KAINODAROS ORGANIZAVIMAS INDIVIDUALIOJE „GLUŠNEVO ĮMONĖJE“

TURINYS

ĮVADAS..............................3
TEORINĖS VADYBOS FUNKCIJOS.................4
VADYBOS FUNKCIJŲ ĮGYVENDINIMAS PRAKTIKOJE......6
ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA...................9
ĮMONĖS VALDYMO STRUKTŪRA..................10
ĮMONĖS IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ.............12
REKLAMA..............................13
IŠORINĖS APLINKOS REALIZAVIMAS..............14
KAINODAROS METODO IDENTIFIKAVIMAS...........15
ĮMONĖS GAMINIO KAINOS SKAIČIAVIMAS...........16
PRODUKTO PARDAVIMO VARTOTOJUI KAINOS NUSTATYMAS..16
EKSPORTO KAINŲ SKAIČIAVIMAS................17
ESAMA ĮMONĖS KAINODAROS STRATEGIJA...........17
TAIKOMOS KAINŲ NUOLAIDOS.................18
IŠVADOS.............................18
PASIŪLYMAI...........................21
LITERATŪRA...........................22ĮVADAS
Šio darbo tikslas yra verslo vadybą studijuojančiam studentui susipažinti su įmone ar įstaiga, kuri vykdo kainodaros organizavimą, užsiima praktiniu verslo organizavimu, veiklos valdymo procesu. Suvokti kaip būsimam vadybininkui, realų teorinių žinių ir praktinio darbo įgūdžių poreikį. Patikrinti įgytas žinias bei savo sugebėjimus taikyti praktikoje ir vėliau apsispręsti dėl ateityje pasirenkamos vadybininko sppecializacijos krypties tolimesnėse studijose. Studentas turėtų išmokti vertinti ir aprašyti savo bei visos įmonės veiklos rezultatus.

Kainodara yra sudėtingiausias prekių rinkos konjunktūros mechanizmas, jos barometras. Kaina atspindi visą kainodaros veiksnių sistemą: sąnaudų dinamiką, darbo rezultatų rodiklius, infliaciją, pasiūlos ir paklausos santykį, rinkos monopolizavimą ir pan. Be to, konkretus kainos tam tikru momentu lygis priklauso nuo gamybinių jėgų rinkos plėtotės, jos segmentiškumo ir sektoriškumo, nuo tarpinio ir galutinio vartojimo. Taigi kainodara yra visų kainų formuojančių, o taip pat psichologinių, socialinių, politinių, riinkos ir kitokių veiksnių sisitema.

Visgi, nėra užduoties be tikslo. Taigi studentas, susipažinęs su savo pasirinkta įmone, kurioje matė pažangius vadybos, rinkodaros metodus, turi aprašyti vadybos vertinimo kriterijus, taip pat kainodaros vykdomą politiką. Šiame darbe turi figūruoti įmonės veiklos rodikliai, jų na

agrinėjimas, vertinimas bei trumpas jų aprašymas, jos realiausi konkurentai, kainodaros metodo identifikavimas, įmonės gaminio kainos skaičiavimas, esama kainodaros strategija. Absolventas turi įvertinti savo patirtą naudą, daryti atitinkamas išvadas ir taip pat aprašyti visa tai savo darbe.TEORINĖS VADYBOS FUNKCIJOS
Plėtojantis visuomeniniam darbo pasidalijimui pasidarė būtina specifinė žmonių veiklos funkcija- valdymas. Svarbiausia valdymo funkcija ir jos paskirtis- suderinti, sutvarkyti, susieti įvairias ūkines veiklos sritis ir garantuoti jų sąveiką. Norinti pasiekti darnumo, reikia nustatyti ir palaikyti reikalingus kokybinius bei kiekybinius veiklos rūšių ryšius.

Valdymo sistemose visi veiklos dalyviai turi vienodas sąlygas kurti veiklos rezultatą, todėl kiekvienai valdymo grandžiai reikia tiksliai suformuluoti pagrindines funkcijas. Įmonė rinkos sąlygomis gali funkcionuoti tik tada, kai jos savininkas ir visi darbuotojai geba įvertinti išorines ir vidines sąlygas, prognozuoja ateitį.
Sėkmė neebūna atsitiktinė. Visiems aišku, kad didelę reikšmę turi apgalvotas ir išsamus veiksmų planas. Deja, žmonėms dažnai stinga laiko galvoti apie ateitį ir planuoti, derinti bei kurti tam tikrus veiksmus. Jie paprastai sako, kad kasdieniniai darbai atima jiems tiek laiko, jog jo nebelieka planavimui. Tačiau jeigu tikrai žmogus trokšta įgyvendinti savo siekius, jis būtinai turi galvoti apie galutinį tikslą. Todėl reikia nebijoti planavimo ir nuo jo daug ką pradėti.

Tai padeda atlikti pirmoji valdymo funkcija- planavimas. Tai reiškia, jog be planavimo ir ge
ero valdymo (o jis būna, kai yra įvertinama dabartinė situacija, o ją galima įvertinti tik kai planuojama) firma sunkiai galėtų funkcionuoti.
Priklausomai nuo to, kokiu tikslu ir kokiam laikotarpiui veiksmų planai sudaromi, jie skirstomi ir pagal numatomo laikotarpio dydį:
· Verslo, strateginiai arba einamieji;
· Strateginiai, taktiniai, operatyviniai;
· Įmonių politikos planavimas, strateginis planavimas, taktinis planavimas, operatyvinis planavimas.

Planuojant iškyla tokios problemos: kaip, kam reikia planuoti, kas lemia planų sudarymą ir pan. Literatūrose pateikiami tokie planavimo objektai:
· Produkcija, paslaugos; ištekliai produkcijai gaminti; naujos produkcijos kūrimas; priemonės, užtikrinančios produkcijos kūrimą;
· Veiklos sritys, padalinai, vykdytojai;
· Gaminiai, paslaugos, prekės.

Priėmus vadybos sprendimą, pirmasis vadybos ciklo veiksmas, siekiant, kad tas sprendimas būtų įgyvendintas, yra planavimo uždavinių vykdymas:
· Suteikti kryptį organizacijos narių veiksmams; suderinti organizacijos padalinių ir jos narių pastangas;
· Ką, kiek, iš ko, kada gaminti arba kokias paslaugas teikti; kokių gamybos išteklių riekia, kad įvykdytume tai, ką suplanavome; kokie pagrindiniai ekonominės veiklos rodikliai;
· Nurodyti organizacijoms nariams kaip veikti, numatyti organizacijos narių veiklos planą; sudaryti sąlygas nuolat sekti veiklą, pastebėti jos trūkumus ir juos pašalinti; įvertinti galimas kliūtis ir būdus joms įveikti.

Vykdant planavimą ir, kad jis būtų įgyvendintas, svarbu laikytis tokių principų:

· Gamybos išteklių koncentravimas; planų tęstinumas; planų ir jo dalių suderinamumas;
· Planavimas turi prasidėti nuo aukščiausios vadovybės; būtų numatyta griežta atsakomybė už planavimo nevykdymą; vadybininkai turi būti gerai įgudę, taikant ef

fektyvius planavimo metodus; vadybininkams turi būti prieinama informacija ir duomenys;

Planuojant bendresnius dalykus ilgesniam laikui, būtina prognozuoti. Prognozavimas- išteklių, ekonomikos pasikeitimų numatymas.
Antroji vadybos funkcija- organizavimas- valdomo objekto ir subjekto tarpusavio sąveikos nustatymas. Trečioji- motyvacija- tai savęs ir kitų pažadinimo veiklai procesas, siekiant savų ir organizacijos tikslų. Ir ketvirtoji- skatinimas- žmonių aktyvinimas efektyviai dirbti.
Apskaitos ir analizės funkcijos vykdomos visais valdymo etapais, bet svarba išryškėja baigiamajame ir pradiniame etape. Apskaita fiksuoja proceso eigą. Analizuojant išaiškinamos užfiksuotų rodiklių dydžių priežastys.
Reguliavimas paprastai suprantamas kaip veikla, garantuojanti proceso pastovumą. Reguliavimo rezultatai pateikiami normatyvuose, planinėse užduotyse, standartuose.
Pats gamybos padalinių organizavimas, struktūros formavimas., personalo parinkimas aukštesnio lygio vadovų požiūriu yra jo valdymo kompetencija.
Reikėtų skirti valdymo ir valdymo padalinių funkcijas. Padalinių funkcijos- tai valdymo funkcijoms realizuoti reikalingas darbų kiekis. Jos formuojamos remiantis valdymo funkcijų turiniu, bet atsižvelgiant į darbo imlumą valdymo funkciją gali atlikti vienas ar keli padaliniai, o kartais ir keli žmonės.
Valdymo funkcijoms atlikti organizuojama valdymo sistema, kurioje skiriamos keletas posistemių. Valdymo sistemos našumo rodiklius lemia valdymo sistemos tipas. Kuriant valdymo sistemą, labai svarbu tiksliai suformuoti tikslus, numatyti esamomis sąlygomis efektyviausią valdymo technikos panaudojimą. Svarbu tinkamai suformuluoti valdymo sistemos efektyvumo kriterijus. Kartais klystama, kai orientuojamasi tik į valdymo kaštų mažinimą. Valdymo sistemų tipai gali būti: inovacinio ir

r strateginio valdymo sistema bei administracinio ir biurokratinio valdymo sistema.VADYBOS FUNKCIJŲ ĮGYVENDINIMAS PRAKTIKOJE
PLANAVIMAS
Šios bendrovės vadovas planuodamas savo įmonės veiklą, visą dėmesį skiria į savo darbuotojų veiksmų kryptį, nes jų yra labai mažai. Taigi galima greičiau pasiekti norimų rezultatų nesiblaškant, o tai būtų daug sunkiau jei darbuotojų būtų daugiau. Vadovas gali konkrečiai nurodyti ką kam daryti.
Taigi šios įmonės vadovas, turėdamas gan nedidelę privačią įmonę, gali pats vienas tvarkyti reikalus, t.y. sudaryti planus ir duoti juos vykdyti savo pavaldiniams, kurie pavaizduoti valdymo struktūros schemoje. Tai bus centralizuotas planavimas. Vadovas pats organizuoja, nurodo organizacijos narių veiksmų kryptį, padedamas vadybininkų ir valdytojų, numato darbuotojų veiklos planą, suderina padalinio (Klaipėdoje) ir būstinės (Vilniuje) narių pastangas, įvertina galimas kliūtis ir būdus joms įveikti. Vadovas planuoja firmos ateitį- žiūrėdmas tolyn, t.y. planuoja ne „day-by-day“, o „for future“- ateičiai. Trumpai sakant- ilgalaikiai planai.
Konkrečiausiai veikla planuojama sudarant darbų planą. Tai darbų sąrašas, kur nurodoma kiekvieno darbo pradžia ir pabaiga. Direktoriaus dažniausi nurodomi darbai- tai toks sugaunamos žuvies reikalingas kiekis, tam, kad galėtų patenkinti užsakovų norus. Jei bus per mažai- tai įmonė neteks dalies pajamų, o gal net ir savo partnerių, kurie bus nepatenkinti tokiu mažu žuvies kiekio aprūpinimu ir įmonės pažado netesėjimu, laiku pristatyti žuvies produktus. Taigi, šiuo atveju viskas priklauso nuo įmonės darbuotojų pastangų, įvykdyti direktoriaus numatytus padaryti darbus. Jo užduotis buvo suplanuoti viską taip, kad pavaldiniai spėtų padaryti vieną užsakymą, po to kitą. O toliau viskas priklauso nuo vykdymo. Tai gamybos strategija.
Be abejo įmonės vadovas žino, kad tokios rūšies maisto produktai yra Lietuvoje visada paklausūs. Mūsų šalis yra gan religinga ir laikosi tradicijų- per šventes pirkti žuvies produktus ir nevalgyti mėsos. Ir šiaip, lietuviai mėgsta jūros gėrybes. Todėl jam neverta nerimauti dėl perdirbamų produktų paklausos (gaminio gyvavimo strategija). Nebent jo paslaugų atsisakys užsakovai ir direktorius privalės ieškoti kitų. Bet to jam nereikės daryti, nes tai yra numatyta planuose, kokių imtis veiksmų, jei tokia problema atsiras. Visų pirma, strateginiame planavime, vadovas yra numatęs keletą partnerinių bendrovių, su kuriomis yra palaikomi ryšiai, su kai kuriais net bendradarbiaujama- vežama ši maisto produkcija, bet, deja, nedideliais kiekiais. Šis planavimas priskiriamas prie rizikos politikos bei tyrimų ir plėtros strategijos.
Kokių nors žinių dėl investavimo strategijos ir jos programų- vadovas neužsiminė. Tai tikriausiai dėl to, kad įmonė yra gan jauna, smulki ir nespejusi gauti tiek pajamų, kad galėtų investuoti į kitas įmones, jas privatizuot ar pan. Bet ši bendrovė yra investavusi pinigus į naujesnių vilkikų pirkimą, laivo remontą, sandėlio prikimą. Visa tai turėtų padėti sparčiau vykdyti užsakymus ir paruošti kokybyškesnius žuvies produktus, kurie atkeliauja ir ant mūsų stalo.
Įmonės realizavimo strategija susijusi esamais klientais, jų užsakymų įvykdymas-laiku ir vietoj pristatyti jų užsakytus produktus. Taigi, vadovas planuoja kaip geriau ir efektyviau tai padaryt. Tai susiję su vilkikais ir jų vairuotojais. Jų greita orientacija padeda pasiekti gerų rezultatų, kurių visada tiksi įmonės vadovas. Dažniausiai produkcija išvežiojama anksti ryte, kai nėra užgrūstos gatvės, būna mažas judėjimas. Užsakovai būna patenkinti kai viskas sutvarkyta laiku, tai duoda didesnį pasitikėjimą šia įmone ir įgalina sulaukti daugiau užsakymų ir tikėtis didesnių pajamų. Taigi matome kaip viskas yra susiję, tarsi užburtas ratas.

ORGANIZAVIMAS

Būtina valdyti perdirbamo produkto veiklos organizavimo procesą, nes tai palengvina visą darbą ir duoda daugiau teigiamų bei pelningų rezultatų. Vadovas visą darbo procesą diferencijuoja, t.y. visi pagrindiniai uždaviniai skaidomi atlikti kiekvienam vadybininkui, sandėlio valdytojui, komercijos direktoriui atskirai ir numatomi reikali.ngi ištekliai. Bet viskas yra koordinuota- tie visi atskiri uždaviniai jungiami į vieną, kryptingai veikiančią sistemą. Gavęs konkrečią užduotį, pavaldinys jį vykdo iki tam tikro numatyto laiko. Ir visos užduotys yra tarpusavyje kuo nors susiję. Pavyzdžiui, vadovas nurodo komercijos vadybininkui atvežti i Vilnių 1 toną žuvies iki kovo 25 dienos. Šis nurodymas iškart liečia buhalterę, kuri veda ataskaitas, sudarinėja dokumentus, reikalingus palaikyti ryšius su užsakovais. Sandėlio valdytoja nurodo cecho darbuotojams kokią žuvies produkciją paruošt ir pan. Vairuotojai turi laiku pristatyti žuvies produktus. Kapitonas su laivo žvejais prigaudyti žuvies. Ūkio dalies vadybininkas atsakingas už naudojamą įrangą ir įrenginius ir t.t ir pan. Matome, kad visi kažką skirtingai veikia, įmonei gavus užsakymą. Bet jų veikla sueina į vieną procesą- žuvies produktų paruošimas savo klientams.

MOTYVACIJA

Nėra vadovų, kurie nežinotų, jog būtina paveikti žmones, kad jie dirbtų organizacijos naudai. Ne išimtis ir šioje įmonėje. Pastebėjau įdomių motyvavimo būdų.

Direktorius, kaip ir dažniausiai visi įmonių vadovai, savo paskatas darbuotojams sieja su pinigine išraiška, bet pinigai veikia iki tam tikros ribos, tam tikrai žmonių grupei ir nėra tokie visagaliai, juo labiau kad finansiniai ištekliai riboti.

Vadovas visada nori efektyviai pasiekti tikslų, todėl jis koordinuoja žmonių darbą ir pirverčia juos jį atlikti. Savo sprendimus vadovas įgyvendina pasinaudodamas motyvacijos principais. Bendrovės direktorius skatina, žadina darbuotojų veržlumą, kas mėnesį išrinkdamas geriausią, stropiausią, pavyzdingiausią, darbščiausią įmonės darbuotoją, išmokėdamas jam piniginę premiją. Bet kartais vien savo žiniom neužtenka nustatyti, kuris vertas tokio pripažinimo, todėl vadovas paskiria vieną žmogų stebėti ir paskui pasakyti kas bus tas išrinktasis. Visgi neapsieinama išrenkant geriausią mėnesio darbuotoją. Kartą per du mėnesius paskiriama premija už geriausius pasiektus rezultatus, perdirbant ar sugaunat žuvį. Tai liečia tik cecho darbuotojus ir žvejus.

Kaip buvo minėta, kad vien tik piniginėmis premijomis tikrai neapsieinama šiuolaikiniame verslo pasaulyje. Šioje įmonėje ne išimtis. Vadovas taiko administracines juridines priemones, t.y. reglamentuoja procesus, numato elgsenos taisykles, kurių nesilaikymas yra susijęs su darbuotojo baudžiamumu. Tai gan efektyvi paskata, nes nei vienas nenori būti įspėtas, gauti nuobaudą ar net būti išmestam iš darbo. Toks skatinimas verčia dirbti atsakingai, ateiti į darbą laiku, laikytis darbo taisyklių, nevartoti alkoholio darbo metu, nerūkyti draudžiamosiose zonose, palaikyti gerus santykius su darbuotojais ir sukurti šiltą mikroklimatą, pasitenkinimo atmosferą. Šie, vieni iš pagrindinių stimulų, kuriuos aš pastebėjau šioje įmonėje, veikia sklandžiai ir padeda pasiekti gerų darbo rezultatų. Visi lieka patenkinti ir laimingi.
SKATINIMAS

Skatinimas skirtas individualiems siekiams įgyvendinti ir santykiams kolektyve gerinti. Viskas kas susiję su skatinimu- išdėstyta „Motyvacijos“ skiltyje, todėl nesinorėtų tą patį pakartoti dar kartą. Tiesiog motyvacija ir skatinimas smarkiai susiję ir išskirti juos nesinorėjo. Manau bus daug aiškiau susidaryti įspūdį apie firmą, kai susiejau šiuos du dalykus viename.ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
Aprašomoji, kurioje teko pabuvoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymu, priklauso individualių įmonių tipui ir užima maisto pramonės dalį. Tiksliau pasakius, yra tarpininkas tarp didelių ir mažų prekybos centrų bei parduotuvių. Ji tiekia joms jau joje perdirbtus ir paruoštus prekiauti žuvies produktus. Yra viena iš daugelio tokio pobūdžio jūros gėrybių tiekėja. Individuali įmonė turi savo padalinį Klaipėdos mieste, kuriame yra gaudomos žuvys. Iškart pagautos, jos yra vežamos į Vilnių- perdirbimo ir paruošimo cechą, kuriame darbuotojai perdirba žuvis į galutinio vartojimo produktą.

Ši individuali įmonė nėra labai didelė, kaip dažniausiai ir visos, Lietuvos individualios įmonės. Joje dirba apie 15 darbuotojų, priklausomai nuo padarytų užsakovų užsakymų. Jei norima didelės apimties produkto užsakymo, tai pasamdomi papildomi darbininkai apdirbti žuvies.

Kaip jau buvo minėta, pagrindinė būstinė yra įsikūrusi Vilniaus mieste. Joje yra vykdomas visas būtinas organizavimas ir maisto produktų perdirbimas. Klaipėdoje vykdoma gavyba- žuvies, reikalingos prekiauti su užsakovais, gaudymas ir atvežimas į Vilnių, kuriame perdirbta produkcija bus išvežiojama saviems klientams- užsakovams. ĮMONĖS VALDYMO STRUKTŪRA
Kaip jau buvo paminėta, aprašomoji įmonė priklauso smulkių įmonių tipui. Joje yra vienas savininkas, kuris ir yra generalinis direktorius. Jam pavaldūs yra buhalterė, komercijos vadybininkas, reklamos vadybininkas, ūkio dalies vadybininkas, sandėlio valdytoja. Visi paminėtieji darbuotojai dirba Vilniuje. Klaipėdoje įsikūrusiame filiale dirba komercijos direktorius, kuris taip pat pavaldus generaliniam direktoriui. Kiti darbuotojai yra pavaldūs jau nebe savininkui, o paminėtasiems darbuotojams. Visą valdymo hierarchiją atspindi štai ši schema (pav. 1):

VILNIUS KLAIPĖDA

1 pav.

Taigi iš pateiktos schemos matome visą įmonės valdymo struktūrą. Tamsiame fone pavaizduotos darbuotojų pareigos priklauso valdančiajam organui. Visi kiti likę- tiesiog darbininkai.

Dabar apie visą valdymą ir valdžios pasidalijimą atskirai. Generaliniam direktoriui pavaldūs tik tie žmonės, kurie pavaizduoti tamsiame fone. Šie dar turi sau pavaldžius darbuotojus, bet ne visi.

Buhalterė priklauso finansų sektoriui. Ji tvarko visus klausimus, susijusius su finansais, dokumentais, buhalterine apskaita, įvairių dokumentų rengimu, paruošimu ir pan. Ji atstoja ir sekretorės pareigas. Jai nėra niekas pavaldus. Tik pati sau. Jos darbą kontroliuoja generalinis direktorius.
Komercijos vadybininkas priskirtas prie gamybos ir pardavimų skyriaus. Jis atsakingas už naujų klientų paiešką, esamų partnerių bendradarbiavimą, palaikant gerus tarpusavio ryšius, taip pat atvežtos produkcijos (iš Klaipėdos) realizavimą ir užsakymus savam padaliniui Klaipėdoje. Jis taip pat pavaldus pats sau, bet atsakingas įmonės savininkui.
Reklamos vadybininkas užima panašias pareigas kaip ir komercijos vadybininkas, bet jis daug dažniau kontaktuoja su esamais partneriais, taip atlikdamas „reklamos“ funkciją, nors iš tikrųjų ši įmonė nesireklamuoja per visuomenines informacines priemones, nes dažniausiai, o gal net visada, tokio pobūdžio įmonės (tiekėjai) nenaudoja savireklamos.
Ūkio dalies vadybininkas, priklausantis techniniam sektoriui, vykdo generalinio direktoriaus, o taip pat ir savo kompetencijos, nurodymus. Jis prižiūri ar viskas, ko reikia perdirbant ir ruošiant žuvies žaliavą, yra geram technikos stovyje, ir jeigu kas nors yra netvarkoj, tai tuoj pat sutvarkoma. Tai yra, šis žmogus atsako už perdirbimo įrenginius, naudojamus įrankius ir t.t. tokio pobūdžio (žuvies perdirbimo) darbams atlikti. Taip pat už visą įmonės kilnojamąjį turtą: krovininius automobilius, turimą nuosavą laivą ir pan. Šį darbą jis dirba vienas, jokių kitų, jam atsakingų darbuotojų.
Sandėlio valdytoja, viena iš nedaugelio įmonės valdymo organo atstovų, turi sau pavaldžių darbuotojų. Tai: vairuotojai, cecho darbuotojai, valytojai ir pagalbiniai darbuotojai, samdomi, kai reikalinga papildoma darbo jėga, esant stambiems partnerių užsakymams. Ši darbuotoja yra atsakinga už atvežamos žuvies produkcijos kokybę, kiekį, darbo planą, kurį vykdo darbuotojai, tvarkydami šią produkciją ir pan. Ji taip pat atsako už išvežamą produkciją saviems prekybos partneriams. Ji valdo logistikos sistemą.
Pasak įmonės direktoriaus, darbuotojai, kurie valdymo schemoje pavaizduoti baltame fone, priskiriami darbininkų organui. Jie privalo vykdyti nurodymus, o turėti sau pavaldžių- negali.
Visų paminėtų pozicijų atstovai dirba Vilniuje. Likusios trejos pozicijos įsikūrusios Klaipėdos jūrų uoste.
Taigi, komercijos direktorius pavaldus generaliam direktoriui, bet jis turi sau pavaldžių darbuotojų. Komercijos direktorius atsakingas už sugaunamos žuvies kiekį (jį nurodo pats gen. direktorius), t.y. turi užtikrinti, kad iki tam tikros datos sugebės paruošti tam tikrą siuntos kiekį į Vilnių, o taip pat atsako už jos transportavimą į Vilnių.
Jam pavaldus laivo kapitonas vykdo per komercijos direktoriaus duotus nurodymus iš generalio direktoriaus. Laive dirbantys darbuotojai privalo klausyti nurodymų iš kapitono ir stengtis prigaudyti kuo didesnį kiekį žuvies, nuo kur.io priklauso firmos pajamų dydis.ĮMONĖS IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ
Kaip jau buvo rašyta, kad ši įmonė užsiima žuvies perdirbimu ir jos produkcijos pristatymu užsakovams. Kitaip sakant, yra žuvies produktų tiekėja didiesiams prekybos centrams ir mažesnėms parduotuvėms. Tokia veikla Lietuvoje užsiima tikrai nemažai verslo bendrovių, nes lietuviai mėgsta žuvį, ją gaudyti, ir svarbiausia- mes gyvename prie jūros. Ir tokiom galimybėm nepasinaudot (gaudyti jūros gėrybes) būtų gėda. Taigi, ši įmonė aptarnauja savo klientus tik Vilniuje ir miesto prieigose. Didžiausi jos konkurentai yra vakarinėje Lietuvos dalyje- ypač Klaipėdoje. Minėtinos įmonės kaip- „Vičiūnai“, „Zigmo žuvys“ („Kraitenės“ produkcija), „Plungės šaltis“, „Žuvų konservai“, „Senoji Baltija“, „Plungės kooperatinė prekyba“, „Šiaulių gėla“, „Norvelita“ ir kitos. Žemiau pateiktoje diagramoje matyti kaip yra pasiskirsčiusios panašaus pobūdžio įmonės Lietuvos verslo rinkoje (2 pav.):

2 pav.

Be abejo, ši individuali įmonė nėra labai grėsminga konkurentė išvardintoms didžiosioms įmonėms, nes ji kol kas užima nedidelę rinkos dalį, yra gan smulki ir turi savo užsakovus tik sostinėje, priešingai konkurentams, kurie priima užsakymus iš visos Lietuvos. Bet ji turi sau vertų konkurenčių, jas lyginant pagal savo dydį, užimamą rinkos dalį ir aptarnaujamą vietą- Vilniaus miestą.REKLAMA
Įmonė tikrai neužsiima reklama. Ir šiaip, nesu girdėjęs tokio pavadinimo įmonės Lietuvos rinkoje. Pasak generalinio direktoriaus, jiems neverta reklamuotis per televizijas, radiją ar spaudą, nes tiesiog jiems neverta leisti pinigus į šį dalyką. Tam yra priežastis. Visų pirma- ar mes esame girdėję per šias informacines priemones, kad įmonė reklamuotųsi kaip tiekėja ir siūlytų savo paslaugas prekybos centrams? Manau visi sutiks, kad- ne. Tai neapsimoka, nes, apskritai, reklama skirta daugiau paviešinti tuos produktus, kurie skirti plačiajai auditorijai: tai būtų paprasti piliečiai, o ne verlso įmonės. Reklamuojami buities daiktai, buitinė technika, maisto produktai, baldai ir ypač retai- paslaugos. Štai kodėl aprašomoji įmonė nenaudoja tos paprastosios reklamos. Apskritai, ji dabar niekur nesireklamuoja, nes turėdama savo pastoviuosius partnerius (užsakovus), jai nereikia to daryti. Kai tik įsikūrė, ši individuali bendrovė iškart užmezgė ryšius su tais didžiaisiais prekybos centrais, siūlydama savo paslaugas, taigi jau turėdama juos tokį ilgą laiko tarpą, jai nereikia leisti pinigus reklamai. Net patys užsakovai yra patenkinti savo vienos iš tiekėjų paslaugomis ir pasitiki ja, todėl šiai įmonei neverta nerimauti dėl labai tolimos ateities ir savo partnerių skaičiaus. Tai kita priežastis kodėl nenaudojama reklama.
O kaip ji užmezgė tuos ryšius su prekybos centrais ir parduotuvėm??? Labai paprastai. Prieš pradėdama veiklą, įmonės vadybininkai važiuodavo į tuos centrus ir pristadydavo savo įmonę ir paslaugas. Taip pat iš pradžių pasiūlė tiekti žuvies produktus mažesnėmis kainomis nei konkurentai, todėl greitai ir užsimezgė gan patikimi ir geri tarp jų santykiai. Štai kodėl dabar net nereikia jokios reklamos nei internete, nei TV, nei kur kitur.

Matome, kad šioje firmoje yra sutaupoma dalis pinigų, nesireklamuojant. Ir kartais gyvenime to pakanka, kad įmonė galėtų tęsti savo veiklą ir nebankrutuoti, priešingai kaip tai užsiima daugelis.IŠORINĖS APLINKOS REALIZAVIMAS
Norint sėkmingai gyvuoti pasirinktoje verslo šakoje, būnant tiekėju, reikia turėti patikimus užsakovus, kurie po kurio nors laiko tarpo neatsisakytų teikiamų paslaugų. Ne išimtis ir šioje įmonėje. Ji yra sudariusi tiekimo sutartis su visiems žinomais prekybos centrais ir gali pasigirti, kad tai tęsiasi nemažą laiko tarpą. Apačioje pateiktoje diagramoje parodyta, ką daugiausiai aptarnauja ši įmonė, pristatydama žuvies produktus (3 pav.):

3 pav.

Kaip matosi iš diagramos, svarbiausias užsakovas yra „Vilniaus prekybos mažmena“. Tai pateisinama, nes ši bendrovė yra užėmusi didžiausią Lietuvos ir Pabaltijo šalių rinkos dalį ir jos prekybos centrai traukia didžiąją dalį gyventojų, todėl aprašomajai įmonei labai apsimoka tiekti žuvies produktus į juos, nes tai padeda geriau įvertinti perdirbamą žuvies produkciją ir įgyti didesnę šio produkto paklausą, tuo pačiu ir turėti daugiau užsakovų.

Antroje vietoje lieka „Ekovalda“. Bet ji daugmaž dalinasi vietomis su „IKI“ ir „Norfos mažmena“. Tai ir apytiksliai parodo, kaip Lietuvoje yra pasiskirstę didieji prekybos centrai: kas lyderis, o kas mažiau valdo rinką. Ekonomikoje nuo to ir priklauso, kam daugiau yra tiekiama, gaminama, aprūpinama ir pan.

Taigi matėme kam daugiausia tiekiama, o dabar laikas sužinoti kaip tai daroma. Įmonės direktorius gauna užsakymą iš užsakovų, o šis perduoda informaciją komercijos vadybininkui ir komercijos direktoriui, esančiam Klaipėdoje. Kartais užsakymus gauna ir pats komercijos vadybininkas, bet tada jis vis tiek privalo pasakyti gen. direktoriui kiek ir ko reikia pristatyti partneriams, nes tik per jo patvirtinimą visa informacija keliauja į Klaipėdą, kur ir yra pagrindinė žaliava- žuvys ir jų gaudymas. Komercijos direktorius gavęs užsakymą, iškart jį perduoda vykdyti žvejams. Sugavę žuvį, iš Vilniaus atvažiuoja vairuotojai. Produkcija vežama į cechą. Čia žuvys perdirbamos į vartojimui tinkamą produktą ir vairuotojai jau išvežioja žyvį prekybos centrams. Kaip matome, tai gan paprasta schema, tiekiant šios įmonės produkciją (4 pav.):

4 pav.KAINODAROS METODO IDENTIFIKAVIMAS
Rinkos ekonomikoje taikomi įvairūs kainodaros metodai. Tai lemia įvairios priežastys: prekės pobūdis, t.y. plataus vartojimo ar gamybinės- techninės paskirties prekė, prekės naujumas, vienarūšė ar diferencijuota prekė, prekė turinti vieną prikėjų rinką ar keletą tos rinkos sektorių, prekės gyvavimo ciklas, firmos tikslas, rinkos struktūra, vyriausybės kainų politika ir pan.

Ši individuali įmonė stengiasi naudoti tokį kainų nustatymą, kuris yra orientuotas į konkurencijos lygį. Šio kainodaros metodo esmė ta, kad gamintojas, nustatydamas kainas, išskirtinai remiasi konkurencijos sąlygomis. Savo prekėms kainas įmonė nustato truputį žemesnes negu stambesnių konkurentų. Beje, šis metodas naudojamas kaip tik tose rinkose, kur yra parduodamos vienarūšės prekės- žuvys. Konkurencijos veiksnio įtaka, priimant sprendimus dėl prekių kainų nustatymo, priklauso nuo rinkos struktūros: nuo firmų tipų ir skaičiaus.

Šiuo atveju firma, nustatydama kainas, orientuojasi į esančią rinkoje kainų lygį: firma nekeičia savo kainos, kai konkurentai nekeičia savo kainų, ir pakeičia kainą atsižvelgdama į tai, kaip pakeitė savo kainas konkurentai. Kai yra gan didelė konkurencija, firma turi greitai reaguoti į konkurento kainas.

Taigi nustatant konkurencinio kontrakto kainą pagrindinis dėmėsys kreipiamas į konkurenciją rinkoje.ĮMONĖS GAMINIO KAINOS SKAIČIAVIMAS
Šios įmonės vadovas minėjo, kad jis stengiasi suskaičiuoti ir nustatyti tokią kainą, kuri garantuotų maksimalų pelną. Kitaip sakant, jis naudojasi optimalaus kainų lygio nustatymu, atsižvelgdamas į konkurentų kainas. Jis surenka informaciją apie kaštus, kainas, paklausą ir tada parengiami keli elgsenos variantai. Kartais pardavimo kaina būna mažesnė nei savikaina. Ir kiekvieną kartą kainos skaičiavimas skiriasi. Dažniausiai naudojama formulė yra:
KAINA= KAŠTAI(MOKESČIAI, ĮVAIRIOS IŠLAIDOS IR T.T.)+UŽSIBRĖŽTAS (GALIMAS, NORIMAS AR PAN.)PELNAS

ĮMONĖS GAMINIO EXW IR PARDAVIMO KAINŲ KALKULIACIJA

Kaina yra produkto vertės piniginė išraiška. Bet kurios kainos nustatymo pagrindas yra kainos kalkuliacija. Kainai įtakos turi produkto pagaminimo išlaidos ir rinka, nes kaina yra pagrindinis marketingo elementas. Įmonė, gamindama produkciją, įsigyja medžiagų, žaliavų, pusfabrikačių, detalių, naudojasi kitų įvairių partnerių paslaugomis. Žemiau pateiktoje lentelėje (5 pav.) matysime 100 vnt. tam tikro žuvies produkto kainos kalkuliacija EXW sąlygomis:

Eil. Nr. Kainos elementų pavadinimas Lt
1 Medžiagos, žaliavos (medž.sunaudojimo norma* medž.vieneto kainos) (3*6) 18
2 Darbo užmokestis (d.sąnaudų morma *vid.atlygio) 3 žm.val* 2 Lt. 6
3 Įrengimų eksploatacijos išlaidos: (maš.val.*maš.val.kaina)(0,2*10) 2
4 Pastovios išlaidos, 40% darbo užmokesčio 2.4
5 Social.draudimas (31% nuo darbo užmokesčio) 1.86
6 Transportas ir kitos pagalbinės medžiagos 2
7 Gaminio savikaina 30
8 Pelnas, 5-8% 2.5
9 Neto kaina 32
10 PVM 2.52
11 Produkto bruto kaina 34.52
12 EXW kaina 34.52
5 pav.PRODUKTO PARDAVIMO VARTOTOJUI KAINOS NUSTATYMAS
Šios bendrovės, taip pat ir jos konkurentų, vartotojai yra tie patys užsakovai. Taigi savų žuvies produktų pardavimo kainos nustatymas remiasmasi taipogi atsižvelgiant į konkurentų kainas, savus kaštus, savus tikslus ir uždavinius. Jei nustatys per žemą kainą, tai gali gauti nuostolį, jei per didelę- sumažėti užsakovų skaičius, ar net prarasti juos. Taigi pats geriausias būdas yra optimalios kainos nustatymo metodas. Matome tai šioje lentelėje (6 pav.) :
Eil. Nr. Kainos elementai Lt
1 Kainorašinė pirkimo kaina 40
2 Pardavėjo apimties nuolaida 12% -4.8
3 Skonto nuolaida 2% -0.704
4 Prekių pirkimo išlaidos 1.035
5 Prekių įsigijimo kaina 35.531
6 Pastovių išlaidų 20% 7.11
7 Prekės savikaina 42.64
8 Pelnas, 10% 4.264
9 Neto kaina 46.604
10 PVM 18% 1.189
11 Bruto pardavimo kaina 47.793
6 pav.

KAINŲ NUSTATYMAS NENUOSTOLINGUMO METODU

Tai vienas iš kainų nustatymo metodų. Taikant šį metodą, atsižvelgiama į rinkos veiksnius ir palyginamo pelno dydžius, esant įvairioms kainoms. Tai leidžia firmai parduoti savo prekę tokia kaina, kuri garantuotų firmai nustatyto pelno gavimą.

Mano pasirinktoji įmonė gamina žuvies produktus. Ji įvykdo gamybos apimtį 92% ir per metus pagaminaEKSPORTO KAINŲ SKAIČIAVIMAS
Kadangi ši įmonė apsiriboja tik Lietuvos rinka ir teritorija, tai ji nenaudoja eksportinių prekių kainų nustatymo. Bet verta paminėti kas tai yra eksportinės prekės kaina- tai tam tikros valiutinės sistemos piniginių vienetų kiekis, kurį pirkėjas turi sumokėti pardavėjui už vienokia ar kitokia valiuta už savo prekes suderintomis bazinėmis sąlygomis. Firma priima sprendimą dėl eksportinės kainos, privalo surinkti ir apdoroti įvairią informaciją, leidžiančią nustatyti konkurencijos lygį, gamybos apimtį bei kaštus, gautų įplaukų iš prekių pardavimo ir pelno santykį bei vyriausybės politiką. Be to, firma turi ištirti rinką, kurioje ji parduoda savo prekes, ištirti savo pramonės šaką ir kitas pramonės šakas, kurių produkcija yra tiesioginis jos konkurentas. O įmonė turės tam tikras išlaidas, tokiems tyrimams altikti. Tai yra nemažai pinigų reikalaujantis projektas, todėl prieš žengdama į užsienio rinkas, turi gerai apsvarstyti ar jai apsimokės tose rinkose dalyvauti.

ESAMA (GALIMA) ĮMONĖS KAINODAROS STRATEGIJA

Kaina rinkoje yra svarbiausias firmos veiklą apibūdinantis ekonominis rodiklis. Kainos nustato gamybos struktūrą, daro lemiamą poveikį medžiaginių srautų judėjimui, prekių paskirstymui, firmos pelningumo lygiui. Teisinga kainodaros metodika ir protinga taktika, nuosekliai įgyvendinama gerai pagrįsta kainodaros strategija yra būtini, kad firma žiauriomis rinkos sąlygomis galėtų sėkmingai veikti. Kainos reikšmė firmai pirmiausia yra tame, kad ji laiduoja pelną iš pardavimo. Dėl to kainų politika turi būti gerai pagrįsta ir apmastyta. O kainodaros strategija- tai rinkinys praktinių veiksnių bei metodų, kurių tikslinga laikytis nustatant rinkos kainas firmos prekėms.

Kaip man leido suprasti šios įmonės vadovas, tai jų pasirenktoji strategija yra labiau linkusi prie žemų kainų strategijos modelio. Ją naudojo kai tik įmonė prasiskverbė į šią rinką ir naudojo žemas kainas, kad kuo labiau pritrauktų užsakovus. Taip pat norėdama pilnai panaudoti turimus gamybos pajėgumus ir norėdama išvengti bankroto.TAIKOMOS KAINŲ NUOLAIDOS
Deja šioje įmonėje nėra jokios taikomos kainų nuolaidos. Taip yra todėl, kad įmonė tiekia prekes ir taip mažomis kainomis, o jeigu darytų kokias nors nuolaidas, tai prarastų ir taip nelengvai gaunamo pelno dalį. Iš literatūos galima sužinoti apie taikomas kainų nuolaidas:
· Kiekio nuolaidos;
· Sezoninė nuolaida;
· Nuolaida už greitą atsiskaitymą;
· Naujos prekės pardavimo skatinimo nuolaida;
· Nuolaida prekių komplektui;
· Nuolaidos ištikimiems pirkėjams.IŠVADOS
Aprašomoji bendrovė, kurioje teko pabuvoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymu, priklauso individualių įmonių tipui. Tai tokia įmonė, kurioje nuosavybės teisė, šiuo atveju, priklauso vienam asmeniui. Jos steigimą reglamentuoja įmonių įstatymas, civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Kaip matome, jos pavadinime atsispindi savininko pavardė, kaip ir dažniausiai būna, kai bendrovė priklauso tokiam įmonių tipui. Verta paminėti tokių bendrovių privalumus: 1. tai lengva procedūra; 2. mažesni mokesčiai; 3. didelė veiksmų laisvė; 4. savininkui atitenka visas pelnas; 5. gali laisvai keisti veiklos pobūdį. Tokias išvadas padariau, pabuvojęs joje praktikai skirtą laiką. Bet, deja, pastebėjau, vadovaudamasis ir kai kuriais ekonomikos vadovėliais, tokius trūkumus, kurie galėtų iškilti, esant nesėkmingui jos gyvavimo laikotarpiui: 1. yra visiška savininko atsakomybė, t.y. įmonės turtas neatskirtas nuo savininko asmeninio turto. Jis jį gali prarasti bankroto atveju; 2. kapitalo ribotumas, ribotas įmonės dydis bei plėtros galimybės. Savininkui daug sunkiau investuoti ir skirti daugiau lėšų, lyginant su AB, TŪB, KŪB; 3. profesionalios vadybos stoka. Matėme, kad įmonėje nedaug darbuotojų, ypač vadybininkų, todėl savininkui dažnai tenka pačiam daug ką nuspręsti. Netgi yra toks posakis: „vienas lauke- ne karys“. Norint sėkmingai tęsti veiklą, reikia turėti gerų vadybos ir kitų ekonominių žinių. O tai priklauso ne nuo vieno asmens, o nuo kvalifikuotos grupės vadybininkų; 4. mažesnės samdomų darbuotojų profesinio mokymo galimybės. Esant mažam darbuotojų skaičiui, sunkiau kelti jų lygį, nes siunčiant į apmokymo kursus, juos reikia pakeisti, bet jų pozicijas turėtų užimti kiti darbuotojai, su panašiom kvalifikacijom. Bet šioje įmonėje vienas kito negalėtų pakeisti, nes vienoj pozicijoj yra po vieną darbuotoją, kuris atsakingas už savo darbą. 5. nutraukus savininkui veiklą, nutrūksta įmonės veikla. Kadangi įmonės direktorius yra tik vienas, tai jis ir yra atsakingas už visą įmonę.

Kiekvienas žmogus ar studentas, buvęs įmonėje ar stažuodamasis, įgyja tikrai vertingų žinių, kuriomis galės pasinaudoti ateityje. Tai yra neįkainojama nauda. Aš asmeniškai tai vertinu labai teigiamai. Tai lavina ir gerina priimti tobulus ir teisingus sprendimus, logiškumą, orientacingumą, padeda geriau susivokti kas gi iš tikrųjų vyksta ekonomikos ir vadybos pasaulyje, kurį aš įsivaizdavau kitaip. Tiesiog tai yra: rizika, gerai apgalvoti veiksmai ir sprendimai, kurie reikalauja tiek fizinių, tiek protinių pastangų, jėgų. , tai nemonotoniškas, įdomus darbas.

Ši nauda padėjo geriau susipažinti su praktiniu verslo organizavimu (labai įdomu tai stebėti „gyvai“, kai matai kaip viskas vyksta tiesiog tavo akyse.), veiklos valdymo procesu. Geriau suvokiau, kaip būsimam vadybininkui, kokie poreikiai reikalingi dirbant šį darbą. Geriau padėjo išmokti įvertinti ir aprašyti įmonės veiklos rezultatus, matant viską iš arti.PASIŪLYMAI
Kadangi aš esu studentas ir dar nesu įgyjęs pakankamai žinių, kad galėčiau ką nors ypatingo pasiūlyti įmonei, kaip ekonomistas ar dėstytojas, tai šie mano pasiūlymai gali būti ne tokie objektyvūs, korektiški ir tikslūs kaip jųjų. Tikiuosi tai bus gera pradžia prieš pradedant vadybininko karjerą.

Mano manymu, generalinis direktorius galėtų priimti dar porą vadybininkų, kad šie padėtų greičiau tvarkytis su užsakovais ir rasti naujų. Nes kuo daugiau bus partnerių, tuo bus didesnės galimybės praplėsti savo veiklą, investuoti ir po sėkmingo bendradarbiavimo gauti didesnes pajamas. Tai svajoja visi verslininkai, nes koks gi verslininkas, kuris nerizikuoja ir nenori gauti gero pelno. Tai būtų pirmasis mano pasiūlymas.

Jei leistų finansinės galimybės, tai įmonė galėtų šiek tiek padidinti biuro patalpas, nes jose truputį ankštoka. Be abejo, tai nėra oficialių susitikimų vieta ir jame dažniausiai nesilanko verslo partneriai, bet tiesiog reikėtų tuo pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. Nesakau, kad jos blogos, bet tai tiesiog sveikatingumo klausimas: dirba kompiuteriai, kiti prietaisai, todėl radiacija patalpose taip greit neišnyksta.

Kadangi bendrovės vadovas įvairiai skatina ir motyvuoja darbuotojus, tai šioje srityje nieko daugiau negaliu ir pridėt. Jis tai atlieka produktyviai. Jo sprendimais galėtų daugelis pasimokyt.LITERATŪRA
1. STATISTIKOS DEPARTAMENTAS. Lietuvos Statistikos Metraštis. Vilnius, 2003.
2. VYTAUTAS SNIEŠKA. Makroekonomika. Kaunas: Technologija, 2003.
3. PAUL WONNACOTT. Makroekonomika. New York: McGraw Inc, 1990.
4. NINA KLEBANSKAJA. Taikomoji Ekonomika. Vilnius: LJA, 1997.
5. STONER J.A.F. Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir institutas, 2001.
6. DAMAŠIENĖ V. Valdymo pagrindai. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2002.
7. SAKALAS A. Pramonės įmonių vadyba. Kaunas: Technologija, 2000.
8. JONAITIS A. Vadybos ABC. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1998.
9. BUTKUS F. S. Organizacijos ir vadyba. Vilnius: Alma Littera, 1996.
10. KEENAN K. Kaip planuoti. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1997.
11. KIRLAITĖ R., MARČINSKAS A. Vadybos metodai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001.
12. NEVARAUSKAS B., RASTENIS J. Vadybos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2001.
13. Rastenis, Jonas. Kainodara: mokomoji knyga. Kaunas, KTU, 2000.
14. Bakanauskas, A., V. Darškuvienė. Kainodara: teorija ir praktika. Kaunas, VDU, 2000.
15. Jurkštienė, Aušra, Vytautas Boguslauskas. Lanksčioji kainodara: monografija. Kaunas, 2000.
16. Bartkienė, Anelė. Rinkos kainų politika ir kainodara. Vilnius, 1993.
17. www.std.lt
18. www.google.lt
19. www.vet.lt
20. www.finmin.lt

Leave a Comment