TURINYS
ĮVADAS 21.VERSLO KŪRIMO PRIELAIDOS 32.PAGRINDINĖS SĄVOKOS 33.VERSLININKYSTĖS SĄLYGOS 44.VERSLO PRADŽIOS MOTYVAI 55.NUO KO PRADĖTI VERSLĄ 66.VERSLO IDĖJOS 77.SĖKMINGO VERSLO RODIKLIAI 88.TIKSLŲ KĖLIMAS VERSLE 99.VERSLO RŪŠIES PASIRINKIMAS 910.KAPITALO IR PAJAMŲ ŠALTINIAI 1011.VERSLO PLANO SUDARYMAS 1212.IŠVADOS 14LITERATŪRA 15ĮVADASVerslas – tai tam tikras kryptingas, mūsų šalyje mažai išbandytas ūkininkavimo bei turto kūrimo būdas. Jis mūsuose žengia pirmuosius žingsnius. Dalis verslininkų patirties įgijo remdamiesi užsienio šalių praktika, kiti bandė remtis menkomis teorinėmis žiniomis. Ne vienas pastarųjų verslą sugebėjo pradėti ir plėtoti jau pirmajame privatizavimo etape įgiję materialinę techninę bazę, lėšų bei patirtį. Taip pat į verslą atėjo nemažai žmonių, kurie pasinaudojo nevykusia privatizacija, prastai paruoštais įstatymais, spėjo lengvai įsigyti nemažai turto, nors menkai išmanė verslininkystę. Pastaruoju metu į verslą ateina daugiau rimtai pasiruošusių verslininkystei ir geriau įsitvirtinančių versle žmonių. Jie pasirenka tas veiklos sritis, kurias geriau pažysta. Tačiau yra ir kita žmonių kategorija, kurie verslą pradeda neturėdami žinių, patirties, pakankamai kapitalo ir nežinodami kaip teisingai ir efektyviai plėtoti verslą. Lietuvoje jau turime užregistruotų per 40 tūkst. privačių personalinių, akcinių bei kitokių įmonių. Stabilių ir gerų įmonių būtų žymiai daugiau, jei visi pradedantieji turėtų stipresnius teorinius pamatus kaip pradėti verslą. Šiame referate mes ir norėtume atskleisti, kas yra svarbiausia verslo pradžiai. Sau iškėlėme tokius tikslus:• Išsiaiškinti, kas yra verslininkystė, verslininkas.• Atskleisti verslininkystės svarbą ir specifiką.• Atskleisti pagrindines verslo sąlygas.• Nurodyti pagrindinius motyvus pradedant verslą.• Išsiaiškinti, nuo ko pradedamas verslas.• Išvardinti sėkmės faktorius verslui pradėti.• Atskleisti verslo idėjų atsiradimo šaltinius.• Išvardinti galimus kapitalo bei pajamų šaltinius.• Išsiaiškinti, kokia galima rizika ir pelnas pradedant verslą.1. VERSLO KŪRIMO PRIELAIDOS
Verslininkystė rinkos sąlygomis yra pagrindinė ūkio organizavimo forma, įgalinanti pasiekti ekonomikos augimą. Apie tai byloja ir užsienio šalių praktika. Verslininkystė išmaitino Ameriką – teigia amerikiečių ekonomistai. Verslininkystės teorijoje ir praktikoje žinomos trys pagrindinės verslo organizavimo formos: individualios (personalinės) įmonės, partnerinės įmonės ir bendrovės (korporacijos). Jos skiriasi dydžiu, kapitalo sudarymu, veiklos sfera, turi savo privalumų bei trūkumų. Antroje XX a. pusėje išvystytos rinkos šalyse ypač suaktyvėjo smulkaus biznio (mažų ir vidutinių) įmonių kūrimasis. Lietuvoje ekonomikos perspektyva taip pat siejama su verslininkystės plėtojimu bei skatinimu. Ateitis priklauso verslininkystei. Jau dabar Lietuvoje yra daug žmonių, bandančių savo jėgas šioje veiklos sferoje. Manoma, jog yra nemažai tokių žmonių, kurie užsiimtų tam tikru verslu, jei žinotų, nuo ko pradėti, ką ir kaip organizuoti. Todėl svarbu susipažinti su pagrindiniais verslo kūrimo principais bei metodais, mokytis verslo kūrimo paslapčių. Beje verslininku gali tapti kiekviena iniciatyvus, sumanus, veiklus ir nebijantis rizikos žmogus (neatsižvelgiant į amžių, lytį, profesiją ir kt.).2. PAGRINDINĖS SĄVOKOSVerslas, verslininkas, verslininkystė… Šie žodžiai jau įsitvirtino mūsų žodyne. Dėl jų vartojimo jau spėjo įsiliepsnoti ginčai, nes pradėjo egzistuoti ir kitas, kai kuriems priimtinesnis rinkinys: spekuliantas, išnaudotojas, buožė, sukčius ir t.t. Taip yra todėl, kad Lietuva yra ,,jauna“ valstybė, dar visai neseniai perėjusi nuo planinės į rinkos ekonomiką. Pasikeitus politinei bei ekonominei situacijai šalyje, ne visi sugebėjo pakeisti savo mąstymą. Dar ir dabar yra manančių, jog planinė ekonomikos sistema geresnė už rinkos. Dauguma buvo pratę už nedidelį darbą gauti tokį pat užmokestį kaip ir daug dirbantis. Su nepriklausomybe atėjo ir nauji Lietuvai ekonominiai dėsniai: atlyginimas pagal darbo kiekį ir kokybę. Tie, kas suvokė pasikeitimų esmę, mokėjo pasinaudoti palankia verslui situacija, kiti gi rado jaunos valstybės įstatymų spragą ir nelegaliais būdais pradėjo užsidirbinėti ,,nešvarius“ pinigus. Tačiau tokie verslininkiūkščiai vėliau ar anksčiau bus nubausti, įstatymų spragos ištaisytos, o tie kas pradės ar pradėjo legalų verslą įsitvirtins rinkoje ir jei sugebės išsilaikys ilgą laiką.3. VERSLININKYSTĖS SĄLYGOSVerslininkystė – tai veikla turinti šias tris sąlygas:• Žmogus, kaip gamintojas būdamas privatus asmuo, savyje sujungia ir tikslo užsibrėžimo funkciją, ir jo pasiekimo priemones. Kitaip tariant, jis prisiima visų atsakomybę už padarytų veiksmų pasekmes, t.y. rizikuoja.• Verslininkas dirba rizikos sąlygomis, t.y. orientuodamasis į laisvai pasireiškiančius žmonių poreikius. Tai reiškia, kad prieš pradėdamas ką nors gaminti, jis turi pagalvoti, ar jo prekė bus perkama.• Pelno gavimas. Gamintojas privalo pralenkti savo konkurentus, suspėti pirmas parodyti savo žavesį ir erudiciją, kad įrodytų, jog jo pasiūlymas pats geriausias, pats pelningiausias.Verslininkai – žmonės, kurie turi savo firmas, siekiančias pelno. Pelno siekimas – tai varomoji gamybos jėga laisvosios verslininkystės sistemoje. Kad turėtų pelno, verslininkas turi sumanyti naudingą produktą, surasti efektyvų jo gamybos būdą, finansuoti gamybą ir pardavinėti tą produktą didesne nei gamybos kaštai kaina. Žmonės imdamiesi verslo žino, kad sėkmė negarantuota ir, jei reikalai nesiklostys, kaip suplanuota, jie gali patirti nuostolių.Verslininkas – žmogus su ,,gumine psichika“, kuris išgirdęs – ne, ir išmestas pro duris, tuoj pat ieško būdų, kaip patekti į vidų per langą. Norint pradėti verslą vien idėjos ir pinigų neužtenka. Būtina asmenybė, kitaip vadinama verslininku, kuri galėtų planuoti, vadovautis teisinga nuojauta, ryžtųsi rizikuoti dėl to, kad jo verslas klestėtų. Taip verslininką apibūdina JAV verslo vadybos centro prezidentas Džozefas Mankuzo. Verslininkai – tai savarankiški kūrėjai, kurie žino ir kas yra aukštumos, ir kas yra dugnas, moka atiduoti ir viršyti visas savo galimybes, kad pasiektų savęs vertų rezultatų. Verslininkas yra kūrėjas, nežinantis, kur jo likimas, niekada nestovintis už išmanančiojo nugaros, nes jam skirta vienintelė vieta po saule.Savybių, kurias šie žmonės turi, savikainą įprasta vadinti apsukrumu. Ir kai sakoma ,,apsukrus žmogus“, tai iškyla maždaug tokia epitetų grandinėlė: gudrus, apskaičiuojantis, nuovokus, visur ieškantis naudos ir pan. Visada pabrėžiamas tokių žmonių sugebėjimas iš savo veiksmų gauti maksimalų sau ar žmonių grupei, kurios interesus jie atstovauja.Psichologija vis dažniau laikosi nuomonės, kad sėkmė lydi tuos, kurie turi ypatingų charakterio savybių. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į sugebėjimą prisiderinti prie įvairių aplinkybių ir jų pokyčių. Esminis sėkmingai veikiančių žmonių bruožas – mokėjimas atsirasti reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Tai nėra atsitiktinumas. Tai susiklosto dėl asmeninių žmogaus charakterio savybių pritaikymo. Psichologai nurodo ir žmogaus charakterio bruožus, kurie svarbūs siekiant sėkmės:• individualizmas, asmenybės saviraiška, nesitaikymas prie aplinkos, jos palankumo ir atkaklus savo tikslų siekimas;• sugebėjimas bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, mokėjimas suprasti partnerių ir konkurentų psichologinius ypatumus bei pasinaudoti jais;• fizinė ištvermė ir jos harmonija su dvasine būsena;• intuicija, padedanti numatyti tolesnę įvykių eigą;• ypatingas lankstumas, kai būtina pripažinti laikinas nesėkmes, prireikus atsitraukti, tačiau būti įsitikinusiam galutine sėkme;• sugebėjimas įtikinti kitus žmones savo veiksmų tikslingumu ir rezultatyvumu.4. VERSLO PRADŽIOS MOTYVAIŽmonės nori turėti savo verslą dėl keleto sumetimų: asmenybės nepriklausomybė, neribotos pelno galimybės, proga dirbti mėgstamą darbą patogiu laiku. Tačiau vieni tampa verslininkais, kiti – ne. Pagal svarbumą yra 4 motyvai, kurie skatina pradėti verslą:• Ekonominė prievarta. Nustatyta, kad 65 % priežasčių, kurios paskatino užsiimti verslu, buvo negatyvios ir nuo žmogaus nepriklausė. Bedarbystė, emigracija, priklausymas diskriminuojamai žmonių grupei – visiems jiems nėra kito būdo išlikti, kaip organizuoti savo verslą.• Ambicija. 56 % pasiryžusių keisti gyvenimą turėjo nepriklausomus tėvus. Jeigu nors vienas iš tėvų arba artimų giminaičių buvo fermeris arba amatininkas, žmogaus mentalitete jam nuo vaikystės įsitvirtina laisvės modelis. Sakydamas ,,noriu būti kažkuo daugiau negu pastovaus atlyginimo vergas“, žmogus tikrai nori būti savimi.• Nepriklausomybės troškimas. Kontroliuodamas savo gyvenimą, verslininkas jaučiasi laimingas. Verslininkai yra kūrėjai. Bėgant metams kūryba tampa antrąja verslininko prigimtimi. Mokslininkai nustatė, kad verslininko savybės nėra genetiškai užkoduotos jo prigimtyje. Peršasi nuomonė, kad verslininkas pats save sukuria remdamasis patirtimi.• Noras praturtėti. Nors tarp verslo motyvų pinigai yra žemiausio rango motyvas.Jeigu žmogus nors truputį panašus į čia išvardintą verslininko asmenybę, pasitiki savimi, turi noro ir motyvų pradėti verslą, tai jis taip ir turėtų padaryti. Norint pradėti, reikia atsakyti į klausimą: kas aš esu? Norėdamas geriau suprasti save žmogus turi atsakyti: ar jis pajėgtų ilgesnį laiką dirbti po 12 ir daugiau valandų per dieną? Ar sugebėtų stresinėje situacijoje blaiviai galvoti ir rasti protingas išeitis? Ar pajėgtų laisvalaikiu studijuoti specialią literatūrą ir lankyti kursus? Ar sugebėtų greitai susipažinti su įvairiais žmonėmis? Ar sugeba įveikti įvairius sunkumus, rasti svetimame mieste reikiamą objektą ar daiktą? Ar yra pasiruošęs paaukoti savo sumanymui savo laisvalaikį, jėgas ir mintis? Ar jo šeima jam padės ir pritars? Jeigu į daugumą klausimų žmogus gali atsakyti teigiamai, tai gali tvirtai pradėti savo verslą.5. NUO KO PRADĖTI VERSLĄNuo ko pradėti:1. Būtina sugalvoti komercinę idėją. Ją reikia aiškiai įsivaizduoti, pasirinkti kokią prekę ar paslaugą siūlyti rinkoje. Reikia nuspręsti, ką galima parduoti iš to, ką galime padaryti ir tik paskui imtis tai daryti.2. Negalima bijoti konkurencijos. Neverta numoti ranka, jei tai, ką sugalvojote, jau daro kitas. Egzistuoja trys galingi ginklai prieš konkurentus: kokybė, kaina, reklama.3. Kokybė – tai ne tik geras daiktas ar puiki paslauga, tai ir vartojamųjų savybių kompleksas. Pirkėjui reikalingi ne šiaip sau daiktai, jis nori išspręsti savo problemą. Būtent problemos sprendimas kainuoja pinigus ir duoda didžiausią naudą. Pvz., galima gaminti ir pardavinėti pamatų blokus. Tačiau žymiai pelningiau pasiūlyti pirkėjui paruoštus pamatus, o dar geriau – paruoštą namą.4. Reikia sudaryti verslo planą. Ką pardavinėti? Iš ko pagaminti? Kas tai padarys? Kiek tai kainuos? Kas šitą pirks? Ką padaryti, kad pirkėjai sužinotų apie prekę? Kaip galima parduoti daugiau?5. Nebijoti nustatyti per mažą kainą, bijoti reikia pernelyg ją padidinti. Jei parduosime kelis daiktus labai brangiai, pelnas nebus labai didelis. Didelis pelnas bus tada, kai parduosime prekę už prieinamą kainą dviem tūkstančiam pirkėjų.6. Reikia reklamuoti savo prekę. Pravartu papasakoti apie savo verslą vietiniam laikraščiui, parašyti laiškus galimiems pirkėjams, užsisakyti ir pakabinti skelbimus, plakatus. Reikia gerai pagalvoti, kaip trumpai ir aiškiai pateikti žinias apie tai, ką norite parduoti.7. Nereikia bijoti imti kreditą, jeigu tik galima jį gauti.8. Reikia būti geranoriškam. Juk bet kuris valdininkas, bet kuris pavaldinys – toks pat žmogus kaip ir kiti. Negalima reikalauti iš žmonių visko iš karto.9. Pasisekė vienas reikalas – iš karto prie jo kabinkite kitą. Jei vienur pralošime, kitur išlošime. Pvz., organizuojant automobilių nuomą, neverta tuo apsiriboti, galima imtis jų remonto, prekyba atsarginėmis detalėmis.10. Reikia atminti, kad pagrindinis kapitalas – Jūs pats. Tad kodėl neprivertus to kapitalo efektyviai dirbti 24 val. per parą. Neverta gerti ir rūkyti, nes tai atima jėgas.6. VERSLO IDĖJOSBiznio mokykla ( Lenkija ) rekomenduoja 10 įprastos žmonių veiklos sričių, kurios analizuojant gali ateiti į galvą: originalus sumanymas; mintis, kaip patobulinti svetimą sumanymą; mintis, kaip perkelti funkcionuojančią idėją iš vienos aplinkos į kitą. Štai tos sritys:1. Klientų ieškomos paslaugos: taisymas, skalbimas, batų ir drabužių remontas, plaukų kirpimas, langų plovimas ir pan.2. Turizmas: viešbučiai, vadovavimas turistų grupei, nekvynė ir maitinimas, turistinė literatūra.3. Pasilinksminimai: muzika, lošimo automatai, video ir audio įrengimai.4. Parduotuvės: maisto, knygynai, vaikų rūbai, plokštelės.5. Rinka savos gamybos prekei: rankdarbiams, keramikai, floristikai, žaislams.6. Paslaugos verslininkams: kelionių ir ekskursijų biurai, spaustuvės, pristatymai, telefonų knygelės, automobilių saugojimo vietos, garažai, patalpos kontoroms, kontorų sutvarkymas.7. Remontas: automobilių remontas, dažymas ir valymas, butų ir kambarių remontas, hidraulika, elektros instaliacija.8. Produkcija: dailidžių, panaudojant mechanizmus, surinkta iš detalių produkcija, įpakavimas, siuvimas, maisto produktų perdirbimas.9. Išradimai: nauji produktai, naujos paslaugos, nauji stiliai.10. Pomėgiai: tapyba, juvelyriniai dirbiniai, sportas, kelionės.Verslininkystės sėkmė tam tikru mastu priklauso nuo pasirinktos srities: ne visur verslas vienodai rezultatyvus. Užsienio šalyse verslo sritys grupuojamos pagal įvairius sėkmingumo variantus. Sėkmės požiūriu labiausiai vertinamos šios sritys naujam verslui pradėti:• dalykinių paslaugų teikimas;• viešasis maitinimas;• vartojimo prekių prekyba;• automobilių remontas;• gyvenamojo būsto statyba.Pelningiausios verslo sritys:• veterinarijos paslaugos;• laidojimo paslaugos;• stomatologijos paslaugos;• komercinių taupomųjų bankų paslaugos;• viešbučiai ir moteliai.Greičiausiai besiplečiantis verslas užsienyje:• komercinė bankininkystė;• elektroninės technikos komponentų gamyba;• popierinės taros bei indų gamyba;• kompiuterinės technikos ir įstaigų įrangos gamyba;• kitų popieriaus dirbinių gamyba.7. SĖKMINGO VERSLO RODIKLIAIVerslinė veikla – tai pirmiausia darbas, nes jis visada nukreiptas į tokio produkto ar paslaugos sukūrimą, už kurį bus mokama brangi kaina. Kad to pasiekti – reikia sunkiai dirbti ir sėkmės galimybė bus didelė. Pats didžiausias sunkumas versle – žengti pirmuosius žingsnius, pradėti veikti, tobulinti savo veiklą iki pasisekimo. Galima pradėti nuo žinių kaupimo: kas yra pelnas, akcija, biržos kursas, procentinė statoma suma, kaip pinigai virsta kapitalu ir t.t. Tam reikia ir mokytis ir analizuoti, ir įžvelgti tiek artimiausius, tiek ir tolimiausius tikslus. To neverta atidėlioti, reikia pradėti tuoj pat. Reikia visur ir visada domėtis kainomis, mėginti jas analizuoti ir gretinti. Pamažu periodinės spaudos puslapiuose pasirodo informacija apie biržos kursus, bankuose statomas sumas ir pan. Imantis biznio, turime įprasti kasdien sekti spaudą, reklaminius skelbimus, užsivesti kartoteką, kurioje būtų kaupiami duomenys apie kainas. Kainų išmanymas sudaro prielaidas užsiimti bet kuria biznio rūšimi, tiek prekių gamyba, prekyba, tiek tarpininkavimo paslaugomis. Žmogui, nusprendusiam imtis verslininkystės, suprantama, kyla klausimas: kokias prekes gaminti ir kokias paslaugas siūlyti? Lietuvos pirmosios bangos verslininkų (kooperatininkų) esminė klaida – keldami sau tokį klausimą, jie pirmiausiai ieškojo atsakymo į kitą – o ką aš sugebu? Kas lengviau ir paprasčiau? Tuo tarpu rinkos pasaulyje svarstymų ir elgesio logika reikalauja visiškai kitokio mąstymo. Iki tol, kol pradėsi kažką daryti ar gaminti, reikia gerai išstudijuoti rinką, išsiaiškinti, kas ir už ką daugiau moka. Žmonės moka daug tik už geros kokybės daiktus ar paslaugas. Tai iliustruoja restorano “Stikliai” sėkmė. Kainos čia labai didelės, tačiau lankytojų niekada netrūksta, nes restorano savininkas puikiai suvokė svarbiausią traukos jėgą – žmonės nori šventės, pasakos, iliuzijos salelės, kurioje bent valandą kitą galima užsimiršti.8. TIKSLŲ KĖLIMAS VERSLEKeldamas sau tam tikrą tikslą šiuolaikinis verslininkas turi vadovautis tokiu devizu: klientas – karalius. Klientui siūloma prekė turi būti kokybiška, garantuojamas aptarnavimas jai sugedus. Reikia siūlyti tokias prekes bei paslaugas, kokių labiausiai trokšta klientas. Reikia ieškoti, fantazuoti, suteikti žmogui malonumo. Jeigu nėra naujausių technologijų ar įrengimų, labai gerų žaliavų, galima imtis ko nors paprastesnio, bet būtinai su išmone, savotišku efektu, naujos kokybės servisu. Visa tai gali būti panaudota paprasčiausiuose dalykuose, juoba, kad nuo viso šito mes jau buvome atpratinti. Orientuodamiesi į didesnį tikslą, kuriam reikia nemažų ir ilgalaikių pastangų, ateityje galime visiškai apsaugoti nuo konkurentų. Kuo sudėtingesnis uždavinys, tuo mažiau galimybių, kad kažkas sumanys ir ryšis tam pačiam tikslui – taip galima tapti pirmuoju, o jeigu tikslas itin sunkiai įgyvendinamas – ir vieninteliu. Reikia nepamiršti, kad sėkmė niekada neateina iš karto. Siekiant originalumo ir kokybės nereikia kaskart “atrasti Amerikos”. Galima pasinaudoti jau patikrintu variantu ir iš jo pasimokyti. Tai suteiks pagrindą, palengvins reikalo organizavimą, leis išvengti klaidų, o svarbiausia – jau iš pat pradžių bus galima kai ką patobulinti ir pastūmėti į priekį. Taigi, prieš ko nors imantis reikia neskubant ir atidžiai apsidairyti aplinkui, pasistengti išsiaiškinti, kokia veikla turi didžiausią paklausą, už ką mokama didžiausia kaina. Tada galima pasinaudoti kitų patirtimi ir kritiškai ją įvertinti. Vienas sunkiausių klausimų pradedančiam verslininkui yra toks: kokios veiklos imtis? Ir konkrečiai: atsidėti prekybai ar gamybai? Paviršutiniškai žvelgiant susidaro įspūdis, kad privatūs biznieriai tik prekiauja: jau apstu įvairiausių kioskų, “komisų” ir t.t. Tuo tarpu įsigilinus reikalai atrodo ne visai taip. Juk tai yra prekių deficitas ir nuolat kyla jų kainos, žmonių galimybės ką nors nusipirkti greitai mažėja. Nepaisant visko, bet kuri nerentabili firma anksčiau ar vėliau imasi ir gamybos. Tikras verslininkas visada žvelgia toliau – į gamybos teikiamas perspektyvas9.VERSLO RŪŠIES PASIRINKIMASSvarstant verslo kūrimo idėją, svarbu nuspręsti, kokios rūšies verslą numatoma organizuoti. Atsižvelgiant į verslo atsiradimo būdą, viena iš verslo rūšių yra nepriklausomas verslas. Jis gali neturėti jokio ryšio su kitu verslu, pvz. verslininkas savarankiškai atidaro restoraną, spaustuvę, kepyklą, banką ir t.t. Nepriklausomo verslo pavyzdžiu gali būti ir įmonė, kuri pagal specialų susitarimą skirsto, platina ir parduoda kito miesto ar šalies įmonės pagamintus produktus. Trečias nepriklausomos įmonės atvejis – bendra įmonė. Kartais dvi įmonės sutaria kartu įgyvendinti naują projektą, sukurti naują produktą ar paslaugą, bet tos įmonės išlaiko savo individualumą ir nepriklausomybę. Ketvirta – strateginis bendradarbiavimas kaip nepriklausomas verslas. Ši rūšis panaši į bendrą įmonę, bet šiuo atveju įmonės bendrauja tenkindamos savo klientų norus kiekviena savo specifinėje srityje ir turi bendrą tikslą – padėti viena kitai didinti pajamas. Pagal verslo atsiradimo būdą yra žinomos įmonės, kurios susikuria kai jau esančių įmonių vadovai savo teisę atidaryti filialus arba skyrius parduoda ar išnuomoja kitiems. Taip atsiranda specialia privilegija pagrįstas verslas. Dar kitu atveju – įmonė gali būti įsigyjama (nusiperkama). Kai kuriais atvejais geriau apsimoka nupirkti jau veikiančią įmonę, negu ją steigti iš naujo. Tai dažnai atsitinka, kai įmonės susiduria su tam tikromis finansinėmis problemomis ar savininkas neturi laiko ar noro pats pradėti verslą, todėl nuperka jau įsteigtą įmonę. Daugelį svarbiausių XXI a. problemų išsivysčiusios šalys numato spręsti pasitelkdamos mažas įmones, kurios yra efektyvesnės, greičiau reaguoja į naujus pokyčius, sparčiau atnaujina arba visai pakeičia darbo įrangą palyginus su vidutinėmis ar didelėmis įmonėmis. Pradiniame verslo plėtros etape dauguma žmonių savo privačią darbinę veiklą pradeda nuo smulkaus verslo. Tokio verslo savininkas gali būti vienas žmogus, užsiimantis smulkia gamyba, įvairiomis paslaugomis. Jis turi didelę veiksmų laisvę, atlieka visas pagrindinessavo įmonės valdymo funkcijas. Smulkiam verslui būdingi ir kai kurie ribotumai: ribotos galimybės didinti kapitalą ir plėsti veiklos mastą, nes tam nepakankami finansiniai ištekliai. Tokio verslo savininkui būdinga neribota atsakomybė už savo finansinius įsipareigojimus. Jis rizikuoja ne tik savo įmonės, bet ir asmeniniu turtu.10. KAPITALO IR PAJAMŲ ŠALTINIAIIšsirinkus, kokio tipo įmonę steigti, kyla kitas klausimas: “Kur gauti pinigų?”Šis klausimas neišvengiamai iškyla kiekvienam, kas sumanė verstis bizniu. Juk pradinis kapitalas yra vis dar laikomas svarbiausiu dalyku (kliūtimi) pasirenkant tikslą. Šį kapitalą galima sukaupti dvejopai: susitaupius solidžią sumą arba gavus kreditą. Tačiau nereikia pamiršti, kad kuo didesnį kreditą imsime ir kuo ilgesniam laikui, tuo didesnius procentus bankui mokėsime. O ir paskolą gauti yra jau ne taip lengva, nes bankų kreditavimo išgalės yra ribotos. Lietuvoje veikia ir kita instancija – darbo biržos, turinčios teisę ir galimybę skatinti naujų darbo vietų steigimą, tarpininkaujant, kad bankas suteiktų neprocentinį kreditą. Pinigus galima skolintis ir iš verslininkų su sąlyga, kad jiems atiteks dalis jūsų pelno, kuris gali viršyti ir pačius kredito procentus. Bet tuo pačiu metu tokia firma tampa ir mūsų tikriausiuoju šeimininku. Vienas paprasčiausių būdų užsidirbti pradinį kapitalą – namudinė veikla. Dar vienas būdas užsidirbti pirmuosius pinigus – įsidarbinti tarpininkavimo paslaugas teikiančioje firmoje. Dabar tokios firmos praktikuoja kontraktų sistemą. Firmai nereikia mokėti atlyginimų pagal kontraktą dirbantiems žmonėms ir rizikuoti, kad į darbą bus priimtas netinkamas darbuotojas, o žmogui taip pat patogu: jis gauna darbo, gali veikti firmos vardu, važinėti į komandiruotes, gauti kreditų ir pan. Duomenys rodo, kad verslininkai savo verslui organizuoti ir plėtoti pirmiausia naudojo uždirbtas lėšas prekiaujant. Nemaža dalis verslininkų tam tikslui skyrė santaupas, dalį pinigų skolinosi iš giminių, draugų. Vadinasi, pinigų žūtbūt reikia gauti. O kad pinigų kas nors paskolintų ar atsirastų rimtas sponsorius, reikia turėti tokią idėją, kuri suviliotų ne tik būsimą verslininką, bet ir sponsorių. Kitu atveju paramos sunku tikėtis. Įvertinus situaciją ir savo finansine galimybes bei verslininko sugebėjimus, pradėti verslą galima viena iš aptartų formų. Pasirinkus verslo formą, reikia pereiti prie verslo organizavimo proceso, kuriame galima išskirti keturias pagrindines dalis:1. Verslo kūrimo galimybių nustatymas ir įvertinimas2. Verslo plano parengimas3. Reikalingų verslui organizuoti išteklių nustatymas4. Sugebėjimo vadovauti bizniui įvertinimas.Verslas paprastai prasideda nuo idėjos užsiimti tam tikra savarankiška veikla. Pirmiausia verslininkui reikėtų įvertinti verslo kompetenciją, išsiaiškinti galimas jo įgyvendinimo kliūtis. Kokia bebūtų patraukli ar originali verslo idėja, reikia įsitikinti, ar ji reali, perspektyvi ir efektyvi. Tai galima padaryti tik parengus verslo planą. Potencialus verslininkas turėtų aiškiai įsivaizduoti būsimo verslo tikslus ir uždavinius.11. VERSLO PLANO SUDARYMASVienas iš svarbesnių verslo pradžios ar plėtimo etapų yra verslo plano sudarymas, kuriame reikia numatyti artimiausius ir tolesnius veiklos tikslus, būsimų produktų ar paslaugų ypatybes, būsimą rinką ir galimybes pasiekti tai, kas suplanuota. Planas padės pasiekti užsibrėžtą tikslą, suprasti, kokia rizika ir sunkumai laukia, ir numatyti priemones jiems įveikti ar sušvelninti. Taip pat verslo plano rengimas apsaugo verslininką nuo galimų klaidų ir finansinio bankroto. Reikalingas jis ir tuomet, kai verslininkas ieško finansavimo šaltinių, kuriems ypač svarbu, kaip bus panaudojami jų pinigai. Investoriams susipažinus su verslo planu, svarbu įvertinti riziką skolinant pinigus. Pirmenybė gauti investicijas teikiama įmonėms, sugebančioms įrodyti, kad gali pateikti geros kokybės, konkurencingą, paklausią prekę. Verslo planas yra svarbus dokumentas ir naujiems darbuotojams, ieškantiems darbo. Taigi verslo planas yra vertingas dokumentas ne tik verslininkams, bet bankininkams (investoriams), būsimiems partneriams bei darbuotojams. Planavimas būtinas tiek stambiam, tiek smulkiam verslui, bet ypač smulkioms ir besikuriančioms įmonėms.Smulkios įmonės patiria nesėkmes pirmaisiais savo veiklos metais dėl planavimo stokos. Rašant verslo planą, dažnai iškyla jo apimties ir išsamumo problema. Tai priklauso nuo numatomos įkurti verslo rūšies, nuo to, ar numatyta tam tikro produkto gamyba ar paslaugų teikimas, ar produktas bus skirtas asmeninėms reikmėms tenkinti ar gamybai. Verslo planas negali būti parašytas skubotai. Tai procesas iš kelių etapų. Pirmajame verslo plano etape svarbu nustatyti verslo plano tikslą ir jo adresatą. Reikia apsvarstyti ir būsimo verslo privalumus, verslo idėjos patrauklumą. Potencialiems investoriams turi būti aišku, kokią naudą jie turės investuodami į šį verslą. Antrajame rengimo etape sudaroma verslo plano schema. Trečias etapas – numatyti klausimus, kurie bus nagrinėjami bendrai ir kurie – detaliai. Ketvirtas etapas – plano rašymas. Rašyti reikia glaustai, nenukrypstant nuo pagrindinės verslo idėjos, naudotis finansine informacija. Paskutiniame etape verslo planas dar kartą peržiūrimas ir pateikiamas įvertinti pašaliniams asmenims. Plano rašyme būtinai turi dalyvauti verslininkas ar įmonės vadovas. Pagal apimtį verslo planas gali būti apie 30-50 psl. Pati svarbiausia verslo plano dalis, jei norima gauti kreditą, yra verslo plano santrauka. Tai sutrumpintas plano variantas, ketinimų išdėstymas. Kai kurie finansuotojai pageidauja gauti ir perskaityti pirmiau santrauką, o tik tada prašo verslo plano. Vienas iš santraukos pateikimo būdų – akcentuoti kiekvieno verslo plano skyriaus esminius momentus: firmą, atsakingą asmenį, projekto tikslus, verslo sritį, verslo aprašymą, vadybą, produktą ar paslaugą ir konkurenciją, reikiamas lėšas ir finansavimo sąlygas, garantijas, lėšų panaudojimą, finansines ataskaitas, finansavimo šaltinius. Santrauka – tai lyg kabliukas, kuriuo pritraukiama žuvis prie kranto. Būtina sudėtinė biznio dalis – RIZIKA. Tai didžiausia ekonominė atsakomybė, kurios reikia privačiame biznyje. Atlyginimas už riziką – PELNAS. Kuo turtingesnis nori būti verslininkas, tuo dažniau jam tenka rizikuoti. Pradedančiam verslininkui būtina žinoti, kad pirmoji sėkmė visada sąlygota ir ne galutinė. Svajojančiam užsiimti verslininkyste reikia priprasti save visiškai atiduoti verslui. Rizika – tai sprendimo priėmimas, kai trūksta informacijos apie to sprendimo pasekmes. Reikia surinkti kuo daugiau informacijos ir prognozuojančių vertinimų. Bet tam tikrą akimirką tenka pasikliauti intuicija, rizikuoti. Norėdamas sėkmingai konkuruoti ir susirasti tvirtą vietą rinkoje, verslininkas privalo gerai pažinti visus, kas verčiasi panašiu verslu, būti gerai informuotam apie savo konkurentus. Biznyje reikia nuolat vertinti ir savo rezultatus bei veiklos dinamiką, naudotis informacija, kurią galima rasti kompiuteriuose ir naudotis kitomis šiuolaikinėmis informacijos priemonėmis.12. IŠVADOSVerslininkystė rinkos sąlygomis yra pagrindinė ūkio organizavimo forma, įgalinanti pasiekti ekonomikos augimą. Ji turi tris sąlygas: rizika, rinka, pelnas. Verslininkas privalo turėti tvirtas, verslui būtinas žinias, kad galėtų sėkmingai vykdyti komercinę veiklą bei nedaryti verslo klaidų, kurios galėtų atnešti nuostolių ne tik jam, bet ir dirbantiems žmonėms bei valstybei.Keturi motyvai pradedant verslą yra šie: ekonominė prievarta, ambicija, nepriklausomybės troškimas, noras praturtėti.Pagrindiniai verslo pradžios elementai: komercinės idėjos atsiradimas, konkurencijos įveikimas, kokybė, verslo plano sudarymas, teisingos kainos nustatymas, kredito paėmimas, pilnos atsakomybė prisiėmimas.Pagrindinės verslo sritys: klientų ieškomos paslaugos, turizmas, pasilinksminimai, parduotuvės, savos gamybos prekės, paslaugos verslininkams, remontas, produkcija, išradimai, pomėgiai.Daugiau žmonių renkasi mažas įmones, nes jos yra efektyvesnės, greičiau reaguoja į naujus pokyčius, sparčiai atsinaujina arba visai pakeičia darbo įrangą, turi paprastesnę valdymo sistemą palyginus su vidutinėmis bei didelėmis įmonėmis. Kasmet Lietuvoje įsteigiama beveik po 20 tūkst. naujų verslo įmonių, kurios daugiausia yra mažos. To priežastis – kapitalo bei žinių stoka.Sėkminga verslininkystė – ne vienkartinis aktas, o ilgalaikė sunki ir kryptinga veikla, kurios rezultatai priklauso nuo verslo organizatoriaus ir jo komandos narių asmeninių bei dalykinių sugebėjimų, pastangų intensyvumo, investicijų, taip pat nuo žmonių vidinės ir išorinės motyvacijos, rizikos laipsnio, sugebėjimo pasinaudoti aplinkybių teikiamomis galimybėmis.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. “ Švyturys” 92m. Nr. 14-17 / Vladimiras Skripovas, Rimvydas Jasinavičius “Kaip tapti verslininku, Naujieji biznieriai”2. “Vadovo pasaulis” 99m. Nr. 3,5,6 A.Jovaiša; 98m. Nr. 5,6 Ž.Lydeka “Tinkamas momentas, reikiama vieta”3. “Panevėžio rytas” 94m. Nr. 27,28 V.Vitkauskas4. “Lietuvos ūkis” 94m. Nr.1 / Verslo kūrimo prielaidos ir verslo planas5. “Mokslas ir technika” 94m. Nr. 2 / Dr. N.Pelanienė, Informacija ir verso planas6. “Alijansas” 93m. Nr. 8 / “Kaip pradėti”