reiškinys. Stambiose įmonėse pridėtinės išlaidos yra gerokai
didesnės, negu mažose uždarose akcinėse, kur dirba penkiolika, dvidešimt ar
trisdešimt žmonių. Praktiškai jos visas medžiagas perka už grynus pinigus,
pagaminta produkciją parduoda irgi už grynus pinigus. Nuo mokesčių mokėjimo
dažniausiai išsisuka arba juos moka “ dėl akių “. Kiek kitaip yra stambiose
įmonėse. Juose yra griežta ir tiksli apskaita, už viską moka ne mažus
mokesčius. Tačiau atsigavus tikrajai baldų pramonei, tos mažosios negalės
prilygti stambiasnėms nei kokybe, nei darbo našumu, nei turimomis
techninėmis galimybėmis.

Didesnę konkurenciją AB ” Kauno baldai ” sudaro tokie, irgi stambūs
gamintojai, kaip AB “ Vilniaus baldai “, AB “ Šilutės baldai “, AB “
Klaipėdos baldai “, AB “ Ukmergės “, AB “ Jonavos baldai “, Šiaulių AB “
Venta “, Vilniaus AB “ Ąžuolas “, Kauno AB “ Freda “, Radviliškio AB “
Beržas “ ir kt. Tačiau tokios kiek nors rimtesnės konkurencijos AB ” Kauno
baldai ” nejaučia net iš jų. Priežastis tame, kai buvo steigiami fabrikai,
buvo stengiamasi juos profiliuoti taip, kad gamintų skirtingą produkcijos
rūšį. Pavyzdžiui, AB “ Freda “ gamina svetainės baldus, sekcijas ir baldus
bankams, AB “ Venta “ – kėdes, baldus iš masyvios medienos, baldus
įstaigoms, ofisams. AB “ Šilutės baldai “ – virtuvės baldus. Klaipėdos ir
Jonavos įmonės – miegamojo baldus. AB “ Kauno baldai “ – skydinius,
minkštuosius baldus ir t.t. AB ” Kauno baldai ” puse savo produkcijos
parduoda vidaus rinkoje, o kita pusė užsienio rinkoje. Apie 30 %
pagaminamos produkcijos išvežama į vakarus ( Danija, Belgija ), o 20 % į
rytus ( Vidurinės Azijos respublikos, Sibirą, Ukrainą ). Eksportuodami AB ”
Kauno baldai ” susiduria su įvairiomis problemomis. Žymiai didesnę
produkcijos dalį bendrovė galėtų parduoti Vakaruose, bet, pabrangus
žaliavoms ( ypač medienai ), produkcija pasidarė nerantabili. Be to, didelė
problema – kokybiška mediena, iš kurios būtų galima pagaminti labai geras
prekes. Priežastis – geresnė mediena išvežama iš Respublikos. Nieko
neišsprendė ir nustatytos privalomos parduoti medienos kvotos. AB ” Kauno
baldai ” vadovai mano, kad šią problemą galime išspręsti tik kaip reikiant
pakeliant muito mokestį išvežamai medienai.

Taip pat daugiau baldų būtų galima skirti ir Rytų šalims –
Kazachstanui, Baškirijai, Kirgizijai, Sibirui. Bet čia iškyla kita problema
– tarpusavio atsikaitymo. Kadangi Azijos respublikų valiuta
nekonvertuojama, sudėtinga ją pakeisti į dolerius. Be to, šią rinką gali
užkariauti kiti baldų gamintojai, ypač Baltarusijos, Lenkijos, Slovakijos.
Mat jų ir žaliava pigesnė, ir muitų baltarusiams visai nereikia mokėti, o
lenkams ir slovakams jie nedideli.

Dar viena labai opi problema – iš Lenkijos importuojami baldai. Jei
būtų vežama taip, kaip priklauso – sumokant 25 % muito mokestį –
neapsimokėtų jų įvežti. Vadinasi, tokie baldai keliauja į Lietuvą nežinia
kaip. Ir jau visai negeras dalykas – įvežami seni baldai. Pirmiausiai, tai
nehigieniška, kartu galima įsivežti parazitų ir ligų. Be to, dažniausiai
šių baldų gamyboje buvo naudojamos poliuretaninės medžiagos, kurių beveik
neįmanoma sunaikinti. Dėl to kiekviena šalis suinteresuota tokių baldų
išvežimu.

Kas liečia naujų užsienio rinkų paiešką AB ” Kauno baldai ”, tai
įvairias šalis yra siunčiami žmonės kurie ieško partnerių, tariasi,
sudarinėja sutartis, priima užsakymus. Be to, stengiamasi dalyvauti
įvairiuose užsienio šalyse rengiamose parodose, mugėse. Pavyzdžiui, du
nauji bendrovės gaminiai “ Dana “ ir “ Simas “ dalyvavo Frankfurto (
Vokietyja ) mugėje ir susilaukė lankytojų susidomėjimo. AB ”Kauno baldai”
gauna palyginti nemažai eksporto užsakymų. Visai neseniai įmonėje
svečiavosi garsios Danijos firmos atstovai, kurie susidomėjo dviem minkštų
baldų komplektais – “ Simas “ ir “ Aluona “. Be to dar buvo atvykę svečiai
iš Tuiringijos (Vokietija). Vieni norėtų pirkti medienos, kiti siūlo
steigti bendrą įmonę, prekybos firmą ar atstovybę ir Lietuvoje pardavinėti
baldus. Mat ir Vokietijoje jaučiama rinkos stoka. Gauta neblogų pasiūlymų
iš Vidurinės Azijos. Siūloma sudaryti bendrą prekybos firmą, ir Vidurinėje
Azijoje firminėje parduotuvėje kartu su kitais lietuviškais gaminiais būtų
prekiaujama AB ” Kauno baldai ” gaminama produkcija.

Aišku, įmonę džiugina, kad ji gauna nemažai eksporto užsakymų, tačiau
ne viskas taip gerai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Susirūpinimą kelia
lito devalvacija, nes jai nekis lito ir dolerio santykis, kaip yra dabar,
tai ką nors eksportuoti nebus tikslinga.

Prognozuoti AB ” Kauno baldai ” ateities perspektyvas yra labai
sunku, juk dabartiniame Lietuvos ekonominiame gyvenime tiek daug chaoso.
Žmonių pragyvenimo lygis kiekvieną dieną krenta – pajamos didėja žymiai
mažesniais tempais negu kainos. Žmonės tampa nepajėgūs pirkti būtiniausios
reikmės prekes, o ką jau bekalbėti apie kitus poreikius. Dabartinė Lietuvos
ekonominė politika baigia sunaikinti taip vadinamąjį vidurinįjį visuomenės
sluoksnį, kuris yra būtinas, kad valstybė normaliai galėtų funkcionuoti.

Ką aš tuom noriu pasakyti ? Ogi tai, kad dauguma Respublikos baldų
įmonių gamina produkciją orentuodamasi į viduriniają klasę. O kas pirks šią
produkciją, jei tos klasės nėra. Jau dabar baldų įmonės sunerimusios labai
sumažėjusia realizacija – gamybos apimtys vis mažinamos ir mažinamos. Todėl
kuom visa tai baigsis, pasakyti neįmanoma.

Išvados

Apžvelgus AB “Kauno baldai” dabartinę padėtį galime pastebėti, kad tai
tipiška Lietuvos baldų įmonė, kurioje atsispindi visos Lietuvos baldų
pramonei būdingos problemos. Na, o ką būtų galima pasakyti konkrečiai apie
AB “Kauno baldai”?

1) Įmonei būtinai reikalingas marketingo sktrius. Šiuo klausimu dabar
yra sparčiai dirbama ir aš manau, kad šis skyrius bus įkurtas dar iki šių
metų pabaigos.

2) Bendrovei reikėtų aktyviau dalyvauti baldininkų asociacijoje bei
pramonininkų komfederacijoje.

3) AB “Kauno baldai” turėtų rimtą dėmesį skirti pasenusių įrengimų
pakeitimui.

4) Bendrovė apyvartinių lėšų stygių dengia įšankstinėmis išmokomis už
pagamintą produkciją. Taip dažniausiai atsiskaito seni įmonės partneriai.

5) Įmonę labai slegia paskutinių kelių metų susikaupę delspinigiai už
nesumokėtus mokečius į biudžetą.

6) Bendrovė vieną pusę pagaminamos produkcijos parduoda užsienio
rinkoje, o kitą vidaus rinkoje. Perspektyvoje numatoma dar didinti
produkcijos eksportą, nes vidaus rinka nemoki.

Literatūra

1. V.Ankėnas ir kt. “ Gamybos aktyvimo klausimai “, Lietuvos ūkis, 1995m.,

Nr. 2- 3.

2. A. Armalytė “ Lietuviški baldai pagal užsakymą “, Respublika, 1995m.,

rugsėjo 23d.

3. E. Leviškienė “ Savim pasikliovimas ” – štai pergalės šaknys“. Lietuvos

ūkis, 1995m., Nr. 2 – 3.

4. Z. Mikšys “ Beržo baldai žinomi ir vertinami Vakarų rinkoje “, Lietuvos

ūkis, 1995m., Nr. 6.

5. Z. Mikšys “ Lietuviškų baldų gamintojai nori išlipti iš duobės, o

konkurencijos nebijo “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 5.

6. K. Šeputis “ Mokesčiai ” : pramonės akstinas ar stabdys ? “, Lietuvos

ūkis, 1995m., Nr. 1.

7. E. Žurauskienė “ Nesaikingas ir nepadorus kritikavimas irgi nieko

nepadeda “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr.5.

8. E. Žurauskienė “ Kad įmonė dirbtų reikia sparčiau suktis “, Lietuvos

ūkis, 1995m., Nr. 4.

9. E. Žurauskienė “ Galime gaminti gerus, pigesnius už užsienietiškus

lietuviškus baldus “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 5.

10. E. Žurauskienė “ Valstybės financinė politika turi būti palanki

gamintojui “, Lietuvos ūkis, 1995m., Nr. 9.

Leave a Comment